Pirmasis posėdis

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Respublikos rinkiminės komisijos vardu sveikinu jus su sėkmingu išrinkimu į aukščiausiąjį ir svarbiausiąjį Respublikos valdžios organą - Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiąją Tarybą. Nuoširdžiausiai linkiu jums geriausios sėkmės vykdant sudėtingas ir atsakingas deputato pareigas. Taip pat nuoširdžiai sveikinu gausiai dalyvaujančius garbingus svečius.

Gyvename komplikuotos politinės, ekonominės, socialinės-kultūrinės, dargi dvasinės-moralinės būklės laiku. Jums teks spręsti ir priimti svarbiausius Respublikos įstatymus, ekonominio ir socialinio vystymo planus, valstybinį biudžetą ir jų vykdymo ataskaitas. Jums teks spręsti daug kitų sunkių problemų ne tik: rengiant atitinkamus įstatymus, bet ir organizuojant jų vykdymą, kovojant prieš paplitusį nusikalstamumą, įgyvendinant teisėtumą ir teisingumą, įtvirtinant demokratiją valstybės santvarkoje ir jos organų veiklos metoduose.

Plačią deputatų ir jų Tarybų kompetenciją, reikalaujančią didelio deputatų savarankiškumo, mąstyme ir veikloje įtvirtina veikianti Respublikos Konstitucija. Pavyzdžiui, jos 82 straipsnis nustato: "Liaudis vadovauja visoms valstybino, ūkinio ir socialinio-kultūrinio darbo šakoms, priima sprendimus, užtikrina įvykdymą, kontroliuoja, kaip įgyvendinami sprendimai". Deputatai turi rūpintis piliečio ir apskritai žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimu, jų suderinimu su žmogaus pareiga, sąžiningu pareigos vykdymu Respublikai, šeimai, savo rinkėjams visų Respublikos gyventojų gerovei. Būtina suprasti ir giliai įsisąmoninti, kad šiuo metu didžiausias uždavinys, kuris jau ir šiandien reikalauja konkretaus sprendimo, - tai Lietuvos Respublikos valstybingumo, Lietuvos nepriklausomybės įgyvendinimo uždavinys. Tai nepaprastai atsakingas uždavinys, nes jis reikalauja teisingai įvertinti ne tik Lietuvos teisinę, ekonominę ir socialinę padėtį per ištisą istorinį laikotarpį, bet ir buvusių, esamų ir būsimų jos santykių su Tarybų Sąjunga esmę, suvokti optimalius veiklos metodus tikslui pasiekti.

Manau, kad deputatams reikės nemažai rūpintis ir Lietuvos teisinės padėties atkūrimu tarptautinėje sferoje. Juk verta prisiminti, kad nepriklausoma Lietuva turėjo valstybinius santykius su daugeliu pasaulio šalių. Ji dalyvavo visose reikšmingesnėse regioninėse konvencijose, buvo Tautų Sąjungos narė. Nepriklausomybės klausimui tinkamai spręsti būtina suvokti ir nustatyti atitinkamą laikui veiksmų taktiką, o tai galima pasiekti Respublikos atstovų aukštos erudicijos, visapusiškų protinių jėgų konsolidacijos dėka. Apie tai galėčiau plačiau kalbėti, bet tai būtų nukrypimas nuo šio momento temos. Tad pereinu prie Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimų.

Pirmiausia noriu atkreipti gerbiamų deputatų dėmesį į tai, kad šie Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimai Lietuvos parlamento istorijoje yra masiškiausi. Juose dalyvauti turėjo teisę ir buvo įrašyti į rinkėjų sąrašus 2 milijonai 581 tūkstantis rinkėjų. Balsavo 1 milijonas 851 tūkstantis rinkėjų, tai yra beveik 72 procentai visų įrašytų į sąrašus. Buvo iškelta 650 kandidatų į Aukščiausiosios Tarybos deputatus.

Įregistruota - 522. Sumažėjimo priežastis - įvairūs rinkimų įstatymo pažeidimai ir tai, kad dalis šių kandidatų į deputatus buvo iškelti keliose apygardose. Iki rinkimų dienos kandidatų į deputatus skaičius sumažėjo iki 472, nes 49 savo iniciatyva atsisakė balotiruotis dėl per didelės konkurencijos.

Apibendrinant kandidatus į deputatus pagal išsilavinimą, šiems rinkimams būdinga tai, kad baigusiųjų aukštąjį mokslą kandidatų į deputatus buvo 92 procentai, o išrinktųjų deputatų net 95 procentai. Pagal kitus rodiklius išrinktųjų deputatų kokybinės sudėties nenagrinėsiu. Tai jums pateiks Mandatų komisija. Aš tik noriu dar gerbiamiems deputatams, ypač pirmą kartą išrinktiems, pasakyti tai, kas reglamente vargu ar parašyta. Manau, kad verta daugiau dėmesio skirti parlamentinės veiklos kultūrai, elgesio taktiškumui. Dar neretas reiškinys, kai deputatas vietoj diskutavimo užgauliai konfrontuoja, vietoj įrodymų grubiai atkerta, kartais kalba ne ) temą, beprasmiškai gaišina laiką ir t. t. Visa tai sudaro nervingą atmosferą, nepalankią parlamentinei veiklai.

Gerbiamieji deputatai! Būkite vienas kitam pakantūs, tolerantiški, siekite vienybės atsakingame darbe, vadovaukitės ne savo "pasirodymu" ar karjeristiniais siekiais, o savo Tėvynės interesais.

Baigdamas šį trumpą įžangos žodį, aš dar grįžtu prie rinkimų rezultatų. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimai įvyko vasario 24 dieną. Juose buvo išrinkta 90 deputatų (iš 141) . Tad sutinkamai su Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimų įstatymo 52 straipsniu, apygardų rinkiminės komisijos paskyrė pakartotinį balsavimą kovo 4, 7, 8 ir 10 dienomis (tai priklausė nuo to, kaip kuri apygarda suspėjo pasirengti). Pagrindinių rinkimų ir pakartotinio balsavimo rezultatai tokie: iš viso išrinktas 131 deputatas. Liko neišrinkti deputatai 10 apygardų, iš kurių 8 apygardose sutinkamai su Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimų įstatymo 53 straipsniu yra paskirti pakartotiniai rinkimai balandžio 7 dieną. Dėl dviejų apygardų tik žinome, kad rinkimai įvyko, bet rinkimų rezultatų dar neturime.

