2001-ųjų metų ataskaita Lietuvos Respublikos Seimui

 

 

Radijas ir televizija Lietuvoje, kaip ir kiekvienoje valstybėje, yra be galo svarbūs visuomenės vertybių sistemas, elgesio ir mąstymo stereotipus, ateities vizijas ir pačią valstybės ateitį formuojantys veiksniai. Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, kaip ir dažnam mūsų piliečiui, yra svarbu, kad radijas ir televizija, pasak Visuomenės informavimo įstatymo, padėtų plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatintų visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprintų valstybės nepriklausomybę, ugdytų tautinę kultūrą ir dorovę. Svarbu, kad jie būtų objektyvūs, užtikrintų nuomonių pliuralizmą, žmogaus teisę į bešališką informaciją, būtų laisvi, nepriklausomi ir atsakingi.

Šiuo metu Lietuvoje yra 32 komerciniai radijo transliuotojai; 27 televizijos transliuotojai; 56 kabelinės televizijos operatoriai; 3 MDTV operatoriai. (Visų licencijuotų transliuotojų sąrašas pateikiamas ataskaitos priede).

Lietuvos televizijos žiūrovų portretą 2001 metais atspindi kompanijos Sic Gallup Media pateikti duomenys:

 

Televizorių skaičius šeimoje

Veikiančių televizorių skaičius šeimoje	Visų apklaustųjų procentas
Vienas	65.3
Du	25.2
Trys	6.7
Keturi ir daugiau	1.1
Nė vieno	1.7

Video magnetofono ar grotuvo turėjimas

Vaizdo aparatūra	Turinčių televizorių procentas
Turi	29.3
Neturi	69.5

 

Ar naudojasi kabelinės ar satelitinės televizijos antenomis

Kabelinės ir satelitinės antenos turėjimas	Visų apklaustųjų procentas
Taip	37.8
Ne	62.2

Kokius TV kanalus gali matyti (20 populiariausių)

TV kanalas	Procentas nuo visų apklaustųjų
LNK	96.9
TV3	96.4
LRT	95.7
BTV	92.4
OPT (ORT)	33.9
TV6 Moskva	32
Vietinė TV	31.9
PTP (RTR)	28.7
HTB (NTV)	23.1
11 Kanalas	22.2
Vilniaus TV	21.5
Discovery	20.9
TV Polonia	20.4
Eurosport	19.8
Animal Planet	18.3
VIVA	17.7
Travel Channel	16.4
HTB+ Nashe Kino	15.1
Polsat	14.9
PRO 7	14.8

 

LRTK funkcijos

Lietuvos radijo ir televizijos komisija buvo įsteigta 1996 m. pagal Visuomenės informavimo įstatymą. Komisija yra nepriklausoma Seimui atskaitinga visą elektroninės žiniasklaidos (išskyrus LRT) veiklą reglamentuojanti bei prižiūrinti institucija. Ji yra Seimo bei Vyriausybės ekspertė radijo ir televizijos transliavimo klausimais. Komisiją sudaro 12 narių: vieną narį skiria Respublikos Prezidentas, kitus – Seimas bei visuomeninės organizacijos. Komisijos narys skiriamas jį paskyrusios institucijos kadencijos ar jį paskyrusios organizacijos valdymo organų įgaliojimų laikui. Komisijos nariams įstatymu draudžiama užsiimti komercine veikla jų reguliuojamoje srityje. Komisijos priimti sprendimai reglamentuoja komercinių transliuotojų veiklą.

Komisijos sudėtis buvo atnaujinta 2001 m., kai  Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 27 straipsniu, 2001 m. sausio 12 d. nutarimu Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariais paskyrė Audronę Kosciuškienę, Danguolę Skapaitę ir Bronislovą Šalkų. 

       LRTK administracijoje dirba 10 žmonių. Visi darbuotojai į komisijos administraciją priimami viešo konkurso būdu.

 

Pagrindinės LRTK veiklos kryptys

1. Audiovizualinės politikos formavimas (tiksliniai konkursai, atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir rinkos interesus, norminių aktų rengimas, įstatyminės bazės tobulinimas, teisės harmonizavimas).
2. Radijo ir televizijos programų transliavimo strategijos ir strateginio plano rengimas.
3. Transliuotojų veiklos reglamentavimas (transliuotojų prisiimtų įsipareigojimų, licencijų sąlygų laikymosi kontrolė, licencijavimo taisyklių pakeitimų rengimas, sankcijų už pažeidimus taikymas).
4. Transliuotojų etikos kodekso rengimas.
5. Radijo ir televizijos programų monitoringo materialiosios bazės sukūrimas bei programų monitoringo įgyvendinimas.

 

Komisijos uždaviniai

1. Kaupti ir analizuoti informaciją apie Lietuvos radijo ir televizijos transliuotojų veiklą, rinkos poreikius.
2. Licencijuoti transliavimo veiklą, kontroliuoti licencinių sąlygų laikymąsi, įsipareigojimų vykdymą, efektyvų dažnių naudojimą, atsižvelgiant į visuomenės švietimo ir kultūros poreikius.
3. Reglamentuoti laisvą radijo ir televizijos rinką visuomenės labui.
4. Kelti transliuotojų ir jų veiklos reguliuotojų profesionalumą, kompetenciją, kvalifikaciją.
5. Parengti transliuotojų kodeksus, atsižvelgiant į ES šalių normas, taisykles, reikalavimus. Priimti taisykles, ginančias vartotojų interesus.
6. Tobulinti radijo ir televizijos rinkos teisinius reguliavimo mechanizmus, įgyvendinant Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo normas.
7. Tobulinti radijo ir televizijos programų transliavimo strategiją.
8. Kurti Lietuvos įvaizdį Europos audiovizualinėje politikoje ir kultūroje, priimant ir įgyvendinant tarptautines sutartis ir konvencijas.

LRTK tarptautinė veikla

Lietuvai ratifikavus ET konvenciją “Televizija be sienų”, privalome laikytis bendrų susitarimų su ES valstybėmis narėmis audiovizualinėje srityje. Bendri susitarimai ypač svarbūs dabar, kai vienas transliuotojas veikia daugelyje Europos valstybių, kai globaliniai interesai bando užgožti Europos kultūrą, kurios dalimi esame ir mes. 2000 m. gruodį Kultūros ministerija, atsakinga už konvencijos “Televizija be sienų” įgyvendinimą, paskyrė keturis Lietuvos radijo ir televizijos komisijosu LRTK atstovus ekspertais į ET Nuolatinį konvencijos “Televizija be sienų” komitetą.

2001 m. balandžio, liepos ir gruodžio mėn. LRTK atstovai dalyvavo Europos Tarybos Nuolatinio komiteto “Televizija be sienų” posėdžiuose dėl naujų reklamos būdų (skaidomo ekrano), visuomenei reikšmingų įvykių transliavimo, transliuotojų jurisdikcijos, konvencijos peržiūrėjimo klausimų.

2001 m. LRTK dalyvavo 2-juose EPRA (Europos audiovizualinį sektorių reguliuojančių institucijų platforma) susitikimuose Ispanijoje (balandžio mėn.) ir Maltoje (rugsėjo mėn.), kur buvo diskutuojama kiekvienai EPRA narei aktualiais elektroninės žiniasklaidos reglamentavimo, naujų technologijų, teisės klausimais.

Kartu su Kabelinės TV asociacija LRTK surengė “apvalųjį stalą” problemiškais kabelinės televizijos transliavimo klausimais.

Lapkričio mėn. parengta ir išleista analitinė brošiūra LRTK veiklos 5-erių metų sukakties proga. Ta pačia proga lapkričio 30 d. Seime buvo surengta konferencija, kurioje dalyvavo apie 140 svečių.

Pagal NAPP (Nacionalinė acquis priėmimo programa) LRTK yra įsipareigojusi sustiprinti administracinius gebėjimus, tobulinti transliuotojų veiklos kontrolės mechanizmus, kurti ir stiprinti sankcijų mechanizmus, įkurti monitoringo kambarį, parengti ir tikslinti strateginį planą, parengti transliuotojų veiklos etikos kodeksą. Tai daroma pagal 2001 m. rugpjūčio 8 d. pasirašytą PHARE “Dvynių” projekto sutartį su Prancūzijos Ministro pirmininko kabineto žiniasklaidos departamentu Conseil Superieur de l’Audiovisuel. Pagal šį projektą iki 2002 m. sausio buvo atvykę du ekspertai iš Prancūzijos, kurie stengėsi įvertinti mūsų įstatyminę bazę ir nustatyti, kiek tiksliai ji suderinta su ES acquis. Tačiau pagrindinė veikla prasidėjo nuo 2002 m. sausio. Per tris pastaruosius mėnesius pagal PHARE programą Lietuvoje lankėsi trylika ekspertų iš Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Europos Komisijos, kurie susitiko ne tik su LRTK nariais ir administracija, bet ir su viso Lietuvos elektroninės žiniasklaidos sektoriaus atstovais. Buvo surengti du seminarai – Komisijos reguliavimo galių stiprinimo ir transliuotojų programų rengimo bei reklamos kodekso rengimo klausimais. Komisijos ir administracijos darbuotojai darbo vizitais lankėsi Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Danijoje bei Graikijoje, kur susipažino su šių valstybių transliuotojų reguliavimo sistemomis, programų monitoringo ir etikos kodeksais.

Konkursai transliavimo licencijoms gauti

2001 m. Komisija paskelbė 36 konkursus: 21 - radijo transliavimo licencijai gauti, 8 – televizijos transliavimo licencijai gauti, 6 - kabelinės televizijos licencijai gauti1, 1 - skaitmeniniui radijui .

3 konkursai neįvyko (nebuvo dalyvių), 7 kartus nepaskelbtas konkurso nugalėtojas.

2001 m. komisija konkurso būdu išdavė 25 licencijas (radijo transliavimo - 13; televizijos transliavimo - 7; kabelinės televizijos – 5).

Buvo pratęstos 9 licencijos, panaikinta 10 licencijų.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2001 m. priimti norminiai aktai

Per 2001 metus LRTK priėmė 156 sprendimus. Pagrindiniai iš jų yra šie:

1. “Dėl laidų, kurios galėtų pakenkti nepilnamečių fiziniam, proriniam ar doroviniam vystymuisi, transliacijų laiko”. (2001 03 21 d. sprendimas Nr.36). Šiuo sprendimu visi Lietuvos jurisdikcijai priklausantis televizijos transliuotojai buvo įpareigoti tokio pobūdžio laidas ir filmus transliuoti tik nuo 23 iki 6 val.

2. “Dėl Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo”. (2001 05 02 d. sprendimas Nr.47). Šiuo sprendimu buvo patvirtintos naujos licencijavimo taisyklės, atitinkančios Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus.

3. “Dėl MDTV licencijos teksto patvirtinimo”. (2001 05 09 d. sprendimas Nr.59).Šiuo sprendimu buvo patvirtintas mikrobangės dagiakanalės televizijos licencijos tekstas.

4. “Dėl konkurso dalyvio ir paraiškos licencijai pratęsti registracijos mokesčių nustatymo”. (2001 06 20 d. sprendimas Nr.86).

5. “Dėl Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklių dalinio pakeitimo ir papildymo”. (2001 07 11 d. sprendimas Nr.91). Atsižvelgiant į transliuotojų pastabas ir pageidavimus, šiuo sprendimu buvo liberalizuota duomenų apie pareiškėjų veiklos finansavimą ir apsirūpinimą programomis pateikimo konkursams ir licencijų pratęsimui tvarka.

