· 2002 m. birželio 19 d. įvykusiame Antikorupcijos komisijos posėdyje, dalyvaujant Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjui Romualdui Kęstučiui Urbaičiui, generalinio prokuroro pavaduotojui Gintarui Jasaičiui, finansų viceministrui Vitui Vasiliauskui, Teisingumo ministerijos Teisėtvarkos ir viešosios teisės departamento vyr. specialistui Germanui Politikai, Valstybės saugumo departamento skyriaus viršininkui Rimui Petruškevičiui ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro komisarui Vytautui Giržadui, svarstyti klausimai dėl teisinės atsakomybės už kontrabandą bei turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo teisinio reglamentavimo tobulinimo.

Pagal Generalinės prokuratūros pateiktus duomenis apie kontrabandos baudžiamųjų bylų tyrimą 1999-2001 m., Komisija atliko kontrabandos baudžiamųjų bylų 1999-2001 m. statistikos analizę (Komisijos išvadoje analizuojamos tik tos baudžiamosios bylos, kuriose kontrabandos faktas buvo įrodytas, o kalti asmenys nuteisti, t.y. neanalizuotos bylos, kurios buvo nutrauktos, sustabdytos, persiųstos į kitas valstybes, taip pat bylos, kuriose buvo priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis), taip pat analizavo atsakomybės už kontrabandą teisinio reglamentavimo problemas bei asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo klausimus. Posėdyje dalyvavę ministerijų, teisėsaugos ir kitų institucijų atstovai iš esmės pritarė Komisijos išvadoms (pridedama).

I Š V A D A

DĖL TEISINĖS ATSAKOMYBĖS UŽ KONTRABANDĄ BEI TURTO ĮSIGIJIMO IR PAJAMŲ TEISĖTUMO PAGRINDIMO TEISINIO REGLAMENTAVIMO TOBULINIMO

2002-06-19

Vilnius

Gauta informacija:

1) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo l.e.p. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko J.Riepšo 2002-03-22 raštas Nr. 01-05-21;

2) Generalinio prokuroro pavaduotojo G.Jasaičio 2002-05-10 raštas Nr. 07-05-2006;

3) Tardymo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus S.Liutkevičiaus 2002-03-13 raštas Nr. 5TD-5-1533;

4) Tardymo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus S.Liutkevičiaus pateikta informacija dėl Tardymo departamento teritoriniuose padaliniuose tiriamų baudžiamųjų bylų dėl kontrabandos nuo 1997 m. spalio 1 d.;

5) Teisės instituto parengta informacinė medžiaga “Kontrabandos kontrolės ir prevencijos problemos Lietuvoje”;

6) Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo A.Pociaus 2002-05-22 raštas Nr. 03-09-161-296;

7) Generalinio prokuroro A.Klimavičiaus 2002-05-28 raštas Nr. 07-05-2289;

8) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko M.Strumskio 2002-05-24 raštas Nr. 18-09-4352;

9) Tardymo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojo G.Pogoželsko 2002-05-16 raštas Nr. 5 TD-3004;

10) Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus V.Junoko 2002-05-07 raštas Nr. 1-45-1549;

11) Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausiojo komisaro V.Telyčėno 2002-05-07 raštas Nr. 5KPB-434;

12) Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus D.Samuolio 2002-05-08 raštas Nr. 25/03-1-1440.

I. KONTRABANDOS BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ 1999-2001 M. STATISTIKOS ANALIZĖ

Duomenis apie kontrabandos baudžiamųjų bylų tyrimą 1999-2001 m. pateikė Generalinė prokuratūra. Komisijos išvadoje analizuojamos tik tos baudžiamosios bylos, kuriose kontrabandos faktas buvo įrodytas, o kalti asmenys nuteisti t.y. neanalizuotos tos baudžiamosios bylos, kurios buvo nutrauktos, sustabdytos, persiųstos į kitas valstybes, taip pat bylos, kuriose buvo priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis.

1 lentelė. Baudžiamųjų bylų dėl kontrabandos iškėlimas ir atidavimas teismui 1999-2001 m.

Metai	Iškelta baudžiamųjų bylų dėl kontrabandos	Atiduota teismui baudžiamųjų bylų dėl kontrabandos	Procentas, kiek iškeltų baudžiamųjų bylų dėl kontrabandos atiduota teismui
1999	98	48	48 %
2000	103	29	28 %
2001	116	53	45 %
Iš viso	317	130	41 %

IŠVADA. Atsižvelgiant į tai, kad kontrabandos bylos gana dažnai dėl įvairių priežasčių būna sustabdomos, nutraukiamos ar persiunčiamos į kitas valstybes, pakankamai didelis procentas iškeltų kontrabandos bylų atiduodama teismui, tačiau tai visgi neužtikrina baudžiamosios atsakomybės už kontrabandą neišvengiamumo, kadangi kontrabandai būdingas didelis latentiškumas,t.y. daugelis kontrabandos atvejų būna neišaiškinami (baudžiamoji byla neiškeliama).

2 lentelė. Kontrabandos bylų, tirtų 1999-2001 m., struktūra pagal kontrabandos dalyko vertę

Kontrabandos dalyko vertė	Baudžiamųjų bylų skaičius	Procentas, kiek tai sudaro visų kontrabandos bylų
100-250 MGL (nuo 12 500 Lt. iki 31 250 Lt)	33	31 %
250-500 MGL (nuo 31 250 Lt. iki 62 500 Lt)	14	13 %
virš 500 MGL (stambus mastas, virš 62 500 Lt)	33	31 %
Narkotikų, ginklų, šaudmenų, sprogmenų kontrabanda (nevertintina pinigine išraiška)	27	25 %

PASTABA. Toks kontrabandos dalyko vertės skirstymas pasirinktas, kadangi pagal galiojantį Baudžiamąjį kodeksą baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą iškyla, jeigu kontrabandos dalyko vertė viršija 100 MGL; kontrabanda laikoma padaryta stambiu mastu, jeigu kontrabandos dalyko vertė viršija 500 MGL; pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą baudžiamoji atsakomybė iškyla, jeigu kontrabandos dalyko vertė viršija 250 MGL.

IŠVADA. Trečdalį (31%) visų kontrabandos bylų sudaro bylos, kuriose kontrabandos dalyko vertė neviršija 250 MGL ir kurios pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą neužtrauks baudžiamosios atsakomybės (užtrauks administracinę atsakomybę). Taip pat trečdalį bylų sudaro stambaus masto kontrabandos bylos.

