Seimo narys Viktor Uspaskich viešuose pareiškimuose teigia, kad Etikos ir procedūrų komisija 2002 m. sausio 14 d. posėdyje, priimdama sprendimą "Dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto Seimo nariui Viktorui Uspaskich dalyvaujant reklaminėse akcijose" pažeidė Seimo statuto ir Komisijos veiklos nuostatų ( patvirtintų 1995 m. sausio 17 d., o ne 2002 m. sausio 3 d., kaip klaidingai teigia Seimo narys V. Uspaskich) nurodymus, reglamentuojančius Komisijos darbo tvarką. Visos pretenzijos dėl Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio sprendimo teisėtumo nepagrįstos. Norminis aktas negali būti aiškinamas išėmus citatą iš konteksto, nepateikiant viso straipsnio turinio. Etikos ir procedūrų komisijos nuostatų 7 straipsnio 2 punkte sakoma, kad Komisijos svarstomais klausimais dokumentai priimami: "paprasta posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma; jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas". Ir tik toliau, tame pačiame straipsnio punkte pažymima, ką ir citavo Seimo narys V. Uspaskich, kad sprendimas dėl Seimo narių netinkamo elgesio priimamas daugiau kaip pusės visų Komisijos narių balsų dauguma. Šiuo atveju nebuvo svarstomas V. Uspaskich elgesys (tai net kelis kartus buvo pabrėžta ir Komisijos posėdyje), o tik tai, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą derinant viešuosius ir privačius interesus. Taigi, Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas priimtas vadovaujantis tiksliai laikantis Seimo statuto normų, reglamentuojančių Komisijų darbo tvarką.

Seimo nario Viktoro Uspaskich nuomonė, kad A. Salamakinas turėjo nusišalinti nuo balsavimo, priimant Komisijos išvadą, nieko bendra neturi su viešais ir privačiais interesais. Faktas, kad abu Seimo nariai kandidatavo vienoje rinkiminėje apygardoje, nesukelia interesų konflikto, nes dabar tiek A. Salamakinas, tiek ir V. Uspaskich turi tokį patį Seimo nario mandatą suteikiantį vienodas teises visiems Seimo nariams. Be to, Komisijos posėdžio metu Komisijos pirmininkas išdėstė visas su šiuo faktu susijusias aplinkybes ir Komisijos nariai nereikalavo, kad jis nusišalintų nuo balsavimo.

Komisija sprendimą priėmė vadovaudamasi Seimo statuto18 straipsnio 1 ir 2 punktais, kur draudžiama Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams. Seimo narys privalo gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus bei kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Iškilus interesų konfliktui, Seimo narys privalo elgtis taip, kaip nurodo šis statutas bei Etikos ir procedūrų komisijos ar Vyriausios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijos. Seimo narys privalo daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių ir kad visuomenė turėtų visas galimybes tuo įsitikinti bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 punktais (įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti).