L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai! Leiskite jus supažindinti su balsų skaičiavimo komisijos protokolais. Su pirmuoju protokolu aš jus jau supažindinau, skaitau antrąjį protokolą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos balsų skaičiavimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 2. 1990 metų kovo 11 diena. Dalyvavo: pirmininkas - Razma Liudvikas Saulius, Liudviko, sekretorius - Šerkšnys Gediminas, komisijos nariai: A. Kumža, A. Sėjūnas, P. Varanauskas. Svarstyta: Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko rinkimų slapto balsavimo rezultatai.

Į Aukščiausiąją Tarybą išrinkti 133 deputatai. Dvyliktojo šaukimo pirmojoje sesijoje dalyvavo 133 deputatai. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko rinkimų slapto balsavimo biuletenyje įrašytos šios kandidatūros: Brazauskas Algirdas, Landsbergis Vytautas. Slaptam balsavimui išduoti 133 biuleteniai. Atidarius balsadėžę, rasti 133 biuleteniai. Negaliojančių biuletenių nėra. Susumavus balsavimo rezultatus, nustatyta, kad biuleteniuose įrašytos kandidatūros gavo balsų: Algirdas Brazauskas - už 38, prieš - 95. Vytautas Landsbergis - už 91, prieš - 42. Remiantis Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos reglamento 2¹ skirsniu Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku išrinktas Vytautas Landsbergis. (P I o j i m a i)

Balsų skaičiavimo komisijos vardu, taip pat asmeniškai noriu pasveikinti naująjį Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką ir palinkėti jam ištvermės, kantrybės, protingų, išmintingų sprendimų visos Lietuvos labui ir jos šviesios ateities vardan.

Pirmininkas. Dabar pagal naują reglamentą reikia viešai balsuoti už balsų skaičiavimo komisijos protokolo patvirtinimą. Kas už patvirtinimą? Ačiū. Ar yra prieš? Susilaikiusių? Nėra. Protokolas patvirtintas vienbalsiai. Sveikiname gerbiamąjį Vytautą Landsbergį su išrinkimu. Prašom ateiti į prezidiumą ir užimti savo - Pirmininko vietą. (P l o j i m a i.)

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, deputatas V. LANDSBERGIS

Balsas. Gerbiamasis Pirmininke! Mes, išlydėdami savo sūnų į didžią kelionę, apjuosiame jį tautiška juosta, kad apsaugotų nuo nesėkmių ir nelaimių. Vardan tiesos ir vardan tos Lietuvos apjuosiam juostą. Juostoje užrašyta: "Telydi jus sėkmė ir saugo Dievas". (P l o j i m a i.)

Gerbiamieji deputatai! Dabar jūs turite išrinkti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojus ir sekretorių. Po to jau galėsime patvirtinti ir sesijos dienotvarkę. Aš noriu pasakyti, kad Lietuvos gyvenimą, jo raidą ir visus įvykius, kurie atvedė mus į šią dieną, lėmė dvi pagrindinės politinės jėgos: Sąjūdis, gimęs iš Lietuvos žmonių pasipriešinimo ir vilties, ir pradėjusi persitvarkyti Lietuvos Komunistų partija. Aš jau minėjau, atsakinėdamas į jūsų klausimus, kad norėčiau konstruktyvaus bendradarbiavimo ir politinių jėgų konsolidavimosi, nes Lietuvai iškilę nelengvi uždaviniai. Todėl, labai vertindamas Algirdo Brazausko kompetenciją ir patirtį, norėčiau kviesti jį neatsisakyti būti kandidatu į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo postą. Taip pat noriu paprašyti Aukščiausiąją Tarybą patvirtinti ir pavaduotojų skaičių, kuris Konstitucijoje nėra apibrėžtas. Mano nuomone, Pirmininkui reikėtų turėti tris pavaduotojus. Nors vieną jau paminėjau, tačiau dėl skaičiaus reikėtų susitarti. Noriu prašyti jus pasisakyti tuo klausimu arba tiesiog balsuoti.

R. Gudaitis (Kazlų Rūdos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai! Aš norėčiau išgirsti motyvus, kodėl būtinai reikalingi trys pavaduotojai?

Pirmininkas. Aš jokiu būdu negalėčiau pasakyti, kodėl būtent trys pavaduotojai. Gali būti ir keturi pavaduotojai, bet aš šiandien norėčiau turėti tris pavaduotojus ir gal tą būtinybę dabar įrodinėti būtų per daug abstraktus klausimas. Tiesiog norėčiau turėti šalia savęs daugiau patyrusių patikimų žmonių. Prašom.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Kreipiuosi į gerbiamuosius deputatus, siūlydamas pasvarstyti šį klausimą. Dabar, kiek žinau, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas turėjo vieną pavaduotoją. Du? O aš buvau tvirtai įsitikinės, kad vieną, todėl maniau, kad trys - labai jau daug. Visgi manyčiau, kad reikėtų du ir palikti, juk mes už biurokratinio administracinio aparato mažinimą. Pagal naująjį vyriausybės įstatymą žadame gerokai sumažinti ministerijų ir apskritai administracinio personalo skaičių. Su tuo įstatymu, matyt, daugelis yra susipažinęs, ir galbūt pirmąją dieną reikėtų parodyti pavyzdį. Aš laikau savo pareiga ir šiame valstybės valdymo organe bandyti mažinti darbuotojų skaičių ekonomiškai sunkiu mūsų Lietuvai laiku.

Pirmininkas. Norėčiau šiuo klausimu dar šį tą pridurti. Gerbiamasis K. Antanavičius, siūlydamas palikti du pavaduotojus, nesiūlo mažinti darbuotojų skaičiaus. Aš tik norėčiau pabrėžti, kad taip pat esu už tai, kad administracinį aparatą reikia mažinti. Aš tikrai palaikysiu tokius siūlymus. Bet norėčiau sulaukti ir jūsų paramos.

R. Ozolas (Rėkyvos rinkiminė apygarda). Jeigu Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nori dirbti kompetentingai ir aprėpti visumą, pirmiausia atstovaudamas bendruosius dalykus, jis turi turėti kvalifikuotus pagalbininkus, kurie galėtų teikti visiškai tikslią informaciją iš trijų pagrindinių mūsų gyvenimo sričių. Tai - ūkio ir ekonomikos dalykų, teisės ir krašto apsaugos reikalų bei kultūros ir tautos vystymosi supratimo. Tie trys žmonės, mano nuomone, yra neišvengiami ir jokiu būdu nebūtų biurokratai, kaip čia buvo pavadinta. Tai būtų tikrai neformaliai dirbantys žmonės.

V. Tomkus (TSRS liaudies deputatas). Yra padėjėjai, kurie informuoja ir panašiai, o pavaduotojai - tai beveik valdininkai.

R. Ozolas. Aš nežinau, kiek yra padėjėjų, tai galų gale jau konkretūs aparato klausimai. O čia yra pareigybių problema, ne aparato.

Pirmininkas. Aš norėčiau dar paklausti tų, kurie abejoja, ar kalbama apie vieno asmens atlyginimą, ar apie ką nors kitą? Jeigu tik apie atlyginimą, aš jau atsakiau. Atlyginimo tikrai mes sutaupysime iš administracinio aparato kur kas daugiau. Prašau.

L. Sabutis (Šeškinės rinkiminė apygarda). Iš tiesų praėjusieji metai parodė, kad Aukščiausioji Taryba, dirbdama retkarčiais, turi labai daug bėdų ta prasme, jog koordinatoriaus stoka neleido mums dirbti taip, kaip norėjome. Šis parlamentas dirbs nuolat, todėl ir kai kuriuos klausimus galėtume išspręsti labai greitai ir, sakyčiau, kvalifikuotai, juridiškai įteisindami ir įprasmindami bet kokius mūsų sprendimus. Matau, jog simboliškai mes galime turėti 3, 5 ar 6 pavaduotojus, tačiau, žiūrint realiai, trys yra optimalus skaičius. Todėl pasisakau už tokį skaičių. Juk iš tikrųjų reikia kam nors imtis konkrečiai spręsti ir teisinės sistemos, ir savivaldybių problemas, ir apskritai mūsų kultūros, pilietinio gyvenimo, o Pirmininkui palikti bendro vadovavimo, politikos klausimus, kurie, be abejo, bus kur kas aktualesni tiek mūsų Respublikoje, tiek ir už jos ribų.

V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke! Manęs rinkėjai nesupras, jeigu aš balsuosiu, kad jūs turėtumėte 3 pavaduotojus. Pirmiausia reikia atsižvelgti į žmonių lūkesčius. Jie į mus daugiau žiūri kaip į biurokratus. Ir jeigu šiame laikmetyje buvo vienas etatinis pavaduotojas ir vienas neetatinis, tai tikrai jums užteks dviejų. Aš kviečiu visus deputatus balsuoti už du pavaduotojus.

Pirmininkas. Ačiū už aiškią, atvirą nuomonę. Tada yra du pasiūlymai. Vienas - kad būtų trys pavaduotojai, kitas - kad būtų du etatiniai pavaduotojai. Prašau balsuoti už pirmąjį pasiūlymą. Kas nors skaičiuoja? Jau suskaičiavote, taip? Kas už antrąjį pasiūlymą - kad būtų etatiniai pavaduotojai? Už pirmąjį pasiūlymą balsavo 109 deputatai, susilaikė trys. Dėkoju parlamentui. Vieną pasiūlymą aš jau esu išsakęs, paprašęs ir gerbiamą asmenį sutikti, ir jus paremti tuo atveju, jeigu jis sutiktų.

A. M. Brazauskas (Kaišiadorių rinkiminė apygarda). Aš dėkoju Pirmininkui gerbiamajam V. Landsbergiui už pasiūlymą ir pasitikėjimą, tačiau taip pat norėčiau išdėstyti kai kuriuos savo samprotavimus. Neseniai paskelbti balsavimo rezultatai, kurie yra ne mano naudai, aš tai gerai suprantu. Todėl manau, kad jeigu dauguma mūsų parlamento narių pasisakė prieš mane, tai man visiškai netiktų būti vadovybėje. Tikiuosi, kad ir jūs, ir Lietuvos žiūrovai, kurie šiandien įdėmiai seka televizorių ekranuose mūsų naujojo parlamento darbą, supras mane. Savo ruožtu, atsisakydamas šių pareigų ir dėkodamas už pasitikėjimą, kuris man buvo parodytas, siūlyčiau (manau, turiu tokią teisę) Bronių Genzelį - profesorių deputatą, filosofą, labai aktyviai mūsų politiniame gyvenime besireiškiantį žmogų, ir manau, kad jis visiškai tiktų šioms atsakingoms pareigoms ir galėtų aktyviai darbuotis mūsų bendrų interesų labui.

Pirmininkas. Gal jūs leisite man kai ką pasakyti. Aš labai apgailestauju dėl gerbiamojo Algirdo Brazausko pasisakymo, tik norėčiau atkreipti ir jo, ir kitų dėmesį į tai, kad į balsavimo rezultatus aš žiūriu truputį kitaip. Man nesvarbu, kas prieš ką ir kiek balsavo. Man svarbu, kad balsavo už. Didžioji dauguma balsavo už mane, nemažai balsavo už Algirdą Brazauską. Galimas daiktas, kad visos Lietuvos mastu ta proporcija būtų dar didesnė, todėl aš būčiau linkęs gerbiamąjį Algirdą Brazauską pakviesti dar kartą pagalvoti. Dar noriu pasakyti, kad sutinkamai su Lietuvos Konstitucijos 106-uoju straipsniu teisė siūlyti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojus ir sekretorių yra suteikta Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui. Jūs mane išrinkote, todėl aš, matyt, ir siūlysiu toliau. Ar jūs tikrai nepakeisite savo nusistatymo? Tada aš norėčiau pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai išrinkti Pirmininko pavaduotojais tris asmenis, kuriuos išvardinsiu iš karto: profesorių Bronių Kuzmicką, advokatą Kazimierą Motieką ir inžinierių Česlovą Stankevičių. Ar reikia apibūdinti kiekvieną iš jų? Be abejo, balsuoti reikėtų už kiekvieną atskirai. Gal kas nors nori pasisakyti dėl mano pasiūlytų kandidatūrą?

V. Žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Jeigu nepakeistas šis reglamentas, kurį išdalino mums Prezidiumas (T r i u k š m a s s a l ė j e). Aš norėčiau paklausti gerbiamojo sekretoriaus, ar nepakeistas reglamento 8 straipsnis. Aš perskaitysiu: "Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba renka Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką ir keturis jo pavaduotojus".

Pirmininkas. Konstitucija nenustato pavaduotojų skaičiaus, bet aš manyčiau, kad Konstitucija yra viršesnis įstatymas. Matyt, mums reikės aptarti, ką daryti - ar taisyti reglamentą, ar keisti Konstituciją. Aš siūlyčiau dabar laikytis Konstitucijos.

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke! Juk mes prieš pietus užrašėme: pripažinti netekusiu galios Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos reglamento aštuntąjį straipsnį. Tai, ką dabar siūlo gerbiamasis V. Žiemelis, seniai padaryta.

Pirmininkas. Ačiū. Taip, stengsimės vadovautis Konstitucija. Aš yra norinčių pasisakyti dėl mano išvardintų kandidatūrų? Ar pageidaujate, kad pasisakytų tie asmenys, kuriuos aš siūlau jums išrinkti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojais? Tada abėcėlės tvarka norėčiau pakviesti profesorių Bronių Kuzmicką.

B. J. Kuzmickas (Pašilaičių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis Pirmininke! Man ši naujiena šiek tiek netikėta. Tiesą pasakius, aš abejoju, ar esu tinkamas tokioms atsakingoms pareigoms. Sąjūdžio veikloje sutikau nemažai žmonių aktyvesnių ir solidesnių, su didesne kompetencija ir išmanymu. Todėl drįsčiau vietoj savęs pasiūlyti Romualdą Ozolą ir tuo norėčiau atsisakyti.

Pirmininkas. Gerbiamasis profesoriau! Aš labai norėčiau, kad jūs neatsisakytumėte. O Aukščiausiajai Tarybai paaiškinsiu, kodėl pasirinkau būtent jus. Ne tik mane, bet ir daugelį tų, kam teko su jumis susitikti, patraukė jūsų didelė erudicija, aiškus mąstymas, žmoniškumas ir tolerancija. Jūs nemažai nuveikėte sprendžiant tautinių santykių problemas, jūs atstovavote Sąjūdžio, kartu ir Lietuvos reikalus užsienyje tarptautiniuose susitikimuose, ir aš žinau, kad tai buvo puikus atstovavimas. Aš labai norėčiau, kad jūs neatsisakytumėte. Sutinkate? Ačiū. Gal turite klausimų profesoriui B. Kuzmickui? Tada pakviesiu kitą kandidatą - advokatą Kazimiera Motieką.

K. Motieka (Raseinių rinkiminė apygarda). Aš labai dėkingas už pareikštą pasitikėjimą. Man bus didelė garbė, jeigu deputatai patikės man dirbti šalia gerbiamojo Vytauto Landsbergio. Aš sutinku. Ačiū. (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Ar nėra klausimų kandidatui? Ačiū. Tada pakviesiu trečią kandidatą - gerbiamąjį Česlovą Stankevičių.

Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Esu nustebintas ir pagerbtas šiuo pasiūlymu. Nelaikau savęs pasirengusiu šiam darbui. Pirmasis jausmas, kurį išgirdęs šią žinią, pajutau, tai - atsakomybės naštos jausmas ir abejonė, ar mano sugebėjimai su ja yra sulyginami. Tačiau, gerbdamas Pirmininką ir už jį balsavęs, dirbęs su juo, nedrįsčiau atsisakyti pats savarankiškai be jūsų sprendimo. Aš sutinku balotiruotis. (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Ar nėra klausimų gerbiamajam Česlovui Stankevičiui? Jeigu nėra, tuomet balsuosime. Kas už tai, kad profesorius Bronius Kuzmickas būtų išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoju? Už - 11 deputatų. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė? Susilaikė šeši. Ačiū, kad palaikėte mane. Manau, kad galiu pakviesti Bronių Kuzmicką užimti savo vietą. (P l o j i m a i.) Dabar kas už tai, kad advokatas Kazimieras Motieka būtų išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoju? Kas prieš? Už - 98. Prieš du. Kas susilaikė? Susilaikė vienuolika deputatų. Ačiū. Prašau gerbiamąjį Kazimierą Motieką užimti savo vietą. (P l o j i m a i.) Prašau balsuoti už tai, kad gerbiamasis Česlovas Stankevičius būtų išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoju. Už - 105 deputatai. Kas prieš? Prieš vienuolika. Kas susilaikė? Susilaikė septyni. Ačiū. Prašau gerbiamąjį Česlovą Stankevičių užimti savo vietą. (P l o j i m a i.) Dabar mums reikia išrinkti Prezidiumo sekretorių. Aš labai norėčiau, kad tas pareigas toliau eitų, jeigu jūs išrinksite, gerbiamasis Liudvikas Sabutis. (P l o j i m a i.) Turbūt kandidatui suteiksime teisę pasisakyti.

L. Sabutis (Šeškinės rinkiminė apygarda). Gerbiamasis parlamente, gerbiamasis Pirmininke! Nuoširdžiai dėkoju už pasiūlymą. Sekretoriaus pareigos - ne tik garbingos, bet ir itin sunkios ta prasme, jog iš tikrųjų šis darbas nematomas, bet labai reikalingas. Bendromis jėgomis, manau, kai kuriuos klausimus galėsime nesunkiai išspręsti. Mano nuomonė yra tokia - kiek parlamentas margesnis, tiek jo sekretorius turi būti neutralesnis, kuo parlamento intelektualinis lygis aukštesnis, tuo palankesnės darbo sąlygos jam turi būti sudarytos. Tik esančiomis ir, žinoma, kitomis sąlygomis mes galėsime kuo sparčiau ir naudingiau tarpusavyje bendradarbiauti ir tarnauti mūsų Lietuvai. Ačiū. (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Ar yra klausimų kandidatui? Jeigu nėra, tada prašom balsuoti. Kas už tai, kad gerbiamasis Liudvikas Sabutis būtų išrinktas Prezidiumo sekretoriumi? Už - 125. Kas prieš? Malonu, kad nėra prieš. Kas susilaikė? Susilaikė du. Ačiū. Prašom gerbiamąjį L.Sabutį užimti vietą Prezidiume. (P l o j i m a i.) Kadangi Prezidiumas formuojamas taip pat ir iš nuolatinių komisijų pirmininkų ir vieną komisijos pirmininką, tai yra Mandatų komisijos pirmininką profesorių Aloyzą Sakalą, jau išrinkome, aš noriu jį pakviesti taip pat kur nors netoli užimti vietą. Prašom.

Gerbiamieji deputatai! Kadangi šiuo metu dar nesudarytos kitos nuolatinės komisijos, neišrinkti jų pirmininkai, kurie pagal pareigas įeina į Prezidiumą, todėl mums reikia nutarti, ar mes laikinai apsiribosime šia Prezidiumo sudėtimi, kad galėtume pereiti prie dienotvarkės ir svarbiausių šios dienos klausimų. Aš siūlyčiau pripažinti jau suformuotą ir galintį dirbti Prezidiumą, kurio sudėtis vėliau, formuojant komisijas, dar pasikeis. Ar yra kitokių nuomonių? Jeigu nėra, tuomet prašau balsuoti, kad toks Prezidiumas galėtų pradėti dirbti. Kas prieštarauja šiam pasiūlymui? Atrodo, galime dirbti toliau. Dabar mums reikia patvirtinti sesijos dienotvarkę. Ji įteikta deputatams, tačiau leiskite perskaityti.

Pirmasis dienotvarkės klausimas - Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pareiškimas dėl įgaliojimų grąžinimo; deklaracija "Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų"; Lietuvos TSR įstatymo "Dėl valstybės pavadinimo ir herbo" projektas; aktas dėl Lietuvos valstybės atstatymo, yra klausimas dėl TSRS liaudies deputatų, išrinktų Lietuvoje, teisinio statuso, taip pat du konstituciniai projektai. Be to, numatyti kreipimaisi į visus Lietuvos žmones, į TSRS tautas, į pasaulio tautas, į Lietuvos tautines bendrijas, į Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Prezidentą.

Yra ir tolesni klausimai, Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl buvusių Lietuvos TSR sąjunginio-respublikinio pavaldumo valstybės valdymo organų statuso pakeitimo" projektas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų darbo grupių sudarymas. Taip pat sesijoje svarstysime Lietuvos Respublikos vyriausybės įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko skyrimą ir Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos struktūros" projektą.

Štai tie klausimai, kuriuos turėsime išspręsti, matyt, netrumpos, bet turiningos ir darbingos sesijos metu.

Taigi norėčiau pasiūlyti patvirtinti tokią sesijos dienotvarkę, o po to padaryti pertrauką dėl kai kurių techninių šios patalpos pertvarkymų. O dabar dėl dienotvarkės. Prašau, gerbiamasis G. Vagnoriau.

Pirmininkas. Ar yra dar norinčių pasisakyti dėl dienotvarkės, ar jau galime ją tvirtinti? Be abejo, turint omenyje, kad prireikus ji bus papildoma ir koreguojama. Tai liestų ir vieną klausimą, kuris buvo dienotvarkėje, tačiau man pateiktame sąraše išbrauktas - "Dėl Aukščiausiosios Tarybos tvirtinamų pareigūnų įgaliojimų pratęsimo". Šis klausimas susijęs su Ministrų Tarybos pareiškimu dėl įgaliojimų grąžinimo. Taigi kas už šią dienotvarkę, prašau balsuoti. Dauguma. Kas prieš? Atrodo, nėra. Kas susilaikė? Taip pat nėra. Dienotvarkė priimta.

