Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
AKTO Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo
signataras
Kazimieras
ANTANAVIČIUS
Gimė 1937 m. lapkričio 25 d. Kretingos apskrities Veiviržėnų valsčiaus Balsėnų kaime. Baigė Šilalės vidurinę mokyklą. 1955 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą ir 1959 m. jį baigė su pagyrimu. Pradėjo dirbti Vilniaus statybos tresto Naujosios Vilnios statybos valdyboje darbų vykdytoju, statybos aikštelės viršininku. 1964 m. įstojo į aspirantūrą Kauno politechnikos institute. 1968 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją ir pradėjo dirbti Vilniaus inžineriniame statybos institute, kur darbavosi daugiau nei dvidešimt metų. 1969 m. įkūrė Valdymo sistemų mokslo tyrimo laboratoriją ir jai vadovavo iki 1986 m. 1977 m. apgynė ekonomikos mokslų daktaro disertaciją. 1980 m. suteiktas ekonomikos daktaro laipsnis, o 1982 m. profesoriaus vardas. 1982 m. išrinktas VISI Statybų valdymo katedros vedėju.
1986 m. ėmė dirbti Lietuvos Mokslų Akademijos Ekonomikos institute, Ūkio mechanizmo skyriaus vedėju. Nuo 1987 m. kūrė ir gynė Lietuvos ekonominio savarankiškumo koncepciją. Rengė sovietinės ekonomikos transformavimo į rinkos ekonomiką projektus.
Dalyvavo kuriant Sąjūdį, buvo išrinktas Sąjūdžio tarybos ir Sąjūdžio seimo nariu. Rengė ir vadovavo Sąjūdžio ekonominėms programoms, paruošė Lietuvos ekonomikos reformos įstatyminę bazę. 1989 m., kaip Sąjūdžio kandidatas, Vilniaus "Spalio nacionalinėje teritorinėje rinkimų apygardoje" išrinktas TSRS liaudies deputatu. 1990 m. Vilniaus miesto 13-oje rinkimų apygardoje išrinktas LR Aukščiausios Tarybos deputatu. 1992 m. Gargždų rinkimų apygardoje išrinktas LR Seimo nariu. Nuo pat darbo LR Aukščiausioje Taryboje pradžios buvo Aukščiausiosios Tarybos Ekonomikos komisijos, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku. Nusivylęs Seimo darbu 1994 m. iš Ekonomikos komiteto pirmininko pareigų atsistatydino. Kadencija LR Seime baigėsi 1996 m. Dirbdamas LR Aukščiausioje Taryboje ir LR Seime parengė per šimtą įstatymų, Seimo nutarimų projektų, Lietuvos ekonomikos atkūrimo ir plėtojimo metmenis.
Nuo 1997 m. rudens dėstė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Biznio ir vadybos fakultete, 1996-1998 m. dirbo Lietuvos Mokslų Akademijos Ekonomikos institute.
Mirė 1998 m. balandžio 16 d. Palaidotas An-takalnio kapinėse Vilniuje.
LIETUVA 1987-1997 m. -
VIZIJOS IR REALYBĖ
Tos atmintinos 1988-ųjų pavasario dienos, kaip gaivus pavasario vėjas išjudino visus - ir tuos, kurie kaip sraigės kriauklėse slapčia brandino laisvės perlą, ir tuos, kurie nebesitikėjo išvysti šviesos [
]. Kaip nuolatinis tų įvykių dalyvis neabejodamas galiu teigti, kad nebuvo Sąjūdžio kūrėjo ar kūrėjų grupės, kad kas nors iš anksto kūrė Sąjūdžio programą ar nustatinėjo jo tikslus. Ne, tai buvo savaiminis Tautos dvasios atgimimo tvarinys. Laisvės dvasia jau svaigino ne vienetus, ne būrelį, o didelį aktyviųjų Tautos žmonių sluoksnį. Ta laisvė nebuvo kaip nors objektyviai išreikšta, siekimai nebuvo suformuluoti. Tačiau visus vienijo supratimas, kad savo gyvenseną galime keisti patys, kad mes nebe ta nieko negalinti, nieko nereiškianti liaudis, o žmonės, piliečiai. Vieni siekė pagerinti švietimą, pataisyti ekonomiką ir socialinį žmonių gyvenimą, palengvinti mūsų jaunuolių - sovietinės armijos kareivių dalią, kiti - saugoti Lietuvos gamtą, puoselėti nacionalinę kultūrą, plėtoti ryšius su Vakarais
Jau 1987-aisiais ore ėmė sklandyti mintys apie Baltijos valstybių suverenitetą, ekonominį savarankiškumą. Ypač svarbūs buvo aidai, sklindantys nuo Estijos. Nėra abejonės, estai tada žengė priekyje ir stiprino viltį ir ryžtą. Tik tas, kas gyveno Sovietų Sąjungoje gali suprasti, ką reiškė eiti pirmam. Baigiantis 1987-iesiems susidarė būrelis specialistų, pasiryžusių imtis sovietinės konstitucijos pertvarkymo. 1988 m. Lietuvos Mokslų Akademija parėmė šią idėją ir ryžosi oficialiai įsteigti darbo grupę, vadovaujamą akad. E.Vilko. Joje teko laimė dirbti ir man.