3 lentelė. Asmenų, pripažintų kaltais dėl kontrabandos 1999-2001 m., struktūra pagal kontrabandos dalyko vertę

Kontrabandos dalyko vertė	Asmenų, pripažintų kaltais dėl kontrabandos, skaičius	Procentas, kiek tai sudaro visų asmenų, pripažintų kaltais dėl kontrabandos
100-250 MGL (nuo 12 500 Lt. iki 31 250 Lt)	40 (33 bylose)	23 %
250-500 MGL (nuo 31 250 Lt. iki 62 500 Lt)	22 (14 bylų)	13 %
virš 500 MGL (stambus mastas) virš 62 500 Lt)	79 (33 bylose)	46 %
Narkotikų, ginklų, šaudmenų, sprogmenų kontrabanda (nevertintina pinigine išraiška)	31 (27 bylose)	18 %

1999-2001 m. 107 kontrabandos bylose buvo pripažinta kaltais 170 asmenų, 2 asmenims pritaikytos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės.

IŠVADA. 33 kontrabandos bylose, kuriose kontrabandos dalyko vertė 100-250 MGL, pripažinti kaltais 40 asmenų, tuo tarpu 33 kontrabandos bylose, kuriose kontrabandos dalyko vertė viršija 500 MGL, t.y. stambaus masto kontrabanda, pripažinti kaltais 79 asmenys. Tai rodo, kad sąlyginai nedidelės vertės kontrabandą (iki 250 MGL) dažniau padaro vienas asmuo, tuo tarpu stambaus masto kontrabandą – asmenų grupė. Darytina išvada, kad kontrabanda, kurios dalyko vertė 100-250 MGL yra mažiau pavojinga nei stambaus masto kontrabanda ne tik mažesniu kontrabandos mastu, bet ir tuo, jog šį nusikaltimą rečiau padaro organizuota asmenų grupė.

4 lentelė. Bausmių, skirtų asmenims, pripažintiems kaltais dėl kontrabandos 1999-2001 m., struktūra

Bausmių rūšys	Asmenų, kuriems skirta tam tikros rūšies bausmė, skaičius	Procentas, kiek tai sudaro visų bausmių, skirtų asmenims, pripažintiems kaltais dėl kontrabandos
Bauda	70	41 %
Pataisos darbai su bauda	5	3 %
Laisvės atėmimas	39	23 %
Laisvės atėmimas ir bauda	56	33 %

PASTABA. Pagal galiojančio Baudžiamojo kodekso 35 straipsnį už kontrabandą teismas privalomai skiria papildomą bausmę – turto konfiskavimą.

IŠVADA. Teismai kontrabandos bylose kaip bausmę dažniausiai skyrė baudą arba laisvės atėmimą su bauda. Pagal galiojančio Baudžiamojo kodekso 32 straipsnį baudos kaip pagrindinės bausmės dydis už kontrabandą nuo 100 MGL iki 50 000 MGL (nuo 12 500 Lt. iki 6 250 000 Lt.), o baudos kaip papildomos bausmės - nuo 1 MGL iki 500 MGL (nuo 125 Lt. iki 62 500 Lt.). Galiojančio Baudžiamojo kodekso 45 straipsnyje numatyta, kad asmenims, nuteistiems už kontrabandą negali būti skiriama švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė. Pažymėtina, kad dėl šios priežasties teismai nuteistiems už kontrabandą asmenims dažnai skyrė žemiausias įstatymo numatytas baudas.

5 lentelė. Bausmių, skirtų asmenims, pripažintiems kaltais dėl kontrabandos, 1999-2001 m. struktūra pagal kontrabandos dalyko vertę

Kontrabandos dalyko vertė	Bausmių rūšys	Asmenų, kuriems skirta tam tikros rūšies bausmė, skaičius	Procentas, kiek tai sudaro visų bausmių, skirtų asmenims, pripažintiems kaltais dėl kontrabandos pagal vienodą kontrabandos dalyko vertę
100-250 MGL (nuo 12 500 Lt iki 31 250 Lt)	Bauda	18	45%
	Pataisos darbai su bauda	1	2,5%
	Laisvės atėmimas	4	10%
	Laisvės atėmimas ir bauda	17	42,5%
250-500 MGL (nuo 31 250 Lt iki 62 500 Lt)	Bauda	14	64%
	Pataisos darbai su bauda	1	4,5%
	Laisvės atėmimas	1	4,5%
	Laisvės atėmimas ir bauda	6	27%
virš 500 MGL (stambus mastas, virš 62 500 Lt)	Bauda	38	48%
	Pataisos darbai su bauda	3	4%
	Laisvės atėmimas	21	26,5%
	Laisvės atėmimas ir bauda	17	21,5%
Narkotikų, ginklų, šaudmenų, sprogmenų kontrabanda (nevertintina pinigine išraiška)	Bauda	0	0%
	Pataisos darbai su bauda	0	0%
	Laisvės atėmimas	13	42%
	Laisvės atėmimas ir bauda	16	52%
	Priverčiamosios medicininio poveikio priemonės	2	6%

IŠVADA. Statistikos analizė rodo, kad už mažesnės vertės kontrabandą taikytos griežtesnės bausmės nei už didesnės vertės ar stambaus masto kontrabandą: už kontrabandą, kurios dalyko vertė 100-250 MGL, net 42,5% atvejų buvo skirta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas ir bauda, už kontrabandą, kurios dalyko vertė 250-500 MGL, laisvės atėmimas ir bauda buvo skirta 27% atvejų, o už stambaus masto kontrabandą laisvės atėmimas ir bauda buvo skirta tik 21,5% atvejų.

6 lentelė. Bausmių, skirtų asmenims, pripažintiems kaltais dėl kontrabandos, 1999-2001 m. vidurkis pagal kontrabandos dalyko vertę

Kontrabandos dalyko vertė	Baudų vidurkis	Laisvės atėmimo trukmės vidurkis
100-250 MGL (nuo 12 500 Lt iki 31 250 Lt)	92 MGL	4 m.
250-500 MGL (nuo 31 250 Lt iki 62 500 Lt)	153 MGL	3,7 m.
virš 500 MGL (stambus mastas, virš 62 500 Lt)	211 MGL	4,2 m.
Narkotikų, ginklų, šaudmenų, sprogmenų kontrabanda (nevertintina pinigine išraiška)	64 MGL	5,3 m.

PASTABA. Lentelėje pateikti duomenys apskaičiuoti pagal baudas, skirtas ir kaip pagrindinė, ir kaip papildoma bausmė, o laisvės atėmimo trukmė apskaičiuota ir kai skirtas tik laisvės atėmimas, ir laisvės atėmimas su bauda.

IŠVADA. Statistikos analizė rodo, kad labai mažas bausmės griežtumo skirtumas tarp mažesnės vertės kontrabandos ir stambaus masto kontrabandos (ypač lyginant laisvės atėmimo bausmės trukmę).

