INFORMACIJA apie 2001-05-09 d. posėdį Nr. 2

1. Žuvininkystės ir žuvivaisos problemos.

Komisijos posėdyje dalyvavo kviestieji asmenys Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktorius V.Vaitiekūnas ir Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro generalinis direktorius P.Kindurys.

Komisijos nariai B.Bradauskas, V.Greičiūnas, V.Martišauskas, E.Skarbalius, V.Stankevič, J.Utovka, R.Valčiukas ir R.Vaštakas, išklausę pranešėjų V.Vaitiekūno ir P.Kindurio, kurie informavo apie dabartiniu metu susidariusią situaciją ir pagrindines problemas žuvininkystės ir žuvivaisos srityse, bendru sutarimu nusprendė kreiptis į Vyriausybę prašant po dviejų savaičių pateikti Komisijai Vyriausybės nutarimą, kuriame nustatyta žvejams padarytų nuostolių kompensavimo tvarka, taip pat prašyti Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro pateikti Komisijai duomenis apie Lietuvos žuvininkystės finansavimą bei gautų lėšų panaudojimą.

2. Jūrininkų fizinių asmenų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo klausimai.

V.Stankevič informavo apie jo parengtą kreipimąsi dėl jūrininkų sveikatos priežiūros ir paprašė Komisijos narių susipažinti su kreipimosi tekstu bei teikti savo pastabas. Jis taip pat supažindino Komisijos narius su jo parengtomis pataisomis, numatančiomis nuolaidas bei kompensacijas Lietuvos jūrininkams, plaukiojantiems laivais su Lietuvos vėliava bei jūrininkų fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatas.

INFORMACIJA apie 2001-05-16 d. posėdį Nr. 3

1. LR Vyriausybės nutarimo "Dėl privataus turto paėmimo valstybės poreikiams" projekto svarstymas.

Komisijos narys R.Vaštakas supažindino su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto problemomis: dėl privatizavimo uosto teritorija prarado vientisumą, valdydama valstybinio uosto teritoriją direkcija neturi galimybės dirbti, neišspręsti pastatų, reikalingų Valstybiniam jūrų uostui, perdavimo klausimai. Komisijos nariai B.Bradauskas, V.Martišauskas, E.Skarbalius, V.Stankevič, V.Šustauskas, J.Utovka, R.Valčiukas ir R.Vaštakas išklausė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriaus K.Bartkevičiaus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos konsultanto A.Kišono, AB "Senoji Baltija" direktoriaus M.Rimeikio, Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento direktoriaus J.Darulio, SODROS direktoriaus pavaduotojo R.Kaminsko, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko pavaduotojo D.Mikailionio informaciją apie bankrutuojančios AB "Senoji Baltija" turto perdavimo valstybės reikmėms galimybes. Posėdyje buvo pritarta Susisiekimo ministerijos parengtam LR Vyriausybės nutarimo "Dėl privataus AB "Senoji Baltija" turto įsigijimo" projektui, kreiptis į Vyriausybę prašant sustabdyti paskelbto 2001 m. gegužės 18 d. AB "Senoji Baltija" turto pardavimo aukcioną iki bus priimtas Vyriausybės nutarimas bei prašant skubos tvarka priimti Vyriausybės nutarimą dėl atlyginimo už valstybės poreikiams paimamus privačios nuosavybės objektus, esančius Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, tvarkos.

2. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje esančių privačių objektų būklės analizė.

Komisijos nariai svarstė, kaip galima būtų išspręsti problemas, kurios atsirado dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje esančių įmonių sutartyse nenumatytos veiklos, sąlygojusios uosto vientisumo praradimą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius K.Bartkevičius, AB "Klaipėdos Smeltė" direktorius pabrėžė finansinius bei procedūrinius sunkumus, su kuriais susiduriama norint išspręsti pastatų įsigijimo ir jų nugriovimo problemas. Komisijos nariai, pripažinę, kad dabartiniu metu pagrindinis uždavinys - ieškoti būdų, kaip sukurti vieningą uosto teritoriją ir kartu leisti vystytis privačiam verslui, pasiūlė sudaryti Darbo grupę, į kurią įeitų Klaipėdos valstybinio jūros uosto direkcijos, privačių kompanijų atstovai bei Seimo narys R.Vaštakas. Šiai Darbo grupei parengus sprendimo dėl Klaipėdos valstybinio jūros uosto teritorijoje esančių objektų projektą nutarta jį apsvarstyti Komisijos išvažiuojamajame posėdyje Klaipėdoje.

INFORMACIJA apie 2001-06-06 d. posėdį Nr. 4

1. Komisijos nuostatų projektas.

Rimas Valčiukas pristatė Komisijos nuostatų projektą ir paragino Komisijos narius pareikšti dėl jų savo nuomonę. Komisijos nariai nusprendė Komisijos nuostatus pakoreguoti atsižvelgiant į Lietuvos jūrų ūkio plėtros programos projekte pateiktą Lietuvos jūrų ūkio savivaldos struktūrą.