Dabar techninė tarnyba prašo 20 minučių pertraukos paruošti patalpą valstybės atributams pakeisti. Bet gal tai bus galima padaryti šiek tiek vėliau, mes prie to klausimo dar nepriėjome. Dirbame toliau? Gerai. Tada leiskite man perskaityti Lietuvos Ministrų Tarybos pareiškimą, datuotą 1990 metų kovo 10 diena. "Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai. Pareiškimas. Sutinkamai su Lietuvos TSR Konstitucijos 116 straipsniu Respublikos Ministrų Taryba baigė vykdyti savo pareigas ir grąžina savo įgaliojimus naujai išrinktai Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Pirmininkas Vytautas Sakalauskas". Turbūt tai natūralus ir konstitucinis pasiūlymas - priimti šį Vyriausybės atsistatydinimą ir įgaliojimų grąžinimą. Kas už tai? Vienbalsiai. Kas prieš, susilaikė? Nėra. Kadangi šiame nutarimo projekte nenurodytas asmuo, kuriam pavedama eiti pareigas, aš noriu suteikti žodį deputatui Gediminui Vagnoriui.

G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Pasikonsultavus su kolegomis deputatais, siūlyčiau pavesti laikinai eiti Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Pirmininko pareigas Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotojai Kazimierai Prunskienei.

Pirmininkas. Gal yra kitų pasiūlymų? Gal norėtų ką pasakyti buvęs Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotojas gerbiamasis Juozas Šėrys? Neįgaliotas nieko pasakyti tuo klausimu? Tokiu atveju prašome pasisakyti dėl iškeltos kandidatūros, kuriai, tiesą sakant, būtų pavedama eiti pareigas, kurias iš dalies gerbiamoji K. D. Prunskienė jau dabar ėjo, perimdama laikinu pavedimu Ministrų Tarybos Pirmininko funkcijas. Gal pirmiausia ir suteiksime žodį gerbiamajai K. D. Prunskienei.

K. D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai! Mano tolesnis darbas Ministrų Taryboje pagal šį pasiūlymą būtų susijęs su laikinų įgaliojimų vykdymu, buvusiai Ministrų Tarybai grąžinus savo įgaliojimus naujai išrinktai Aukščiausiajai Tarybai. Aš suprantu, kad šiandieninėje situacijoje iš tikrųjų kažkas turi toliau tęsti tą darbą. Matyt, tai daryti teks man, kadangi, kaip minėjo gerbiamasis Pirmininkas, jau nemažai mėnesių daugelį darbų, susijusių su ekonomine reforma, derybomis su Maskva, naujų ryšių užmezgimu su kitomis valstybėmis teko atlikti man, einant Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotojos pareigas. Kita vertus, noriu pasakyti, kad šis laikinas Ministrų Tarybos Pirmininko pareigų ėjimas jokiu būdu negali būti suprastas kaip kokie nors Aukščiausiosios Tarybos arba mano pačios įsipareigojimai dėl neišvengiamų ir turbūt labai greitai reikalingų Ministrų Tarybos Pirmininko rinkimų.

Kodėl aš pabrėžiu "neišvengiamai greitai reikalingų"? Todėl, kad jūs žinote, koki laikotarpį mes gyvename. Jau dabar rengiamas derybų su Maskva forsavimas, perimant Lietuvos ūkį, reikalingi tolesni labai aktyvūs ryšiai su kitomis valstybėmis ir, žinoma, radikali ekonominė reforma bei pašlijusios ekonominės būklės stabilizavimas. Todėl suprantama, kad, turint tik laikinus Įgaliojimus, ypač ryšiams su išore, gali atsirasti tam tikrų keblumų. Todėl aš sąžiningai toliau vykdysiu tas pareigas. Nemanau, kad mano darbas rytoj bus kitoks negu buvo prieš keletą dienų, galbūt jis taps kažkiek paprastesnis, Ministrų Taryboje nebus dviprasmybės ir dviejų programų, kurios buvo iki šiol. Bet aš gal ir be reikalo jums primenu tą situaciją, kuri susiklostė dėl labai natūralių priežasčių, pasukus Lietuvai į valstybingumo kelią..

Dar kartą noriu padėkoti už tą, sakykime, laikiną pasitikėjimą. Tikiuosi, kad mano kolegos ekonomistai, kurių čia yra gerokai daugiau negu buvo ankstesnėje Aukščiausiojoje Taryboje, padės man spręsti tas problemas, kurių yra labai daug susikaupę. (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Ačiū už sutikimą. Kas turite klausimų gerbiamajai profesorei K. D. Prunskienei?

B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Gal mano pasiūlymas nuskambės ne kaip klausimas, tačiau, manyčiau, geriausia proga apie tai pasakyti dabar. Šiame nutarime vis dėlto siūlyčiau suformuluoti atskirą punktą, kuriame būtų rašoma maždaug taip. Aš skubėdamas šį sakinį parašiau, tačiau jo prasmę manau, suvoksite iš karto. Sakykime, trečiuoju punktu LTSR Aukščiausioji Taryba nutaria: panaikinti visas vyriausybės narių privilegijas eilinių piliečių atžvilgiu, o jų būtinumą Aukščiausioji Taryba sprendžia atskiru potvarkiu arba atskirais potvarkiais. Tuo būdu, formuodami naują vyriausybę, padėsime pamatus socialiniam teisingumui ir pateisinsime mūsų rinkėjų lūkesčius dėl privilegijų. Kartu norėčiau išgirsti gerbiamosios K. Prunskienės komentarą dėl šio pasiūlymo.

K. D. Prunskienė. Jūsų pasiūlymas gal kiek ir ankstyvas, nes pirmiausia formuojama vyriausybė, matyt, turi imtis ekonominės padėties stabilizavimo, be abejo, neužmirštant ir to, ką jūs sakėte. Manau, kad reikėtų sudaryti parlamentinę komisiją, kuri padėtų tuos klausimus išspręsti.

Pirmininkas. Aš galiu tik papildyti, kad to klausimo sprendimas yra numatytas įstatyme dėl vyriausybės. Ar dar yra klausimų? Jeigu nėra, ačiū profesorei. Tuomet balsuosime. Kas už tai, kad profesorei K.D. Prunskienei, buvusiai Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotojai, būtų pavesta laikinai eiti Ministrų Tarybos Pirmininkės pareigas? Už - 127 deputatai. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė? Susilaikė trys. Sveikinu gerbiamąją K.Prunskienę, linkiu didelės ištvermės. (P l o j i m a i.) O dabar, patvirtinę dalį Aukščiausiosios Tarybos nutarimo, turime patvirtinti jį visą. Kas už tai, kad nutarimas "Dėl Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pareiškimo" būtų patvirtintas visas, prašau balsuoti. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė? Nėra. Nutarimas priimtas vienbalsiai.

Dabar svarstysime klausimą dėl Aukščiausiosios Tarybos tvirtinamų pareigūnų įgaliojimų pratęsimo. Noriu suteikti žodį deputatui Gediminui Vagnoriui.

G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Siūlau priimti tokio turinio Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą: "Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos valstybės organų įgaliojimų pratęsimo. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: iki Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba sudarys naujos sudėties valstybės organus, pratęsti Respublikos Aukščiausiojo teismo, Prokuratūros, Valstybinio arbitražo ir Liaudies kontrolės komiteto įgaliojimus". Tikiuosi, jūs palaikysite šį pasiūlymą.

E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Gerbiamasis deputate G. Vagnoriau, ar jums neatrodo, kad prieš šį nutarimą turėtų eiti nutarimas dėl valstybės pavadinimo ir herbo? Man atrodo, juridiškai būtų taip teisingiau.

Pirmininkas. Čia ir yra ta priežastis, dėl kurios šis klausimas vienu požiūriu turėjo eiti nuosekliai, po Ministrų Tarybos įgaliojimų, o kitu požiūriu logiškiau būtų jį priimti po to, kai apsvarstysime valstybės pavadinimą.

A. Buračas (TSRS l i a u d i e s d e p u t a t a s). Noriu pratęsti deputato E. Bičkausko mintį. Gal būtų tikslinga pirmiausia aptarti Lietuvos valstybės atstatymo dokumentą, o po to valstybės pavadinimą ir herbą? Tada būtų logiškai nuoseklu - pirma nustatomas statusas, po to - pavadinimas.

Pirmininkas. Ačiū. Žinoma, gali būti ir taip, nors norėčiau paaiškinti, kad penki vienas po kito einantys įstatymų ir nutarimų projektai yra apmąstyti ir siūlomi tam tikra eilės tvarka, kurios dėl kokio nors kitokio požiūrio nereikėtų griauti. O dėl buvusio antrojo klausimo - dėl Aukščiausiosios Tarybos tvirtinamų pareigūnų įgaliojimo pratęsimo, tai, man regis, kaip tik logiška būtų jį perkelti dviem punktais toliau, po Lietuvos TSR įstatymo "Dėl valstybės pavadinimo ir herbo" projekto. Ar bus kitų pasiūlymų? Jeigu nėra, prašom balsuoti už tai, kad buvęs antrasis klausimas taptų ketvirtuoju. Ačiū. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė? Susilaikė trys. Taigi nedidelė dienotvarkės problema išspręsta.

Dabar aš noriu paaiškinti parengtų dokumentų paketą, kurie, kaip sakiau, vienas su kitu glaudžiai susiję ir turėtų būti priimami vienas po kito. Projektus jūs turite. Pirmiausia deklaracija "Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų", nes ši Aukščiausioji Taryba turi save apibrėžti, kaip galinti padaryti tuos aktus. Mes turime aiškiai įvardinti buvusią kelių dešimtmečių teisinę arba valstybinio beteisiškumo situaciją, iš kurios dabar išeiname. Išeiname, kai pastarųjų metų pertvarkos sąlygomis pradėjo reikštis liaudies suverenumas, liaudies suvereniteto teisė įvairiomis apsisprendimo ir savarankiškų struktūrų kūrimosi formomis. Dabar šis procesas pasiekė savo kulminaciją. Šiame dokumente yra viena pastraipa, neleidžianti niekam dviprasmiškai aiškinti, jog mūsų Aukščiausioji Taryba išrinkta tuo metu, kai Lietuva dar tebėra valdoma Tarybų Sąjungos, jog išreiškia suverenią liaudies teisę tarti savo žodį apie valstybingumo esmę. Tai - penktoji pastraipa: "Lietuvai primestų svetimos valstybės struktūrų panaudojimas neturi būti interpretuojamas kaip jas primetusios valstybės suvereniteto lietuvių tautai ir jos teritorijai arba tos valstybės įvykdytos aneksijos pripažinimas". Na, ir pabrėžiama tai, kas mums visiems gerai žinoma - kad Lietuvos gyventojai rinkimuose į šią Aukščiausiąją Tarybą suteikė deputatams tautos atstovų mandatą ir prievolę atstatyti Lietuvos valstybę, ir reikšti tautos suvereninę galią (suprema potestas) per šią Aukščiausiąją Tarybą. Iš tikrųjų taip buvo, nes ir Sąjūdžio rinkiminė platforma, labai aiškiai ir atvirai išdėstydama būdus ir kelius, kuriais tai bus padaryta, ėjo į šį tikslą ir gavo tą įgaliojimą. Lietuvos Komunistų partijos rinkiminė platforma taip pat skelbia savo tikslu Lietuvos nepriklausomybę. Aš siūlyčiau parodyti ir pareikšti kuo didesnį konsensusą balsuojant dėl pirmojo iš penkių įstatyminių aktų, nes tai - mūsų bendras tikslas, į kurį, aš tikiu, ėjome visi nuoširdžiai ir įsitikinę. Po to svarstysime įstatymo "Dėl valstybės pavadinimo ir herbo" projektą. Prieš tai arba po to, matyt, reikės padaryti pertraukėlę dėl valstybinės atributikos pakeitimo. Pagal dienotvarkę į šiuos klausimus įsiterpia nutarimas dėl TSRS liaudies deputatų, išrinktų Lietuvoje, statuso. Manau, kad TSRS liaudies deputatai per pertrauką susirinks ir apsvarstys galimus nutarimo projektus. Jų yra ne vienas.

Dabar noriu sugrįžti prie pirmojo svarbaus dokumento - deklaracijos "Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų". Tam, kad toliau šis dokumentas galėtų vadintis Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu, pirmojo dokumento pabaigoje jau fiksuojamas mūsų truputį pakitęs pavadinimas. Kas norėtų pasisakyti dėl šio dokumento projekto, jo esmės? Gal kas nors turite klausimų grupei, ruošusiai dokumentą? Norėčiau pakviesti pasisakyti tik iš tikrųjų dėl esminių klausimų, negaištant laiko smulkiems redakciniams pasiūlymams. Kas norėtų pasisakyti dėl šios deklaracijos? Prašau.

A. A. Abišalas (Vytauto rinkiminė apygarda). Galima paklausti kita tema? Ar mes negalėtume dabar padaryti pertrauką? Juo labiau, kad ir pagal reglamentą laikas.

Pirmininkas. Aš manau, tai turi spręsti pati Taryba. Jeigu mes dabar priimtume deklaraciją, Lietuvos žmonėms nereikėtų kankinamai laukti pertraukos pabaigos.

A. A. Abišalas. Aš vis dėlto prašyčiau tai padaryti dėl tų pačių techninių dalykų, kurie mūsų laukia. Todėl siūlyčiau balsuoti, kad dabar būtų pertrauka.

Pirmininkas. Galbūt gerbiamasis A. A. Abišalas daugiau paaiškintų? Na, tuomet aš turiu pasiūlyti balsuoti už pirmąjį pasiūlymą, tai yra už pasiūlymą, kad dabar svarstytume deklaraciją.. Ar balsuosime, ar dar pasikeisime nuomonėmis? Balsuosime? Kas už tai, kad deklaracija būtų svarstoma dabar? Už - 83 deputatai. Kas už antrąjį pasiūlymą, tai yra, kad dabar būtų daroma pertrauka? Už - 47 deputatai. Taigi tęsiame darbą. Man regis, klausimų dėl deklaracijos projekto nebuvo. Ar norėtų kas pasisakyti? Atsižvelgiant į radijo klausytojus ir televizijos žiūrovus, matyt, reikėtų perskaityti visą tekstą. Taigi balsuosime už tokią deklaraciją dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų.

“Lietuvių tautos apsisprendimu 1918 metų vasario 16 dieną atstatytoji nepriklausoma Lietuvos valstybė, įtvirtinusi save 1920 metų gegužės 15 dienos Steigiamojo Seimo rezoliucija ir 1922 metų Lietuvos Valstybės Konstitucija, tapo pasaulio tautų bendrijos pilnateise nare ir iki 1940 metų birželio 14 dienos reiškė tautos suvereninę galią per Lietuvos valstybės suverenines institucijas.

1940 metų birželio 15 dieną smurtu ir agresija Tarybų Sąjunga suvaržė Lietuvos suvereninę galią ir neteisėtai inkorporavo Lietuvą į TSRS sudėtį.

Nors tauta nepertraukiamai priešinosi, svetima jėga ilgainiui sugriovė Lietuvos valstybės struktūras, pakeisdama jas iš šalies primestomis.

Nuo 1988 metų, randantis naujoms galimybėms, tautos atgimimo ir nepriklausomybės sąjūdis pradėjo reikštis atvirai, apimdamas plačiausius visuomenės sluoksnius. Tautos valia, viešai prabilusi pilietinėse akcijose, virto jos suvereninės galios raiška per esamas institucijas.

Lietuvai primestų svetimos valstybės struktūrų panaudojimas neturi būti interpretuojamas kaip jas primetusios valstybės suvereniteto lietuvių tautai ir jos teritorijai arba tos valstybės įvykdytas aneksijos pripažinimas.

1990 metų vasario 24 dienos rinkimuose į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą rinkimų teisę turintys Lietuvos gyventojai savo valia suteikė išrinktiems Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatams tautos atstovų mandatą ir prievolę atstatyti Lietuvos valstybę ir reikšti tautos suvereninę galią (suprema potestas) per šią Aukščiausiąją Tarybą, kuri nuo 1990 metų kovo 11 dienos 17 valandos 15 minučių bus vadinama Lietuvos Aukščiausiąja Taryba".

Štai tekstas. Jeigu jį priimsime, jis bus datuotas šia diena, pažymint ir valandą. Mes jau galėtume balsuoti, bet gavome gerbiamojo teisingumo ministro P. Kūrio pasiūlymus dėl kai kurių pataisų ar formuluočių. Aš noriu paklausti gerbiamojo ministro, ar tos pataisos yra esminės, ar jos tik truputį patobulina tekstą?

P. Kūris. Turiu tik redakcinio pobūdžio pasiūlymų.

Pirmininkas. Gerai. Dėl to, aš manau, nestabdykime šio svarbaus akto priėmimo. Yra pasiūlymas dėl vardinio balsavimo. Pagal taisyklę, šį norą turėtų pareikšti 15 deputatų. Mes galime labai paprastai paklausti, ar atsiras 14 deputatų (o gal ir daugiau), remiančių deputato Zigmo Vaišvilos pasiūlymą? Egidijus Bičkauskas nori kažką pasakyti.

E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Man atrodo, sekretoriatas nėra pasiruošęs šiuo metu vardiniam balsavimui, tai sustabdytų balsavimo procedūrą.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Komisija yra pasiruošusi vardiniam balsavimui.

Pirmininkas. Kokia bus Aukščiausiosios Tarybos nuomonė? Matyt, reikia balsuoti, nes yra vienokių ir kitokių nuomonių. Kas už Zigmo Vaišvilos pasiūlymą, kad būtų vardinis balsavimas?

A. A. Abišalas (Vytauto rinkiminė apygarda). Kad būtų paprasčiau, aš siūlyčiau atsistoti tiems, kurie prašo vardinio balsavimo, ir jeigu jų bus penkiolika, tada mes turėsime balsuoti vardiniu būdu.

Pirmininkas. Žinoma, galima ir tokiu būdu. Kas pageidauja vardinio balsavimo? Atsistojo 15 deputatų. Ar sekretoriatas gali pradėti darbą?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Galima pradėti. Kortelės yra. Jas deputatai tuoj pat gaus. Gerbiamasis Pirmininke, ar galima paaiškinti vardinio balsavimo tvarką?

Pirmininkas. Taip, jeigu reikia.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Deputatai gavo vardinio balsavimo korteles. Viršuje yra žodžiai "balsuojama dėl" toliau užrašote savo ranka - deklaracija dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų. Balsuojant "už", "prieš" ar "susilaikė", išbraukiate nereikalingus žodžius. Po to parašote savo pavardę, vardą ir apygardos numerį. Pasirašote ir parašote datą. Korteles surinks balsų skaičiavimo komisijos nariai.

Pirmininkas. Galiu pranešti, kad gerbiamasis ministras P. Kūris atsisakė savo redakcinių pataisų ir visiškai pritaria tekstui.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Ar visi deputatai grąžino korteles? Atrodo, visi. Komisija eina skaičiuoti.

Pirmininkas. Yra toks pasiūlymas - padaryti mažą pertraukėlę, kol bus paskelbti rezultatai. 15 minučių pertrauka.

(Pertrauka)

Pirmininkas. Gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai! Skelbiu vardinio balsavimo rezultatus. Prašau, skaitant deputato pavardę, atsistoti. Abišalas Aleksandras - už, Akanovičius Stanislovas - susilaikė, Aksomaitis Povilas - už, Ambrazaitytė Nijolė - už, Ambrazevičius Aleksandras - už, Andrikienė Laima - už, Andriukaitis Vytenis - už, Andriukaitienė Irena - už, Antanavičius Kazimieras - už, Apšega Leonas - už, Arlauskas Mykolas - už, Astrauskas Rimantas - už, Bacevičius Zbignevas - už, Baldišis Vilius - už, Beinortas Julius - už, Beriozovas Vladimiras - už, Bičkauskas Egidijus - už, Brazauskas Algirdas - už, Butkevičius Audrius - už, Čepaitis Virgilijus - už, Čobotas Medardas - už, Degutis Arūnas - už, Dringelis Juozas - už, Endriukaitis Algirdas - už, Gajauskas Balys - už, Gentvilas Eugenijus - už, Genzelis Bronislovas - už, Gerdaitytė Miglutė - už, Giniotas Petras - už, Glaveckas Kęstutis - už, Grakauskas Eimantas - už, Grinius Kęstutis - už, Gudaitis Romas - už, Hofertienė Romualda - už, Iešmantas Gintautas - už, Ilgūnas Gediminas - deja, negaliojantis biuletenis, Jankelevičius Leonas - susilaikė, Januška Albinas - už, Jarašiūnas Egidijus - už, Jarmolenka Vladimiras - už, Jasukaitytė Vidmantė - už, Juknevičius Zenonas - už, Jurgelis Jurgis - už, Juršėnas Česlovas - už, Kačinskas Virgilijus - už, Karoblis Antanas - už, Karvelis Juozas - už, Kašauskas Stasys - už, Katkus Valdemaras - už, Klumbys Egidijus - už, Kolesnikovas Vytautas - už, Kudaba Česlovas - už, Kumža Algirdas - už, Kuzmickas Bronislovas - už, Landsbergis Vytautas - už, Lapinskas Kęstutis - už, Laurinkus Mečys - už, Leščinskas Arvydas - už, Liaučius Jonas - už, Lubys Bronislovas - už, Maceikianecas Ryšardas - susilaikė, Mačys Jonas - už, Malkevičius Stasys - už, Medvedevas Nikolajus - už, Milčius Leonas - už, Minkevičius Jokūbas - už, Miškinis Albertas - už, Morkūnas Donatas - už, Motieka Kazimieras - už, Nedzinskienė Birutė - už, Norvilas Algimantas - už, Okinčicas Česlavas - už, Ozolas Romualdas - už, Oželytė-Vaitiekūnienė Nijolė - už, Paleckis Justas Vincas - už, Paliūnas Vytautas - už, Pangonis Jonas - už, Patackas Algirdas - už, Paulauskas Rolandas - už, Pečeliūnas Saulius - už, Peško Stanislavas - susilaikė, Petrovas Eugenijus - už, Pikturna Virginijus - už, Plečkaitis Vytautas - už, Poškus Petras - už, Povilionis Vidmantas - už, Prapiestis Jonas - už, Prunskienė Kazimiera - už, Puplauskas Vytautas - už, Račas Antanas - už, Ramonas Gintaras - už, Rasimavičius Liudvikas Narcizas - už, Rastauskienė Rasa - už, Razma Liudvikas Saulius - už, Ražauskas Algirdas - už, Rimkus Kęstutis - už, Rudys Audrius - už, Rudzys Romualdas - už, Rupeika Benediktas - už, Sabutis Liudvikas - už, Saja Kazimieras - už, Sakalas Aloyzas - už, Saudargas Algirdas - už, Sėjūnas Algimantas - už, Simutis Liudvikas - už, Suboč Valentina - susilaikė, Survila Rimvydas Raimondas - už, Stakvilevičius Mindaugas - už, Stankevičius Čestovas Vytautas - už, Šadreika Valerijonas - už, Šaltenis Saulius - už, Šepetys Lionginas - už, Šerkšnys Gediminas - už, Šimėnas Albertas - už, Šimėnas Jonas - už, Tamulis Jonas - už, Taurantas Aurimas - už, Terleckas Vladas - už, Tomaševičius Edvardas - susilaikė, Tupikas Pranciškus - už, Ulba Algimantas - už, Uoka Kazimieras - už, Vagnorius Gediminas - už, Vaišvila Zigmas - už, Vaitiekūnas Petras - už, Valatka Rimvydas - už, Valionytė Birutė - už, Varanauskas Povilas - už, Vilkas Eduardas - už, Zingeris Emanuelis - už, Žalys Alfonsas - už, Žiemelis Vidmantas - už, Kropas Stasys - už. Iš viso balsavo: už - 126 deputatai, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 6, vienas biuletenis negaliojantis.