 

7 lentelė. Baudų, skirtų kontrabandos bylose 1999-2001 m., išieškojimo efektyvumas pagal kontrabandos dalyko vertę (pagal išieškotas sumas)

Kontrabandos dalyko vertė	Priteista (Lt)	Išieškota (Lt)	Išieškojimo efektyvumo procentas
100-250 MGL (nuo 12 500 Lt iki 31 250 Lt)	414 325 Lt	104 297 Lt	25 %
250-500 MGL (nuo 31 250 Lt iki 62 500 Lt)	402 050 Lt	102 450 Lt	25 %
virš 500 MGL (stambus mastas, virš 62 500 Lt)	1 536 860 Lt	262 772 Lt	17 %
Narkotikų, ginklų, šaudmenų, sprogmenų kontrabanda (nevertintina pinigine išraiška)	129 625 Lt	61 090 Lt	47 %
Iš viso	2 482 860 Lt	530 609 Lt	21 %

PASTABA. Į išieškotų baudų sumą įskaičiuotos tos baudos, kurios buvo pakeistos nemokamais darbais, kadangi laikytina, kad asmuo, atidirbęs atitinkamą nemokamų darbų valandų skaičių, atliko jam paskirtą bausmę.

Vertinant išieškojimo efektyvumą, atkreiptinas dėmesys, kad dalis vykdomųjų raštų išsiųsta antstolių kontorai, dalis nuosprendžių apskųsta aukštesnės instancijos teismui (8 lentelė).

IŠVADA. Statistikos analizė rodo, kad labai mažas baudų, skirtų kontrabandos bylose, išieškojimo procentas, ypač stambaus masto kontrabandos bylose. Tai iš dalies lemia už kontrabandą skiriamos labai didelės baudos bei tai, kad asmenys (ypač užsiimantys stambaus masto kontrabanda) neturi jų vardu registruoto turto. Pažymėtina, kad tokiu atveju bausmė nepasiekia savo tikslų. Daugeliu atvejų nurodoma, kad nuteistasis yra užsienio valstybės pilietis arba neturi turto, tačiau palyginus mažai atvejų baudos buvo pakeistos nemokamais darbais.

8 lentelė. Baudų, skirtų kontrabandos bylose 1999-2001 m., išieškojimo efektyvumas pagal kontrabandos dalyko vertę (pagal baudą sumokėjusių asmenų skaičių)

Kontrabandos dalyko vertė	Baudą sumokėjusių arba dalinai sumokėjusių asmenų procentas	Baudos nesumokėjusių asmenų procentas (neišieškota)	Atidavimo vykdymui ar apskundimo aukštesnės instancijos teismui procentas
100-250 MGL (nuo 12 500 Lt iki 31 250 Lt)	25 %	39 %	36 %
250-500 MGL (nuo 31 250 Lt iki 62 500 Lt)	24 %	48 %	28 %
virš 500 MGL (stambus mastas, virš 62 500 Lt)	29 %	28 %	43 %
Narkotikų, ginklų, šaudmenų, sprogmenų kontrabanda (nevertintina pinigine išraiška)	13 %	60 %	27 %
Iš viso	25 %	38 %	37 %

IŠVADA. Statistikos analizė rodo, kad tik kas ketvirtas už kontrabandą nuteistas asmuo, kuriam kaip bausmė buvo skirta bauda, sumoka ar dalinai sumoka jam skirtą baudą t.y. įvykdo ar dalinai įvykdo jam skirtą bausmę.

 

II. TEISINĘ ATSAKOMYBĘ UŽ KONTRABANDĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ ANALIZĖ

 

1. Kontrabandos nusikaltimo ir administracinio pažeidimo sudėtis

1) pagal galiojantį Baudžiamąjį kodeksą

Pagal galiojančio BK 312 straipsnį kontrabanda yra laikomas prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną:

1) nepateikiant jų muitinei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės;

2) naudojant suklastotą muitinės deklaraciją ar kitus dokumentus;

3) gabenant kitų pavadinimų prekes ar daiktus, nei nurodyta muitinės deklaracijoje ar kituose dokumentuose;

4) ne per muitines;

5) šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų ar kitų strateginių prekių, nuodingųjų ir stipriai veikiančių, psichotropinių ar narkotinių medžiagų, prekursorių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės arba neturint leidimo juos pervežti.

Kvalifikuojančiu kontrabandos nusikaltimo požymiu laikoma, jei kontrabanda:

1) padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų;

2) pakartotinai;

3) stambiu mastu;

4) didelio kiekio šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų kontrabanda.

Pagal galiojančio BK 321-2 straipsnį neteisėtas privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kai neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenamų daiktų vertė viršija 100 MGL.

Kontrabanda laikoma padaryta stambiu mastu, kai neteisėtai gabenamų per Lietuvos Respublikos sieną daiktų vertė viršija 500 MGL.

Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų kontrabanda laikoma padaryta dideliu kiekiu, kai neteisėtai gabenama daugiau kaip du vienetai šaunamųjų ginklų, daugiau kaip penkiasdešimt vienetų šaudmenų, daugiau kaip 0,1 kg sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.

2) pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą

Pagal naujojo BK 199 straipsnį kontrabanda yra laikomas privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant.

Šio straipsnio 2 dalis numato, kad kontrabanda taip pat laikomas šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų medžiagų ar kitų strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengiant arba neturint leidimo jas gabenti.

Neteisėtas privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kai neteisėtai gabenamų daiktų vertė viršija 250 MGL.

3) pagrindiniai skirtumai tarp galiojančio ir naujojo BK

1. Kontrabandos dalyko vertė, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, pagal galiojantį BK – 100 MGL, pagal naująjį BK – 250 MGL.

2. Naujasis BK atsisako detalaus kontrabandos nusikaltimo objektyviosios pusės požymių vardijimo (pvz. naudojant suklastotą muitinės deklaraciją; gabenant kitų pavadinimų prekes ar daiktus, nei nurodyta muitinės deklaracijoje ir pan.), nurodant, kad bet koks privalomų deklaruoti daiktų gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengiant laikomas kontrabanda, t.y. naujasis BK nenurodo kokiais būdais kontrabanda gali būti padaryta.

3. Naujasis BK nenumato stambaus masto kontrabandos, t.y. paliekama prerogatyva teismui, skiriant bausmę įvertinti kontrabandos nusikaltimo mastą.

4) kontrabandos ir prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą

Pagal ATPK 210 straipsnį kontrabanda yra laikomas prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną:

1) nepateikiant jų muitinei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės;

2) gabenant kitų pavadinimų prekes ar daiktus, nei nurodyta muitinės deklaracijoje ar kituose dokumentuose;

3) ne per muitines;

4) šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų ar kitų strateginių prekių, nuodingųjų ir stipriai veikiančių, psichotropinių ar narkotinių medžiagų, prekursorių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės arba neturint leidimo juos pervežti.

Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neteisėtas prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną užtraukia administracinę atsakomybę, jei gabenamų daiktų vertė neviršija 100 MGL (jei viršija – užtraukia baudžiamąją atsakomybę).

Lyginant kontrabandos požymius pagal galiojantį BK ir ATPK, pastebėtina, kad ATPK nėra numatytas kontrabandos objektyviosios pusės požymis – muitinės deklaracijos ar kitų dokumentų suklastojimas. Tačiau ATPK 209(2) straipsnyje numatytas teisės pažeidimas “Prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimas”, kai deklarantas deklaracijoje pateikia neteisingus duomenis (prekių kodas, kiekis, vertė ir kt.), jei tai turėjo ar galėjo turėti įtakos mokesčių apskaičiavimui. Taigi, šiame straipsnyje iš esmės nurodytas vienas iš kontrabandos požymių – deklaracijos suklastojimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad prekės yra deklaruojamos tais atvejais, kai jos yra įvežamos (importuojamos), išvežamos (eksportuojamos) arba gabenamos tranzitu. Kyla problemų atriboti muitinės deklaracijos suklastojimą kaip kontrabandos padarymo būdą nuo neteisingų duomenų deklaracijoje pateikimo kaip administracinio teisės pažeidimo, juolab kad ATPK nustatyta analogiška prekių vertės gradacija pagal MGL (iki 100 MGL, nuo 100 iki 500 MGL, virš 500 MGL) kaip ir BK 312 straipsnyje.

Kita vertus, neaišku, ką įstatymų leidėjas turėjo omenyje įtvirtindamas deklaracijoje nurodomus neteisingus duomenis – prekių kodą, kiekį, vertę ir kt. Kyla klausimas, ar prekės pavadinimo neteisingas nurodymas patenka į šią sąvoką. Lingvistiniu požiūriu taip, tačiau BK 312 straipsnyje yra vienareikšmiškai nustatyta, kad kitų pavadinimų nei nurodyta muitinės deklaracijoje prekių gabenimas per valstybės sieną yra kontrabanda.

Toks netikslus, galimas įvairiai interpretuoti reglamentavimas sudaro galimybę atskirais atvejais skirtingai interpretuoti analogiškas veikas.

2. Bausmės ir administracinės nuobaudos už kontrabandą

1) pagal galiojantį Baudžiamąjį kodeksą

Pagal galiojančio BK 312 straipsnį numatyta bausmė už kontrabandą:

1) laisvės atėmimas iki 5 metų arba;

2) laisvės atėmimas iki 5 metų ir bauda arba;

3) bauda.

Už kontrabandą, gabenamą ne per muitines, taip pat šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų ar kitų strateginių prekių, nuodingųjų ir stipriai veikiančių, psichotropinių ar narkotinių medžiagų, prekursorių kontrabandą:

1) laisvės atėmimas nuo 3 iki 6 metų;

2) laisvės atėmimas nuo 3 iki 6 metų ir bauda.

Už kontrabandą, padarytą grupės iš anksto susitarusių asmenų, pakartotinai, stambiu mastu arba didelio kiekio šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų kontrabandą – laisvės atėmimas nuo 5 iki 10 metų ir bauda.

Pagal galiojančio BK 32 straipsnį baudos kaip pagrindinės bausmės dydis už kontrabandą nuo 100 MGL iki 50 000 MGL (nuo 12 500 iki 6 250 000 Lt), o baudos kaip papildomos bausmės - nuo 1 MGL iki 500 MGL (nuo 125 iki 62 500 Lt). Galiojančio Baudžiamojo kodekso 45 straipsnyje numatyta, kad asmenims, nuteistiems už kontrabandą negali būti skiriama švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė.

Pagal galiojančio BK 35 straipsnį kaip papildoma bausmė už kontrabandą privalomai skiriamas turto konfiskavimas.

2) pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą

Pagal naujojo BK 199 straipsnį numatyta bausmė už kontrabandą (baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik, jei kontrabandos dalyko vertė viršija 250 MGL) – bauda arba laisvės atėmimas iki 8 metų. Pagal naujojo BK 11 straipsnį kontrabanda yra priskiriama prie sunkių nusikaltimų, o pagal naujojo BK 47 straipsnį už sunkų nusikaltimą skiriama iki 300 MGL (iki 37 500 Lt) dydžio bauda. Naujasis BK nenurodo minimalaus baudos dydžio, tai palikta teismo prerogatyvai.

Už šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų medžiagų ar kitų strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabandą numatyta bausmė laisvės atėmimas iki 8 metų.

3)pagrindiniai skirtumai tarp galiojančio ir naujojo BK

1. Skirtingai nuo galiojančio BK pagal naująjį BK už kontrabandą gali būti skiriamas laisvės atėmimas arba bauda, negali būti skiriamas ir laisvės atėmimas, ir bauda.

2. Naujasis BK nenumato minimalios baudos už kontrabandą dydžio.

3. Pagal naująjį BK baudos už kontrabandą maksimali riba žymiai mažesnė: pagal galiojantį BK – 50 000 MGL, pagal naująjį BK – 300 MGL.

4. Naujajame BK, skirtingai nei galiojančiame BK, nėra numatyta, kad teismas kontrabandos bylose negali skirti švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės, tai spręsti paliekama teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

5. Naujajame BK, skirtingai nei galiojančiame BK, nėra numatyta, kad kontrabandos bylose privalomai turi būti skirtas turto konfiskavimas.

4) administracinės nuobaudos už kontrabandą pagal ATPK

Pagal ATPK 210 straipsnį už kontrabandą numatyta administracinė nuobauda nuo 10 000 iki 50 000 Lt (nuo 80 iki 400 MGL)

Už kontrabandą, kurios dalyko vertė iki 50 MGL, numatyta administracinė nuobauda nuo 5 000 iki 10 000 Lt (nuo 40 iki 80 MGL).

Už kontrabandą, gabenamą ne per muitinės postus numatyta administracinė nuobauda nuo 25 000 iki 50 000 Lt (nuo 200 iki 400 MGL).

Visais atvejais konfiskuojamas kontrabandos dalykas (prekės, daiktai, pinigai ir pan.) bei kontrabandos nusikaltimo padarymo priemonės, įrankiai (transporto priemonės ir pan.).

