Komisijos 2001-05-08 posėdyje svarstyta laikinosios tyrimo grupės, sudarytos UAB “Lietuvos rytas” administracijos vadovo G.Vainausko prašymui ištirti, išvada dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti veiklos, dėl teisėsaugos institucijų vykdomų tyrimų ir kitų institucijų patikrinimų, susijusių su buvusių Lietuvos TSR profsąjungų pastatų (patalpų), perduotų Specialiajam fondui, akcionavimu, UAB “Vilniaus koncertų ir sporto rūmai” steigimu ir įstatinio kapitalo suformavimu, sandoriais dėl Vilniaus ledo rūmų bei krepšinio klubo “Rytas” mokesčių mokėjimu.

Posėdžio pirmininko Komisijos pirmininko pavaduotojo Broniaus Bradausko siūlymu, laikinosios tyrimo grupės vadovas Gintaras Didžiokas supažindino Komisijos narius su tyrimo išvadomis. G. Didžiokas minėjo, kad domėtasi ne tik pareiškėjo prašyme išdėstytomis aplinkybėmis, bet ir Specialiojo fondo veikla, kalbėjo apie neefektyvų, neracionalų teisėsaugos institucijų darbą tiriant minėto fondo veiklą. Informavo, kad laikinosios tyrimo grupės išvados dėstomojoje dalyje apžvelgti norminiai aktai, reglamentavę buvusių Lietuvos TSR profesinių sąjungų turto perdavimo klausimus, teisėsaugos institucijų vykdyti ir vykdomi tyrimai medžiagose ir baudžiamosiose bylose, juose atliktos ir atliekamos revizijos, patikrinimai bei Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo vykdymo klausimai.

Komisija pritarė laikinosios tyrimo grupės išvadoms.

IŠVADOS

* Teisėsaugos ir kitų institucijų patikrinimai dėl nepelno organizacijos “Vilniaus koncertų ir sporto rūmai” reorganizavimo į uždarąją akcinę bendrovę, turto akcionavimo, įstatinio kapitalo didinimo ir apmokėjimo už akcijas pradėti 1998 m. Teisėsaugos institucijos iš viso vykdė keturis tarpusavyje susijusius tyrimus nagrinėjamais klausimais:1) Tardymo valdyboje prie Vilniaus m. VPK tiriama baudžiamoji byla, iškelta pagal LR BK 275 str. 3 d., kurioje tiriama ne pelno organizacijos “Vilniaus koncertų ir sporto rūmai” reorganizavimas į uždarąją akcinę bendrovę, bendrovės įstatinio kapitalo didinimas; 2) Vilniaus m. VPK ENTS tirta medžiaga dėl statybos-remonto darbų atlikimo UAB “Vilniaus koncertų ir sporto rūmai”, akcijų apmokėjimo teisėtumo; 3) Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje tirta medžiaga dėl sandorių, susijusių su Vilniaus ledo rūmais, teisėtumo; 4) Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje tirta medžiaga dėl krepšinio klubo “Rytas” mokesčių ir kitų įmokų mokėjimo į biudžetą ir fondus (perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai).

* Prokuratūros atstovai nevisiškai teisingai nurodo, kad teisėsaugos institucijų patikrinimai šioje išvadoje aptartais klausimais buvo pradėti Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos iniciatyva – Komisija, ne kartą nagrinėjusi “Vilniaus koncertų ir sporto rūmų” turto ir kito profsąjungoms perduotino turto akcionavimo klausimus, prašė įvertinti, ar Specialiojo fondo tarybos narių veiksmuose nėra nusikaltimų požymių.

