Šeimos ir vaiko reikalų komisija, vykdydama parlamentinės priežiūros funkcijas, kartu su Žmogaus teisių komitetu 2001 m. lapkričio 21 d. surengė išvažiuojamąjį išplėstinį posėdį Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje. Išnagrinėtos ir aptartos švietimo ir vaiko teisių apsaugos problemos. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Gražina Imbrasienė supažindino posėdžio dalyvius su kompleksinio tyrimo, atlikto šalies specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namuose, rezultatais.

Švietimo ir mokslo viceministras Alvydas Puodžiukas informavo posėdžio dalyvius apie Čiobiškio specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namuose atliktą patikrinimą, išaiškintus trūkumus bei numatomas priemones.

Patikrinimą atlikusios komisijos nuomone, būtina iš esmės pertvarkyti vaikų ugdymo sistemą globos namuose. Mokymo procesą siūloma organizuoti atsižvelgiant į vaikų žinių lygį, mokymosi galimybes. Taip pat siūloma rengti modifikuotas, adaptuotas ir individualias programas moksleivių atsilikimui įveikti.

Įstaigos vadovams pasiūlyta sustiprinti pedagoginės veiklos priežiūrą, sukurti pedagoginio darbo priežiūros ir jo analizės sistemą.

Taip pat komisija siūlo kurti partneriškus moksleivių ir pedagogų santykius, moksleivių skatinimo už gerą elgesį sistemą, daugiau bendradarbiauti su vaikų interesus ginančiomis institucijomis.

Šeimos ir vaiko reikalų komisijos narė Dalia Kutraitė-Giedraitienė siūlė analizuojant bei vertinant darbą specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose atkreipti dėmesį į tai, jog šioje institucijoje su vaikais dirbti iš tiesų yra nelengva, vaikai turi daug agresijos, nemaža dalis jų dėl to kenčia, būtina vaikus diferencijuoti. Į visus klausimus siūlė žiūrėti sistemiškai, siekiant išvengti turėtų klaidų.

Švietimo ir mokslo ministerijos Socialinės politikos departamento direktorius Rolandas Zuoza abejojo ar verta laikyti didelius specialiuosius vaikų auklėjimo ir globos namus, reikėtų nedidinti kontingento skaičiaus į tokią įstaigą. Organizuojant darbą siūlė daugiau pritraukti nevyriausybines organizacijas.

Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė Giedrė Purvaneckienė pastebėjo, kad nagrinėjant bet kokius klausimus, susijusius su vaikais, pirmoje eilėje reikėtų žiūrėti vaiko interesų, o ne pareigūnams norimų ar palankių sprendimų. Siūlė nepamiršti, jog būtina nuo tų vaikų apie kuriuos kalbame, reikia apsaugoti ir kitus vaikus.

Teisės instituto direktorius Antanas Dapšys pažymėjo, kad yra reikalingos pedagoginės priemonės, tačiau ne visiems vaikams vienodai jas reikia taikyti. Su tokiais vaikais daugiau turi dirbti psichologai.

Posėdžio dalyvius direktorius informavo apie Nepilnamečių kriminalinės justicijos reformos eigą, įstatyminės bazės kūrimą, institucijų reformą, kvalifikacijos kėlimą, visuomenės informavimą. Jis pastebėjo, kad globos ir baudžiamųjų bei alternatyvių laisvės atėmimui poveikio priemonių taikymo institucijų sistemoje yra numatyta sukurti trijų lygių institucijas: minimalios (bendros ) priežiūros - savivaldybių lygmens, vidutinės (sustiprintos) priežiūros - apskričių lygmens ir maksimalios (griežtos) priežiūros - šalies lygmens nepilnamečių įstaigas.

Apie vaikų priežiūros, ugdymo problemas kalbėjo Čiobiškio Vilniaus, Veliučionių, Gruzdžių specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų vadovai, pedagogai, Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai, Vaikų teisių apsaugos tarnybų vadovai, Žmogaus teisių komiteto, Šeimos ir vaiko reikalų komisijos nariai.

Pažymėta, jog būtina sukurti teisės normų sistemą, kuri užtikrintų galimybę vaikams, siunčiamiems į specialiąsias mokyklas, įgyti išsilavinimą ir integruotis į visuomenę.

Švietimo ir mokslo ministerijai pasiūlyta pateikti Seimui projektą, reglamentuojantį sunkiai auklėjamų vaikų mokymosi ir integravimosi į visuomenės gyvenimą procesą.