1. Komisijos veiklos kryptys ir struktūra

Pradėjus vis daugiau dėmesio skirti integracijai į NATO reikalams, 1996-2000 m. kadencijos Seimas nusprendė sudaryti nuolatinę Seimo NATO reikalų komisiją (toliau -Komisija) ir tokiu būdu sustiprinti parlamentinę integracijos į NATO kontrolę.

Seimo NATO reikalų komisija sudaryta 1999 m. birželio 29 d. Seimo nutarimu Nr. VIII-1272. Tų pačių metų lapkričio 4 d. Seimo nutarimu Nr. VIII-1393 buvo patvirtinti NATO reikalų komisijos nuostatai. Pagal Nuostatus Komisiją sudaro 15 narių.

2001 m. NATO reikalų komisijos sudėtis buvo tokia:

Vaclov Stankevič (Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija) - Komisijos pirmininkas (nuo 2001 01 22), Užsienio reikalų komiteto narys, Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos narys;

Rasa Juknevičienė (Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcija) - Komisijos pirmininko pavaduotoja, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė;

Vytenis Povilas Andriukaitis (Socialdemokratinės koalicijos frakcija) - Komisijos narys, Europos reikalų komiteto pirmininkas, Užsienio reikalų komiteto narys, Komisijos Konstitucijos pataisoms rengti narys;

Vydas Baravykas (Socialdemokratinės koalicijos frakcija) - Komisijos narys, Aplinkos apsaugos komiteto narys;

Kazys Bobelis (Mišri Seimo narių grupė) - Komisijos narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Subalansuotos aplinkos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos narys;

Algirdas Gricius (Liberalų frakcija) - Komisijos narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys;

Gediminas Jakavonis (Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija) - Komisijos narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Antikorupcijos komisijos narys;

Jonas Korenka (Socialdemokratinės koalicijos frakcija) - Komisijos narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos narys;

Algirdas Kunčinas (Socialdemokratinės koalicijos frakcija) - Komisijos narys, Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys;

Alvydas Medalinskas (Liberalų frakcija) - Komisijos narys, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Užsienio reikalų komiteto narys;

Visvaldas Nekrašas (Socialdemokratinės koalicijos frakcija) - Komisijos narys, Sveikatos reikalų komiteto narys;

Kazimira Danutė Prunskienė (Valstiečių ir naujosios demokratijos partijų frakcija) - Komisijos narė, Ekonomikos, Europos reikalų komitetų narė, Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos pirmininkė, Komisijos Konstitucijos pataisoms rengti narė;

Alvydas Sadeckas (Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija) - Komisijos narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Europos reikalų komiteto narys;

Romanas Algimantas Sedlickas (Liberalų frakcija) - Komisijos narys, Teisės ir teisėtvarkos, Europos reikalų komitetų narys, Antikorupcijos, Etikos ir procedūrų, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijų narys, Komisijos, prižiūrinčios Konstitucinio įstatymo Nr.I-1392 įgyvendinimą, narys;

Egidijus Vareikis (Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija) - Komisijos narys, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Užsienio reikalų komiteto narys.

Komisijos privalumas - jos narių kompetencija. Komisijos nariai Algirdas Gricius, Rasa Juknevičienė, Algirdas Kunčinas, Alvydas Sadeckas yra Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje nariai. Daugelis Komisijos narių yra strategiškai svarbių tarpparlamentinių ryšių su JAV (V.Stankevič, A.Medalinskas, K.Bobelis, A.Gricius, R.Juknevičienė, J.Korenka, A.Sadeckas, R.A.Sedlickas, E.Vareikis), Vokietija (R.A.Sedlickas, K.Bobelis, V.Nekrašas, K.D.Prunskienė, E.Vareikis) ir kitomis valstybėmis grupių nariai.

Komisijoje dirba patarėja Rūta Ratkevičienė ir pagal terminuotą darbo sutartį Ona Janukonienė. Seimo rudens sesijos metu komisijoje praktiką atliko Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ketvirto kurso studentas Vilius Ivanauskas

2. Komisijos veikla

Seimo II (pavasario) ir III (rudens) sesijų metu buvo surengta 15 NATO reikalų komisijos posėdžių. Apsvarstyti 23 klausimai.

Komisijos posėdžiuose nagrinėtus klausimus galima suskirstyti į tris grupes:

1) NATO plėtros perspektyvos, pasaulio įvykiai ir NATO plėtra;

2) Lietuvos pasirengimo narystei NATO programa, integracija į NATO;

3) Lietuvos visuomenės informavimas NATO plėtros klausimais.

Svarstant šiuos klausimus dalyvavo įvairių institucijų atstovai: Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijų darbuotojai, Europos Komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų atstovai. Pateiksime plačiau šių klausimų nagrinėjimą Komisijos posėdžiuose.