2. Lietuvos jūrų ūkio plėtros programa 2000-2015 m.m.

Rimas Valčiukas informavo, kad 1999 m. UAB "Eksponentė" parengė Lietuvos jūrų ūkio plėtros programą 2000-2015 m.m., tačiau ji liko nepatvirtinta. Komisija turėtų pareikšti savo nuomonę dėl šios programos. Komisijos nariai Rimvydas Vaštakas, Egidijus Skarbalius, Jurgis Utovka pasiūlė kreiptis į Susisiekimo, Ūkio, Aplinkos ministerijas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administraciją, Klaipėdos miesto savivaldybę ir Klaipėdos apskrities viršininko administraciją prašant pareikšti nuomonę dėl Lietuvos jūrų ūkio plėtros programos 2000-2015 m.m.

3. Kiti klausimai.

Rimvydas Vaštakas pristatė Vyriausybės nutarimo "Dėl atlyginimo už valstybės poreikiams paimamus privačios nuosavybės objektus, esančius Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, tvarkos" projektą, parengtą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos. Informuodamas apie darbo grupės Klaipėdos valstybinio jūros uosto problemoms spręsti posėdį jis pažymėjo, kad Uosto direkcija nepasižymi operatyvumu, rengdama medžiagą apie privatizuojamus objektus. Seimo Komisija, jo nuomone, turėtų paskubinti Uosto direkciją, kad būtų priimti atitinkami sprendimai, padedantys spręsti Uosto problemas, taip pat reikėtų pasidomėti inventorizacijos principais. Komisijos nariai pasikeitė nuomonėmis dėl išvažiuojamojo posėdžio, kuris turėtų įvykti birželio 15 d. Klaipėdoje, darbotvarkės. Bendru sutarimu pritarta Rimvydo Vaštako siūlymui apsvarstyti klausimus, susijusius su privačios nuosavybės objektų, esančių Klaipėdos valstybiniame jūros uoste, paėmimo valstybės poreikiams tvarka bei klausimus, susijusius su jūrininkų fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatomis. Taip pat planuojama susitikti su žvejais išklausant jų nuomonę dėl problemų sprendimo.

INFORMACIJA apie 2001-05-13 d. posėdį Nr. 5

1. Komisijos nuostatų projektas.

Rimas Valčiukas, Egidijus Skarbalius, Jurgis Utovka, Rimvydas Vaštakas, Vaclov Stankevič pasikeitė nuomonėmis dėl Komisijos nuostatų projekto, kuris parengtas atsižvelgus į 2001 06 06 posėdyje išsakytus siūlymus. Nuspręsta pritarti Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nuostatų projektui ir teikti jį Seimui.

2. Žuvininkų sąjungos prašymas.

Egidijus Skarbalius informavo apie Komisijoje gautą Žuvininkų sąjungos prašymą pritarti Administracinio teisės pažeidimų kodekso pakeitimams, kurie leistų Žuvininkų sąjungos bei Medžiotojų ir žvejų draugijų visuomeniniams inspektoriams kovoti su brakonieriavimu. Pranešėjas pabrėžė, kad pagrindinė problema - ne įgaliojimų visuomeniniams inspektoriams suteikimas, o kovos su brakonieriavimu sistemos sukūrimas. Žuvininkų sąjungos bei Medžiotojų ir žvejų draugijos atstovai Algirdas Domarkas, Jonas Čiplys ir Leonas Kerosierius pažymėjo, kad brakonieriavimas dabartiniu metu ypač klesti, kad Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija dėl objektyvių priežasčių negali su juo tinkamai kovoti. Jie apgailestavo, kad problemos nesprendžiamos, valdžios institucijose nerandama užtarimo ir nepasitikima visuomeninėmis organizacijomis. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos atstovo K.Motiekaičio ir Komisijos nario Broniaus Bradausko nuomone, visuomeninių organizacijų atstovai galėtų integruotis į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius, o darbo pagerėjimas kovoje su brakonieriais ir kitais aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjais nėra susijęs su institucijų skaičiaus didėjimu. Jų manymu, prašymo tenkinti neįmanoma, nes neaišku, kaip būtų kontroliuojamas visuomeninių inspektorių darbas, kas nagrinėtų skundus, kai dėl kvalifikacijos trūkumo kiltų konfliktinės situacijos. Komisijos nariai Rimvydas Vaštakas ir Egidijus Skarbalius pastebėjo, kad problema egzistuoja, ir šiandieninė situacija rodo, jog yra konfliktas. Todėl jų manymu, reikia į viską įsigilinti, o šio posėdžio metu sprendimo nepriimti.

