LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO JAUNIMO IR SPORTO REIKALŲ KOMISIJA
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO VERSLO IR UŽIMTUMO KOMISIJA
BENDRO KOMISIJŲ POSĖDŽIO PROTOKOLAS
2001-03-25 Nr. 3 / 8
Vilnius
Posėdžio pirmininkas:
Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Eligijus Masiulis.
Protokolą rašė: Jaunimo ir sporto reikalų komisijos konsultantė Aušra Palionienė, Verslo ir užimtumo komisijos patarėjas Paulius Nezabitauskas.
Dalyvavo:
Komisijų nariai:
Eduardas Kaniava, Kęstutis Kriščiūnas, Pranas Vilkas, Viktoras Rinkevičius, Stasys Kružinauskas, Vitas Matuzas, Artūras Vazbys.
Kviestieji asmenys:
VJRT sekretorius Darius Bazaras, VĮ Būsto ir urbanistikos plėtros fondo generalinis direktorius Aloyzas Vitkauskas, Vyriausybės patarėjas Algirdas Vapšys, VRM vyr. specialistas Adolfas Norkūnas, Sampo banko atstovas Deividas Raipa, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vyr. patarėjas Gediminas Morkūnas, LŽŪB Mažmeninių produktų pardavimo skyriaus viršininkė Irena Dirsytė, Finansų ministerijos skyriaus viršininkas Antanas Makaveckas, LRP patarėjo socialinės politikos klausimais padėjėjas Juoz
as Ruzgys, SADM viceministrė Rasa Melnikienė.
Darbotvarkė:
- Dėl jaunų šeimų būsto kreditavimo.
- SVARSTYTA: Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų valdžios institucijų pozicijos jaunų šeimų būsto kreditavimo klausimais.
E.Masiulis pasveikino susirinkusiuosius ir pristatė komisijų norą išklausyti Pasaulio banko ekspertų išvadų dėl jaunų šeimų būsto kreditavimo. Prelegentas minėjo, kad tokio posėdžio idėja gimė dar praėjusių metų rudenį, tačiau nebuvo aiškios išvados. Posė
džio pirmininkas pabrėžė, kad pristatant ministerijų pozicijas, būtų galima ir plačiau analizuoti būsto problemas, siūlyti teisės aktų pakeitimus ar išreikšti pastabas dabartiniams teisės aktams. Pirmininkaujantis suteikė pirmumo teisę pasisakyti VĮ Būsto ir urbanistikos plėtros fondo generaliniam direktoriui, kaip tiesiogiai susijusios institucijos su būsto kreditavimo klausimais atstovui.
A. Vitkauskas informavo, kad metų pradžioje vyko seminaras Druskininkuose, kuriame buvo pristatytos Pasaulio banko ekspertų išvados ir buvo bandoma formuluoti Lietuvos būsto plėtros strategiją. Nuo 1996 metų Lietuvoje vykdoma Energijos taupymo programa, kurią pasiūlius Pasaulio banko ekspertams tobulinti, finansinę paramą skiria Japonijos bankas. Reikalinga Lietuvoje p
aruošti būsto plėtros strategiją, identifikuoti problemas, tikslus ir uždavinius. Planuojama atlikti studijas, kurios aiškiai parodytų tikslią būsto sektoriaus situaciją. Pagrindiniai strateginiai tikslai: jaunų šeimų aprūpinimas būstu, esamo būsto atnaujinimas, didesnė galimybė pasirinkti būstą.
G. Morkūnas informavo, kad Seime sudaryta darbo grupė, kuri suskirstyta į du pogrupius: Būsto taupymo ir būsto kreditavimo ir Hipotekinių obligacijų įstatymo kūrimo darbo grupė. Projektą remia Dvynių programa. Rezultatai ir išvados jau aprobuoti, pateikti Vyriausybei. Būsto įsigijimas šiuo metu organizuojamas komerciniu principu ir šią nuostatą palaiko Pasaulio bankas. Šių bankų klientai yra kredito ėmėjai būstui įsigyti. Parengtas įstatymo projektas dėl Būsto tau
pymo ir kreditavimo, kuriame numatomos premijos už energijos taupymą.
P. Vilkas paaiškino, kad įstatymas numato taupymo terminus ir premijų sumas. Premija negali būti didesnė nei 500 litų.
- Vazbys pasiteiravo ar nauji įstatymai keistų lengvatinių kreditų sistemą ir ar premijavimas nebūtų diferencijuojamas.
