Lietuvos Respublikos Seimas

Posedis 07 04

Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija 2001 m. liepos 4 dieną apsvarstė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.289 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IXP-391, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2321 ir 23210 straipsnių papildymo įstatymo Nr. IXP-699 ir Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl pabėgėlio statuso” pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IXP-700 projektus.

Aptarė Labdaros ir paramos fondo “Metivilas” laiške keliamus klausimus.

Komisijos pirmininkė Giedrė Purvaneckienė, svarstant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.289 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-391, priminė, kad pakeitus Gyventojų registro įstatymą, yra pertvarkomas gyventojų registras. Į tai atkreipiamas dėmesys ir Teisės departamento išvadoje.

Asmens kodą, kuris yra įrašomas gimimo liudijime, gimusiam asmeniui suteikia gyventojų registro tarnyba, gavusi civilinės metrikacijos įstaigos prašymą. Įgyvendinant minėtą įstatymą, visos civilinės metrikacijos įstaigos bus sujungtos su Gyventojų registro duomenų centrine baze tiesioginiu kompiuterių ryšiu, todėl šiurkščių klaidų bus išvengta. Nustatyti tiesioginį kompiuterių ryšį su visomis kaimo gyvenamųjų vietovių seniūnijomis būtų brangu.

Pranešėja pastebėjo ir kitus privalumus, jei naujagimiai būtų registruojami tik civilinės metrikacijos įstaigose. Juk gimdoma dažniausiai rajono centre esančiose medicinos įstaigose, gimdymo pašalpos taip pat išmokamos rajonų socialinės rūpybos skyriuose. Todėl Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto iniciatorių motyvas, kad gimimo registravimas tik civilinės metrikacijos įstaigose kaimo žmonėms sudarys nepatogumų ir papildomų išlaidų, yra nepagrįstas.

Posėdyje kalbėję Komisijos nariai: Ona Babonienė, Valdemar Tomaševski, Janė Narvilienė, Virmantas Velikonis, konsultantė Justina Kirnienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaikų skyriaus viršininkė Audra Mikalauskaitė, jos pavaduotoja Areta Miškinienė pritarė, jog įstatymo projekto iniciatorių motyvas yra nepagrįstas ir siūlė, atsižvelgiant į Teisės departamento, o taip pat Teisingumo ministerijos pasiūlymus bei pastabas, nepritarti pateiktam įstatymo projektui.

Komisija nusprendė nepritarti pateiktam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.289 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. IXP-391.

Komisijos pirmininkė Giedrė Purvaneckienė, konsultantė Justina Kirnienė, svarstant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2321 ir 23210 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-699, siūlė pritarti Teisės departamento pasiūlymui ir patobulinti įstatymo projektą.

Komisija nusprendė iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2321 ir 23210 straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr.IXP-699 ir pasiūlė pagrindiniam komitetui atsižvelgiant į Teisės departamento siūlymą jį patobulinti.

Svarstant Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl pabėgėlio statuso” pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. IXP-700, kalbėjo Audra Mikalauskaitė, Areta Miškinienė, Giedrė Purvaneckienė, Ona Babonienė, Justina Kirnienė, Janė Narvilienė, Valdemar Tomaševski, Virmantas Velikonis.

Buvo aptarti Komisijos posėdžiui pateikti papildomo komiteto - Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Teisės departamento išvadose, o taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų pasiūlymai ir pastabos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaikų skyriaus viršininkė Audra Mikalauskaitė, jos pavaduotoja Areta Miškinienė siūlė atkreipti dėmesį, kad lyginant 1951 m. Konvenciją “Dėl pabėgėlių statuso” ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vaiko globą (rūpybą), kyla tam tikrų prieštaravimų.

Konvencijoje neminima, kad tokiam vaikui turi būti paskirta globa (rūpyba), o tik paskirtas globėjas ar atstovas, kuris atstovautų ir gintų nelydimą vaiką procedūros dėl pabėgėlio statuso suteikimo laikotarpiu. Kai tuo tarpu įsteigus vaikui globą (rūpybą) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, vaiko išlaikymui yra mokama 4 MGL dydžio vaiko globos pašalpa, o paskirto globėjo (rūpintojo) pareigos vaiko atžvilgiu (Civilinio kodekso 3.271 straipsnis) skiriasi nuo globėjo ar atstovo pareigų, nustatytų pagal minėtąją Konvenciją (pridedama). Atsižvelgiant į tai, siūlytume Vyriausybei, vadovaujantis šiuo įstatymu bei tarptautine praktika, nustatyti atskirą šių nelydimų vaikų globėjo ar atstovo paskyrimo tvarką, nustatant ir jų kompetenciją.

