2) Nikolaj Medvedev (pirmininko pavaduotojas) - Socialdemokratinės koalicijos frakcija;

6) Valerijus Simulik - Naujosios sąjungos (socialliberalų)

Per ataskaitinį laikotarpį buvo sušaukti 22 Komisijos posėdžiai. Juose buvo apsvarstyti 72 įvairūs klausimai, iš kurių: 29 procedūriniai, 16 - dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje, 23 etiniai klausimai.

Komisija nusprendė, kad Seimo sprendimas pateikimo metu atmesti šį įstatymo projektą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsniui, pažeidžia Seimo Statuto 139, 143 ir 144 straipsnius, Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo 2 ir 14 straipsnius. Komisija pasiūlė Seimui surengti piliečių pateikto įstatymo projekto svarstymą.

Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad “Valstybės žiniose” paskelbtame Vyriausybės programos tekste išbrauktas sakinys buvo tokios pačios prasmės, kaip prieš jį esantis sakinys, ir išbrauktas kaip stiliaus klaida, pasikartojimas. Taigi, tai buvo tik redakcinio pobūdžio pakeitimas, nepakeitęs Vyriausybės programos teiginių prasmės. Išvadoje Komisija pažymėjo, kad teisės aktų projektai turi būti suredaguoti iki jų priėmimo Seimo posėdyje. Po priėmimo Seime, dokumentas gali būti keičiamas tik atitinkamu teisės aktu ir taisomos tik korektūros klaidos.

Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad tarpusavyje susijusių įstatymų priėmimas vienu metu neprieštarauja Seimo Statutui bei kitiems įstatymams. Svarstant ir priimant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2001 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą, nebuvo Seimo statuto pažeidimų, kurie būtų nulėmę Seimo sprendimą.

Seimo Pirmininko prašymu Etikos ir procedūrų komisija aiškinosi, ar svarstant Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2, 3, 5, 5¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą nebuvo pažeista įstatymų leidybos procedūra. Kadangi Komisija nustatė, kad padaryta Statuto pažeidimų, buvo pasiūlyta įstatymo leidybos procedūrą kartoti nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete.

Išnagrinėjusi šią problemą, Komisija konstatavo, kad Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcijai Seimo parlamentinėse delegacijose turėtų atstovauti vienas delegacijos vadovas ar jos pavaduotojas. Seimo Etikos ir procedūrų komisija pasiūlė Seimo seniūnų sueigai atsižvelgti į proporcinio frakcijų atstovavimo principą skiriant Seimo parlamentinių delegacijų tarptautinėse organizacijose ir forumuose vadovus ir jų pavaduotojus.

Komisija nusprendė, kad Seimo narė nepažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo, ir rekomendavo Trakų rajono savivaldybei patvirtinti instrukcijas, kokia tvarka turi būti suteikiamos patalpos susirinkimams.

Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnas V. Andriukaitis kreipėsi į Komisiją dėl Seimo statuto pažeidimo, kai buvo pakartota balsavimo procedūra svarstant Azartinių lošimų įstatymo projektą. Komisijoje priimtas sprendimas, kad Seimo posėdžio pirmininkas, siūlydamas pakartotinai balsuoti, nepagrindė savo siūlymo ir nenurodė, jog kilo abejonių dėl balsų skaičiavimo tikslumo. Komisijoje nuspręsta įspėti Seimo posėdžių pirmininkus, kad atidžiau ir tiksliau suformuluotų teikiamą balsuoti klausimą.

Komisija nusprendė rekomenduoti Seimo valdybai, kviečiant Vyriausybės narius, Seimo pareigūnus, Seimo paskirtų institucijų vadovus bei kitų valstybės institucijų vadovus atsakyti į Seimo narių klausimus per Vyriausybės pusvalandį ar valandą, Seimo posėdžio metu laikytis Seimo statuto 97 straipsnio nuostatų, kur aiškiai nurodoma, kad atsakyti į klausimus turi būti kviečiami tik Vyriausybės nariai, t. y. ministrai.