Kadangi kontrabanda yra turtinio pobūdžio nusikaltimas ar teisės pažeidimas, efektyviausia yra taikyti adekvačias turtinio poveikio priemones, t.y. baudą. Tačiau įstatymų leidėjas numatydamas nepaprastai dideles baudas, uždrausdamas teismui taikyti švelnesnes negu įstatymo numatytas minimalias bausmes, nurodydamas privalomai skirti turto konfiskavimą, sąlygojo tai, kad vis daugiau (o ypač sąlyginai nedidelio masto kontrabandos bylose) teismas skiria laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad labai dažnai teismai skirdavo minimalias įstatymo numatytas bausmes. Tendenciją mažinti bausmes rodo ir naujasis BK, suteikdamas teisę teismui individualizuoti bausmę, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad bausmių griežtumas neužtikrina šio nusikaltimo prevencijos (tą rodo statistika), be to skirtos baudos dažniausiai neišieškomos, t.y. bausmė nepasiekia savo tikslų. Nuteistieji dažniausiai neturi jų vardu registruoto turto, todėl ir privalomas turto konfiskavimas tampa beprasmis. Asmenys, kuriems paskirtos labai didelės baudos, nėra suinteresuoti sumokėti baudą net ir palaipsniui, mokant iš darbo užmokesčio, kadangi atlikti bausmę, t.y. sumokėti labai didelę baudą nuteistasis praktiškai neturi galimybės.

 

III. TURTO ĮSIGIJIMO IR PAJAMŲ TEISĖTUMO PAGRINDIMAS

1997 m. buvo priimtas Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymas, kuris reglamentuoja asmenų, įtariamų arba kaltinamų padariusių sunkų savanaudišką nusikaltimą, jų artimųjų giminaičių arba šeimos narių ir kitų asmenų, susijusių su kaltinamuoju ar įtariamuoju, įpareigojimą pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą.

1. Turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo teisinis reglamentavimas

1) asmenų, kuriems taikomi įpareigojimai pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą, ratas:

1) asmenys, baudžiamojo proceso metu pripažinti įtariamaisiais arba kaltinamaisiais dėl Baudžiamojo kodekso 8¹ straipsnio 2 dalyje numatytų sunkių savanaudiškų nusikaltimų;

2) asmenys, įtariami ar kaltinami nusikalstamo susivienijimo kūrimu ar dalyvavimu jo veikloje, nors ir nėra savanaudiškumo požymių;

3) artimieji giminaičiai ir šeimos nariai;

4) asmenys, susiję su kaltinamuoju ar įtariamuoju turtiniais santykiais dėl turto įsigijimo ir pajamų, kurių teisėtumą reikalaujama pagrįsti.

2) įpareigojimo pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą paskyrimo pagrindas

Įpareigojimas pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą gali būti paskirtas, kai, remiantis baudžiamąja byla, yra pakankamas pagrindas įtarti, kad asmenys, įtariami arba kaltinami padarę sunkų savanaudišką nusikaltimą, arba tokio asmens artimieji giminaičiai ar šeimos nariai, arba kiti asmenys, susiję su įtariamuoju ar kaltinamuoju, valdo (valdė), naudoja (naudojo) neteisėtai įgytą turtą ar pajamas ar disponuoja (disponavo) jais arba tokiu būdu įgytą turtą ar pajamas perleido kitiems asmenims.

3)įpareigojimo pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą paskyrimo tvarka

Pareigūnas, tiriantis baudžiamąją bylą dėl sunkių savanaudiškų nusikaltimų, privalo parengtinio tyrimo vietos apygardos vyriausiajam prokurorui bei Generalinei prokuratūrai prie Lietuvos Aukščiausiojo teismo pranešti, kad yra įpareigojimo pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą paskyrimo pagrindas. Apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą (duomenis) kreipiasi su pareiškimu į parengtinio tyrimo vietos apygardos teismo baudžiamųjų skyriaus teisėją dėl įpareigojimo pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą. Teisėjas, nusprendęs patenkinti prokuroro pareiškimą, turi priimti nutartį įpareigoti asmenį pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą.

4) įrodymų apie turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą pateikimo privalomumas ir vertinimas

Asmuo, įpareigotas pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą, privalo per 30 dienų nuo teisėjo priimtos nutarties įsiteisėjimo pateikti atitinkamai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai turto ir pajamų deklaraciją bei dokumentus, pagrindžiančius turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą. Teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija, per 30 dienų patikrinusi asmenų, įpareigotų pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą, turto ir pajamų deklaracijas, jas ir išvadą dėl turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo, taip pat apie paskirtas sankcijas pateikia atitinkamam prokurorui.

5) Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatos

Jeigu yra pirminė patikrinta informacija apie asmens priklausymą nusikalstamam susivienijimui ir operatyvinės veiklos subjektai yra gavę generalinio prokuroro arba jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo sankciją, jie turi teisę įpareigoti asmenį ir (arba) jo šeimos narius deklaruoti turtą bei pajamas. Įpareigojus asmenį ir (arba) jo šeimos narius deklaruoti savo ir (arba) šeimos narių turtą bei pajamas, asmuo ir (arba) jo šeimos nariai privalo per 30 parų pateikti turto ir pajamų deklaraciją savo gyvenamosios vietos valstybinei mokesčių inspekcijai.

2. Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymo taikymo efektyvumas

1) turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo statistikos analizė

Komisija domėjosi, ar šis įstatymas efektyviai taikomas praktikoje, o jeigu ne, tai dėl kokių priežasčių, ir kokiomis priemonėmis būtų galima pasiekti, kad asmenims, kuriems tikslinga taikyti įpareigojimus pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą, būtų realiai taikomi tokie įpareigojimai.

Valstybės saugumo departamentas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informavo, kad nuo 1997 m. buvo priimta 110 nutarčių, įpareigojančių pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą.

Generalinė prokuratūra nurodė, kad nuo Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymo įsigaliojimo iki 2002-04-30 prokurorai į teismą su prašymais paskirti įpareigojimus pagrįsti turto ir pajamų įsigijimą kreipėsi 157 asmenų atžvilgiu, iš jų 104 asmenims teismas paskyrė priverstine tvarka deklaruoti turtą ir pajamas t.y, 66 % atvejų teismas patenkino prokurorų prašymus paskirti įpareigojimus pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą. 36 atvejais teismai dėl įrodymų stokos neskyrė tokių įpareigojimų. Generalinė prokuratūra pateikė duomenis apie asmenų, dėl kurių buvo kreiptasi su prašymu taikyti minėtą įpareigojimą, kategorijas:

9 lentelė. Asmenų, dėl kurių buvo kreiptasi su prašymu paskirti įpareigojimą pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą, kategorijos

Kaltinamieji ir įtariamieji	Artimieji giminaičiai	Šeimos nariai	Kiti asmenys, susiję su kaltinamaisiais ar įtariamaisiais
47 asmenys 30%	55 asmenys 35%	38 asmenys 24%	17 asmenų 11%

IŠVADA. Rečiausiai minėtas įpareigojimas buvo taikytas kitų asmenų, susijusių su kaltinamaisiais ar įtariamaisiais, atžvilgiu, kadangi sunkiausia surinkti įrodymus, kad jie valdė, naudojo ar disponavo nusikalstamu būdu įgytu turtu.