Dabar svarstysime Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl valstybės pavadinimo ir herbo" projektą. Jūs jį turite, bet aš vis tiek perskaitysiu.

“Žengdama į atkuriamą nepriklausomą valstybės gyvenimą, matydama oficialiuose pavadinimuose ir ženkluose nemažas dvasines ir politines reikšmes, jausdamasi įgaliota Lietuvos piliečių rinkėjų valios, Lietuvos Aukščiausioji Taryba n u t a r i a:

1. Konstitucijoje ir kituose teisiniuose norminiuose aktuose vartoti vienintelį oficialų valstybės pavadinimą "Lietuvos Respublika", o trumpiau ir sudėtiniuose pavadinimuose - "Lietuva", Lietuvos".

2. Toliau vartoti oficialų Lietuvos Respublikos valstybės Herbą ir ženklą - Vytį.

3. Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą vadinti "Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba".

4. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybę nuo šiol vadinti "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko" pareigybe.

5. Visus tolesnius šios Aukščiausiosios Tarybos aktus vadinti Lietuvos Respublikos pirmojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos aktais.

6. Sutinkamai su šio įstatymo pirmuoju straipsniu keičiami valstybinių organų pavadinimai.

7. Šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo momento".

Toks yra projekto tekstas su pataisomis. Gal yra klausimų dėl šio nutarimo projekto?

Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). (Kalba iš vietos, negirdėti.)

Pirmininkas. Ačiū už pastabą. Būtinai sutvarkysime šį mažą neapsižiūrėjimą. Taip, tas pats yra ir šeštajame punkte. Ar yra daugiau klausimų ar pastabų? Deputatas Egidijus Bičkauskas.

E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Aš turiu keletą pastabų. Man atrodo, šis dokumentas turėtų vadintis įstatymu, kadangi čia kalbama ir apie Konstituciją. Antra, pavadinime turbūt dar turėtų pasilikti "Lietuvos TSR". Man atrodo, taip. Galbūt čia diskutuotina.

Pirmininkas. Aš galiu tik pasakyti, kad ką tik priimtos deklaracijos pabaigoje jau buvo įrašyta "Lietuvos Aukščiausioji Taryba".

E. Bičkauskas. Kiek suprantu, Lietuvos Aukščiausioji Taryba deklaracijoje nuo šiol bus vadinama Lietuvos Aukščiausiąja Taryba, o dabar svarstomo projekto trečiajame punkte rašoma: "Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba".

Pirmininkas. Nuo šiol vadinsis Lietuvos Respublika.

Balsas iš salės. (Negirdėti.)

Pirmininkas. Galimas daiktas, nes aš jau girdžiu pritarimo balsus. Ar kas nors mano kitaip? Kaip mano autoriai, ruošę projektą? Iš tiesų pakeitus pavadinimą, nereikėtų keisti 6 ir 7 straipsnių teksto.

Balsas iš salės. (Negirdėti.)

Pirmininkas. Gerai. Vadinasi, pakeičiame į Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą, tada 6 ir 7 straipsniai lieka kokie buvę. Ačiū gerbiamiesiems deputatams V. Šadreikai ir E. Bičkauskui. Ar bus daugiau pastabų ar pasiūlymų? Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą vadinsime Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba. Daugiau klausimų bus? Jeigu nėra, tuomet balsuosime. Aš manau, kad galime balsuoti paprastu būdu, jeigu deputatai neprieštarauja. Tai labai svarbus dokumentas, bet turintis daugiau simbolinę reikšmę. Ar niekas nesiūlo kitaip balsuoti? Tam, kad priimtume įstatymą, reikia surinkti du trečdalius balsų. Taigi kaip balsuosime? Ar yra norinčių vardinio balsavimo? Prašom atsistoti. Du. Tokiu atveju klausimas išspręstas. Kviečiu vieningai balsuoti, kad tikrai būtų du trečdaliai. Kas už tai, kad priimtume įstatymą "Dėl valstybės pavadinimo ir herbo"? Kas prieš? Kas susilaikė? Atrodo, nėra, bet balsų skaičiavimo komisija tuoj pasakys rezultatus.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 133 deputatai. (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba įstatymą "Dėl valstybės pavadinimo ir herbo" 133 balsais, nė vienam nebalsavus prieš ir nė vienam nesusilaikius, priėmė. (P l o j i m a i.) Gerbiamieji deputatai! Įvyko simbolinis neteisybės paneigimo aktas. Dabar įvyks teigimo aktas. Žodį suteiksiu buvusiai politinei kalinei, visuomenės veikėjai Jadvygai Bieliauskienei. (P l o j i m a i.)

J. Bieliauskienė. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis Prezidiume! Laisvasis parlamente! Aš ateinu iš 1949 metų šviesiausių baltųjų naktų vizijos. Tai buvo dienos apie šventą Joną. Aš buvau Intos lageriuose antrame mažučiame lagpunkte. Tada jau metus laiko ėjau gulago keliais ir mane, tapusią gyva malda, sielos klyksmu, aplankė vizija. Viešpatie, pasigailėk Lietuvos, pasigailėk kančių keliais išvarytųjų, mano tėvo, po ištrėmimų grėsme pasilikusios antrosios motinos su šešiais vaikais, pasigailėk mano bendražygių, visus parvesk į Tėvynę, o su manimi daryk, ką nori. Ir štai kaip atsakymas į mano šauksmą atėjo vizija. Man sapnuojasi, kad sėdžiu ant narų. Tuo metu ant juodo širdutės formos atlaso (kaip vizijose galima ir įmanoma) širdies krauju aš siuvinėjau Vytį, labai taisyklingą gražų piešinį. Žinau, kad turiu baigti siuvinėti. Ir ateina pas mane grėsmingai orus tarsi lemties pasiuntinys vyriškis. Pažiūri į mane iš apačios ir taria: "Tu nesusirūpinusi buitimi ir daiktais, eikime, aš parodysiu tau per ilgus vergovės metus išsaugotą Vytį". Pastaruoju metu man užeidavo keista nuojauta, kad aš turiu pamatyti tą vyriškį, kad ta vizija turi išsipildyti. Man būdavo keista, kodėl jis neateina. Ir štai kokia situacija: gerbiamasis A. Kaušpėdas, pažvelgęs į mane klausia (jis nežinojo, kas aš esu), ar aš negalėčiau įteikti Vytį, kada bus išrinktas Tarybos Pirmininkas. Padvejojusi sutikau. Paskui man pasakė, kad reikės pasisakyti. Ėmiau galvoti, ką aš pasakysiu. Ir štai sugrįžta ši vizija kaip gyva ir tas grėsmingai orus lemties pasiuntinys tampa nepaprastai panašus į gerbiamąjį A. Kaušpėdą. Ir tada nubudusi pasakiau: "Viešpatie, ką galvojame, tą ir sapnuojame". Sekančią dieną mane aplankė kita, be galo sudėtinga vizija, labai panaši į senojo testamento pranašus, tik iš mūsų dienų, tokia, kurios nesugalvosi ir neišmanysi. Antroji vizija buvo tarsi grėsmingas įspėjimas: jeigu dabar tautos vienybė bus sunaikinta, mūsų niekas neišgelbės. Mes turime būti vieningi, turime suvokti, kuo tautai galime būti naudingi, tada tauta atleis ir klaidas, ir dideles skriaudas. Todėl kviečiu visus vienybės, kviečiu atleidimo, kviečiu atgailos dvasios, nes be atgailos dvasios, be pripažinimo savęs kaltais negali būti atleidimo.

Noriu pasakyti gerbiamajam Pirmininkui, gerbiamajam Prezidiumui ir laisvajam parlamentui, kad neišsigąstų - mes esame stiprūs, apie mus, prieš mus ir šalia mūsų yra nesuskaitoma galybė mūsų kankinių, mūsų didvyrių kovotojų, kurie krauju atpirko mūsų laisvę. Jie netikintiems pavyzdys, tikintiems - didelė mistinė galia, jie - mūsų talkininkai, budintys ant mūsų laisvės kelio, jie padės mums būti vieningais, nugalėti didžiausius sunkumus. Būkime vieningi, taurūs ir būsime laisvi. (P l o j i m a i.) Dar noriu pasakyti keletą žodžių. Čia Vytis, kabojęs ant išorinės valstybinio pastato pusės. Darbininkai Kaune tą Vytį pastebėjo ir išsaugojo. Po to atidavė jį į istorijos muziejų. Tokiu būdu per lemties pasiuntinį gerbiamąjį A. Kaušpėdą jis pateko į mano rankas. Aš atėjau pas jus iš 1949-ųjų metų vizijos, o tai suteikia stiprybės ir tikėjimo, kad mes tikrai būsime laisvi. (P l o j i m a i.)

Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, gerbiamieji svečiai! Jums išdalinti trijų nepaprastos svarbos dokumentų projektai. Pirmasis dokumentas - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas “Dėl Lietuvos valstybės atstatymo”. Aš perskaitysiu projekto tekstą. "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas "Dėl Lietuvos valstybės atstatymo". "Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos suvaržytas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas.

Lietuvos Tarybos 19I8 metų vasario 16 dienos Nepriklausomybės aktas ir 1920 metų gegužės 15 dienos Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo panaikinti. Jie turi pilną galią ir yra Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas.

Lietuvos teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.

Lietuvos valstybė užtikrina žmogaus, piliečių ir tautinių bendrijų teises, pripažįsta sienų neliečiamumo principą, kaip jis suformuluotas 1975 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo Helsinkyje Baigiamajame akte.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kaip suverenių galių reiškėja pradeda realizuoti visą Valstybės suverenitetą".

Jūsų išdalintuose tekstuose pačiame paskutiniame sakinyje paskutinėje eilutėje mes pataisėme vieną žodį: vietoj "sieks" įrašėme “pradeda”. Aš prašau jūsų ištaisyti jį patiems.

Kitas dokumentas - Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo". Jis skamba taip: "Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, patvirtindama Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos 1990 metų vasario 7 dienos nutarimą "Dėl 1939 metų Vokietijos - TSRS sutarčių ir jų pasekmių Lietuvai likvidavimo", konstatuodama, kad 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimas buvo neteisėtai sustabdytas, TSR Sąjungai 1940 metų birželio 15 dieną įvykdžius agresiją prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę ir ją aneksavus, laikydama 1940 metų liepos 21 dienos Liaudies Seimą svetimos valstybės valios reiškimo įrankiu, o jo nutarimus neteisėtais, siekdama atstatyti pažeistas tautos ir Lietuvos valstybės suverenines teises, nutaria:

1. Nutraukti 1978 metų balandžio 20 dienos Lietuvos TSR Konstitucijos (Pagrindinio įstatymo) galiojimą.

2. Nutraukti 1977 metų spalio 7 dienos TSRS Konstitucijos (Pagrindinio įstatymo), taip pat TSRS ir sąjunginių respublikų įstatymų pagrindų taikymą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Atnaujinti 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos veikimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, sustabdant tų skyrių ir straipsnių, kurie reglamentuoja Respublikos Prezidento, Seimo, Valstybės Tarybos ir Valstybės Kontrolės statusą, galiojimą.

4. Nustatyti, kad 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos veikimo atnaujinimas nieko neįpareigoja vykdyti iš Lietuvos Respublikoje galiojusių įstatymų kylančias turtines ir finansines prievoles fiziniams ir juridiniams asmenims".

Penktasis dokumentas yra "Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo". Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, atsižvelgdama į būtinumą suderinti atstatytos 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos nuostatas su pakitusiais politiniais, ekonominiais ir kitais visuomeniniais santykiais, nutaria:

1. Sustabdyti 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimą

2. Patvirtinti Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį įstatymą.

3. Nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie tarybiniai įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam įstatymui.

4. Šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo momento".

Kiek plačiau norėčiau pakomentuoti šio įstatymo priedą - Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo projektą. Šiuos įstatyminius aktus rengė Sąjūdžio deputatų klubo iniciatyvinė grupė sutinkamai su Lietuvos TSR Konstitucija, kuri numato deputatų įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Pateikiamas Laikinojo Pagrindinio įstatymo projektas nelaikytinas būsimosios demokratinės Lietuvos valstybės Konstitucijos projektu. Jis gal labiau laikytinas šiandienos visuomeninių teisinių bei politinių socialinių galimybių ir demokratiškos tvarkos pamatiniais įtvirtinimais.

Rengiant šiuos sprendimus, kurie reiškia esminį posūkį Lietuvos valstybės gyvenime ir jos ateities gaires ir tikslą, reikėjo išspręsti konstitucinę problemą, kurios sprendimas apima šių trijų aktų visumą. Kaip jūs pastebėjote iš įstatymų teksto paskelbus nutarimą dėl Lietuvos valstybės atstatymo, natūraliu būdu įsigalioja, tiksliau, pradeda veikti Lietuvos Respublikos I938 metų gegužės 12 dienos Konstitucija. Antra vertus, visa iki šiol veikianti įstatymų sistema buvo suderinta su Lietuvos TSR Konstitucija ir TSRS Konstitucija. Todėl įstatymų sumanymų grupei teko spręsti problemą, kaip suderinti šią situaciją su Lietuvos valstybės atkūrimo aktu. Norėčiau pabrėžti, kad grupei nebuvo tokio uždavinio - sukurti konstitucinį įstatymą per labai trumpą laiką. Mes panaudojome daugelį dabar galiojančios Lietuvos TSR Konstitucijos straipsnių, padarę tai, kas buvo numatyta Sąjūdžio rinkiminėje programoje, būtent, panaikinant juose visas pareigas, visas prievoles Tarybų Sąjungos atžvilgiu, jos Konstitucijos ir jos įstatymų atžvilgiu.

Nuo praėjusių metų buvo aktyviai svarstomas naujos Lietuvos TSR Konstitucijos projektas. Jo svarstymas buvo priartėjęs prie pabaigos, jis buvo patobulintas ir parengtas taip, kad, mano supratimu, galėjo būti priimtas prie Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sudarytoje darbo grupėje. Kaip sakiau, mūsų tikslas - suderinti šias konstitucines normas su Lietuvos Respublikos atgaivintąja Konstitucija, kurios pagrindinis bazinis, jeigu taip galima pavadinti, projektas buvo I922 metų Konstitucija. Mes panaudojome kai kuriuos straipsnius iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Buvo dirbamas ir kitas iniciatyvinis darbas - Sąjūdžio spaudoje paskelbtos kai kurių Lietuvos TSR Konstitucijos projekto straipsnių naujos redakcijos ("Kauno aide", “Atgimime” ), labiau suderintos su Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Žinoma, būtų buvę geriausia, kad šiam momentui būtų parengtas naujosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektas, kurį rengia labai kvalifikuotų ir garbingų teisininkų grupė, tačiau tas darbas dar nebaigtas ir laukia mūsų ateityje. Kita vertus, aš jau sakiau, kad tokia Konstitucija dar negalėtų būti priimta dėl to, kad mūsų teisinė sistema reikalauja tam tikros evoliucijos ir vystymosi, kad atitiktų tikrai demokratiškos Lietuvos Respublikos teisinius pamatus. Kartu su Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu įstatymu jums išdalintos šaltinių nuorodos. Pagal jas galite orientuotis, kokie straipsniai iš kokio šaltinio yra perkelti. Norėčiau pabrėžti, kad iš Lietuvos Konstitucijos perkelti ištisi skyriai, kurių keisti nėra būtino reikalo. Tai skyriai, liečiantys rinkimų sistemą, deputatų statuso klausimų reguliavimą ir kitus dalykus. Nekeičiami straipsniai ir su neesminėmis redakcinėmis pataisomis, kai išbraukiamas senasis valstybės pavadinimas ir įrašomas naujasis arba kai išbraukiamos nuorodos, kad Lietuvos TSR piliečiai turi laikytis TSRS įstatymų. Tokio pobūdžio pataisos yra neesminės, ir mums atrodė, kad jos gali būti perkeltos be didelių diskusijų į Laikinojo Pagrindinio įstatymo projektą.

Neišsivertėme ir be naujų skyrių kūrimo. Teko keisti vyriausybės sudarymo ir jos veikios reglamentavimo skyrių atsižvelgiant į rengiamą vyriausybės įstatymą. Specialistai parengė konstitucinius straipsnius, kurie apima Lietuvos Respublikos biudžeto reguliavimo klausimus.

Negalėdamas čia informuoti ir smulkiau komentuoti visus straipsnius ir apgailestaudamas, kad deputatai negalėjo ilgai svarstyti po projekto išdalinimo, vis tik noriu dar kartą pabrėžti, kad dauguma konstitucinių nuostatų yra išlikusios be pakitimų tokios, pagal kurias iki šios dienos buvo reguliuojami mūsų visuomeninio, socialinio ir politinio gyvenimo klausimai. Norėčiau tik pažymėti kai kuriuos reikšmingesnius pakeitimus, kurie yra labiau orientuoti į Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvasią. Pirmas, nors ir redakcinis, bet svarbus, yra tas, kad šiek tiek pakeista paties Laikinojo Pagrindinio įstatymo struktūra, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstituciją, kitaip perskirstyti skirsniai. Aš į kai kuriuos straipsnius atkreipsiu ir deputatų, ir radijo klausytojų bei televizijos žiūrovų dėmesį.

Kitaip suformuluotas negu iki šiol pirmasis Konstitucijos straipsnis, skelbiantis, kad Lietuvos Respublika yra suvereni demokratinė valstybė, išreiškianti Lietuvos liaudies bendrą valią bei interesus. Antrajame straipsnyje pasakyta, kad suvereni valstybės valdžia priklauso Lietuvos liaudžiai ir kaip ji tą valdžią išreiškia. Be to, šis skyrius yra papildytas, mūsų supratimu, svarbia demokratine nuostata, kuri skamba taip: "Niekas negali varžyti šios galios arba jos pasisavinti", tai yra liaudies galios niekas negali uzurpuoti arba ją apriboti. Tai būtų antikonstitucinis veiksmas. Analogiška savo prasme ir turiniu konstitucinė norma gyvuoja Prancūzijos Respublikos Konstitucijoje. Ketvirtasis straipsnis naujojoje redakcijoje skamba taip: "Lietuvos Respublikos teritorija yra vientisa ir nedaloma, jos sienos gali būti keičiamos tik tarptautine sutartimi, ją ratifikavus Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai 4/5 visų deputatų balsų".

Jeigu mes priimsime Lietuvos valstybės atkūrimo aktą, mums teks neatidėliojant spręsti ir kurti krašto apsaugos sistemą. Todėl Konstitucijoje įrašytas aštuntasis straipsnis, trumpas, bet labai prasmingas: "Krašto apsaugą reglamentuoja įstatymas". Devintasis straipsnis skelbia jau įvykusį faktą, kad "Lietuvos Respublikos valstybinis Herbas yra baltas Vytis raudoname lauke". Dar paminėčiau labai svarbią nuostatą, reikšmingą tautos ir visuomenės gyvenime. Ji atsispindi penkioliktajame straipsnyje, kuriame kalbama apie šeimos reikalus ir valstybės požiūrį bei pagalbą jai. Viso straipsnio aš necituosiu, tik noriu pabrėžti vieną eilutę, atspindinčią naująjį valstybės požiūrį į šeimą: "Motinystė ir šeima yra ypatingoje valstybės globoje". Tai - konstitucinė norma, kuri buvo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Taip pat siūloma šį straipsnį papildyti nuostata, perkelta iš Sąjūdžio rinkiminės programos ir skambančia taip: "Motinų, kurios namuose augina ir auklėja du ar daugiau vaikų, darbas pripažįstamas visuomenei reikšminga veikla ir atlyginamas įstatymų numatyta tvarka". Aš nenoriu dėl laiko stokos komentuoti kitus straipsnius, siūlyčiau jums pateikti klausimus dėl rūpimų straipsnių redakcijos ir kartu dirbę deputatai galės kvalifikuotai į juos atsakyti.

Baigdamas šių dokumentų pristatymą, aš norėčiau dar kartą atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad visus juos mums reikėtų svarstyti tik kartu ir priimti po diskusijų dėl visu įstatymų. Kviesčiau jus, atsižvelgiant į duotas šaltinių nuorodas, neteikti šiandien pasiūlymų, kurie liestų iki šiol galiojusius straipsnius, jau patikrintus teisinėje praktikoje ir mūsų gyvenime. Žinau, kad yra pasiūlymų kitaip formuluoti ir tobulinti tuos straipsnius, bet, manyčiau, svarbiausias šios dienos Lietuvos įvykis, kuris gali įvykti, ragina mus susilaikyti nuo tokio darbo. Mes galėtume nuspręsti, kad Laikinasis Pagrindinis įstatymas šiuo metu galėtų būti priimtas tik su būtiniausiais pataisymais ir pradėtų galioti. Kitaip mes negalėsime išspręsti iškelto uždavinio šioje sesijoje ir sukelsime painiavą mūsų teisinėje sistemoje. Galbūt jūs sutiktumėte pagalvoti apie tai, kad priimtas Laikinasis Pagrindinis įstatymas su kylančiais sumanymais jį patobulinti galėtų būti toliau tobulinamas ir keičiamas, jeigu reikia, net šioje sesijoje, nes tai priklauso nuo mūsų galios ir valios.