Šiuo metu į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos posėdį yra atvykę ir dalyvauja 125 deputatai. Respublikos Konstitucija nustatė, kad Aukščiausiosios Tarybos sesija yra teisėta, kai joje dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai visų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų (t. y. 95). Tokiu būdu kvorumas yra. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos dvyliktojo šaukimo pirmąją sesiją skelbiu pradėtą. (P l o j i m a i, g i e d a m a s Lietuvos valstybinis himnas.)

Dabar pereisime prie darbotvarkės. Pirmuoju klausimu darbotvarkėje įrašyti Mandatų komisijos rinkimai, bet prieš pradedant svarstyti šį klausimą, mums reikia išrinkti balsų skaičiavimo komisiją. Raštu gautas pasiūlymas rinkti komisiją iš penkių deputatų. Ar yra kitų pasiūlymų? Nėra. Tada prašau siūlyti kandidatūras. Kas norėtų pasiūlyti?

Balsas iš salės. Deputatą S. Razmą.

Pirmininkas. Daugiau prašom. (Siūlo iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Jau tris turime. Dar nors porą.

Balsas iš salės. Deputatą A. Kumžą.

Balsas iš salės. Deputatą A. Sakalą.

Pirmininkas. Ar norėtų kas dar pasiūlyti? Jeigu nėra, gal tada balsuosime? Prašome balsuoti pakeliant deputato mandatą.

Balsas iš salės. Deputatą P. Varanauską dar prašome.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Norėčiau atkreipti dėmesį, kad su gerbiamu A. Sakalu kalbėjom, nagrinėdami Mandatų komisijos klausimą, ir būtų labai gerai A. Sakalą palikti Mandatų komisijoje, o čia galima pasiūlyti kitą deputatą.

Pirmininkas. Dabar turime šešis, tai vieną galime išbraukti, lengviau išspręsime klausimą. Gerbiamasis A. Sakalai, jūs neprieštaraujate gerbiamojo K. Antanavičiaus pasiūlymui? Gerai. Tai galime jus išbraukti iš balsų skaičiavimo komisijos? Gerai. Tuomet gal ir balsuosite iš karto: jeigu niekas neprieštarauja, už visus. Ar reikia balsuoti už kiekvieną atskirai? Nereikia. Aš perskaitysiu: S. Razma, G. Šerkšnys, A. Ambrazevičius, A. Kumža, P. Varanauskas. Prašau. Ką jūs siūlote į savo vietą?

Pirmininkas. A. Sėjūną? Tai prašom tada balsuoti pakeliant deputato mandatą. Prašau skaičiuoti. Primenu dar kartą pavardes: S. Razma, G. Šerkšnys, A. Sėjūnas, A. Kumža, P. Varanauskas. Prašau balsuoti. Ačiū. Kas prieš? Prieš nėra. Susilaikiusių taip pat nematyti. Vadinasi, komisija išrinkta vienbalsiai. Prašome jos narius užimti vietas. Norėčiau jūsų taip pat paprašyti, kad deputatai, kurie kalbės, prieitų prie mikrofono, prisistatytų, pasakytų savo apygardos numerį ir pavadinimą.

Dabar pereisime prie Mandatų komisijos svarstymo. Pirmiausia reikia nuspręsti, iš kiek deputatų sudarysime komisiją? Prašom siūlyti. Siūloma iš devynių narių. Užteks devynių? Ar yra kitokių pasiūlymų? Nėra. Tuomet balsuosime. Kas už tai, kad Mandatų komisija būtų išrinkta iš devynių narių, prašome balsuoti. Ačiū. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė? Nėra. Balsavo vienbalsiai. Taip pat jau gavome pasiūlymą, kad pirmiausia reikėtų išrinkti komisijos pirmininką, o narius po to. Tad prašome siūlyti pirmininką.

E. Petrovas (Tauro rinkiminė apygarda). Gerbiamieji! Juridinių veiksmų Aukščiausiosios Tarybos darbe galėsime imtis tik tada, kai turėsime įteisintus deputatus. Remiantis Lietuvos TSR Konstitucijos 98 straipsniu, tai privalo atlikti Mandatų komisija, kurios pirmininku, jums leidus, drįstu siūlyti Antakalnio rinkiminės apygardos deputatą Aloyzą Sakalą. Daugelis jį gerai pažįstate, jo dalykiškumas ir moralinės savybės, manau, leidžia visiškai juo pasitikėti šiame svarbiame darbe. Tad kreipiuosi į jus ir prašau balsuoti už pasiūlytą kandidatą.

Pirmininkas. Ar yra daugiau pasiūlymų? Atrodo, nėra. Tada balsuosime. Kas už tai, kad gerbiamą) deputatą A. Sakalą išrinktume Mandatų komisijos pirmininku, prašom pakelti deputato mandatus. Komisiją prašom skaičiuoti. Ar yra prieš? Nėra. Susilaikiusių taip pat nematyti. Taigi Mandatų komisijos pirmininkas išrinktas. (P l o j i m a i.) Gal, gerbiamasis A. Sakalai, pasiūlytumėte komisijos narius?

A. Sakalas (Antakalnio rinkimine apygarda). Gerbiamieji deputatai ir svečiai! Leiskite pasiūlyti man Mandatinės komisijos nariais šiuos deputatus (mes preliminariai kalbėjomės su jais, klausėme jų sutikimo): Aleksandrą Ambrazevičių, Taikos 25-oji apygarda, Ireną Andriukaitienę, Anykščių 100-oji apygarda, Česlovą Juršėną, Švenčionėlių 109-oji apygarda, Juozą Karvelį, Danės 38-oji apygarda, Algirdą Patacką, Žaliakalnio 24-oji apygarda, Kęstutį Rimkų, Šeduvos 90-oji apygarda, Romualdą Rudzį, Lentvario 137-oji apygarda ir Saulių Šaltenį, Utenos 104-oji apygarda. Prašyčiau gerbiamuosius deputatus patvirtinti Mandatų komisijos narius arba, jeigu jūs pageidaujate, papildyti šį sąrašą ar pakeisti jūsų nuožiūra.

Pirmininkas. Ar būtų kitų pasiūlymų ar papildymų?

B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Deputatas Česlovas Juršėnas yra numatytas į sekretoriatą. Aš siūlau papildomai įtraukti dar vieną žmogų.

Pirmininkas. Gerai. Gal komisijos pirmininkas gali ką pasiūlyti į jo vietą?

Balsas iš salės. Tada gal galima vietoje deputato Č. Juršėno pasiūlyti gerbiamą Beną Rupeiką?