6. “Dėl transliavimo licencijų 8.1 punkto pakeitimo”. (2001 07 18 d. sprendimas Nr.100). Šiuo sprendimu buvo patikslintos pagrindinės transliavimo ir retransliavimo licencijų sąlygos, kurios negali būti keičiamos viso licencijos galiojimo metu (licencijos galiojimo terminas, transliuojamos programos pobūdis ir kalba, kuria transliuojama programa).

7. “Dėl Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklių dalinio pakeitimo ir papildymo”. (2001 09 05 d. sprendimas Nr.105). Atsižvelgiant į KTV operatorių pastabas, šiuo sprendimu buvo patikslinta konkursų verstis KTV veikla skelbimo tvarka.

8. “Dėl licencijos mokesčio kabelinės televizijos ir MDTV operatoriams nustatymo”. (2002 02 20 d. sprendimas Nr.16). Šiuo sprendimu buvo nustatyti licencijų mokesčių dydžiai kabelinės televizijos ir MDTV operatoriams, pervedami Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui nepriklausomų kūrėjų garso ir vaizdo projektams remti.

9. “Dėl kabelinės televizijos licencijų tekstų patvirtinimo”. (2002 03 13 d. sprendimas Nr.17). Šiuo sprendimu buvo patvirtinti kabelinių televizijų licencijų tipiniai tekstai bei naujas licencijos priedas, nustatantis savo pačių parengtos TV programos struktūrą.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija taip pat praktiškai užtikrino, kad visos Lietuvoje kabelinės televizijos ir MDTV tinklais rodomos TV programos būtų retransliuojamos tik sudarius sutartis su šių programų rengėjais (transliuotojais).

Komisija aktyviai dalyvavo rengiant Kino įstatymo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo projektus, ne kartą teikė pasiūlymus dėl ATPK ir Telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymų projektų, Komisijos atstovai dalyvauja daugelio šių įstatymų pakeitimo įstatymų rengimo darbo grupėse.

Už LR visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus, licencijos sąlygų pažeidimus pareikšti 7 įspėjimai.

Komisijos finansinė veikla

Pagal įstatymą licencijos mokestis yra pervedamas į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Kasmet tai sudaro apie 150 000 Lt. Komisijos veiklai finansuoti yra skiriama 0,8% transliuotojų pajamų, gautų iš reklamos, abonentinių mokesčių ir kt. komercinės veiklos, susijusios su transliavimu ir retransliavimu. Taigi LRTK veikla ir jos administracinės galios labai priklauso nuo komercinio radijo ir televizijos klestėjimo, nuo transliuotojų gaunamos reklamos ir nuo gyventojų perkamosios galios.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2001 m. išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita yra patvirtinta LRTK 2002 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 32 ir paskelbta viešai, kaip ir visi LRTK sprendimai.

Kompanija Sic Gallup Media pateikia tokius duomenis apie reklamos rinkos pajamas 2001 metais:

Reklamos NET pajamos litais 2001-iais metais

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Reklamos trukmė sekundėmis TV kanaluose per 2001-uosius metus

(Viso per metus)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Be išsamios analizės sunku pasakyti, ar ekonomikos procesuose audiovizualinis sektorius atspindi valstybės ekonomikos būklę, tačiau 2001-aisiais metais, palyginti su 2000 – aisiais, pastebime nežymų rinkos augimą. Tačiau keičiasi struktūra – mažėja radijo stočių reklamos pajamos, aštrėjant konkurencijai, kyla pavojus, kad didieji rinkos dalyviai – didžiosios televizijos savo reklamos įkainių politika gali skriausti mažuosius, nors ir vyresnius savo brolius – radijo transliuotojus.

 

Strategija ir realijos

Nors Lietuvoje, kaip minėjome, tik nežymiai didėjo reklamos rinka, LRTK pastebi, kad Lietuvoje stiprėja visuomenės pasitikėjimas radijo ir televizijos transliuotojais, stiprėja ir patys transliuotojai – išsiplėtė “Pūkas 1” tinklas, atsirado “Pūkas TV” bei radijo stotis “Pūkas 2” , 2001 m. įsisteigė nauji radijo transliuotojai: UAB “Plunsta”, UAB “Rimtas radijas”, VšĮ “Akmenės garsas”; nauji televizijos transliuotojai: UAB “Pictura”, UAB “Vilniaus televizijos technikos centras”, “Kupiškio informacijos ir televizijos centras”, UAB “Vakarų Lietuvos TV”, UAB “Jonavos TV” ir kiti. Džiugu, kad pamažu formuojasi vietinės radijo stotys, pradedamos kurti regioninės radijo stotys, vystosi regioninė TV, nacionalinio masto transliuotojų programa girdima ir matoma vis atokesnėse šalies vietovėse.

Tačiau Lietuvoje ir toliau nesivysto mikrotransliuotojai, nėra poreikio transliuoti mokslo ir mokymo institucijų šviečiamąsias ir kultūrines programas, nesidomima skaitmeniniu radiju. LRTK planuoja sukurti ir paskelbti trumpą pradžiamokslį galimiems mikrotransliuotojams, norintiems steigti aukštosios ar vidurinės mokyklos radiją. Gal tai paskatins šios įdomios, visuomeninį aktyvumą skatinančios veiklos plėtrą Lietuvoje.

2001 m. LRTK toliau rengė Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategiją, kuri yra pateikta Ryšių reguliavimo tarnybai suderinti.

Ataskaitos pabaigoje negalime nepakomentuoti rengiamo Telekomunikacijų įstatymo projekto, kurį rengėjai, pasirašius Susisiekimo ministrui, pateikė institucijoms suderinti.

Telekomunikacijų įstatymas - labai sudėtingas ir specifinis dokumentas, kurį net patys rinkos dalyviai ne iš karto gali suprasti. Ką jau kalbėti apie visuomenę. O juk ir yra svarbiausia, kokia nauda iš jo bus visuomenei: ar jis skatins demokratiją ir pliuralizmą, ar didins valdininkų galias audiovizualinėje rinkoje, ar elektroninėje žiniasklaidoje bus idėjų, kultūros, švietimo prioritetas, ar viską lems tik interesai ir pinigai ?

Televizija ir radijas yra ne paprasta komunikacijų veikla, o atskira, ypač svarbi visuomenei viešojo gyvenimo sritis. Nereikia tiesiogiai suprasti ir vis kartoti: radijo dažniai – valstybės nuosavybė, ir valstybė juos turi valdyti. Būtent todėl, kad jie yra Lietuvos žmonių nuosavybė, įstatymų nustatyta tvarka jie turi būti naudojami racionaliai ir visuomenės labui . Kiek bebūtų dažnių, vienu metu žmogus klauso tik vienos radijo programos, stebi tik vieną televizijos programą, todėl kiekvienos individualios programos atsiradimas turi būti demokratinis procesas, pagrįstas konkursinėmis procedūromis, palyginimais ir t.t. Manome, kad toks procesas, kuris dabar yra reguliuojamas Visuomenės informavimo įstatymu, suderintu su ES dokumentais, toks ir yra.

Naujuoju įstatymo projektu norima suteikti Vyriausybės įgaliotai institucijai teisę teikti licencijas tiek telekomunikacinei veiklai (nors toks licencijavimas turės būti panaikintas iki 2004 m., norint pilnai suderinti Lietuvos teisės normas su ES aquis), tiek radijo ir televizijos programų transliavimą (ką šiuo metu daro LRTK).

Taigi Lietuvos radijo ir televizijos komisija, atsižvelgdama į visų audiovizualinės sferos dalyvių nuomonę, prieštarauja, kad minimu projektu būtų iš esmės keičiama galiojanti licencijavimo ir reguliavimo tvarka, t.y., kad programų transliavimo ar retransliavimo veiklos licencijavimas būtų perduotas Vyriausybės įgaliotai institucijai, kaip siūloma įstatymo projekte. (Licenciją verstis telekomunikacine veikla, taip pat ir radijo, televizijos programų transliavimu išduoda Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka – 14 str. 4 d.). Tačiau projekte neįvardinta, kas būtų ta valstybės įgaliota institucija.

Įstatymo projekto rengimo darbo grupė neatsižvelgia į LRTK nuomonę, nors pagal Visuomenės informavimo įstatymą ši yra Seimo bei Vyriausybės ekspertė radijo ir televizijos transliavimo klausimais. Tuo pačiu įstatymu LRTK yra įgaliota dalyvauti formuojant valstybės audiovizualinę politiką bei teikti siūlymus dėl transliuotojų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų su šia veikla susijusių teisės aktų rengimo.

Nuo 1996 m. Lietuvoje veikia nepriklausoma elektroninės žiniasklaidos reglamentavimo sistema, atitinkanti ES standartus. Visuomenės informavimo įstatymu įgyvendintas radijo ir televizijos transliuotojų licencijavimas, leidžiantis valstybės išteklius paskirstyti konkurso būdu, todėl sparčiai kūrėsi naujos radijo ir televizijos stotys, susiformavo subalansuota rinka, visiems aiškios jos reguliavimo tradicijos ir taisyklės.

Lietuva pripažinta padariusi didelę pažangą audiovizualinėje srityje. Visuomenės informavimo įstatymas įteisino ES audiovizualinio sektoriaus reikalavimus, reglamentuojant reklamą TV transliacijų metu, populiarinant Europos audiovizualinius kūrinius, suteikiant atsakymo teisę ir tokiu būdu užtikrino demokratinės pilietinės visuomenės formavimąsi, nuomonių pliuralizmą, nuo vykdomosios valdžios nepriklausomą žiniasklaidą ir jos veiklą reglamentuojančias nepriklausomas institucijas. Tai leido uždaryti Lietuvos pasirengimo narystei ES XX derybų skyrių “Kultūra ir audiovizualinė politika” ir suteikė Lietuvai galimybę dalyvauti ES audiovizualinio sektoriaus paramos programoje MEDIA PLUS bei paramos kultūrai programoje “Kultūra 2000”, vykdyti PHARE “Dvynių” projektą ir gauti iš ES Lietuvai skirtą finansinę, techninę bei intelektualinę paramą. Lietuvos radijo ir televizijos komisija atstovavo šalies interesus derybose su ES, daugelyje tarptautinių dokumentų ji įtvirtinta kaip šalies audiovizualinio sektoriaus priežiūros institucija.

Kadangi visiems rinkos dalyviams yra aiškios taisyklės, pavyko išvengti esminių teisminių ginčų, kas dažnai pasitaikydavo tada, kai LRTK dar nereguliavo komercinių transliuotojų veiklos.

Naujajame Telekomunikacijų įstatymo projekte prapuola radijo ir televizijos programų transliavimo startegija ir strateginis planas, kurį pagal ACQUIS priemonių įgyvendinimo programą Komisija kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba yra įsipareigojusi parengti ir tikslinti.

Kaip jau minėjome, Lietuvos radijo ir televizijos komisija dalyvauja Lietuvos pasirengimo narystei ES programoje ir yra atsakinga už ACQUIS įgyvendinimą audiovizualinėje srityje. Komisija mato realią grėsmę, kad, patvirtinus tokį Telekomunikacijų įstatymo projektą, nebus įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimai ES, dėl ko gali būti vėl atidarytas XX derybinis skyrius. Be to, valstybei gali tekti grąžinti 0,5 mln. eurų, kadangi Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pasirašė PHARE Twinning (Dvynių) projekto sutartį su Prancūzijos valstybe dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos administracinių galių sustiprinimo (strateginio plano sukūrimo, programų ir reklamos etikos kodeksų, radijo ir televizijos programų monitoringo sistemos sukūrimo), o teikiamas suderinimui įstatymo projektas siekia priešingų tikslų.

