2002 m. vasario 20 dieną Seimo I-jų rūmų Konstitucijos salėje įvyko Šeimos ir vaiko reikalų komisijos ir Parlamentinės moterų grupės bendras posėdis. Jame dalyvavo per 50 kviestųjų: Vilniaus universiteto, Filosofijos ir sociologijos bei Teisės institutų ir kitų mokslo institucijų mokslininkai, Vyrų ir moterų lygių galimybių komisijos nariai, ministerijų, tarnybų vadovai, specialistai, visuomeninių organizacijų atstovai. Posėdyje dalyvavo Seimo Pirmininko Pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis.

Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė socialinių mokslų daktarė Giedrė Purvaneckienė, sociologijos magistras Andrius Purvaneckas pristatė sociologinį tyrimą "Moteris Lietuvos visuomenėje" ir knygą Andrius Purvaneckas, Giedrė Purvaneckienė “Moteris Lietuvos visuomenėje: palyginamoji tyrimų analizė”.

1995 metais visuomenei buvo pristatyta studija "Moteris Lietuvos visuomenėje". Jos pagrindą sudarė 1994 metais atlikto tyrimo duomenys, kuriais remiantis atlikta Lietuvos gyventojų nuostatų lyčių vaidmenų šeimoje ir visuomenėje atžvilgiu analizė bei tirta Lietuvos gyventojų nuomonė apie moterų padėtį Lietuvoje. Minėtoje studijoje buvo pateiktos išvados atskleidžiančios ne tik moterų padėtį Lietuvoje bet ir vertybines nuostatas, įteisinančias patriarchalinius santykius šeimoje ir visuomenėje.

2000 m, šis tyrimas buvo pakartotas. Nuo tyrimo pradžios praėjus šešeriems metams jau galima spręsti apie pasikeitimus Lietuvos visuomenėje bei šeimoje, o taipogi įvertinti socialinių pokyčių įtaką visuomenės nuostatoms šeimos bei lyčių lygybės klausimais.

Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti, kaip per pastaruosius šešerius metus pasikeitė Lietuvos gyventojų nuostatos lyčių vaidmenų šeimoje ir visuomenėje atžvilgiu, išsiaiškinti, ar pasikeitė Lietuvos gyventojų nuomonė apie moterų padėtį Lietuvoje. Reprezentatyvią Lietuvos vyrų ir moterų apklausą atliko kompanija "Baltijos Tyrimai". Atsitiktinės atrankos būdu buvo apklausti 15-74 metų sulaukę 1522 nuolatiniai Lietuvos gyventojai - 1020 moterų ir 502 vyrai.

Studijoje “Moteris Lietuvos visuomenėje: palyginamoji tyrimų analizė” pristatomos Lietuvos moterų ir vyrų vertybinės orientacijos šeimos atžvilgiu, šeimos vietos pokyčiai vertybių skalėje, šeimos modelio pasirinkimo pokyčiai, požiūris į vaikų skaičių šeimoje, abortus, skyrybas, darbą, socialinę politiką, moterų dalyvavimą valdžioje ir politikoje. Tyrimas taip pat apima kai kuriuos praktinius šeimos gyvenimo aspektus, lyčių vaidmenis šeimoje, lyčių diskriminaciją, smurtą prieš moteris.

Išvadoje:

- šeima Lietuvos gyventojams yra didžiausia vertybė;

- Lietuvos gyventojų požiūris į šeimą bei lyčių vaidmenis nuolat modernėja, tačiau išlieka pronatalistinėmis;

- ypatingą reikšmę Lietuvos gyventojai suteikia vaikams;

- abortai Lietuvoje vis dar išlieka aštria problema;

- absoliučiai daugumai Lietuvos gyventojų yra svarbus visavertis ir laimingas šeimos gyvenimas;

- palyginti su 1994 metais, Lietuvos gyventojai darbą laiko svarbesne gyvenimo sritimi;

- Lietuvos gyventojų nuomonė apie socialinę politiką nuo 1994 metų nepasikeitė;

- Lietuvoje labai mažai moterų dalyvauja politikoje ir aukšto lygio valdyme;

- palyginti su 1994 metais, sumažėjo dalis moterų, teigiančių, kad patyrė kokią nors diskriminacijos dėl lyties formą;

- smurtas - viena opiausių Lietuvos problemų.

Studijos autoriai taip formuluoja pačią bendriausią išvadą: "Lietuvos gyventojų nuostatos šeimos atžvilgiu modernėja, tačiau jos dar nepakeitė Lietuvos gyventojų elgesio. Daugelyje gyvenimo sričių moterų padėtis negerėja, o kai kuriose dar labiau įsitvirtina tradicinis lyčių vaidmenų pasidalijimas.”

Diskusijoje buvo aptartos šeimos, moterų, vaikų problemos. Ypač teigiamai darbą įvertino ir daug gerų žodžių autoriams pasakė knygos recenzentė profesorė, habilituota daktarė Ona Voverienė, Moterų parlamentinės grupės narė Birutė Vėsaitė, profesorė habilituota daktarė Vlada Stankūnienė ir daugelis kitų renginio dalyvių.