1988-ųjų vasario 16-osios minėjimas prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, nors jame dalyvavo negausus būrys žmonių, turėjo ypatingos budinančios ir skatinančios reikšmės. Ne be KGB pagalbos visų ausyse skambėjo N.Sadūnaitės ir A.Terlecko vardai. Daugelis klausė savęs: o kodėl manęs ten nebuvo?
1988-ųjų birželio 2 d. Mokslų Akademijos Mokslininkų namai Verkių dvare organizavo eilinį savo renginį. Pristatėme Konstitucijos (vis dar sovietinės, bet savarankiškos) projekto pagrindines nuostatas, kalbėjome apie biurokratizmo pragaištingumą bei valdininkų piktnaudžiavimus.
Jau važiuojant į paskaitą buvo akivaizdu, kad turėtų įvykti kažin kas neįprasta.[
]. Prasidėjus kalboms, atmosfera vis kaito. Valdžios ir Sovietų kritika vis aštrėjo. Galų gale apėmė visuotinė ekstazė. Nepamenu kas pasakė: "Argi mes kaip ereliai veiksime paskirai, estai jau įkūrė Tautos Frontą, o mes vis kažko laukiame!". Pasigirdo šūksniai "Šiandien, čia įsteikime ir mūsų organizaciją!" Kažkas iš Mokslų Akademijos darbuotojų (manau, p.Lapienis) pasakė: "Nedera karščiuotis. Rytoj didžiojoje Mokslų Akademijos salėje numatytas atviras parengtojo Konstitucijos projekto pristatymas ir svarstymas, tai ir panaudokime mūsų organizacijos įkūrimui". Daugelis su tuo sutiko [
] Skirstėmės į namus tarsi naujos gyvybės įkvėpę, retkarčiais kūnu perbėgdavo baimės šiurpuliai.
Atėjo 1988-ųjų birželio 3-iosios vakaras. Mokslų Akademijos didžioji salė buvo sausakimša. Už durų stovėjo gal pusšimtis žmonių. Sėdėjo ant grindų ir ant palangių. Prasidėjo
Vienas po kito į tribūną ėjo aistringi kalbėtojai. Visi keikė sovietinę tvarką, valdininkų nedorą, ekonomikos pragaištingumą
Tačiau niekas neišdrįso tiesiai pasakyti, kam visas tas sambūris. Pagaliau į tribūną išėjo jaunėlis Zigmas Vaišvila. Virpančiom rankom braukdamas prakaitą pasakė: "Tai ko mes delsiame? Juk visi žinome, ko susirinkome. Reikia įkurti mūsų visų veiklą vienijantį ir organizuojantį centrą. (
) Kaip mes jį pavadinsime, nuspręsime vėliau. Dabar išrinkime tarybą. Prašau, siūlykite, o aš užrašysiu".
Kiekvienas siūlomasis turėjo pareikšti savo sutikimą ar nesutikimą. Nebuvo taip paprasta sutikti, nes nežinia, kas laukė tavęs ir šeimos narių. [
] Buvo suformuota Sąjūdžio taryba. Siela įgavo kūną. Dar keletą dienų tvyrojo klausimas: "Būti ar nebūti?"
60-mečio proga 1997 m. Lietuvos Mokslų Akademijoje pasakytos kalbos dalis, visa publikuota "Vakarinėse naujienose", 1997 12 03