Nekreipiant dėmesio į Europos Sąjungos teisės dokumentus, numatančius tiek liberalizavimą telekomunikacijų srityje, tiek elektroninės žiniasklaidos savireguliavimo principų įgyvendinimą, naujuoju projektu siekiama perimti didžiąją dalį radijo ir televizijos rinką reguliuojančių nepriklausomų institucijų funkcijų ir jas perduoti neįvardintai Vyriausybės įgaliotai institucijai. Tokio įstatymo projekto pateikimas Seimui sukeltų rimtų pasekmių ir galėtų sužlugdyti daugelio valstybės institucijų pastangomis pasiektą pažangą derybinėse pozicijose su Europos Sąjunga.

Taip pat reikia akcentuoti, kad Telekomunikacijų įstatymo naujos redakcijos projektas siekia perkelti patvirtintą atsakomybę už audiovizualinę valstybės politiką iš Kultūros ministerijos į Susisiekimo ministerijos sferą ir grąžina į 1996 m. situaciją.

Pateikiamas įstatymo projektas prieštarauja LR Visuomenės informavimo įstatymui, suderintam su ES dokumentais, tačiau, kadangi nėra pateikiamos Visuomenės informavimo pataisos, yra pavojus, kad teikiamo suderinimui įstatymo rengėjai gali dar labiau nukrypti nuo savo deklaruojamo tikslo – telekomunikacijų rinkos liberalizavimo.

Manome, kad Lietuvoje yra pakankamai specialistų, kurie sugebės išsiaiškinti tarpusavyje, įstatymo projekto rengėjai nepriims nepagrįstų sprendimų, o Lietuvos Respublikos Seimas įvertins tai ir priims protingus sprendimus.

Priedai:

1. Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti

ir siųsti strategija (pateikta Ryšių reguliavimo tarnybai

suderinimui).

2. Lietuvos radijo ir televizijos licencijuotų transliuotojų sąrašas.

 

 

LRTK pirmininkas Jonas Liniauskas

 

 

 

 

Projektas 2002 04 17

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. mėn. d.

nutarimu Nr.   

 

RADIJO DAŽNIŲ SKYRIMO RADIJO IR TELEVIZIJOS PROGRAMOMS
TRANSLIUOTI IR SIŲSTI STRATEGIJA

 

I. Bendrosios nuostatos

1. Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategija (toliau – Strategija) siekia nustatyti bendruosius principus, kuriais vadovaujantis grindžiamas ir plečiamas radijo dažnių išteklių (radijo spektro) naudojimas transliavimui, nustatomi šių išteklių skyrimo transliuotojams bei siuntėjams kriterijai, didinamas išteklių naudojimo visuomenės labui efektyvumas.
2. Strategija rengiama atsižvelgiant į visuomenės poreikius bei plėtros principus 2002-2010 metais. Vadovaujantis Strategija bei joje įtvirtintais principais, sudaromas ir kas dveji metai tikslinamas Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginis planas (toliau – Strateginis planas).
3. Strategijoje vartojamos sąvokos:

siuntėjas - telekomunikacijų operatorius, teikiantis siuntimo paslaugas;

radijo, televizijos stotis - technikos kompleksas, kuri sudaro radijo ar televizijos siųstuvai, jų antenos ir kiti techniniai įrenginiai, skirti programoms perduoti į galinius įrenginius;

radijo, televizijos siuntimo tinklas - radijo ar televizijos stočių visuma, skirta vienai programai perduoti (išspinduliuoti) į eterį;

siuntimo licencija – Susisiekimo ministerijos, išduotas rašytinis dokumentas, suteikiantis jį turinčiam asmeniui teisę teikti radijo ir televizijos programų siuntimo paslaugas;

telekomunikacijų operatorius - asmuo savo ir (ar) kito asmens telekomunikacijų tinklu teikiantis telekomunikacijų paslaugas;

leidimas - Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba) išduotas rašytinis dokumentas, nustatytomis sąlygomis leidžiantis statyti ir naudoti radijo ar televizijos stotį.

4. Kitos sąvokos suvokiamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatyme (Žin., 1998, Nr. 56-1548) ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 75-2272).

II. STRATEGIJOS tikslai

5. Ryšių reguliavimo tarnyba bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija, bendradarbiaudamos ir priimdamos sprendimus jų kompetencijai priskirtais klausimais, rengia Strategiją, siekdamos šių tikslų:

1. palaikyti laisvą radijo ir televizijos stočių konkurenciją, užkirsti kelius informacijos kanalų monopolizavimo tendencijoms;
2. naudojantis turimais ir planuojamais radijo spektro ištekliais, transliavimui ir siuntimui skirti telekomunikacijų tinklai turi aprėpti kuo daugiau Lietuvos Respublikos teritorijos;
3. derinti visuomenės elektroninių informavimo priemonių rinkos reguliavimo sistemą su Europos Sąjungos teisės aktais ir standartais;
4. užtikrinti, kad licencijos būtų pirmiau išduodamos tiems transliuotojams, kurie parengia įvairesnes, meniškesnes, informatyvesnes, turiningesnes programas;
5. skatinti subalansuotą visuomenės elektroninių informavimo priemonių plėtrą ir audiovizualinių paslaugų plėtojimą visuose Lietuvos regionuose;
6. numatyti esamų tinklų plėtrą, skaitmeninių radijo ir televizijos tinklų steigimą bei plėtros būdus;
7. nustatyti radijo dažnių skyrimo konkretiems transliuotojams ir siuntėjams pagrindinius kriterijus ir prioritetus, susijusius su šalies radijo ir televizijos programų transliavimo sektoriaus plėtra;
8. tobulinti transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijų išdavimo tvarką, atsižvelgiant į skaitmeninių technologijų diegimą bei plėtrą;
9. radijo dažnius, kaip ribotus resursus, naudoti racionaliai, efektyviai ir taupiai;
10. skatinti subalansuotą visuomenės elektroninių informavimo priemonių rinkos plėtotę pagal jos sektorius, t.y., skirstant radijo dažnius (kanalus), atsižvelgti tiek į visuomeninio transliuotojo, tiek į komercinių transliuotojų interesus.

III. ESAMA TELEVIZIJOS STOČIŲ IR TINKLŲ BŪKLĖ

1. Visos šiuo metu Lietuvoje veikiančios televizijos stotys yra analoginės. Veikiančios televizijos stotys ir siuntimo tinklai 2002 kovo mėn. 1 d. duomenimis:

1. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) transliuoja LRT televizijos programą AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui priklausančiu siuntimo tinklu NTST-1. Programos patikimo priėmimo zona aprėpia 94% Lietuvos Respublikos teritorijos, šią programą mato 97% Lietuvos gyventojų (žr. 1 priedą).
2. Televizijos siuntimo tinklais NTST-2, NTST-3, NTST-4 transliuojamos nacionalinio masto bendrojo pobūdžio komercines televizijos programos:

1. UAB Laisvas ir nepriklausomas kanalas (toliau - LNK) transliuoja televizijos programą LNK AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui priklausančiu siuntimo tinklu NTST-2. Programos patikimo priėmimo zona aprėpia 86% Lietuvos Respublikos teritorijos, šią programą mato 92% Lietuvos gyventojų (žr. 2 priedą);
2. UAB TELE-3 (toliau – TV-3) transliuoja televizijos programą TV-3 AB Lietuvos radijo ir televizijos centras priklausančiu siuntimo tinklu NTST-3. Programos patikimo priėmimo zona aprėpia 63% Lietuvos Respublikos teritorijos, šią programą mato 81% Lietuvos gyventojų (žr. 3 priedą);
3. UAB „Baltijos televizija“ (toliau - BTV), transliuoja televizijos programą BTV jai priklausančiu tinklu NTST-4. Programos patikimo priėmimo zona aprėpia 45% Lietuvos Respublikos teritorijos, šią programą mato 74% Lietuvos gyventojų; pasak sociologinių apklausų, ją mato apie 80 % gyventojų (žr. 4 priedą).

3. Vietinė ir regioninė televizija. Išduotos licencijos ir leidimai eksploatuoti 23 vietines bei regionines televizijos stotis (veikia 21 stotis) 14-oje miestų ir dviejose kaimo vietovėse (žr. 5 priedą).
4. MDTV (mikrobangės daugiakanalės televizijos) tinklai. Nuo 2000 m. sausio 1 d. egzistuoja trijų kompanijų MDTV tinklai, veikiantys 2,5 ų 2,7 GHz dažnių juostoje:

1. UAB „Viginta“ daugiakanalės abonentinės televizijos „Vilsat“ tinklas aprėpia Vilniaus miestą (licencijuota teritorija) bei 30 km spinduliu jo priemiesčius (techniškai);
2. UAB „Pajūrio televizija“ MDTV tinklas aprėpia Klaipėdos miestą (licencijuota teritorija) bei 30 km spinduliu jo priemiesčius (techniškai);
3. UAB „Mikrovisatos TV“ MDTV tinklas siunčia programas ir aprėpia Kauno miestą (licencijuota teritorija) bei 30 km spinduliu jo priemiesčius (techniškai). 2001 metais UAB „Mikrovisatos TV “ išduota licencija projektuoti bei statyti MDTV tinklą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus punktuose 6.4.1 ir 6.4.2 paminėtas teritorijas (visų trijų tinklų apimamos teritorijas nurodytos 6 priede), programų retranliavimo pradžia 2002 12 31.

5. Pirmojo ir penktojo televizijos kanalų stotys išjungtos jau nuo 1998 m. liepos 1 d.; šių kanalų radijo dažniai skirti radijo siuntimo stotims ir kitoms tarnyboms.

IV. ESAMA RADIJO STOČIŲ IR TINKLŲ BŪKLĖ

2. Visuomeninio radijo stotys, tinklai ir programos 2002 kovo mėn. 1 d. duomenimis:

1. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) viduriniųjų bangų ruože transliuoja vieną nacionalinio visuomeninio radijo programą LRT I. Ji siunčiama AB “Lietuvos radijo ir televizijos centras” priklausančiu ir Kaune veikiančiu 500 kW galios siųstuvu, kurio dažnis 666 kHz. Programa gerai girdima visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, iš dalies ir už jos ribų;
2. Nacionalinio visuomeninio radijo programa LRT II gali būti transliuojama viduriniųjų bangų (dažnis 1107 kHz) sinchroninio tinklo siųstuvais Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Anykščiuose, Druskininkuose ir Visagine;
3. Europinio standarto FM radijo siuntimo tinklais transliuojamos dvi LRT radijo programos:

1. LRT radijo programa LRT I siunčiama AB “Lietuvos radijo ir televizijos centras” priklausančiu NRST-1 siuntimo tinklu, kurio patikimo priėmimo zona apima 78% Lietuvos Respublikos teritorijos, ją girdi 88% Lietuvos gyventojų (žr. 8 priedą);
2. LRT radijo programa LRT II siunčiama “AB Lietuvos radijo ir televizijos centras” priklausančiu NRST-2 siuntimo tinklu, kurio patikimo priėmimo zona apima 68% Lietuvos respublikos teritorijos, ją girdi 84% Lietuvos gyventojų (žr. 9 priedą);

4. LRT radijo programos LRT I ir LRT II Vilniuje transliuojamos skaitmeniniu formatu (T-DAB) per 13A kanalo siuntimo stotį.

3. Komercinio radijo stotys, tinklai ir programos:

1. Šiuo metu Europos FM dažnių ruože (87.5 - 107.9 MHz) Lietuvoje veikia 8 nacionalinio masto (arba potencialiai nacionalinio masto) ir UTB dažniu ruože (66 -73 MHz) trys radijo siuntimo tinklai:

1. UAB „M1“ jai priklausančiu siuntimo tinklu transliuoja radijo programą “M1“. Tai bendrojo pobūdžio jaunesnio amžiaus klausytojams skirta programa. Programos patikimo priėmimo zona aprėpia 46% Lietuvos Respublikos teritorijos, programą girdi 70% Lietuvos gyventojų (11 priedas).
2. UAB „M1“jai priklausančiu siuntimo tinklu transliuoja radijo programą „M1+“. Tai bendrojo pobūdžio vyresnio amžiaus klausytojams skirta programa. Programos patikimo priėmimo zona aprėpia 21% Lietuvos Respublikos teritorijos, programą girdi 54% Lietuvos gyventojų (12 priedas).
3. UAB “Radiocentras“ jai priklausančiu siuntimo tinklu transliuoja radijo programą „Radiocentras - muzika ir informacija visiems“. Tai bendrojo pobūdžio nuo klausytojų amžiaus nepriklausoma programa. Programos patikimo priėmimo zona aprėpia 45% Lietuvos Respublikos teritorijos, programą girdi 71% Lietuvos gyventojų (13 priedas).
4. UAB „Muzikos topai“ transliuoja radijo programą „RC2“ AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui priklausančiu NRTS-3 siuntimo tinklu. Tai bendrojo pobūdžio vyresnio amžiaus klausytojams skirta programa, kurios patikimo priėmimo zona aprėpia 61% Lietuvos Respublikos teritorijos, ją girdi 81% Lietuvos gyventojų (žr. 13 priedą).
5. UAB „Laisvoji banga“ jai priklausančiu siuntimo tinklu transliuoja radijo programą „Labas FM“. Tai - pramoginė įvairią muziką mėgstančiam klausytojui skirta programa. Programos patikimo priėmimo zona aprėpia 12% Lietuvos Respublikos teritorijos, programą girdi 44% Lietuvos gyventojų (14 priedas).
6. UAB „Pūkas“ jai priklausančiu siuntimo tinklu transliuoja radijo programą „Pūkas“. Tai pramoginė lietuvišką muziką mėgstančiam klausytojui skirta programa. Programos patikimo priėmimo zona aprėpia 25% Lietuvos Respublikos teritorijos, programą girdi 58% Lietuvos gyventojų (15 priedas).
7. UAB „Ultra Vires“ jai priklausančiu siuntimo tinklu transliuoja radijo programą "Lietus". Tai - pramoginė lietuvišką muziką mėgstančiam klausytojui skirta programa. Programos patikimo priėmimo zona aprėpia 37% LR teritorijos, programą girdi 64% Lietuvos gyventojų (16 priedas).
8. UAB “Žinių radijas” jai priklausančiu siuntimo tinklu transliuoja radijo programą “Žinių radijas”. Tai - specializuota informacinė programa. Programos patikimo priėmimo zona aprėpia 31% LR teritorijos programą girdi 62% Lietuvos gyventojų (17 priedas).
9. UTB diapazone (67-72 MHz) trys AB “Lietuvos radijo ir televizijos centras” priklausantys siuntimo tinklai siunčia UAB “M –1” radijo programą “M-1”, UAB”Radiocentras” ir UAB “Pūkas” jiems priklausančiais tinklais transliuoja programas „Radiocentras - muzika ir informacija visiems“ ir „Pūkas”. Programos “M-1” patikimo priėmimo zona aprėpia 48% LR teritorijos, programą girdi 68% Lietuvos gyventojų (18 priedas). Programos "Radiocentras" patikimo priėmimo zona aprėpia 14% LR teritorijos bei programą girdi 49% Lietuvos gyventojų (19 priedas), Programos "Pūkas" patikimo priėmimo zona aprėpia 4,5% LR teritorijos, girdi 31% Lietuvos gyventojų (20 priedas).

4. Regioninės bei vietinės stotys. Išduotos licencijos ir leidimai eksploatuoti 32 vietinėms bei regioninėms radijo stotims 14-oje miestų, jau veikia 28 radijo stotys (21 priedas).
5. Lietuvoje veikia vienas FM radijo mikrosiųstuvas ( Kaune).
6. UTB diapazono dažnių ruožas, 73-74 MHz, nuo 2000 metų jau nebenaudojamas transliavimui ir skirtas kitoms tarnyboms.
7. Transliacijos trumposiomis bangomis yra būtinos, norint perduoti žinias ar kultūrinio-šviečiamojo pobūdžio programas kitose šalyse gyvenantiems lietuviams. Transliuojamos programos į Šiaurės Amerikos rytų pakrantę.

 

V. RadIJO IR TELEVIZIJOS PROGRAMŲ SIUNTIMO IR TRANSLIAVIMO TINKLŲ PLĖTROS 2002-2010 METAis STRATEGIJA

13. Atsižvelgus į tai, kad dėl finansinės padėties LRT neišnaudoja dabar jam skirto radijo spektro, LRT IV radijo bei LRT II televizijos programoms rezervuoti siuntimo kanalus tik skaitmeninių radijo ir televizijos programų siuntimo tinkluose. Visuomeninis transliuotojas turi pirmumo teisę į naujai sukoordinuotus radijo dažnius, nurodytus Strateginiame plane.
14. Plėtoti veikiančius nacionalinius analoginius radijo siuntimo tinklus. Skatinti ir palaikyti Lietuvos regionų (Vilniaus, Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos, Klaipėdos,) radijo programų susikūrimą. Skatinti vietinių (lokalinių) radijo transliuotojų kūrimąsi miesteliuose ir mokymo įstaigose.
15. Skatinti tų transliuotojų veiklą, kurie transliuoja informacines, šviečiamasias, mokomasias, etnomuzikos ir etnokultūros laidas ir parengia turiningesnes ir profesionališkesnes programas.
16. Skatinti radijo programų transliavimą viduriniosiomis ir trumposiomis bangomis lietuvių mažumoms, gyvenančioms kaimyninėse šalyse.
17. Skatinti visuomeninio radijo programų transliavimą viduriniosiomis bangomis, siekiant teikti visiems Lietuvos gyventojams ir kaimyninėse valstybėse gyvenantiems lietuviams informaciją ir išlaikyti Lietuvai skirtus radijo dažnius iki skaitmeninės technologijos įvedimo viduriniųjų bangų diapazone.
18. Perkoordinuoti esamas ar koordinuoti naujas viduriniųjų bangų radijo stotis už Vilniaus miesto ribų, ir siekti šiomis bangomis veikiančių siųstuvų iškėlimo iš miesto.
19. Neskirti radijo dažnių naujoms stotims UTB diapazone (66-73 MHz). Šį dažnių ruožą palaipsniui uždaryti, o dažnius skirti tarnyboms, kurių veikla nesusijusi su transliavimu.
20. Siekti, kad LRT I ir LRT II radijo programos, transliuojamos FM bangų diapazone, būtų girdima 99% šalies gyventojų.
21. AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui priklausančio NRTS-3 siuntimo tinklo, perduoto iki 2007 m. komerciniams transliuotojams, plėtrą ir modifikavimą vykdyti atsižvelgiant į komercinių transliuotojų siuntimo tinklų plėtros principus.
22. Plėtoti skaitmeninio radijo tinklus, toliau koordinuojant 13A kanalo stotis, ieškant papildomų radijo spektro resursų ir dalyvaujant tarptautiniame darbe, planuojant radijo spektrą.
23. Peržiūrėti televizijos stočių išdėstymą 174-230 MHz dažnių diapazone bei rezervuoti 1452-1479.5 MHz dažnių ruožą radijo programoms transliuoti skaitmeniniu formatu.
24. Plėtoti pagal Strateginį planą respublikinius - nacionalinius televizijos siuntimo tinklus NTST-1, NTST-2, NTST-3, NTST-4.
25. Skatinti regioninės televizijos plėtrą Lietuvoje. Siekti, kad iki 2003 m. būtų suplanuotos ir sukoordinuotos televizijos siuntimo stotys visuose apskričių centruose, o iki 2005 m. visuose apskričių centruose veiktų regioninės televizijos stotys.
26. Neplanuoti naujų 2 – 4-ojo TV kanalo stočių.
27. Naujas ir esamas televizijos stotis koordinuoti tik PAL standarto.
28. Išsaugoti sukoordinuotų televizijos siuntimo stočių rezervą skaitmeniniams tinklams sukurti.
29. Kuriant Lietuvoje nacionalinio masto MDTV tinklą 2,5 GHz dažnių ruože, nuo 2009 m. atsižvelgti į Pasaulinės radijo ryšio konferencijos (WRC 2000) administracijų pasiūlymus naudoti šio dažnių ruožo dalį trečiosios kartos judriojo radijo ryšio UMTS/IMT-2000 išplėtimui.
30. Atsižvelgdama į CEPT/ERC(99)15 sprendimą, Ryšių reguliavimo tarnyba parengia plačiajuosčio sparčiojo interaktyvaus tinklo, skirto transliavimui 40,5-43,5 GHz dažnių ruože, kanalų išdėstymą ir kitas technines sąlygas.
31. Sudarant Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, atsižvelgti į Strategijos ir Strateginio plano nuostatas.

 

V. SKAITMENINĖS TELEVIZIJOS DIEGIMAS

32. Lietuvos Respublikos institucijos , formuojančios bei vykdančios valstybės politiką radijo bei televizijos srityje, sudarys palankias sąlygas skaitmeninei televizijai įdiegti Lietuvoje; dėl to:

1. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, rengdama bei išduodama transliavimo licencijas, vadovaujasi Strategijos tikslais (žr.II skyrių).
2. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia sukoordinuoti radijo dažnius (kanalus) keturiems nacionaliniams skaitmeninės televizijos (DVB-T) siuntimo tinklams, kurių vienu kanalu būtų galima perduoti iki 4-5 programų.
3. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, bedradarbiaudama su Ryšių reguliavimo tarnyba ir Vyriausybės įgaliota institucija telekomunikacijų srityje iki 2002m. gruodžio 31d. turi parengti licencijavimo tvarką radijo ir televizijos programų tarnsliavimui ir (ar) retransliavimui skaitmeniniais televizijos tinklais.
4. Konkursas licencijai gauti radijo ir televizijos programų tarnsliavimui ir (ar) retransliavimui skaitmeniniais televizijos tinklais su teise steigti ir eksploatuoti skaitmeninės televizijos siuntimo tinklus turi būti paskelbtas iki 2003 metų liepos 1 d.