3. Padėtis AB "Vakarų laivų remontas".

VĮ “Valstybės turto fondas” atstovas Andrius Šukys supažindino su AB "Vakarų laivų remontas" privatizavimo istorija: 1998 m. buvo paskelbta "Vakarų laivų remonto" privatizavimo programa, tų pačių metų lapkričio mėnesį pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis su Norvegijos UAB "Western Invest", kurią įkūrė "Western Invest AS" ir "Azovlit". Pagal sutartį už parduodamas akcijas Lietuvai turėjo būti sumokėta 83 mln. litų ir padarytos 80 mln. litų investicijos. Tačiau norvegai nesumokėjo 25 mln. litų ir nepadarė investicijų. Valstybės turto fondas kreipėsi į teismą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir prašė areštuoti akcijas, kurios už paskolos negrąžinimą buvo perleistos bankui "Parex". Dabartiniu metu teisminiai procesai pristabdyti, kadangi viena iš Norvegijos kompanijų UAB "Western Invest" asmenyje pareiškė norą toliau vesti derybas dėl sutarties užbaigimo, t.y. daryti investicijas, sumokėti už akcijas bei delspinigius ir baudas. AB “Vakarų laivų remontas” direktorius Arnoldas Šileika papasakojo, kad pasitraukus norvegams įmonę valdo vietiniai vadovai. Jis pažymėjo, kad pasikeitus savininkams pavyko pasiekti, jog įmonė pradėtų dirbti pelningai, nėra teisminių bylų su tiekėjais ir subrangovais, skolos sumažėjo nuo 30 mln. litų iki 16-17 mln. litų. Generalinis direktorius sakė, kad dabartiniu metu pagrindinis uždavinys - stabilizuoti įmonės darbą, kad ji būtų patraukli investuotojui. Kartu Arnoldas Šileika pabrėžė, kad visi įmonės darbuotojai nerimauja dėl tolimesnio privatizavimo proceso ir norėtų, kad jis būtų aiškus. Komisijos narys Valentinas Greičiūnas neigiamai įvertino Valstybės turto fondo veiklą, kai šis neturėdamas kvalifikacijos perėmė valstybės turtą ir bandė jį tik parduoti, nebuvo jokios atsakomybės už gamybinę veiklą. Dėl nekvalifikuotų klausimų sprendimų valstybė patyrė nuostolių. Valentinas Greičiūnas teigė, kad jis pasisako už privatizaciją, tačiau ji turi vykti pagal kitokį mechanizmą. Jo manymu, Seimas ir Vyriausybė turėtų priimti radikalų sprendimą, kad turtą turi valdyti šakinė ministerija, ji turėtų dalyvauti ir visose derybose. Posėdyje dalyvavę Komisijos nariai pritarė Valentino Greičiūno siūlymui kreiptis VĮ "Valstybės turto fondas" prašant pateikti Komisijai dokumentus, susijusius su AB "Vakarų laivų remontas" privatizavimu bei nurodyti teisės aktus, kuriais vadovaujantis dabartiniu metu yra vedamos derybos su potencialiais įmonės akcijų pirkėjais ir investuotojais.

 

INFORMACIJA apie 2001-06-11 d. posėdį Nr. 6

 

1. Dėl žvejybos laivų prieplaukos.

Posėdyje buvo išklausyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriaus pavaduotojas Algirdas Kamarauskas ir Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius Vytautas Vaitiekūnas, kurie išdėstė savo pozicijas dėl prieplaukos statybos, lėšų, terminų bei valdymo principų.

Algirdas Kamarauskas informavo apie finansinius klausimus bei darbų eigą: objektą buvo planuojama pastatyti per 20 mėnesių, dabartiniu metu darbų atlikta už 4 mln. 400 tūkst. litų, statyba vyksta sparčiai, manoma, kad kitų metų pradžioje statybos darbai bus užbaigti. Algirdas Kamarauskas išdėstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos poziciją dėl šio objekto, kurio atsipirkimo laikas gali būti gana ilgas, nestandartinio pobūdžio. Į statomą prieplauką reikia žiūrėti kaip į žvejybos šakos socialinės infrastruktūros objektą, kuris turi atlikti žymiai platesnes funkcijas (turi būti numatytos galimybės iškrauti ir sandėliuoti žuvį, aprūpinti laivus kuru bei atlikti kitas specifines funkcijas). Todėl priimami sprendimai dėl finansavimo turi būti grindžiami ne tiek ekonomine nauda, kiek valstybiniais interesais, t.y. konstatuojant, ar žvejai turi išlikti Klaipėdos jūrų uoste. Pranešėjas pažymėjo, kad vyksta diskusijos apie tai, kaip turėtų būti valdoma prieplauka. Buvo siūlymų operatoriaus teises patikėti žvejų sukurtai struktūrai, kuri jungtų visų žvejų interesus, tačiau iki šiol nerasta juridinio sprendimo. Algirdo Kamarausko nuomone, sprendžiant šį klausimą, pirmiausia, turėtų būti paruošta koncepcija, kuri atspindėtų, kokias funkcijas turėtų atlikti prieplauka, tenkindama tiek Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, tiek mūsų žvejų poreikius. Jis taip pat priminė, kad žvejai iki liepos 23 d. turi pateikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai koncepciją, po to kartu su Žuvininkystės departamentu bus svarstoma, kaip ją įgyvendinti.

