Lietuvoje vyksta svarbūs pasikeitimai valstybės finansų valdymo ir kontrolės srityje - valstybės ir savivaldybių biudžetų reforma bei nauji įpareigojimai kontroliuojant biudžetų vykdymą, vidaus audito sistemos įvedimas valstybiniame sektoriuje bei jo įtakos vidaus kontrolės sistemai vertinimas. Šie ir kiti pasikeitimai Lietuvos valstybiniame sektoriuje bei eurointegracijos procesas reikalauja atnaujinti valstybinio audito vystymo strategiją, kurios tikslas užtikrinti geresnę atskaitomybę, stiprinti vidaus kontrolės sistemas, vertinti valstybės išlaidų naudingumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000-12-22 nutarimu Nr.1487 nustatė, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus ir kad Lietuvos Respublika pritaria visam ACQUIS finansų kontrolės srityje bei bus pasirengusi įgyvendinti šiuos reikalavimus nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

Lietuvos Respublikai siekiant narystės Europos Sąjungoje, Valstybės kontrolės prioritetas yra tapti išorės finansų kontrolės valstybinio audito institucija, atliekančia finansinį ir veiklos auditą pagal tarptautinius audito standartus. Todėl Valstybės kontrolė, vadovaudamasi INTOSAI Limos deklaracija, INTOSAI audito standartais, jų įgyvendinimo Europoje gairėmis bei Europos Sąjungos paramos organizacijos Centrinės ir Rytų Europos šalims tobulinant valdymą ir administravimą (toliau – SIGMA) ekspertų konsultacijomis, parengė Valstybės kontrolės 2001 – 2006 m. strateginį plėtros planą (toliau – Strateginis plėtros planas), kuris buvo patvirtintas 2001 m. rugpjūčio 21 d. valstybės kontrolieriaus įsakymu Nr.96 (paskelbtas Valstybės kontrolės tinklalapyje (www.vkontrole.lt).

Pasirengimo – nuo 2001 m. rugpjūčio iki 2002 m. gruodžio mėn.;

Rezultatų įtvirtinimo – nuo 2004 m. sausio iki 2006 m. gruodžio mėn.

Įgyvendinant Strateginį plėtros planą be atliktų priemonių, kurios nurodytos toliau ataskaitoje, buvo sukomplektuoti ir susisteminti Europos Sąjungos institucijų teisiniai aktai ES lėšų vadybos ir kontrolės srityje pagal kiekvieną struktūrinį pagalbos teikimo fondą – PHARE, ISPA, SAPARD. Kartu kaupiami Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys ES fondų lėšų apskaitą, panaudojimą ir kontrolę.

Inicijuotas Valstybinio audito ataskaitų komiteto įsteigimas Seime. Lietuvos Respublikos Seimas 2001-07-12 nutarimo Nr. IX-465 “Dėl Valstybės kontrolės 2000 metų veiklos ataskaitos” 4 straipsniu pasiūlė Seimo Biudžeto ir finansų komitetui sudaryti Valstybinio audito ataskaitų pakomitetį.

· teisinius pagrindus;

· audito metodus ir procedūras;

· valdymą;

· personalo mokymą;

· tęsdama bendradarbiavimą su tarptautinėmis aukščiausiosiomis audito institucijomis ir perimdama geriausią audito patirtį.

Siekiant efektyvaus išorės kontrolės sistemos funkcionavimo ir sukurti prielaidas valstybinio audito plėtrai, vienu iš pagrindinių Valstybės kontrolės rūpesčių 2001 metais buvo teisinės bazės tobulinimas. Šį darbą atlikti skatino spartūs pokyčiai valstybės finansų valdyme ir stojimo į Europos Sąjungą keliami reikalavimai bei rekomendacijos.

Esant bendram supratimui dėl valstybinio sektoriaus audito strategijos Seime, Prezidentūroje, Vyriausybėje ir kitose institucijose, Valstybės kontrolės pastangos įtvirtinti tarptautinėje praktikoje priimtus aukščiausiųjų audito institucijų teisinius principus pasiekė tikslą – 2001 m. gruodžio 13 d. buvo priimtas Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas. Šis įstatymas suteikia įgaliojimus ją pertvarkyti į valstybinio audito instituciją. Šio įstatymo lydimieji aktai yra Baudžiamojo proceso kodekso 134 str. pakeitimo įstatymas, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 259¹ straipsnių pakeitimo bei papildymo ir 225¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas, taip pat Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo

Valstybės kontrolės įstatymui įgyvendinti Valstybės kontrolė parengė Valstybinio audito reikalavimus, kurie suderinti su INTOSAI audito standartais, jų įgyvendinimo Europoje gairėmis bei Tarptautinės apskaitininkų federacijos (IFAC) parengtais standartais. Šie reikalavimai nustato atliekamo valstybinio audito principus, taisykles, procedūras ir reglamentuoja valstybinio audito darbą, ataskaitų rengimą bei santykius su audituojamu subjektu.

· Veiklos audito laikinasis vadovas. Jame pateiktos rekomendacijos ir patarimai praktiniam veiklos audito darbui.

· Standartizuotos darbo dokumentų formos įmonių ir įstaigų finansinei atskaitomybei tikrinti. Jų panaudojimas suteiks galimybę pareigūnui parengti darbo dokumentus ir leis efektyviau vykdyti audito priežiūrą ir peržiūrą bei padės užtikrinti, kad visi svarbūs audito darbai bus atlikti.

· Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų vertinimo metodika. Jos tikslas – padėti kokybiškai atlikti valstybės biudžeto asignavimų valdytojų vykdomų programų vertinimą.

· Įmonių finansinės veiklos (finansinio audito) metodinės rekomendacijos.

· Įstaigų finansinės atskaitomybės tikrinimo (finansinio audito) metodinės rekomendacijos.

EUROPOS AUDITO RŪMŲ, VIDURIO IR RYTŲ EUROPOS ŠALIŲ AUKŠČIAUSIŲJŲ AUDITO INSTITUCIJŲ ATSTOVŲ SUSITIKIME PARENGTOS REKOMENDACIJOS

Aukščiausiosios kontrolės institucijos turi užtikrinti, kad jų darbuotojai ir finansiniai resursai būtų naudojami efektyviai, kad būtų išsaugotas efektyvus jų įsipareigojimų vykdymas. AKI vadovybė turi parengti ir įgyvendinti tinkamą strategiją ir priemones, kurios padėtų garantuoti, kad AKI kompetentingai organizuota ir teikia aukštos kokybės ir efektyvias audito paslaugas ir rengia bei teikia ataskaitas.

tikrinimo (finansinio audito) tikslai ir metodai, tikrinimo (audito) atlikimo etapai.

Institucijos struktūra 2001 metais buvo pakeista panaikinant kontrolės punktus rajonuose ir stambinant teritorinius kontrolės skyrius. Įgyvendinant Valstybės kontrolės strateginį plėtros planą, buvo tęsiama institucijos reorganizacija. Iš šešių teritorinių kontrolės skyrių (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Utenos) buvo įsteigti trys - Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio.

Valstybės kontrolei suteikus papildomas funkcijas ir siekiant gerinti institucijos darbo kokybę įsteigti du skyriai – Europos Sąjungos fondų audito skyrius bei Kontrolės ir valstybės ataskaitų skyrius.

Institucijoje 2001 metų pabaigoje buvo 19 skyrių (1 diagrama), iš jų 11 kontrolės (audito) skyrių (3 iš jų teritoriniai). Įsigaliojus Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymui institucijos struktūra keisis 2002 metais įsteigiant finansinio ir veiklos audito departamentus, sudarytus pagal audituojamų subjektų veiklos sritis.

Institucijoje pagal išsilavinimą daugiausia (58,4 proc.) dirba ekonominį ir finansinį išsilavinimą turintys darbuotojai (3 diagrama).

· INTOSAI audito standartai;

Kvalifikacijos kėlimas pagal mokymo sritis pateiktas 4 diagramoje.

priemones kokybiškai reguliaraus mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemai sukurti. Šios sistemos pagrindiniai tikslai ir principai:

· suformuoti nuostatą prioritetiniam dėmesiui į kompetencijos ugdymą;

· ugdyti darbuotojų savikontrolę ir savęs tobulinimą;

· laipsniškas su praktiniu darbu suderintas mokymas, pritaikytas įgyti aukščiausio lygio valstybinio auditoriaus kvalifikaciją;

· sistema turi motyvuoti darbuotojus tobulėti;

· siekti, kad darbuotojų kompetencija atitiktų užimamas pareigas.

2001 metais Valstybės kontrolėje mokymus taip pat organizavo Švedijos nacionalinės audito įstaigos (NAĮ) bei SIGMA ekspertai. Švedijos NAĮ specialistai pravedė seminarus temomis: “Auditorių atestavimas ir kvalifikacijos tobulinimas”, “Informacinių technologijų strategijos rengimas”, “Vidaus kontrolė ir auditas bei jų santykis su išorės auditu”, “Audito procesas”, “Veiklos auditas”, “NAĮ, kaip sertifikuojančios institucijos, vaidmuo”. SIGMA ekspertai pravedė seminarus temomis – “Europos Sąjungos finansų valdymas ir pagrindiniai teisės aktai” bei “INTOSAI audito standartų įgyvendinimo Europoje gairės”.

1. AI nariai ir darbuotojai privalo būti sąžiningi ir turėti atitinkamą kvalifikaciją, būtiną tam, kad sėkmingai atliktų jiems patikėtas pareigas.

3. Būtina skirti didelį dėmesį ir nuolatiniam AI narių ir darbuotojų teoriniam ir praktiniam profesiniam tobulinimui tiek viduje organizuojamuose kursuose ir seminaruose, tiek universitetuose bei tarptautiniu lygiu, ir toks personalo kvalifikacijos kėlimas turi būti skatinamas visomis galimomis finansinėmis ir organizacinėmis priemonėmis.

4. Tam, kad būtų galima sukomplektuoti aukštos kvalifikacijos personalą, būtina, kad jų darbo užmokestis atitiktų tuos specifinius reikalavimus, kurie jiems keliami pagal veiklos pobūdį.

- IDI/EUROSAI praktiniame seminare apie mokymo programos sudarymą ir organizavimą, stažuotėje Europos Sąjungos Audito Rūmuose;

Iš viso 2001 metais 231 darbuotojas (90 % tikrinimo procese dalyvaujančių darbuotojų) kėlė savo kvalifikaciją. Vidutiniškai vienas darbuotojas mokėsi 41,4 akademines valandas.