33. Statant skaitmeninius DVB-T siuntimo tinklus, turi būti siekiama, kad šių tinklų operatorių kiekis būtų optimalus. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ir institucijos, išduodančios telekomunikacijų veiklos licencijas, bendru sutarimu ir jų nustatyta tvarka, numatoma išduoti dvi televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas, su teise steigti skaitmeninius siuntimo tinklus (esant šiandieninei skaitmeninių tinklų technologijai, didesnis operatorių skaičius sudarytų nepatogumų vartotojams ir būtų per didelė našta Lietuvos rinkai). Atsižvelgus į 2004–2005 metų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) regioninės skaitmeninės televizijos perplanavimo konferencijos rezultatus ir skaitmeninės televizijos vystymosi spartą Lietuvoje, licencijų skaičius operatoriams galės būti peržiūrėtas.
34. Išduodant licencijas skaitmeninei televizijai, turi būti atsižvelgta į :

1. kabelinės, mikrobangės daugiakanalės televizijos, palydovinės, eterinės televizijų ir numatomų įdiegti plačiajuosčių bevielių prieigų konkurenciją transliavimo rinkoje;
2. palyginti dideles skaitmeninių imtuvų kainas;
3. tai, kad pirmajame skaitmeninės televizijos diegimo etape dėl dažnių trūkumo keli transliuotojai turės naudoti tą patį ryšio kanalą ;
4. tai, kad sparčią skaitmeninės televizijos plėtotę ypač skatina abonentinė televizija;
5. tai, kad skaitmeninių imtuvų programavimo sąsaja (API- advanced programming interface) būtų vienodo standarto ir atvira.

35. Licencijavimo etapai:

1. per pirmąjį etapą 2003 m. licencija išduodama vienam transliuotojui ar operatoriui, skiriant jam keturis naujai sukoordinuotus arba dar koordinuojamus tinklus.
2. per antrąjį etapą 2010 m. licencija išduodama antrajam transliuotojui ar operatoriui, skiriant jam keturis tinklus, naudojančius uždaromų TV analoginių stočių dažnius. Vietoje Vilniuje neveiksiančių skaitmeninio formato 4-ojo ir 2-ojo TV kanalo stočių, turi būti panaudoti: 43 televizijos kanalas Vilniuje kartu su papildomais kanalais, skirtais pastarojo zonai išplėsti, ir 38 TV kanalas, papildomus kanalus skiriant iš koordinuojamo 61-69 TV kanalų dažnių ruožo.

36. Po 2004–2005 metų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) regioninės skaitmeninės televizijos perplanavimo konferencijos, tinklų plėtojimo etapai galės būti pakoreguoti.
37. Skaitmeninių siuntimo tinklų plėtojimo etapai turi būti suplanuoti taip, kad iki 2011 metų pradžios veiktų visi keturi siuntimo tinklai, aprėpiantys šalies teritoriją, ir būtų užtikrintas 4 nacionalinių analoginių televizijos programų retransliavimas aprėpties zonoje, ne mažesnėje nei 2001 metų birželio mėnesį dirbusių analoginių siųstuvų, kurių aprėpties zonos pateiktos 1 – 4 prieduose.
38. Nuo 2012 iki 2015 metų palaipsniui bus keičiamos analoginės televizijos stotis skatmeninėmis. Strategijos įgyvendinimo metu šis terminas gali būti koreguojamas, priklausomai nuo skaitmeninės televizijos plėtotės spartos ir imtuvų parko, nuo to, kaip bus laikomasi sąlygos, kad skaitmeninės televizijos stočių, galinčių transliuoti keturias nacionalines programas, aprėptis būtų ne mažesnė nei analoginės televizijos 2001 m. birželio mėn., t.y., kad, gyventojai, stebėję analoginę televiziją, potencialiai galėtų matyti ir skaitmeninę.
39. Nuo 2010 metų pradžios turi būti rezervuoti skaitmeniniai informacijos srautai visoms nacionaliniu mastu per analoginius siuntimo tinklus šiuo metu transliuojamoms televizijos programoms retransliuoti, siekti kiek įmanoma trumpesnio pereinamojo periodo (4-6 mėn.), kurio metu tos pačios programos būtų transliuojamos ir skaitmeniniu, ir analoginiu formatu.
40. Regioniniams bei vietiniams transliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, srautai skaitmeniniuose kanaluose, ten kur yra tecninės galimybės, turi būti skiriami užtikrinant programų siuntimo dubliavimą abiem formatais.
41. Skatinti MDTV licencijos turėtojus sparčiau įrengti skaitmenines siuntimo stotis.
42. Įgyvendinti ES direktyvą dėl bendrųjų standartų naudojimo skaitmeninėje televizijoje 95/47/EC.

vI. ryšių reguliavimo tarnybos bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijos funkcijos įgyvendinant Strategiją

43. Strategija įgyvendinama, bendradarbiaujant Ryšių reguliavimo tarnybai bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, kurios, vykdydamos savo veiklą, derina tarp savęs priimamus sprendimus, sudarydamos šiam tikslui nuolatinę jungtinę derinimo komisiją.
44. Ryšių reguliavimo tarnyba Strategiją vykdo:

1. planuodama radijo dažnius;
2. koordinuodama radijo dažnius (kanalus) su kaimyninių šalių ryšių administracijomis ir užtikrindama tarptautinę dažnių apsaugą;
3. rengdama ir teikdama Lietuvos Radijo ir televizijos komisijai arba, siuntimo licencijas išduodančiai institucijai radijo ir televizijos stočių ar tinklų technines sąlygas konkursams skelbti;
4. teikdama Lietuvos Radijo ir televizijos komisijai arba, suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, siuntimo licencijas išduodančiai institucijai radijo ir televizijos stočių ar tinklų technines sąlygas konkursams skelbti;
5. išduodama licencijos turėtojams stočių technines sąlygas bei leidimus stotis įrengti ir naudoti ;
6. vykdydama siuntimo stočių naudojimo techninę priežiūrą;
7. vykdydama licencijų siuntimo techninių sąlygų laikymosi priežiūrą;
8. priimdama pagal savo kompetenciją teisės aktus srities reguliavimui; teikdama pasiūlymus dėl teisės aktų priėmimo kitoms valstybės institucijoms;
9. atlikdama kitas teisės aktų nustatytas funkcijas šioje srityje.

45. Lietuvos radijo ir televizijos komisija Strategiją vykdo:

1. rengdama konkursus transliavimo licencijoms gauti ir nustatydama konkursų reikalavimus;
2. nustatydama transliavimo licencijų mokesčio dydį;
3. nustatydama konkursų nugalėtojus ir išduodama jiems transliavimo licencijas;
4. vykdydama licencijos sąlygų laikymosi kontrolę;
5. parengdama ir tobulindama licencijavimo taisykles;
6. priimdama pagal savo kompetenciją kitus teisės aktus;
7. pateikdama Ryšių reguliavimo tarnybai komerciniams transliuotojams reikiamų radijo dažnių sąrašą;
8. bendradarbiaudama su elektroninių informavimo priemonių rinkos subjektais;
9. rengdama įstatymų ir kitų teisės aktų projektus radijo ir televizijos programų transliavimo reguliavimui tobulinti;
10. atlikdama kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

46. Įgyvendinant Strategiją, būtina nuolat harmonizuoti veiksmus su Europos Sąjungoje vykstančiais procesais;dėl to:

1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi:

1. toliau dalyvauti tarptautiniame darbe, sudarant bendrą Europinę radijo dažnių paskirstymo lentelę ir formuojant Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę bei jos papildymus, derinant juos su Europoje priimtomis nuostatomis ;
2. dalyvauti Europos radijo ryšio institucijų konferencijų darbuose, sudarant transliavimo stočių planus, nustatant koordinavimo kriterijus.

2. Lietuvos radijo ir televizijos komisija turi:

1. skatinti ES bendrosios rinkos kūrimą, užtikrinant laisvą ir sąžiningą konkurenciją, vartotojų apsaugą, palaikant ES socialinius gyvenimo standartus bei demokratinės visuomenės interesus;
2. skatinti Europos regioninių projektų realizavimą bei kuo platesnį tarptautinį bendradarbiavimą, užtikrinant veiksmingą Lietuvos dalyvavimą globalizacijos procesuose.

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002m. mėn. d.   

nutarimu Nr.   

 

RADIJO DAŽNIŲ SKYRIMO RADIJO IR TELEVIZIJOS PROGRAMOMS TRANSLIUOTI IR SIŲSTI
2002 – 2004 M. STRATEGINIS PLANAS

 

I. Bendrosios nuostatos

1. Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginis planas (toliau - Strateginis planas) apibrėžia konkrečias radijo dažnių (kanalų) skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti Strategijos (toliau - Strategija) įgyvendinimo priemones ir būdus dviejų metų laikotarpiui.

II. Televizijos programų siuntimo tinklų plėtrA

2. Nacionalinio masto tinklų NTST-1, NTST-2, NTST-3, NTST-4 plėtrai numatyti radijo dažnių resursai nurodyti 1 lentelėje.

1 lentelė

Miestas	Keičiamas kanalas	Numatytas kanalas	Programa	Siųstuvo Savininkas	Paskyrimo data
Rokiškis		31	TV3	LRTC
Vilkaviškis		51	LTV	LRTC
Jurbarkas		32	LNK	LRTC
Jurbarkas		46	TV3	LRTC
Dieveniškės		27	LTV	LRTC
Dieveniškės		24	43*	LRTC
Nida	24	26	BTV	BTV
Ignalina		58	TV3	LRTC	2001-06-29
Molėtai		25	43*	LRTC	2001-06-29
Telšiai		24	LTV	LRTC
Telšiai		41	LNK	LRTC
Telšiai		58	TV3	LRTC
Mažeikiai	41	44	TV3	LRTC
Ukmergė		36	TV3	LRTC
Utena		52	LNK	LRTC	2001-05-04
Varėna		25	43*	LRTC	2001-06-29
Švenčionys		22	43*	LRTC	2001-05-04
Varėna		21	LTV	LRTC
Varėna		36	LNK	LRTC
Varėna		41	TV3	LRTC

* 43 televizijos kanalo zonos praplėtimui

3. Regioninių ir vietinių televizijos stočių plėtrai skirti radijo dažnių resursai pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė

Miestas	Keičiamas kanalas	Numatytas kanalas	Konkurso laimėtojas	Paskyrimo data
Klaipėda		31	UAB „Vilniaus televizijos techninis centras“	2001-02-14
Kaunas		52	UAB „Pūkas“	2001-06-20
Marijampolė		56
Venta		9
Šiauliai	2	UHF kanalas
Šiauliai		55	Vš.Į „Šiaulių televizija“	2001-09-26
Tauragė		23
Druskininkai		6
Raseiniai		56
Rokiškis		22
Palanga		6
Palanga		54
Panevėžys		47	UAB „Pictura“	2001-07-04
Viečiūnai		11
Skuodas		25
Vilkaviškis		48

4. 2002 m. pakeisti 2-ąjį TV kanalą Šiauliuose decimetriniu kanalu)(žr. 2 lentelę).
5. Siekti sukoordinuoti 4 nacionalinius skaitmeninius televizijos siuntimo tinklus (DVB-T), kuriais galima būtų perduoti po 4-5 televizijos programas. Ryšių reguliavimo tarnyba, baigusi tinklų koordinavimo darbus arba sukoordinavusi tik pagrindines tinklų stotis, turi paruošti licencijos technines sąlygas, atlikti būtinus skaitmeninės televizijos tinklų įvedimui dažnių keitimus pagal 7 priedą.