Tardymo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, kad jo padaliniuose įpareigojimas pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą buvo taikytas (inicijuotas, kadangi įpareigojimą skiria teismas) 14 kartų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos minėto įstatymo nuostatos dėl turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo dar netaikė.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras informavo, kad Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnyba ir jos teritoriniai padaliniai 307 kartus taikė Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatą įpareigoti asmenis, priklausančius nusikalstamiems susivienijimams, ir jų šeimų nariams deklaruoti turtą ir pajamas.

2) Neefektyvaus Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymo taikymo priežastys

Visos teisėsaugos institucijos pripažino, kad Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymas taikomas nepakankamai efektyviai bei nurodė, kad tai yra sąlygota atskirų šio įstatymo nuostatų:

1. Įstatyme numatytas įpareigojimo pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą paskyrimo pagrindas yra sudėtingas ir labai susiaurina ratą asmenų, kuriems gali būti skiriamas minėtas įpareigojimas. Ypač sudėtinga įrodyti, kad asmenys gavo pinigų ar kitų vertybių, turėjo kitos turtinės naudos dėl sunkaus savanaudiško nusikaltimo padarymo. Neturint šių duomenų, kreiptis dėl įpareigojimo negalima, kadangi pagal Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymą kreiptis į teismą su pareiškimais dėl įpareigojimo deklaruoti turtą galima tik esant pakankamam pagrindui. Tai įvairiai vertintinas požymis. (VSD, Generalinė prokuratūra, Tardymo departamentas, STT, ONTT)

2. Kitos įstatymų numatytos priemonės, pvz. arešto turtui uždėjimas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, įpareigojimas pateikti duomenis apie pajamas pagal Operatyvinės veiklos įstatymą taikomos žymiai operatyviau. Tuo tarpu įpareigojimo pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą skyrimas pagal Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymą bei tokio įpareigojimo vykdymas užtrunka ilgą laiką (tyrėjas kreipiasi į prokurorą, prokuroras į teisėją, teisėjas priima nutartį, kuri gali būti skundžiama, teisėjo nutartis perduodama valstybinei mokesčių inspekcijai, numatytas gana ilgas laiko tarpas, per kurį asmuo privalo pateikti deklaraciją, deklaracija tikrinama valstybinės mokesčių inspekcijos, išvada pateikiama prokurorui). (Generalinė prokuratūra, Tardymo departamentas, FNTT, ONTT)

3. Įpareigojimas pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą taikomas tik dėl sunkių savanaudiškų nusikaltimų (BK 8-1 str. 2 d.) , tačiau daugeliu atveju nusikaltimai, kurie nėra jiems priskiriami atneša nusikaltusiems asmenims finansinę naudą (nusikaltimai valstybės tarnybai, kai kurie finansiniai nusikaltimai, neįtraukti į BK 8-1 str. 2 d.). (Tardymo departamentas, STT, FNTT)

4. Nepakankamas Valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesys tikrinant jai pateiktas deklaracijas ir taikant įstatymo numatytas sankcijas. Asmenys įpareigoti pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą laiku neįvykdo šio įpareigojimo, o Valstybinė mokesčių inspekcija netaiko įstatymų numatytų sankcijų, tuo tarpu institucijos ir pareigūnai, inicijavę tokį įpareigojimą, netenka teisės dalyvauti priverstinio deklaravimo kontrolės procese.(VSD, ONTT)

5. Nusikaltimus padariusių ar su jais susijusių asmenų vardu būna užregistruota mažai nekilnojamo ar kito registruojamo turto, bankuose jie nelaiko didesnių piniginių lėšų. Turto įsigijimas dažnai pagrindžiamas beprocentėmis, neterminuotomis paskolomis, kurios nėra didesnės už deklaruojamas sumas. Dauguma gautų pajamų parodomos kaip deklaruotino įsigijimo pagrindimo šaltiniai, o pragyvenimui lieka labai mažos sumos. Valstybės įmonė “Regitra” informaciją apie automobilių pirkimą ar pardavimą saugo tik penkerius metus, o patys asmenys taip pat neišsaugo automobilių pirkimo-pardavimo dokumentų. Todėl Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymo taikymas duoda mažą mokestinę naudą (nuo 1997 m. turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą įpareigoti pagrįsti asmenys patys sumokėjo apie 15 tūkst. Lt, o pagal teisėjų nutartis paskirta 37,5 tūkst. baudų). (VMI)

3) pasiūlymai dėl Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymo tobulinimo

Atsižvelgiant į Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymo taikymo praktikoje problemas bei įvardijus neefektyvaus šio įstatymo taikymo priežastis, teisėsaugos institucijos siūlo:

1. Pakeisti įpareigojimo skyrimo tvarką, numatant, kad skirti įpareigojimą pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą galėtų ne tik teismas, bet ir teisėsaugos institucijos (VSD, Generalinė prokuratūra, VMI, FNTT, ONTT).

2. Išplėsti ratą asmenų, kuriems gali būti taikomas įpareigojimas deklaruoti turtą ir pajamas (VSD, VMI, ONTT).

3. Įtvirtinti nuostatą, kad įpareigojimas pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą galėtų būti taikomas dėl visų (ne tik sunkių) savanaudiškų nusikaltimų (Tardymo departamentas, STT, FNTT).

4. Aiškiai nurodyti įpareigojimo skyrimo pagrindą, konkretizuojant subjektyviai vertintiną sąvoką “esant pakankamam pagrindui” (Generalinė prokuratūra, Tardymo departamentas).

5. Įvesti visuotinį privalomą gyventojų turto ir pajamų deklaravimą (Generalinė prokuratūra, Tardymo departamentas, STT, ONTT).

6. Numatyti privalomą išlaidų deklaravimą (VMI).

7. Sugriežtinti priverstinio turto deklaravimo tvarką (ONTT).

IŠVADOS

1. Kontrabandos bylų statistikos analizė rodo, kad trečdalį visų kontrabandos bylų sudaro kontrabanda, kurios dalyko vertė nuo 100 iki 250 MGL (pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą tokia veika nebeužtrauks baudžiamosios atsakomybės), taip pat trečdalį kontrabandos bylų sudaro stambaus masto kontrabanda (virš 500 MGL). Sąlyginai nedidelės vertės kontrabandą (nuo 100 iki 250 MGL) dažniau padaro vienas asmuo, o stambaus masto kontrabandą (virš 500 MGL) – asmenų grupė. Tai rodo, kad stambaus masto kontrabanda yra pavojingesnė ne tik didesniu kontrabandos dalyko mastu, bet ir tuo, kad ją dažniau padaro organizuota asmenų grupė.