Kvalifikacijai kelti išleista 56,6 tūkst. Lt. Be to, daug mokymo renginių buvo finansuojama iš Europos Sąjungos institucijų ir Švedijos tarptautinės plėtros ir bendradarbiavimo agentūros (toliau – SIDA) lėšų. Vien pagal sutartį su Švedijos NAĮ numatyta, kad SIDA skirs per 1,4 mln. Švedijos kronų.

Per praėjusius metus išsiplėtė Valstybės kontrolės tarptautiniai ryšiai. Dalyvaujame keturių INTOSAI komitetų ir darbo grupių – Vidaus kontrolės standartų ir Elektroninių duomenų apdorojimo (EDP) komitetų bei Privatizavimo audito ir Aplinkos apsaugos audito darbo grupių - veikloje:

· INTOSAI Privatizavimo darbo grupės posėdžiuose, kuriuose buvo pristatyti ir aptarti XVII INTOSAI kongresui parengti dokumentai, taip pat aptarti ekonomikos reguliavimo ir valstybinio/privataus bendradarbiavimo finansų srityje gairių projektai (birželio 10-14 d. Budapešte);

· šalių kandidačių, Maltos ir Kipro tarptautinių ryšių koordinatorių pasėdyje aptarta darbo grupių (Audito vadovų rengimo, Audito veiklos ir kt.) veikla ir pasirengimas Rytų ir Vidurio Europos, Kipro ir Maltos AAI vadovų susitikimui Limasolyje (birželio 27 - liepos 1 d. Taline).

Valstybės kontrolierius ir Valstybės kontrolės pareigūnai 2001 metais dalyvavo šiuose tarptautiniuose renginiuose:

· INTOSAI XVII kongrese Seule spalio 21-27 d., kuriame buvo nagrinėtos dvi pagrindinės temos: “Tarptautinių ir tarpnacionalinių institucijų auditas” bei “Aukščiausiųjų audito institucijų vaidmuo audituojant administracines ir valdymo reformas – AAI vaidmuo planuojant ir įgyvendinant administracines ir valdymo reformas”. Dalyvauta kongreso plenarinėse sesijose, INTOSAI komitetų bei darbo grupės posėdžiuose. Kongrese priimta svarbi rezoliucija dėl AAI vaidmens kovojant su sukčiavimu ir korupcija, peržiūrėti ir pataisyti Profesinės etikos kodeksas bei Audito standartai, Veiklos audito standartų įgyvendinimo gairių projektas, priimtos Ekonominio reguliavimo pažangios praktikos gairės;

· EUROSAI konferencijoje “Įvairių valstybinio sektoriaus audito struktūrų santykiai”, kurioje aptartas valdymo sistemų poveikis išorės valstybinio audito tvarkai, biudžetų tarpusavio priklausomybė ir įtaka išoriniam auditui, skirtingų išorės valstybinio audito institucijų tarpusavio santykiai ir bendradarbiavimas (gegužės 30 d. – birželio 3 d. Portugalijoje);

· EUROSAI seminare “Valstybės biudžeto vykdymo kontrolė naudojant informacinių technologijų priemones”, skirtame pasirengti 2002 metais Maskvoje įvyksiančiam V EUROSAI kongresui (rugsėjo 25-26 d. Varšuvoje);

· Vidurio ir Rytų Europos, Kipro, Maltos AAI ir Europos Sąjungos Audito Rūmų tarptautinių ryšių koordinatorių posėdyje, kurio tikslas buvo aptarti generalinių

· Vidurio ir Rytų Europos, Kipro, Maltos, Turkijos AAI generalinių auditorių ir Europos Sąjungos Audito Rūmų prezidento bei atstovų susitikime Kipre (lapkričio 25-27 d.);

· Europos Komisijos organizuotoje “Supratimo “ konferencijoje, skirtoje Europos Sąjungos viešųjų fondų (biudžeto) panaudojimo problemoms spręsti, akcentuojant fondų naudojimo efektyvumą ir taupumą bei šių fondų išorės ir vidaus kontrolės sistemų efektyvumą (lapkričio 7-9 d. Briuselyje);

Valstybės kontrolė 2001-01-29 pasirašė bendradarbiavimo protokolą su SIGMA, kuriame įsipareigojo

2001 metais pradėti kurti valstybinio audito instituciją, besivadovaujančią tarptautiniais audito standartais ir geriausia Europos šalių sukaupta patirtimi. Vadovybė nutarė apibrėžti prioritetines veiklos sritis bei reikiamus išteklius - numatė parengti teisinę bazę, reglamentuojančią valstybinį auditą, Strateginį plėtros planą ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemą.

SIGMA įsipareigojo teikti išvadas dėl Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, konsultuoti rengiant Strateginį plėtros planą, surengti seminarus apie kontrolės aplinką, Europos Sąjungos finansų valdymą ir finansų kontrolę reglamentuojančius teisės aktus bei 15 INTOSAI audito standartų įgyvendinimo Europoje gairių. Programa finansuota ES lėšomis.

2001 m. liepos 23 d. su Švedijos nacionaline audito įstaiga buvo pasirašyta sutartis dėl konsultavimo paslaugų teikimo. Projekto, vykdomo pagal Valstybės kontrolės strateginį plėtros planą, tikslas yra stiprinti institucijos administracinius gebėjimus, kelti pareigūnų kvalifikaciją, siekiant užtikrinti valstybinio sektoriaus atskaitomumą ir efektyvų išorės auditą. Pravesti 6 teoriniai seminarai auditorių atestavimo ir kvalifikacijos tobulinimo, audito proceso, veiklos audito, informacinių technologijų strategijos rengimo ir kt. klausimais. Projektą finansavo SIDA ir iš dalies Valstybės kontrolė.

- pademonstruoti Valstybės kontrolės pareigūnams, kaip Švedijos NAĮ ekspertai naudoja profesionalias kompiuterizuoto audito priemones;

- užtikrinti, kad Valstybės kontrolės pareigūnai yra susipažinę su Švedijoje galiojančia auditorių atestavimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema;

- planuoti ir atlikti bendrus auditus ir organizuoti praktinį Valstybės kontrolės auditorių mokymą darbo vietoje siekiant suteikti jiems praktinių žinių, reikalingų audito procedūroms atlikti, ir supažindinti juos su Europos Sąjungoje priimtais standartais;

Europos Audito Rūmų prezidento J.O.Karlsson susitikimas Europos komitete

2001 m. rugsėjo 18-20 d. su darbo vizitu Lietuvoje lankėsi delegacija, vadovaujama Europos Sąjungos Audito Rūmų prezidento Jan O. Karlsson. Valstybės kontrolieriaus susitikimo su delegacija metu buvo aptarti šie klausimai: Valstybės kontrolės vaidmuo kuriant vidaus kontrolės sistemą Lietuvoje ir atliekant jos auditą, Strateginio plėtros plano apžvalga, Valstybės kontrolės įstatymo projektas. Delegacijos susitikimo Finansų ministerijoje metu aptartas Valstybės kontrolės vaidmuo kuriant naują valstybės finansinės kontrolės sistemą, užtikrinant jos nepriklausomumą, bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis principai ir formos. Susitikimo Seimo Biudžeto ir finansų komitete metu aptarti Valstybės kontrolės ryšiai su Seimu, įgyvendinant Valstybės kontrolės atliktų tikrinimų rezultatus ir išvadas. Europos Sąjungos Audito Rūmų delegacija taip pat susitiko su Seimo Pirmininku, Europos Komisijos delegacijos, Europos komiteto prie Vyriausybės bei Užsienio reikalų ministerijos atstovais.

Vadovaujantis Europos Sąjungos Audito Rūmų bei Centrinės ir Rytų Europos šalių aukščiausiųjų audito institucijų atstovų darbo grupės parengtomis rekomendacijomis “Dėl aukščiausiųjų audito institucijų veiklos Europos integracijos kontekste”, institucijoje kaupiama ir analizuojama informacija apie šalies valstybės ir savivaldybių sektoriuose veikiančia vidaus audito tarnybų bei vidaus kontrolės sistemos būklę ir savivaldybių kontrolieriaus institucijų veiklą, taip pat rengiami siūlymų ir rekomendacijų projektai dėl minėtos sistemos tolesnio plėtojimo. Siūlymai buvo pateikti aukščiausioms šalies bei Europos Sąjungos institucijoms.

EUROPOS AUDITO RŪMŲ, VIDURIO IR RYTŲ EUROPOS ŠALIŲ AUKŠČIAUSIŲJŲ AUDITO INSTITUCIJŲ ATSTOVŲ SUSITIKIME PARENGTOS REKOMENDACIJOS

Ryšiai su žiniasklaida yra svarbus aukščiausiusios kontrolės institucijos nepriklausomumo rodiklis.

Aukščiausioji kontrolės institucija privalo turėti laisvę nustatyti savo ryšius su žiniasklaida ir visuomene veikiančių įstatymų bei teisės aktų ribose. Tai yra svarbus komponentas, įtakojantis jų nepriklausomumą bei darbo efektyvumą. Aukščiausioji kontrolės institucija turi užtikrinti, kad šis bendradarbiavimas sukurs sąžiningą ir neiškreiptą jų veiklos vaizdą ir neduos pagrindo bevaisiams prieštaravimams.

Visuomenei turi būti tiesiogiai prieinamos aukščiausiosios kontrolės institucijos ataskaitos, kurias ji nutaria viešinti. Pageidautina, kad ataskaitos būtų skelbiamos spaudoje, taip pat “Internete”.

VI skyrius. VISUOMENĖS

1. Valstybinio audito ataskaitos ir audito išvados, Valstybės kontrolės veiklos rezultatai ir kita informacija skelbiama specialiame Valstybės kontrolės leidinyje.

Vykdydama Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės institucijų organizacijos (INTOSAI) Limos deklaracijos, EUROSAI kongreso Paryžiuje deklaracijos, INTOSAI standartų bei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatas dėl veiklos viešumo principų, Valstybės kontrolė aktyviai bendravo su visuomenės informavimo priemonėmis:

· dalyvauta šešiose televizijos informacinėse ir teminėse laidose, surengtos keturios diskusijos;

· parengtos 84 spaudos publikacijos;

· organizuota 16 interviu;

· surengtos 6 spaudos konferencijos, skirtos valstybei aktualių tikrinimų rezultatams aptarti.

Visuomenės informavimo priemonėms buvo teikiama informacija apie svarbiausius auditus, akcentuojami einamieji ir perspektyviniai Valstybės kontrolės uždaviniai bei problemos. Visuomenė informuota apie AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” privatizavimo, AB “Mažeikių nafta” veiklos audito, valstybės suteiktas paskolas bei garantijas, Valstybinės ligonių kasos, Valstybinio radijo ir televizijos, Informacinių sistemų diegimo taupumo, rezultatyvumo bei efektyvumo požiūriu ir kt. tikrinimo rezultatus.

