POSĖDŽIO PROTOKOLAS

(išvažiuojamasis posėdis)

2002-02-19 Nr.4

Vilnius

Posėdžio pirmininkas – Birutė Vėsaitė,

Protokolą rašė - Paulius Nezabitauskas.

Dalyvavo:

Komisijos nariai : Stasys Kruţinauskas, Saulius Lapėnas, Pranas Vilkas, Dalia Teišerskytė.

Peticijų komisijos pirmininkas: Rimantas Ruzas.

Darbotvarkė:

1) Komisijos narių apsilankymas Kauno AB “Ragutis” (Kaunas, Kaunakiemio 2). Šioje bendrovėje komisijos nariai susipažino su alaus pramone, įmonės moderniomis linijomis bei alaus gamybos technologija.

2) 15.00 val. įvyko susitikimas su Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacija (Kaunas, Muitinės g.13a).

Susitikimo darbotvarkė:

Nr.	Temos pavadinimas
1.	LRS Verslo ir uţimtumo komisijos veiklos pristatymas Komisijos pirmininkė – B.Vėsaitė, komisijos nariai
2.	Aktualiausios Kauno smulkiųjų ir vidutinių verslininkų problemų pristatymas: a) didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų veiklos skaidrumas- R.Suslavičius ; b) IDV, Sodros ir pelno mokesčiai-V.Morozovas; c) privalomojo TPCA draudimo įmokų tarifų nepagrįstumas ir nusikalstamas rinkos varžymas -A.Mackevičius ; d) Savivaldybės savivalė miesto transporto versle-N.Vaitkūnas; e) Civilinio kodekso sutarčių teisės pataisa- A.Mackevičius .
3.	Diskusijos
4.	Asociacijos kasmetinės nominacijos “Už didžiausią indėlį sprendžiant verslo problemas Lietuvoje” –2001 m.
5.	Diskusijos su spaudos atstovais

 

Komisijų nariai apsilankė Kauno alaus AB “ Ragutis”. Šioje bendrovėje komisijų nariai apžiurėjo kaip yra įrengtos modernios alaus virimo, pasterizavimo, bei įpakavimo technologijos. Susipažino su darbuotojais jų darbo sąlygomis bei uždarbiais. Komisijai įmonės istoriją ir jos politiką pristatė gen. direktorius Audrius Mikšys.

Po apsilankymo bendrovėje, komisijos nariai atvyko į Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociaciją.

Asociacijoje komisijos narius pasitiko Kauno smulkieji ir vidutiniai verslininkai taip pat ir asociacijos prezidentė Laima Mogenienė.

Susitikimą pradėjo Asociacijos prezidentė Laima Mogenienė, kuri verslininkams pristatė Seimo narius bei pateikė susitikimo darbotvarkę.

Komisijos pirmininkė B.Vėsaitė verslininkams pristatė Verslo ir užimtumo komisijos veiklŕ, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo ateities gaires Europos Sŕjungoje (ES).

Pirmą klausimą dėl didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų veiklos skaidrumo pristatė- R.Suslavičius.

R.Suslavičius susitikime sakė, jog atsiranda problema kai plečiasi mažmeninės prekybos tinklai, kurie sudaro vieni kitiems vis didesnes konkurencines sąlygas tuo mažindami prekių kainas, kurias išsidera iš tiekėjų ir gamintojų, o šiems lieka vos keli procentai nuo prekės savikainos. Be to ką tik įsikūrę prekybos tinklai sumažina arba dempinguoja prekių kainas, kad aplinkinės mažos parduotuvėlės subankrutuotų. Sumažėjus konkurentams prekių kainos vėl normalizuojasi. Mažmeniniai prekybos tinklai užima šiuo metu apie 75 proc. mažmeninės prekybos rinkos.

Kita problema, tai prekių kredito draudimas. Mažiems tiekėjams arba gamintojams, kurių apyvarta nėra didelė, yra per brangu apdrausti savo prekes ir jeigu 2 mlrd. Lt apyvartą turintis prekybos tinklas šiandien subankrutuos, tai smulkieji verslininkai subankrutuos taip pat. Panaši situacija buvo su “Spar” parduotuvėmis. Jos subankrutavo ir verslininkai už parduotą produkciją neatgavo pinigų.

Manau, kad Seimas turėtų nustatyti ribas, kada tokio dydžio UAB skelbtų savo duomenys apie įmonės apyvartą veiklą kapitalą, tuo padidindami įmonės skaidrumą. Tuomet tiekėjai, gamintojai matydami prekybos tinklų veiklos rezultatus, finansinę būklę, galės įvertinti savo prekių draudimą, prekių kiekio tiekimą ir pan.