III. Radijo siuntimo stočių ir tinklų plėtrA

6. Numatoma nacionalinio masto radijo transliuotojų siuntimo tinklų plėtra pateikta 3 lentelėje.

3 lentelė

Miestas	Keičiamas radijo dažnis	Numatytas radijo dažnis (kanalas)	Programa	Konkurso laimėtojas	Paskyrimo data	Tinklų plėtrai skirti ne konkurso tvarka
Klaipėda (skaitmeninė stotis)		13A	LR1, LR2,			LRTC
Klaipėda (skaitmeninė stotis)		13A	keturios prog-ramos
Dieveniškės		104,4 MHz	LR2
Plungė		105,0 MHz	LR2		2001 06 29	LRTC
Viešintos		104,4 MHz	LR2
Alytus		95,3 MHz
Biržai		105,5 MHz	RC1	UAB „Radiocentras“	2001 01 10
Dieveniškes		106,4 MHz
Druskininkai		92,7 MHz
Druskininkai		100,0 MHz		UAB „Žinių radijas“	2000 10 11
Druskininkai		103,7 MHz		LR2		LRTC
Marijampolė		103,9 MHz
Marijampolė		100.8 MHz	RC2	UAB Muzikos topai	2000 09 15	LRTC
Mažeikiai		89,9 MHz
Nida		89,8 MHz
Plungė		97,7 MHz	RC1	UAB „Radiocentras“	2001 03 28
Palanga		94,4 MHz
Plunksniai		106.7 MHz	RC2	UAB Muzikos topai	2000 10 25	LRTC
Raseiniai		87,7 MHz
Raseiniai		90,7 MHz
Raseiniai		94,2 MHz	Pūkas	UAB „Pūkas“	2001 07 04
Tauragė		101,6 MHz
Tauragė		104,2 MHz
Telšiai		93,0 MHz
Telšiai		107,0 MHz
Varėna		105,3 MHz
Varėna		100,7 MHz
Ukmergė		100,6 MHz
Ukmergė		101,7 MHz
Utena		95,8 MHz	Pūkas	UAB „Pūkas“	2001 06 13
Utena	104,4 MHz	92,3 MHz	Žinių radijas	UAB „Žinių radijas“
Ignalina	92,3	104,2 MHz	LR1			LRTC

7. Regioninio masto transliuotojų plėtra nurodyta 4 lentelėje.

4 lentelė

Miestas	Numatytas radijo dažnis	Konkurso laimėtojas	Paskyrimo data
Visaginas	106,8 MHz
Visaginas	102,0 MHz
Druskininkai	91,7 MHz
Varėna	107,1 MHz
Kaunas	102,5 MHz	UAB Baltijos informacinių technologijų aljansas	2001 11 21
Klaipėda	90,1 MHz
Klaipėda	90,6 MHz	UAB „Rimtas radijas“	2001-07-18
Klaipėda	96,7 MHz	UAB „Baltijos inf. technologijų aljansas"	2001-09-12
Palanga	88,7 MHz
Tauragė	96,5 MHz
N. Akmenė	95,1 MHz	UAB „Akmenės garsas“	2001-01-10
Šiauliai	97,4 MHz
Šiauliai	105,8 MHz	UAB „Rimtas radijas“	2001-05-30
Vilnius	96,8 MHz
Vilnius	100.9 MHz	UAB Pūkas	2001-10-17
Vilnius	101,9 MHz
Vilnius	104,3 MHz	UAB Kvartolė	2001-11 -21
Vilnius	107,7 MHz
Plungė	104,5 MHz	UAB „Plunksta“	2001-05-02
Skuodas	102,6 MHz

8. Veikiantys viduriniųjų bangų 1,107 MHz ir 1,557 MHz tinklai negali būti efektyviai naudojami dėl tais pačiais dažniais Estijoje, Latvijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje veikiančių stočių; būtina sukoordinuoti alternatyvų sinchroninį viduriniųjų bangų (792 kHz) tinklą, apsaugotą nuo kaimyninių šalių stočių įtakos, ir atskirą galingą (1,233 MHz , galia dienos metu 500 kW) stotį Vilniuje. Baigusi koordinavimo darbus, Ryšių reguliavimo tarnyba turės pakeisti stočių dažnius, nurodytus 22 priede. Ateityje viduriniųjų bangų tinklai galės būti panaudoti skaitmeniniam radijui diegti.

IV. Radijo dažnių (kanalų) skyrimAS

9. Jei transliuotojai atsisako joms licencijose nurodytų radijo dažnių (kanalų) ar nėra, paskelbus konkursą, pretenduojančių į sukoordinuotą radijo dažnį (kanalą), Lietuvos radijo ir televizijos komisija informuoja Ryšių reguliavimo tarnybą apie laisvus radijo dažnius.
10. Atsilaisvinus radijo dažniams (kanalams) arba sukoordinavus papildomus radijo dažnius (kanalus) , kurie nebuvo įtraukti į šio plano priedus, konkretūs Strateginio plano priedų pakeitimai arba papildymai, dviejų metų laikotarpyje, atliekami vadovaujantis Ryšių reguliavimo tarnybos bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovų pasirašytu aktu, kuris paskelbiamas oficialiame leidinyje "Valstybės žinios".
11. Vadovaujantis Strateginiu planu bei jo priedais laisvi radijo dažniai (kanalai) , nesant dėl jų tarp transliuotojų konkurencijos, bendru Ryšių reguliavimo tarnybos bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sutarimu, gali būti skiriami ne konkurso tvarka, transliuotojų siuntimo tinklų plėtrai ir modifikavimui (žr. 1 ir 3 lenteles).
12. Siekdama efektyvaus radijo dažnių panaudojimo bei vykdydama naujai priimtus įstatymus ir tarptautinius įsipareigojimus, Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su transliuotoju, gali modifikuoti atskirų siuntimo stočių parametrus, nekeisdama jų aprėpties zonos (apie tai informuodama Lietuvos radijo ir televizijos komisiją).
13. Transliavimo licencijoje nurodyti aprėpties zona ar radijo dažnis (kanalas) keičiami Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimu, suderinus su Ryšių reguliavimo tarnyba ir transliuotoju.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14. Šio plano vykdymą savo kompetencijos ribose kontroliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

1. Programų monitoringą, pasirinktinai stebint ir įvertinant radijo ir televizijos tinklais platinamos informacijos pobūdį, jos pagrindinius srautus, gyventojų aprūpinimo įvairia informacija būklę, vykdo Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba, vykdydama radijo monitoringą, t.y. eterio kontrolę, ir radijo dažnių planavimą kitoms ryšio tarnyboms, užtikrina neinterferencinę aplinką radijo ir televizijos programoms siųsti bei atlieka radijo ir televizijos siųstuvų spinduliuotės techninę kontrolę.

Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginio plano 1-4 priedai – TV siuntimo stočių ir siuntimo tinklų aprėpties zonos.

5 priedas

Regioninės ir vietinės televizijos stotys

5 lentelė

Miestas	Kanalas	Savininkas
Alytus	35	Vš.Į. „Geležinio vilko sporto klubas“
Elektrėnai	12	V.Mečkausko firma „Versmės radijas ir televizija“
Jonava	39	UAB „Jonavos televizija“
Kaišiadorys	24	UAB „Remo televizija“
Kaunas	7	UAB „AR studija“
Kaunas	52	UAB “Pūkas”
Kėdainiai	35	UAB „Kėdainių krašto televizija“
Klaipėda	10	UAB „Vakarų Lietuvos televizija“
Klaipėda	12	UAB „Klaipėdos televizija“
Klaipėda	31	Projektuojama
Marijampolė	6	UAB „Marijampolės televizija“
Panevėžys	8	TŪB „S.Bukelis ir Ko“
Panevėžys	56	UAB „Aukštaitijos televizija“
Panevėžys	47	UAB”Pictura”
Peršėkininkai	12	V.Krušnos IĮ
Raseiniai	6	UAB „Mirkliai“
Šiauliai	2	AB “LRTC”
Šiauliai	55	projektuojamas VšĮ „Šiaulių televizija“
Trakai	6	UAB „Aidas“
Vidiškės	12	Vidiškių vidurinė mokykla
Vievis	8	UAB „Aidas“
Vilnius	11	UAB „Viginta“
Vilnius	26	UAB „Vilniaus televizija“
Vilnius	38	UAB „Baltijos televizija“

6 priedas

MDTV tinklas

7 priedas

Keičiami televizijos stočių kanalai skaitmeninei televizijai įdiegti

6 lentelė

Miestas	Keičiamas kanalas	Numatytas kanalas
Rokiškis	59	53
Tryškiai	36	49
Alytus	57	42
Raseiniai	59	37
Marijampolė	33	26
Vilnius	50	56
Skuodas	38	43

Šių stočių kanalų keitimo laikas nustatomas Radijo ir televizijos komisijos ir Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, suderinus su operatoriais.

 

8-20 priedai. Radijo siuntimo stočių ir siuntimo tinklų aprėpties zonos.

21 priedas

Regioninės ir vietinės radijo stotys

7 lentelė

Miestas	Radijo dažnis	Savininkas
Alytus	99,0 MHz	UAB „Alytaus radijas“
Biržai	107,3 MHz	UAB „Radijo pulsas“
Kaunas	99,2 MHz	UAB „Parabolė“
Kaunas	102,9 MHz	UAB „Artvydas“
Kaunas	105,4 MHz	UAB „Kauno fonas“
Kaunas	105,9 MHz	UAB „Radijas kelyje“
Klaipėda	90,6 MHz	UAB „Rimtas radijas“
Klaipėda	91,4 MHz	UAB Radijo stotis „Bumsas“
Klaipėda	94,9 MHz	UAB „Laluna“
Klaipėda	96,7 MHz	UAB „Baltijos informacinių technologijų aljansas“
Klaipėda	100,8 MHz	UAB „Lanula“
Marijampolė	100,2 MHz	UAB „Lamantas“
Mažeikiai	100,4 MHz	R. Sakalausko įmonė „Romuva“
Mažeikiai	105,6 MHz	UAB „Lamantas“
N. Akmenė	95,1 MHz	VšĮ „Akmenės garsas“
Panevėžys	96,6 MHz	UAB „Radijo pulsas“
Panevėžys	106,9 MHz	UAB „Aukštaitijos radijas“
Plungė	104,5 MHz	UAB „Plunsta“
Raseiniai	94,2 MHz	UAB “Pūkas”
Šiauliai	102,5 MHz	UAB „Saulės radijas“
Šiauliai	105,8 MHz	UAB „Rimtas radijas“
Telšiai	95,4 MHz	R.Valausko firma „Žemaitijos radijas“
Vilnius	95,5 MHz	LRTC retransliuoja „BBC“
Vilnius	96,4 MHz	V. Ivanausko IF „Vydas“
Vilnius	96,8 MHz	J. Varno „Vilniaus radijo studija“
Vilnius	98,3 MHz	Radio France International
Vilnius	99,3 MHz	UAB „ProARSa“
Vilnius	103,8 MHz	UAB „Znad Wilii radijo stotis“
Vilnius	104,7 MHz	UAB „Laisvoji banga“
Vilnius	105,6 MHz	UAB „Rimtas radijas“

 

 

22 priedas

Numatomi atlikti viduriniųjų bangų ruožo dažnių pakeitimai atsižvelgiant į tarptautinius susitarimus radijo dažnių naudojimo srityje ir siekiant pagerinti transliacijų kokybę

8 lentelė

Miestas	Keičiamas radijo dažnis	Numatytas radijo dažnis
Anykščiai	612 kHz	630 kHz
Anykščiai	1107 kHz	792 kHz
Druskininkai	1107 kHz	792 kHz
Klaipėda	612 kHz	792 kHz
Vilnius	1107 kHz	792 kHz
Visaginas	1107 kHz	792 kHz
Sitkūnai	1458 kHz	1386 kHz
Vilnius	1557 kHz	1233 kHz

Atlikus šiuos pakeitimus, 1107 kHz dažniu transliuos tik Sitkūnų radijo stotis ir bus suformuotas naujas, nuo užsienio radijo stočių apsaugotas 792 kHz dažnio sinchroninis radijo tinklas.