Pirmininkas. Tai tada klauskime, aš manau, juos pačius. Gerbiamasis Č. Juršėnai, prašom. Jūs pageidaujate būti išrinktas sekretoriatą? O gerbiamasis B. Rupeika - į Mandatų komisiją? Tada tvarkoje. Ar bus dar kokių pasiūlymų? Nematyti daugiau. Tada pereisime prie balsavimo. Balsuosime vėl pakeliant ranką. Niekas neprieštarauja? Tai prašome balsuoti, kas už pasiūlytus kandidatus. Atsiprašau, o gal norite, kad už kiekvieną narį būtų balsuojama atskirai? Ne? Gerai. Ačiū. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė? Taip pat nėra. Mandatų komisija išrinkta vienbalsiai.

Tęsime darbą toliau. Dabar mums reikėtų išrinkti sesijos sekretoriatą. Gautas pasiūlymas, kad jį užtektų sudaryti iš 3 deputatų. Ar yra kitų pasiūlymų? Nėra. Prašome balsuoti, kas už tai, kad sekretoriatą sudarytų trys deputatai. Ačiū. Kas prieš? Nėra. Susilaikiusių taip pat nėra. Kas gali pasiūlyti kandidatus? Deputatas L. Sabutis, prašau.

L. Sabutis (Šeškinės rinkiminė apygarda). Aš siūlau deputatus Česlovą Juršėną ir Zenoną Juknevičių.

Pirmininkas. Dar vieno reikia.

Balsas iš salės. Siūlau Nijolę Oželytę.

Pirmininkas. Ar bus daugiau pasiūlymų?

Balsas iš salės. Siūlyčiau balsuoti už kiekvieną atskirai.

Sesijos organizacinius klausimus jau išsprendėme, galime pereiti prie įstatymų projektų svarstymo. Yra paruoštas įstatymo dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Tarybos reglamento papildymo projektas. Su siūloma Respublikos Ankščiausiosios Tarybos Pirmininko rinkimo ir atšaukimo tvarka supažindins deputatas A. Abišalas.

A. A. Abišalas (Vytauto rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai! Iki šiol ir Aukščiausiosios Tarybos reglamente, ir Respublikos Konstitucijoje buvo numatyta, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas renkamas slaptu balsavimu. Tačiau nebuvo nurodyta konkreti procedūra, kaip tai turi būti atlikta. Konstitucijos 99 straipsnis skelbia, kad pirmąjį po rinkimų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos posėdį pradeda Respublikos rinkiminės komisijos pirmininkas, po to posėdžiui vadovauja Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Taigi pats pirmasis mūsų veiksmas ir turėtų būti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko išrinkimas. Be šito, kitokios įstatymų leidimo veiklos arba Konstitucijos keitimo imtis mes negalime. Dar noriu pacituoti Konstitucijos 105 straipsnį, kur pasakyta, kad Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką renka Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba iš Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų slaptu balsavimu penkeriems metams ir ne daugiau kaip 2 kadencijoms paeiliui. Jį slaptu balsavimu gali atšaukti Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba. Taigi norėdami žinoti, kaip turime rinkti Pirmininką ir nepadaryti klaidų, turėtume priimti įstatymą dėl Aukščiausiosios Tarybos reglamento papildymo, kurio projektą jūs turite. Projektą iniciatyvos teise paruošė grupė deputatų Jis kelis kartus buvo apsvarstytas Sąjūdžio deputatų klube ir po to įteiktas jums.

Jame įteisinta konstitucinė norma - Pirmininką rinkti ir atšaukti slaptu balsavimu.

Noriu atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius punktus. Siūlyti kandidatūras į Pirmininko postą gali bet kuris deputatas, tai yra jis pasiūlo vieną kandidatūrą ir kandidatūra registruojama slaptam balsavimui, jeigu dar bent vienas deputatas pritaria tokiam pasiūlymui ir jeigu pasiūlytasis kandidatas sutinka balotiruotis. Įstatymo projektas suteikia teisę išdėstyti kandidatams savo programas, atsakyti į klausimus, deputatams diskutuoti ir po baigiamojo žodžio imtis pačios balsavimo procedūros. Balsavimo procedūra suskirstyta į 3 atskirus atvejus, kada iškeltas 1 kandidatas, 2 kandidatai arba 3 kandidatai. Jeigu iškeltas 1 kandidatas, vis tiek balsuojama, ir jis turi surinkti daugiau kaip pusę balsų. Jeigu iškelti 2 kandidatai, siūloma, kad nugalėtojui išaiškinti turėtų užtekti paprastos balsų daugumos, nereikalaujant absoliučios daugumos, t. y. daugiau kaip pusės balsų, tačiau tuo atveju Aukščiausioji Taryba atviru balsavimu turėtų suteikti pasitikėjimą rinkimų laimėtojui ir tuo būdu jis taptų išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku. Jeigu tokio pasitikėjimo jis negautų, tada abu iškelti kandidatai iš tolesnių rinkimų pasitrauktų ir būtų organizuojami nauji rinkimai. Tuo atveju, jeigu kandidatai gautų po lygiai balsų, turėtume po trumpos pertraukos, pagalvoję, balsuoti dar kartą. Jeigu ir tai neduotų rezultatų, balsavimas turėtų būti kartojamas kitą dieną.

Jeigu bus iškelti daugiau kaip 2 kandidatai, tai pirmajame rate galėtų laimėti 1 kandidatas tik tuo atveju, jeigu gautų daugiau kaip pusę balsų o jeigu tokio kandidato nebūtų, tada į antrąjį balsavimo turą patektų visi kandidatai, išskyrus surinkusį mažiausiai balsų Tokia norma, mūsų manymu, yra demokratiškesnė už tą, kuri buvo taikoma mūsų rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą, kada antrajam turui paliekama tik 2 daugiausiai balsų surinkusios kandidatūros. Paaiškinimas čia paprastas. Jeigu, sakysim, mes turime 4 kandidatūras ir paskutinės kandidatūros balsai sekančiame rate atitektų trečiajai vietai, tai trečiąją vietą užėmęs kandidatas galėtų tapti ir pirmuoju, tuo tarpu paliekant antrajam turui tik dvi daugiausia balsų surinkusias kandidatūras, tokios galimybės nebūtų. Tokiu būdu, per kelis balsavimo turus, jeigu tai būtų reikalinga, balsuotume tol, kol pasiliktų du kandidatai, o po to jau vėl galiotų ta pati norma, kad balsuojant dėl dviejų kandidatų laimėtojas nustatomas pagal paprastą balsų daugumą. Po to reikėtų atviru balsavimu išreikšti jam pasitikėjimą arba nepasitikėjimą. Žinoma, to nereikėtų daryti, jeigu bet kuriame ture kandidatas surinktų daugiau negu pusę balsų. Atšaukimo procedūra yra labai paprasta, ir aš tikiuosi, kad ja mums naudotis nereikės. Jeigu gerbiamieji deputatai norėtų, o Pirmininkas leistų, aš galėčiau atsakyti į kilusius klausimus.