Birutė Vėsaitė atsakydama į iškeltą problemą sakė, kad su didžiųjų prekybos tinklų savivale šios Seimo nariai susipažinę, bet šie centrai nepažeidžia konkurencijos įstatymo. Pirmininkė paminėjo, kad Vyriausybėje buvo sudaryta darbo grupė skirta su prekybos tinklų susijusiomis problemoms spręsti. Ši darbo grupė prie Ūkio ministerijos paruošė pasiūlymus Vyriausybei. Premjeras ministerijoms liepė iki kovo mėn. pradžios paruošti pasiūlymus dėl didžiųjų prekybos tinklų darbo reglamentavimo. Logiškiausiais pasiūlymas yra įsteigti profesines sąjungas arba darbo tarybas prekybos tinkluose. Šios tarybos pačios galėtų reguliuoti darbuotojų laiką, uždarbį ir kitas darbo sąlygas.

Jaučiame, kad šalies bendras vidinis produktas auga (BVP), o žmonės šito nejaučia, reiškia kažkur tas kapitalas nusėda į privačias kišenes.

V.Morozovas pristatė antrąjį susitikimo klausimą. Turiu surinkęs bylą, kurioje susegti dokumentai nuo praeitų metų birželio mėnesio. Tai yra tas Sodros įstatymas, kuris įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 d. Manau, kad padidinus mokestį įplaukos į biudžetą nepadidės, kadangi nėra bazės ir tai pripažįsta Seimo narys A.Sysas. Šiuo metu individualios įmonės apmokestintos patento mokesčiu, pelno mokesčiu. Jeigu verslininkas įregistravo įmonę tai moka trys mokesčius; moka kaip darbdavys, kaip individualios įmonės savininkas, sumoka ir pelno mokestį. Manau, kad individualioms įmonėms yra sudaromos ne vienodos sąlygos verslui vystyti. Todėl reikėtų peržvelgti šį įstatymą ir teikti naujus pasiūlymus.

Pelno mokestis taip pat yra kliūtis verslui vystyti. Jeigu anksčiau pelno mokestis mažoms įmonėms buvo 15 proc. 1 mln. Lt apyvartai, tai dabar padarė 500 tūkst. Lt apyvartai 13 proc. Turint tokią apyvartą ir darbuotojus išlaikant, tai to pelno tikrai nėra daug, o mokėti valstybei tenka nemažai.

D.Teišerskytė papildė, kad Seimo nariai priimdami įstatymus neįsigilina į priimamojo įstatymo grįžtamąjį efektą.

S.Kruţinauskas išsamiai atsakė susirinkusiems verslininkams, kad pagal šį įstatymą individualių įmonių verslininkai turi mokėti daugiau, bet ir gaus didesnę pensiją. Nepamirškite, kad Lietuvoje reikia išlaikyti ir mokyklas ir mokytojus ir visą socialinę sistemą, tam reikia pinigų. Dėl pelno mokesčio, tai aš sutinku, kad jį reikėjo panaikinti individualioms įmonėms, bet ne mažoms ir vidutinėms įmonėms.

P.Vilkas mūsų komisija vieningai sutiko, kad pelno mokestis turėtų būti iki 5 procentų IDV ir smulkioms įmonėms. Kita problema, kad Seime pradeda įsigalioti įstatymai jau kitą mėnesį, tai nėra gerai , gal būt valstybei tai gerai, nes greitai yra surenkami mokesčiai, o įmonėms tai sunkus prisitaikymo laikotarpis.

S.Lapėnas sakė, kad šiandien įkūrus įmonę nėra prasmės dirbti, nes iškarto užgula mokesčių našta. Žmonėms gyvenantiems kaime yra žymiai geriau gyventi iš pašalpų, negu pradėti kurti savo verslą, taip sumažinant pragyvenimo riziką.

Susitikime pristatė problemas dėl privalomojo civilinio draudimo įmokų dydžio taikymo Lietuvos gyventojams. Jis paminėjo, kad Estijoje Latvijoje Civilinės atsakomybės draudimo įmoka yra šiek tiek didesnė, bet gyvybė apdrausta žymiai didesnėmis sumomis (Estijoje iki 3.5 mln.Lt, Latvijoje 70 tūkst. Lt)negu Lietuvoje (30 tūkst.). Manau , kad čia reikėtų atlikti tam tikras įstatymų pataisas.

Pasibaigus diskusijoms, komisijos nariai pritarė nuomonei, kad reikėtų sudaryti bendrą su Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų problemų sprendimų darbotvarkę, kuria remiantis, komisijos posėdžiuose, reikėtų aptarinėti ir priiminėti sprendimus.

Susitikime buvo pritarta nuomonei, kad reikia dažniau rengti komisijos nariams susitikimus su verslininkais, tuomet įvairių problemų sprendimas būtų ir skaidresnis ir kokybiškesnis.

Po susitikimo įvyko Asociacijos organizuojamos kasmetinės nominacijos “Už didžiausią indėlį sprendžiant verslo problemas Lietuvoje” –2001 m. Šis garbės titulas buvo įteiktas komisijos pirmininkei B.Vėsaitei už aktyvų smulkaus ir vidutinio verslo rėmimą Seime, bei aktyvų jų teisių gynimą.

 

P.Nezabitauskas, 396739