Viešumo principams realizuoti Valstybės kontrolė nuolat atnaujina interneto puslapį (www.vkontrole.lt). Jame teikiama informacija apie atliktus tikrinimus, pareigūnų telefonai, elektroninio pašto adresai, Valstybės kontrolės darbą reglamentuojantys teisės aktai, užsienio valstybių analogiškų institucijų normatyvinė bazė, Valstybės kontrolės

Kompiuterinis tinklas ir interneto puslapis leido pasiekti institucijos darbo ekonomiškumo (sumažintos išlaidos dokumentams dauginti ir persiųsti, kontrolierių tarpusavio ryšiams ir pan.).

1. Valstybės kontrolės taryba yra patariamoji valstybės kontrolieriaus institucija, svarstanti svarbiausius Valstybės kontrolės veiklos ir tarnybos Valstybės kontrolėje klausimus.

· Valstybės kontrolieriaus išvados dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos projektas;

· Valstybės kontrolės išvados dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitos apie valstybės skolą 2000 metais projektas;

· 2002 metų Valstybės kontrolės valstybinio audito ir Struktūrinių padalinių valstybinio audito programų projektai, jų sudarymo principai ir tvarka;

· Valstybės kontrolieriaus išvados dėl Lietuvos Respublikos 2002 metų valstybės biudžeto bei numatytų valstybės skolos asignavimų dydžio projektas;

· Valstybės kontrolės strateginio plėtros plano projektas;

· Valstybės kontrolės informacinės technologijos ir jų plėtros perspektyvos;

· Valstybės kontrolės 2000 metų veiklos ataskaita ir Seimo 2001-07-12 nutarimo Nr.IX-465 “Dėl Valstybės kontrolės 2000 m. veiklos ataskaitos” įgyvendinimas.

1. Valstybės biudžetas 2000 metais gavo 65572 tūkst. Lt pajamų mažiau, nei patvirtinta 2000 metų valstybės biudžeto įstatymu (pajamų užduotis įvykdyta 98,9 proc.), ir 122762,6 tūkst. Lt (2,1 proc.) mažiau nei 1999 metais.

4. Finansų ministerija 2000 metais asignavimų valdytojams perdavė 103892,6 tūkst. Lt asignavimų mažiau, nei patvirtinta 2000 metų valstybės biudžeto įstatymu, tai yra 98,4 proc. jiems priklausančios sumos. Finansavimas buvo nevienodas tiek pagal asignavimų valdytojus, tiek ir pagal valstybės funkcijas.

6. Valstybės biudžeto apskaitos, valstybės biudžeto įvykdymo balanso ir Apyskaitos sudarymo tvarka teisės aktais nereglamentuota.

9. Valstybės sektoriuje vidaus kontrolė neefektyvi, o vidaus audito sistema įdiegta tik iš dalies. Valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito tarnybos

· Valstybės kontrolieriaus išvada dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos. Išvadoje įvertintas penkerių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymas, pateikta nuomonė dėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos sudarymo, valstybės sektoriaus apskaitos bei atskaitomybės būklės, vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2001-10-29 posėdyje apsvarstęs ir įvertinęs Valstybės kontrolės pateiktą išvadą, Vyriausybei ir Finansų ministerijai pateikė siūlymų dėl apskaitos viešajame sektoriuje.

· Valstybės kontrolės išvada dėl 2000 metų valstybės skolos. Joje Valstybės kontrolė pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos valstybės skolos 2000 metų ataskaita pagal skolos tipą visais reikšmingais atžvilgiais atspindi valstybės skolos 2000-12-31 padėtį ir jos kitimą, taip pat Vyriausybei ir Finansų ministerijai pateikė siūlymus dėl valstybės skolos dydį ribojančių rodiklių, valstybės skolos ataskaitos formos sudarymo tvarkos bei metodikos patvirtinimo. Kaip siūlymai realizuoti, atkreipsime dėmesį atlikdami valstybės skolos ataskaitos sudarymo ir skolos vertinimo auditą 2002 metais.

· Valstybės kontrolės išvada dėl Lietuvos Respublikos 2002 metų valstybės biudžeto projekto. Joje pateikta siūlymų dėl šio įstatymo projekto kai kurių straipsnių panaikinimo arba patikslinimo, asignavimų skyrimo kai kurioms organizacijoms.

· Informacija apie valstybės vardu ir su valstybės garantija gautų paskolų gavimo bei panaudojimo efektyvumą ir paskolų grąžinimo galimybes. Valstybės kontrolė, vykdydama Kompleksinių veiksmų planą (parengtą vykdant Lietuvos Respublikos Prezidento 2000-09-01 dekretą Nr.985), atliko 43 šalies ūkio subjektų, turinčių finansinių sunkumų, valstybės vardu ir su valstybės garantija gautų paskolų gavimo, panaudojimo efektyvumo bei finansinės būklės ir paskolų grąžinimo galimybių įvertinimą. Pasiūlyta sustiprinti paskolų, suteikiamų valstybės vardu ar su valstybės garantija, grąžinimą panaudojant turto įkeitimą, kaip pagrindinę paskolų grąžinimą užtikrinančią priemonę, o skiriant papildomas paskolas ūkio subjektams (arba atidedant paskolų grąžinimo terminus), numatyti privalomą nepriklausomų ekspertų ar Valstybės kontrolės išvadų pateikimą.

· Informacija savivaldybių biudžetų vykdymo tikrinimo klausimais. Joje nurodyti savivaldybių biudžetų vykdymo rezultatai ir pažeidimai sudarant bei vykdant biudžetus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė apskričių Vyriausybės atstovams išnagrinėti Valstybės kontrolės išvadas ir prižiūrėti, kaip savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų bei Vyriausybės nutarimų.

· Apžvalga dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. Šis dokumentas perduotas Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai, Seimo Ekonomikos komitetui ir Vyriausybei. Apžvalgoje pateikti siūlymai dėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių valdininkų skyrimo į valstybės įmonių valdybą ir jų atstovavimo valstybei tvarką, valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo konkursų komisijų atsakomybę už priimtus sprendimus ir kt.

(vidaus auditoriai) 2000 metų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų vykdymo nevertino ir jų vykdymo ataskaitų Finansų ministerijai neteikė.

(siūlymai ir bendroji nuomonė)

Lietuvos Respublikos Vyriausybei - patvirtinti tarptautinėje praktikoje naudojamus ir valstybės skolos dydį ribojančius rodiklius, susijusius su bendruoju vidaus produktu, valstybės biudžeto pajamomis bei eksporto apimtimis.

Lietuvos Respublikos finansų ministrei D.Grybauskaitei:

4. Parengti ir pateikti Vyriausybei tvirtinti 2002 metų valstybės skolos aptarnavimo išlaidų programos tikslus, uždavinius, vertinimo kriterijus, taip pat atskirai nurodyti asignavimus, skirtus mokėtinoms palūkanoms už valstybės skolą, ir asignavimus, skirtus paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija, specialiesiems atidėjimams.

5. Paskirti Finansų ministerijoje

atsakingus asmenis už valstybės skolos aptarnavimui skirtų asignavimų valdymą ir naudojimą pagal paskirtį.

Valstybės kontrolė Ataskaitos vertinimą atliko remdamasi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės darbą reglamentuojančiais teisės aktais. Tikrinimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų nuomonei dėl valstybės skolos pareikšti.

· Valstybės kontrolės pareigūnai, 2000 metais įvertinę AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” (toliau – LISCO) privatizavimo teisėtumą, padarė išvadą, kad valstybės įmonės Valstybės turto fondo ir Olandijoje įregistruotos bendrovės “B.B.Bredo B.V.” 2000-10-19 pasirašyta LISCO akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra ydinga, sudaryta pažeidžiant turto privatizavimo įstatymo reikalavimus, nesilaikant viešai paskelbtų konkurso sąlygų, todėl 2000-11-24 sprendimu įpareigojo VĮ Valstybės turto fondą įstatymų nustatyta tvarka pašalinti nustatytus pažeidimus. 2001-04-23 buvo pasirašytas susitarimas pakeisti minėtą LISCO akcijų pirkimo–pardavimo sutartį tarp Valstybės turto fondo ir Danijoje įregistruotos bendrovės “DFDS Tor Line A/S”. Šios sutarties sąlygos, palyginti su pirmine, Lietuvos valstybei ekonomine prasme pagerintos, o Valstybės turto fondo įsipareigojimai dėl nuostolių atlyginimo apibrėžti konkrečiu laikotarpiu.

Vykdydama 2001-05-22 Lietuvos Respublikos Seimo pavedimą, Valstybės kontrolė įvertino tolimesnį LISCO privatizavimo procesą ir padarė išvadą, kad valstybės turto privatizavimo institucijos neužtikrina valstybės turto privatizavimo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Valstybės kontrolės 2001-06-29 išvadoje “Dėl AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” privatizavimo vertinimo”, pateiktoje Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai ir VĮ Turto fondui, buvo nurodyti tikrinimo metu nustatyti LISCO privatizavimo proceso pažeidimai ir trūkumai, kuriuos ištaisius ateityje būtų išvengta klaidų privatizuojant valstybės turtą.

· Apibendrinta Kelių fondo lėšų naudojimo taupumo, rezultatyvumo ir efektyvumo požiūriu vertinimo medžiaga. Pateikta išvada, kad Kelių fondo lėšos ne visada naudotos taupiai ir efektyviai, taip pat nepakankamai rezultatyvi lėšų

· Informacija apie VĮ Vilniaus mazuto saugyklos ūkinės veiklos tikrinimą, valstybės lėšomis statomų objektų nebaigtos statybos vertinimą ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų investiciniams projektams (nebaigtoms statyboms finansuoti) panaudojimo efektyvumą. Ji pateikta Vyriausybei ir Ūkio ministerijai. Išvadoje konstatuota, kad VĮ Vilniaus mazuto saugykla įstatuose įregistruotos veiklos nevykdo, veiklos pajamų, o tuo pačiu ir nuosavų lėšų įmonei išlaikyti neturi, todėl būtina spręsti klausimą dėl šios įmonės veiklos tęstinumo (Vyriausybė 2001-12-03 priėmė nutarimą Nr.1449 dėl valstybės įmonės Vilniaus mazuto saugyklos ir valstybės įmonės Subačiaus kuro bazės reorganizavimo į VĮ Naftos produktų agentūrą).