Ačiū už dėmesį ir kviečiu pradėti diskusiją tik esminiais klausimais, jeigu jūs nuspręsite, kad jie yra svarbūs. Iš anksto visos grupės vardu atsiprašau, kad gali būti redakcinio pobūdžio klaidų, nepastebėtų mūsų. Jeigu jas kas nurodys ir pasiųs raštelį arba tiesiog pasakys, būsime dėkingi, nes tikrai negalėjome visko pastebėti.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Ar turite klausimų pranešėjui? Deputatas B. Rupeika. Gal prieikite prie mikrofono.

B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). (Kalba iš vietos, negirdėti.)

Pirmininkas. Klausimas buvo toks, gal ne visi girdėjo - kiek galios, pranešėjo nuomone, Laikinasis Pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas?

Č. V. Stankevičius. Trumpas atsakymas būtų toks. Šis įstatymas galios iki tol, kol bus parengta ir priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Manau, tas darbas atims kažkiek laiko, nes Konstituciją, matyt, mes galėsime priimti tik tada, kai Lietuvos Respublikos suverenitetas bus atkurtas ne tik juridiškai, bet įgyvendintas ir faktiškai, kad būtų įvykę tie socialiniai pokyčiai, kuriuos Konstitucija galutinai fiksuoja.

Pirmininkas. Nori paklausti deputatas Z. Vaišvila.

Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Aš prašyčiau jus žvilgtelėti į penktą projektą, kurio 3 punkte pasakyta, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie tarybiniai įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja ir t. t. Ar jums neatrodo, kad žodžius "tarybinių įstatymų" geriau pakeisti "iki šiol galioja"?

Pirmininkas. Aš tada noriu paklausti, o ar negalima atsisakyti tų žodžių? Ir toliau galioja tie įstatymai, kurie neprieštarauja. . .

V. Stankevičius. Čia buvo nurodyta, kad pas mus galioja tarybiniai įstatymai, ir ši sąvoka apima tiek Tarybų Sąjungos įstatymus ir kitus teisinius aktus, tiek ir Lietuvos TSR įstatymus. Galbūt galime to žodžio atsisakyti.

R. Gudaitis (Kazlų Rūdos rinkiminė apygarda). Aš norėčiau gerbiamąjį deputatą Č. Stankevičių paklausti. Ar tarybiniai įstatymai yra teisinė sąvoka? Man atrodo, tai ne visai teisinė sąvoka. Todėl siūlyčiau tokią formuluotę: buvusios Lietuvos TSR įstatymai.

Č. V. Stankevičius. Aš nežinau, kaip elgtis. Čia jau prasidėjo pasiūlymai. Man atrodo, juos reikėtų kaip nors fiksuoti ir svarstyti.

V. Žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Aš dėl ketvirto projekto 4 punkto - nustatyti, kad 1938 metų Konstitucijos veikimo atnaujinimas nieko neįpareigoja vykdyti iš Lietuvos Respublikoje galiojusių įstatymų kylančias turtines ir finansines prievoles fiziniams ir juridiniams asmenims. Norėčiau paklausti, ar aš teisingai supratau. Vadinasi, mūsų neįpareigoja taip pat grąžinti namus ir t. t. Gal reikėtų nuo tokio kategoriško teigimo susilaikyti? Tie klausimai bus reguliuojami atskirais įstatymais. Aš taip papildyčiau.

Č. V. Stankevičius. Ačiū. Mes ir turėjome omenyje būtent tuos fizinius ir juridinius asmenis, kurie galbūt gyvena ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Gal šis klausimas nėra pakankamai išnagrinėtas. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau pasiūlyti, gal galėtume sudaryti redakcinę grupę, kuri fiksuotų pasiūlymus ir suredaguotų galutinius variantus? Aš kviesčiau darbinę grupę, rengusią šiuos dokumentus, patvirtinti kaip redakcinę komisiją.

V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke! Dėl ketvirtojo projekto. Antrasis punktas: "Nutraukti 1977 metų spalio 7 dienos TSRS Konstitucijos (Pagrindinio įstatymo), taip pat TSRS ir sąjunginių respublikų įstatymų pagrindų taikymą Lietuvos Respublikos teritorijoje". Reikėtų tai išdėstyti plačiau, nes yra daug kitų teisinių aktų, Rusijos ar Tarybų Sąjungos, pavyzdžiui, dėl valstybinių nusikaltimų. Mane, sakykim, ypač domina Baudžiamojo kodekso 79 straipsnis. Reikėtų redakcinei komisijai apie tai pagalvoti.

Č. V. Stankevičius. Ačiū už pastabą. Aš ją priimu nediskutuodamas.

R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Iš esmės pritariu čia siūlomiems dokumentams. O štai mano rinkėjų nuomonė: "Pažangiai mąstančių deputatų rankose šiandien Lietuvos likimas. Dabar jūsų blaivaus mąstymo, ryžtingų sprendimų laukia Lietuva". Ir vis dėlto drįstu (nors gerbiamasis Pirmininko pavaduotojas siūlė daug nediskutuoti) dėl vieno Konstitucijos straipsnio pareikšti savo nuomonę. Kalbu apie 7 straipsnio paskutinį sakinį. "Sudaromos sąlygos vartoti ir tautinių mažumų kalbas". Net Laikinajame Pagrindiniame įstatyme, mano nuomone, tai nėra gerai. Mes nežadame ugdyti tos kalbos, kaip rašoma senosios Konstitucijos 77 straipsnyje. Ir siūlau, nesiveldamas į ilgas diskusijas ("tautinės mažumos" man asmeniškai taip pat nepatinka, nes aš esu iš tų vadinamų tautinių mažumų), tokią šio sakinio redakciją: "Sudaromos sąlygos ugdyti ir kitas Lietuvos Respublikoje vartojamas kalbas". Taip, kaip buvo 77 straipsnyje, o žodžių "kitas kalbas" nereikia bijoti jau vien dėl to, kad Smetonos laikų Konstitucijos 7 straipsnyje taip pat parašyta "gali būti vartojamos ir kitos kalbos".

Pirmininkas. Prašau. Gerbiamasis Zenonas Juknevičius.

Z. Juknevičius (Mažeikių rinkiminė apygarda). Aš ne dėl pateiktų dokumentų. Aš jiems pritariu, bet manau, kad tarp jų būtinai turi įsiterpti tam tikras Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl to, kad mes, nutraukę 1978 metų Konstitucijos galiojimą, neparalyžiuotume teisinės sistemos, teisėtvarkos organų veiklos.

Pirmininkas. Aš labai atsiprašau gerbiamojo deputato. Mes pradėjome tai, kas vadinasi klausimai pranešėjui. Jeigu jūs norite paklausti pranešėją, tada prašyčiau formuluoti kaip klausimą, o jeigu norite pasisakyti diskusijoje, tai jūsų paraiška yra. Kai baigsime klausimus ir atsakymus, pradėsime diskusiją.

Z. Juknevičius. Sutinku. Bet čia buvo galima labai greitai išspręsti.

Pirmininkas. Aš taip pat turiu pasiūlymą, kurį galėčiau pateikti klausimo forma, bet pateiksiu kaip pasiūlymą. Todėl gal aiškiai apibrėžkime, kas yra klausimai, kas yra diskusijos ir pasiūlymai. Ar yra dar klausimų pranešėjui gerbiamajam Česlovui Stankevičiui?

Č. V. Stankevičius. Ar galiu aš, gerbiamasis Pirmininke, pateikti pasiūlymus dėl redakcinės grupės sudarymo?

Pirmininkas. Aš manau, taip.

Č. V. Stankevičius. Aš siūlyčiau į šią grupę tuos žmones, kurie dirbo prie šių dokumentų, išskyrus jus, kadangi jūs pirmininkaujate, deputate V. Landsbergi. Siūlyčiau deputatus Kęstutį Lapinską, Algirdą Saudargą, Vytenį Andriukaitį, Romualdą Ozolą, Valdą Katkų ir galbūt jūs patys ką nors dar pasiūlysite iš teisininkų.

Pirmininkas. Gal deputatą V. Šadreiką? O gal eksperto teisėmis galime pakviesti ir gerbiamąjį ministrą P. Kūrį?

Č. V. Stankevičius. Ar gerbiamasis ministras suteiktų garbę kaip ekspertas padėti darbo grupei? Sutinkate.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). (Kalba iš vietos, negirdėti.)

Pirmininkas. Ar turite pasiūlymą, gerbiamasis deputate? Save siūlote? Labai gerai. Deputatas K. Antanavičius siūlo save į komisiją.

Č. V. Stankevičius. Leiskite man dar pasiūlyti deputatą V. Terlecką (E. Grakauskas jau pasiūlytas), kadangi čia yra ir biudžeto klausimų skyrius.

Balsas iš salės. Aš noriu pasiūlyti teisininką Z. Balcevičių.

Pirmininkas. Gal tuo ir apsiribokime. Jeigu gerbiamasis Č. Stankevičius fiksavo tas pavardes, jas reikėtų dar kartą perskaityti ir tokią komisiją patvirtinti. Manau, kad tuo pasiūlymus dėl komisijos sudėties galime baigti. Prašysime perskaityti jos narius.

Č. V. Stankevičius. Buvo pasiūlyti šie deputatai: K. Lapinskas, A. Saudargas, V. Andriukaitis, R. Ozolas, V. Katkus, V. Šadreika, E. Grakauskas, K. Antanavičius, V. Terleckas, Z. Balcevičius, taip pat ministras P. Kūris.

Pirmininkas. Aš manau, kad ir pats gerbiamasis Č. Stankevičius turėtų būti toje komisijoje.

Č. V. Stankevičius. Ačiū. Aš sutinku. Atsiprašau, gerbiamasis K. Motieka, praleidau jūsų pavardę.

Pirmininkas. Turbūt mes tą komisiją turime patvirtinti balsavimu, tada tikrai jos formavimas bus užbaigtas. Kas už tai, kad tokios sudėties komisija galėtų dirbti, jau dabar gaudama pasiūlymus? Man atrodo, kad "už" balsavusių labai daug, galima tik patikrinti, kas prieš. Ar yra prieš? Ar yra susilaikiusių? Galima sakyti, vienbalsiai. Kadangi daugiau klausimų pranešėjui nėra, dėkojame gerbiamajam Česlovui Stankevičiui ir skelbiame pertrauką, po kurios išklausysime sveikinimus mūsų Aukščiausiosios Tarybos sesijai ir diskutuosime dėl apibrėžtų klausimų. Gal užteks 15 minučių pertraukos.

(P e r t r a u k a)

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Prašau užimti vietas. Svarstytu klausimu dėl trijų dokumentų projektų yra užsirašę trys kalbėtojai. Ketvirtasis, jeigu daugiau nebus, būsiu aš. Užsirašę yra gerbiamieji: Česlavas Okinčicas, Povilas Varanauskas, Leonas Jankelevičius. Redakcinė komisija prašė perduoti jų pageidavimą, kad jeigu kalbėtojai turi konkrečių pasiūlymų, gal galėtų juos pateikti raštu. Tai palengvintų darbą. Dabar pakviesiu prie mikrofono gerbiamąjį deputatą Česlavą Okinčicą.

Č. Okinčicas (Senamiesčio rinkiminė apygarda). Ponas Pirmininke, ponios ir ponai deputatai! Aš iš esmės pritariu tiems projektams, kurie buvo apsvarstyti iki pertraukos ir noriu pakalbėti apskritai apie šių dokumentų reikšmę. Aš, kaip deputatas ir kaip lenkas, esu laimingas, galėdamas dalyvauti Lietuvos istorinio parlamento darbe. Ši laimė pagrįsta tuo, kad tai pirmasis per paskutiniuosius 50 metų parlamentas, atstovaujantis tikrąją mūsų visuomenės valią. Realizuojant tą valią, tik ką grąžinome laisvos valstybės pavadinimą ir jos istorinį herbą. Greitai spręsime klausimą dėl Lietuvos valstybės atstatymo. Aš kviečiu visus deputatus balsuoti už pateiktus mums nutarimus, už Lietuvos laisvę ir Lietuvos valstybės atstatymą. Mes esame labai arti didelio šanso - turime galimybę atkurti nepriklausomą Lietuvą, sugrąžinti gražiausias šios žemės tradicijas. Mes galime tęsti tas tradicijas, kurdami demokratinę valstybę, ginančią žmogaus teises, valstybę, įeinančią į europietišką valstybių šeimą. Su pasididžiavimu prisimenu, jog 1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos nepriklausomybės deklaraciją tarp kitų pasirašė ir lenkas. Šį kartą lenkiškų balsų taip pat nepritrūks. (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Ačiū. Kviečiu Povilą Varanauską.

P. Varanauskas (Nemuno rinkiminė apygarda). Šie trys dokumentai yra labai svarbūs mums ir reikėtų juos priimti. Aš gerai susipažinau su Konstitucija, ir jeigu kas domėjosi ankstesnių metų konstitucijomis, pastebėjo, kad į naująją surinkta visa, kas yra geriausio. Per pertrauką kai ką iš Tremtinių sąjungos baimino žodis "laikinas", nes mes žinome, kad Tarybų Sąjungoje ir anksčiau taip vadinamoje Tarybų Lietuvoje nebuvo nieko pastovesnio už laikiną. Gal dėl to ir kilo abejonių. Vis tik siūlyčiau visus pasiūlymus palikti rengiant naują Konstituciją. O dabar per daug nesiblaškykime - nieko šioje Konstitucijoje nėra, kad galėtų pakenkti mūsų Lietuvai, mūsų valstybei, todėl norėčiau kviesti laikytis tokios nuostatos.

Pirmininkas. Ačiū. Kalbės gerbiamasis deputatas Leonas Jankelevičius.

L. Jankelevičius (Šalčininkų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis parlamente! Šiandien kalbu iš šios aukštos tribūnos Vilniaus, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų Aukščiausiosios Tarybos deputatų grupės pavedimu. Mes puikiai suprantame, kad Respublikos valstybės atstatymo klausimas yra labai svarbus lietuvių tautai. Tauta jį iškentėjo, išpuoselėjo. Nepriklausomybė - tai lietuvių tautos atgimimo siekis. Patikėkite, mes, Lietuvos lenkai, palaikome lietuvių tautos siekimą ieškoti geresnio gyvenimo sukūrimo kelių. Bet, mūsų nuomone, tokio svarbaus klausimo sprendimas reikalauja, kad būtų tartasi su visais Lietuvos gyventojais, tuo labiau, kad mūsų - deputatų išrinktų Vilnijos krašte, rinkiminėse platformose nebuvo keliamas klausimas dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo nedelsiant. Minėtų rajonų atstovai dėl nežinomų mums priežasčių nebuvo pakviesti dalyvauti komisijos Nepriklausomybei atkurti darbe. Mūsų rinkėjai susirūpinę tuo, kad skubotas tokio svarbaus klausimo sprendimas gali ypač neigiamai atsiliepti jų ir taip žemam gyvenimo lygiui. Mes palaikome gerbiamojo A. Brazausko nuomonę, kad jeigu norime šį sieki įgyvendinti, tai turime daryti palaipsniui, neskubant ir gerai apgalvojus.

Atgimstant lietuvių tautai ypač išryškėjo Lietuvos lenkų ir kitų tautybių žmonių, laikančių Respubliką savo Tėvyne, problemos. Šias problemas mes ne kartą kėlėme Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume, Ministrų Taryboje, ministerijose ir žinybose. Tačiau iki šiol praktiškai dauguma jų neišspręsta. Pagaliau mes, minėtų rajonų deputatai, negalime pasiryžti tam ar kitam žingsniui, nepasitarę su savo rinkėjais. Todėl nuo balsavimo nutarėme susilaikyti. Aš turiu omenyje nutarimo projektą dėl Lietuvos valstybės atstatymo ir Laikinojo Pagrindinio įstatymo.

Tokiais pat motyvais mes vadovaujamės ir susilaikydami balsuojant už deklaraciją. Kadangi Laikinojo Pagrindinio įstatymo projektą gavome tik dabar, sesijos metu, todėl norėčiau pasiūlyti paskelbti jį spaudoje, pasvarstyti su žmonėmis. Bet koks skubotumas priimant tokį solidų dokumentą, nors jis ir laikinas, yra tikrai neleistinas. Mes, Lietuvos lenkai, puikiai suprantame, kad turime geresnes sąlygas, negu lenkai, gyvenantys bet kurioje kitoje Sąjungos vietoje, antra vertus, mes tikimės, kad naujas, konstruktyvesnis ir demokratiškesnis dabartinio parlamento požiūris į mūsų problemas sustiprins Lietuvos lenkų ir kitų tautinių mažumų tikėjimą teisingu jų reikalų supratimu ir konkrečią paramą.

Pirmininkas. Ačiū gerbiamajam deputatui. Manau, mes visi suprantame lenkų tautybės Lietuvos piliečių rūpestį, nerimą ir tuo labiau sveikiname jų deputatų pasisakymą už atgimstančią Lietuvą. Suprantame, kad jie neturėjo įgaliojimų balsuoti taip, kaip balsavo mūsų didžioji dauguma, ir manau, niekas blogai neinterpretuos jų korektiško susilaikymo. Vieną pastabėlę norėčiau padaryti. Matyt, vieno įpročio mes dar negreit atsikratysime, tai konstatavimas, kad Lietuvoje lenkai turi kur kas geresnes sąlygas, negu bet kur kitur Tarybų Sąjungoje. Jau reikėtų sakyti tiesiog "negu Tarybų Sąjungoje". Dabar kviečiu pasisakyti deputatą gerbiamąjį Eduardą Vilką.

E. Vilkas (Panemunio rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai! Aš manau, šioje salėje nėra nė vieno, kuris nepritartų Lietuvos valstybės atstatymui. Ir manau, mes šią deklaraciją turėtume priimti šiandien. Tačiau aš visiškai nepritariu tam, kad paskubomis būtų priimta nauja Konstitucija, kad ir laikina. Prisipažinsiu, aš nespėjau jos net perskaityti, deja, daugelis deputatų taip pat. Todėl manyčiau, kad balsuoti dėl kitų dviejų dokumentų šiandien nereikėtų, nuodugniai su jais nesusipažinus.

Pirmininkas. Ačiū už pasakytas mintis. Tikrai turime gerai suvokti, kokį sprendimą darysime, tik vėl norėčiau priminti, kad siūlomas Laikinasis įstatymas išaugo iš tos naujos Konstitucijos, kurią pradėjo rengti pati Lietuvos Mokslų Akademija ir, be abejo, akademiko E. Vilko indėlis čia taip pat nemažas. Esminių pakeitimų galutiniame teksto variante nėra, išskyrus tai, kas Lietuvą saistytų su Tarybų Sąjunga ir panašiai. Atrodo, daugiau kalbėtojų nėra? Prašom.

R. Maceikianecas (Juodšilių rinkiminė apygarda). Aš visiškai pritariu gerbiamajam draugui E. Vilkui dėl to, kad skubotas Konstitucijos priėmimas tikrai gali padaryti mums daug bėdos. Draugas Č. Stankevičius, kalbėdamas apie Konstituciją, pasakė, kad joje yra esminių ir neesminių klausimų. Tačiau Konstitucijoje negali būti esminių ir neesminių dalykų, Konstitucijoje kiekvienas taškas ir kablelis yra esminis. Ir jeigu mes skubiai, neįvertinę Konstitucijos, ją priimsime, tai bus betvarkė teisėtvarkos organuose ir, blogiausia, nebus apsaugoti mūsų rinkėjai, kadangi kiekvienas vadovas galės taikyti ir kitokį įstatymą. Greitosiomis peržiūrėjus šį projektą matyti, kad net nauji įstatymai nevisiškai atsispindi naujojoje Konstitucijoje. Štai paskutiniojoje sesijoje priimtas vietos savivaldos pagrindų įstatymas. Praktiškai jis neatsispindi Konstitucijoje. Kaip galima sutikti su tokiu 10 skirsnio 14 ir 15 punktų teigimu, kur sakoma, kad Aukščiausioji Taryba savo noru keičia rajonų ribas, miestų pavadinimus, net nepasitarusi su rajono Taryba arba vietos savivaldos organais? Net senuose įstatymuose buvo parašyta, kad tokie pakeitimai daromi, tik gavus rajono Tarybos sutikimą. O 14 ir 15 punktuose to nėra. Čia praktiškai ignoruojama ir rajono Taryba, ir savivaldos organai. Konkrečiai siūlau papildyti 10 skirsnio 14 ir 15 punktus pagal vietos savivaldos pagrindų įstatymą. Tokių abejonių yra ir daugiau. Aš palaikyčiau draugus E. Vilką ir L. Jankelevičių, kad reikia gerai įsigilinti ir apsvarstyti Konstituciją, kadangi mes nežinome, kiek metų ji veiks - dvejus, penkerius ar daugiau. Skubotas priėmimas pridarys daug bėdos.

Pirmininkas. Ačiū už pastabas. Manau, redakcinė komisija jas užfiksavo ir kas nors iš teisininkų galės pakomentuoti, ar tikrai Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kompetencija kaip nors turėtų būti ribojama, kaip buvo minėta, ir koks santykis yra su savivaldybės įstatymu. Kalbės gerbiamasis akademikas Antanas Buračas.

A. Buračas (TSRS l i a u d i e s d e p u t a t a s). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai! Akivaizdi istorinė šiandien svarstomų dokumentų reikšmė. Pratęsdamas ką tik išsakytas mintis dėl penktojo projekto, ypač jo antrojo punkto, norėčiau atkreipti redakcinės komisijos dėmesį, kad, priimant pateiktą Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo projektą, iš tikrųjų svarbu padaryti kai kurias būtiniausias korektyvas.