Vytautas Vaitiekūnas pažymėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos geranoriškumą statant prieplauką, paaiškino, kad dar nėra išspręstas operatoriaus klausimas, kad artimiausiu metu planuojama patvirtinti koncepciją ir skelbti konkursą operatoriui.

Vaclov Stankevič paprašė informuoti Komisiją apie koncepcijos parengimą ir teiravosi, ar galima tikėtis ES paramos prieplaukos statybai ir infrastruktūrai vystyti. Vytautas Vaitiekūnas paaiškino, kad parama galima tik iš SAPARD lėšų, kurių kol kas Lietuva dar nėra gavusi ir kurios galėtų būti skiriamos tik privačioms institucijoms.

Žvejybos stebėtojas Remigijus Sakas kreipėsi į Žemės ūkio ministerijos atstovus, taip pat į Seimo Komisiją, prašydamas padėti gauti Šiaurės Tarybos atstovybės medžiagą, kuria reikėtų vadovautis rengiant koncepciją, atitinkančią ne tik šių dienų, o ir ateities reikalavimus bei galinčią pagelbėti pretenduojant gauti paramą.

Komisijos posėdyje nuspręsta:

1. Konstatuoti, kad koncepcija dėl priekrantės žvejybos prieplaukos turi būti parengta iki š.m. liepos 23 d.

2. Prašyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją ir Žuvininkystės departamentą informuoti Komisiją apie koncepcijos parengimą.

2. Priekrantės žvejybos strategija.

Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Survila pabrėžė, kad klausimas dėl priekrantės žvejybos strategijos yra svarbus tuo atveju, jeigu jis bus nagrinėjamas visos Palangos-Klaipėdos regiono vystymo požiūriu. Reikalinga rimta studija, apimanti ir žvejybą, į kurią negalima žvelgti vienpusiškai, t.y. būtina kreipti dėmesį ne tik į pramoninę žvejybą, o spręsti ir ekologines, ir socialines problemas, paisyti bendrojo šalies vystymosi reikalų, kaip tai daroma vystant kitų Baltijos šalių regionus. Todėl rengiant studiją turėtų dalyvauti įvairios žinybos - Aplinkos, Krašto apsaugos, Susisiekimo ministerijos ir, svarbiausia - savivaldybės. Pranešėjas informavo, kad šiuo metu yra ieškoma studijos atlikėjų ir pinigų.

Vytautas Vaitiekūnas sakė, kad rengiant studiją ruošiamasi pasinaudoti Japonijos ekspertų patirtimi. Jis taip pat pažymėjo, kad priekrantės žvejybos tema yra per daug sureikšminama, kadangi priekrantės žvejyba yra nenaudinga ekonominiu ir žalinga moksliniu požiūriais, tikslinga būtų vystyti rekreacinę žvejybą, klausimą reikėtų spręsti viso regiono prasme.

Šventosios žvejų asociacijos prezidentas Viktoras Butavičius pastebėjo, kad tyrimas reikalingas, kadangi jis leistų apsispręsti, kokia linkme (verslo, rekreacijos, turizmo) reikia dirbti sprendžiant užimtumo klausimus.

UAB "Eksponentė" prezidentas Stasys Paulauskas siūlė studiją pavadinti priekrantės žuvininkystės galimybių studija, kurioje turėtų būti išnagrinėti infrastruktūros (kompleksinių uostelių įrengimo), priekrantės laivyno modernizavimo klausimai ir kartu parodyta, kokios yra priekrantės žuvininkystės sutvarkymo pagal ES reikalavimus galimybės. Tik atlikus šiuos darbus galima priimti sprendimus dėl finansavimo. Stasys Paulauskas taip pat informavo, kad studijos rengime išreiškė norą dalyvauti Vilniaus universiteto mokslininkai.

Remigijus Sakas akcentavo tokios studijos reikalingumą užtikrinant projektų finansavimą, kurio galima tikėtis iš ES, kuri, keisdama žuvininkystės politiką, prioritetą teikia integruotam pakrančių valdymui.

Vaclov Stankevič, Valentinas Greičiūnas, Stasys Paulauskas, Rimvydas Survila pasikeitė nuomonėmis dėl finansavimo, reikalingų studijai parengti, galimybių.