1) Įvertinant NATO plėtrą buvo analizuojama, kaip NATO narės - didžiosios valstybės gali įtakoti naują plėtros etapą, kokios yra galimos NATO plėtros strategijos bei kaip šios strategijos yra įtakojamos tarptautinės politikos konteksto: NATO santykių su Rusija, rugsėjo11-osios įvykių ir JAV užsienio politikos, kitų NATO narių užsienio ir vidaus politikos. Tokia problematika atsispindi šiuose posėdžiuose:

 

2001 m. vasario 19 d.

1. Užsienio reikalų viceministro G. Čekuolio pranešimas apie dabartinį NATO plėtros etapą Europos valstybių sostinėse.

2. 2000 – 2001 m. Lietuvos pasirengimo narystei NATO programa ir NATO delegacijos vizito (2001 01 30 – 2001 02 02) rezultatai.

3. Visuomenės informavimo bendrais saugumo ir integracijos į Aljansą klausimais programa.

2001 m. kovo 19 d.bendras posėdis su Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetais

Narystės NATO veiksmų plano vykdymo eiga.

2001 m. gegužės 21 d.

1. 2001 m. balandžio 20 d. Liublianoje (Slovėnija) šalių kandidačių į NATO politikos direktorių ir 2001 m. gegužės 10-12 d. NATO šalių kandidačių Ministrų Pirmininkų susitikimo Bratislavoje (Slovakija) rezultatai.

2. Visuomenės tyrimų apklausos rezultatai

 

2001 m. liepos 9 d.

Pastarųjų mėnesių įvykių NATO plėtros klausimais mūsų šalyje ir užsienyje apžvalga.

2001 m. rugsėjo 19 d.

Lietuvos Respublikos Seimo ryšių su Vokietijos Bundestagu plėtojimas NATO plėtros kontekste.

2) Turbūt pati svarbiausia Komisijos posėdžiuose svarstytų temų buvo Lietuvos integracijos į NATO įvertinimas. Nuomonėmis, analizuojant Lietuvos galimybes būti pakviestai į NATO, dalijosi užsienio reikalų viceministras G.Čekuolis, buvęs ambasadorius ypatingiems pavedimams V.Ušackas, URM Daugiašalių santykių departamento Integracijos į NATO skyriaus vedėjas J.Grinevičius. Apie Lietuvos galimybes prisiimti NATO įsipareigojimus (narystės veiksmų plano vykdymo eiga) kalbėjo krašto apsaugos ministras L.A.Linkevičius, užsienio reikalų ministras A.Valionis, krašto apsaugos viceministras dr. P.Malakauskas, Lietuvos kariuomenės vadas brig.gen. J.A. Kronkaitis. Sugebėjimą efektyviai koordinuoti valstybines paslaptis šiame integracijos procese įvertino Valstybės saugumo departamento vadovas M.Laurinkus, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretorius E.Matulevičius ir kiti.

Paminėtini šie posėdžiai:

2001 m. vasario 5 d.

Lietuvos Respublikos pasirengimas prisiimti Vašingtono sutartyje ir atitinkamuose NATO plėtros studijos nuostatuose numatytus įsipareigojimus bei tolesnis aktyvus dalyvavimas Narystės veiksmų plano (MAP) procese – tai koordinuota visos valstybės integracija į NATO.

 

2001 m. vasario 26 d.

Vygaudo Ušacko pranešimas komisijos nariams ir tarpparlamentinių ryšių grupių su NATO šalimis pirmininkams “Lietuva – NATO: prioritetai JAV”.

2001m. kovo 21 d.

1. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininko M. Laurinkaus pranešimas apie Lietuvos pasirengimo narystei NATO programos (MAP) Saugumo dalyje numatytų programų ir priemonių įgyvendinimo raidą.

2. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriaus E. Matulevičiaus pranešimas apie esamą įslaptintos informacijos apsaugos sistemos būklę Lietuvoje.

3. NATO saugumo biuro ekspertų inspekcinių vizitų už 2000 m. ir 2001 m. rezultatų aptarimas bei NATO Saugumo biuro parengtos Individualaus bendradarbiavimo su Lietuva saugumo klausimais programos pristatymas.

4. VSD paslapčių apsaugos padalinio ir NATO Lietuvai perduotų įslaptintų dokumentų Centrinės Registratūros patalpų Fizinio saugumo užtikrinimo programos įgyvendinimo pristatymas.

2001 m. balandžio 9 d.

Lietuvos pasirengimas narystei NATO: pažangos ataskaitos (Progress Report) pristatymas, 2001 m. kovo 29 d. Šiaurės Atlanto Tarybos (NAC) rezultatai

2001 m. birželio 4 d.