Komisijos pirmininkė Giedrė Purvaneckienė, konsultantė Justina Kirnienė siūlė:

- atskiru straipsniu apibrėžti sąvoką, kaip turėtų būti suprantamas nelydimo vaiko globėjas ar atstovas pagal pridedamą konvencijos išaiškinimą;

- atitinkamai papildyti bei pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu, siūlomą 8 straipsnio 3 dalį bei projekto 9 straipsniu, siūlomą 121 straipsnio 3 dalį.

Tik tokiu atveju, jeigu vaikui bus suteiktas pabėgėlio statusas, steigti globą (rūpybą) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Taip pat buvo atkreiptas Komisijos narių dėmesys į tai, jog projekto 9 straipsnyje, siūlomame 121 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra neaiški sąvoka “socialinė įstaiga”. Pasiūlyta ją konkretizuoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.

Projekto 10 straipsnyje, siūlomoje 13 straipsnio 4 dalyje pasiūlyta išbraukti žodžius “jeigu paskirtas vaiko globėjas nepageidauja kitaip”.

Posėdyje dalyvavę Komisijos nariai šiems pasiūlymams pritarė.

Komisija nusprendė iš dalies pritarti pateiktam Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl pabėgėlio statuso” pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.IXP-700.

Atsižvelgiant į papildomo komiteto-Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadoje, o taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų pateiktus įstatymo projektui siūlymus Komisija pasiūlė pagrindiniam komitetui:

1. Atskiru straipsniu apibrėžti sąvoką, kaip turėtų būti suprantamas nelydimo vaiko globėjas ar atstovas pagal konvencijos išaiškinimą;

Prašyti Vyriausybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais bei tarptautine praktika, nustatyti atskirą nelydimų vaikų globėjo ar atstovo paskyrimo tvarką, nustatant ir jų kompetenciją.

2. Įstatymo projekto 5 straipsnyje, siūlomoje 8 straipsnio 3 dalyje po žodžių “Lietuvos Respublikos” vietoj žodžio “įstatymų” įrašyti žodį “Vyriausybės”, vietoj žodžių “skiriama laikinoji globa” įrašyti žodžius “skiriamas globėjas ar atstovas”, po žodžio “globėjas” įrašyti žodžius “ar atstovas” ir šią dalį išdėstyti taip:

“3. Už nepilnametį vaiką prašymą gali paduoti jo tėvai arba kiti teisėti atstovai. Nepilnametis vaikas, kurio nelydi tėvai arba kiti teisėti atstovai, pats gali paduoti prašymą. Tokiam vaikui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamas globėjas ar atstovas. Nepilnamečio vaiko, kurio nelydi tėvai arba kiti teisėti atstovai, paskirtas globėjas ar atstovas turi patvirtinti vaiko prašymą ir privalo atstovauti vaiko teisėtiems interesams jo prašymo nagrinėjimo laikotarpiu.”

Manome, kad tik tokiu atveju, jeigu vaikui bus suteiktas pabėgėlio statusas, galima būtų jam steigti globą (rūpybą) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

3. Projekto 9 straipsnyje, siūlomoje 121 straipsnio 3 dalyje po žodžio “globėjas” įrašyti žodžius “ar atstovas” ir šią dalį išdėstyti taip:

“Kai teisme nagrinėjamas nepilnamečio vaiko, kurio nelydi tėvai arba kiti teisėti atstovai, sulaikymo klausimas, vaiko interesams teisme atstovauja jo paskirtas globėjas ar atstovas. Skiriant sulaikymą nepilnamečiui vaikui, turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo.”

4. Projekto 9 straipsnyje, siūlomame 121 straipsnio 1 dalies 3 punkte neaiški sąvoka “socialinė įstaiga”, todėl siūlome ją konkretizuoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis;

5. Projekto 10 straipsnyje, siūlomoje 13 straipsnio 4 dalyje išbraukti žodžius “jeigu paskirtas vaiko globėjas nepageidauja kitaip” ir šią dalį išdėstyti taip:

“Nepilnametis vaikas, kurio nelydi tėvai ar kiti teisėti atstovai, pateikęs prašymą suteikti pabėgėlio statusą, jo prašymo nagrinėjimo laikotarpiu apgyvendinamas Pabėgėlių priėmimo centre.”

Komisijos posėdyje taip pat buvo svarstytas Labdaros ir paramos fondo “Metivilas” prašymas padėti nuvežti socialiai remtinus vaikus poilsiauti į Druskininkus.

Diskusijose paaiškėjus aplinkybėms, Komisijos nariai siūlė labdaros ir paramos fondo “Metivilas” prašymą patenkinti.

Nuspręsta, panaudojus Komisijai skirtą transporto ridos limitą, nuvežti 12 vaikų labdaros ir paramos fondo “Metivilas” organizuojamam poilsiui į Druskininkus.




Naujausi pakeitimai - 2001 07 11.
Justina Kirnienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komisijos  >   Šeimos ir vaiko reikalų komisija  >   Posėdžiai

LR Seimas