2001 m. rugsėjo 12 dieną Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija svarstė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.16 straipsnio papildymo įstatymo Nr. IXP-942. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.214 straipsnio papildymo įstatymo Nr. IXP-972 projektus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.16 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-942 teikianti Komisijos pirmininkė Giedrė Purvaneckienė posėdžio dalyviams paaiškino, kad įsigaliojus Civilinio kodekso trečiajai knygai “Šeimos teisė”, Lietuvos teisės sistemoje įteisinama nauja teisinė sąvoka “partnerystės sutartis”, reglamentuojanti moters ir vyro bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos.

XV skyriaus normos, reglamentuojančios bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos, įsigalios tik priėmus įstatymą, reglamentuojantį partnerystės įregistravimo tvarką. Tačiau straipsniuose, įtvirtinančiuose bendruosius šeimos principus, reikia atsižvelgti į naujas teisines sąvokas, esančias šiame įstatyme. Teikiama 3.16 straipsnio pataisa įtvirtina fundamentalų monogamijos principą visais įstatymu numatytais šeimos sudarymo atvejais.

Priimant įstatymą, reglamentuojantį partnerystės įregistravimo tvarką, į šią pataisą reikės atsižvelgti.

Daugumos Komisijos narių siūlymu nuspręsta savarankiškai paanalizuoti teikiamą įstatymo projektą ir dar kartą svarstyti artimiausiame Komisijos posėdyje.

Teikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos 3.214 straipsnio pataisa, sakė Komisijos pirmininkė Giedrė Purvaneckienė, sudarys sąlygas įvaikinti vaikus be tėvų, kurie yra nežinia kur, sutikimo.

Ši pataisa reikalinga tam, kad įsigaliojus Civilinio kodekso trečiajai knygai “Šeimos teisė”, iškilo problemos įvaikinant vaikus, kurių tėvai yra atsisakę savo vaikų ir davę sutikimą dėl jų įvaikinimo, patvirtintą notaro, o vėliau yra išvykę nežinia kur arba dingę ar nežinoma jų gyvenamoji vieta. Tokių tėvų vaikai pagal minėto kodekso nuostatas negali būti įvaikinami.

Posėdyje kalbėję Ona Babonienė, Dalia Teišerskytė, Janė Narvilienė, Justina Kirnienė, Pranas Vilkas pažymėjo, kad tokia pataisa yra reikalinga. Buvo pasiūlyta projektą giliau paanalizuoti visiems Komisijos nariams, o po to jį svarstyti kitame Komisijos posėdyje. Bendru Komisijos narių sutarimu tokiam siūlymui buvo pritarta.