Komisijos nariai bendru sutarimu nusprendė:

1. Pritarti priekrantės žuvininkystės galimybių studijos reikalingumui.

2. Prašyti Žemės ūkio ministerijų atstovų (viceministrą K.Maksvytį, Žuvininkystės departamento direktorių V.Vaitiekūną) kuruoti klausimus, susijusius su studijos parengimo finansavimu.

3. Dėl Žuvininkystės tarybos.

Vaclov Stankevič paprašė Žuvininkystės departamento vadovą Vytautą Vaitiekūną paaiškinti, kodėl iki šiol nėra sudaryta Žuvininkystės taryba, kuri turėtų būti sudaryta vadovaujantis daugiau kaip prieš metus priimtu Žuvininkystės įstatymu (2 str. 2 ir 3 dalys).

Vytautas Vaitiekūnas paaiškino, kad tarybos sudarymas užtruko dėl tarpžinybinio nesuderinamumo su Aplinkos ministerija. Dabartiniu metu Vyriausybei yra pateikti tarybos nuostatai, kuriuos patvirtinus bei Vyriausybės nutarimu delegavus ministerijų, žuvininkystės verslo atstovus ir mokslininkus, Žuvininkystės taryba bus sudaryta.

Remigijus Sakas pažymėjo, kad turi būti numatyta, kas ir kokiu pagrindu taryboje konkrečiai atstovauja verslą.

Komisijos nariai bendru sutarimu pritarė Valentino Greičiūno siūlymui įpareigoti Žuvininkystės departamento direktorių Vytautą Vaitiekūną iki š.m. rugsėjo 15 d. pasirūpinti, kad būtų sudaryta Žuvininkystės taryba.

4. Dėl Žuvininkystės departamento padalinio Klaipėdoje.

Žuvininkystės departamento direktorius Vytautas Vaitiekūnas supažindino Komisiją su Žuvininkystės departamento pozicija dėl Žuvininkystės departamento padaliniui deleguojamų funkcijų, etatų bei pastatų. Jis informavo, kad institucinės plėtros plane šiais metais numatyti pinigai šio padalinio įsteigimui Klaipėdoje. Žuvininkystės departamento padaliniui Klaipėdoje numatytos žvejybinių laivų registro ir palydovinių laivų stebėjimo sistemos įdiegimo funkcijos. Darbui Klaipėdoje numatyti du nauji etatai, yra patalpos, kurių remontui reikia ne mažiau 1 mln. litų. Pagrindinė problema, trukdanti realizuoti departamento padalinio įsteigimą - lėšų nebuvimas.

Algirdas Kamarauskas, Egidijus Skarbalius, Remigijus Sakas, Valentinas Greičiūnas, Vytautas Vaitiekūnas pasikeitė nuomonėmis dėl padalinio funkcijų. Remigijaus Sako nuomone, Klaipėdoje turėtų būti informacinis skyrius, kuris leistų Žuvininkystės departamentui laiku gauti informaciją ir iš anksto ruoštis priimti sprendimus. Jis taip pat akcentavo laivų modernizavimo ir integruoto pakrančių valdymo funkcijas.

Komisijos nariai pritarė Vaclov Stankevič ir Rimo Valčiuko siūlymui, kad Žemės ūkio ministerijų atstovai (viceministras K.Maksvytis ir Žuvininkystės departamento direktorius V.Vaitiekūnas), atsižvelgdami į Žuvininkystės įstatymo nuostatas ir žvejų pageidavimus, iki š.m. rugsėjo 15 d. dar kartą peržiūrėtų Žuvininkystės departamento padaliniui Klaipėdoje deleguojamas funkcijas, taip pat spręstų padaliniui reikalingų patalpų klausimą.

5. Žvejams padarytų nuostolių kompensavimo tvarka.

Algirdas Kamarauskas kreipėsi į Komisiją primindamas, kad vis dar nėra patvirtinta žvejams padarytų nuostolių kompensavimo tvarka.

Vaclov Stankevič informavo, kad Komisija jau kartą kreipėsi į Vyriausybę, prašydama, kad gegužės mėnesį ji pateiktų Komisijai Vyriausybės nutarimo dėl žvejams padarytų nuostolių kompensavimo tvarkos projektą, tačiau iki šiol jo nėra gavusi.

Rimvydas Survila paaiškino, kad žvejams padarytų nuostolių kompensavimo tvarka nėra patvirtinta, kadangi nepavyksta sudaryti kompensavimo metodikos.

Komisijos posėdyje bendru sutarimu buvo nuspręsta prašyti Žuvininkystės departamentą iki š.m. rugsėjo 15 d. paruošti Vyriausybės nutarimo dėl žvejams padarytų nuostolių kompensavimo tvarkos projektą ir pateikti jį aptarti Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijoje.