· Informacija apie valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės ūkinės finansinės veiklos vertinimą ir fondų naudojimą. Ji pateikta Seimo Ekonomikos komitetui, Seimo Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijai, Ministrui Pirmininkui, Ūkio ministerijai ir Valstybinei energetikos ir kainų kontrolės komisijai.

BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS

Komitetas, 2001-10-29 d. posėdyje apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos" projektą Nr. IXP-534 bei įvertinęs Valstybės kontrolieriaus išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos, nusprendė:

· Informacija apie 2000 metų investicinių programų vykdymą. Pasiūlyta Finansų ministerijai atsižvelgti į nurodytus pažeidimus planuojant skirti bei tikslinti asignavimų valdytojams investicinėse programose numatytas lėšas.

· Siūlymai dėl Lietuvos darbo biržos ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos veiklos gerinimo pateikti Vyriausybei bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Informacija apie tikrinimo rezultatus išsiųsta Prezidentūrai, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Šiame dokumente nurodyta, kad teritorinės darbo biržos nevykdo Bedarbių rėmimo įstatymo kai kurių straipsnių, neskiria baudų ir netaiko sankcijų.

· Aplinkos apsaugos projektų (programų), finansuojamų PHARE ir ISPA lėšomis, auditas. Projektai parinkti pagal susitarimą su Europos Sąjungos Audito Rūmais. Audito išvados ir rekomendacijos pateiktos Aplinkos ministerijai, ataskaita - Europos Sąjungos Audito Rūmų auditoriams. Išvados dėl Valstybės kontrolės audito bus įtrauktos į bendrą Baltijos šalių aplinkosaugos projektų audito ataskaitą ir publikuojamos oficialiame Europos Sąjungos žurnale.

Valstybės kontrolė pagal Europos šalių aukščiausiųjų audito institucijų metodiką 2001 metais atliko šiuos reikšmingiausius veiklos sisteminius auditus:

· 1992 m. Helsinkio Konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos nuostatų vykdymas. Šį auditą Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pagal susitarimą atliko su 7 Baltijos šalių aukščiausiųjų nacionalinių audito įstaigų auditoriais ir Varšuvoje pasirašė bendrą audito ataskaitą. Tai pirmas daugiašalis audito

Audito ataskaita išsiųsta Lietuvos Respublikos Seimo komitetams, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai.

· Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) vykdymo, finansinės atskaitomybės tikrinimo rezultatai ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) veiklos vertinimas. Atliekant veiklos auditą nustatytos pagrindinės PSDF biudžeto projekto rengimo ir tobulinimo problemos. Informacija išsiųsta Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos apsaugos, Biudžeto ir finansų komitetams, Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Audito metu SODRA pervedė Valstybinei ligonių kasai 25 mln. Lt sveikatos draudimo įmokų už 1999 m. ir kreditorinį įsiskolinimą sumažino iki 29,4 mln. Lt. VLK, vykdydama Valstybės kontrolės rekomendacijas, pradėjo 27,4 mln. Lt delspinigių už laiku nepervestas sveikatos draudimo įmokas išieškojimą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Tačiau Seimas 2001 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2001 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu minėtą instituciją nuo delspinigių atleido.

· Akcinei bendrovei "Mažeikių nafta" valstybės vardu ir su valstybės garantija skirtų paskolų panaudojimo efektyvumo bei teisėtumo vertinimas.

Audito metu nustatyta:

· Bendrovės mokumas yra nepakankamas, didelė finansinės rizikos ir bankroto grėsmė, bendrovės nuostoliai didėja.

DĖL PRIVALOMOJO SVEI-KATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO VYKDYMO, FINAN-SINĖS ATSKAITOMYBĖS TIK-RINIMO REZULTATŲ IR VALS-TYBINĖS LIGONIŲ KASOS VEIKLOS VERTINIMO

- Siekiant sumažinti valdymo išlaidas ir užtikrinti efektyvią sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, tinkamumo (kokybės) bei efektyvumo kontrolę ir ekspertizę, spręsti klausimą dėl šių funkcijų priskyrimo vienai institucijai, t. y. Valstybinei ligonių kasai arba Valstybinio medicininio audito inspekcijai.

VLK inicijuoti:

· Bendrovėje nebuvo vykdomas valstybės vardu ir su valstybės garantija gautų paskolų, skirtų apyvartinėms lėšoms papildyti bei investicijoms, efektyvaus panaudojimo detalus planavimas.

· Nebuvo numatyta konkrečių veiksmų, kaip sumažinti bendrovės nuostolį.

· Valdymo mokestis nepriklauso nuo veiklos rezultatų, todėl netikslinga siekti geresnių veiklos rezultatų (pasiekus investicijų sutartyje numatytus veiklos pelno rodiklius, investuotojas turėtų apmokėti už įsigytas akcijas likusią 75 mln. JAV dolerių sumą).

· Didžiausia dalis gautų paskolų buvo naudojama apyvartinėms lėšoms papildyti, o ne bendrovei modernizuoti.

· Delsimas modernizuoti įmonę blogina jos konkurencingumą ir mažina tikimybę pritraukti investicijų.

· Neigiami pinigų srautai neužtikrina einamųjų sąnaudų padengimo iš veiklos ir neužtikrina reikiamų lėšų sukaupimo paskoloms grąžinti ateityje.

· Skolos ir nuosavo kapitalo santykis kartu su nuolatine nuostolinga veikla rodo rizikingą AB “Mažeikių nafta” finansinę būklę.

Audito metu AB “Mažeikių nafta” valdytojai Williams International Company pasiūlyta:

· užtikrinti stabilų naftos tiekimą ekonomiškai pagrįstomis kainomis;

· pritraukti finansinių išteklių, reikalingų bendrovei modernizuoti;

· modernizuoti naftos perdirbimo gamyklą;

· stabilizuoti finansinę būklę, užtikrinti geresnį finansų valdymą ir vadybą.

Informacija apie audito rezultatus išsiųsta Lietuvos Respublikos Seimui, Prezidentui, Ministrui Pirmininkui.

· Veiklos, kuriant ir diegiant informacines sistemas valstybiniame sektoriuje, vertinimas taupumo, rezultatyvumo

ir efektyvumo požiūriais. Audito ataskaitoje pateiktos rekomendacijos nustatyti aiškią valstybės informacinių technologijų sektoriaus valdymo struktūrą, suteikti pakankamus įgaliojimus aukščiausiajai šio sektoriaus institucijai, kad informacinių sistemų kūrimas būtų efektyviai valdomas, koordinuojamas ir kontroliuojamas. Taip pat siūlyta peržiūrėti valstybės informacinių technologijų sektoriuje veikiančių institucijų ir jų struktūrinių padalinių nuostatuose numatytus uždavinius ir funkcijas bei priimti sprendimus, kad nebūtų funkcijų dubliavimosi bei neefektyvaus valstybės lėšų panaudojimo. Rekomenduota rūpintis informacijos apsaugos priemonėmis ir sugriežtinti jų kontrolę. Ministerijoms ir kitoms žinyboms pasiūlyta aktyviai bendradarbiauti, siekiant sukurti integruotai veikiančią valstybės informacinę sistemą. Nurodyta teisiškai reglamentuoti informacijos mainus tarp valstybės institucijų bei nustatyti atsiskaitymo už teikiamą informaciją tvarką.

· Lėšų panaudojimo ASYCUDA sistemai diegti vertinimas. Audito metu konstatuota, kad Muitinės informacinės sistemos (MIS) kūrimas prasidėjo 1995 metais ir vyksta iki šiol (iki 2001-10-01 panaudota 23 904,9 tūkst. Lt, iš jų ASYCUDA sistemai diegti – 11 442,6 tūkst. Lt). Lietuvai siekiant narystės Europos Sąjungoje, MIS keliami ypatingai aukšti reikalavimai. Muitinės departamentui pateiktose rekomendacijose nurodyta, kad kai kurių MIS dalių projektų valdymas buvo nepakankamas, muitinės kompiuterių ir ryšio tinklo plėtra vyko spontaniškai, tai yra neturint bendro projekto. Muitinės departamentui būtina išanalizuoti MIS vartotojų pateiktas pastabas, aktyviau skleisti informaciją apie ASYCUDA sistemą ir visą MIS, taip pat atsižvelgti į Europos Komisijos pastabas.

· Viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos” (toliau – LRT) 1999 metų antro pusmečio ir 2000 metų veiklos vertinimas taupumo, rezultatyvumo ir efektyvumo požiūriu, vykdant 2000-01-07 sprendimą Nr.2.

Valstybės kontrolės išvados ir siūlymai buvo svarstyti dalyvaujant LRT Tarybos ir Valstybės kontrolės pareigūnams. Valstybės kontrolės ataskaita buvo pristatyta 2001 m. gegužės 23 d. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvažiuojamajame posėdyje. Apie Valstybės kontrolės pateiktų siūlymų įgyvendinimą buvo informuotas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

· Valstybės lėšomis statomų objektų nebaigtos statybos vertinimas. Atlikus vertinimą bei patikrinus Valstybės investicijų 2000–2002 metų programos investicinių projektų vykdymą kai kuriose ministerijose, departamentuose ir įstaigose, nustatyta:

- vidaus kontrolės ir vidaus audito būklė nepakankama. Finansinėje atskaitomybėje įstatinio kapitalo ir nebaigtos statybos duomenys nepatikimi.

5 diagrama. 2000-2001 m. atliktų tikrinimų struktūra (%).

Valstybės kontrolė praėjusiais metais atliko 633 tikrinimus (auditus).

Tikrinimai atlikti:

· 545, arba 86 proc. visų tikrinimų, vykdant Valstybės kontrolės tikrinimų (audito) vykdymo programą;

· 13 (2 proc.) - Seimo komitetų bei Seimo narių prašymu;

2. Valstybės kontrolė 2001 metais patikrino nemažai valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų, jų vykdymą, ar paskirti asignavimai panaudoti programose nustatytiems tikslams ir efektyviai, ar pasiekti programų tikslai.