Pateiktų žemėlapių nuspalvintose srityse elektrinio lauko stiprio vertės 10 metrų aukštyje virš žemės paviršiaus yra ne mažesnės nei:

Televizijos stotys: 53 dBµV/m (2 kanalas) 57 dBµV/m (3, 4 kanalai) 60 dBµV/m (6–12 kanalai) 67 dBµV/m (21–34 kanalai) 72 dBµV/m (35–60 kanalai)

Radijo stotys: 56 dBµV/m

 

Šios vertės yra paimtos iš ITU-R rekomendacijų BT.417-4, BT.804, IS.851-1 ir padidintos tiek, kad atitiktų vidutinę trukdančių stočių įtaką.

Pagal BT.804 rekomendaciją elektrinio lauko stipris skaičiuojamas, esant šioms antenos stiprinimo ir kabelio nuostolių vertėms:

	2-4 kan.	6-12 kan.	21-34 kan.	35-60 kan.
Antenos stiprinimas	3,5 dB	7,5 dB	10 dB	12 dB
Kabelio nuostoliai	1 dB	1,5 dB	3 dB	4,5 dB

Ne miestų vietovėse, kurių gyventojai gali naudoti ir didesnio stiprinimo anteninę įrangą, televizijos signalas gali būti korektiškai priimtas, esant ir mažesnėms elektrinio lauko stiprio vertėms ( BT.417-4 rekomendacija), todėl, skaičiuojant pagal šią rekomendaciją patikimo priėmimo zoną kaimo vietovėse, gautume kiek didesnes aprėpties zonas.

Trukdančių radijo stočių poveikis įvertintas, remiantis metodika, išdėstyta regioniniame susitarime Ženeva 84. Trukdančiojo lauko stipris apskaičiuojamas, sumuojant pagal supaprastintą tikimybių metodą visų to paties ir artimo dažnio stočių sukuriamų elektrinių laukų stiprius. Televizijai trukdančių stočių įtaka skaičiuojama galios sumavimo metodu, kuris buvo priimtas CEPT FM konferencijoje 1997 Česteryje. Trukdančių stočių realiai jaučiama įtaka gali būti mažesnė, kadangi trukdančiojo lauko poveikis skaičiuotas 1% laiko, ir tariant, kad visų stočių trukdžiai į tą pačią vietą atsklinda vienu metu. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad kaimyninėse šalyse veikia ne visos sukoordinuotos stotys ir ne visada maksimaliai išnaudodamos sukoordinuotus ar planuose (Ženeva 75, Ženeva 84, Stokholmas 61) priskirtus parametrus, taigi Strateginiame plane pateiktos stočių aprėpties zonos, daugumoje atveju, yra mažesnės už realias.

Elektrinio lauko stipris skaičiuotas 10 metrų priėmimo antenos aukščiui 50% laiko ir 50% vietovių vertėms, taikant ITU- R rekomendaciją 370-7, o parametras D h, įvertinantis reljefo įtaką, skaičiuotas pagal skaitmeninio Lietuvos žemėlapio GDB 200000 duomenis.

Daugiakanalės mikrobangės televizijos stočių (MMDS) aprėpties zonos skaičiuotos minimaliam – 95 dBm signalo lygiui 10 metrų aukštyje nuo žemės paviršiaus, remiantis CEPT rekomendacijoje 1146 pateikta metodika; parametrai, įvertinantys reljefo įtaką, paimti iš to paties Lietuvos skaitmeninio žemėlapio.

