|
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2001 11 05 dienos posėdis
Komitetas svarstė Seimo Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 22, 23, ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą P-608. Įstatymo projekto teikėjas Seimo narys E. Klumbys išsakė nuomonę, kad svetimvardžių rašyba turi būti reglamentuojama įstatymais ir kvietė pritarti teikėjo pataisytam įstatymo projektui. Komitetas buvo informuotas apie tai, kad svetimvardžių rašybą reglamentuoja Valstybinės kalbos komisijos nutarimai, kurie yra privalomi visoms valstybės institucijoms, politinėms ir visuomeninėms organizacijoms bei informacijos priemonėms. Komitetas nutarė įstatymo projektą atmesti todėl, kad: 1. Taisyklingos lietuvių kalbos normų reikalavimas neturi būti taikomas visiems viešai kalbantiems, o šnekamoji kalba neturi būti taip griežtai norminama kaip rašytinė. 2. Svetimvardžių rašybą jau reglamentuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 60, privalomas visoms valstybės institucijoms, politinėms ir visuomeninėms organizacijoms, masinės informacijos priemonėms. Išleistose ir leidžiamose enciklopedijose bei žinynuose svetimvardžiai rašomi pagal Kalbos komisijos nutarimą Nr. 60. svetimvardžių rašyba neturėtų būti reglamentuojama įstatymu. Tai suvaržytų natūralią bendrinės lietuvių kalbos raidą. 3. Viešųjų užrašų sulietuvinimo problemą geriau spręsti papildant Vartotojų teisių gynimo įstatymą. Toks įstatymo projektas jau įregistruotas Seime. Be to, 23 straipsnio naujojoje formuluotėje nebelieka kalbos taisyklingumo reikalavimo, kad visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi. Siūlyti Seimui priimti protokolinį nutarimą, kuriuo Valstybinei lietuvių kalbos komisijai būtų pavesta nustatyti vieną svetimvardžių vartojimo mokslinėje literatūroje, informaciniuose leidiniuose bei specialiuose tekstuose būdą (pirmiausia rašoma originali svetimvardžio forma, o skliausteliuose - rašoma adaptuota forma arba pirmiausia rašoma adaptuota svetimvardžio forma, o skliausteliuose - rašoma originali forma). Toliau Komitetas aptarė Trakų istorinio nacionalinio parko problemas. Kultūros pakomitečio pirmininkas J. Jučas informavo komitetą apie kultūros pakomitečio išvažiuojamąjį posėdį į Trakus ir pabrėžė, kad Trakuose yra daug problemų. Svarbiausios iš jų yra avarinėje būklėje esanti Trakų Pusiasalio pilis, Užutrakio buv. dvaro sodybos priklausomumo problema bei gyventojų iškeldinimo iš Užutrakio buv. dvaro sodybos problema. Komitetas priėmė tokį sprendimą:
Komitetas aptarė spalio 29 d. išvažiuojamajame posėdyje įvykusį susitikimą su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) kolektyvu. Komiteto nariai posėdyje dalyvavusiam LRT generaliniam direktoriui Valentinui Milakniui išsakė savo nepasitenkinimą dėl to, kad minėtas susitikimas buvo neobjektyviai nušviestas per LRT laidas, kritikavo LRT padalinių vadovų nedemokratišką laikyseną, požiūrį į kūrybinius darbuotojus. Generalinis direktorius atsakė į Komiteto narių ir posėdyje dalyvavusio Ministro pirmininko patarėjo Arvydo Juozaičio klausimus. V. Milaknis papasakojo apie savo kaip LRT generalinio direktoriaus nuveiktą darbą, mažinant LRT skolas ir įgyvendinant reformas. Jis pasakė rengiąs savo puses metų darbo ataskaitą ir kartu su kitais LRT administracijos vadovais artimiausių 3 metų LRT veiklos strategiją. Pagrindinė LRT problema, anot V. Milaknio, - nepakankamas LRT finansavimas, ankstesnių vadovų padarytos klaidos, nesutvarkyta, pasenusi techninė bazė, bloga darbo organizacija. Komitetas nutarė nepriimti jokių sprendimų, kol bus pateikta generalinio direktoriaus minėtoji ataskaita bei LRT 3 metų veiklos strategija. Rūta Kačkutė |
![]()
| ||