Nuo visuomeninių organizacijų, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su nekilnojamųjų kultūros vertybių paieška, saugojimu ir propagavimu, išrinkti:

2001 m. Komisijoje susidarė neįprasta padėtis, kai trys Komisijos nariai pateikė prašymus atleisti juos iš narių. Juos pakeitė nauji atitinkamų institucijų skirti asmenys. Tokia Valstybinės paminklosaugos komisijos narių kaita turėjo įtakos 2001 m. Komisijos veiklos kokybei.

Pagal Komisijos nuostatų 15 punktą KOMISIJOS POSĖDŽIAI vyksta vieną kartą per mėnesį. Posėdžių temas paprastai lemia paminklosauginė situacija, tos paveldosaugos problemos, kurios pastaruoju metu yra aktualiausios Lietuvos kultūros paveldo apsaugoje. 2001 m. tai buvo galiojančių įstatymų suderinamumas, jų atitikimas tarptautinėms Lietuvos ratifikuotoms konvencijoms, dvarų paveldo, seniausių miestų senamiesčių apsauga. Komisijos narių pageidavimu daug dėmesio atsiskaitomuoju metu buvo skirta archeologijos apsaugos problemoms išspręsti. Komisijos veiklos programa patvirtinta 2001-01-26 posėdyje (prot. Nr.1 (88)). Visa programa įvykdyta, išskyrus du išvažiuojamuosius posėdžius, neįvykusius dėl lėšų stokos.

12 plenarinių posėdžių (iš jų – kovo mėn. forumas dėl Vilniaus senamiesčio ir birželio mėn. dviejų dienų konferencija dėl dvarų apsaugos);

4 pasitarimai atskirais klausimais.