Pirmininkas. Prašom pateikti klausimus. Jeigu kas ruošiatės kalbėti, pageidaujama, kad raštelius siųstumėte sekretoriatui.

V. Beriozovas (Kėdainių rinkiminė apygarda). Norėčiau, kad paaiškintumėte dėl 16 straipsnio 13 punkto - jei balsuojant dėl 2 kandidatų, laimėjęs kandidatas nesurinko daugiau kaip pusės balsų, dėl pasitikėjimo juo balsuojama atvirai. Kodėl? Tada dar kitus reikia kelti. Matyt, tai nevisiškai atitinka tikrovę.

A. A. Abišalas. Aš pabandysiu paaiškinti. Pirma, tokia norma yra priimta beveik visų pasaulio parlamentų reglamentuose, kada esant dviem kandidatams nebūtina surinkti pusės balsų slaptu balsavimu. Kitu atveju mes galėtume patekti į parlamentinę krizę, jeigu norėtume, kad vis dėlto būtų išrinktas kuris nors vienas iš tų dviejų žmonių. Kita galimybė būtų naudotis panašia norma, kokia yra rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą įstatyme, t. y. jeigu nė vienas iš dviejų kandidatų nesurenka pusės balsų pirmajame ture, tada jie abu iškrenta iš tolesnių rinkimų. Kadangi kandidatų kėlimo procedūra yra labai paprasta ir nekyla jokios problemos pasiūlyti visus potencialiai tinkamus kandidatus, vadinasi, jeigu siūlomi tik du kandidatai, tai iš tikrųjų jie, deputatų nuomone, yra patys geriausi. Jeigu mes nusprendžiame, kad būtinai turi būti daugiau kaip pusė balsų ir, sakykim, kad iš 141 deputato 70 balsuoja už vieną, 69 balsuoja už kitą, o du deputatai yra kategoriškai nusiteikę prieš abu, tai du geriausius kandidatus į Pirmininko postą mes turėtume pašalinti iš tolesnių rinkimų. Pakartotinis balsavimas tuomet vargu ar duotų kokios nors naudos. Tokiu atveju išeitis būtų tokia - išlaikant konstitucinę normą, kad Aukščiausiosios Tarybos nutarimai priimami absoliučia balsų dauguma, t. y. daugiau kaip puse balsų, mes tą normą išlaikytume ir taip pat išvengtume galimos parlamentinės krizės. Manau, kad tokia išeitis galėtų būti tinkama. Be jokios abejonės, jeigu deputatai balsuos už tai, kad privaloma 50 procentų ir dar vieną balsą surinkti tiesiogiai balsuojant slaptai, tai tokia norma ir bus įrašyta į reglamentą. Aš vis dėlto siūlau priimti tokią, kokia yra pateiktame projekte.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Pirmininke, galima paklausti?

Pirmininkas. Prašau.

K. Antanavičius. 16 straipsnio 10 punkto paskutinis skirsnis. Parašyta: tuo atveju, kai keli kandidatai gavo po lygiai ir mažiausiai balsų, pakartotiniam balsavimui paliekami visi kandidatai. Jeigu buvo penki, pavyzdžiui, tai du paskutinai, gavę mažiausiai balsų, gali būti išbraukti. Kodėl juos visus palikti?

A. A. Abišalas. Gerbiamasis deputate, tai jūsų pasiūlymas, aš taip supratau?

K. Antanavičius. Aš klausiu, ar jūs taip sąmoningai parašėte, ar aš ko nors nesupratau?

A. A. Abišalas. Taip, sąmoningai, kad tai atitiktų tą pačią mūsų normą, kai iš sekančio balsavimo turo pašalinamas vienas mažiausiai balsų surinkęs kandidatas

K. Antanavičius. Aš tada siūlyčiau, jeigu yra daugiau kaip trys, tai pašalinami du mažiausiai gavę. Ir kitą klausimą turiu. 16 straipsnio 1 punktas Ar pataisyta pati pradžia, ar yra tokia - naujai išrinktas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas?..

A. A. Abišalas. Mano egzemplioriuje pataisyta.

K. Antanavičius. Tai jūs gal perskaitykite.

A. A. Abišalas. "Naujai išrinktos Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos" ir t. t.

V. Beriozovas (Kėdainių rinkiminė apygarda). Aš visgi norėčiau patikslinti. Jūs čia papasakojote patį idealiausią atvejį, o jeigu vienas gautų 20 balsų, o kitas - 30 ir absoliučios balsų daugumos nė viena pusė nesurinktų ir staiga jis tampa pirmininkais. Reikia vis tiek kažkokią išlygą padaryti.

A. A. Abišalas. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad išlyga kaip tik ir yra padaryta, kad tokiu atveju, apie kurį mes kalbame, Aukščiausioji Taryba turėtų išreikšti pasitikėjimą atviru balsavimu, kuriam jau reikia iš tikrųjų daugiau kaip pusės balsų Jeigu tokio pasitikėjimo nebūtų, tai abu kandidatai, kuriuos mes rinkome, iš tolesnių rinkimų pašalinami ir tada prasideda viskas iš naujo - nuo kandidatų iškėlimo.

Pirmininkas. Ar dar yra klausimų?

Klausia iš vietos. 16 straipsnio 1 punktas Čia rašoma, kad Aukščiausioji Taryba išrenka balsų skaičiavimo komisiją. Ar naują, ar palieka seną?

A. A. Abišalas. Matyt, nauja Aukščiausioji Taryba galėtų spręsti - galbūt mes išreikšime pasitikėjimą ir šia komisija, o gal rinksime naują. Čia specialiai nereglamentuojama. O jeigu klausiate, kodėl po programų svarstymo, tai, komisijos nuomone, būtent tada reikėtų formuoti balsų skaičiavimo komisiją, t. y. po to, kai deputatai pasisakė, ką jie galvoja apie kiekvieną iš kandidatų. Kad, sakysim, keli vienos kurios nors pusės šalininkai nepatektų į balsų skaičiavimo komisiją, kad būdų galima į ją išrinkti įvairių pažiūrų žmones, todėl ši norma ir siūloma po programų pristatymo ir diskusijų.

