Posėdis Nr.17
![]()
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
VERSLO IR UŽIMTUMO KOMISIJA
POSĖDŽIO PROTOKOLAS
2001-12-06 Nr.17
Vilnius
Posėdžio pirmininkė - Birutė Vėsaitė.
Protokolą rašė - Paulius Nezabitauskas.
Dalyvavo:
Komisijos nariai: Birutė Vėsaitė, Jonas Budrevičius, Gintaras Didžiokas, Stasys Kružinauskas, Saulius Lapėnas, Pranas Vilkas
Darbotvarkė:
- Dėl patentų išdavimo tvarkos smulkiesiems verslininkams įstatymo projekto (komisijos narys Saulius Lapėnas);
- Dėl pelno mokesčio įstatymo (IXP-1205)
- Einamieji klausimai
Svarstyta:
- Dėl pasiūlymų pelno mokesčio projektui Nr. IXP-1205;
Birutė Vėsaitė komisijos nariams pristatė paruoštus pasiūlymus pelno mokesčio projektui (pasiūlymai pateikti žemiau).
Komisijos nariai pritarė šiems pasiūlymams.
Stasys Kružinauskas pridūrė, jog pasiūlymas taikyti nulinį pelno mokesčio tarifą naujai įsteigtiems vienetams turėtų būti taikomas smulkioms įmonėms, tai yra vienetams turintiems 10 darbuotojų bei pajamos per metus siektų 500 tūkst. Lt.
Saulius Lapėnas pasiūlė pakeisti pajamas pelno mokesčio pasiūlyme nuo 500 tūkst. Lt iki 1000 tūkst. Lt.
- Patentų išdavimo tvarkos smulkiesiems verslininkams įstatymo projekto pristatymas. Pranešėjas Saulius Lapėnas (pasiūlymai pateikti žemiau).
Birutė Vėsaitė pasiūlė , kad šį įstatymo projektą dėl patentų išdavimo tvarkos smulkiesiems verslininkams, nusiųsti Lietuvos Smulkaus ir Vidutinio verslo plėtros asociacijai, Lietuvos laisvos rinkos institutui bei LR Finansų ministerijai bei paprašyti jų išvadų.
Komisijos nariai pritarė posėdžio pasiūlymams.
Komisijos primininkė Birutė Vėsaitė
P.Nezabitauskas, 396739
PASIŪLYMAI
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PELNO MOKESČIO
ĮSTATYMO PROJEKTUI Nr. IXP 1205*
1. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
3) pelno nesiekiantys vienetai, kurie neuždirba/negauna pajamų iš veiklos.
2. Išbraukti 5 straipsnio 2 dalyje 500 tūkst. ir įrašyti 1000 tūkst., bei ją išdėstyti taip:
2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst . 1000 tūkst. litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje.
3. Papildyti 5 straipsnį 4 dalimi:
4. Naujai besikuriančių vienetų, dirbančių gamybos sferoje apmokestinamasis pelnas, gautas savivaldybių, kuriose nedarbo lygis 25 procentais didesnis už šalies nedarbo lygio vidurkį, teritorijose, du metus nuo vieneto įregistravimo dienos apmokestinamas taikant nulinį (0 procentų) mokesčio tarifą.
Ši nuostata taikoma vienetams, nurodytiems 5 straipsnio 2 dalyje.
4. Išbraukti 11 straipsnio 4 dalį bei pakeisti žemiau esančios straipsnio dalies numeraciją:
4.Jei pelno nesiekiantys vienetai tampa šio mokesčio mokėtojai, nes gauna veiklos pajamų, tai apskaičiuodami mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną, gali iš mokestinio laikotarpio pajamų atimti ir tų pajamų paskirstymo sumą susidariusią iki sekančio po ataskaitiniu mokestiniu laikotarpiu mokestinio laikotarpio trečiojo mėnesio paskutiniosios dienos ( toliau dalyje paskirstymo suma). Tokia pajamų paskirstymo suma negali būti atimama iš ne pelno siekiančio vieneto pajamų, apskaičiuojant sekančių po ataskaitinio mokestinio laikotarpio mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną .
Teikia:
Seimo narė Birutė Vėsaitė
Pagrindinės individualios veiklos įstatymo nuostatos
Dabar ir reikėtų pabandyti apibrėžti pagrindines Individualios veiklos įstatymo nuostatas:
Atsisakyti klaidingo patento termino. Vietoj patentinės veiklos galėtume naudoti individualios veiklos terminą, o patentą pakeisti leidimu arba verslo liudijimu ( kaip siūlė liberalų parengta LR Gyventojų pajamų mokesčio ir turto deklaravimo įstatymo projektas). Kitas dalykas, jog reikėtų individualią veiklą reikėtų apsibrėžti kaip veiklą, kuria gali užsiimti fizinis asmuo, kurio metinės pajamos neviršija sumos, nuo kurios būtina registruotis PVM mokėtoju.
Atsisakyti baigtinio veiklos rūšių vardinimo. Čia reikėtų sudaryti sąlygas patiems fiziniams asmenims pildyti patentinių veiklų sąrašą, tai yra jie galėtų gauti leidimą bet kuriai veiklos rūšiai. Manau, jog daug tikslingiau būtų apibrėžti veiklas, kuriomis būtų draudžiama verstis, o ne tas, kuriomis leidžiama.