INFORMACIJA apie 2001-10-02 d. posėdį Nr. 7

Diskusija socialinio draudimo ir fizinių asmenų pajamų mokesčių pakeitimo jūreiviams klausimais

Diskusijoje dalyvavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, finansų viceministras Vitas Vasiliauskas, Susisiekimo ministerijos vandens transporto departamento direktorius Juozas Darulis, Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacijos prezidentas Petras Rupšys, Lietuvos jūrininkų sąjungos vicepirmininkas Aleksandras Nagys, Lietuvos laivų savininkų asociacijos prezidentas Vytautas Lygnugaris, Lietuvos laivų sąjungininkų asociacijos valdybos narys Artūras Gedgaudas, advokatas Vytas Ramanauskas, Seimo nariai Vaclov Stankevič, Gintautas Šivickas, Rimas Valčiukas, Juozas Olekas, Bronius Bradauskas, Jurgis Utovka.

Vaclov Stankevič supažindino su problemomis, su kuriomis susiduria Lietuvos laivybos kompanijos dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio bei socialinio draudimo įmokų. Dėl dabartiniu metu galiojančių įstatymų ir pagal juos taikomų mokesčių susidaro dideli laivybos verslo kaštai. Vaclov Stankevič pažymėjo, kad ieškant išeities iš susidariusios padėties galimi du variantai: 1) mokėti nurodytų dydžių mokesčius, o valstybei kompensuoti kaštus, 2) taikyti 0 tarifus mokesčių srityje. Jis informavo apie jo parengtas Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo bei Valstybinio socialinio draudimo ir įstatymų pataisas, kurios yra užregistruotos Seime. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados yra teigiamos dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pataisų, tačiau dėl šio departamento pateiktų išvadų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisoms problemos atrodo neišsprendžiamos.

Vytautas Lygnugaris supažindino su Europos Bendrijos gairėmis, pagal kurias sudarytos galimybės EB šalių laivybos kompanijoms gerinti verslo sąlygas taikant mokesčių lengvatas. Pažymėtas Lietuvos valstybei reikšmingas faktas - lengvatinių mokesčių šalyse kuriasi laivybos bendrovės su "patogiomis vėliavomis".

Vytas Ramanauskas, atkreipęs dėmesį į Seime užregistruotus aukščiau minėtų įstatymų pataisų projektus ir Teisės departamento išvadą, teigė, kad tikslinga būtų parengti naujo įstatymo, reglamentuojančio jūrininkų socialinio draudimo klausimus, projektą. Dabartinė situacija nenaudinga Lietuvai, kadangi Lietuvos laivai registruojami ofšorinėse kompanijose, ir mūsų valstybei nemokami jokie mokesčiai.

Aleksandras Nagys išreiškė Lietuvos jūrininkų sąjungos, kaip Tarptautinės transporto federacijos narės, nuomonę, kad būtų taikomas nulinis variantas apmokestinant jūrininkus, dirbančius nacionaliniuose laivuose. Jis taip pat informavo, kad Komisijos pirmininkui yra įteikti Lietuvos jūrininkų sąjungos pasiūlymai, liečiantys jūrų transporto darbo klausimus. Jų neišsprendus bus neįmanoma dirbti konkurencinėmis sąlygomis.

Artūras Gedgaudas sakė, kad dabartinė Vyriausybė, išreikšdama valstybės politiką laivybos klausimu, yra įsipareigojusi priimti nacionalinės laivybos plėtros koncepciją, kurioje yra numatyta teisinė dalis socialiniais klausimais. Kartu jis priminė ES direktyvas, kurias priėmus ir įvedus konsoliduotą tonažo mokestį, pagerėjo tiek kai kurių šalių (pvz., Olandijos) laivybos kompanijų padėtis, tiek padidėjo įplaukos į biudžetą. Artūras Gedgaudas pažymėjo, kad mokesčių lengvatų klausimai yra labai aktualūs ir sprendžiant didesnių atlyginimų jūrininkams mokėjimo problemą.

Petras Rupšys pritarė Lietuvos laivų savininkų asociacijos argumentams, kuriuos išsakė Artūras Gedgaudas. Jis pabrėžė, kad neturėtų būti skirtumų mokesčių lengvatų srityje tiek jūrininkams, dirbantiems nacionaliniuose laivuose, tiek užsienio. Petras Rupšys taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad valstybei ekonominiu požiūriu yra naudinga skirti pinigus jūrininkų rengimui, kadangi, kaip parodė Latvijoje atlikti tyrimai, pinigai sugrįžta į šalį sugrįžtant į ją užsienyje dirbusiems jūrininkams.

Algirdas Butkevičius sakė, kad jis supranta mokesčių jūrininkams problemas, ir paprašė, kad Finansų ministerija pateiktų Seimui išvadas.