2001 m. balandžio 9 d. Nacionalinio saugumo ir gynybos, Užsienio reikalų komitetų bei NATO reikalų komisijos bendro posėdžio protokoliniu nutarimu sudarytos darbo grupės pasiūlymų NATO reikalų komisijai svarstymas.

2001 m. spalio 17 d.

1. Lietuva - NATO po rugsėjo 11-osios.

2. Dėl Lietuvos pasirengimo narystei NATO 2001-2002 m. programos.

2001 m. lapkričio 14 d

Užsienio reikalų viceministro Giedriaus Čekuolio informacija apie Lietuvos delegacijos dalyvavimo Sustiprinto Vyriausiojo NATO politikos komiteto posėdyje 2001 10 25 Aljanso būstinėje Briuselyje rezultatus.

3. Komisijos posėdžiuose taip pat buvo pastebėta, jog integracija į NATO yra susijusi su tokiomis sritimis kaip visuomenės informavimas, mokslas, korupcija. Šiems klausimams buvo skirta keletas komisijos posėdžių, kuriuose pranešimus skaitė akademikas B.Juodka, STT vadovas V.Junokas ir kiti asmenys.

2001 m. birželio 13 d.

Išvažiuojamasis Komisijos posėdis Lietuvos mokslų akademijoje tema: "NATO - mokslui, mokslas - NATO".

2001 m. gruodžio 12 d.

Korupcija - kliūtis Lietuvai žengiant į euroatlantines struktūras.

Svarbu paminėti ir per šiuos metus surengtus kelis NATO reikalų komisijos susitikimus su įvairių Lietuvos institucijų, kitų šalių pareigūnais.

2001 balandžio 2 d. įvyko Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir NATO reikalų komisijos narių susitikimas su JAV ekspertais F.Tapparo ir W.Fedorochko. JAV ekspertai išsakė nuomonę apie mūsų šalies karinių programų vykdymą ir joms skirtų biudžeto lėšų panaudojimą. Tą pačią dieną įvyko ir kitas susitikimas - su NATO šalių ambasadoriais ir gynybos atašė, reziduojančiais Vilniuje.

Rugsėjo mėnesį įvyko Didžiosios Britanijos grupės Tarpparlamentinėje sąjungoje delegacijos susitikimas su Komisija, Užsienio reikalų bei Europos reikalų komitetais.

Ypatingai didelio dėmesio susilaukė 2001 lapkričio 12 d. įvykęs Komisijos susitikimas su JAV nevyriausybinės organizacijos "U.S. Committee on NATO" prezidentu Bruce P.Jacksonu. Jo metu buvo pastebėta, kad NATO viršūnių susitikime turėtų būti kalbama apie penkių ar septynių šalių pakvietimą deryboms dėl narystės NATO.

Taip pat vyko susitikimai su Vilniuje vykusios NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos dalyviais. Komisija organizavo susitikimus su NATO šalių diplomatais, reziduojančiais Lietuvoje. Keletą susitikimų įvyko su Čekijos Respublikos ambasadoriumi arba jo įgaliotais atstovais, nes Čekijos ambasada yra NATO kontaktinė ambasada Lietuvoje.

Kiekvieną savaitę po rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV, buvo ruošiama informacinė medžiaga "NATO savaitė". Joje buvo apžvelgiami svarbiausi savaitės straipsniai, susiję su NATO plėtra, Lietuvos ir NATO santykiais, kitais politiniais įvykiais.

Komisijos posėdžiuose ypač aktyvūs buvo tie Komisijos nariai, kurie dalyvauja NATO Parlamentinės Asamblėjos darbe.

Kai kurie Komisijos nariai dalyvavo tik pusėje posėdžių, nedalyvavimą motyvuodami dideliu darbo užimtumu - komitetuose, frakcijose, kitose komisijose, taip pat komandiruotės, rinkėjų problemų sprendimas ir pan.

 

Komisijos perspektyvos bei trumpas palyginimas

su atitinkamomis struktūromis Latvijoje ir Estijoje

NATO reikalų komisijos pirmininkas V.Stankevič yra kalbėjęs (NATO žinios, 2001 m., rugsėjis, Nr.8): “Seimui keliu užduotį- kaip galima aktyviau bendrauti su Belgijos, Liuksemburgo, Olandijos, Vokietijos bei Prancūzijos parlamentarais. Šių šalių pozicija dėl NATO plėtros į Baltijos valstybes dar nėra tokia aiški kaip mūsų šalininkų - JAV, Danijos, Čekijos ir Lenkijos. Todėl į šias šalis reikia siųsti Lietuvos parlamentarų delegacijas, kad jie kalbėtų su politikais ir aiškintų mūsų siekius. Tai gerokai veiksmingesnis metodas nei deklaracijų ar kreipimųsi rašymas.