Panaikinti apribojimus išsipirkus leidimą verslui teikti paslaugas ar atlikti darbus įmonėms ar kitiems juridiniams asmenims. Šis apribojimas gana aiškiai suvaržo patentininkų veiklos laisvę ir kartu juos diskriminuoja. Kaip matyti iš Lenkijos ar Vokietijos pavyzdžio tokie apribojimai nėra taikomi.
Įtvirtinti principinę nuostatą- mokesčius mokėti nuo gaunamų pajamų ir tai susieti su visuotiniu pajamų deklaravimu. Tokia nuostata praplėstų mokesčių mokėtojų ratą bei kartu surenkamų mokesčių kiekį, nes bet kokią smulkią veiklą vykdantis asmuo bus priverstas mokėti mokesčius. Kita tokios nuostatos reikšmė būtų tokio mokesčio ekonominis pagrindimas, tai yra tu moki nuo to, kiek tu gauni pajamų. Tuo tarpu dabar susidaro padėtis, kai asmuo išsiperka patentą, kurio vertė dažnai tampa didesnė nei patentininko pajamos. Kaip rodo Lenkijos bei Vokietijos pavyzdys ši nuostata puikiai veikia ir mokesčiai nuo pajamų mokami gana senai ir ši praktika gana aiškiai pasiteisino. Aišku, jog šios nuostatos įvedimas turėtų būti siejamas su visuotiniu pajamų deklaravimu, kuris ir leistų gana efektyviai panaudoti šią nuostatą, tai yra kiekvienu atveju asmuo turės pagrįsti savo pajamas ir tuo būdu jis bus priverstas mokėti mokesčius. Suprantama turėtų būti numatytos ir aiškios ekonominės sankcijos už apgaulingą deklaravimą ar gyvenimą ne pagal gaunamas pajamas.
Įstatymas turėtų nustatyti tam tikras mokesčių ribas skirtingoms veiklos rūšies. Kaip matyti iš Lenkijos pavyzdžio, skirtingų tarifų taikymas skirtingoms veiklos rūšims yra gana efektyvus, nes leidžia nustatyti mokesčius, atsižvelgiant į tos srities pelningumą bei populiarumą. Tarkime 1999 metais prekyba užsiimančių fizinių asmenų mokesčio už patentą dalis sudarė 64.6 proc. visų asmenų, dirbusių pagal patentą, mokesčio. Gana aiškiai matyti, jog daugiausia patentininkų verčiasi prekyba, tuo tarpu pramonė tarkime 1999 metais sudarė tik 12.5 proc. visų patentininkų skaičiaus, paslaugos- 8.6 proc., statyba- 7.8 proc. Taigi atsižvelgiant į gaunamas pajamas skirtingose veiklos srityse ir reikėtų nustatyti tam tikras mokesčio ribas. Vis dėlto savivaldybių taryboms turėtų būti paliekama galimybės nustatinėti galutinius tarifus nustatytose ribose. Tokiu būdu būtų išsaugotas tęstinumas su jau dabar egzistuojančia tvarka. Be to tai leistų įvertinti atskirų regionų savitumus bei juose egzistuojančią verslo aplinką.
Iš individualios veiklos gaunami mokesčiai turėtų sudaryti savivaldybių pajamas. Kaip matyti iš Lenkijos patirties, įplaukos iš analogiškų mokesčių sudaro vietinės valdžios pajamas. Tokiu būdu tai leistų išspręsti savivaldybių pajamų klausimus ir kartu daryti savivaldybes finansiškai suinteresuotais asmenimis, kurie stengtųsi prižiūrėti, kad mokesčiai būtų mokami ir svarbiausia prisidėti sudarant sąlygas, kad butų iš ko sumokėti.
Taigi tokios galėtų būti esminės Individualios veiklos įstatymo nuostatos. Koks galėtų būti konkretus šių nuostatų turinys- tai jau diskusijų reikalas. Svarbiausia, sutarti dėl tokio įstatymo reikalingumo bei jo esminių nuostatų, o tada įpareigoti Vyriausybę parengti tokio įstatymo projektą. Manau, jog šį įstatymą turėtų rengti tikri profesionalai, kurie sugebėtų įvertinti galimas pasekmes bei atsižvelgti į kitų valstybių patirtį.
Pabaigai reikėtų dar kartą pateikti, mano nuomone, svarbiausią nuostatą: tik tada, kai valdžia skatins, o ne slopins individualumą, kūrybiškumą bei iniciatyvumą, tik tada, kai valstybėje bus stiprus smulkus verslas, tik tada bus galima kalbėti apie ekonomikos stiprėjimą bei visų žmonių gerovės didėjimą.
Taigi tokia būtų mano vizija dėl patentinės veiklos ateities ir tikiuosi, jog mano pateikti pasiūlymai bus naudingi ir jie susilauks Jūsų reakcijos, sprendžiant problemas, kurios susidarė šioje verslo srityje.
Seimo narys Saulius Lapėnas
|