A. Smailys (TSRS l i a u d i e s d e p u t a t a s). Norėjau paklausti. Yra kalbama - pasiūlymo dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko atšaukimo svarstymas tęsiasi ne ilgiau kaip tris valandas. Ar racionalu apriboti diskusijas tokiu svarbiu klausimu?

A. A. Abišalas. Diskusijų laikas apribojamas būtent dėl to, kad nebūtų per dažnai keliamas nepasitikėjimo klausimas ir kad jis nebūtų tempiamas sąmoningai, na, sakykime, į dvi savaites. Man atrodo, per tris valandas galima visiškai išsiaiškinti, ar palaiko dauguma deputatų (atkreipiu dėmesį, kad dėl nepasitikėjimo turi balsuoti daugiau kaip pusė visų deputatų, o ne dalyvaujančių) pasiūlymą atšaukti Pirmininką.

L. Sabutis (Šeškinės rinkiminė apygarda). Gal galėtumėte paaiškinti, kokiu kriterijumi vadovavosi iniciatyvinė grupė, išsakydama mintį, jog 15 deputatų turi pareikšti pageidavimą dėl Pirmininko atšaukimo?

A. A. Abišalas. Tai dešimtadalis mūsų Aukščiausiosios Tarybos deputatų. Toks kriterijus.

E. Grakauskas (Kartenos rinkiminė apygarda). Sakykite, kodėl diskusijoms dėl atšaukimo vadovauja pirmininko pavaduotojas arba paskirtas deputatas? Kodėl ne spikeris?

A. A. Abišalas. Todėl, kad spikerio mes dar neturime nei reglamente, nei Konstitucijoje. O pagal Konstituciją sesijai vadovauja Pirmininkas. Man atrodo, neetiška vadovauti diskusijai dėl savo paties atšaukimo.

Pirmininkas. Ar dar yra kiausimų?

A. A. Abišalas. Aš norėčiau paprašyti deputatų, jeigu be tų pasiūlymų, kurie buvo pateikti kaip klausimai, dar būtų kitų pasiūlymų, būtų gerai juos išsakyti dabar. Po to, manau, mes galėtume sudaryti redakcinę komisiją pasiūlymams įvertinti ir projektą pataisyti. Rytoj, kada mūsų mandatai jau bus galiojantys, nebetęsiant plačių diskusijų, pateikiant balsavimui alternatyvinius variantus, jeigu jų bus, galėtume balsuoti dėl kiekvieno punkto, dėl kurio kils abejonių, ir labai greitai tokį įstatymą priimti.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas E. Bičkauskas, prašau.

E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Aš tik noriu paklausti, ar būtinai reglamentą reikia tvirtinti priimant įstatymą, ar galima priimant nutarimą?

A. A. Abišalas. Visas reglamentas yra priimtas įstatymu. Tokiu būdu jo papildymą reikia taip pat priimti įstatymu.

Pirmininkas. Prašau.

A. A. Abišalas. Ačiū, bet jeigu tai jau pasiūlymai, gal leisite man atsisėsti į savo vietą ir juos fiksuoti.

Pirmininkas. Prašom, kas pageidauja pasisakyti? Pradėsime diskusijas.

E. Jarašiūnas (Respublikos rinkiminė apygarda). Čia iškilo klausimas dėl 16 straipsnio. 15 deputatų, mano manymu, yra per mažas skaičius, kad nedidelė grupė galėtų destruktyviai veikti parlamento darbą. Siūlyčiau, kad tas skaičius būtų 28 deputatai, t. y. viena penktoji viso parlamento. Antra. Norėčiau, kad reglamente būtų aptarta, kaip dažnai galima kelti tokį nepasitikėjimą. Sakysime, grupė deputatų iškelia nepasitikėjimo klausimą. Svarstymas - trys valandos. Po to, praėjus dešimčiai minučių, kita grupė vėl gali kelti tą patį klausimą. Manyčiau, kad reglamente tai turėtų būti aptarta.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, gal jūs užrašytumėte savo pasiūlymą?

V. Čepaitis (Marijampolės rinkiminė apygarda). Aš siūlyčiau prieš pradedant svarstymą sudaryti redakcinę komisiją, kad ji galėtų fiksuoti visus pasiūlymus.

Pirmininkas. Yra pasiūlymas sudaryti redakcinę komisiją. Kas pasiūlytų, iš kiek asmenų rinksime? Siūloma iš penkių. Prašau siūlyti kandidatus.

V. Čepaitis. Siūlyčiau deputatą A. A. Abišalą. Galbūt gerbiamasis A. A. Abišalas galėtų pats sudaryti komisiją?

A. A. Abišalas. Aš manau, kad komisija turėtų būti autoriaus oponente, tai gal geriau kiti.

Balsai iš salės. Deputatą V. Beriozovą, siūlau deputatą J. Tamulį, siūlau deputatą L. Sabutį, deputatą E. Grakauską, siūlau deputatą E. Jarašiūną.

Pirmininkas. Gal užteks? Prašau.

Kalba iš vietos. Aš prašau, kad be mano kandidatūros kiti deputatai sudarytų komisiją.

Pirmininkas. Daugiau pasiūlymų nebebuvo. Tada balsuosime. Prašau pakelti mandatus. Ačiū. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė? Nėra. Taigi komisija sudaryta. Prašome ją kartu su draugu A. A. Abišala visus pasiūlymus rinkti ir redaguoti.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pateikti pasiūlymą. 16 straipsnio 10 punktą siūlyčiau užrašyti taip: "Tuo atveju, kai rinkimuose dalyvauja daugiau negu trys asmenys ir keli kandidatai gavo po lygiai ir mažiausiai balsų, iš pakartotinio balsavimo išbraukiami abu, gavę mažiausiai balsų". Ir kitas - dėl 16 straipsnio 16 punkto. Man atrodo, kad vietoj "ne ilgiau kaip tris valandas" galėtų būti "ne ilgiau kaip vieną posėdį". Būtų visai natūralu, kad pasiūlymo dėl Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko atšaukimo svarstymas tęsiasi ne ilgiau kaip vieną posėdį.

Pirmininkas. Redakcinė komisija užrašė pasiūlymą? Dar yra pageidaujančių? Gerbiamasis Č. Juršėnas, prašau.