* Prokuratūros atstovai nepagrįstai piktinasi Komisijos veikla sudarant laikinąją tyrimo grupę bei domintis išvadoje išdėstytais klausimais, nes: 1) laikinoji tyrimo grupė sudaryta Komisijos pirmininkei nusišalinus nuo šio tyrimo; 2) ji sudaryta ne prokurorų veiklai tirti, kaip teigė buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas K.Betingis bei generalinis prokuroras A.Klimavičius; 3) Komisija turi teisę domėtis teisėsaugos institucijų darbu, gauti reikiamą informaciją ir šie veiksmai negali būti vertinami kaip kišimasis į teismo arba prokuratūros darbą.

Generalinė prokuratūra turėtų kaip galima efektyviau ir glaudžiau bendradarbiauti su komisija, kad visuomenėje būtų išsklaidytos visos abejonės dėl galimos korupcijos arba asmeninio kieno nors suinteresuotumo tyrimo baigtimi, taip pat abejonės dėl politinio spaudimo ar kokio kito kišimosi, o jei tokie faktai pasitvirtintų, kad kaltieji būtų įvardinti ir patraukti atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

* Įstatymas reikalauja, kad visi nusikaltimai būtų tiriami išsamiai, nešališkai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Apibendrinant teisėsaugos institucijų darbą vykdant išvadoje minėtus tyrimus ir patikrinimus, pasakytina, kad jis nebuvo efektyvus, koordinuotas, racionalus, pareikalavo daug sąnaudų, iš dalies skirtos dokumentinės revizijos dubliavo Valstybės kontrolės anksčiau jau atliktus patikrinimus (neracionaliai naudotos valstybės biudžeto lėšos ir darbo jėgos resursai, abejotina, ar tinkamai pasirinkti tyrimo prioritetai).

Pagrindinis dėmesys skirtas tyrimams, susijusiems su dviem nekilnojamojo turto objektais - Vilniaus ledo rūmais bei Vilniaus koncertų ir sporto rūmais, tačiau nesidomėta ir netirta, ar teisėtai buvo akcionuotas bei su profsąjungomis nesusijusiems asmenims perduotas kitas turtas, kurį Specialusis fondas veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti taip pat turėjo perduoti profsąjungoms. Specialiojo fondo veiklos teisėtumas teisėsaugos iš esmės netirtas (Specialiojo fondo veikla tikrinta tik Valstybės kontrolės 1998-1999 m. dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, Trakų poilsio namų, Lampėdžių poilsinės ir kito turto akcionavimo, bei pradėta tikrinti 2002 m. dėl 200 tūkst. Lt gavimo už konsultacijas iš UAB “Vilniaus koncertų ir sporto rūmai”).

Abejotina, ar visi paminėti tyrimai ir patikrinimai minėtais aspektais buvo ir yra tiriami vienodai visapusiškai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką - veikos, dėl kurių iškeltos baudžiamosios bylos, t.y. nustatyti nusikaltimo požymiai, tiriamos ilgai ir be rezultatų, o tyrimai medžiagose, t.y. jose neiškilo aikštėn nusikaltimo požymiai, atliekami labai intensyviai ir visapusiškai.

Tyrimai dėl Specialiojo fondo veiklos, kurie buvo inicijuoti siekiant apginti valstybės ir profsąjungų interesus (Valstybės kontrolės patikrinimai dėl UAB “Vilniaus koncertų ir sporto rūmai” steigimo, turto akcionavimo, įstatinio kapitalo didinimo, iškelta baudžiamoji byla) rezultatų nedavė ir efektyviai nėra tiriami, o patikrinimai susikoncentravo ties krepšinio klubo “Rytas” mokesčių mokėjimu bei vienu nekilnojamo turto objektu (Vilniaus ledo rūmais), jie nesisiję su vykdytais tyrimais dėl Specialiojo fondo veiklos. Tiesiogiai mokesčių ir įmokų mokėjimą kontroliuojančios institucijos (Valstybinė mokesčių inspekcija ir Socialinio draudimo fondo valdyba) jokios informacijos apie krepšinio klubo “Rytas” mokesčių nemokėjimą neturėjo. Bendrovės “Lietuvos rytas” nuolatinis minėjimas, siejant įmonę su vykdytais tyrimais, neatspindi šių tyrimų turinio.