Išnagrinėjusi šį klausimą, Komisija nusprendė atkreipti Seimo posėdžių pirmininkų dėmesį, kad būtų tiksliai laikomasi Seimo statuto reikalavimų. Kartu rekomendavo visiems Seimo nariams griežčiau laikytis Seimo Statuto 112 straipsnio reikalavimo “balsavimo metu po salę nevaikščiojama” ir priminė Seimo valdybai, kad ši kuo greičiau spręstų registracijos ir balsavimo Seimo plenariniuose posėdžiuose problemas, diegiant pažangesnius metodus.

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Seimo statutu ir Seimo narių darbo sąlygų įstatymu, nagrinėja Seimo narių dalyvavimą posėdžiuose, analizuoja nedalyvavimo Seimo, komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis. Kai kurie Seimo nariai sąžiningai informuoja Etikos ir procedūrų komisiją apie tai, kad negalės dalyvauti Seimo plenariniame posėdyje. Tačiau nemaža dalis Seimo narių nepateisina savo nedalyvavimo posėdyje ir Komisijai tenka papildomai kreiptis į šiuos Seimo narius, kad jie pasiaiškintų, kodėl praleido plenarinius Seimo posėdžius, kai vyko iš anksto numatyti balsavimai. Komisijai kelia susirūpinimą atvejai, kai dalis įstatymų priimami dalyvaujant labai mažam skaičiui Seimo narių ir tai daro blogą įspūdį visuomenei, gali sukelti rinkėjų nepasitenkinimą Seimo darbu.

Kita gana svarbi Etikos ir procedūrų komisijos funkcija – rūpintis tinkamu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo įgyvendinimu Seimo narių veikloje. Kaip teigiama Seimo statute, kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp privačių interesų ir pareigos atstovauti visuomenės interesams ir elgtis taip, jog visuomenei nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Jeigu iškyla abejonių dėl galimo Seimo nario viešųjų ir privačių interesų konflikto, klausimas svarstomas Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje. Ataskaitiniu laikotarpiu apsvarstyta keletas tokių klausimų.

Etikos ir procedūrų komisija priėjo išvadą kad V. Žalnerausko firma tiesiogiai nesisieja su teikiamo įstatymo projektu, be to, Seimo narys yra nevaržomas jokių mandatų ir laisvai gali įgyvendinti įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Taigi teikdamas minėtą įstatymo projektą, Seimo narys nepažeidė Seimo statuto bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo.

Analogiška išvada priimta ir svarstant Seimo nariui G. Babravičiui iškilusį klausimą dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto. Jis paprašė Komisijos paaiškinti, ar jis, būdamas UAB “Radiocentras” bendrasavininkiu ir dirbdamas Lietuvos radijo ir televizijos asociacijoje bei tarptautinėje reklamos asociacijoje, gali dalyvauti Seimo Informacinės plėtros komisijos veikloje ir jai vadovauti. Kartu prašė išaiškinti, ar jis gali teikti įstatymų, kurių turinys susijęs su minėtų asociacijų ir bendrovės veikla, projektus.

Taip pat Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad faktas, kai Seimo nariai įsigijo naujus automobilius su nuolaidomis, nesukėlė viešųjų ir privačių interesų konflikto, nes gamyklos, įmonės teikia nuolaidas naudodamosi laisvos rinkos diktuojamomis sąlygomis, o ne Seimo narių pageidavimu. Seimo nariai, kurie pirko lengvuosius automobilius įmonėse, besiverčiančiose lengvųjų automobilių prekyba, išskyrus UAB ”Vytaras”, naudojosi bendromis nuolaidomis, taikomomis visiems pirkėjams. Tie Seimo nariai, kurie įsigijo lengvuosius automobilius UAB “Vytaras” su specialia nuolaida, taikyta tik Seimo nariams, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 punktą, kur sakoma, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.

Į Etikos ir procedūrų komisiją Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcijos vardu kreipėsi Seimo narys A. Vidžiūnas, prašydamas išsiaiškinti, ar Seimo narys, būdamas profesinės sąjungos lyderiu, gali dalyvauti balsavime priimant įstatymų projektus, susijusius su profesinių sąjungų narių interesais ir ar tai nepažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo.