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Norėčiau pakalbėti dėl 16 straipsnio 8, 9, 10, 11 ir 13 dalių. Manau, čia yra principinė nuostata, kaip mes skaičiuojame "daugiau kaip pusė”. Čia parašyta "nuo dalyvavusių rinkimuose deputatų". Aš manau, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas yra pats svarbiausias valstybės žmogus ir šiuo atveju reikia skaičiuoti nuo visų deputatų. Ypač tai turėtų būti taikoma 16 straipsnio 9, 13 ir 16 dalims. O pasakymas, kad mes įstrigsime, jeigu 2 ar 3 deputatai atkakliai brauks abu, nevisiškai tinka, kadangi ši diena patvirtina vieną aplinkybę - ar mes garantuoti, kad kiekvieną dieną susirinks toks pats deputatų skaičius. Šiandien, kaip Pirmininkas sakė, nėra šešių deputatų, o rytoj gal jie atsiras ir tuomet situacija keičiasi. Juo labiau dabartinėje mūsų padėtyje, kai mes iš viso dar neturime dešimties deputatų. Vadinasi, ta baimė, kad keli deputatai užsispirs ir sugadins mums šitą rimtą reikalą, yra nevisiškai pagrįsta. Todėl aš manyčiau, kad visais šitais atvejais, ypač 9 ir 13 dalyse reikėtų., kad būtų "nuo visų deputatų daugiau negu pusė".

Pirmininkas. Kas dar norėtų pasisakyti?

R. R. Survila (Trakų rinkiminė apygarda). Dėl paskutiniojo punkto paskutiniojo sakinio - šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo ir jį pasirašo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Kuris Pirmininkas pasirašo šį įstatymą, jeigu jis dar neišrinktas?

A. A. Abišalas (blogas įrašas, negirdėti) .

R. R. Survila. Bet įstatymas turi būti priimtas iki išrinkimo.

A. A. Abišalas. Jis privalo būti patvirtintas iki išrinkimo ir po to, kai naujasis Pirmininkas bus išrinktas, jis pasirašys šitą reglamentą. Kitos išeities mes neturime.

Pirmininkas. Gal dar kas pageidauja kalbėti?

J. Tamulis (Kosmonautų rinkiminė apygarda). 16 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje biuletenio pavyzdį, sakoma: "Į balsavimo biuletenį abėcėlės tvarka įrašomi visi iškelti ir sutikę balotiruotis kandidatai". Aš siūlau, kad tokia pati norma būtų ir 16 straipsnio 4 dalyje, kuri reglamentuoja, kaip kandidatai skelbia savo būsimos veiklos programą, t. y., kad tai taip pat būtų daroma abėcėlės tvarka.

Pirmininkas. Gal dar kas pageidauja kalbėti?

A. Smailys (TSRS l i a u d i e s d e p u t a t a s). Noriu pasiūlyti, kad kandidatai į Pirmininko postą savo programą, prieš ją išsakydami, pateiktų deputatams raštu.

Pirmininkas (blogas įrašas, negirdėti) .

E. Petrovas (Tauro rinkiminė apygarda). Norėčiau nedidelę pastabėlę. Pačiame paskutiniame prierašo punkte, kur sakoma, kad visą patvirtinimą pasirašo Pirmininkas, dar turėtų būti ir sekretorius, kadangi mūsų darbe dalyvauja ir sekretorius.

Pirmininkas. Daugiau nematyti? Mes dirbame valandą ir keturias minutes. Mandatų komisijos dar negirdėti?

E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Nemažai deputatų siūlo ir aš tam pritariu, kad galbūt iki pertraukos mes galėtume pasvarstyti Lietuvos TSR įstatymą dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos reglamento 15 straipsnio pakeitimo. Jūs turbūt visi jį gavote, aš norėčiau trumpai pakomentuoti. Aišku, ateityje Aukščiausioji Taryba turės priimti naująjį reglamentą, bet tai labai didelis ir atsakingas darbas, kuris turės vykti kartu su Lietuvos Konstitucijos kūrimu. Šiuo projektu siūloma papildyti 15 straipsnį, įrašant į jį vardinio balsavimo galimybę. Manau, kad toks balsavimas, priimant mums šiuo metu tikrai atsakingus, svarbius nutarimus, būtų labai reikalingas, juo labiau, kad rinkėjai galėtų susipažinti su kiekvieno iš savo rinktų deputatų nuomone. Svarstant šį įstatymo projektą, išryškėjo dvi nuomonės, todėl jūs gavote du projekto variantus. Skirtumą tarp jų aš pakomentuosiu.

Pirma. Pirmajame projekte numatyta, jog pirmininkaujantysis skaito kiekvieno deputato pavardę, matyt, apygardų eilės tvarka - vienas, du, trys, keturi ir t. t. Deputatas atsistoja ir pasako savo nuomonę tuo ar kitu svarstomu klausimu, tai yra "taip", "ne" ar "susilaikau". Man asmeniškai toks balsavimas nepriimtinas, manau, kad tai balsavimui suteiktų kažkokią spaudimo formą, juo labiau, kad visą laiką balsuojama ta pačia eilės tvarka, tai yra jau nuo trečdalio ar pusės dar nebalsavę deputatai gali matyti, kaip formuojasi ta nuomonė ir pritarti daugumai arba net konkretaus deputato nuomonei. Aš visiškai sutinku, kad kiekvienas iš mūsų turi savo nuomonę ir tikiu, kad tvirtai jos laikysis, bet vis tik, man atrodo, truputį nusižengiama demokratijai, todėl man labiau priimtinas antrasis projektas. Jo esmė yra ta, kad paskelbus ir nutarus, jog bus balsuojama vardinio balsavimo būdu, kiekvienas iš deputatų, turėdamas vardinę balsavimo kortelę, čia pat toje kortelėje rašo "taip" arba "ne" ir pasirašo. Tos kortelės tuoj pat surenkamos ir perduodamos arba pirmininkaujančiajam, arba balsų skaičiavimo komisijai ir pirmininkaujantysis jas perskaito. Žodžiu, rinkėjai tokiu būdu sužino, kaip balsavo jų rinktas deputatas. Šiuo atveju, mano nuomone, panaikinama galimybė bet kokiam psichologinio pobūdžio spaudimui. Tai tiek. Jeigu bus klausimų, aš pasistengsiu į juos atsakyti. Man deputatas L. Sabutis davė balsavimo kortelės pavyzdį, kuriame nurodyta deputato pavardė ir yra trys grafos - "už", "prieš" ir "susilaikė". Deputatas čia pat pažymi, čia pat perduoda ir čia pat jos perskaitomos, kas kaip balsavo.

