POSĖDŽIO PROTOKOLAS

2002-01-20 Nr.3

Vilnius

Posėdžio pirmininkas – Birutė Vėsaitė

Protokolą rašė - Paulius Nezabitauskas

Dalyvavo:

Komisijos nariai : Gintaras Didžiokas, Stasys Kružinauskas, Saulius Lapėnas, Jonas Budrevičius, Pranas Vilkas, Julius Veselka.

Kviestiniai svečiai: Tomas Jovaiša (LDRMT, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), Laimis Čepelė (Lietuvos verslo darbdavių konfederacija), Mykolas Aleliūnas, Laura Žičkutė (Lietuvos pramonininkų konfederacija), Leonas Perkumas (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), Janina Gaižutytė (Lietuvos darbo birža), Nijolė Mackevičienė (Lietuvos darbo birža).Algirdas Sysas (LR Seimo narys, Lietuvos profsąjungų pirmininkas).

Darbotvarkė:

1. Lietuvos darbo biržos funkcijos bei jos naudingumas organizuojant Teritorinių darbo biržų veiklas;
2. Užimtumo fondo lėšų paskirstymo tvarka ir efektyvumas;
3. Darbo biržų efektyvesnis perkvalifikavimo mechanizmas į procesą įtraukiant ir darbdavius.
4. dėl Jaunimo užimtumo rezoliucijos vykdymo.

I. Svarstyta:

• Lietuvos darbo biržos veikla efektyvaus perkvalifikavimo ir įdarbinimo procese;
• Užimtumo fondo lėšų skyrimas verslo kūrimui ir viešiesiems darbams.

Stasys Kružinauskas pradėjęs posėdį pasakė, kad Lietuvoje bedarbystė didėja, nežiūrint į tai, kad Užimtumo fondo lėšos taip pat didėja. Galima daryti išvada, kad pinigų skyrimas bedarbystės mažėjimui efekto neduoda. Todėl reikėtų peržiūrėti Darbo biržos funkcijas, ar visos funkcijos tikrai turėtų būti skirtos šiai organizacijai, gal būtų galima dalį funkcijų perduoti savivaldybėms. Darbo birža disponuoja Užimtumo fondo lėšomis ir teikia informaciją kaip jos yra panaudojamos. Viešuosius darbus atlikę bedarbiai 80 proc. grįžta į Darbo biržą. Manau, kad Darbo birža skelbia tik geras prognozes kitiems metams, o neįgyvendina jų šiandien. 38 proc. bedarbių, persikvalifikavusių DB ieško darbo pagal įgytą kvalifikaciją. Dar viena problema ta, kad įdarbinant viešųjų darbų bedarbį viešiesiems darbams, Darbo biržai neįteisino kaip darbuotoją, o pagal SODRĄ reikia darbuotoją įforminti ir net mokėti už nepanaudotas atostogas. Didžiausias išlaidas DB sudaro: bedarbio išlaikymas, pačios DB išlaikymas, o mažiausiai skiriama lėšų verslo organizavimui, darbo vietų sukūrimui.

Kas liečia perkvalifikavimą, tai didžiausią efektą duodą , kai bedarbiai įsidarbina ir tuo pačiu mokosi.

Todėl siūlau:

1. Turime peržiūrėti lėšų skyrimo tvarką išlaidoms aktyvios ir pasyvios darbo rinkos politikos priemonėms;

2. Numatyti dalį lėšų skirti savivaldybėms smulkaus ir vidutinio verslo plėtros skatinimui;

3. Peržiūrėti pagrindines DB funkcijas, dalį jų nukreipiant savivaldybėms.

 

II. Dėl Jaunimo užimtumo rezoliucijos vykdymo.

Nuspręsta:

Surengti dar vieną komisijos posėdį dėl studentų praktikų įgyvendinimo Lietuvos įstatymuose su ministerijų atstovais. Taip pat dėl perkvalifikavimo proceso įtraukiant ir darbdavius, bei dėl lėšų skyrimo viešiesiems darbams tvarkos, surengti papildomą posėdį kartu su Lietuvos darbo birža, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei su darbdavių konfederacijomis

 

 

Protokolą rašė Paulius Nezabitauskas