Išsiaiškinus, kad minėto įstatymo projektą dar praeitoje kadencijoje teikė Seimo Centro frakcijos narė J. Matekonienė ir, tęsdamas Centro sąjungos pateiktų projektų įgyvendinimą, G. Šileikis Seimui pakartotinai pateikė šį įstatymo projektą, Seimo narys nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo. Tačiau siekiant išvengti prielaidų dėl galimo interesų konflikto, Komisija pasiūlė Seimo nariui G. Šileikiui nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo.

Gavusi prašymą ištirti, ar sudarant sutartį tarp Kauno teritorinės ligonių kasos (toliau - KTLK) ir Seimo nario K. Kuzmicko vadovaujamo Eriksoninės hipnozės centro dėl bendrosios praktikos gydytojų kabineto įsteigimo ir apmokėjimo iš KTLK, nebuvo pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad Seimo narys K. Kuzmickas nepažeidė šio įstatymo, kadangi nėra sudaręs sutarties su KTLK dėl bendrosios praktikos gydytojų kabineto įsteigimo ir apmokėjimo iš KTLK. Tačiau Komisija nerekomendavo Seimo nariui sudaryti minėtą sutartį ir įpareigojo jį ateityje atsakingiau vertinti savo veiksmus siekiant išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcija įtarė, kad Seimo narys K. Glaveckas pažeidė tarnybinę etiką, kai dalyvavo rengiant, svarstant ir priimant Lietuvos banko ir Atostogų įstatymų pataisas, nes šiame banke dirba jo dukra.

Komisija nusprendė, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko K. Glavecko dalyvavimas svarstant ir priimant šį įstatymą nesukėlė viešųjų ir privačių interesų konflikto, kadangi Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo straipsniai nenumato ypatingų lengvatų banko darbuotojams. Išskirtinių lengvatų tik banko darbuotojams nenumatoma ir Atostogų įstatymo pakeitimo įstatyme, tuo labiau kad Seimo nario K. Glavecko dukra Lietuvos banke yra eilinė darbuotoja ir neturi įtakos banko priimamiems sprendimams.

Nors V. Martišauskas ir nepažeidė minėto įstatymo, kadangi Seimo nariai dalyvauja kuriant visuotines teisės normas, skirtas visiems šalies piliečiams, tarp jų ir Seimo nariams bei jų artimiesiems, ir yra nevaržomi jokių mandatų įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, Komisija nusprendė, siekiant išvengti prielaidų dėl galimo interesų konflikto, siūlyti Seimo nariui nusišalinti, jei Lietuvos Respublikos Seime bus priimami sprendimai, susiję su kelių transporto priemonių techninės apžiūros tvarkos pakeitimu.

Komisijos buvo prašyta išsiaiškinti, ar Seimo narys J. Olekas neviršijo savo įgaliojimų leisdamas Seimo Transporto skyriui priklausančiu automobiliu vežti UEFA vykdomojo komiteto narius.

Pirmą kartą svarstydama šį klausimą, Komisija priėjo išvadą, kad Seimo Pirmininkas A. Paulauskas, pasinaudodamas iki įteisinimo valstybinės žemės sklypu ir tuo metu nedirbdamas valstybinėje tarnyboje, nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir nesukūrė interesų konflikto, nes tuo metu nebuvo Seimo narys ir nedirbo valstybės tarnyboje. Komisija pripažino, kad buvo pažeistos etikos normos, ir rekomendavo valstybės politikams laikytis visuotinai pripažintų etikos normų, privalomų visiems Lietuvos piliečiams. Antrą kartą svarstydama šį klausimą, Komisija, negavusi papildomų duomenų ir neturėdama įrodymų, kad A. Paulauskas, būdamas Seimo Pirmininku, priėmė sprendimą ar dalyvavo jį priimant, ar įvykdė pavedimą, kuris yra susijęs su jo privačiais interesais, nusprendė pripažinti galiojančiu ankstesnį Komisijos sprendimą ir prašyti toliau tęsti klausimo nagrinėjimą Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje.