Balsas iš salės. Kodėl 15 užtenka šiam svarbiam procesui?

E. Bičkauskas. Čia diskutuotinas klausimas, aš taip pat palaikyčiau jūsų nuomonę, kad gal reikėtų ir padidinti, bet tai, matyt, išaiškės svarstymo procese. Aš supratau kaip pasiūlymą padidinti. Jeigu nėra klausimų, ačiū.

Pirmininkas (blogas įrašas, negirdėti).

P. Vaitiekūnas (Fabijoniškių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Antrajame projekte dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos reglamento 15 straipsnio papildymo numatyta, kad vardiniu būdu balsuojama, jeigu to reikalauja bent 15 deputatų. Aš manau, kad, atsiskaitant savo rinkėjams, reikalingas viešumo maksimumas. Manau, kad pagal tai, kaip deputatas balsuoja sesijose dėl tam tikrų klausimų, galima spręsti apie jo atitikimą arba neatitikimą rinkėjų interesams. Mano nuomone, šį punktą reiktų pakeisti ir jokiu būdu ne padidinti deputatų skaičių, o jį sumažinti iki vieno. Tai yra vardiniu būdu balsuojama, jeigu to reikalauja bent vienas deputatas. Tokiu būdu mes pasiektume viešumo maksimumą ir galėtume iki galo atsiskaityti už kiekvieną klausimą rinkėjams. Manau, kad toks balsavimas kortelėmis būtų labai greitas ir efektyvus. Jeigu kas nors bijo, kad būtų boikotuojamas arba stabdomas sesijos darbas, tokia baimė nebūtų pagrįsta.

Pirmininkas. (Blogas įrašas, negirdėti).

P. Vaitiekūnas. Bent vienas deputatas.

Pirmininkas. Ar dar yra kokių samprotavimų?

A. A. Abišalas. Pirmiausia norėčiau pasisakyti dėl skaičiaus. Mano supratimu, didinti deputatų skaičių, kuris turėtų priversti sesiją balsuoti vardiniu būdu, jokiu būdu negalima. Mes tada iš tikrųjų pažeisime mažumos teises, ir aš būčiau labiau linkęs pritarti gerbiamojo P. Vaitiekūno nuomonei. Vis dėlto, kol mes to neišbandėme ir galbūt dar nesame iki galo išmokę demokratijos, matyt, iš pradžių apribokime. Kada rašysim visą Aukščiausiosios Tarybos reglamentą ir jau būsime šiek tiek pramokę demokratijos, matyt, bus galima sumažinti ir iki vieno. Todėl siūlyčiau palikti tokią normą, kokia yra dabar. Dešimtadalis deputatų įvairiose procedūrose, man atrodo, būtų pakankamai logiška.

Ir kitas pasiūlymas. Galbūt šiuos abu įstatymo projektus būtų galima sujungti į vieną ir nereikėtų ginčytis, jeigu mes pritartume antrajam projektui, kur siūloma balsuoti užpildant balsavimo korteles, tačiau jas skaitant kiekvienas deputatas atsistotų ir pasakytų savo sprendimą, o Pirmininkas tik patikrintų, ar iš tikrųjų toks sprendimas buvo įrašytas į kortelę. Tai leistų rinkėjams matyti savo deputatą ir žinoti, kaip jis balsuoja, antra vertus, nebūtų to moralinio spaudimo, apie kurį buvo kalbama.

Pirmininkas. Ar yra daugiau kokių pasiūlymų?

G. Kakaras (TSRS l i a u d i e s d e p u t a t a s). Aš norėčiau mažytę pataisėlę pasiūlyti dėl 15 deputatų. Jeigu mes pažodžiui laikysimės, tai susidarys įspūdis, kad reikalauti gali 15 vienokia ar kitokia forma susiorganizavusių deputatų. Gal galima formuluoti taip: reikalaujant vienam, bet 15 palaikant jo pasiūlymą.

Pirmininkas. Kalbės gerbiamasis deputatas Č. Juršėnas.

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji, pirmiausia dėl skaičiaus. Aš manau, kad tikrai reikia sumažinti. 15 yra per daug. Bent per pusę. Gal vienas ir per mažai, bet, sakysim, septyni ar penki visai tiktų. Antra, dėl balsavimo atsistojant ar užpildant kortelę. Atsistojimas, žinoma, yra efektingesnis būdas, sakau tai kaip televizininkas, bet kad nebūtų baimės, jog tie pirmieji atsistoję, kurie sėdi pirmosiose eilėse, neatsilieptų savo autoritetu, tai galime taikyti tarptautinėje praktikoje žinomą dalyką: atsistoti iš kito galo, nuo pabaigos.

Pirmininkas. Norėčiau paklausti gerbiamąjį E. Bičkauską. Ar galima man pasiūlyti balsuoti dėl šių dalykų?

E. Bičkauskas. Ne, kol kas negalime nieko balsuoti, kadangi dar nepatvirtinti mandatai. Man atrodo, šiuos pasiūlymus išklausėme ir jeigu daugiau nėra, balsuosime, kai bus pateiktas projektas. Gal galima sudaryti redakcinę komisiją ir šiam įstatymo projektui? Siūlau patikėti tai pačiai redakcinei komisijai, kuri rengė ir ankstesnį reglamentą.

J. V. Paleckis (Šiaurinė rinkiminė apygarda). Siūlyčiau patikėti tai pačiai komisijai ir dar įtraukti deputatą E. Bičkauską, nes jis - vienas iš autorių

Pirmininkas. Gerai. Kas už šį pasiūlymą?

J. V. Paleckis. Siūlau deputatą E. Bičkauską ir deputatą P.Vaitiekūną, kad būtų nelyginis skaičius.

Pirmininkas. Gerai. Tai prašom balsuoti. Ačiū. Kas prieš? Nėra. Susilaikiusių taip pat nėra. Pavedama tai pačiai komisijai globoti ir šį įstatymą. Dirbame beveik valandą trisdešimt minučių, galime padaryti pertrauką. Ar yra dar pageidaujančių kalbėti?

V. Čepaitis (Pietinė rinkiminė apygarda). Yra pasiūlymas. Galbūt mes galime laikinai nutraukti sesijos darbą, nes yra labai nedaug šansų, kad Mandatų komisija baigs darbą. O gal reikėtų išsiaiškinti, kiek jai dar liko laiko dirbti? Nevarginkime ir savęs, ir žmonių, kurie dabar sėdi prie televizorių ekranų visoje Lietuvoje, ir padarykime pertrauką iki rytojaus ryto 9 valandos.