Išskirčiau dvi pastabų grupes. Pirmiausia nėra visiškai reglamentuotos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko ir Ministrų Tarybos galimos funkcijos ir teisės, todėl neaišku, kas jas vykdys. Taip pat saugumo ar kitose sferose vis tik reikia, kad Lietuvos gyventojų interesai būtų visiškai apsaugoti. Antrojo straipsnio antrojoje pastraipoje nėra aiškiai nustatyta subordinacija tarp įstatymų leidybos, jų vykdymo ir kontrolės funkcijų. Žodis “vykdo” nenustato skirtumo tarp Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, Vyriausybės ir teismo funkcijų, todėl būtina nustatyti akivaizdų veiklos modalumą taip, kad būtų galima atskirti visų minimų institucijų kompetenciją. Panašių redaguotinų dalykų yra ir daugiau, jeigu jie liks, vėliau trukdys juridiškai ginti Lietuvos gyventojų ir valstybės teises.

Pirmininkas. Ačiū. Prašom.

A. Leščinskas (Radviliškio rinkiminė apygarda). Aš turiu redakcinio pobūdžio pastabų dėl paties trečiojo dokumento pavadinimo. Mano supratimu, pabrėžiant 1918 ir 1920 metų dokumentų bendrumą su šiuo dokumentu, jo netiktų vadinti nutarimu, nes nutarimas pas mus yra gerokai nuvalkiotas terminas. Gal geriau tiktų pavadinti arba aktu, arba rezoliucija.

Pirmininkas. Nėra norinčių daugiau pasisakyti? Prašom, deputate Z.Balcevičiau.

Z. Balcevičius (Pavilnio rinkiminė apygarda). Gerbiamasis parlamente! Aš norėčiau pakalbėti dėl Laikinojo Pagrindinio įstatymo šeštojo skirsnio "Socialinis vystymas ir kultūra". 55 straipsnis skamba taip: "Tautinės mažumos, kurios sudaro žymią piliečių dalį, turi teisę savarankiškai tvarkyti savo tautinės kultūros reikalus, liaudies švietimą, labdarybę, savitarpio pagalbą". Tai naujas straipsnis, bet manyčiau, kad jį reikėtų papildyti tokiu sakiniu: "Valstybė teikia jiems visokeriopą pagalbą ir paramą", nes pačios tautinės mažumos nelabai galės ką nors be valstybės pagalbos padaryti. Ir dėl 57 straipsnio antrosios pastraipos. "Lietuvoje gyvenančių tautų piliečiams sudaromos galimybės mokyti vaikus gimtąja kalba ir puoselėti savo nacionalinę kultūrą, išmokti lietuvių kalbą, susipažinti su lietuvių kultūra, tautos istorija". Tautinių mažumų įstatymas garantuoja ir gimtąja kalba auklėti vaikus ikimokyklinėse įstaigose. Čia to nėra. Todėl siūlyčiau papildyti. Be to, įstatymas dėl valstybinės lietuvių kalbos bei tautinių mažumų įstatymas taip pat garantuoja pedagoginių kadrų paruošimą aukštosiose mokyklose tautinėms mažumoms gimtąja kalba. Čia tai praleista. Siūlyčiau į šias pastabas atsižvelgti redaguojant Pagrindinį įstatymą. Apskritai aš visiškai palaikau Lietuvos valstybingumo atstatymo idėją ir balsuosiu už ją.

Pirmininkas. Ačiū. Tokios pastabos, kaip gerbiamojo deputato Z. Balcevičiaus, mums labai naudingos. Iš tiesų gali būti įvairių niuansų neseniai priimtų įstatymų tekstuose, kurie nevisiškai atsispindi šioje dvejus metus brandintoje Konstitucijoje. Dabar ją vadiname Laikinuoju Pagrindiniu įstatymu. Tačiau mes neturime tiek daug laiko, kad kiekvieną detalę galėtume šlifuoti savaitėmis, todėl siūlyčiau visiems Aukščiausiosios Tarybos deputatams nereikalauti, kad Laikinasis Pagrindinis įstatymas būtų visiškai tobulas, nes mums niekas netrukdo pataisyti tuos straipsnius ir po savaitės. Mums labai svarbu, kad dabar šie trys dokumentai, kurie turi būti priimti kartu, neišsiskirtų, nes tada mes jų negalėsime priimti. Apie tai jau buvo kalbėta. Tačiau tai nereiškia, kad Konstitucija nebus tobulinama toliau.

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke! Aš turiu vieną pasiūlymą. Siūlyčiau penktajame projekte antrąjį straipsnį gal šiek tiek papildyti, iš to mums visiems bus nauda. Sakau "gal", kadangi daug deputatų nematė viso teksto, negalėjo įsigilinti į jį ir kiek mes bepasitikėtume kitų kolegų kvalifikacija, padoriu darbu, vis dėlto negerai, kai toks dokumentas, prabėgomis ir ne visų deputatų išnagrinėtas, yra priimamas. Daugeliui iš mūsų teks balsuoti, pasikliaujant kolegų išmintimi. Aš ta išmintimi neabejoju, vis dėlto korektiškumas reikalauja tokį dokumentą išnagrinėti visapusiškai. Todėl aš siūlau patvirtinti Laikinąjį Pagrindinį įstatymą ir arba Prezidiumui ir komisijai, arba tik komisijai pavesti per savaitę išnagrinėti ir po to dar kartą grįžti.

Pirmininkas. Ir padaryti reikalingus papildymus.

Č. Juršėnas. Žinoma.

Pirmininkas. Aš manau, tai visiškai priimtina. Aš taip pat turiu vieną pasiūlymą. Siūlyčiau papildyti Laikinojo Pagrindinio įstatymo 87 straipsnį. Jo antroji pastraipėlė galėtų skambėti taip: “Aukščiausioji Taryba renka iš deputatų Aukščiausiosios Tarybos seniūną". Jeigu reikia, skliausteliuose įrašyti "Parlamento spikerį". Jeigu mes tai padarysime šiandien, tai gal jūs neprieštarausime, jeigu dienotvarkė rytoj iš ryto būtų papildyta atitinkamu punktu. Tuomet galėtume išsirinkti Aukščiausiosios Tarybos seniūną, kuris padėtų vesti posėdžius, ir pavaduotoją. Kokių bus nuomonių? Ar seniūnui reikia vieno, ar dviejų pavaduotojų? Gali būti ir du seniūnai, kurie pasikeisdami dirbtų taip? Bet apie tai pakalbėsime rytoj, jeigu jūs sutiksite, kad toks Konstitucijos papildymas būtų padarytas jau šiandien. Prašom, gerbiamasis deputatas K. Lapinskas - redakcinės komisijos narys, teisininkas.

K. Lapinskas (Gubernijos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke! Gerbiamieji deputatai! Norėčiau iš karto atsakyti į kai kurias Laikinojo Pagrindinio įstatymo adresu pareikštas pastabas ir paaiškinti kolegoms kai kurias nuostatas.

Iš pradžių dėl Konstitucijos 7 straipsnio. Buvo siūloma, kalbant apie valstybinės kalbos vartojimą, grįžti prie kol kas galiojančios Konstitucijos formuluotės. Šis pasiūlymas priimtinas, nes komisija, rengusi projektą, ko gero, per daug kūrybingai šiuo atveju pasielgė ir, manyčiau, būtų sudėtinga atstatyti dabar galiojančios Konstitucijos nuostatas dėl 7 straipsnio, kiek tai liečia valstybinę kalbą.

Buvo klausimas apie savivaldą. Esą Laikinojo Pagrindinio įstatymo projektas neatspindi naujai priimtų galiojančių savivaldos įstatymų. Su tuo negalima sutikti, nes praktiškai visos konstitucinės pataisos, kurios buvo padarytos dabar galiojančiame Pagrindiniame įstatyme, perkeltos į naująjį Laikinojo Pagrindinio įstatymo projektą. Tuo galima nesunkiai įsitikinti, palyginus atitinkamus dabar galiojančios Konstitucijos tekstus su šiuo projektu. Jokių pakeitimų nėra, išskyrus vieną dalyką, užfiksuotą skirsnyje apie vietines Liaudies deputatų tarybas. Vienas pakeitimas, į kurį atkreipė dėmesį gerbiamasis deputatas S. Kropas, yra tai, kad, kalbant apie vietinių Tarybų įgaliojimų terminus, projekte iš tiesų numatytas sutrumpintas laikas - vietoj penkerių metų vietinės Tarybos pagal pateiktą projektą turėtų būti renkamos trejiems metams. Mes tai darėme sąmoningai, nes, kaip matome, gana sunkiai vyksta rinkiminė kampanija į vietines Tarybas, be to, pradiniame savivaldybių formavimosi etape gali kilti įvairių neaiškumų ir problemų, kurias norisi kuo greičiau išspręsti. Kai kurie komisijos nariai siūlo vietinių Tarybų galiojimo terminą sumažinti net iki dvejų metų. Šiuo klausimu apskritai galima būtų atskirai balsuoti - ar palikti penkerius metus, ar sutrumpinti iki dvejų ar trejų metų.

Gerbiamasis deputatas S. Peško minėjo, kad ten, kur rašoma apie Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimus, konkrečiai, 78 straipsnio 14 ir 15 punktuose iš esmės jau įsiveržiama į savivaldybių kompetencijos sritį ir, esą, ribojami savivaldybių įgaliojimai. Su tuo nenorėčiau sutikti ir štai kodėl. Dabar galiojančiose konstitucijose tokios formuluotės yra. Projekto 78 straipsnio 14 ir 15 punktai iš esmės yra perkelti iš galiojančios Konstitucijos ir sudaryti naujus rajonus, keisti rajonų pavadinimus ir panaikinti rajonus, taip pat nustatyti miestams Respublikos statusą, keisti Respublikos miestų pavadinimus, kaip numatyta 14 punkte, turi būtinai Aukščiausioji Taryba. Todėl kad šių miestų ir rajonų sąrašas yra pateiktas Konstitucijoje. Vadinasi, keičiant arba naikinant rajonus, arba kuriant naujus reikės neišvengiamai keisti Konstituciją, o Konstitucijos keitimo prerogatyva neabejotinai priklauso Aukščiausiajai Tarybai.

Tas pats ir dėl 15 punkto. Čia yra bendra norma dėl rajonų ir miestų sudarymo, jų teritorijų keitimo. O procedūra, liečianti pačią keitimo tvarką, reglamentuojama kitu aktu, kuriame numatyta, kad šiose procedūrose dalyvauja ir vietinės Tarybos, dabar vietinės savivaldybės. Jos nebus nušalintos nuo viso šito proceso, atliekant administracinį teritorinį pertvarkymą. Tačiau Konstitucijoje neįmanoma atspindėti visų smulkių procedūrų. Pagaliau manau, kad Aukščiausioji Taryba netrukus turės priimti naują administracinio teritorinio suskirstymo įstatymą, nustatyti naują procedūrą, atsižvelgiant į būsimus administracinio teritorinio pertvarkymo uždavinius. Tuomet mes galėsime išsakyti savo nuomonę ir tame įstatyme padaryti reikalingas korektyvas. Kas dėl laikinosios Konstitucijos, tai čia mes negalime įžvelgti savivaldybių teisių ribojimo, lyginant su dabar galiojančia Konstitucija.

Gerbiamasis akademikas A. Buračas abejojo dėl santykių tarp Aukščiausiosios Tarybos, Ministrų Tarybos ir teismo. Čia, ko gero, projekto 2 straipsnio antroji dalis, kur kalbama, kad valstybinę valdžią vykdo Aukščiausioji Taryba, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Teismas. Šiuo požiūriu tai nauja konstitucinė norma, nauja formuluotė, perkelta iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, bet esminių pakeitimų ji taip pat nedaro. Tai nereiškia kažką pertvarkyti iš principo, tiesiog konstatuojamos trys pagrindinės valstybinės valdžios, išreiškiama valstybines valdžios paskirstymo idėja arba principas. O kas dėl jų santykio ir atskirų įgaliojimų, įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisinės valdžios, tai yra atitinkami Konstitucijos skirsniai, kuriuose apie tai kalbama. Todėl aš nesutinku su tvirtinimu, kad tie dalykai supainioti, neatribota kompetencija. Pats projektas neduoda pagrindo taip teigti ir todėl, kad praktiškai nuostatos, liečiančios Aukščiausiosios Tarybos, Vyriausybės arba Aukščiausiojo teismo kompetenciją, čia taip pat perkeltos iš dabar galiojančios Konstitucijos.

Gerbiamojo deputato Z. Balcevičiaus nuomone, Konstitucijos 55 straipsnyje nevisiškai atspindėtos tautinių mažumų teisės, kaip jos yra suformuluotos tautinių mažumų įstatyme ir įstatyme dėl valstybinės kalbos. Turbūt komisija turėtų palyginti tuos dalykus ir, matyt, reikėtų suderinti konstitucines nuostatas su dabar galiojančiais įstatymais. Šie įstatymai priimti neseniai ir pastaba priimtina.

Buvo deputato A. Leščinsko pastabos dėl trečiojo projekto. Tai projektas dėl Lietuvos valstybės atstatymo, pavadintas Aukščiausiosios Tarybos nutarimu dėl Lietuvos valstybės atstatymo. Buvo siūloma vietoje nutarimo vadinti rezoliucija arba aktu. Beje, buvo siūloma pavadinti ir įstatymu, nors įstatymu vadinti nėra pagrindo - tai daugiau iškilmingas pareiškimas. Mes nenorėjome jo vadinti ir aktu, nors iš pradžių buvo siūlomas toks pavadinimas. Kaip žinome, 1918 metų vasario 16 d. aktas būtent taip ir vadinasi, todėl kad nebūtų vėl akto dėl akto atkūrimo, buvo apsistota prie tokios formos. Manau, komisijoje mes dar aptarsime šį klausimą.

Dėl gerbiamojo Č. Juršėno pasiūlymo dėl penktojo projekto 2 punkto patvirtinti Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį įstatymą. Kiek suvokiu, deputatas Č. Juršėnas neprieštarauja, kad būtų patvirtintas įstatymas, bet siūlo redakcinei komisijai dar padirbėti. Aš pritarčiau pranešėjui ir galiu patvirtinti jo žodžius dėl to, kad galiojančios dabartinės Konstitucijos nuostatos iš esmės yra perkeltos į šį Laikinojo Pagrindinio įstatymo projektą. Išbraukiant, aišku nuostatas, liečiančias federacinius ryšius. Be to, šiame projekte gerokai mažiau įvairių deklaratyvių teiginių, ideologizuotų postulatų ir dar galėčiau pridurti, kad apie 40 straipsnių yra trumpesni.

Atrodo, tiek ir tebuvo pastabų, nebent ką skubėdamas praleidau. Tiesa, dar buvo viena pastaba dėl penktojo projekto 3 punkto: “Nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie tarybiniai įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam įstatymui". Pirmiausia noriu paaiškinti sąvoką "tarybiniai įstatymai". Be žodžio "tarybiniai" vargu ar mes galime išsiversti, nes kalbama apie dabar galiojančius įstatymus, o dabar galiojantys įstatymai ir yra tarybiniai, priimti Tarybų valdžios metais. Jeigu mes išbraukiame žodžius "tarybiniai įstatymai" ir atkuriame 1938 metų Konstituciją, iš karto kyla klausimas, kad mes atkuriame ir Lietuvos Respublikoje tarpukario metais (nuo 1918 iki 1940 metų) galiojusius įstatymus, o to daryti mes negalime, nes nepajėgsime užtikrinti jų realizavimo ir sukurtume labai didelę teisinę painiavą. Todėl tam ir naudojame sąvoką "tarybiniai įstatymai", kad iš karto atsiribotume iki tarybinio laikotarpio. Be to, kalbant apie tarybinius įstatymus, turimi omenyje ne tik Lietuvoje priimti įstatymai, bet ir kai kurie sąjunginiai įstatymai, veikiantys Lietuvoje. Juos mes esame savo laiku adaptavę, priėmę ir jais vadovaujamės, išskyrus tuos, kurių galiojimas buvo sustabdytas. Taigi šiuo pereinamuoju laikotarpiu mums turbūt teks susitaikyti su mintimi, kad kai kurie sąjunginiai įstatymai, tarp jų ir to laikotarpio Tarybų Lietuvos įstatymai dar turės galioti, kol nebus pakeisti naujais. Norėčiau tik štai ką pridurti. Gal vis dėlto reikėtų patikslinti trečiąjį punktą tokiais žodžiais (skaitau iš pradžių) : "Nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie", toliau įrašyti: “iki šiol priimti ir Lietuvoje veikią tarybiniai įstatymai bei kiti teisiniai aktai, kurie neprieštarauja Laikinajam Pagrindiniam įstatymui". Pabrėžiant "iki šiol". Tuos žodžius įrašius, gal būtų aiškiau.

Pirmininkas. Kas norite paklausti? Gerbiamasis deputate K. Lapinskai, kaip jums atrodytų šio įstatymo 3 punkto tekste tokia sąvoka: "Nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie Lietuvos TSR laikotarpio įstatymai bei teisės aktai". To laikotarpio, kuris šiandien pasibaigė.

K. Lapinskas. Tuo atveju, jeigu nevengsime žodžių "Lietuvos TSR".

Pirmininkas. Galima ir taip. Tie Lietuvos teritorijoje iki šiol veikią, taip? Galima ir taip. O kaip jums atrodo deputato Č. Juršėno pasiūlymas įrašyti į įstatymą dar vieną punktą, maždaug tokį: Aukščiausiosios Tarybos paskirtai komisijai pavedama per savaitę, atsižvelgiant į deputatų pastabas, papildyti ir patikslinti reikiamus straipsnius. Ar taip tinka įstatymo tekste, ar tai jau turėtų būti poįstatyminis aktas?

K. Lapinskas. Ne, negalima, kadangi tai pažeidžia patį įstatymų stabilumo ir tvirtumo principą.

Pirmininkas. Galbūt galėtume prie šio įstatymo priimti papildomą nutarimą?

K. Lapinskas. Geriau nedarykime iš to problemos - prireikus mes galėsime pakeisti ir patikslinti. Beje, ir pačiame pavadinime mes pasirinkome žodį "laikinasis", kad prireikus galėtume jį keisti. Tai neišvengiama, priimant naujus įstatymus.

Balsas iš salės. 99 straipsnyje sakoma: "Vyriausybės sudėtį, kompetenciją ir veiklos principus nustato Vyriausybės įstatymas". Vyriausybės įstatymo kol kas yra tik projektas. Jūsų požiūris į tai?

K. Lapinskas. Dabar yra galiojantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos įstatymas. Kiek jis neprieštaraus Konstitucijai, tiek jį galima bus taikyti.

Tas pats balsas (negirdėti) ...siūlo remtis įstatymu, kuris dar nepriimtas. Yra tik Vyriausybės įstatymo projektas.

K. Lapinskas. Aš kartoju, yra ir kitas, dabar galiojantis įstatymas dėl Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, ir jis bus taikomas, atsižvelgiant į naujai priimtą Konstituciją, tai yra, nuostatos, kurios neprieštarauja, bus naudojamos.

R. R. Survila (Trakų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paklausti. Štai trečiajame skirsnyje kalbama apie kolūkiečių darbo laiką ir poilsį. "Kolūkiečių darbo laiko ir poilsio trukmę reguliuoja kolūkiai". Ar tas principas neprieštarauja valstybės garantijoms dėl darbo ir poilsio?

K. Lapinskas. Ši nuostata ir dabar išskirta iš bendros poilsio ir darbo laiko reguliavimo tvarkos, atsižvelgiant į žemės ūkio darbo ypatumus ir specifiką. Tokia tvarka yra dabar ir tokią kol kas numatoma palikti ateityje.

R. R. Survila. Vis tiek garantuojamos bent minimalios atostogos ir t. t. Čia gi paliekama visiška savivalė.

K. Lapinskas. Tai - demokratinė nuostata.

R. R. Survila. Visos valstybės garantuoja tokius dalykus.

K. Lapinskas Kooperacijos įstatyme šie klausimai taip pat sureguliuoti.

R. R. Survila. Šis išskyrimas labai krenta į akis.

K. Lapinskas. Tai jūs siūlote visai išbraukti?

R. R. Survila. Taip, siūlyčiau tą punktą išbraukti.

K. Lapinskas. Pasvarstysime.

Pirmininkas. Deputatas Egidijus Bičkauskas. Prašau.

E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Kai kurie deputato K. Lapinsko aiškinimai mane įtikino, kai kurie ne, tačiau, aš manau, kad dabar neverta užsiimti taisymu, tai neduos naudos. Siūlau priimti normatyvinį dokumentą, nurodant, jog Aukščiausioji Taryba, sakysim, per savaitę ar dvi privalo sugrįžti prie Laikinojo Pagrindinio įstatymo. Pabrėžiant žodį "privalo". Šiuo atveju gali būti priimtinas tik gerbiamojo pirmininkaujančiojo pasiūlymas dėl spikerio, kuris nereikalauja ilgų svarstymų ir gali būti priimtas dabar.

Pirmininkas. Kaip atrodo gerbiamajam deputatui K. Lapinskui? Ar reikalinga atskira Aukščiausiosios Tarybos nutartis ar nutarimas dėl to, kad teisininkų komisija per dvi savaites dar kartą peržiūrėtų Laikinąjį Pagrindinį įstatymą? Kad būtų ramiau, iš tikrųjų galima priimti tokį nutarimą. Deputatas L. N. Rasimavičius, prašom.

L. N. Rasimavičius (Kuršių rinkiminė apygarda). Aš tikiu, kad kiekvienas deputatas tai gali padaryti savo iniciatyva. Niekas netrukdo nei gerbiamajam E. Bičkauskui, nei man, nei kitiems tuo užsiimti. Tai pareiga - pataisyti, jei ką nors surasime ne taip. Ar per dvi savaites, ar ryt, ar poryt. O priimti reikia dabar.

E. Bičkauskas. Galima repliką? Gerbiamasis deputatas L. N. Rasimavičius sako, kad tai netrukdo. Bet man asmeniškai būtų ramiau, kadangi aš taip pat nuodugniai nesusipažinau su šiuo įstatymu.

K. Lapinskas. Pagrindinis klausimas - ar jį priimti šiandien, ar atidėti. Priimti?

Pirmininkas. Dėl to niekas neginčija, o papildomą nutarimą mes turbūt galėsime suformuluoti ir rytoj. Aš manau, pasitikėjimas nebus apviltas.

