Šeimos ir vaiko reikalų komisija 2001 m. gruodžio 19 dieną išklausė Komisijos narės Dalios Kutraitės-Giedraitienės informaciją apie Briuselyje įvykusią tarptautinę konferenciją osteoporozės klausimais.

Osteoporozė - tai kaulų išretėjimas, dėl kurio atsiranda polinkis lūžti kaulams, sakė pranešėja. Skirtingai nuo trauminių lūžių, osteoporoziniai lūžiai įvyksta nesant jokio arba esant labai mažam poveikiui į stuburo slankstelius, riešą arba šlaunikaulį. Tiesioginės metinės sveikatos išlaidos dėl šlaunikaulio lūžių yra milžiniškos visame pasaulyje.

Dalia Kutraitė-Giedraitienė informavo, kad Europos Parlamento prašymu Europos Komisijos Visuomenės Sveikatos Direktoratas sudarė ekspertų komandą, kuri išnagrinėjo padėtį ir 1998 metais parengė Raportą apie osteoporozę Europos Bendrijoje, prevencijos priemones bei tolesnių veiksmų rekomendacijas.

Raportas apie osteoporozę Europos Bendrijoje, pastebėjo pranešėja, tai kvietimas kovoti su osteoporoze, kuri yra viena iš svarbiausių plintančių ir dar ne galutinai ištirta liga. Nepaisant gana pesimistinių prognozių, raporte teigiama, kad vilties yra ir reikia kovoti, siekiant palengvinti sergančiųjų ir visuomenės naštą, padaryti viską, kas įmanoma.

Tarptautinis osteoporozės fondas dar kartą atkreipė Europos parlamentarų dėmesį į tai, kad ši liga Europos šalyse, kur žmonės vis vėliau išeina į pensiją, taps aštria socialine problema. Dėl netinkamos mitybos ir nejudraus gyvenimo būdo osteoporozė tampa tikra laikmečio rykšte. Nuo šlaunikaulio ir stuburo slankstelių lūžių miršta ar lieka invalidais vis daugiau žmonių. Prognozuojama, kad osteoporozinių lūžių rizika per ateinančius 50 metų išaugs dvigubai.

Tačiau osteoporozė nėra į neviltį varanti liga, sakė pranešėja, jei ji bus diagnozuota anksti. Mokslininkai turi pakankamai duomenų, įrodančių, kad galima ne tik ligai užkirsti kelią, bet ir ją efektyviai gydyti.

Lietuvoje ši klastinga liga tampa vis svarbesne visuomenės sveikatos problema. Kaip žinoma, mūsų šalyje apie 250 000 žmonių serga osteoporoze, kas trečia vyresnio amžiaus moteris ir kas šeštas vyras kenčia nuo šios ligos padarinių. Beveik pusė moterų, kurioms šiandien 50 metų, ateityje gali patirti kaulų lūžius.

Osteoporozės gydymo išlaidos Lietuvoje dalinai kompensuojamos. Todėl atsirado galimybė sunkiausiems pacientams skirti efektyviausią gydymą. Sekantis žingsnis - rasti galimybių kompensuoti bent dalį tyrimo kainos.

Pranešėja priminė, kad 2001 metų pabaigoje LR Seime buvo organizuota konferencija, kiti renginiai osteoporozės tema.

Diskusijoje dalyvavo Giedrė Purvaneckienė, Justina Kirnienė, Virmantas Velikonis, Ona Babonienė. Paaiškėjo, kad minėtai klastingai ligai, kuri ateityje gali sudaryti svarbių visuomenės sveikatos problemų, per mažai skiriama dėmesio. Gyventojai nepakankamai apie tai informuojami, daugeliu atvejų liga diagnozuojama pavėluotai, trūksta diagnostinės aparatūros, dėl brangiai kainuojančių tyrimų tik maža dalis gyventojų laiku kreipiasi į gydytojus.

Siekiant užkirsti kelią sparčiai plintančiai osteoporozei, sumažinti milžiniškas sveikatos išlaidas dėl šlaunikaulio lūžių, Komisija kreipėsi į Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas su pasiūlymu imtis efektyvių priemonių kovai su šia klastinga liga: laiku ją diagnozuoti, sustiprinti gydymą, kompensuoti bent dalį osteoporozės tyrimo kainos didelės rizikos pacientams.