* Baudžiamojo proceso prasme prokurorai neteisingai nurodo, kad vada pradėti tyrimą dėl sandorių, susijusių Vilniaus ledo rūmais, buvo iškėlimas aikštėn faktų, kurie paskelbti 2001-05-16 “Respublikos” straipsnyje “Krepšinio arena nugvelbta iš profsąjungų”, nes spaudos publikacijos negali būti vadomis baudžiamajai bylai iškelti ir kurių pagrindu būtų galima pradėti atlikti tyrimo veiksmus nusikaltimo požymiams nustatyti. Spaudos publikacijose paskelbta informacija gali būti tik pagrindu teisėsaugos institucijoms pradėti patikrinimą, ir tik tais atvejais, kai atliekant patikrinimą būtų iškelti aikštėn nusikaltimo požymiai, atsirastų vada – betarpiškas kvotos organo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo iškėlimas aikštėn nusikaltimo požymių, ir toliau būtų galima pradėti duomenų, reikalingų baudžiamajai bylai iškelti, rinkimą.

* Visi išvadoje minėti tyrimai buvo pradėti teisėsaugos institucijų iniciatyva arba aukštesnių prokurorų nurodymu (ne pagal piliečių pareiškimus, pareigūnų pranešimus arba kaltininkų prisipažinimus), todėl jei atliekant patikrinimus būtų iškelti aikštėn nusikaltimo požymiai, betarpiškas kvotos organo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo iškėlimas aikštėn nusikaltimo požymių (BPK 125 str. 1 d. 4 p.) būtų vada ir pagrindu baudžiamajai bylai iškelti.

* Baudžiamosios teisės specialistai nevienodai aiškina BPK 125 ir 128 str. numatytų procesinių terminų taikymą ir atsako į klausimą, ar kodekso nuostatos leidžia kvotos organams ir prokuratūrai neribotą laiką rinkti duomenų apie nusikaltimo požymius ir atlikti numatytus procesinius veiksmus, siekiant išsiaiškinti ir nustatyti baudžiamosios bylos iškėlimo pagrindą, bet nepriimant procesinio sprendimo iškelti baudžiamąją bylą.

Pirmoji nuomonė. BPK 125 str. 3 d. ir 128 str. taikytini tik tada, kai patikrinimai atliekami pagal gautus pareiškimus ar pranešimus apie nusikaltimą (vada baudžiamajai bylai iškelti būtų numatyta BPK 125 str. 1 d. 1 ir 2 p.), o ne betarpiškai kvotos organui, tardytojui, prokurorui, teisėjui ar teismui iškėlus aikštėn nusikaltimo požymius (BPK 125 str. 1 d. 4 p.). Tokiu būdu vykdant patikrinimus, kai nusikaltimo požymius betarpiškai nustato kvotos organas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas, nenustatytas terminas sprendimui dėl baudžiamosios bylos iškėlimo priimti, netaikomi BPK 125 str. 3 d., 128 str. 1 ir 4 d. numatyti terminai ir nusikaltimo požymius iškeliantys subjektai nėra varžomi šių terminų požiūriu. Taip pat atlikti BPK 128 str. 2 d. numatytus tardymo veiksmus nusikaltimo požymiams nustatyti neiškėlus baudžiamosios bylos galima ne vykdant bet kokį tyrimą, o tik gavus pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikaltimą.

Antroji nuomonė. Tyrimo, vykdomo prieš baudžiamosios bylos iškėlimą, terminai nėra aiškiai reglamentuoti įstatymu, tačiau aiškinant BPK normas loginiu, sisteminiu požiūriu manytina, kad II skyriaus 11 skirsnyje numatyti terminai taikomi ir vykdant patikrinimus, kai nusikaltimo požymius iškelia aikštėn betarpiškai kvotos organas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas, todėl kvotos organai ir prokuratūra varžomi terminų požiūriu rinkdami duomenis apie nusikaltimo požymius ir atlikdami numatytus procesinius veiksmus, siekiant išsiaiškinti ir nustatyti baudžiamosios bylos iškėlimo pagrindą, bet nepriimant procesinio sprendimo iškelti baudžiamąją bylą.