Reikia pažymėti, kad tiksliausiai aprėpties zonų apybrėžos nustatomos, atliekant matavimus daug kartų ir skirtingais metų laikais, deja, tai reikalauja daug lėšų ir laiko. Apskaičiuoti aprėpties zonų dydžiai gali skirtis, kaip minėta, nuo realių dydžių, nes didelės įtakos turi toje ar kitoje vietovėje naudojama anteninė įranga, įmontuotų stiprintuvų tipas, televizorių ar radijo imtuvų jautris, konkrečios signalų priėmimo sąlygos ir pan.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Radijo ir televizijos transliuotojai
Lic.	Licencijos turėtojas	Dažnis,	Stoties vieta	Licencijos galiojimas
Nr.		TV kan.		nuo	iki
T002t	UAB "Aidas"	R-6	Trakai	2000 01 01	2005 01 01
T002t	UAB "Aidas"	R-8	Vievis	2000 01 01	2005 01 01
R003t	UAB "Alytaus radijas"	70,04	Alytus	2000 01 01	2005 01 01
R003t	UAB "Alytaus radijas"	99, 0	Alytus	2000 01 01	2005 01 01
T004	UAB "Alvura"	56	Panevėžys	2000 01 01	2004 09 30
T005s	UAB "AR studija"	R-7	Kaunas	2000 01 01	2004 04 30
R006	UAB "Artvydas"	102,9	Juragiai	2000 01 01	2005 01 01
T007	UAB "Atsvara"	23	Mažeikiai	2000 01 01	2003 01 01
R008	UAB "Aukštaitijos radijas"	106,9	Panevėžys	2000 01 01	2005 01 01
R009s	VšĮ "Baltijos bangų radijas"	612kHz	Vilnius	2000 01 01	2006 01 01
T010t	UAB "Baltijos televizija"	47	Alytus	2000 01 01	2010 01 01
		51	Bubiai (Šiaulių r.)	2000 01 01	2010 01 01
		46	Giruliai (Klaipėdos r.)	2000 01 01	2010 01 01
		23	Graužiečiai (Ukmergės r)	2000 01 01	2010 01 01
		56	Ignalina	2000 01 01	2010 01 01
		45	Juragiai (Kauno r.)	2000 01 01	2010 01 01
		21	Utena	2000 01 01	2010 01 01
		33	Marijampolė	2000 01 01	2010 01 01
		24	Nida	2000 01 01	2010 01 01
		44	Norkaičiai (Tauragės r.)	2000 01 01	2010 01 01
		37	Pažagieniai (Panevėžio r.)	2000 01 01	2010 01 01
		59	Rokiškis	2000 01 01	2010 01 01
		52	Skuodas	2000 01 01	2010 01 01
		49	Stačkūnai (Biržų r.)	2000 01 01	2010 01 01
		24	Šakiai	2000 01 01	2010 01 01
		44	Šilutė	2000 01 01	2010 01 01
		36	Tryškiai (Telšių r.)	2000 01 01	2010 01 01
		49	Viešintos	2000 01 01	2010 01 01
		48	Vilnius	2000 01 01	2010 01 01
		39	Biržai	2000 01 01	2010 01 01
T012s	UAB "Baltijos televizija"	38	Vilnius	2000 01 01	2010 01 01
T013t	UAB "Baltijos televizija"	27	Druskininkai	2000 01 01	2007 07 31
		59	Raseiniai	2000 01 01	2007 07 31
		45	Visaginas	2000 01 01	2007 07 31
T017s	TV studija "Anykščiai"	12	Viešintos	2000 01 01	2003 01 01
T018	TŪB "S.Bukelis ir Ko"	R-8	Panevėžys	2000 01 01	2005 01 01
R019	Radijo stotis "Bumsas"	91,4	Klaipėda	2000 01 01	2007 07 31
T020	VšĮ "Geležinio vilko sporto klubas"	35	Alytus	2000 01 01	2003 09 30
R021	V.Ivanausko "Vydas"	96,4	Vilnius	2000 01 01	2007 07 31
R022	UAB "Kauno fonas"	105,4	Kaunas	2000 01 01	2004 01 01
T023	UAB "Kėdainių krašto TV"	35	Kėdainiai	2000 01 01	2007 01 01
T024s	UAB "Klaipėdos kabelinė TV"	12	Klaipėda	2000 01 01	2003 02 28
T027st	UAB "Laisvas ir nepriklausomas kanalas"	11	Alytus	2000 01 01	2010 01 01
		32	Anykščiai	2000 01 01	2010 01 01
		23	Druskininkai	2000 01 01	2010 01 01
		10	Ignalina	2000 01 01	2010 01 01
		28	Juragiai	2000 01 01	2010 01 01
		29	Klaipėda	2000 01 01	2010 01 01
		12	Laukuva	2000 01 01	2010 01 01
		7	Mažeikiai	2000 01 01	2010 01 01
		57	N.Akmenė	2000 01 01	2010 01 01
		51	Nida	2000 01 01	2010 01 01
		54	Panevėžys	2000 01 01	2010 01 01
		2	Raseiniai	2000 01 01	2010 01 01
		28	Skuodas	2000 01 01	2010 01 01
		34	Šiualiai	2000 01 01	2010 01 01
		27	Tauragė	2000 01 01	2010 01 01
		4	Vilnius	2000 01 01	2010 01 01
		35	Visaginas	2000 01 01	2010 01 01
		52	Utena	2000 01 01	2010 01 01
		23	Biržai	2000 01 01	2010 01 01
R028t	UAB "Laisvoji banga"	104,1	Giruliai	2000 01 01	2005 01 01
		104,3	Bubiai (Šiaulių r.)	2000 01 01	2005 01 01
		104,5	Juragiai (Kauno r.)	2000 01 01	2005 01 01
		104,8	Pažagienei (Panevėžio r.)	2000 01 01	2005 01 01
R029	UAB "Laisvoji banga"	104,7	Vilnius	2000 01 01	2005 01 01
R030	UAB "Lamantas"	100,2	Marijampolė	2000 01 01	2005 01 01
R031	UAB "Lamantas"	105,6	Mažeikiai	2000 01 01	2005 01 01
R032	UAB "Lanula"	100,8	Klaipėda	2000 01 01	2004 09 30
T033s	UAB "Marijampolės telekinas"	6	Marijampolė	2000 01 01	2007 01 01
R034	V.Mečkausko "Versmės" RTV	70,31	Elektrėnai	2000 01 01	2004 03 31
T035	V.Mečkausko "Versmės" RTV	R-12	Elektrėnai	2000 01 01	2004 03 31
T036	AB "Mirkliai"	R-6	Raseiniai	2000 01 01	2003 01 01
R040t	UAB "M-1"	106,3	Bubiai (Šiaulių r.)	2000 01 01	2010 01 01
		106,5	Giruliai	2000 01 01	2010 01 01
		105,9	Ignalina	2000 01 01	2010 01 01
		106,6	Ignalina	2000 01 01	2010 01 01
		92,8	Kėdainiai	2000 01 01	2010 01 01
		106, 0	Likiškėliai (Alytaus r.)	2000 01 01	2010 01 01
		106,3	Marijampolė	2000 01 01	2010 01 01
		106,2	Norkaičiai (Tauragės r.)	2000 01 01	2010 01 01
		106, 0	Pažagieniai (Panevėžio r.)	2000 01 01	2010 01 01
		106,4	Raseiniai	2000 01 01	2010 01 01
		106, 0	Tryškiai (Telšių r.)	2000 01 01	2010 01 01
		106,3	Utena	2000 01 01	2010 01 01
		106,5	Druskininkai	2000 01 01	2010 01 01
		106,8	Vilnius	2000 01 01	2010 01 01
R041st	UAB "M-1"	72,71	Bubiai (Šiaulių r.)	2000 01 01	2010 01 01
R041st	UAB "M-1"	69,11	Klaipėda	2000 01 01	2010 01 01
R041st	UAB "M-1"	72,2	Juragiai (Kauno r.)	2000 01 01	2010 01 01
R041st	UAB "M-1"	71,81	Vilnius	2000 01 01	2010 01 01
R041st	UAB "M-1"	68,24	Visaginas	2000 01 01	2010 01 01
R042t	UAB "M-1"	100,5	Bubiai (Šiaulių r.)	2000 01 01	2010 01 01
		98,3	Klaipėda	2000 01 01	2010 01 01
		97,6	Juragiai (Kauno r.)	2000 01 01	2010 01 01
		104,3	Marijampolė	2000 01 01	2010 01 01
		98,7	Naujasodis (Utenos r.)	2000 01 01	2010 01 01
		100,2	Pažagieniai (Panevėžio r.)	2000 01 01	2010 01 01
		106,2	Vilnius	2000 01 01	2010 01 01
R047	UAB "ProARSa"	99, 3	Vilnius	2000 01 01	2004 01 01
R049t	UAB "Pūkas"	94,8	Daukšiai	2000 01 01	2010 01 01
		107,6	Kaunas	2000 01 01	2010 01 01
		94, 0	Lelionys	2000 01 01	2010 01 01
		94,6	Vaitkuškis	2000 01 01	2010 01 01
		107,3	Vilnius	2000 01 01	2010 01 01
		95,7	Šiauliai	2000 01 01	2010 01 01
		102,3	Panevėžys	2000 01 01	2010 01 01
		95,8	Utena	2000 01 01	2010 01 01
		94,2	Raseiniai	2000 01 01	2010 01 01
		107,8	Klaipėda	2000 01 01	2010 01 01
R050t	UAB "Pūkas"	70,22	Kaunas	2000 01 01	2010 01 01
		67,25	Vilnius	2000 01 01	2010 01 01
R053	UAB "Radijas kelyje"	105,9	Kaunas	2000 01 01	2006 01 01
R054	UAB "Radijo pulsas"	107,3	Biržai	2000 01 01	2008 05 31
R055	UAB "Radijo pulsas"	96,6	Panevėžys	2000 01 01	2004 11 30
R056	UAB "Radijo stotis Laluna"	94,9	Klaipėda	2000 01 01	2005 01 01
R057t	UAB "Radiocentras"	101,1	Alytus	2000 01 01	2010 01 01
		101,5	Klaipėda	2000 01 01	2010 01 01
		102,7	Ignalina	2000 01 01	2010 01 01
		101,3	Jonava	2000 01 01	2010 01 01
		107,1	Juragiai (Kauno r.)	2000 01 01	2010 01 01
		101,8	Marijampolė	2000 01 01	2010 01 01
		102,7	Norkaičiai (Tauragės r.)	2000 01 01	2010 01 01
		101,4	Pažagieniai (Panevėžio r.)	2000 01 01	2010 01 01
		99,9	Raseiniai	2000 01 01	2010 01 01
		101,7	Šiauliai	2000 01 01	2010 01 01
		91,2	Tryškiai (Telšių r.)	2000 01 01	2010 01 01
		101, 0	Utena	2000 01 01	2010 01 01
		101,5	Vilnius	2000 01 01	2010 01 01
		101,6	Druskininkai	2000 09 20	2010 01 01
		99,5	Ukmergė	2000 11 08	2010 01 01
		105,5	Biržai	2001 01 10	2010 01 01
		97,7	Plungė	2001 03 28	2010 01 01
R058t	UAB "Radiocentras"	67,52	Klaipėda	2000 01 01	2010 01 01
		60,67	Kaunas	2000 01 01	2010 01 01
		67,55	Panevėžys	2000 01 01	2010 01 01
		70,4	Šiauliai	2000 01 01	2010 01 01
		67,94	Vilnius	2000 01 01	2010 01 01
R059	UAB "Radiocentras"	96,8	Vilnius	2000 01 01	2005 01 01
R062	UAB "Saulės radijas"	102,5	Šiauliai	2000 01 01	2003 01 01
T063s	VšĮ "Šiaulių televizija"	2	Šiauliai	2000 01 01	2005 01 01
T064st	UAB "Tele - 3"	57	Alytus	2000 01 01	2010 01 01
		42	Anykščiai	2000 01 01	2010 01 01
		30	Druskininkai	2000 01 01	2010 01 01
		21	Juragiai(Kaun.r.)	2000 01 01	2010 01 01
		50	Klaipėda	2000 01 01	2010 01 01
		41	Mažeikiai	2000 01 01	2010 01 01
		27	N.Akmenė	2000 01 01	2010 01 01
		40	Nida	2000 01 01	2010 01 01
		24	Panevėžys	2000 01 01	2010 01 01
		25	Raseiniai	2000 01 01	2010 01 01
		56	Skuodas	2000 01 01	2010 01 01
		22	Šiauliai	2000 01 01	2010 01 01
		42	Tauragė	2000 01 01	2010 01 01
		29	Utena	2000 01 01	2010 01 01
		31	Vilnius	2000 01 01	2010 01 01
		33	Visaginas	2000 01 01	2010 01 01
		25	Biržai	2001 10 25	2010 01 01
R065t	UAB "Ultra vires"	103,9	Bubiai	2001 01 01	2011 01 01
		103,7	Giruliai	2001 01 01	2011 01 01
		103,5	Juragiai(Kaun.r.)	2001 01 01	2011 01 01
		103,3	Likiškėliai	2001 01 01	2011 01 01
		103,1	Norkaičiai(Taurag. r.)	2001 01 01	2011 01 01
		103	Pažagieniai(Panev.r.)	2001 01 01	2011 01 01
		103,3	Stačkūnai	2001 01 01	2011 01 01
		103	Telšiai	2001 01 01	2011 01 01
		103,4	Utena	2001 01 01	2011 01 01
		103,1	Vilnius	2001 01 01	2011 01 01
R066	"Žemaitijos radijas"	95,4	Telšiai	2000 01 01	2003 01 01
T068s	UAB "Viginta'	11	Vilnius	2000 01 01	2005 01 01
T069s	UAB "Vilniaus televizija"	26	Vilnius	2000 01 01	2005 01 01
R070s	UAB "Znad Wilii"	103,8	Vilnius	2000 01 01	2008 01 01
R074	UAB "Parabolė"	99,2	Kaunas	2000 04 03	2003 04 30
T075	Vidiškių vid. m-kla	12	Vidiškės, Ignal. R.	2000 04 25	2004 04 30
T076	V.Krušnos IĮ	12	Peršėkininkai, Alyt r.	2000 06 05	2004 07 01
R077	UAB "Radiola"	99,7	Vilnius	2000 07 17	2003 07 31
R078	R.Sakalausko "Romuva"	100,4	Mažeikiai	2000 07 17	2003 07 31
R081	VĮ "Akmenės garsas"	95,1	N.Akmenė	2001 01 10	2004 01 10
T083	UAB "Jonavos televizija	39	Jonava	2001 01 10	2003 01 10
R084	UAB ''Rimtas radijas"	105,6	Vilnius	2001 02 14	2006 02 14
T085s	UAB "Vakarų Lietuvos televizija"	10	Klaipėda	2001 02 14	2004 02 14
T086	UAB "Vilniaus televizijos techninis centras"	31	Klaipėda	2001 03 21	2006 03 21
R087	UAB "Rimtas radijas"	105,8	Šiauliai	2001 05 30	2006 05 30
R088	UAB "Plunsta"	104,5	Plungė	2001 05 30	2004 05 30
T089	UAB "Pūkas"	52	Kaunas	2001 06 20	2006 06 20
T090	UAB "Pictura"	47	Panevėžys	2001 07 04	2004 07 04
R092	UAB "Rimtas radijas"	90,6	Klaipėda	2001 07 18	2006 07 18
T093	VšĮ"Kupiškio informac.ir televiz.centras"	12	Viešintos	2001 07 18	2004 07 18
R094	UAB "Baltijos informac.technolog.aljansas"	96,7	Klaipėda	2001 09 12	2004 09 12
T095	VšĮ"Šiaulių televizija"	55	Bubiai	2001 09 26	2003 03 26
M096	UAB "Mikrovisatos TV"	vietoj116/97	Kaunas	2001 10 17	2002 03 31
M097	UAB "Mikrovisatos TV"	vietoj M091	Visa Lietuva	2001 10 17	2009 06 30
T098s	VšĮ "Marijampolės televizija"	vietojT033s	Marijampolė	2002 01 01	2007 01 01
R099	UAB "Pūkas"(Pūkas-2, 1 dažnis)	100,9	Vilnius	2001 10 17	2006 10 17
R100	UAB "Baltijos informac. technolog.aljans."	102,5	Kaunas	2001 11 21	2006 11 21
R101	VšĮ "Kvartolė"	103,4	Vilnius	2001 11 21	2006 11 21
T102s	VšĮ "Marijampolės televizija"	vietoj T098s	Marijampolė	2002 01 01	2007 01 01
R103s	S.Žilionio pers. rad. ir TV konsultac.agent.	9,710 MHz	Sitkūnai (Kaun r.)	2002 01 16	2005 01 16
R104t	UAB "Žinių radijas"	93,4	Daukščiai(Marij.r.)	2002 01 16	2012 01 16
		102,2	Klaipėda	2002 01 16	2012 01 16
		107,9	Panevėžys	2002 01 16	2012 01 16
		104,8	Tauragė	2002 01 16	2012 01 16
		104,4	Utena	2002 01 16	2012 01 16
		96,4	Mažeikiai	2002 01 16	2012 01 16
		100, 0	Druskininkai	2002 01 16	2012 01 16
		104,9	Kaunas	2002 01 16	2012 01 16
		97, 0	Šiauliai	2002 01 16	2012 01 16
		97,3	Vilnius	2002 01 16	2012 01 16
		103,7	Visaginas	2002 01 16	2012 01 16
R105st	UAB "Muzikos topai"	88,2	Šiauliai	2002 01 23	2007 01 23
	(NRST -3 tinklas)	91,6	Skuodas	2002 01 23	2007 01 23
		92,1	Nida	2002 01 23	2007 01 23
		92,5	Klaipėda	2002 01 23	2007 01 23
		92,7	Mažeikiai	2002 01 23	2007 01 23
		99	Ignalina	2002 01 23	2007 01 23
		99,1	Panevėžys	2002 01 23	2007 01 23
		100,1	Vilnius	2002 01 23	2007 01 23
		100,8	Marijampolė	2002 01 23	2007 01 23
		104,1	Juragiai	2002 01 23	2007 01 23
		105,2	Raseiniai	2002 01 23	2007 01 23
		105,4	Visaginas	2002 01 23	2007 01 23
		105,7	Tauragė	2002 01 23	2007 01 23
		106,7	Laukuva	2002 01 23	2007 01 23
		107,6	Druskininkai	2002 01 23	2007 01 23
T106s	UAB "Tele-3"	43	Vilnius	2002 01 23	2007 01 23