Antra svarbi sritis - tai aktyvus darbas su visuomene. Kuo labiau Lietuvos žmonės palaikys integraciją į NATO, tuo stipresni bus mūsų argumentai kalbant su NATO valstybių politikais ir tuo didesnė bus tikimybė, kad būsime pakviesti į NATO 2002 metų rudenį”.

Tai, apie ką kalbėjo Komisijos pirmininkas, parodo, jog Komisija aiškiai nusiteikusi “paspausti” parlamentą pasinaudoti turimais pranašumais (įstatymų leidyba, ryšiai su kitais parlamentais, ryšiai su visuomene) ir įsitraukti į integracijos reikalus.

Reikėtų skatinti tarpparlamentinius santykius su svarbiausių NATO šalių parlamentais. Labai svarbūs yra Lietuvos ir JAV tarpparlamentiniai ryšiai. Nuo 2000 m. gruodžio 5 d. veikia Lietuvos ir JAV tarpparlamentinių ryšių darbo grupė “Atlantic Bridge”. Šiai grupei, kurią sudaro 37 parlamentarai, vadovauja A.Medalinskas. JAV Kongreso dėmesys Lietuvai ypač padidėjo paskutiniaisiais metais. Pažymėtina, kad Lietuvoje per pastaruosius trejetą metų apsilankė 56 Kongreso nariai. Būtų galima išskirti Senato spikerio Hasterto apsilankymą Lietuvoje. Lietuvą taip pat aplankė ir JAV Kongreso įtakingų patarėjų delegacijos. Jas sudarė po 10-11 patarėjų, kurie susitiko su aukščiausiaisiais Lietuvos pareigūnais ir susipažino su Lietuvos laimėjimais įvairiose srityse. Akivaizdu, jog lobistinės politikos kryptingumas prisideda prie to, jog Kongrese yra susiformavęs nuolatinių Baltijos šalių rėmėjų būrelis, padedantis priimti Lietuvai naudingus sprendimus.

2001 metų spalio mėnesį įvykusiame NATO reikalų komisijos posėdyje bei susitikime su p. B.Jacksonu buvo diskutuojama ir apie galimybes siekti, kad Vokietijos parlamentas paremtų Lietuvos narystę NATO. Nuolat bandoma pasinaudoti gerais santykiais su Čekija, Lenkija. Pavyzdžiui, dar visai neseniai spaudoje buvo išplatintas pranešimas, jog kitų metų gegužės mėnesį Lietuvos ir Lenkijos Seimo narių asamblėja JAV sostinėje Vašingtone surengs bendrą posėdį, kurio pagrindinis tikslas - paremti Lietuvos narystę NATO. Į posėdį bus pakviesti abiejų šalių išeivijos atstovai bei JAV Kongreso nariai.

Komisija yra užsibrėžusi tikslą palaikyti ryšius su visuomene ir tuo gerinti NATO įvaizdį žmonių akyse. Šiuo požiūriu galime išskirti santykių palaikymą su tautinėmis mažumomis. Buvo surengta susitikimų su skirtingų tautinių mažumų atstovais, kuriuose buvo kalbama apie Lietuvos integracijos procesus į NATO.

Kalbant apie svarbių teisės aktų priėmimą integruojantis į NATO , reikia paminėti, jog 2001 m. gruodžio mėnesį įvykusiame komisijos posėdyje apie korupciją (posėdyje analizuota problema, jog korupcija neigiamai veikia Lietuvos įvaizdį integruojantis į euroatlantines struktūras) Lietuvoje buvo nuspręsta, jog turi būti ir toliau priimami bei tobulinami antikorupcinę veiklą reglamentuojantys įstatymai.

Komisija turi nemažai galimybių plėtoti savo veiklą ir kartu, kaip viena iš Lietuvos parlamento dalių, prisidėti prie bendro darbo integruojantis į NATO.

Pažymėtina, kad tarp šalių pretendenčių į NATO Lietuvos parlamentas vienintelis turi specialią komisiją. Palyginę su Baltijos šalimis Latvija ir Estija, galime pastebėti, jog šių šalių parlamentuose dėmesys NATO reikalams nėra taip sukoncentruotas: nėra vienos institucijos dirbančios tik NATO klausimais.

Norėtume tikėti, jog JAV prezidento G.W.Bush kvietimas “…ištiesti rankas ir atverti širdis naujiesiems nariams, kad visai Europai būtų užtikrintas saugumas” (“extend our hands and open ourhearts to new memebrs, to build security for all of Europe”) bus išgirstas , ir Lietuva 2002 m. rudenį Prahoje bus pakviesta įsilieti į Aljanso gretas. Taip būtų įvertintos ir integracija į NATO besirūpinusių Lietuvos institucijų pastangos.

 

Komisijos pirmininkas Vaclov Stankevič