Patikrinimas, daromas iki baudžiamosios bylos iškėlimo, visais atvejais negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Ilgiau kaip šešiems mėnesiams pratęsti tyrimo terminą išimtinais atvejais gali generalinis prokuroras arba jo pavaduotojas (BPK 150 str. 3 d.)

Bet kokiu atveju tam, kad sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo nebūtų leidžiama nepagrįstai ilgai varžyti asmenų teises ir teisėtus interesus, BPK 244 str. numatyta teisė apskųsti prokuroro veiksmus ir sprendimus teismui (2002-04-02 įstatymo Nr. IX-827 redakcija). Ar ši nuostata leis išvengti tyrimo, vykdomo iki baudžiamosios bylos iškėlimo, vilkinimo, paaiškės iš teismų praktikos.

* Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla Nr. 10-2-208-00, kurioje tiriami ne pelno organizacijos “Vilniaus koncertų ir sporto rūmai” reorganizavimo į uždarąją akcinę bendrovę, turto akcionavimo, įstatinio kapitalo didinimo, statybos-remonto darbų atlikimo bei apmokėjimo už akcijas klausimai, buvo tris kartus nutraukta nesant nusikaltimo sudėties, abejotina, ar turto akcionavimas, įstatinio kapitalo padidinimas bus įvertintas kaip turto iššvaistymas ir ar ši byla bus perduota teismui. Prokuratūros nutarimai panaikinti tardytojų priimtus nutarimus nutraukti baudžiamąją bylą yra formalaus pobūdžio, nemotyvuoti. 2001-04-29 priimtas trečiasis nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą buvo Vilniaus apygardos prokuratūros panaikintas tik 2001-12-11, t.y. tuo metu, kai suintensyvėjo patikrinimas dėl Vilniaus ledo rūmų. Taip pat keltinas klausimas, kaip tiriant šią bylą gali būti pasiekti baudžiamojo proceso uždaviniai (ištirti bylos aplinkybes išsamiai, per kiek įmanoma trumpesnį laiką, laikantis piliečių lygybės principo ir kt.), jeigu 2001-12-11 panaikinant nutarimą nutraukti baudžiamąją bylą, nebuvo panaikintas ir 2001-04-29 nutarimas atsisakyti kelti baudžiamąją bylą nesant Specialiojo fondo ir “Vilniaus koncertų ir sporto rūmų” atstovų veiksmuose nusikaltimų, numatytų BK 275 str. 3 d. ir 277 str. 1 d., sudėties.

* Vilniaus m. VPK ENTS 1,5 m. vykdytas patikrinimas dėl statybos-remonto darbų atlikimo UAB “Vilniaus koncertų ir sporto rūmai”, akcijų apmokėjimo teisėtumo iš esmės dubliavo Valstybės kontrolės 1998-1999 m. atliktus tikrinimus. Vilniaus m. VPK ENTS nepriėmė jokio procesinio sprendimo pagal tirtą medžiagą.

* Nors Specialiųjų tyrimų tarnyba, Seimo nario R.Palaičio prašymu atlikusi tyrimą dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti veiklos, 2001-11-07 padarė išvadą, kad Specialiojo fondo tarybos narių veikloje korupcijos faktų nenustatyta, o surinktą medžiagą dėl Vilniaus ledo rūmų pardavimo 2001-10-02 perdavė Vilniaus m. apylinkės prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai toliau dalyvavo teisėsaugos institucijų patikrinimuose ir tiesiogiai vykdė tardymo veiksmus (2001-11-20 poėmį). Abejotina, ar šie Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų veiksmai atitinka šios tarnybos uždavinį - korupcijos išaiškinimą.