2001 metais buvo atlikti sisteminiai, ilgalaikiai didelės apimties, kuriuos vykdė po kelis kontrolierius, tikrinimai. Pažymėtini:

· SPAB “Lietuvos energija”;

· AB “Mažeikių nafta”;

· AB “Vakarų laivų remontas”;

· AB “Klaipėdos nafta”;

· AB “Oruva”;

· VĮ Valstybės turto fondas;

· Vilniaus, Šalčininkų miškų urėdijos;

· VĮ Vilniaus mazuto saugykla;

· VĮ “Ignalinos atominė elektrinė”;

· VĮ Lietuvos radijas ir televizija;

· UAB “Baltic – SHEM”;

· UAB Širdies chirurgijos centras;

· Lietuvos valstybinė kelių tiesimo įmonė;

· Valstybinės žemės sklypų pardavimo, nuomos ir kiti sandoriai;

· Valstybės lėšomis statomų objektų nebaigtos statybos;

· LR Ginklų fondas prie Vyriausybės;

· Muitinės departamento biudžeto lėšų naudojimo privačių bendrovių komunalinėms išlaidoms apmokėti teisėtumas;

· Privalomojo sveikatos draudimo fondas ir Valstybinė ligonių kasa;

· Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos.

Tikrinimų struktūra pagal 2001 metais tikrintus objektus: (6 diagrama):

· 324 tikrinimai valstybės biudžeto išlaikomos įstaigos, organizacijos;

· 93 savivaldybių biudžetų išlaikomos įstaigos ir savivaldybės įmonės;

· 87 akcinės bendrovės;

· 67valstybės įmonės;

· 27 visuomeninės organizacijos, viešosios įstaigos;

· 23 privataus kapitalo įmonės;

· 12 valstybinių fondų valdomų įstaigų.

· sprendimais – dėl teisės pažeidimų;

· raštais – dėl nereikšmingų pažeidimų bei teikiant siūlymus dėl veiklos tobulinimo;

· išvada – nenustačius pažeidimų arba tikrinimo metu jie pašalinti.

· pareikalauta 170 pareigūnų taikyti drausminę atsakomybę;

· 24 pareigūnams už padarytą žalą valstybei skirtos 32,9 tūkst. Lt. piniginės nuoskaitos (sumokėta 44,1 tūkst. Lt įskaitant ankstesniais metais skirtas nuoskaitas);

· 3 pareigūnams už biudžetinių lėšų naudojimo tvarkos pažeidimus, taikant LR Administracinės teisės pažeidimų kodekso 172¹³ str., skirta 2,1 tūkst. Lt administracinių baudų (išieškota 1,3 tūkst. Lt) (8 diagrama);

· Į valstybės biudžetą už Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus 2001 metais iš tikrintų ūkio subjektų pareikalauta grąžinti 7035 tūkst. Lt neteisėtai panaudotų lėšų, mokesčių, ekonominių sankcijų. Įskaitant ir

ankstesnius metus subjektai į valstybės biudžetą sumokėjo 2231 tūkst. Lt.

· Į valstybinius fondus pareikalauta grąžinti 1520 tūkst. Lt (grąžinta – 1405 tūkst. Lt).

· Į savivaldybių biudžetus už teisės aktų pažeidimus pareikalauta sumokėti 39 tūkst. Lt (sumokėta - 34 tūkst. Lt).

· Į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą pareikalauta sumokėti ir sumokėta 8 tūkst. Lt. Įskaitant ir ankstesnius metus į biudžetą sumokėta 27 tūkst. Lt.Iš viso į valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir kitus fondus išieškota 3,7 mln. Lt.

Atlikus tikrinimus (auditus):

· atstatyta valstybės ir savivaldybių įmonių (įstaigų) turto – 7 mln. Lt;

· išieškota materialinių vertybių (pinigų) trūkumo – 7,0 tūkst. Lt;

· atstatyta valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų vertė – 98,4 mln. Lt;

· pagal tikrinimų (auditų) dokumentus pareikalauta ir sugrąžinta valstybei, savivaldybėms turto bei grąžinta į biudžetus ir valstybinius fondus 109,1 mln. Lt. 1999 metais pakeitus Valstybės kontrolės įstatymą, iš valstybės institucijų ir biudžetinių įstaigų lėšos neišieškomos, o kaltiems įstaigų vadovams už biudžeto lėšų paskirstymo bei panaudojimo pažeidimus skiriamos administracinės baudos. Tuo pagrindžiama išieškojimo į valstybės biudžetą mažėjimo tendencija;

· Valstybės kontrolei įvertinus LISCO privatizavimą ir nustačius LISCO privatizavimo sandorio ydingumą, jo ekonominį nuostolingumą Lietuvai bei įstatymų pažeidimus, Vyriausybė ir VĮ Valstybės turto fondas sandorį pakeitė pardavėjo (valstybės) naudai:

- akcijų kaina padidinta 14,8 mln. Lt;

- VĮ Valstybės turto fondui neatlygintinai perleista 140,6 mln. Lt vertės akcijų.

· UAB “Baltic-SHEM” dėl 322,8 mln. Lt įsiskolinimo už patiektą elektros energiją. Teismas priteisė 119,0 mln. Lt akcinei bendrovei “Lietuvos energija”.

· Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo grąžinti į valstybės biudžetą 16,8 mln. Lt nepanaudotų pagal tikslinę paskirtį asignavimų gamtosaugos objektams. Teismas ieškinį patenkino ir įpareigojo Kauno miesto merą pervesti į valstybės biudžetą 16,8 mln. Lt.

Institucijos darbuotojams darbo užmokesčiui faktiškai buvo išmokėta 9,8 mln.Lt. Taigi santykinis veiklos veiksmingumo koeficientas yra 40,8 (400,3 mln. Lt : 9,8 mln. Lt).

· Atlikta AB “Oruva” mažų dyzelinių variklių gamybos investicinio projekto ir paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija, panaudojimo analizė. Informacija pateikta Seimo Ekonomikos, Biudžeto ir finansų komitetams, Lietuvos Respublikos Prezidentui, Vyriausybei.

· Išanalizavus AB “Lietuvos energija” organizuoto koncerno “Belenergo” skolos reikalavimo teisės perleidimo konkurso dokumentus, Valstybės kontrolė parengė analitinę pažymą, kurią pateikė Seimo Ekonomikos komitetui, Seimo Antikorupcijos komisijai, Vyriausybei bei Ūkio ministerijai.

· Atliktas tyrimas pagal “RAB Aviko Ross” skundą dėl Ūkio ministerijos ir AB “Lietuvos energija” darbuotojų veiksmų organizuojant koncerno “Belenergo” skolos reikalavimo teisės perleidimo konkursą. Tyrimo pažyma pateikta Seimo Ekonomikos komitetui bei Antikorupcijos komisijai.

· Atlikus tyrimą dėl AB “Lietuvos energija” skolos reikalavimo teisės perleidimo, parengtos išvados, kurios pateiktos Seimo Pirmininkui, Seimo Antikorupcijos komisijai, Lietuvos Respublikos Prezidentui, Ministrui Pirmininkui, Ūkio ministrui, Specialiųjų tyrimų tarnybai.

· Atlikus preliminarų tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnybai perduota medžiaga dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmų organizuojant konkursą transporto priemonėms įsigyti.

· Atlikus tyrimą parengta informacija Seimo Antikorupcijos komisijai dėl AB “Antrimeta” privatizavimo.

· Parengti siūlymai dėl Muitinės departamento veiklos užtikrinant efektyvią kovą su kontrabanda. Jais rekomenduota įgyvendinti priemones, siekiant apriboti kontrabandą ir korupciją.

Valstybės kontrolės pradėtas sisteminis veiklos auditas davė tiek tiesioginių, tiek netiesioginių rezultatų. Tiesioginiai rezultatai – tai sutaupytos valstybės biudžeto lėšos ar efektyvesnė veikla įgyvendinus Valstybės kontrolės išvadas (rekomendacijas). Netiesioginiai rezultatai - veiklos modelio pokyčiai visoje visuomenėje ar valstybinio administravimo srityje bei daugybė prevencijos rezultatų, kurie taip pat reikšmingi, kaip ir bet kokie kiti rezultatai. Valstybės kontrolė šiuo metu neišreiškė šios funkcijos vertės pinigais, tačiau ateityje turi būti įtraukta į audito rezultatus.

· privatizuojant valstybės turtą;

· atstatant nuosavybės teises į žemę ir nekilnojamąjį turtą;

· planuojant ir naudojant valstybės investicijas nebaigtoms statyboms;

· subjektams negrąžinant paskolų, suteiktų valstybės vardu ar su valstybės garantija, valstybės biudžetas netenka daug pajamų;

· netaupiai ir neracionaliai naudojant valstybės biudžeto lėšas;

· užsitęsus vidaus kontrolės ir vidaus audito tarnybų komplektavimui ir profesiniam parengimui.

Piliečių skundus ir prašymus bei pareiškimus institucijos tiria pagal savo kompetenciją. Į Valstybės kontrolę kasmet kreipiasi gyventojai ir/ar darbuotojų grupės nurodydami piktnaudžiavimo tarnyba, įstatymų ir kitų norminių aktų, privatizavimo, žemės reformos ir žemės grąžinimo, asignavimų naudojimo ne pagal paskirtį pažeidimus bei prašydami juos ištirti ir nubausti kaltus asmenis. Be to, Valstybės kontrolei prašymus ištirti piliečių pareiškimus persiunčia ir kitos šalies institucijos.

· žemės reformos bei teisės į žemės nuosavybę atstatymo klausimais gauti 95 (24 % visų gautų pareiškimų);

· sveikatos ir socialinės apsaugos klausimais - 62 (16 %);

· energetikos, statybos, transporto klausimais – 35 (9 %);

· mokslo, kultūros ir švietimo klausimais –27 (7 %);

· socialiniais buitiniais ir gyvenamojo ploto klausimais –23 (6 %);

· kitais klausimais – 148 (38 %).

Palyginus su ankstesniais metais santykinai daugiau gauta piliečių pareiškimų dėl žemės reformos bei teisės į žemę atstatymo, sklypų skyrimo ir kt. Tai, kad į Valstybės kontrolę kreipiasi piliečiai klausimais, kuriuos turėtų spręsti atitinkamos institucijos, rodo pasitikėjimą institucijos atliekamų tyrimų objektyvumu bei kompetencija.

· priimtas 41 Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimas;

· išsiųsti 108 atsakymai pareiškėjams bei įpareigojimai atitinkamoms institucijoms pašalinti nustatytus teisės aktų pažeidimus.

2001 metais teisėsaugos institucijų pavedimu atlikti 26 tikrinimai. Atlikus tikrinimus, perduoti dokumentai pavedimą davusioms teisėsaugos institucijoms. Valstybės kontrolės iniciatyva teisėsaugos institucijoms perduoti dviejų tikrinimų dokumentai.