K. Lapinskas. Atsiprašau, buvo Pirmininko pasiūlymas dėl seniūno rinkimų. Tai kelia šiokių tokių abejonių. Mes turime Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, patvirtinome tris pavaduotojus, yra ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius, taigi viršininkų turime nemažai. Jeigu rinksime dar seniūną ar du seniūnus vėl su pavaduotojais, jie paskui gali tarpusavyje nepasidalinti valdžia.

Balsas iš vietos. Gerbiamasis Pirmininke, galima?

Pirmininkas. Taip, prašom.

Balsas iš vietos. Čia buvo rinkti asmenys konkrečiai į vadovaujančias pareigas, o dabar reikia būtent tinkamo organizatoriaus, tai suprantamas dalykas.

Pirmininkas. Kalbama apie spikerį Nemanau, kad tai labai didelė valdžia.

Balsas iš salės. Gerbiamasis Pirmininke, labai atsiprašau, kad trukdau visų deputatų dėmesį. Aš - ne deputatas, bet kalbu daugelio rajonų vykdomųjų komitetų pirmininkų vardu. Aš - Joniškio rajono vykdomojo komiteto pirmininkas J. Kazėnas. Jeigu galima, norėčiau pateikti konkrečius pasiūlymus savivaldybių klausimu.

Pirmininkas. Aš norėčiau paklausti Aukščiausiosios Tarybos, ar suteiksime žodį ne deputatui? Gerai, prašom.

J. Kazėnas. Kadencija baigiasi, po dviejų savaičių - rinkimai. Ir mūsų niekas neįtikino, kad vietinių Liaudies deputatų tarybų įgaliojimų laikas -treji metai, arba, kaip gerbiamasis K. Lapinskas sakė, galima sumažinti net iki dviejų. Ką reiškia du metai? Tai praktiškai laikina savivaldybė, laikini valdžios organai. Per dvejus metus (aš kalbu apie ekonominę pusę) nieko negalėsime nuveikti. Ateis žmonės, susipažins su darbu, ir turės perduoti jį kitiems. Mūsų manymu, kadencijos trukmė turi būti penkeri metai.

Antrasis klausimas - dėl renkamų savivaldybių valdytojų. Aš manyčiau, kaip Ministrų Tarybos Pirmininką tvirtina Aukščiausioji Taryba Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pasiūlymu, tai ir savivaldybių valdytojai turėtų būti tvirtinami savivaldybės pirmininko pasiūlymu. Norėčiau, kad šis punktas būtų įrašytas savivaldybės įstatyme. Šį klausimą reikėtų spręsti artimiausiu metu, kadangi rinkimai po poros savaičių, dar po savaitės pradėsime formuoti naujus savivaldybės organus. Tai liečia žmones, jie taip pat turi būti užtikrinti savo darbu.

Pirmininkas. Jūsų paliesti aktualūs klausimai, be abejo, verti dėmesio, ir aš neabejoju, kad komisija atkreips į tai dėmesį.

Balsas iš salės. Gerbiamasis Pirmininke! 65 straipsnyje parašyta: Lietuvos pilietis gali būti vienu metu tik vienos Tarybos deputatu. Taigi ar mes, rajono Tarybos deputatai, galėsime iškelti savo kandidatūras, ar ne?

Pirmininkas. Jeigu taip parašyta, tai, matyt, taip ir yra. Daugiau pasisakančių nėra? Tada aš norėčiau paklausti redakcinės komisijos, kaip jai sekasi? Kiek laiko jai dar gali prireikti?

Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Pirmiausia noriu padėkoti deputatui Č. Juršėnui už pasiūlymą, kaip išeiti iš situacijos dėl Konstitucijos straipsnių pakeitimo. Komisija, atsižvelgdama į jūsų pastabas dėl trečiojo, ketvirtojo ir penktojo dokumentų tekstų juos jau yra gerokai pakeitusi, tačiau mums dar reikia šiek tiek laiko, kad per skubėjimą nepadarytume klaidų. Papildžius ir pataisius šiuos dokumentus, mes galėtume pateikti juos svarstyti 21 valandą ir dėl jų balsuoti, jeigu jūs sutiktumėte.

Pirmininkas. Aš siūlau suteikti tiek laiko komisijai, kiek ji prašo - iki 21 valandos. Ar yra kitų pasiūlymų? Ar reikia dėl to balsuoti? Nereikia. Taigi prašome komisiją dirbti toliau.

O mes tuo tarpu išklausykime keletą pasveikinimų. Bet prieš tai mūsų visų vardu aš norėčiau pasveikinti vieną čia esantį asmenį, švenčiantį gražų jubiliejų. Tai žmogus, mylimas visoje Lietuvoje, žmogus, kurio poezija įsiliejo į mūsų atgimimo upę ir kuris, kaip politikas, dalyvavo Sąjūdžio ir Lietuvos valstybinio atgimimo veikloje. Tai - Justinas Marcinkevičius. Sveikinu. Dėkojame. (P l o j i m a i.)

Dabar mus nori pasveikinti garbingas svečias, Lenkijos Respublikos Seimo narys Zbignev Vujec.

Versti paprašysime gerbiamąjį deputatą Medardą Čobotą.

Z. Vujec. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai, gerbiamieji kolegos! Atvažiavome čia Sąjūdžio kvietimu. Esame labai susijaudinę ir dėkingi, pakviesti dalyvauti iškilmingame Lietuvos parlamento posėdyje. Nuoširdžiai sveikiname visus parlamento deputatus, nepriklausomai nuo tautybės, požiūrio į nepriklausomybę. Ypač noriu pasveikinti jūsų parlamento Pirmininką, kurį gerbia ir labai gerai pažįsta Lenkijoje. Sveikiname ne tik savo, bet ir Lenkijos senato bei Solidarumo klubo vardu. Užtikriname jus, kad lenkų tauta gerbia lietuvius, visus žmones, gyvenančius Lietuvoje, todėl su dideliu malonumu čia atvykome. Nenustebkite, kad Lenkijoje lietuviams, Lietuvai skiriamas ypatingas dėmesys. Mes sužavėti jūsų judėjimu, kova už laisvę. Lenkijos gyventojai panašiai kovoja jau nemažai metų ir supranta, kad patys vieni niekada nelaimėtų, kad jiems reikalinga ir kitų valstybių parama. Solidarumas pirmą kartą kreipėsi į Rytų Europos tautas 1981 metais. Kreipėsi ir į lietuvių tautą, bet nežino, ar šis kreipimasis pasiekė Lietuvą. Šiandien norime pareikšti, kad mes, lenkų senatoriai ir Seimo nariai, patvirtiname savo norą ir įsitikinimą, kad Lietuva turi teisę į savistovumą, į laisvę. Norime jus užtikrinti, kad Lenkija kovojo ir kovos, kad visos sienos būtų neliečiamos, tiek iš Vakarų, tiek ir iš Rytų. (P l o j i m a i.) Kelias, į kurį šiandien įžengėte, yra nepaprastai sudėtingas, sunkus ir ilgas. Bet žinokite, šiame kelyje Lenkijos liaudis su jumis. (P l o j i m a i.) Tepadeda jums Dievas.

Pirmininkas. Dėkojame gerbiamajam svečiui ir jo asmenyje Lenkijos Seimui. Noriu perskaityti vieną telegramą, adresuotą Seimo tarybos pirmininkui. "Dėkoju širdingai už kvietimą dalyvauti naujos Aukščiausiosios Tarybos pirmojoje sesijoje. Amžius ir nepatenkinama sveikatos būklė neleidžia man, deja, to padaryti. Linkiu išrinktiesiems deputatams kūrybingos išminties ir geros valios, susiklausymo, atliekant Lietuvos likimą lemiančius darbus. Su pagarba - Juozas Urbšys". (P l o j i m a i.)

Dabar mus nori pasveikinti Rusijos liaudies deputatas Sergejus Kovaliovas. (P l o j i m a i.) Verčia deputatas gerbiamasis V. Jarmolenka.

S. Kovaliovas. Brangūs draugai! Man gėda, kad aš negaliu į jus kreiptis lietuviškai. Nors su Lietuva mane sieja kai kurie ryšiai. 1975 metais būtent čia, Vilniuje, aš buvau areštuotas ir nuteistas 7 metams kalėjimo. Dabar aš į Vilnių atskridau lėktuvu, o tada mane išvežė iš Lietuvos be batų raištelių ir šaliko. Šiandieninis atvykimas man asmeniškai labai džiugus, kadangi mes visi kartu su džiaugsmu pergyvename naują stebuklą. Nesuvedinėsime sąskaitų, neskaičiuosime, kas iš tikrųjų pradėjo šį stebuklą: galbūt TSKP, .galbūt kažkas kitas. Stebuklas vyksta. Tą stebuklą jūs darote savo rankomis ir aš džiaugiuosi, kad galiu jus pasveikinti. Tačiau nebūkime dideli optimistai. Šį stebuklą daugelis sutiks skirtingai. Mano tėvynėje Rusijoje daugelis priims jį priešiškai. Daugelis kalbės labai skirtingai, bet pagrindinis motyvas bus toks: mes juos išlaisvinome nuo fašistų, mes atstatėme jų ūkį po karo, bet niekas iš jų nepasakys, kad trečdalį piliečių ištrėmė į Sibirą. Manau, kad taip kalba ir galvoja žmonės, kurie neturi teisės vadinti savęs tikraisiais patriotais. Jeigu žmogus sako, kad jis labai stipriai jaučia savo liaudies kančią ir tikrą atgailą, tai jis turi žinoti ne tik savo kančias, ne tik savo didvyrius. Jis privalo žinoti, visa savo kūno oda jausti ir budelius, kurie kilo iš tos liaudies. Aš kalbu apie tai, kad tikras savo tautos patriotas jaučia šitą kaltę dėl to, ką kiti jo tautos atstovai darė kitataučiams. Todėl aš taip pat jaučiuosi kaltas ir prašau - atleiskite man, atleiskite mums visiems. Žiūrėkime į ateitį su viltimi, su optimizmu. Norėčiau baigti taip: “Jūsų laisvė - mūsų laisvė”. (P l o j i m a i.)

Balsas iš salės. Gerbiamąjį Pirmininką prašau leisti truputį papasakoti apie mokslininką iš Maskvos S. Kovaliovą.

Pirmininkas. Mielai sutinku.

L. Simutis (Šančių rinkiminė apygarda). Maskvos mokslininkas Sergejus Kovaliovas anais sunkiais stagnacijos metais labai daug ir nuoširdžiai dirbo, kad tiek Rusijos, tiek viso pasaulio skaitytojai turėtų galimybę susipažinti su Lietuvos pogrindyje leidžiama "Katalikų bažnyčios kronika". Už mūsų pogrindinės spaudos platinimą pasaulyje 1975 metais jis buvo nuteistas ir iki šiol tebėra nereabilituotas. Būtų gerai, kad mes prisidėtume prie jo reabilitavimo.

Pirmininkas. Ačiū. Aš pasiūlysiu mūsų teisininkams pagalvoti, kad jeigu tas nusikaltimas kabutėse buvo padarytas Lietuvos teritorijoje, tai mes galime reabilituoti.

Dabar TSRS liaudies deputatų suvažiavimo tarpregioninės grupės deputatų pirmininkų Gavrilo Popovo ir Jurijaus Afanasjevo, taip pat Maskvos rinkėjų susivienijimo ir Gdliano-Ivanovo gynimo sąjunginio susivienijimo vardu mus nori pasveikinti kandidatas į Rusijos liaudies deputatus Levas Šemajevas. O mūsų deputatų aš noriu paprašyti toli nesiskirstyti.

L. Šemajevas. Gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininke! Gerbiamieji nepriklausomos ir laisvos Lietuvos deputatai! Leiskite man tarpregioninės grupės deputatų pirmininkų Gavrilo Popovo ir Jurijaus Afanasjevo, taip pat tarpregioninės grupės deputatų Biriukovo, Logunovo, Zubkovo, Ryžovo, Murašovo, Gdliano vardu nuoširdžiai ir karštai pasveikinti jus ir visus Lietuvos gyventojus su nepriklausoma, suverenia ir laisva Lietuva! (P l o j i m a i.) Taip, tai mes, rusai, jūsų artimiausi kaimynai, atnešėme prieš kelis dešimtmečius jums ne laisvę, o daug skausmo, ašarų ir aukų. Mes nešame dalį jų kaltės, bet mes - tie rusai, kurie sąmoningai stojo į politinės kovos kelią, tie rusai, kurie šiandien kartu su jumis nuoširdžiai džiaugiamės įvykiu, kurio liudininkais turime laimės būti. Šiandien įvyko tikrai istorinis įvykis - išsipildė daugelio tautų svajonė ir prasidėjo negrįžtamas taip vadinamos neišardomos nelaisvų respublikų sąjungos žlugimo periodas. (P l o j i m a i.) Jūsų šiandien, žinoma, nepasveikino tokie liaudies deputatai, kaip Samsonovas, Lukjanovas, Ligačiovas, deja, ir Gorbačiovas. Todėl Gavrilas Popovas ir Jurijus Afanasjevas manęs prašė perduoti jums ir pakviesti jus, o tiksliau, TSRS liaudies deputatus iš Lietuvos, rytoj aktyviai dalyvauti neeiliniame TSRS liaudies deputatų suvažiavime, kuriame bus pademonstruotas unikalus pasaulio praktikoje pavyzdys - įvestas taip vadinamas prezidentinis valdymas ir galimybė įvesti ypatingąją padėtį nežinia kokios sąjungos atskirose laisvose respublikose. Tik jūs tarpregioninės grupės deputatams, kitoms radikalioms jėgoms suvažiavime galite padėti užtverti užtvarą beviltiškai siekiantiems išsaugoti savo monopolinį viešpatavimą ir įteisinti daugeliui metų teisę valdyti mus.

Savo kalbą norėčiau baigti žodžiais: težydi ir klesti daugelį metų nauja nepriklausoma Lietuvos Respublika! (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Mus taip pat norėjo pasveikinti Čekoslovakijos Respublikos atstovas, atgimusios Čekoslovakijos piliečių forumo narys Jaroslavas Handelas. (P l o j i m a i.)

J. Handelas. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai ir visos Lietuvos piliečiai! Pirmiausia atleiskite, kad aš nekalbu lietuviškai ir tik truputį moku rusiškai. Mes, Čekoslovakijos piliečių forumo nariai, su džiaugsmu stebime jūsų kelią į laisvę. Manau, kad jums ši diena - tai naujos, laisvos Lietuvos gimimo diena. Noriu atsiprašyti dėl Čekoslovakijos, kadangi ten beveik nieko nebuvo žinoma apie Lietuvą. Mes tik žinojome, kad Lietuva - sudėtinė Tarybų Sąjungos dalis. Šiandien mes pradedame gerbti Pabaltijo respublikas, nes jos taip pat padėjo mums žengti laisvės keliu. Manau, kad mes dabar dažnai susitiksime demokratiniame pasaulio gyvenime. (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Dar mes turime keletą minučių. Žodžio prašo Kaliningrado srities Solidarumo organizacijos atstovė Jelena Kolcova.

J. Kolcova. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai, gerbiamieji laisvos Lietuvos piliečiai, svečiai! Aš atstovauju kaimyninės Kaliningrado srities Solidarumo organizaciją. Dabar pasakysiu tai, apie ką, tikiuosi, galvoja daugelis Kaliningrado srities gyventojų. Mes, žinoma, džiaugiamės ir esame laimingi, turėdami kaimyną, nebijojusį pakelti galvą ir tapti laisvu. Nerasime nė vieno deputato, kuris nesidžiaugtų tuo, kad žmogus, šalis, pilietis tapo laisvu. Kartu mes jaučiamės ir lyg kažką praradę, kad nuo šiol laisvai be vizų nebegalėsime nuvažiuoti į Mosėdį, Ablingą, Nidą. O mes keliauti labai mėgstame. Tačiau tikėkimės, kad ryšiai nebus nutraukti, kaip sakoma, geras pavyzdys užkrečia, ir mes stengsimės taip pat toli neatsilikti. (P l o j i m a i.)

A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Salėje yra ir daugiau svečių - tai Baltarusijos Liaudies fronto tarybos narys Michailas Sobolas, trys Kaliningrado Solidarumo organizacijos nariai, tarp jų Nikolajus Tregubas, Latvijos Darbininkų sąjungos tarybos narys Aleksandras Lentiušas.

Pirmininkas. Taip pat mūsų brangūs draugai ir bendražygiai iš Estijos Liaudies fronto - Martas Tarmakas ir Reinas Veidemanas. Galbūt Veidemanas nori ką nors pasakyti? R. Veidemanas yra Estijos Liaudies fronto valdybos narys ir kandidatas į Aukščiausiosios Tarybos deputatus.

R. Veidemanas. Mieli Lietuvos broliai ir seserys! Gerbiamasis Pirmininke ir Lietuvos parlamente! Labai didelė garbė stovėti čia, kada atgimsta iš naujo viena valstybė. Toks pat pasididžiavimo jausmas apimtų mane, jeigu aš stovėčiau prie savosios valstybės atkūrimo lopšio. Aš tikiu, kad tas momentas labai arti. Tai, kas vyksta dabar čia, suteikia mums tvirtybės ir tikėjimo mūsų siekiais. Kada mes prieš trejus metus pradėjome Liaudies judėjimus, aš tikrai netikėjau, kad taip greitai įvyks tai, kas įvyko čia. Bet tai įvyko. Kelyje į laisvę mes žengiame kartu ir esame tikri, kad ir kitos Baltijos valstybės žygiuos į laisvę. Tegul padeda mums Dievas. (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Aukščiausiosios Tarybos vardu gauta sveikinimo telegramų, kurias perskaitys deputatė Nijolė Oželytė.

N. Oželytė-Vaitiekūnienė (Kalvarijų rinkiminė apygarda). "Kelmės rajono buvusios nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karių sąjunga sveikina suvažiavimo deputatus ir naujai išrinktą jos Pirmininką. Linkime tame atsakingame darbe geros sveikatos, tvirtos lietuviškos vienybės, nepalaužiamos sėkmės dėl Lietuvos laisvės, nepriklausomybės ir žmonių gerovės. Pažadame šventai pildyti visus nutarimus, o jus telydi Dievas. Vadovas Lukoševičius". (P l o j i m a i.)

"Vilkaviškio vyskupijos tikinčiųjų vardu nuoširdžiai sveikiname naująjį parlamentą, meldžiame gausios Dievo palaimos labai atsakingame jūsų darbe. Vyskupas Juozas Žemaitis, Vilkaviškio vyskupijos apaštalinis administratorius". (P l o j i m a i.)

"Lietuvos Komunistų partijos miesto konferencija sveikina demokratiškai išrinktą Lietuvos parlamentą. Mes įsitikinę, kad jūs įgyvendinsite Lietuvos piliečių siekius, atkursite nepriklausomą Lietuvą kaip svarbiausią sąlygą demokratijai, socialiniam teisingumui įgyvendinti. Konferencijos dalyviai". (P l o j i m a i.)

"Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pirmininkui, profesoriui Vytautui Landsbergiui. Didžiai gerbiamas Pirmininke! Kanados lietuvių bendruomenė sveikina jus rinkimų laimėjimo proga ir džiaugiasi kartu su jumis. Visi Kanados lietuviai stebėjo rinkimų eigą bei rezultatus su didžiule viltimi Lietuvos ateičiai. Linkime jums sėkmės ateities darbuose ir išreiškiame mūsų pasiryžimą kartu su jumis ir visais lietuviais, norinčiais laisvės, siekti Lietuvos nepriklausomybės. Su gilia pagarba ir draugiškumu - Algis Pacevičius, Kanados lietuvių bendruomenės pirmininkas". (P l o j i m a i.)

"Europos parlamento Baltų intergrupės prezidiumas ir generalinis sekretorius sveikina profesorių Vytautą Landsbergį, pirmą po Lietuvos okupacijos ir aneksijos pagal demokratinius principus išrinktą Lietuvos parlamento Pirmininką. Lai ši diena atveria Lietuvai plačiai tą seniai lauktą galimybę grįžti visapusiškai suvereniai į Europos suverenių valstybių šeimą. Europos parlamento Baltų intergrupė". Perdavė gerbiamasis A. Klimaitis. (P l o j i m a i.)

Vladimiras Andrejevičius Jakovlevas iš Gardino, Vakarų demokratinių judėjimų ir partijų kongreso orgkomiteto narys. "Šių metų kovo 24-25 dienomis Kaune įvyks pirmasis Vakarų demokratinių judėjimų ir partijų kongresas. Susirinks Baltijos valstybių, Baltarusijos, Ukrainos, Moldavijos, Karelų-Suomių respublikos, Maskvos, Leningrado ir Kaliningrado atstovai. Kviečiame Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatus dalyvauti kongrese. Linkime Lietuvos parlamentui didelės sėkmės darbe, atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Labai džiaugiamės Lietuvoje vykstančiomis permainomis. Didžiuojamės ir žavimės lietuvių tauta. Už jūsų ir mūsų laisvę! Už laisvus ir demokratinius Vakarus! Kongreso organizacinis komitetas". (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Labai ačiū. Gerbiamieji deputatai, man regis, mums visai nekenktų 10 minučių pertrauka. Savo ruožtu taip pat noriu painformuoti, kad po to, kai mes priimsime baigiamus redaguoti įstatymus ir paskelbsime šios dienos sesijos darbo pabaigą, įvyks spaudos konferencija. Norėčiau, kad joje dalyvautų ne tik prezidiumas, bet ir Sąjūdžio bei Lietuvos Komunistų partijos vadovybės nariai. Dabar skelbiama 10 minučių pertrauka.

(Pertrauka)

Pirmininkas. Kviečiame grįžti į savo darbo vietas. Gerbiamieji deputatai, labai prašau susirinkti. Ar nereikėtų patikrinti kvorumą? Ar visi deputatai atėjo į savo vietas? Tuomet labai prašom pakelti balsavimo korteles, kad balsų skaičiavimo komisija galėtų suskaičiuoti, kiek mūsų yra. Ar jau suskaičiuota?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Kol kas yra 123 deputatai. Jau 124.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Kvorumą turime. Pasitikėdami vienas kitu, mūsų visų solidarumo ir atsakomybės jausmu šią valandą, prieiname prie svarbiausių sprendimų. Jums perskaitysime tris įstatyminius aktus, dėl kurių sutarėme, kad juos reikia priimti vieną po kito. Perskaitysime iš eilės. Pirmąjj aktą perskaitysiu tokį, kokį siūloma priimti. "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas.

Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės Konstitucija.

Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, pripažįsta sienų neliečiamumą, kaip jis suformuluotas 1975 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarime Helsinkyje Baigiamajame akte, garantuoja žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kaip suvereninių galių reiškėja šiuo aktu pradeda realizuoti visą valstybės suverenitetą".

Toks bus šis aktas, jeigu mes jį priimsime. Su kitais dviem paprašysiu supažindinti Česlovą Stankevičių.

Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Ketvirtasis dokumentas. "Lietuvos Respublikos įstatymas "Dė1 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo". Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, patvirtindama Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos 1990 metų vasario 7 dienos nutarimą "Dėl 1939 metų Vokietijos-TSRS sutarčių ir jų pasekmių Lietuvai likvidavimo", konstatuodama, kad 1938 metų gegužės 12 dieną Lietuvos Konstitucijos veikimas buvo neteisėtai sustabdytas, TSR Sąjungai 1940 metų birželio 15 dieną vykdžius agresiją prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę ir ją aneksavus, siekdama atstatyti pažeistas tautos ir Lietuvos valstybės suverenines teises, n u t a r i a:

1. Nutraukti 1978 metų balandžio 20 dienos Lietuvos TSR Konstitucijos (Pagrindinio įstatymo) galiojimą.

2. Nutraukti 1977 metų spalio 7 dienos TSRS Konstitucijos (Pagrindinio įstatymo), taip pat TSRS ir sąjunginių respublikų įstatymų pagrindų, kitų TSRS įstatymų galiojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Atnaujinti 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos veikimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, sustabdant tų skyrių ir straipsnių, kurie reglamentuoja Respublikos Prezidento, Seimo, Valstybės tarybos ir Valstybės kontrolės statusą, galiojimą.

4. Nustatyti, kad 1938 metų gegužės 12 dieną Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymas pats savaime neatkuria Lietuvos Respublikoje iki 1940 metų birželio 15 dienos veikusių įstatymų".

Siūlau išklausyti projektą po redagavimo.

"Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo". Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, atsižvelgdama į būtinumą suderinti atstatytos 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos nuostatas su pakitusiais politiniais, ekonominiais ir kitais visuomeniniais santykiais, n u t a r i a:

1. Sustabdyti 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimą.

2. Patvirtinti Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį įstatymą.

3. Nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie iki šiol veikę Lietuvos įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam įstatymui.

4. Šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo momento".

Prie šito įstatymo siūlome tokį protokolinį sprendimą: "Aukščiausiosios Tarybos sudarytai redakcinei komisijai per tris savaites parengti pasiūlymus dėl priimto Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo tolesnio tobulinimo".

Su Laikinojo Pagrindinio įstatymo tekstu, jame padarytais pakeitimais jus supažindins deputatas K. Lapinskas.

K. Lapinskas (Gubernijos rinkiminė apygarda). Dėl Laikinojo Pagrindinio įstatymo pataisų ir papildymų. Komisija dar kartą labai atidžiai išnagrinėjo visus pateiktus pasiūlymus ir pritarė štai tokioms pataisoms:

7 straipsnio antrojoje dalyje - "sudaromos sąlygos vartoti ir tautinių mažumų kalbas"- siūloma įterpti žodį "sudaromos sąlygos vartoti ir ugdyti tautinių mažumų kalbas". Komisija pritarė šiam pasiūlymui. Gal geriau tautinių bendrijų? "Ugdyti tautinių bendrijų kalbas".

22 straipsnyje - tik redakcinio pobūdžio taisymai.

54 straipsnyje vietoje žodžių "Valstybė užtikrina" siūloma įrašyti "Valstybė teikia paramą visiems nedarbingiems, besimokantiems ar laikinai darbo netekusiems piliečiams".

Toliau siūloma papildyti 55 straipsnio pabaigą štai kokiu sakiniu: "Valstybė teikia joms paramą".

57 straipsnis. Jo antrojoje dalyje taip pat kalbama apie Lietuvoje gyvenančias tautas. Skaitau tekstą: "Lietuvoje gyvenančių tautų piliečiams sudaromos galimybės", čia siūloma įterpti žodžius "turėti ikimokyklines įstaigas ir mokyti vaikus gimtąja kalba". Toks pasiūlymas buvo. Taigi įrašome žodžius: "turėti ikimokyklines įstaigas ir", toliau kaip tekste "mokyti vaikus gimtąja kalba". Po šių žodžių dar siūloma įrašyti žodžius "bei ruošti pedagogų kadrus", toliau kaip tekste. Šios pataisos koresponduoja su įstatymu dėl valstybinės kalbos.

Šeši Aukščiausiosios Tarybos deputatai - L. Jankelevičius, S. Peško, V. Suboč, S. Akanovičius, E. Tomaševičius, R. Maceikianecas prašo 66 straipsnio trečiąją dalį pakeisti. Čia rašoma, kad Lietuvos pilietis gali būti vienu metu tik vienos Tarybos deputatu. Jie prašo palikti senąją redakciją, kad vienu metu gali būti ne daugiau kaip dviejų Tarybų deputatu. Esą, kai kas iš dabartinių deputatų yra išrinkti ir į Aukščiausiąją Tarybą, ir balotiruojasi vietinėse Tarybose. Dabartiniu metu taip ir yra, todėl komisija pritaria šiam pasiūlymui. Dar yra vienas redakcinio pobūdžio pasiūlymas - perkelti vieno straipsnio dalį į kitą dalį. Gal aš nevarginsiu jūsų dėmesio.

Dėl savivaldos. Kaip minėjau, savivaldos klausimus mes dar kartą sutikrinome su vietos savivaldos pagrindų įstatymu. Aš galiu patvirtinti tą patį, ką ir buvau sakęs. Cituoju savivaldos pagrindų įstatymą: "Vietos savivaldybės organizavimo pagrindas yra Lietuvos TSR administraciniai teritoriniai vienetai, kuriuos nustato ir keičia Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba". Ta pati norma įrašyta ir Laikinosios Konstitucijos projekte.

93 straipsnio antrąją dalį - "ministras valdo pavestas jam valstybės valdymo šakas, sritis"- deputatas K. Antanavičius pasiūlė išbraukti. Komisija pritarė šiam pasiūlymui, nes ši frazė mažai ką paaiškina. Be to, keičiasi ministerijų funkcijos, jų įgaliojimai.

108 straipsnio 4 eilutėje yra praleisti du žodžiai, skaitau po kablelio -"įtraukia juos į nuolatinių komisijų, kitų", tuos žodžius reikėtų įrašyti, nes tai liečia esmę. Siūlome įrašyti - "juos į nuolatinių komisijų, kitų Taryboms atskaitingų organų darbą".

Štai ir visi siūlomi pakeitimai.

Dėl seniūno. Mes pasikeitėme nuomonėmis ir galvojame, kad seniūnas - ne konstitucinis pareigūnas, todėl tai galima būtų sutvarkyti ir išspręsti Aukščiausiosios Tarybos reglamente. Praktiškai tai reglamento reguliavimo dalykas - papildydami reglamentą, jeigu bus reikalinga, galėsime numatyti ir seniūną.

Dėl vietinių Tarybų kadencijos. Mes keitėmės nuomonėmis, jos buvo gana įvairios. Buvo tokių, kad nereikia keisti ir palikti penkerius metus, kaip yra dabar galiojančiuose įstatymuose, kai kas siūlė sumažinti iki ketverių metų, kai kas - ne daugiau kaip iki trejų metų. Reikia nuspręsti balsavimu - ar palikti penkerių metų kadenciją vietinėms Taryboms, ar ketverių, ar trejų metų.

Pirmininkas. Ačiū. Taigi vienas iš klausimų, sukėlusių abejones, yra tai, kad Lietuvos pilietis gali būti vienu metu dviejų Tarybų deputatu, nors Laikinajame Pagrindiniame įstatyme parašyta tik vienos Tarybos deputatu. Grupė deputatų pageidauja pakeisti, kad būtų dviejų Tarybų deputatais. Kaip spręsime šį klausimą?

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Aš siūlau atidėti tą klausimą, kadangi ši diskusija, matyt, užims nemažai laiko.

Pirmininkas. Bet mes gal galime ne diskutuoti, o balsuoti ir palikti nekeičiant, taip, kaip yra, o diskutuoti ir spręsti šį klausimą vėliau. Tiesa, rinkimai. Tada reikia spręsti artimiausiomis dienomis, dabar paliekant taip, kaip yra įstatyme. Kaip tada skambėtų formuluotė?

Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis deputate K. Lapinskai, gal jūs galėtumėte pasiūlyti formuluotę? Ar profesorius K. Antanavičius tai galėtų padaryti?

K. Antanavičius. Deputatas gali būti dviejų vietinių Tarybų lygio deputatu. Dviejų vietinių Tarybų lygio deputatu.

Pirmininkas. Jeigu nutarsime iš principo, formuluotę surasime greitai. Nutarkime, kad Lietuvos pilietis gali būti vienu metu tik vienos Tarybos deputatu, darant išimtį dviejų žemesniojo rango vietinių Tarybų deputato atveju. Tai dėl turinio sutarėme, taip?

Redakcinė grupė tuoj suras formuluotę.

Balsas iš salės. Dabar Respublikoje kandidatai jau iškelti. Reikia paklausti rinkiminėje komisijoje, ar tai atsitiktinumas, kad buvo keliama į dvi vietines Tarybas, ar dėsningumas? Mano supratimu, tai atsitiktinumas. Reikėtų pasitikrinti rinkiminėje komisijoje ir būtų aišku.

Pirmininkas. Tokiu būdu būtų siūloma palikti taip, kaip yra, o artimiausiomis dienomis išsiaiškinti ir, jeigu reikės, pataisyti.

Č. V. Stankevičius. Jums išdalintame projekte buvo atsižvelgta į siūlymus sumažinti vietinių Tarybų kadencijos laiką, tačiau svarstant projektą buvo prieštaravimų. Norėtume išsiaiškinti Tarybos požiūrį į šį klausimą.

Pirmininkas. Ar sutariame taip, kad paliekame kaip tekste, o ryt poryt padiskutuosime ir išspręsime šitą klausimą? Ar pareiškimo autoriai su tuo sutinka? Negirdėti atsakymo.

(Balsas iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Čia buvo pasakyta, kad reikia išsiaiškinti, kokia buvo instrukcija dėl kėlimo. Jeigu kas nors nusižengė instrukcijai, dėl to nebūtina keisti Konstituciją.

(Balsas iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Įstatymas leido kelti, taip? Aišku. Tada siūlomas dar toks redakcinis variantas: "Lietuvos TSR pilietis, išskyrus Aukščiausiosios Tarybos deputatą, gali būti ne daugiau kaip dviejų Tarybų deputatu." Gerai?

K. Lapinskas. Gal geriau tiktų tokio pobūdžio: "Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas negali būti kitos Tarybos deputatu.

Pirmininkas. Dar aiškiau. Gerai. Priimame gerbiamojo deputato K. Lapinsko formuluotę. Labai paprasta ir aiški: Aukščiausiosios Tarybos deputatas negali būti, o kiti savivaldybių ribose gali būti ir dviejų Tarybų deputatais. Taip? Turbūt balsuoti nėra reikalo? Gerai.

E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis parlamente! Labai atsiprašau, kad anksčiau nepastebėjau, bet, man atrodo, nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo vis tik reikia papildyti dar vienu punktu arba priimti atskirą nutarimą. Susidarys paradoksali situacija - žmonės turės ryt poryt gyventi pagal naująją Konstituciją, t. y. Pagrindinį įstatymą, nežinodami, kas jame parašyta. To neturi būti. Aš siūlau papildyti vienu punktu, kurį galbūt galima suformuluoti taip: "įpareigoti masinės informacijos priemones - spaudą, radiją, televiziją, nedelsiant paskelbti Laikinąjį Pagrindini įstatymą". Galbūt tai padaryti net ir šiandien.

Pirmininkas. Jis būtinai bus nedelsiant paskelbtas, kitaip ir būti negali. Dar buvo klausimas dėl deputatų kadencijos trukmės vietinėse Tarybose.

Č. V. Stankevičius. Norėčiau paklausti Tarybos nuomonės, ar priimsime pasiūlymą sutrumpinti kadenciją, ar paliksime tokią, kokia dabar numatyta įstatymu, t. y. penkerius metus?

Balsas iš salės. Aš siūlyčiau palikti penkerius metus, kadangi kandidatai buvo kelti būtent į Tarybą, renkamą penkeriems metams. Jie tai žinojo.

Č. V. Stankevičius. Ar Taryba pritaria, kad būtų atstatyta įstatyminė norma - penkerių metų kadencija? Balsuoti reikia?

(Balsai iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Siūloma nutraukti diskusijas. Pritariat? Dėl balsavimo tvarkos žodžio prašo gerbiamasis deputatas Č. Juršėnas.

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda).Trečiasis dokumentas, mano nuomone, turėtų būti balsuojamas vardiniu būdu. Dabar dėl Laikinojo Pagrindinio įstatymo. Tai, vis dėlto kaip bevardintume, yra Konstitucija. Vadinasi, bent jau tie straipsniai, kurie yra taisyti, turi būti balsuojami atskirai, o tik po to visas Konstitucijos arba Laikinojo Pagrindinio įstatymo tekstas. Būkime rimti ir turėkime kantrybės.

Pirmininkas. Kokių bus nuomonių dėl pasiūlymo, kad, priėmus tris pagrindinius aktus, po to svarstytume ir tvirtintume taisytus Laikinojo Pagrindinio įstatymo straipsnius?

Balsas iš salės. Tam ir yra Laikinasis įstatymas, kad jo papunkčiui nebūtina svarstyti. Taisytus - kita kalba.

Pirmininkas. Kokių bus nuomonių? Kadangi Laikinasis įstatymas toliau bus tobulinamas ir taisomas, ar tikrai mums reikia dabar dėl kiekvienos taisytos vietos atskirai balsuoti?

L. Šepetys (Vievio rinkiminė apygarda). Aš noriu paaiškinti. Atskirus punktus pagal reglamentą reikia balsuoti atskirai tik tuo atveju, jeigu yra du alternatyvūs pasiūlymai. Jeigu dviejų alternatyvių pasiūlymų nėra, tai, nors punktas ir koreguotas, nėra reikalo dėl jo atskirai balsuoti. Ar pakankamai aiškiai paaiškinau?

Pirmininkas. Labai aiškiai. Ačiū.

L. Šepetys. Gerbiamasis Č. Juršėnai, tikrai taip.

Pirmininkas. Ar priimtinas toks paaiškinimas Aukščiausiajai Tarybai?

Č. Juršėnas. 45 straipsnyje sakoma: "Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai nutarus įstatymo ar kitokio akto projektas gali būti pateiktas balsuoti visas arba iš pradžių pastraipsniui, skirsniais, skyriais, o po to visas".

(Triukšmas, negirdėti.)

Pirmininkas. Jeigu Taryba pritars, galėsime tvirtinti ir skirsniais. Tokiu būdu, gerbiamieji deputatai, mes turime išspręsti vieną klausimą. Buvo labai rimtas pasiūlymas, kad aktas dėl Valstybės atstatymo būtų balsuojamas vardiniu būdu. Ar penkiolika deputatų remia šį pasiūlymą? Daugiau negu penkiolika. Balsų skaičiavimo komisiją prašau pradėti dirbti ir išdalinti korteles.

L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Ar visi turite vardinio balsavimo korteles?

Balsas iš salės. Pakeistas pavadinimas. Perskaitykite pavadinimą.

Pirmininkas. Gerai, perskaitysime pavadinimą. Dabar vadinasi taip: "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo".

V. Stankevičius. Kartoju pavadinimą: "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktas dėl Lietuvos nepriklausomos. valstybės atstatymo".

Pirmininkas. Trūksta kortelių. Turite jau? Ačiū. Kaip mes darysime dėl Pagrindinio įstatymo? Skirsniais balsuosime, ar visą? Neskaitant skirsnio, bet pasakant, už kurį skirsnį. Ar visi sutinkate? Gerbiamieji deputatai, kol skaičiuojami balsai, mes galime dirbti toliau. Sutarėme, kad Laikinąjį Pagrindinį įstatymą tvirtinsime skirsniais. Tai galime padaryti dabar.

Balsas iš salės. O gal galima mygtukų pagalba tai padaryti, bus greičiau?

Pirmininkas. Ne, čia vis dėlto Konstitucija, mygtukų pagalba tikrai negalima. Ar galima atskirą balsų skaičiavimo komisiją būtent šiai procedūrai sudaryti? Galima? Jeigu Aukščiausioji Taryba pavestų balsus skaičiuoti Prezidiumui, tai turbūt nebūtų neteisėta. Gerai, palauksime. Jie gali užprotestuoti.

Balsas iš salės. Noriu priminti, kad mes vieną dokumentą atidėjome ir dabar dirbame be milicijos, be Aukščiausiojo teismo, be prokuratūros.

Pirmininkas. Ačiū, kad priminėte, bet vis tiek mums reikės balsų skaičiavimo komisijos. Pasvarstyti mes tikrai galime. Prašau.

Pirmininkas. Mes galime dabar pasvarstyti projektą, kurį jūs turite, kad paskui to nereikėtų daryti. "Lietuvos Respublikos įstatymas dėl buvusių Lietuvos TSR sąjunginio-respublikinio pavaldumo valstybės valdymo organų statuso pakeitimo". Tai - vienas svarbiausių valstybės aktų. Negali būti valstybės valdymo organų, pavaldžių kitai valstybei. Jūs turite projektą. Ar reikia jį perskaityti? Jis labai trumpas: "Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba n u t a r i a:

1. Nustatyti, kad visos buvusios Lietuvos TSR sąjunginio-respublikinio pavaldumo ministerijos, valstybiniai komitetai ir žinybos pavaldžios tik Lietuvos Respublikai.

2. Šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos."

Ar turite kokių nors klausimų ar pastabų? Jeigu nėra, tai atidedame kaip visai paruoštą dalyką, dėl kurio galėsime taip pat, matyt, balsuoti.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pasiūlyti tai, ką ir vakar siūliau, kad būtų pridėtas ir sąrašas. Nebūtinai dabar, bet sąrašas turėtų būti pridėtas.

Pirmininkas. Taip, aišku. Turime ir kito įstatymo projektą "Dėl Lietuvos teritorijoje esančių sąjunginio ir sąjunginio-respublikinio pavaldumo įmonių įstaigų ir organizacijų statuso". Galiu perskaityti tekstą: "Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

l. Nustatyti, kad visos šio įstatymo priėmimo dieną Lietuvos teritorijoje esančios sąjunginio ir sąjunginio-respublikinio pavaldumo valstybinės įmonės, įstaigos ir organizacijos, išskyrus tas, kurios gali būti priskiriamos ginkluotųjų pajėgų, magistralinio naftotiekio ir dujotiekio objektams, pavaldžios tik Lietuvos Respublikai ir yra jos nuosavybė. Pastarųjų nuosavybės ir pavaldumo klausimus spręsti derybų keliu su TSRS.

2. Lietuvos Ministrų Tarybai perimti pirmojo punkto pirmojoje dalyje nurodytų įmonių įstaigų ir organizacijų valstybinį valdymą.

3. Šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos”.

Matau, kad yra pastabų.

Balsas iš salės. Sunkiai suprantamas terminas "gali būti priskiriamos". Tai - spekuliacijos objektas. "Gali būti priskiriamos ginkluotųjų pajėgų, magistralinio naftotiekio ir dujotiekio objektams". Arba jis priskiriamas, arba nepriskiriamas, arba jis yra Gynybos ministerijos žinioje, arba nėra. Kam reikia "gali būti”?

Pirmininkas. Prašom.

Balsas iš salės. Teisingai siūlo deputatai: "išskyrus ginkluotųjų pajėgų, magistralinio naftotiekio ir dujotiekio".

G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Yra padaryta truputį pakeitimų. Atsižvelgiant į tai, kad mes norėsime pradėti derybas su Maskva, matyt, reikėtų priimti dokumentus tokius, kurie neužkirstų kelio bent jau artimiausiu metu pradėti derybas. Todėl ir siūlomi šiokie tokie pataisymai. Pirmiausia tai turėtų, matyt, būti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, o ne įstatymas. Toliau po žodžių "dujotiekio objektams", vietoje "pavaldžios" turėtų skambėti taip: "pereina Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Jų nuosavybės ir pavaldumo klausimus spręsti derybų keliu su TSRS.

2. Lietuvos Ministrų Tarybai vykdyti pirmojo punkto pirmojoje dalyje nurodytų įmonių, įstaigų ir organizacijų valstybinį valdymą, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais."

Balsas iš salės. Sakykite, ar paruoštos priemonės tų sąjunginių įmonių, kurios šiuo metu, tarkim, nuostolingos ir gauna dotacijas arba iš sąjunginių žinybų gauna valiutos atsarginėms dalims ir žaliavoms kompensuoti nuo rytojaus dienos iš kokių nors kitų šaltinių?

G. Vagnorius. Šis nutarimas nieko neįpareigoja, išskyrus tai, kad sąjunginės įmonės, priėmus dabartinius aktus, neatsidurtų apskritai jokioje jurisdikcijoje. Jūs puikiai suprantate, kad jeigu mes to nepriimsime, jos nebebus pavaldžios nei TSRS įstatymams ir ministerijoms, nei Lietuvos. Šis nutarimas kaip tik ir suteikia joms nors šiokią tokią laisvę.

Tas pats balsas. Aš tai suprantu ir tik domiuosi, kadangi nutarimas leidžia Petrams Nikolajevičiams, Sergejams Fiodorovičiams, kitiems ministrams nuo rytojaus dienos pradėti treniruoti įmonių vadovus ir jų kolektyvus. Aš tik dėl to klausiau.