* Keltinas klausimas dėl to, ar tiriant medžiagą dėl sandorių, susijusių su Vilniaus ledo rūmais, teisėtumo, buvo reikalinga atlikti krepšinio klubo “Rytas” dokumentų poėmį, t.y. kodėl nebuvo pasinaudota prokuroro teise raštiškai išreikalauti iš įmonių, įstaigų, organizacijų reikiamą tyrimui medžiagą (ar klubas nevykdė teisėsaugos reikalavimų pateikti dokumentus), o vykdytas tardymo veiksmas – poėmis.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2001-11-19 nutarimu padaryti krepšinio klubo “Rytas” dokumentų poėmį šį poėmį buvo pavesta atlikti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnui E.Lipnickui, tačiau jį vykdė ir pareigūnas S.Grebelis, kuris buvo iškviestas vėliau, poėmio atlikimo metu. Kadangi nutarimas padaryti poėmį yra procesinis dokumentas, turėjo būti prokuroro raštiškas atskirasis pavedimas dėl poėmio vykdymo ir kitų pareigūnų dalyvavimo.

* Kadangi pagal Labdaros ir paramos įstatymo 13 str. 1 d. Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja paramos teikimą, gavimą ir naudojimą, kiek tai susiję su mokesčių lengvatų taikymu, prokuratūra turėjo ne pati registruoti pranešimą apie nusikaltimą, tirti medžiagą dėl Vilniaus krepšinio klubo “Rytas” mokesčių ir kitų įmokų mokėjimo į biudžetą ir fondus, prašyti mokesčių inspekciją pateikti duomenis bei išaiškinimus sporto klubų mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo klausimais, o perduoti medžiagą Valstybinei mokesčių inspekcijai.

* Generalinio prokuroro pavaduotojo K. Betingio veiksmai, kai 2002-02-18 žiniasklaidoje pagarsinant duomenis apie vykdomą tyrimą dėl krepšinio klubo “Rytas” mokesčių mokėjimo buvo viešai paminėti konkretūs asmenys, nedera su Konstitucijoje ir baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nekaltumo prezumpcija.

* Neaiški, besikeičianti profesinių sąjungų atstovų pozicija dėl jų interesų gynimo: 1997-05-27 Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimas, atstovaujamas G.Gruzdienės, kreipėsi į Vilniaus m. 2 apylinkės teismą su ieškininiu pareiškimu dėl Specialiojo fondo tarybos 1997-03-28 nutarimo didinti įstatinį kapitalą pripažinimo negaliojančiu. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 1998-03-12 priėmė nutartį, draudžiančią registruoti padidintą įstatinį kapitalą (nors jis jau buvo įregistruotas ir padidintas) . 1998-04-06 Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas A. Sysas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 1998-03-12 sprendimo panaikinimo. 1998-10-14 teismo sprendimu ieškinys atmestas.

* Generalinės prokuratūros pareikštas ginant viešąjį interesą ieškinys CPK 55 str. tvarka nekomentuotinas, kadangi yra teismo žinioje ir neišnagrinėtas, tačiau pastebėtina, kad 2000 m. vasario mėn. Generalinė prokuratūra sprendė klausimą dėl prokuratūros galimybės teikti ieškinį CPK 55 str. tvarka, išreiškė nuomonę, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmų akcionavimas ir perdavimas uždarajai akcinei bendrovei iš dalies pažeidžia ir būsimų profsąjungų teises, tačiau manė, kad prokuratūrai nesuteikta teisė ginti profesinių sąjungų interesų. Taip pat manyta, kad atstačius šalis į pirmykštę padėtį gali būti padaryta žala valstybės interesams.

Prokuratūros nuomonė apie savo teisę ginti profsąjungų interesus 2000 m. ir 2002 m. keičiasi, nors šiuo laikotarpiu nesikeitė prokuratūros kompetencija ginant viešąjį interesą.