Komisija nustatė, kad jokių konkrečių faktų, įrodančių Seimo nario ryšius su nusikalstamomis Kauno miesto grupuotėmis, nėra. Faktas, kad jis dalyvavo Kauno miesto tarybos nario sūnaus laidotuvėse, dar neįrodo jo ryšių su nusikalstamomis grupuotėmis. Etikos ir procedūrų komisijos nuomone, nors galiojantys teisės aktai numato tik asmens teisę, o ne pareigą kreiptis dėl žiniasklaidoje pateiktų, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo, Seimo narys turėtų paneigti neatitinkančias tikrovės žinias, nes kiekvieno Seimo nario netinkamas elgesys meta šešėlį visai Seimo institucijai.

Etikos ir procedūrų komisija, gavusi Policijos departamento generalinio komisaro pavaduotojo E. Kaliačiaus kreipimąsi dėl įvykusio incidento tarp Viešosios ir savivaldybių policijos skyriaus inspektorių bei Seimo nario S. Buškevičiaus ir išnagrinėjusi šį klausimą, nusprendė, kad nėra pagrindo svarstyti S. Buškevičiaus elgesio, kadangi Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas Seimo nario S. Buškevičiaus netraukė administracinėn atsakomybėn (nors, kaip teigia E. Kaliačius, jo veiksmuose yra administracinės teisės pažeidimų požymių) ir neužfiksavo komisaro inspektoriaus R. Dervinsko ir inspektoriaus E. Paulaičio tarnybiniuose pranešimuose minimų faktų, o pats Seimo narys tarnybiniuose pranešimuose minimus faktus griežtai neigia.

Seimo Pirmininkui A. Paulauskui paprašius išnagrinėti ir įvertinti Seimo nario V. Šustausko pasisakymus reportažo Švedijos televizijai metu, kai jis išsakė nepagarbias mintis apie žydų tautą, Komisija nusprendė, kad Seimo narys V. Šustauskas, viešai išsakydamas nepagarbias mintis apie žydų tautą, pasielgė neatsakingai ir neetiškai. Kadangi minėto reportažo metu buvo pateikta faktų, neatitinkančių tikrovės, nuspręsta prašyti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos kreiptis į Švedijos televiziją dėl tikrovės neatitinkančių faktų paneigimo.

Kadangi Seimo statute nesąžiningas balsavimas įvardijamas kaip Seimo nario drausmės pažeidimas, Komisija rekomendavo Seimo nariams nedaryti tokių nusižengimų ir savo veiksmais nežeminti Seimo nario vardo. Kad būtų išvengta tokių nesusipratimų, Komisija pasiūlė Seimo valdybai kuo greičiau spręsti registracijos Seimo plenariniuose posėdžiuose problemas diegiant pažangesnius registracijos metodus.

Į Etikos ir procedūrų komisiją kreipėsi Seimo narys E. Maldeikis, prašydamas įvertinti Seimo nario Č. Juršėno pareiškimą, padarytą spaudos konferencijos Seime metu, kai Č. Juršėnas pasakė: “ministrai paslysta lygioje vietoje, susipainioja aiškioj situacijoj, paskui apsimeluoja ir galų gale turi atsistatydinti”. Atsižvelgiant į to meto įvykius, galima daryti prielaidą, kad buvo kalbama apie atsistatydinusį ūkio ministrą, Seimo narį E. Maldeikį. Komisija rekomendavo visiems Seimo nariams ateityje būti korektiškesniems ir atsakingiems reiškiant savo viešąją nuomonę.

Porą kartų Etikos ir procedūrų komisijos posėdžiuose svarstyti Seimo nario G. J. Mincevič vieši pareiškimai. Komisija įspėjo Seimo narį, kad reikšdamas savo mintis viešai neskleistų tikrovės neatitinkančių, melagingų faktų. Komisija kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą su prašymu išaiškinti, ar Seimo nario G. J. Mincevič veiksmai nekursto tautinės nesantaikos ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio.

Daug atgarsių sukėlė tiek Lietuvos Respublikos Seime, tiek ir už jo ribų klausimas dėl Seimo nario V. Šustausko elgesio Baltijos televizijos laidoje “Korida”. Į Komisiją kreipėsi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, prašydamas įvertinti V. Šustausko kalbą tiesioginėje televizijos laidoje, kai Seimo narys nepagarbiai atsiliepė apie Lietuvos Respublikos Seimo narius bei kitos valstybės (Armėnijos) parlamentą.