Taip pat Komisija pasiūlė suaktyvinti prevencinį darbą, plėtoti informaciją apie artėjantį pavojų, savalaikio gydymo efektyvumą, laiku įtakoti reikiamą gyvenimo būdą, padėsiantį išvengti klastingos ligos.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuos metus Lietuvos osteoporozės fondas skelbia vaikų metais, Komisija rekomendavo mokyklose, vaikų ugdymo įstaigose organizuoti švietėjišką bei profilaktinį darbą, aiškinti apie mitybos, gyvenimo būdo svarbą, kitas priemones ligai išvengti.

Posėdyje buvo aptartas Vilniaus, Alytaus, Klaipėdos, Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namų bei Kauno vaiko raidos centro "Lopšelis", Panevėžio Algimanto Bandzos vaikų globos namų vadovų laiškas, kuriame išreiškiamas nuogąstavimas, kad sumažinus finansavimą gali sutrikti jų vadovaujamų įstaigų veikla, vaikų gydymas, ugdymas bei globa.

Komisijos pirmininkė Giedrė Purvaneckienė pastebėjo, kad išsamiai išanalizavus visų šešių kūdikių namų ataskaitas, lėšų taupymui būtų galima rasti ir vidinių rezervų.

Pateiktoje medžiagoje rašoma, jog pastaruoju metu Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos, Alytaus kūdikių namuose kasmet buvo mažinamas pedagogų etatų skaičius arba jie buvo keičiami į medicinos darbuotojų etatus. Tas suprantama. Švietimo ir mokslo ministro 1998 12 17 įsakymu Nr. 1565 kūdikių namų pedagogams nustatytas 20 val. per savaitę darbo laikas. Tuo tarpu kiti specialistai dirba normalią darbo savaitę.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei Komisija pasiūlė iš esmės peržiūrėti kūdikių namų veiklą bei minėto Švietimo ir mokslo ministro 1998 12 17 įsakymo Nr. 1565 pagrįstumą.

Komisija išklausė Justinos Kirnienės pateiktą informaciją dėl p. Leonoros Daugudienės, gyvenančios Pirčiupiuose, Valkininkų seniūnijoje, Varėnos rajone, prašymo.

Leonora Daugudienė kreipėsi į Komisiją prašydama padėti paspartinti dingusios septyniolikmetės dukters Monikos Daugudytės, registruotos Vilniuje, paiešką. Duktė kasdien važinėjo iš Valkininkų į Vilniaus "Ąžuolo" vidurinę mokyklą. 2001 m. gruodžio 6 dieną išvyko į mokyklą ir atvykusi į Vilnių dingo.

Pranešėja pastebėjo, kad Leonora Daugudienė nuogąstavo, kol dokumentai siuntinėjami iš vieno policijos komisariato į kitą, mergina gali tapti narkomanijos ar prekyba žmonėmis auka bei prašė tarpininkauti ir padėti ją surasti.

Komisija kreipėsi į Policijos departamento Generalinį komisarą Vytautą Grigaravičių prašydama suaktyvinti policijos darbą organizuojant Monikos Daugudytės paiešką.

Aptarta Justinos Kirnienės pateikta informacija apie Agentūros-VISOS Lietuvos Vaikai konferencijos deklaracijoje pateiktus siūlymus siekiant apjungti valstybės ir NVO galimybes bei patirtį, parengti bendrą krizių prevencijos strategiją, sukurti tėvams ir jaunuoliams švietimo bei informacijos tinklą.

Taip pat buvo aptarti Vilniaus "Ąžuolo" vidurinės mokyklos bendruomenės ir Vilniaus Vingio vidurinės mokyklos administracijos, moksleivių tarybos bei tėvų komiteto atstovų laiškai, kuriuose išreiškiamas susirūpinimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus mokyklų reformos bei parengtos programos pagrįstumo. Esama nemažai įvairių argumentų, kurie svariai prieštarauja dabartinei švietimo reformai.

Vilniaus "Ąžuolo" vidurinės mokyklos laiško autoriai primena, jog verta pamąstyti, ką mes darome su jautriausia, globos ir rūpesčio reikalaujančia tautos grandimi - vaikais.