* Vilniaus m. apylinkės prokuratūros vykdytas tyrimas dėl sandorių, susijusių su Vilniaus ledo rūmais, teisėtumo, suaktyvėjo po to, kai buvo gautas Revizijų departamento prie Finansų ministerijos 2001 m. rugsėjo mėn. revizijos aktas, kuriame rašoma, kad UAB “Vilniaus koncertų ir sporto rūmai” UAB “Vilniaus banko lizingui” pardavė Vilniaus ledo rūmus už 3 mln. Lt, t.y. pigiau nei rinkos kaina, kuri yra 5 330 403 Lt pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ dokumentus.

Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ tvarkomame Nekilnojamojo turto registre nurodyta nekilnojamojo turto objekto vertė negali būti laikoma realia rinkos kaina ar jai prilyginta.

* Vykdytuose patikrinimuose bei civiliniame ieškinyje kalbama apie Vilniaus ledo rūmų pastato pardavimą UAB “VB Lizingas”, tačiau pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ tvarkomą registrą matyti, kad UAB “VB Lizingas” nuosavybėje yra ne visas Vilniaus ledo rūmų pastatas, o 4641,66 kv.m. patalpa. Kita šių rūmų dalis, 340,73 kv.m. patalpa, priklauso UAB “ADM Baltic” (272,04 kv.m.) ir UAB “Vilniaus koncertų ir sporto rūmai” (68,69 kv.m.).

* Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti taryba neįvykdė Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo (2000-07-20 Nr. VIII-1890) 2 str. reikalavimų Vilniaus ledo rūmus, Vilniaus koncertų ir sporto rūmus bei kitus įstatyme nurodytus objektus (beje, ir neakcionuotus, kuriuos parduoti nebuvo jokių kliūčių) perduoti VĮ Valstybės turto fondui parduoti. Minėtas įstatymas 2002-01-22 buvo pakeistas (naujos redakcijos įstatymo projektą pateikė Seimo nariai R.Palaitis ir A.Sysas). Jame nėra Valstybės turto fondui perduotino ir parduotino turto sąrašo bei nustatyta, kad Specialiojo fondo lėšos ir lėšos, gautos, valdant, naudojant šiam fondui perduotą turtą ir disponuojant juo, pervedamos į Profesinių sąjungų paramos fondą, kurio steigėjais turi teisę būti Lietuvos profesinių sąjungų centras, Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos darbo federacija ir Lietuvos darbininkų sąjunga.

* Seimas 2001-12-10 protokoliniu nutarimu pavedė Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetams iki 2001-12-20 parengti išvadas dėl faktų, paskelbtų dienraštyje “Lietuvos rytas” apie Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros darbą. 2001-12-20 protokoliniu nutarimu nustatė išvadas pateikti per 20 d. po to, kai bus baigtas Generalinės prokuratūros tyrimas. Prokuratūra vykdytus patikrinimus baigė š.m. vasario mėn., komitetai išvadų nepateikė. Teisės ir teisėtvarkos komitetas analizavo, ar teisėsaugos pareigūnai, pradėdami ir vykdydami tyrimus bei atlikdami poėmį, nepažeidė BPK reikalavimų.

Komisija nusprendė:

1. Prašyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą:

- atliekant teisėsaugos institucijų veiklos parlamentinę kontrolę ir svarstant klausimus, susijusius su šia veikla, atkreipti dėmesį, kaip ji vykdoma tikslingumo, efektyvumo ir racionalumo požiūriais;

- išanalizuoti LR BPK nuostatas, reglamentuojančias patikrinimų, kurie vykdomi iki baudžiamosios bylos iškėlimo, atlikimo ir procesinių sprendimo priėmimo terminus, tardymo veiksmų atlikimą neiškėlus baudžiamosios bylos (pagal: 1) piliečių pareiškimus ir pareigūnų pranešimus apie padarytus nusikaltimus, 2) kitais pagrindais), siekiant nustatyti, ar įstatyme nėra teisės spragų, ir, esant pagrindui, inicijuoti reikalingus įstatymų pakeitimus.