2. Kadangi kontrabanda yra turtinio pobūdžio nusikaltimas, efektyviausia yra taikyti adekvačias turtinio poveikio priemones. Tačiau tai, kad už kontrabandą numatytos labai didelės baudos, draudžiama skirti švelnesnes negu įstatymo numatytas minimalias bausmes, privalomai skiriamas turto konfiskavimas, sąlygojo tai, kad teismai (ypač sąlyginai nedidelio masto kontrabandos bylose) dažniausiai skiria laisvės atėmimo bausmę arba laisvės atėmimą su bauda: kontrabandos bylose, kuriose kontrabandos dalyko vertė nuo 100 iki 250 MGL laisvės atėmimas su bauda skirtas 42,5 % bylų, stambaus masto kontrabandos bylose – 21,5 % bylų.

3. Kadangi teismas kontrabandos bylose skiria labai dideles baudas, jos neišieškomos, t.y. bausmė nepasiekia savo tikslų: išieškojimo efektyvumo procentas ypač mažas stambaus masto kontrabandos bylose – tik 17 %, kontrabandos bylose, kuriose kontrabandos dalyko vertė nuo 100 iki 250 MGL išieškojimo efektyvumo procentas – 25 %. Daugeliu atvejų nurodoma, kad nuteistasis yra užsienio valstybės pilietis arba neturi jo vardu registruoto turto, tačiau palyginus mažai atvejų baudos pakeičiamos nemokamais darbais. Statistikos analizė rodo, kad tik kas ketvirtas asmuo sumoka ar dalinai sumoka jam skirtą baudą, t.y. įvykdo ar dalinai įvykdo jam skirtą bausmę.

4. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209(2) straipsnyje numatytas pažeidimas “Prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimas” sukelia problemų atribojant muitinės deklaracijos suklastojimą kaip kontrabandos padarymo būdą nuo neteisingų duomenų deklaracijoje pateikimo kaip administracinio teisės pažeidimo. Toks netikslus, galimas įvairiai interpretuoti reglamentavimas sudaro galimybę atskirais atvejais skirtingai vertinti analogiškas veikas.

5. 1997 m. priimtas Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymas, reglamentuojantis asmenų, įtariamų arba kaltinamų padarius sunkų savanaudišką nusikaltimą, jų artimųjų giminaičių arba šeimos narių ir kitų asmenų, susijusių su kaltinamuoju ar įtariamuoju, įpareigojimą pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą taikomas nepakankamai efektyviai: nuo 1997 m. skirta tik 110 įpareigojimų pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą. Be to, šio įstatymo taikymas atneša mažą mokestinę naudą: nuo 1997 m. turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą įpareigoti pagrįsti asmenys sumokėjo tik apie 15 tūkst. Lt baudų už deklaruotas pajamas, nepagrįstas sandoriais ar juridinę galią turinčiais dokumentais, o pagal teisėjų nutartis paskirta 37,5 tūkst. baudų.

6. Neefektyvaus Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymo taikymo priežastimis galima įvardinti sudėtingą ir ilgai trunkančią įpareigojimo pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo paskyrimo tvarką; ribotą asmenų, kuriems gali būti skiriamas šis įpareigojimas ratą; baudžiamosios bylos tyrimo pradžioje sudėtingą įrodyti faktą, kad asmuo turėjo turtinės naudos dėl sunkaus savanaudiško nusikaltimo padarymo; problematiškus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų deklaracijų vertinimo kriterijus ir tvarką.

NUSPRĘSTA:

1. Atsižvelgiant į kontrabandos baudžiamųjų bylų statistikos ir teisės aktų, reglamentuojančių kontrabandą, analizę bei nustatytas atsakomybės už kontrabandą reglamentavimo problemas, parengti galiojančių Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektus (pagal Komisijos posėdžio metu pateiktus pasiūlymus dėl teisinės atsakomybės už kontrabandą tobulinimo - dėl stambaus masto kontrabandos dalyko vertės, prekių kontrabandos atskyrimo nuo pinigų kontrabandos, baudžiamosios atsakomybės už kontrabandą atsiradimo, jeigu kontrabandos dalyko vertė viršija 250 MGL ir kt.); suderinti parengtus įstatymų projektus su valstybės valdymo ir teisėtvarkos institucijomis (Teisingumo ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu, Generaline prokuratūra ir kt.) ir teikti įstatymų projektus svarstyti Seimui.

2. Siekiant užtikrinti efektyvų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo taikymą praktikoje bei sukurti veiksmingą turto ir pajamų deklaravimo teisėtumo kontrolės mechanizmą, siūlyti sudaryti tarpžinybinę darbo grupę (įtraukiant Teisingumo ministerijos, Finansų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros ir kitų institucijų atstovus) Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymo bei, esant reikalui, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimo projektams parengti.

F F F

· Šiame posėdyje taip pat aptarti einamieji klausimai, supažindinta su Komisijos gautais prašymais, pareiškimais.

Dėl Vilniuje, Pilaitėje esančio 120 ha valstybinės žemės sklypo perdavimo Žvėryno golfo klubui teisėtumo.

Paminėtina, kad Komisijos pirmininkė N.Steiblienė informavo, jog Komisija yra gavusi keliasdešimties Pilaitės ir Karoliniškių gyventojų skundą dėl poilsio zonos išsaugojimo ir numatomo golfo laukų įrengimo, todėl analizuota, ar teisėtai viešajai įstaigai Žvėryno golfo klubui perduotas Vilniuje, Pilaitėje esantis 120 ha valstybinės žemės sklypas.

Nustatyta, kad Vyriausybės 1999-07-30 nutarimu Nr. 895 “Dėl valstybinės žemės sklypų suteikimo naudotis Vilniaus miesto tarybai”, siekiant sudaryti geresnes sąlygas tenkinti gyventojų reikmes ir organizuoti poilsį, Vilniaus miesto tarybai buvo suteikta teisė naudotis 120 ha sklypu, esančiu Pilaitės mikrorajone, suformuotu Vilniaus miesto valdybos 1999-01-07 sprendimu Nr. 17V.

Kaip nurodė Aplinkos ministerija, pažeidžiant Žemės įstatymo 31 str. 3 d. 2 p., sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo pakeista į kitos paskirties žemę, privalomai nesuderinus su Aplinkos ministerija. Be to, Vyriausybė 2000-03-01 nutarimu Nr. 239 minėtame sklype esantį mišką įtraukė į valstybinės reikšmės miškų plotus, o pagal Konstitucijos 47 str. 3 d. valstybinės reikšmės miškai valstybei priklauso išimtine nuosavybės teise ir turi būti naudojami visuomenės poreikiams.