Mokyklos reforma, pradėjusi kelią nuo "tautinės mokyklos" kūrimo, perėjo daug slenksčių bei pakopų, prarasdama pirminę ir pagrindinę esmę, tapti Lietuvos piliečio ugdytoja. Bandomi sukurti pradinių, pagrindinių, mokyklų ir gimnazijų kombinatai gali atimti pastovumą, atsakomybę, vienas kito supratimą. Be to, dauguma moksleivių, nežiūrint didelio darbo krūvio, būtų priversti save alinti pastoviomis ilgomis kelionėmis mokyklon ir atgal.

Vilniaus "Ąžuolo" vidurinėje mokykloje, palyginus su kitomis miesto vidurinėmis mokyklomis, moksleivių pažangumo rodikliai yra aukšti. Sumaišius įvairų lygių ir skirtingo paruošimo moksleivius, jų bei mokytojų adaptacijai prireiks pusmečio. Visa tai neigiamai atsilieps moksleivių pažangumui, o nusivylusį ir beieškantį užsimiršimo jaunimą gali pritraukti narkomanija, nusikaltėlių pasaulis.

Vilniaus Vingio vidurinės mokyklos administracijos, moksleivių tarybos bei tėvų komiteto atstovų laiške rašoma, kad savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, pertvarkant rusiškų mokyklų tinklą, numatoma likviduoti Vingio vidurinę mokyklą, kurioje mokosi 934 moksleiviai, mokiniams teks mokytis įvairiose miesto mokymo įstaigose, daugelis patyrusių pedagogų liks be darbo. Mokyklos pastate numatoma įkurti J.Basanavičiaus gimnaziją, kur mokysis apie 400 moksleivių.

Prieš dvejus metus mokykla pradėjo diegti profilinę sistemą, dirbama įtemptu režimu, trimis pamainomis. Nuo 1998 metų mokykloje organizuotos jaunimo vakarinės pamaininės klasės, jose mokosi 189 moksleiviai.

Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato savivaldybių policijos Vilkpėdės policijos nuovados duomenimis mokykla yra svarbi darbo grandis Vilkpėdės rajono nusikalstamumo, narkomanijos prevencijos darbe.

Pažymėta, kad Savanorių prospekto rajone gyvena daug rusų tautybės žmonių, kurių vaikams nebus kur mokytis, juo labiau, kad jau uždaryta rusų 37 vidurinė mokykla ir jos vietoje įsikūrė lietuviška Simono Daukanto vidurinė mokykla.

Išnagrinėjus keliamą problemą paaiškėjo, kad kuriamas Vilniaus miesto mokyklų tinklas, numatantis tik pagrindines ir gimnazijos mokymo įstaigas, be alternatyvaus mokymo, nebus efektyvus ir neišspręs šiuolaikinių mokymo problemų, neatspindės reformos reikalavimų. Taip pat manome, kad Vingio mokyklos likvidavimas sukels nereikalingą mikrorajono gyventojų įtampą, bus pažeistos vaikų teisės, padidės jaunimo nusikalstamumo rizika.

Komisija pritarė Vilniaus Vingio vidurinės mokyklos administracijos, moksleivių tarybos bei tėvų komiteto atstovų laiške pateiktiems siūlymams, pertvarkant rusiškų mokyklų tinklą, vadovautis reformos nuostatomis, skatinti mokyklų įvairovę ir organizuoti šioje mokykloje alternatyvią integruotą (jungtinę) mokymo įstaigą ar mokymo centrą moksleivių viduriniam išsilavinimui įgyti. Taip būtų panaudota mokykloje sukaupta patirtis bei išspręstos kylančios problemos.

Šeimos ir vaiko reikalų komisija kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministrą siūlydama atsižvelgti į Vilniaus Vingio bei Vilniaus "Ąžuolo" vidurinių mokyklų bendruomenės atstovų laiškuose pateiktas argumentuotas pastabas dėl mokyklų reformos organizavimo.

Komisija taip pat išklausė ir aptarė pateiktą informaciją apie p.Virginijos Šaparnytės, Daivos Cvirkienės, Česlovos Nešukaitienės, Birutės Kavaliauskienės ir kituose prašymuose, laiškuose keliamus klausimus bei pritarė siūlymams ir pranešėjos pateiktų atsakymų projektams

Diskusijose dalyvavo Komisijos nariai: Ona Babonienė, Dalia Kutraitė-Giedraitienė, Virmantas Velikonis, Komisijos pirmininkė Giedrė Purvaneckienė.