- išanalizuoti, ar įstatymų, reglamentuojančių konkrečių institucijų kompetenciją ginti viešąjį interesą, nuostatos yra pakankamai aiškios, ar praktikoje nekyla problemų dėl to, kad įstatymuose neapibrėžta viešojo intereso sąvoka, ar pakanka institucijų, turinčių bendrąją kompetenciją ginti viešąjį interesą, ar tai, kad Valstybės kontrolei netekus šios funkcijos prokuratūra yra pagrindinė viešojo intereso gynimo civilinėse bylose institucija nekels problemų dėl to, kad civilinėse bylose prokuratūros veiklos efektyvumas žymiai mažesnis nei baudžiamosiose ir viešojo intereso atstovavimas civilinėse bylose virtęs antraeilės reikšmės funkcija, be to, prokuratūra yra teisminės, t.y. tos pačios valdžios kaip ir teismai, valdžios dalis.

2. Prašyti Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybą iki š.m. birželio 1 d. informuoti Komisiją apie šio fondo veiklos laikotarpiu jam valstybės perduoto turto valdymą, naudojimą, perdavimą profesinių sąjungų nuosavybėn (kiek, kokios vertės ir kokį turtą fondas turi, kam kada ir kokį turtą perdavė, ar fondo valdomas turtas yra inventorizuotas), taip pat apie Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo (2000-07-20 Nr. VIII-1890) vykdymą bei priežastis, dėl kurių turtas nebuvo perduotas Valstybės turto fondui parduoti, apie fondo lėšų ir lėšų, gautų valdant, naudojant šiam fondui perduotą turtą ir disponuojant juo, pervedimą į Profesinių sąjungų paramos fondą arba paskirstymą Lietuvos profesinių sąjungų centrui, Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimui, Lietuvos darbo federacijai ir Lietuvos darbininkų sąjungai vykdant naujos redakcijos (2002-01-22 Nr. IX-723) Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymą.

Gavus minėtą informaciją ir Komisijos posėdyje išklausius Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos atstovų informaciją, Komisijai spręsti, ar nebūtų tikslinga pavesti Specialiajam fondui atlikti jo veiklos auditą ir inventorizuoti valdomą turtą arba pavesti Valstybės kontrolei atlikti Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti veiklos auditą ir patikrinti šio fondo veiklą, susijusią su valstybės jam perduoto turto valdymu, naudojimu, perdavimu profesinių sąjungų nuosavybėn pagal įstatymų reikalavimus bei perdavimu kitiems juridiniams asmenims.

3. Atkreipti prokuratūros dėmesį į tai, kad teisėsaugos institucijų darbas vykdant tyrimus ir patikrinimus, susijusius su Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti veikla, nebuvo efektyvus, racionalus, pareikalavo daug sąnaudų, iš dalies skirtos dokumentinės revizijos dubliavo Valstybės kontrolės anksčiau jau atliktus patikrinimus, dėl to neracionaliai naudotos valstybės biudžeto lėšos ir darbo jėgos resursai. Netirti sistemiškai Specialiojo fondo tarybos narių veiksmai akcionuojant kitą profesinėms sąjungoms perduotiną turtą (ne tik Vilniaus koncertų ir sporto rūmus bei Vilniaus ledo rūmus) bei vykdant įstatymų reikalavimus. Generalinei prokuratūrai tikslinga efektyviau koordinuoti darbą ir vadovauti tarpusavyje susijusiems tyrimams, griežčiau kontroliuoti priimamų procesinių sprendimų pagrįstumą, reikalauti, kad jie būtų motyvuoti.

Laikinosios tyrimo grupės vadovas Gintaras Didžiokas