· 3 bylos iškeltos pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 275 str. 3 d. “Turto pasisavinimas arba iššvaistymas stambiu mastu” – pagal AB “Oruva”, Miškų fondo ir Vilniaus miškų urėdijos tikrinimo dokumentus;

· 1 byla iškelta pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 316 str. 1 d. “Skolininko nesąžiningumas ir apgaulė” – pagal UAB “Liepinta” tikrinimo dokumentus;

· 1 byla iškelta pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 275 str. 1 d. “Turto pasisavinimas arba iššvaistymas” - pagal Visagino miesto apylinkės teismo tikrinimo dokumentus.

Valstybės kontrolės (Kvotos ir prevencijos skyriaus) pareigūnai 2001 metais dirbo tardymo grupėse tiriant baudžiamąsias bylas dėl UAB “Baltic-SHEM” pasisavinto ir iššvaistyto turto, dėl aplaidumo SP AB “Lietuvos energija” ūkinėje-komercinėje veikloje bei dėl VĮ Valstybės turto fondo buvusio direktoriaus S.Vaitkevičiaus ir kitų darbuotojų piktnaudžiavimo privatizuojant AB “Vakarų laivų remontas”.

2001 metais tokių bylų iškelta 18, iš jų:

· 5 bylos pagal skundus dėl Valstybės kontrolės sprendimų reikalavimų panaikinimo;

· 1 byla pagal Valstybės kontrolės ieškinį dėl ne pagal paskirtį panaudotų valstybės biudžeto asignavimų išieškojimo į valstybės biudžetą;

· 7 bylos pagal ūkio subjektų ieškinius vykdant Valstybės kontrolės sprendimus;

· 5 bylas, nesusijusias su Valstybės kontrolės vykdomomis kontrolės funkcijomis.

2001 metais teismai išnagrinėjo 35 bylas, kuriose dalyvavo Valstybės kontrolė. Iš jų:

· 17 bylų pagal tikrintų ūkio subjektų skundus (prašymus) dėl Valstybės kontrolės sprendimų panaikinimo. Teisėtais pripažinti Valstybės kontrolės sprendimų reikalavimai dėl:

- 114,9 tūkst. Lt pervedimo į valstybės biudžetą;

· 3 bylas pagal Valstybės kontrolės ieškinius, iš jų:

- 2 bylos išnagrinėtos ginant AB “Lietuvos energija” turtinius interesus. Ieškinys dėl trišalės sutarties bei susitarimo tarp AB “Lietuvos energija”, UAB “Baltic-SHEM” ir Baltarusijos koncerno “Belenergo” dalinio nutraukimo patenkintas iš dalies - nutrauktas 2001-01-01 susitarimas UAB “Baltic-SHEM” atžvilgiu dalyje, kurioje “Belenergo” dar neatlikęs atsiskaitymų 224,3 mln. Lt už patiektą elektros energiją. Teismas pagal ieškinį dėl įsiskolinimo už patiektą elektros energiją iš UAB “Baltic-SHEM” priteisė 118,0 mln. Lt.

· 9 bylas pagal ūkio subjektų ieškinius vykdant Valstybės kontrolės sprendimus. Šeši ieškiniai atmesti, du - patenkinti iš dalies, viena byla nutraukta teismui patvirtinus taikos sutartį.

· 6 bylas, nesusijusios su vykdomomis Valstybės kontrolės funkcijomis.

Iš Lietuvos valstybės biudžeto Valstybės kontrolei 2001 metais Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu buvo skirta 14758,0 tūkst. Lt asignavimų, iš jų 14558,0 tūkst. Lt - paprastosioms išlaidoms (10006,0 tūkst. Lt skirta darbo užmokesčiui) ir 200,0 tūkst. Lt - nepaprastosioms išlaidoms.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-08-09 nutarimu Nr.981 iš Vyriausybės rezervo fondo institucijai papildomai skirta 20,0 tūkst. Lt Baltijos ir Šiaurės šalių aukščiausiųjų valstybinio audito institucijų vadovų ir atstovų susitikimui organizuoti.

Pagal patikslintą sąmatą 2001 metams Valstybės kontrolei patvirtinta 14 578,0 tūkst. Lt paprastosioms išlaidoms (tarp jų 9927,5 tūkst. Lt - darbo užmokesčiui bei 20,0 tūkst. Lt Baltijos ir Šiaurės šalių aukščiausiųjų valstybinio audito institucijų vadovų ir atstovų susitikimui organizuoti) ir 200,0 tūkst. Lt nepaprastosioms išlaidoms. Per 2001 finansinius metus institucijai faktiškai pervesta 14660,7 tūkst. Lt asignavimų. Negauta – 117,3 tūkst. Lt asignavimų, įnašams socialiniam draudimui – 49,9 tūkst. Lt, kitoms išlaidoms darbams, prekėms ir paslaugoms – 67,4 tūkst. Lt.

(tūkst. Lt)

Valstybės kontrolės vyriausioji vidaus auditorė konstatuoja:

· Valstybės kontrolės valstybės biudžeto išlaidų sąmatų vykdymo metinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi institucijos finansinę padėtį atskaitomybės sudarymo dieną ir yra parengta pagal galiojančius teisės aktus.

· Valstybės kontrolė gautus asignavimus panaudojo pagal sąmatą ir neviršydama patvirtintų paprastųjų ir nepaprastųjų išlaidų.

· Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais: 2001-01-10 Nr.25, 2001-08-06 Nr.969 ir 2001-12-22 Nr.1591 “Dėl 2001 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo pagal tvirtinamas programas patvirtinimo” Valstybės kontrolei valstybės valdymo programai vykdyti skirta 14758,0 tūkst. Lt. Programa 2001 metais įvykdyta vadovaujantis taupumo, efektyvumo ir rezultatyvumo principais.

Siekdama efektyvaus išorės kontrolės sistemos funkcionavimo ir sąlygų valstybinį auditą atlikti pagal Valstybinio audito reikalavimus bei geriausią kitų šalių AAI praktiką, Valstybės kontrolė susiduria su problemomis, kurių sprendimas nėra mūsų institucijos kompetencijoje:

· Kad būtų užtikrintas valstybės finansų sistemos funkcionavimas, būtina efektyvi valstybinio sektoriaus ir savivaldybių vidaus audito sistema. Tenka pripažinti, kad vidaus audito sistemos kūrimas užtruko ilgiau nei planuota. Šioje srityje susidurta su administracinių gebėjimų, kvalifikuotų vidaus auditorių trūkumu ir su kai kurių institucijų vadovų dėmesio stoka šiai problemai spręsti. Naujos aplinkybės reikalauja naujų audito formų, kurių pagrindinis tikslas vertinti ir stiprinti vidaus kontrolės sistemas. Tuo tarpu iki šiol nepriimtas vidaus audito įstatymas, o vidaus audito sistema įdiegta tik iš dalies.

· Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama Seimo nutarimą, dar 1999 m. patvirtino Valstybės sektoriaus finansinės atskaitomybės, kuri atitiktų tarptautinius apskaitos standartus, diegimo programą, tačiau dar neparengti ir nepatvirtinti nacionaliniai valstybės sektoriaus apskaitos standartai.

· Institucijai pavestoms funkcijoms tinkamai vykdyti reikalingas efektyvesnis bendradarbiavimas su Seimu. Įkūrus Seimo Biudžeto ir finansų komitete Valstybinio audito ataskaitų pakomitetį būtų užtikrintas teikiamų institucijos ataskaitų tęstinumas.

· Teisės aktais nereglamentuota valstybės biudžeto apskaitos, valstybės biudžeto įvykdymo balanso ir valstybės biudžeto apyskaitos sudarymo tvarka. Dėl šios priežasties Valstybės kontrolė susiduria su problemomis, vertindama valstybės biudžeto vykdymą ir apyskaitos sudarymą.

· Valstybės kontrolė tapusi aukščiausiąja valstybinio audito institucija vykdys finansinius ir daug sudėtingesnius veiklos auditus bei ES lėšų auditą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžeto asignavimų valdytojai koncentruojasi daugiausia Vilniuje, būtina steigti naujas darbo vietas Vilniuje ir mažinti jas buvusiuose teritoriniuose skyriuose. Todėl reikalingos didesnės patalpos arba pakankamas finansavimas joms įsigyti. Būtina sudaryti darbo sąlygas, atitinkančias sveikatos ir higienos reikalavimus.

· Valstybės kontrolė turi užtikrinti, kad jos auditoriai būtų kompetentingi ir sugebantys auditą atlikti efektyviai pagal tarptautinius audito standartus ir gerą Europos praktiką. Pagal Limos deklaracijos 14 str. 1 dalį auditą atliekantys darbuotojai privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją, reikalingą audito užduotims atlikti, o pagal 14 str. 4 dalį tam, kad būtų galima sukomplektuoti aukštos kvalifikacijos personalą, būtina, kad darbo užmokestis atitiktų tuos specifinius reikalavimus, kurie keliami pagal veiklos pobūdį.