Vitas Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad kalbant apie fizinių asmenų pajamų mokesčių mažinimo klausimus, reikia tartis su Klaipėdos m. savivaldybe, kad ji neprašytų kompensuoti negautų mokestinių įmokų. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kiek fizinių asmenų pajamų mokesčio sumažinimas padėtų įmonėms padidinti darbuotojų darbo užmokestį, ir į tai, kad įvedus mokesčių lengvatas, jas dėl nediskriminacinių nuostatų reikėtų taikyti ir ES valstybių jūrininkams, dirbantiems Lietuvos laivybos kompanijose. Viceministras siūlė svarstyti visą klausimų komplektą, o apmokestinimo klausimams nagrinėti sudaryti darbo grupę. Socialinių įmokų klausimus, Vito Vasiliausko nuomone, tikslinga būtų apsvarstyti su socialinės apsaugos ir darbo ministre.

Valentinas Greičiūnas pažymėjo, kad jūrinis verslas - specifinis, duodantis ne šios dienos naudą, ir reikia suprasti, kad jūrininkų uždirbti pinigai sugrįžta į Lietuvą.

Bronius Bradauskas, pritardamas kalbėjusiųjų išsakytiems argumentams, sakė, kad reikėtų susipažinti su ekonominiais skaičiavimais apie Lietuvos laivų konkurentabilumą palyginus su kitų valstybių laivais.

Jurgis Utovka sakė, kad mokesčių lengvatų klausimus reikia spręsti ir dėl to, kad daugelis jūrininkų dirbti užsienio laivuose samdosi Lenkijoje arba Latvijoje, kad nelieka jūrininkų, mokančių Lietuvos valstybei mokesčius.

Gintautas Šivickis atkreipė dėmesį, kad sudarant viceministro V.Vasiliausko siūlomą darbo grupę, reikėtų apibrėžti aiškius tikslus.

Algirdas Butkevičius, apibendrinęs kalbėjusiųjų mintis, taip pat pritarė pasiūlymui sudaryti darbo grupę, kuri turėtų išnagrinėti mokesčių lengvatų klausimus ir iki š.m. gruodžio 1 d. parengti atitinkamų įstatymų pataisų projektus. Šiai darbo grupei vadovauti siūlytų finansų viceministrą Vitą Vasiliauską, joje turėtų dalyvauti Susisiekimo ministerijos atstovai.

INFORMACIJA apie 2001-10-10 d. posėdį Nr. 8

Klaipėdos žvejybos laivų prieplaukos statybos problemos.

Posėdyje dalyvavo susisiekimo viceministras Arijus Ramonas, Susisiekimo ministerijos vandens transporto departamento direktorius Juozas Darulis, žemės ūkio viceministras Kazys Maksvytis, Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Vytautas Vaitiekūnas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriaus pavaduotojas Algirdas Kamarauskas, žvejų visuomeninių organizacijų atstovai, Seimo nariai Bronius Bradauskas, Valentinas Greičiūnas, Egidijus Skarbalius, Vaclov Stankevič, Jurgis Utovka, Rimas Valčiukas.

Algirdas Kamarauskas informavo apie Klaipėdos žvejų prieplaukos statybos darbų eigą. Dabartiniu metu atlikta darbų už 7 mln. litų, objekto statybą planuojama užbaigti 2002 m. pirmąjį pusmetį. Iš spręstinų problemų Algirdas Kamarauskas paminėjo krantinės konfigūracijos pataisymo (dėl aiškesnės skiriamosios ribos tarp Karinių jūrų pajėgų bazės bei statomo uosto) darbų finansavimą.

Posėdžio metu pasikeista nuomonėmis dėl žvejybos laivų prieplaukos steigimo ir veiklos pagrindinių principų.

UAB "Eksponentė" direktorius Stasys Paulauskas supažindino su dviem parengtais uosto steigimo ir veiklos principų variantais. Pagal vieną jų (parengtą Žuvininkystės departamento direktoriaus Vytauto Vaitiekūno) uostą valdytų vienas operatorius, o pagal antrąjį variantą, parengtą Stasio Paulausko - keli operatoriai.

Komisijos nariai Valentinas Greičiūnas ir Bronius Bradauskas pasisakė už vienos struktūros, kuri vykdytų operatoriaus funkcijas, įsteigimą.

Įvyko diskusija Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žvejybos laivų prieplaukai paskirtų krantinių teritorijų nuomos klausimais. Diskusijos metu išaiškėjo, kad minėtus klausimus galima išspręsti vadovaujantis dabartiniu metu galiojančiais teisės aktais. Sprendimas posėdžio metu nebuvo priimtas.

INFORMACIJA apie 2001-11-14 d. posėdį Nr. 9

1. Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 134 straipsnio papildymo įstatymo (Nr. IXP-952) projekto ir lydinčiųjų teisės aktų projektų svarstymas.