Vilniaus miesto taryba 2000-03-15 priėmė sprendimą Nr. 534 “Dėl konkurso golfo laukams įrengti ir eksploatuoti nuostatų ir investicijų sutarties tvirtinimo”.

Vilniaus apskrities viršininkas 2000-05-04 įsakymu Nr. 1460-01 ir 2000-05-04 panaudos sutartimi Nr. 22 šį sklypą suteikė naudotis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai 99 metams ir nustatė, kad sklypas naudojamas kitai paskirčiai (Vilniaus miesto parkui įrengti ir eksploatuoti).

Vilniaus miesto taryba 2001-02-28 sprendimu Nr. 237 patvirtino viešąją įstaigą Žvėryno golfo klubą konkurso golfo laukams įrengti ir eksploatuoti laimėtoju. 2001-03-14 Vilniaus miesto savivaldybė sudarė sutartį su viešąja įstaiga Žvėryno golfo klubu, kuria suteikė teisę klubui naudojantis 120 ha žemės sklypu jame vykdyti veiklą - įrengti golfo laukus, statyti pastatus, statinius, įrenginius. 2001-03-14 sutartis savo turiniu yra prilygintina panaudos sutarčiai, nepaisant to, kad savivaldybės sprendimuose ji įvardinta kaip “investicijų sutartis” arba “sutartis”.

Panaudos gavėjas (savivaldybės taryba) privalėjo naudoti jam perduotą daiktą (valstybinės žemės sklypą) tik pagal sutartyje numatytą paskirtį.

Be to, vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo 5 str. 2 d. bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 str. 1 d. 1 p., valstybės ir vietos savivaldos institucijos valstybės (savivaldybės) turtą gali perduoti panaudos pagrindais tik tais atvejais, kai bent vienas iš viešosios įstaigos steigėjų yra valstybės ar vietos savivaldos institucija. Vilniaus miesto savivaldybė nėra viešosios įstaigos Žvėryno golfo klubas steigėja.

Vilniaus miesto savivaldybė sudarė sutartį su Žvėryno golfo klubu pažeisdama CK 370 str. (galiojančio CK 6.637 str. 2 d. ir 6.490 str. 1 ir 5 d.), numatantį, kad panaudos gavėjas neturi teisės gauto daikto perduoti naudotis trečiajam asmeniui be išankstinio rašytinio panaudos davėjo sutikimo.

Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas priklauso valstybei ir jį perduodant pažeisti tiesioginiai valstybės turtiniai interesai, taip pat ir gyventojų interesai, o prokuratūra turi bendrąją kompetenciją ginti šiuos interesus civiline tvarka, Komisija generalinio prokuroro prašė įvertinti valstybės ir savivaldybės institucijų priimtų sprendimų bei sudarytų sutarčių, susijusių su minėto valstybinės žemės sklypo naudojimu, teisėtumą, nustatyti, ar nepažeidžiami valstybės turtiniai ir kiti interesai, bei spręsti klausimą dėl šių interesų gynimo.

Civilinių bylų skyrius š.m. birželio 12 d. Komisiją informavo apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė, priimdama sprendimą rengti konkursą dėl golfo laukų įrengimo ir sudarydama sutartį su Žvėryno golfo klubu, pažeidė imperatyvių įstatymo normų reikalavimus, todėl generalinis prokuroras, ginant valstybės interesus, pavedė parengti medžiagą civilinei bylai teisme iškelti dėl Vilniaus miesto savivaldybės sudarytų sandorių perduoti žemės sklypą naudotis Viešajai įstaigai Žvėryno sporto klubui pripažinimo negaliojančiais.

Primintina, kad sklypas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai buvo suteiktas savivaldybės parkui įrengti ir eksploatuoti, o ne komercinės paskirties golfo aikštynui įrengti ir pastatams statyti (tai rodo ir valstybės poziciją išreiškia tiek Vyriausybės, tiek apskrities viršininko priimti teisės aktai, nustato Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos sudaryta panaudos sutartis), ir savivaldybė turėjo teisę naudoti šį sklypą tik pagal šią nustatytą paskirtį, be to, neturėjo teisės perduoti valstybinės žemės sklypo tretiesiems asmenims be panaudos davėjo sutikimo bei perduoti viešajai įstaigai, kurios steigėju savivaldybė nebuvo. Pilaitės gyventojai nurodo, kad planuojant minėtame sklype veiklą, pažeistos teritorijų planavimo bei miškų naudojimo klausimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

Neturėdama tikslo diskutuoti apie golfo laukų įrengimo tikslingumą Pilaitėje, Komisija a t k r e i p i a d ė m e s į į valstybinės žemės sklypo perdavimo klubui teisėtumą ir teisės normų pažeidimus, kurie vienu ar kitu būdu turi būti pašalinti.

·Komisija yra gavusi keletą skundų dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos veiksmų teisėtumo, kuriuos patikrinti prašė generalinį prokurorą. Paaiškėjo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus pareigūnai, 2002-02-28 atlikdami UAB “Odemas” patikrinimą, grubiai pažeidė BPK 128 str. reikalavimus, nes atlikdami tyrimą medžiagos neįregistravo Pareiškimų ir pranešimų apie nusikaltimus apskaitos knygoje, iš UAB “Odemas” paimtų juvelyrinių dirbinių neapžiūrėjo ir neaprašė kaip to reikalauja BPK. 2002-05-17 Vilniaus m. apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą atsisakyti kelti baudžiamąją bylą nesant inspektoriaus P.Butkevičiaus veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 288 str., sudėties; 2002-05-22 buvo priimtas nutarimas iškelti šiam pareigūnui drausminę bylą.

BPK 206¹ str. nustato, kad prireikus nustatyti duomenis, turinčius reikšmės nusikaltimo aplinkybės išaiškinti, kvotos organo pareigūnas pagal Policijos veiklos įstatymo 20 str. gali patikrinti įmonių ūkinę-finansinę veiklą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kai šių patikrinimų metu atliekami BPK numatyti tardymo veiksmai (poėmis, krata, patalpos apžiūra) turi būti laikomasi BPK numatytų taisyklių (išvardijama ir aprašoma tai, kas buvo paimta, sudaromas paimamų daiktų apyrašas ir kt.), laikomasi nustatytų procesinių terminų. Pagal nustatytus pažeidimus galima daryti išvadą, kad pareigūnai, tikrinantys įmonių ūkinę-finansinę veiklą, ne visada laikosi Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, remiasi vien tik Policijos veiklos įstatymo jiems suteiktomis teisėmis. Primintina, kad nepagrįsti ar neteisėti pareigūnų veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami prokurorui ir teismui.