Algirdas Karanauskas

Eil. Nr.	Rašto Nr.	Rašto data	Dokumento turinys	Koresponden-tas (kam siųsta Seime)	Pastabos (atsakymas į Seimo raštą)
1	2	3	4	5	6
1	130-05-40	2001-01-05	Dėl Valstybės kontrolės atliktų tikrinimų Vidaus reikalų ministerijoje	Seimo Pirmininko padėjėjai
2	120-09-75	2001-01-10	Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės ataskaitų ir audito komiteto įsteigimo	Seimo Pirmininkui
3	12-05-159	2001-01-19	Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės ataskaitų ir audito komiteto veiklos krypčių	Seimo Pirmininkui
4	50-13-216	2001-01-30	Dėl vadovaujančių pareigūnų vardinio sąrašo	Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
5	40-05-231	2001-01-31	Dėl Valstybės kontrolės dalyvavimo informacinėse sistemose	Seimo nariams J.Mileriui, G.Babravičiui
6	12-05-379	2001-02-21	Dėl Seimo Statuto pakeitimo	Seimo Pirmininkui
7	120-05-401	2001-02-26	Dėl AB “Antrimeta” valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo	Seimo Pirmininko patarėjai
8	40-05-434	2001-02-28	Dėl Valstybės kontrolės 2000 metų veiklos ataskaitos	Seimo Pirmininkui
9	12-05-447	2001-03-02	Dėl įstatymo projekto (Viešojo administravimo įstatymo)	Seimo Pirmininkui
10	11-05-475	2001-03-07	Dėl AB “Mažeikių nafta” tikrinimo	Seimo Valdybai
11	120-05-530	2001-03-13	Dėl Šalčininkų miškų urėdijos tikrinimo	Seimo Kanceliarijai
12	12-05-570	2001-03-16	Pasiūlymai dėl Seimo Statuto papildymo	Seimo Statuto redakcijai to-bulinti darbo grupės vadovui
13	50-05-586	2001-03-19	Dėl leidimų išdavimo dėl dalyvavimo Seimo komitetuose	Seimo Kancleriui
14	180-05-770	2001-04-10	Dėl LISCO privatizavimo tikrinimo dokumentų	Seimo Pirmininkui
15	10-05-786	2001-04-11	Dėl Generalinės prokuratūros atsisakymo atlikti tyrimą	Seimo Pirmininkui
16	210-07-922	2001-04-30	Dėl Helsinkio konvencijos audito rezultatų	Aplinkos apsau-gos komiteto pirmininkui
17	180-05-978	2001-05-07	Dėl sprendimo vykdymo	Seimo Kanceliarijai
18	70-05-1038	2001-05-15	Paraiška dėl automobilio techninio aptarnavimo	Seimo Kanceliarijai
19	210-05-1109	2001-05-23	Dėl AB “Mažeikių nafta” tikrinimo rezultatų	Seimo Pirmininkui
1	2	3	4	5	6
20	40-05-1110	2001-05-23	Dėl valstybės vardu ir su valstybės garantija gautų paskolų, valstybės investicijų ir Kelių fondo	Seimo laikino-sios tyrimo komisijos pirmininkei (LTK)
21	30-05-1114	2001-05-24	Dėl Valstybės kontrolės pareigūnų ir tarnautojų darbo apmokėjimo	Seimo Pirmininkui
22	40-05-1138	2001-05-25	Dėl duomenų apie AB “Turto bankas” pateikimo	Seimo nariui V.Uspaskichui	2001-05-17 raštas Nr. 191-07-05
23	12-05-1177	2001-05-31	Pasiūlymai dėl Seimo Statuto tobulinimo	Seimo Pirmininkui
24	30-05-1180	2001-05-31	Dėl AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” privatizavimo teisėtumo įvertinimo	Seimo Valdybai
25	120-05-1227	2001-06-06	Dėl tikrinimo atlikimo VĮ “Valstybės turto fondas”	LTK	2001-04-11 raštas Nr. 01-1878
26	210-05-1241	2001-06-07	Dėl AB “Mažeikių nafta” generalinio direktoriaus E.Scheel 2001-05-31 paaiškinimo	Seimo Pirmininkui
27	180-05-1267	2001-06-08	Dėl Vilniaus miesto paštininkų anoniminio pareiškimo	Seimo priimamojo vedėjui	2001-05-30 raštas Nr. 450-3339
28	180-05-1307	2001-06-13	Dėl 2001-05-07 sprendimo Nr.29 vykdymo	Seimo Kanceliarijai	2001-06-05 raštas Nr. 400-10-427
29	180-05-1319	2001-06-14	Dėl Kelių fondo lėšų panaudojimo tikrinimo	Seimo nariui V.Uspaskichui	2001-06-05 raštas Nr. 291-07-09
30	120-08-1350	2001-06-07	Dėl AB “Antrimeta” privatizavimo teisėtumo	Seimo Pirmininko patarėjai	2000-12-29 raštas Nr. 450-3952
31	180-05-1376	2001-06-21	Dėl J.Rakickaitės kreipimosi	Seimo Kanceliarijai	2001-06-13 raštas Nr. 450-944/03
32	100-05-1506	2001-07-03	Dėl ACQUIS įgyvendinimo priemonių (AIPP) 2001 m. planų vykdymo	Seimo Pirmininkui
33	180-05-1538	2001-07-10	Dėl AB “Lietuvos jūrų laivinin-kystė” privatizavimo vertinimo	Seimui
34	100-10-1664	2001-07-27	Dėl delegacijos iš Europos audito rūmų	Seimo Pirmininkui
35	120-05-1768	2001-08-17	Dėl 2001-07-31 ataskaitos Nr.120-21 dokumentų pateikimo	LTK
36	40-05-1847	2001-08-31	Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2001-07-12 nutarimo Nr.IX-465 “Dėl Valstybės kontrolės 2000 metų ataskaitos”	Seimui
1	2	3	4	5	6
37	220-05-2033	2001-09-28	Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus išvada dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos, Valstybės kontrolės išvada dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitos apie valstybės skolą 2000 metais	Seimo Kancleriui
38	180-05-2041	2001-09-28	Dėl informacijos pateikimo (pažyma dėl AB “Lietuvos energija”)	Seimo Pirmininkui, Seimo ENTK
39	12-05-2066	2001-10-04	Dėl teikiamos informacijos apie Valstybės kontrolės veiklą	Seimo vicepirmininkui	2001-09-18 raštas Nr. 014-10-09
40	10-05-2099	2001-10-10	Europos audito rūmų prezidento Jan O.Karlsson laiškas (žiniai)	Seimo Pirmininkui
41	180-05-2111	2001-10-11	Dėl smulkaus ir vidutinio verslo fondo lėšų tikrinimo	Seimo Verslo ir užimtumo komisijai
42	40-05-2140	2001-10-16	Dėl tikrinimo dokumentų kopijų pateikimo (Klaipėdos miesto savivaldybės kelių fondo rezervas)	Seimo laikino-sios tyrimo komisijos pirmininkei	2001-10-10 raštas Nr. 291-07-67
43	210-05-2181	2001-10-19	Dėl informacijos pateikimo	Seimo Infor-macinės visuo-menės plėtros komitetui
44	20-05-2207	2001-10-24	Dėl Lietuvos Respublikos Vy-riausybės 2001-09-25 nutarimo Nr.1154 (koncerno “Belenergo” skolos)	Seimo Pirmininkui, ENTK
45	30-05-2295	2001-11-09	Dėl O.Buklienės pareiškimo	Antikorupcijos komisijos pirmininkei	2001-10-25 raštas Nr. 114-09-252
46	20-05-2301	2001-11-09	Dėl baudžiamųjų bylų dėl UAB “Baltic-Shem” ir AB “Lietuvos energija” tyrimo	Seimo Pirmininkui
47	120-05-2333	2001-11-13	Dėl valstybinės žemės sklypų nuomos teisėtumo tikrinimo	Antikorupcijos komisijai	2001-11-10 raštas Nr. 114-09-264
48	350-05-2383	2001-11-21	Dėl seminaro organizavimo	Seimo Kancleriui
49	270-05-2391	2001-11-22	Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo, nuomos ir kitų sandorių	Antikorupcijos komisijai	2001-11-19 raštas Nr. 114-09-280
50	390-05-2395	2001-11-22	Dėl A.Sniegio pareiškimo patikrinimo	Antikorupcijos komisijos pirmininkei	2001-11-19 raštas Nr. 114-09-279
51	220-05-2438	2001-11-29	Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos	Seimo Pirmininkui
52	350-05-2453	2001-12-03	Padėka A.Kregždei	Seimo Kancleriui
53	180-05-2490	2001-12-06	Dėl SP AB “Lietuvos energija” tikrinimo rezultatų	Seimo Pirmi-ninkui ir Ekono-mikos komitetui
1	2	3	4	5	6
54	120-06-2580	2001-12-17	Dėl VĮ Valstybės turto fonde atlikto tikrinimo	Antikorupcijos komisijai	2001-10-10 raštas Nr. 07-05-4040
55	30-10-2629	2001-12-21	Dėl VšĮ “Klaipėdos jūrininkų ligoninė”	Seimo NATO reikalų komisijai
56	210-07-2638	2001-12-22	Dėl muitinės informacinių sistemų suderinimo su Europos Komisijos informacine sistema	Seimo Pirmininkui
57	40-05-233	2001-01-31	Dėl Valstybės kontrolės Utenos kontrolės skyriaus atlikto tikrinimo AB “Lietuvos kuras”	ENTK
58	40-05-307	2001-02-12	Dėl AB “Ortopedijos technika”	ENTK
59	20-05-514	2001-03-12	Dėl AB “Oruva” investicinio projekto	ENTK
60	180-05-555	2001-03-15	Dėl Ūkio ministerijos tikrinimo	ENTK
61	40-05-925	2001-04-30	Dėl dokumentų pateikimo	ENTK	2001-04-24 raštas Nr. 114-09-84
62	190-05-940	2001-05-02	Dėl Valstybės kontrolės atas-kaitos (dėl žemės sklypo esančio I.Kraševskio g. 10, Vilniuje)	ENTK	2001-05-01 raštas Nr. 114-09-92
63	120-05-968	2001-05-07	Dėl dokumentų pateikimo (dėl UAB ”Širdies chirurgijos centras”)	ENTK	2001-05-03 raštas Nr. 114-09-95
64	120-05-974	2001-05-07	Dėl AB “Vakarų laivų remontas” tikrinimo	ENTK	2001-04-27 raštas Nr. 114-09-87
65	180-05-1028	2001-05-11	Dėl SP AB “Lietuvos energija” vykdyto konkurso	ENTK	2001-05-08 raštas Nr. 114-09-98
66	20-05-1040	2001-05-15	Dėl dokumentų pateikimo	ENTK, Ekono-mikos komitetui
67	20-05-1125	2001-05-24	Dėl RAB “Aviko Ross” P.Šuto skundo	ENTK, Ekono-mikos komitetui
68	220-05-1208	2001-06-01	Dėl Muitinės departamento tikrinimo	ENTK	2001-05-15 raštas Nr. 114-09-106
69	20-05-1232	2001-06-06	Dėl Baltarusijos VEK “Belenergo” skolos reikalavimo teisės perleidimo konkurso	ENTK
70	20-05-1266	2001-06-08	Dėl AB “Antrimeta” privatizavimo tikrinimo	ENTK	2001-06-05 raštas Nr. 114-09-118