G. Morkūnas atsakė, kad vadovaujamasi Austrijos Zalcburgo žemės pavyzdžiu ir su komerciniais bankais sudaroma fiksuota sutartis, kur krizių ar destabilizacijos atvejais besikečiančių palūkanų skirtumus prisiima bankas. Dabartiniu projektu nesprendžiami socialiniai ir komunaliniai būsto klausimai. Ši forma dar labiau nutolusi nuo komunalinio būsto idėjos.
A. Makaveckas pristatė Finansų ir Aplinkos apsaugos ministerijų poziciją ir naują modelį būsto kreditavimui, pateiktą Vyriausybei, kuriame numatomos pagrindinės trys dalys hipotekinių obligacijų išleidimas, kreditavimo ištekliai, paskolos gyventojams. Hipotekinė kreditavimo sistema apima visą paketą įstatymų, kuriuos reikėtų keisti.
R. Melnikienė pabrėžė, kad komercinėmis ir lengvatinėmis paskolomis gali naudotis tik nedidelė dalis Lietuvos gyventojų, todėl reikalinga kompleksiškai spręsti daugelį socialinių klausimų.
A. Makaveckas akcentavo, kad naujieji įstatymai būsto kreditavimo klausimai derinami su EU įstatymais, todėl negalime grįžti į buvusiuosius laikus.
K.Kriščiūnas replikavo, kad Valstybės parama praėjusiais metais buvo pasinaudota tik 20%
ir pasiteiravo kodėl taip yra. Pagal statistiką 800.000 Lietuvos gyventojų gauna mažesnį nei 1000 Lt. Atlygį, todėl negali naudotis veikiančia kreditavimo sistema.
E. Masiulis pasiūlė į K.Kriščiūno iškeltus klausimus atsakyti Finansų ir Vidaus reikalų ministerijos atstovus.
- Makaveckas atsakė, kad kreditinė linija nėra Valstybės pinigai. Tai yra banko pinigai.
A. Vapšys informavo, kad remiantis 1985 metų statistika, Lietuvos gyventojams truko 110000 butų. Dabar rengiami Būsto kreditavimo įstatymai būtų aktualūs prieš šešerius metus, kuomet buvo privatizuojami komunaliniai butai. Didžiausia klaida, kad buvo privatizuoti nerenovuoti butai. Ne esmė, kad išnaudojama tik 20% kreditinės linijos, esmė, kad gyventojai neturi pajamų pasinaudoti kreditinės linijos galimybėmis.
E. Masiulis replikavo, kad dauguma gyventojų gauna didesnes pajams, nei deklaruoja, tačiau tai nesuteikia galimybės jiems naudotis kreditinės linijos paslaugomis.
D. Bazaras išsakė pastabas apie galiojančią lengvatinę būsto kreditavimo sistemą trūko aiškios informacijos kaip gauti kreditą, nes sistema nelanksti, reikalingas didelis grynų pinigų pradinis įnašas ir ilgalaikė darbo sutartis, kurioje būtų atspindėtos aukštos pajamos. Buvo atkreiptas dėmesys apie 2000 m. birželio 22 dienos LRS rezoliuciją dėl socialinio būsto, kurioje buvo numatoma galimybė jauniems asmenims išsipirkti būstus.
Vazbys pasiteiravo kodėl įstatymai rengiami seimo komitete, o ne Vyriausybėje.
G. Morkūnas informavo, kad komitetas, matydamas skirtingas ministerijų pozicijas, ėmėsi iniciatyvos pats.
I. Dirsytė sakė, kad LŽŪB nuo 2000 m., pasirašęs sutartį su Būsto paskolų draudimu per praėjusius metus suteikė 37 mln. litų lengvatinių paskolų, nors galėjo suteikti 120 mln. litų. Nuo balandžio mėnesio vėl bus suteikiamos lengvatinės paskolos, deja jomis pasinaudoti gali ne kiekvienas norintis, nes bankai turi pakankamai daug saugiklių.
G. Morkūnas pasiūlė Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariams dalyvauti rengiamų įstatymų darbo grupių posėdžiuose.
NUSPRĘSTA:
Parengti raštą Lietuvos Vyriausybei, kuriame būtų prašoma pateikti išsamią informaciją apie kuruojamų ministerijų būsto kreditavimo sistemos situaciją, planus ir pasiūlymus.
Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Eligijus Masiulis
Verslo ir užimtumo komisijos pirmininkė Birutė Vėsaitė
Protokolą rašė
Jaunimo ir sporto reikalų komisijos konsultantė Aušra Palionienė
Verslo ir užimtumo komisijos patarėjas Paulius Nezabitauskas