Pirmininkas. Nuėjo išsiaiškinti gerbiamasis J. Minkevičius, jis tuoj painformuos. Aš tik noriu pasakyti, kad iš viso šiame forume dalyvauja 130 deputatų. Vienas dar pakeliui, greit atvyks.

Yra gauta sveikinimo telegramų, aš norėčiau, kad jas perskaitytų turintis geresnį balsą. Taip pat yra pateiktas pirmininko rinkimų balsavimo biuletenio pavyzdys. Čia balsuoti, matyt, nėra reikalo? Tada prašau perskaityti sveikinimus.

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). "Vilnius. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio sekretoriui Kubiliui. Neturėdamas deputatinio mandato, negalėsiu asmeniškai dalyvauti tautos apsisprendimo deklaracijoje, bet vienijuosi su jumis dvasioje, pasisakydamas visa širdimi prieš tautos okupacinę padėtį ir už laisvos, savarankiškos, nepriklausomos Lietuvos valstybės gyvenimo kelią. Kardinolas Vincentas Sladkevičius". (P l o j i m a i.)

"Didžiai gerbiamam Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio atsakingajam sekretoriui Čepaičiui, sekretoriui Kubiliui. Iš širdies dėkoju už itin malonų kvietimą dalyvauti naujos Aukščiausiosios Tarybos pirmojoje sesijoje kovo 10-11 dienomis. Labai apgailestauju, kad dė1 ligos negalėsiu joje dalyvauti, todėl prašau mano vardu pasveikinti sesiją, pradėjusią Lietuvos atgimimo, nepaprastos istorinės reikšmės darbą. Vienybėje, oriai išspręsti Lietuvos valstybės tęstinumo raidą. Telydi jus visus Dievo palaima. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis". (P l o j i m a i.)

Australijos parlamento opozicijos lyderio, pono Endriu Pikoko sveikinimas. "Man labai malonu siųsti geriausius linkėjimus, sėkmės atidarant naujai išrinktąjį Lietuvos parlamentą. Liberalų ir nacionalinė partijos Australijoje nuosekliai rėmė Lietuvos ir kitų Baltijos šalių teisę spręsti jų ateitį jų pačių būdu. Mes nuosekliai smerkiame Tarybų Sąjungos įvykdytą formalią Baltijos valstybių aneksiją 1939 metais ir kreipiamės į ją panaikinti tą neteisėtą aktą. Mes sveikiname dabar Lietuvoje pasiektą pažangą kelyje į didesnę politinę demokratiją ir asmeninę laisvę. Mes tikimės, kad šis procesas vyks toliau ir kad tai bus besiplečiančių ekonominių galimybių bazė. Artėjantis laisvai išrinktojo Lietuvos parlamento posėdis yra svarbi šio proceso gairė, ir aš linkiu jam visokeriopos sėkmės. Endriu Pikokas". (P l o j i m a i.)

"Vytautas Landsbergis. Sąjūdis. Vilnius. Siunčiame sveikinimą Lietuvos parlamento atidarymo proga. Maksvytis, Australijos lietuvių sąjungos pirmininkas". (P l o j i m a i)

Lietuvių iš Australijos sveikinimas Lietuvos parlamentui. ,,Per ilgus metus mes, išeiviai, troškome matyti vėl laisvą savo Tėvynę. Bet atrodė, kad tai tik svajonė, ne realybė. Pamažu atsivėrė geležinė uždanga. Papročiai ir tautos ženklai vėl skleidžiasi po kraštą - tautinė vėliava, himnas, savo kalba, dainos ir malda. Tie laisvės simboliai rodo kelią, kuriuo tauta žygiuos. Baltijos kelias dar tvirčiau sujungė visų rankas, širdis ir pasiryžimą. Išreikšdami jums pagarbą, tautos vadai, mes lenkiame galvas Australijos lietuvių bendruomenės vardu. Jūsų ryžtas, kantrybė ir jums uždėta nepaprasta darbo našta yra ir bus įvertinta visos tautos. Tegu Tėvynės meilė skatina jus tolesniems darbams. Turėsite dar daug vargo, rūpesčių, kol Lietuva vėl taps visiškai demokratinu kraštu. Mes, išeiviai, padėsime visomis savo jėgomis. Atsikurianti Lietuva - visų mūsų atsakomybė. Šių dienų džiaugsmas yra tautiečių Lietuvoje ir mūsų, išeivių, giliai pergyvenamas. Tikėkite, kad esame su jumis tame sunkiame kelyje, kuris veda į šviesią ateitį ir visišką nepriklausomybę. Su didžia pagarba - Maksvytis, pirmininkas". (P l o j i m a i.)

"Vilnius. Aukščiausioji Taryba. Deputatui Vytautui Landsbergiui. Sveikiname jus ir visus naujai išrinktus parlamento narius, kurie dės visas pastangas dėl Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Tepadeda jums Dievas". Kunigas Perlaitis ir 7 kiti parašai. Lazdijų rajonas, Salantai. (P l o j i m a i.)

Dabar prašyčiau, gerbiamieji kolegos, susitelkimo, nes čia bus kitokia informacija. Mirę ir žuvę už Lietuvą, už jos atgimimą. 1988 metų gruodžio mėnesį Ventos darbininkas Algirdas Janušauskas tragiškai žuvo, vykdamas į Armėniją. 1989 metų sausio mėnesį mirė pedagogė, pedagogikos mokslų kandidatė Laima Tupikienė. 1989 metų rugsėjo mėnesį mirė Vilniaus 47-osios vidurinės mokyklos mokytojas, Respublikos mokytojų sąjungos pirmininkas Kęstutis Margevičius. Ir šių metų vasario 23 dieną, prieš pat rinkimus, mirė politinis kalinys ir tremtinys kandidatas į Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatus Povilas Pečeliūnas. Siūlome jų atminimą pagerbti tylos minute. Ačiū.

Pirmininkas. Prašau. Deputatas A. Sakalas.

A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Mandatų komisija labai kruopščiai tikrina visas bylas ir rytoj 9 valandą pateiks savo sprendimą.

Pirmininkas. Taigi tenka daryti mums pertrauką iki rytojaus 9 valandos ryto. Kas už tai, prašom balsuoti? Ačiū. Skelbiama pertrauka iki rytojaus 9 valandos.