Svarstant LR muitinės kodekso 134 straipsnio papildymo įstatymo projektą buvo išklausyta AB "Laivitė" juridinio skyriaus viršininkės Onos Gailiuvienės ir AB "Vakarų laivų remontas" generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos informacija apie problemas, su kuriomis susiduria laivų remonto įmonės dėl laikinojo prekių įvežimo procedūros taikymo remontuojant užsienio valstybių laivus: procedūrų forminimas užima daug laiko, didėja darbų savikaina, nėra mechanizmo kontroliuoti likusių nepanaudotų remontui užsakytų prekių ir kt.. Jų nuomone, problemų sprendimui reikėtų pakeisti 1997 m. Vyriausybės nutarimu Nr. 898 patvirtintos Laikinojo prekių įvežimo tvarkos 1 ir 3 punktus bei papildyti Muitinės kodekso 134 ir 111 straipsnius.

Finansų ministerijos bei Muitinės departamento atstovų Mindaugo Palijansko, Jono Miškinio ir Šarūno Avižienio nuomone, LR Muitinės kodekso 134 straipsnio papildymo įstatymo projektui negalima pritarti, kadangi jis prieštarauja Stambulo konvencijos, kurią Seimas ratifikavo 1997 m., nuostatoms. Jie teigė, kad nagrinėjamų klausimų sprendimui reikia taikyti Muitinės kodekso 80 straipsnio nuostatas, pagal kurias remontui naudojamos prekės įforminamos pritaikant išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūrą. Dabartiniu metu Vyriausybei yra pateiktas svarstyti Vyriausybės nutarimo "Dėl išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo" projektas.

Komisijos nariai bendru sutarimu pritarė Rimvydo Vaštako ir Vaclov Stankevič pasiūlymui Finansų ministerijai kartu su laivų remonto įmonių atstovais apsvarstyti Muitinės departamento siūlomą variantą taikyti Muitinės kodekso 80 straipsnio nuostatas bei Vyriausybės nutarimo "Dėl išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo" projektą.

2. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo (Nr. IXP-955) projekto svarstymas.

Parengtame įstatymo projekte numatoma pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nulinį tarifą taikyti užsienio žvejybos laivams, kurie tarptautiniu maršrutu gabena žuvį, o taip pat okeaniniams žvejybos laivams, vykdantiems ūkinę veiklą už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.

Finansų ministerijos atstovė Inga Šimonytė informavo apie Finansų ministerijoje parengtą naują Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo redakciją. Šio įstatymo projektas yra perduotas svarstyti Vyriausybei, kuriai pritarus jis bus pateiktas Seimui. Todėl, jos nuomone, Seimui nereikėtų teikti Komisijos posėdyje svarstomo įstatymo projekto, kadangi naujosios redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projekte numatoma PVM nulinį tarifą taikyti visiems jūriniams laivams, vykdantiems komercinć veiklŕ.

Valentino Greičiūno ir Vaclov Stankevič nuomone, iki susipažinimo su naująja Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo redakcija tikslinga būtų daryti pertrauką ir neteikti Seimui Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Bendru sutarimu buvo pritarta šiai Komisijos narių nuomonei.

INFORMACIJA apie 2001-11-21 d. posėdį Nr. 10

Pasiūlymai Komisijos darbų programoms.

Rimas Valčiukas informavo apie įvairių valstybinių ir nevyriausybinių institucijų pateiktus pasiūlymus prašant juos įtraukti į Komisijos darbų planus. Komisijos nariai pasisakė dėl prioritetinių klausimų: Vaclov Stankevič pasiūlė į darbų programas įtraukti tarptautinių konvencijų ratifikavimo klausimus, Rimvydas Vaštakas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo ir Saugios laivybos įstatymo pakeitimo įstatymų projektus, taip pat apsvarstyti klausimus, susijusius su Klaipėdos uosto teritorijoje taikomais tarifais, Rimas Valčiukas – diskusijas Baltijos krantų tvarkymo programos bei Pajūrio ir Kuršių marių urbanizacijos, rekreacinių zonų bei priekrantės žvejybos plėtros strategijos parengimo klausimais.

Pasikeitus nuomonėmis sutarta kitam posėdžiui parengti 2001 - 2002 m.m. darbų planų ir perspektyvinės darbų programos iki 2004 m. projektus.

INFORMACIJA apie 2001-11-30 d. posėdį Nr. 11

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas.

Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento direktorius Juozas Darulis pristatė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo bei papildymo įstatymo projektą, o Tranzito skyriaus vedėjas Aleksas Adomaitis – minėto įstatymo projekto skirsnio "Laisvasis uostas" straipsnius. Posėdžio metu pasikeitus nuomonėmis sutarta iki š.m. gruodžio 4 d. visus pasiūlymus pateikti Susisiekimo ministerijai, o pasiūlymų kopijas – Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos sekretoriatui.