G. Vagnorius. Aš manau, kad čia tokių problemų neiškyla ir nemanau, kad mūsų Lietuvos Ministrų Taryba imsis kokių nors sprendimų, kurie...

Balsas iš salės. Ar galima kreiptis į Prezidiumą? Man atrodo, jeigu mes taip dirbsime toliau, tokiais tempais ir taip skubėdami, tai nežinia, kur nueisime. Pabaikime bent su penkiais svarbiais dokumentais. Dabar svarstymas neturi prasmės, pažiūrėkite į žmonių akis - jos pavargusios. Rytoj ateisime ir nieko neprisiminsime, ką šiandien vakare svarstėme. Juk taip svarstant galima sekančia akcija įstoti ir į Tarybų Sąjungą. (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Jūsų pastaba, žinoma, turi prasmę. Bet aš manau, kad pasikeitimas nuomonėmis buvo naudingas. Kai mes rytoj prieisime prie šių aktų, šis tas bus likę ir iš šios dienos. Deputatas E. Klumbys.

E. Klumbys (Obelių rinkiminė apygarda). Aš noriu pasakyti, kad prie ginkluotųjų pajėgų turėtų būti įrašyta TSRS.

B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Ar galima pasiteirauti deputato, kuris ką tik buvo tribūnoje ir atsakinėjo į klausimus? Dėl šio akto arba įstatymo dėl buvusių sąjunginių įmonių nacionalizavimo. Kokie būtų argumentai, kai mes būsime apkaltinti aneksija? Kokie mūsų kontrargumentai ir galimybės apsaugoti šias įmones? Ar tai neišaugs į precedentą sandorių, turint omenyje dar ir tų kolektyvų, kurių nuomones ir nuotaikas žinome, pozicijas?

G. Vagnorius. Mes paskelbiame Lietuvos nepriklausomybės aktus, o pagal juos valstybinis turtas yra Lietuvos valstybinis turtas, formaliai žiūrint. Ir mes, priimdami šį nutarimą, nieko nei pabloginam, nei pagerinam. Paliekam tik erdvę deryboms, daugiau nieko.

B. V. Rupeika. Aneksijos terminas derybų metu - ne diskusijų objektas.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate B. Rupeika, man regis, ta formuluotė, kuri dabar buvo pasiūlyta, tai yra, kad pereina Lietuvos Respublikos jurisdikcijai reiškia, kad jų veiklą reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai. Niekas jų neužgrobia.

K. D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda). Galima porą žodžių? Teisingai gerbiamasis Pirmininkas sako, kad čia nekalbama apie perėjimą nuosavybėn, o jurisdikcijon. Toliau rašoma - jų nuosavybės ir pavaldumo klausimus spręsti derybų keliu. Derybų su TSRS keliu. O derybų reikalingumas yra savaime suprantamas dalykas. Čia sakoma (aš noriu dar priminti), kad netgi lapkričio mėnesį Maskvoje priimtame įstatyme dėl trijų respublikų ekonominio savarankiškumo buvo numatytas įmonių, esančių respublikų teritorijose, perėjimas į jų jurisdikciją. Taigi čia yra labai atsargus, sakyčiau, per daug atsargus dalykas, nesukeliantis kokių nors ypatingų konfliktų. Atvirkščiai, atsiranda erdvė deryboms, nes rašoma - jos nuosavybės klausimai bus sprendžiami derybų būdu.

Balsas iš salės. Nuosavybės klausimai tik dėl ginkluotųjų pajėgų čia turimi omenyje, ar visi?

K. D. Prunskienė. Apskritai šis klausimas truputėlį gal ir dviprasmiškas. Ir vis tik aš bevelyčiau palikti taip, kaip suformuluota ir netvirtinti taip kategoriškai, kad visos įmonės, kaip čia bando sakyti įmonių vadovai, nacionalizuojamos vienpusiškai. Turtas yra toks dalykas, kurio santykiai turi būti labai korektiškai sprendžiami. Jeigu mes norime palikti galimybę taikioms deryboms, vadinasi, tam kartui šiandien priimkime tokį dokumentą. Jeigu jis pasirodys per menkas ir iš tikrųjų derybų galimybė bus, sakysim, komplikuota, nepaisant mūsų korektiškumo, niekas nesukliudys mums vėliau priimti kategoriškesnį nutarimą arba įstatymą.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Kadangi mes tik svarstome, aš manau, kad projektą su pasiūlymais ir pastabomis reikėtų perspausdinti, padauginti, rytoj iš ryto visiems išdalinti ir po to priimti.

Pirmininkas. Turbūt niekam nekyla abejonių, kad buvo naudinga pasikeisti kritinėmis pastabomis. Rytoj tas tekstas bus gerokai aiškesnis ir geresnis. Gerbiamieji deputatai! Mes galime dabar truputį pasitarti dėl procedūros dalykų, dėl mūsų darbo rytoj. Aš manau, kad nuolat dirbantis parlamentas dirbs toliau. Turbūt mums reikia nutarti, kelintą valandą pradedame dirbti rytoj. Norėtųsi pasitarti. Mes šiandien dirbome nelengvai, galbūt galime rytoj pradėti posėdį 11 valandą. Dešimtą? Gal balsuojam? Yra dvi idėjos: 11 valandą ir 10 valandą. Kas už 11 valandą, prašau balsuoti.

V. Jasukaitytė (Vilkaviškio rinkiminė apygarda). Aš siūlau pradėti vėliau, kad nebūtų pietų pertraukos. Sutaupytume laiką. Pavyzdžiui, tryliktą valandą.

Leiskite man perskaityti vardinio balsavimo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo rezultatus. Gal man leisite neskaityti vardų, o tik pavardes, išskyrus vieną atvejį, kur yra du deputatai ta pačia pavarde.

Abišalas - už, Akanovičius - susilaikė, Aksomaitis - už, Ambrazaitytė - už, Ambrazevičius - už, Andrikienė - už, Andriukaitis - už, Andriukaitienė - už, Antanavičius - už, Apšega - už, Arlauskas - už, Astrauskas - už, Balkevičius - už, Baldišis - už, Beinortas - už, Beriozovas - už, Bičkauskas - už, Brazauskas - už, Butkevičius - už, Čepaitis - už, Čobotas - už, Degutis - už, Dringelis - už, Endriukaitis - už, Gajauskas - už, Gentvilas - už, Genzelis - už, Gerdaitytė - už, Giniotas - už, Glaveckas - už, Grakauskas - už, Grinius - už, Gudaitis - už, Hofertienė - už, Iešmantas - už, Ilgūnas - už, Jankelevičius - susilaikė, Januška - už, Jarašiūnas - už, Jarmolenka - už, Jasukaitytė - už, Juknevičius - už, Jurgelis - už, Juršėnas - už Kačinskas - už, Karoblis - už, Karvelis - už, Kašauskas - nedalyvavo, Katkus - už, Klumbys - už, Kolesnikovas - už, Kudaba - už, Kumža - už, Kuzmickas -- už, Landsbergis - už, Lapinskas - už, Laurinkus - už, Leščinskas - už, Liaučius - už, Lubys - už, Maceikianecas - susilaikė, Mačys - už, Malkevičius -už, Medvedevas - nedalyvavo, Milčius - už, Minkevičius - už, Miškinis - už, Morkūnas - už, Motieka - už, Nedzinskienė - už, Norvilas - už, Okinčicas - už, Ozolas - už, Oželytė - už Paleckis - už, Paliūnas - už, Pangonis - už, Patackas - už, Paulauskas - už, Pečeliūnas - už, Peško - susilaikė, Petrovas - už, Pikturna - už, Plečkaitis - už, Poškus - už, Povilionis - už, Prapiestis - už, Prunskienė - už, Puplauskas - už, Račas - už, Ramonas - už, Rasimavičius - už, Rastauskienė - už, Razma - už, Ražauskas - už, Rimkus - už, Rudys - už, Rudzys - už, Rupeika - už, Sabutis - už, Saja - už, Sakalas - už, Saudargas - už, Sėjūnas - už, Simutis - už, Suboč - susilaikė, Survila - už, Stakvilevičius - nedalyvavo, Stankevičius - už, Šadreika - už, Šaltenis - už, Šepetys - už, Šerkšnys - už, Šimėnas Albertas - už, Šimėnas Jonas - už, Tamulis - už, Taurantas - už, Terleckas - už, Tomaševičius - susilaikė, Tupikas - už, Ulba - už, Uoka - už, Vagnorius - už, Vaišvila - už, Vaitiekūnas - už, Valatka - už, Valionytė - už, Varanauskas - už, Vilkas - už, Zingeris - už, Žalys - už, Žiemelis - už, Kropas - už.

Už šį aktą balsavo 124 deputatai, prieš nebalsavo niekas, susilaikė šeši. Aktas priimtas. Sveikinu Aukščiausiąją Tarybą, sveikinu Lietuvą. (giedamas lietuvos respublikos valstybinis himnas. audringi plojimai.) Gerbiamieji deputatai, Lietuva jau laisva. Dvasioje, teisėje laisva. Galėtume sušukti: Latvija bus laisva! (Deputatai skanduoja šiuos žodžius.) Dabar - Estija bus laisva (skanduojami ir šie žodžiai), ir visos kitos, kurios dar nelaisvos. (P I o j i m a i) Tęsiame darbą.

V. Čepaitis (Pietinė rinkiminė apygarda). Aukštoji Taryba! Ši diena XX amžiaus Lietuvos istorijoje turbūt yra tokia pat svarbi kaip ir 1918 metų vasario 16-oji. Todėl siūlau aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo pasirašyti ne tik Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui ir Tarybos sekretoriui, bet ir visiems, dalyvavusiems balsavime. (Plojimai.)

Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Pateikiame pataisytą Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo". “Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, patvirtindama Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos 1990 metų vasario 7 dienos nutarimą "Dėl 1939 metų Vokietijos-TSRS sutarčių ir jų pasekmių Lietuvai likvidavimo", konstatuodama, kad 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos veikimas buvo neteisėtai sustabdytas, TSR Sąjungai 1940 metų birželio 15 dieną įvykdžius agresiją prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę ir ją aneksavus, siekdama atstatyti pažeistas tautos ir Lietuvos valstybės suverenines teises, n u t a r i a:

1. Nutraukti 1978 metų balandžio 20 dienos Lietuvos TSR Konstitucijos (Pagrindinio įstatymo) galiojimą.

2. Nutraukti 1977 metų spalio 7 dienos TSRS Konstitucijos (Pagrindinio įstatymo), taip pat TSRS ir sąjunginių respublikų įstatymų pagrindų, kitų TSRS įstatymų galiojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Atnaujinti 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos veikimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, sustabdyti tų skyrių ir straipsnių, kurie reglamentuoja Respublikos Prezidento, Seimo, Valstybės Tarybos ir Valstybės kontrolės statusą, galiojimą.

4. Nustatyti, kad 1938 metą gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymas pats savaime neatkuria Lietuvos Respublikoje iki 1940 metų birželio 15 dienos veikusių įstatymų.

5. Šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo momento".

Pirmininkas. Tai - simbolinis, formalus aktas, susiejantis mūsų atkuriamą Lietuvos valstybę su ta, kuri iš tiesų yra amžina Lietuvos valstybė, keičianti savo pavidalą savo ar ne savo valia. Tas aktas konkrečiai įtvirtina mūsų valstybinį tęstinumą. Tuoj po jo, kaip jūs žinote, mes priimsime dabartiniams įstatymams neprieštaraujantį Laikinąjį Pagrindinį įstatymą. Taigi kas už tai, kad būtų patvirtintas tik ką perskaitytas Lietuvos Respublikos įstatymas, parašome pakeiti balsavimo korteles.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 128 deputatai balsavo už.

Pirmininkas. Kas prieš? Kas susilaikė? Atrodo, nėra. Tokiu būdu įstatymas priimtas. Dabar mums reikia priimti Laikinąjį Pagrindinį įstatymą, iš pradžių kaip tarėmės, skirsniais, o po to visą. (Š u r m u l y s s a l ė j e) Tada siūlau balsuoti. Kadangi pirmasis pasiūlymas buvo balsuoti skirsniais, tad kas už tai, kad būtų balsuojama skirsniais?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Septyni deputatai balsavo už.

Pirmininkas. Alternatyvinis pasiūlymas - balsuoti už visą įstatymą iš karto. Kas už tai, prašau pakelti balsavimo korteles. Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 118 deputatų.

Pirmininkas. Taigi dabar kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis įstatymas, kurio projektą su pataisymais turite? Už balsavo 123 deputatai. Kas prieš? Atrodo, nėra. Kas susilaikė?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė 6 deputatai.

Pirmininkas. Įstatymas priimtas. Mums dar reikia priimti Lietuvos Respublikos įstatymą dėl ką tik patvirtinto Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo. Ar reikia dar kartą skaityti tekstą? Visi turite tekstą? Galime balsuoti. Kokiu būdu balsuosime? Kortelėmis? Girdisi ir nuomonių, kad atviru. Kitokių pasiūlymų nėra? Atviru, vadinasi, kortelėmis. Tuomet kas už tai, kad būtų patvirtintas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo? Ar komisija suskaičiavo?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 125 deputatai.

Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl buvusių Lietuvos TSR sąjunginio-respublikinio pavaldumo valstybės valdymo organų statuso pakeitimo". Ar galiu siūlyti baIsuoti? Dar kartą perskaityti? Gerai. "Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba n u t a r i a:.

1. Nustatyti, kad visos buvusios Lietuvos TSR sąjunginio-respublikinio pavaldumo ministerijos, valstybiniai komitetai ir žinybos pavaldžios tik Lietuvos Respublikai.

2. Šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos".

Ar galima balsuoti? Siūlote nuo priėmimo momento? Gal tai ir labai svarbu, nors dienos liko nepilna valanda. Ištaisysime "nuo priėmimo momento". Niekas neprieštarauja? Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 129 deputatai.

Pirmininkas. Kas prieš? Vienas. Kas susilaikė? Nėra susilaikiusių. Įstatymas priimtas. Gerbiamieji deputatai, aš labai norėčiau, kad mes priimtume iš kelių parengtų nors vieną kreipimąsi į pasaulio tautas. Jūs jį turite, aš galiu perskaityti.

Pirmininkas. Teisingai. Skaitau nutarimo projektą. Jis truputį perredaguotas, todėl prašau įdėmiai klausytis.

"Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas "Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos valstybės organų įgaliojimų pratęsimo". Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba n u t a r i a:

Iki Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba sudarys naujos sudėties valstybės organus, pavesti Respublikos Aukščiausiajam teismui, rajonų ir miestų teismams, Respublikos prokurorui ir jam pavaldiems prokurorams, Valstybiniam arbitražui ir liaudies kontrolės organams vykdyti turimus įgaliojimus".

Ar nėra pastabų dėl šio nutarimo? Tuomet balsuojame už šį nutarimą.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 128 deputatai.

Balsas iš salės. Man atrodo, kad pirmiausia mes turėtume kreiptis į savo tautą, o paskui į kitas. Priimkime du kreipimusis.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Kreipimesi į Lietuvos tautą mes turime dar nemažai taisymų, todėl manyčiau, kad priimtinas Pirmininko pasiūlymas. Pasaulis turi sužinoti, o Lietuva tikrai jau žino. Man atrodo, tai būtų logiška.

Pirmininkas. Aš galiu paaiškinti, kad kreipimasis į pasaulio tautas iš pradžių buvo sumanytas ir parašytas lygiai toks pat, kaip ir kreipimasis į pasaulio valstybes. Toks jo turinys ir yra. Gavome net pasiūlymą papildyti kreipimąsi ir kreiptis į pasaulio tautas ir valstybes. Kaip manytų Aukščiausioji Taryba? Papildome?

Balsas iš salės. Būtų geriau - į pasaulio tautas ir vyriausybes. Į valstybes sunku kreiptis.

Pirmininkas. Jeigu jūs pastebėjote, šis tekstas yra bendro geros valios kreipimosi pobūdžio. Į vyriausybes gal reikėtų kreiptis kitaip ir bent vienu konkrečiu pageidavimu. Į tautas gražiai ir paprastai skamba. Palikti kaip buvo? Neprieštarauja Taryba? Tada aš jį perskaitau:

"Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis į pasaulio tautas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, paskelbusi nepriklausomos Lietuvos valstybės tęstinumą ir sugrįžimą į laisvųjų pasaulio šalių šeimą, tikisi jų broliško solidarumo ir paramos.

Mūsų sprendimas nėra nukreiptas nė prieš vieną valstybę, nė prieš vieną Lietuvoje gyvenančią tautybę. Tai kelias, kuris leidžia užtikrinti Lietuvoje žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises, atsiverti laisvam bendravimui, įnešti mūsų atsakomybės ir darbo indėlį į kuriamą teisingumo ir santarvės pasaulį.

Tepadeda mums Dievas ir visi geros valios žmonės". Galime balsuoti?

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Aš siūlyčiau žodžius "į laisvųjų pasaulio šalių" pakeisti žodžiais "į pasaulio valstybes", nes sąvoka "šalys" yra platesnė sąvoka. "Į pasaulio valstybes" geriau skambėtų.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Siūlau paklausyti tarptautininko.

Pirmininkas. Mano manymu, "laisvųjų šalių"- labai aiški ir kartu šiek tiek literatūrinė sąvoka. Prašau, gerbiamasis J. Prapiestis.

J. Prapiestis (Prienų rinkiminė apygarda). Man atrodo, šis kreipimasis turėtų būti dalykiškesnis. Gal kreipkimės į valstybių parlamentus?

Pirmininkas. Jau ta mintis buvo - kreiptis į vyriausybes, arba, kaip jūs sakote, į parlamentus. Tokį dokumentą taip pat parengsime. Kreipimąsi dėl pripažinimo ir politinės paramos, o čia yra kreipimasis į žmones, kurie turi įtakos, kurių nuomonė turi įtakos ir vyriausybėms. Aš siūlyčiau netaisyti šio kreipimosi. Tai galime balsuoti? Kas už tai, kad šis kreipimasis būtų priimtas ir paskelbtas?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 129 deputatai.

Pirmininkas. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė? Susilaikė vienas.

Kreipimasis priimtas. Matau, kad deputatas M. Laurinkus nori kažką pasakyti.

M. Laurinkus (Rietavo rinkiminė apygarda). Šiuo metu dalis TSRS liaudies deputatų jau yra Maskvoje. Siūlyčiau jiems pasiųsti telegramą Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko vardu ir informuoti juos.

Pirmininkas. Tas klausimas buvo svarstytas. Buvo daug variantų, ką mes galime ar turėtume oficialiai pavesti deputatams, vykstantiems į Maskvą. Jie neparodė pakankamo ryžto, kad koks nors dokumentas būtų parengtas. Net ir tas, kuriame reikėjo tik pavardes sukonkretinti, kas nori ir toliau gauti įgaliojimus. Yra? Tada atleiskite, aš paieškosiu. Aš maniau, kad negavau atgal to projekto. Jeigu toks yra su jų pareikšta valia, galėtume priimti... Šis dokumentas ir buvo parengtas toks, kad jį galėtume priimti po to, kai bus paskelbti mūsų nutarimai ir aktai dėl atkurto Lietuvos valstybingumo. Aš perskaitysiu tekstą ir pavardes žmonių, kurie yra išvykę. "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas "Dėl Lietuvos deputatų dalyvavimo TSRS liaudies deputatų III suvažiavimo darbe". Lietuvai paskelbus atkuriamą savo valstybingumą, Lietuvos rinkėjams atstovavusių TSRS liaudies deputatų veikla aukščiausiajame TSRS valdžios organe ir iki šiol vykdytas rinkėjų priesakas ginti ten Lietuvos suverenitetą netenka pagrindo. Todėl Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: deleguoti į TSRS liaudies deputatų III suvažiavimą deputatus". Kai kurios pavardės išbrauktos, kai kurios ne, bet jie sėdi čia. Ar Kazimieras Antanavičius nori būti deleguotas, ar jis nematė to dokumento?

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Dabar vykti aš neketinu.

Pirmininkas. Egidijus Bičkauskas parašė savo ranka: "Laukiu Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos sprendimo".

E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Ar galiu tarti žodį?

Pirmininkas. Prašom.

E. Bičkauskas. Jokio noro, patikėkite, tikrai neturiu į ten važiuoti. Tačiau gal reikėtų apsvarstyti, ar tai tikslinga padaryti, bet, kartoju, jokio noro į ten važiuoti neturiu. Bet ar tikslinga - kitas dalykas.

Pirmininkas. Tą klausimą mes apsvarstysime, kai aš perskaitysiu tekstą iki galo. Toliau, deleguojame Stasį Kašauską, kuris jau yra išvykęs, Mečį Laurinkų, kuris taip pat laukia Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos sprendimo, ir Nikolajų Medvedevą, kuris taip pat išvykęs. Taigi šiuos deputatus mes galime deleguoti. Skaitau toliau tekstą po pavardžių. “Kad pareikštų ten apie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos išreikštą suvereninę Lietuvos žmonių valią gyventi savo nepriklausomoje valstybėje ir norą pradėti derybas su TSRS dėl abiejų šalių tarpvalstybinių santykių sureguliavimo". Jeigu keli mūsų deputatai būtų ten su tokiu įgaliojimu ir padarytų tokį pareiškimą, jie atliktų tik mūsų pavestą valstybinę užduotį.

M. Laurinkus. Aš tik siūlau pasiųsti telegramą, informuojant apie tai, kas čia įvyko ir padėkoti. Ir viskas.

Pirmininkas. Už ką padėkoti?

M. Laurinkus. (Negirdėti, blogas įrašas.)

Pirmininkas. Tai pasveikinimą? Galima ir padėką, bet aš įsivaizduoju, kad mes turime juos broliškai pasveikinti. Sutarkime taip: pasiųskime sveikinimo telegramą ir tekstus, kad žinotų ir disponuotų jais, būdami tose Tarybų Sąjungos valdžios įstaigose, kur jiems gali tekti būti. Gerai? Tokio žodinio susitarimo pakanka, taip? Telegramą parašys Prezidiumas. Ačiū. Tuo būdu šios dienos sesijos darbą baigiame. Skelbiu pertrauką iki rytdienos 11 valandos.