71	12-05-1282	2001-06-11	Dėl Seimo statuto tobulinimo	ENTK
72	13-05-1283	2001-06-12	Dėl bendros Muitinės departa-mento ir privačių bendrovių veiklos teisėtumo vertinimo	ENTK	2001-06-06 raštas Nr. 114-09-120
73	20-05-1311	2001-06-12	Dėl AB “Antrimeta” privatizavimo tikrinimo	ENTK	2001-06-05 raštas Nr. 114-09-118
74	120-05-1459	2001-06-29	Dėl Vilniaus miškų urėdijos tikrinimo	ENTK	2001-06-12 raštas Nr. 114-09-141
1	2	3	4	5	6
75	180-05-1470	2001-07-02	Dėl tikrinimo rezultatų	ENTK	2001-02-27 raštas Nr. 114-09-34
76	180-06-1539	2001-07-10	Dėl medžiagos pateikimo	ENTK	2001-07-10 raštas Nr. 291-07-12
77	120-05-1544	2001-07-10	Dėl AB “Lietuvos kuras” privatizavimo	ENTK	2001-01-23 raštas Nr. 114-09-03
78	20-05-1645	2001-07-25	Dėl finansinių ekonominių nu-sikaltimų tyrimo ir nagrinėjimo vilkinimo priežasčių	ENTK	2001-06-19 raštas Nr. 114-09-131
79	190-05-1658	2001-07-26	Dėl Muitinės departamento biu-džeto lėšų naudojimo privačių bendrovių komunalinėms išlai-doms apmokėti teisėtumo vertinimo	ENTK	2001-06-06 raštas Nr. 114-09-120
80	120-05-1845	2001-08-31	Dėl tikrinimo	ENTK	2001-08-23 raštas Nr. 114-09-201
81	180-05-2041	2001-09-28	Dėl informacijos pateikimo (pažyma dėl AB “Lietuvos energija” tikrinimo)	Seimo Pirmininkui, ENTK
82	30-05-2064	2001-10-04	Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999-12-02 nutarimo Nr.VIII-1456	ENTK	2001-07-11 raštas Nr. 114-09-151
83	120-05-2325	2001-11-13	Dėl tikrinimų Vilniaus apskrityje	ENTK	2001-11-05 raštas Nr. 114-09-255
84	120-05-2435	2001-11-29	Siūlymai dėl valstybinės žemės pardavimo ir nuomos sąlygų pakeitimo	ENTK	2001-11-05 raštas Nr. 114-09-257
85	120-05-2654	2001-12-28	Dėl Valstybės kontrolės teminio tikrinimo ataskaitos	ENTK
86	120-05-257	2001-02-02	Dėl informacijos pateikimo (AB “Dirbtinis pluoštas”	Ekonomikos komitetui
87	120-05-272	2001-02-05	Dėl valstybės garantuotų pa-skolų panaudojimo AB “Klaipėdos nafta”	Biudžeto ir fi-nansų komitetui
88	230-05-277	2001-02-06	Dėl Valstybinės ligonių kasos	Sveikatos rei-kalų komitetui
89	180-05-286	2001-02-07	Dėl akcinių bendrovių	Ekonomikos ko-miteto patarėjui p.Dragūnevičiui
90	220-11-303	2001-02-09	Dėl Švenčionių rajono savival-dybės 1999 m. biudžeto vykdymo tikrinimo rezultatų	Valdymo refor-mų ir savival-dybių reikalų komitetui (VRSRK)
91	120-05-354	2001-02-19	Dėl AB “Alytaus tekstilė” privatizavimo sandorio	Ekonomikos komitetui
92	220-05-388	2001-02-22	Dėl Valstybės kontrolės 2001-02-08 sprendimo Nr.10	VRSRK
93	120-05-453	2001-03-02	Dėl UAB “Širdies chirurgijos centrui” suteiktų paskolų	Ekonomikos komitetui
1	2	3	4	5	6
94	230-05-492	2001-03-09	Dėl Lietuvos darbo biržos ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos	Socialinių reikalų ir darbo komitetui
95	20-05-514	2001-03-12	Dėl AB “Oruva” investicinio projekto	Ekonomikos, Biudžeto ir fi-nansų komi-tetams, ENTK
96	120-05-535	2001-03-14	Dėl informacijos pateikimo (UAB “Širdies chirurgijos centras”)	Sveikatos rei-kalų komitetui
97	230-05-589	2001-03-19	Dėl nacionalinių teatrų, kon-certinių organizacijų ir kitų kultūros įstaigų teisinio statuso	Biudžeto ir fi-nansų komitetui
98	12-05-597	2001-03-20	Pasiūlymai dėl Seimo statuto tobulinimo	Biudžeto ir fi-nansų komitetui
99	120-05-643	2001-03-28	Dėl Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto	Ekonomikos, Biudžeto ir fi-nansų komi-tetams
100	13-05-704	2001-04-05	Dėl AB “Anykščių vynas” tikrinimo	Biudžeto ir fi-nansų komitetui
101	190-05-735	2001-04-05	Dėl Lietuvos Respublikos vals-tybės ir savivaldybės įmonių įstatymo	Ekonomikos komitetui
102	220-05-752	2001-04-09	Dėl 2001 m. sausio-kovo mėn. valstybės biudžeto įplaukų tikrinimo rezultatų	Biudžeto ir fi-nansų komitetui
103	20-05-870	2001-04-24	Dėl informacijos pateikimo	Ekonomikos komitetui
104	20-05-885	2001-04-26	Dėl užpildytos anketos pateikimo (Teisėsaugos institucijų sistemos valdymo analizė)	Nacionalinio saugumo ir gy-nybos komiteto pirmininkui	2001-04-19 raštas Nr. 104-13-99
105	15-05-913	2001-04-30	Valstybės kontrolės vidaus auditoriaus ataskaita	Teisės ir teisė-tvarkos komitetui
106	120-05-990	2001-05-08	Dėl AB “Lietuvos taupomojo banko” privatizavimo	Teisės ir teisėtvarkos komitetui	2001-05-08 raštas Nr. 102-472
107	120-05-1022	2001-05-11	Dėl Lietuvos banko finansinės ataskaitos	Biudžeto ir finansų komitetui	2001-04-23 raštas Nr. 109-12-240/450-35/05
108	10-05-1087	2001-05-21	Dėl J.Korzunienės dalyvavimo posėdyje	VRSRK
109	210-05-1093	2001-05-22	Dėl informacijos apie viešojoje įstaigoje “Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija” atliktą tikrinimą pateikimo	VRSRK
110	230-05-1121	2001-05-24	Dėl vadovėlių leidybos tikrinimo	VRSRK
111	210-05-1176	2001-05-30	Dėl dokumentų pateikimo (AB “Mažeikių nafta”)	Ekonomikos komitetui	2001-05-30 raštas Nr. 108-19/14-278
1	2	3	4	5	6
112	20-05-1215	2001-06-04	Dėl Baltarusijos valstybinio koncerno “Belenergo” skolos reikalavimo teisės perleidimo konkurso	Ekonomikos komitetui
113	290-05-1242	2001-06-18	Dėl tikrinimo Anykščių rajono savivaldybėje	Sveikatos reikalų komitetui
114	210-05-1420	2001-06-26	Dėl Valstybės kontrolės siūlymų įgyvendinimo	VRSRK
115	230-05-1479	2001-07-02	Dėl L.Dirvelienės skundo	Sveikatos reikalų komitetui	2001-06-21 raštas Nr.111-11-431
116	230-05-1505	2001-07-04	Dėl Jonavos ligoninės tikrinimo	Sveikatos reikalų komitetui	2001-06-19 raštas Nr.111-10-421
117	15-05-1803	2001-08-24	Dėl informacijos pateikimo – atlikto valstybinio sektoriaus vidaus audito sistemos analizė bei minėtos sistemos išplėtimo koncepcija	Biudžeto ir finansų komitetui
118	290-05-1992	2001-09-21	Dėl AB “Anykščių vynas” tikrinimo rezultatų	Biudžeto ir finansų komitetui	2001-03-23 raštas Nr.109-12-184
119	290-05-2013	2001-09-25	Dėl akcinės bendrovės “Anykščių vynas” tikrinimo rezultatų	Ekonomikos komitetui
120	10-05-2017	2001-09-26	Pasiūlymai dėl valstybės politi-kų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sąlygų	Biudžeto ir fi nansų komitetui
121	210-05-2154	2001-10-17	Dėl Privalomojo sveikatos drau-dimo fondo biudžeto vykdymo, finansinės atskaitomybės tikrini-mo rezultatų ir Valstybinės li-gonių kasos veiklos vertinimo	Biudžeto ir fi-nansų, Sveikatos reikalų komitetams
122	230-05-2157	2001-10-17	Dėl A.Dieninienės ir L.Dirvelienės skundų	Sveikatos reikalų komitetui	2001-06-19 raštas Nr. 111-10-421
123	60-05-2183	2001-10-19	Dėl 2002 metų valstybės biudžeto asignavimų	Biudžeto ir finansų komitetui	2001-10-16 raštas Nr. 109-12-565
124	60-05-2201	2001-10-23	Dėl 2002 metų valstybės biudžeto asignavimų	Teisės ir teisėtvarkos komitetui	2001-10-19 raštas Nr. 102-81
125	230-05-2214	2001-10-25	Dėl Samariečių bendrijos tikrinimo	Socialinių reikalų ir darbo komitetui	2001-10-18 raštas Nr. 103-432
126	10-05-2278	2001-11-07	Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Strateginis plėtros planas	Biudžeto ir fi-nansų komitetui
127	230-05-2281	2001-11-07	Dėl lėšų naudojimo Kalėjimų departamente	Žmogaus teisių komitetui	2001-10-25 raštas Nr. 112-12-626
1	2	3	4	5	6
128	220-05-2317	2001-11-12	Dėl 2002 metų valstybės biudžeto projekto	Biudžeto ir fi-nansų komitetui
129	21-05-2349	2001-11-14	Dėl valstybės lėšomis statomų objektų nebaigtos statybos Lietuvos Respublikoje vertinimo	Biudžeto ir fi-nansų, Ekono-mikos, Valsty-bės valdymo ir savivaldybių komitetams
130	380-05-2428	2001-11-29	Dėl dalyvavimo darbo grupėje	Biudžeto ir fi-nansų komitetui
131	180-05-2490	2001-12-06	Dėl SP AB “Lietuvos energija” tikrinimo rezultatų	Seimo Pirmininkui, Ekonomikos komitetui
132	120-05-2577	2001-12-17	Dėl informacijos pateikimo (dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą)	Kaimo reikalų komitetui	2001-12-04 raštas Nr. 110-09-304
133	330-05-2585	2001-12-17	Dėl prašomų dokumentų	Sveikatos reikalų komitetui	2001-12-11 raštas Nr. 111-10-776
134	30-05-2586	2001-12-17	Valstybės kontrolės 2001-12-17 sprendimas Nr.71	Sveikatos reikalų komitetui	2001-12-13 raštas Nr. 111-10-780
135	220-05-2612	2001-12-20	Dėl savivaldybių biudžetų tikrinimo rezultatų	Biudžeto ir finansų komitetui	2001-09-04 raštas Nr. 05-06-011290
136	30-05-2206	2001-10-24	Dėl Ministro Pirmininko 2001-10-02 potvarkio Nr.234 “Dėl V.Nėniaus” 2 punkto teisėtumo	Liberalų frakcijai	Atsakymas į 2001-10-16 prašymą