Nors Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka. Minėtu atveju V. Šustausko žodžiuose galima įžvelgti ne tik visų Lietuvos Respublikos Seimo narių įžeidimą, bet ir prievartos kurstymą bei grasinimus ginklu. Komisija nusprendė vadovaudamasi Seimo statuto 20 straipsniu siūlyti Seimo nariui V. Šustauskui įrašyti įspėjimą į Seimo posėdžio protokolą ir siūlyti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui savo ruožtu toliau nagrinėti V. Šustausko veiksmus, aiškinantis ar juose nėra nusikaltimo sudėties.

Prie šio klausimo dar buvo grįžta, kai į Etikos ir procedūrų komisiją kreipėsi Lietuvos armėnų bendrija, prašydama įvertinti Seimo nario V. Šustausko elgesį, kai pastarasis kaip sektiną pavyzdį pateikė įvykį Armėnijos parlamente (1999 m. buvo sušaudytas Armėnijos parlamento pirmininkas, premjeras ir dar šeši žymūs politikai). Toks neatsakingas Seimo nario pareiškimas įžeidžia armėnų tautą ir jos atstovus, gyvenančius Lietuvoje.

Komisija nusprendė, kad Seimo narys V. Šustauskas, sukeldamas tautinę, socialinę neapykantą bei kurstydamas prievartą, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio nuostatas, įžeidžia Lietuvos Respublikos Seimo narius ir galbūt sukelia pavojų jų saugumui bei pažeidžia Seimo nario priesaiką. Komisija kreipėsi į Lietuvos Respublikos saugumo departamentą ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kad teisiškai įvertintų V. Šustausko veiksmus.

Etikos normų pažeidimas buvo įžvelgtas, kai Seimo narys J. Veselka Seimo plenarinio posėdžio metu necenzūriškai kreipėsi į kitus Seimo narius, tuo pažeisdamas Seimo statuto nuostatas. Komisija pažymėjo, kad J. Veselka ne pirmą kartą netinkamai elgiasi Seimo plenarinio posėdžio metu, ir nusprendė siūlyti Seimo nariui J. Veselkai už Seimo narių įžeidimą įrašyti įspėjimą į posėdžio protokolą.

Etikos ir procedūrų komisijoje buvo sprendžiami kiti klausimai. Komisijos pirmininkės siūlymu buvo pritarta valstybės tarnautojo tarnybinės etikos kodekso projekto rengimui.

Kadangi su kai kuriomis problemomis Etikos ir procedūrų komisija susiduria nuolat, jos nariai nusprendė išplatinti Seimo nariams pareiškimą, kuriame primenami reikalavimai Seimo nariams laikytis Seimo statuto nuostatų nesiregistruoti ir nebalsuoti už kitus Seimo narius. Posėdžių pirmininkams siūloma, pastebėjus tokį nusižengimą, Statutą pažeidusiam Seimo nariui iš karto įrašyti įspėjimą į posėdžio protokolą. Taip pat Komisija paprašė Seimo narių, kad jie plenarinių posėdžių salėje nesinaudotų mobiliojo ryšio telefonais. Etikos ir procedūrų komisija atkreipė dėmesį, kad savivaldybių ir kitų institucijų renginiuose Seimo nariai gali dalyvauti ne Seimo plenarinių, komitetų ar komisijų posėdžių metu ir dar kartą priminė, kad jie turi pateikti pranešimus apie nedalyvavimą Seimo posėdžiuose Seimo posėdžių sekretoriatui arba Etikos ir procedūrų komisijai. Kadangi Komisijai tenka svarstyti nemažai skundų dėl viešų Seimo narių kalbų, Komisija paragino Seimo narius elgtis korektiškiau ir atsakingiau reikšti viešąją nuomonę.

Ataskaitiniu laikotarpiu Etikos ir procedūrų komisija gavo bei išsiuntė 326 laiškus ir kitokius dokumentus.