1.	2001-01-11	Valstybinės paminklosaugos komisijos viešnagė pas dailininką prof. Kazį Varnelį. Susipažinta su kolekcija.		Nutarta: parengti Valstybinės paminklosaugos komisijos sprendimą.
2.	2001-01-26	Lėšų, skirtų kultūros vertybių apsaugai 2001 m., paskirstymo vertinimas. P.Jakučionis, A.Miškinis, A.Kuncevičius, A.Tyla.		Nutarta: iš esmės pritarti Komisijai pateiktoms Kultūros vertybių apsaugos departamento ir Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros programoms, atsižvelgti į VPK narių pastabas ir pasiūlymus.
		Kultūros vertybių įrašymo į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą aprobavimas. B.Kulnytė, I.Vaišvilaitė, A.Miškinis, J.Bučas, P.Jakučionis, E.Svetikas, A.Kuncevičius, K.N.Kitkauskas.		Nutarta: pritarti monumentų, statinių kompleksų ir urbanizuotų vietovių (išskyrus Lapių dvaro kompleksą), statinių kompleksų (Telšių spirito varyklos kompleksui reikia pagrįsti jo vertingumą), archeologinių vietų (išskyrus Vilniaus piliakalnius) sąrašų įrašymui į NKV registrą. Būtina tobulinti dosjė aprašus, nedaryti esminių klaidų.
		Kultūros vertybių įrašymo į Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą aprobavimas. I.Vaišvilaitė, B.Kulnytė.		Nutarta: pritarti Evangelikų reformatų bažnyčių sakralinio paveldo vertybių įrašymui į registrą, tačiau pageidautina, kad tai būtų įrašoma kaip bažnyčios kolekcija.
		Aptarta kultūros paveldo institucijų pertvarkymo koncepcija.		Nutarta: šį klausimą galutinai apsvarstyti neeiliniame posėdyje sausio 30 d.
		VPK darbo planas 2001 metams.		Nutarta: patvirtinti darbo planą 2001m.
3.	2001-01-30	Neeilinis posėdis. Kultūros ministerijos kultūros paveldo apsaugos sistemos pertvarkymo koncepcijos projekto aptarimas, pasiūlymai. A.Tyla, A.Miškinis.		Nutarta: Iš esmės pritarti Kultūros ministerijos kultūros paveldo apsaugos sistemos tobulinimo koncepcijai. Rekomenduojama projektą derinti su alternatyviomis VPK ir kitų institucijų nuostatomis. Pateikti VPK narių pastabas ir pasiūlymus.
4.	2001-02-23	Tarptautinių paveldosaugos teisės aktų reikalavimai ir jų vykdymas Lietuvoje. J.Bučas.		Nutarta: dėl J.Bučo ligos šį klausimą atidėti kitam posėdžiui.
		Paveldosaugos institucijų sistema: dermė, valdymo integralumas ir tobulinimas. A.Miškinis.		Nutarta: paveldosaugos institucijų sistemos dermės valdymo integralumo, tobulinimo klausimus analizuoti toliau, teikti siūlymus Seimui, Vyriausybei. Pasiūlyti, kad Seime būtų įsteigta kultūros paveldo taryba, kuri iškeltų paveldo reikšmę ir būtų atsakinga už jo globą.
		Kultūros vertybių įrašymo į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą aprobavimas. B.Kulnytė, A.J.Pilipavičius, E.Svetikas, A.Kuncevičius, A.Tyla, Z.Kiaupa.		Nutarta: pritarti monumentų sąrašo įrašymui į registrą (teikta daug priekaištų dosjė aprašams). Nepritarti mitologinių ir įvykių vietų įrašymui į Registrą dėl objektų vertės nepagrįstumo.
		Sprendimo dėl dailininko K.Varnelio namų statuso pakeitimo ir kolekcijos išsaugojimo projekto redagavimas. A.Miškinis.		Siūloma: K.Varnelio namams suteikti valstybinės įstaigos statusą, kolekciją perduoti Nacionaliniam muziejui.
		Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininko ir pavaduotojo rinkimai 2001 03 16 – 2003 03 16 laikotarpio kadencijai.		Nutarta: prašyti LR Seimo Pirmininką nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2003 m. kovo 16 d. – VPK pirmininko pareigas eiti pavesti VPK narei Gražinai Drėmaitei.
5.	2001-03-02	Vilniaus forumas “Praeities miestas – ateičiai”. Valstybinė paminklosaugos komisija kartu su Vilniaus m. savivaldybe ir Vilniaus rotuše. A.Kuncevičius, G.Drėmaitė.		Parengta ir priimta rezoliucija.
6.	2001-03-23	Lėšų, skirtų kultūros vertybių apsaugai 2000 metais, naudojimo vertinimas ir Kultūros vertybių apsaugos departamento 2000 m. veiklos ataskaita. P.Jakučionis, A.Miškinis, A.J.Pilipavičius.		Nutarta: Kultūros vertybių apsaugos departamento 2000 m. veiklą vertinti nepatenkinamai.
		Kultūros vertybių apsaugos departamento dalyvavimas tarptautinėse programose. A.Kuncevičius.		Nutarta: parengti VPK sprendimą.
		Įrašymas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. P.Jakučionis, K.N.Kitkauskas, A.Miškinis, A.Tyla.		Nutarta: statinių sąrašą grąžinti papildyti ir pertvarkyti. Pritarti įrašymui į Registrą statinių komplekso ir statinių puošybos ir įrangos sąrašui.
		Lietuvos archeologija: apsaugos problemos, tyrimų tvarka, užsienio patirtis ir tendencijos. A.Kuncevičius, E.Svetikas.		Nutarta: parengti VPK sprendimą.
7.	2001-05-04	Paveldo inventorizavimo ir saugomų objektų apskaitos būklė, Registro sudarymo metodai ir principai. A.Kuncevičius, J.Bučas, B.Kulnytė, A.Miškinis.		Nutarta: pateikti “Kultūros paveldo inventorizavimo programos” svarstymo Komisijoje protokolinį išrašą su VPK narių pastabomis. Rekomenduoti parengti kultūros paveldo inventorizavimo strategijos dokumentą.
		Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. P.Jakučionis, R.Pakalnis, A.Miškinis.		Nutarta: pateikti UAB “Urbanistika” Bendrojo plano svarstymo protokolines išvadas.
		Sprendimo “Dėl archeologinio paveldo išsaugojimo politikos” projekto aptarimas ir balsavimas.		Nutarta: VPK sprendimą “Dėl archeologinio paveldo Išsaugojimo politikos” priimti. Įpareigoti Komisijos pirmininkę organizuoti archeologijos pakomisės darbo pradžią.
		18 objektų įrašymas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (pakartotinas svarstymas).		Nutarta: pritarti objektų įrašymui į NKV registrą.
8.	2001-05-18	Išvažiuojamasis posėdis į Tauragės apskritį tema Pilių-dvarų naudojimo problemos. Panemunės pilys, dvarai, piliakalniai. Z.Kiaupa, K.N.Kitkauskas.		Nutarta: parengti rekomendacijas Jurbarko rajono savivaldybei, Panemunių regioniniam parkui bei kt. institucijoms.
9.	2001-06-01	Tarptautinių paveldosaugos teisės aktų reikalavimai ir jų vykdymas Lietuvoje (Europos ministrų, atsakingų už kultūros paveldą, konferencijose priimtų dokumentų apžvalga). J.Bučas, Z.Kiaupa, E.Svetikas.		Nutarta: siūlyti Vyriausybei darbo grupę, kuri toliau derintų tarptautinių ES ir ET paveldosaugos ir aplinkosaugos dokumentus su mūsų Lietuvos paveldosaugos nuostatais, rengtų integruotos paveldosaugos strategiją.
		Dėl Lietuvos teritorinės reformos krypčių. R.Pakalnis, B.Kulnytė, A.Tyla.		Nutarta: dauguma Komisijos narių pasisako už reformos I variantą.
		Dėl kultūros vertybės išbraukimo iš saugomų apskaitos. P.Jakučionis, K.N.Kitkauskas, J.Bučas.	Nutarta: įpareigoti Kultūros vertybių apsaugos departamentą atlikti Birštono viešbučio sunaikinimo tyrimą ir apie tai informuoti VPK iki š.m. liepos 1 d. Birštono viešbutį išbraukti iš saugomų apskaitos.
		Dėl Kražių kolegijos (S437) skelbimo kultūros paminklu. Z.Kiaupa, A.Tyla, K.N.Kitkauskas.		Nutarta: pritarti, kad Kražių kolegija būtų paskelbta valstybės saugomu kultūros paminklu.
10.	2001-06-22, 23	LR Vyriausybės, Valstybinės paminklosaugos komisijos konferencija “Lietuvos dvarai – praeitis, dabartis, ateitis”.		Konferencijos medžiaga atspausdinta atskiru leidiniu. Priimtas VPK sprendimas.
11.	2001-07-20	Paveldosauga ir plėtros dermė: paveldosauginio reguliavimo ir statybų reglamentavimo derinimas. G.Jucys.		Nutarta: redaguoti pateiktą pažymą ir ją skelbti spaudoje, rengti bendrą VPK ir LR Seimo Aplinkos bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetų posėdį Statybos įstatymui ir paveldosaugai svarstyti.
		Kultūros vertybių įrašymo į Registrą aprobavimas. A.Tyla, J.Bučas, K.N.Kitkauskas.		Nutarta: nepritarti Marijampolės senųjų kapinių tvoros ir kapinėse esančios cerkvės įrašymui į Registro statinių sąrašą. Siūloma šias senąsias kapines saugoti kaip kompleksinę vertybę. Pritarti Vytauto g. Nr.29,31 pastatų komplekso Marijampolėje; Karaliaus Vilhelmo kanalo; Astravo, Adomynės, Apytalaukio ir Panemunio dvarų sodybų įrašymui į Registrą.
		Kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais aprobavimas. Z.Kiaupa, A.Tyla.		Nutarta: siūlomų objektų paskelbimą kultūros paminklais atidėti, nes nepateiktos anotacijos dėl jų reikšmingumo.
		Komisijos sprendimo “Dėl buvusių dvarų išsaugojimo politikos”projekto aptarimas ir priėmimas. Z.Kiaupa, K.N.Kitkauskas, R.Pakalnis, A.J.Pilipavičius.		Už sprendimo projektą balsuota vienbalsiai.
12.	2001-09-21	Komisijos Išvažiuojamasis posėdis į Neringą. Tema kultūros vertybių, esančių Kuršių nerijos nacionaliniame parke, Pasaulio paveldo sąraše (sąrašo Nr.994) apsaugos problemos: kraštovaizdžio ir paveldo santykis. J.Bučas, R.Paklanis.		Nutarta: parengti VPK sprendimą ir svarstyti jį artimiausiame posėdyje.
13.	2001-10-05	Lietuvos piliakalniai: tvarkymas, priežiūra, naudojimas. E.Svetikas, A.Kuncevičius.		Nutarta: rengti VPK sprendimą dėl piliakalnių tvarkymo, priežiūros ir naudojimo. Jam parengti sudaryta Komisijos narių ir archeologijos pakomisės darbo grupė.
		Kultūros vertybių įrašymo į Registrą aprobavimas. B.Kulnytė, A.J.Pilipavičius, E.Svetikas, A.Kuncevičius, J.Juozaitienė, J.Bučas.		Nutarta: pritarti Širvintų bažnyčios, pateiktų archeologijos objektų, pateiktų statinių kompleksų, Chodkevičių šeimos sarkofagų įrašymui į Registrą.
		Kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais aprobavimas. Z.Kiaupa, A.Tyla.		Nutarta: Valstybinė paminklosaugos komisija neprieštarauja, kad Sukilėlių kalnelis Šiauliuose būtų skelbiamas kultūros paminklu. Tačiau būtina patikslinti šios kultūros vertybės apskaitos dokumentus, aiškiai atskirti jos sudėtines dalis, atsižvelgti į Komisijos narių pastabas.
		Kultūros vertybių, siūlomų neįrašyti į Registrą, aprobavimas. K.N.Kitkauskas, J.Bučas.		Nutarta: nepritarti Žvejo namo Pervalkoje ir namo Pakruojyje išbraukimui iš saugomų kultūros vertybių sąrašų. Sutinkama dėl namo Birutės g. Žvėryne Vilniuje išbraukimo iš registro.
		Pateiktas integruotos paveldosaugos politikos nuostatų projekto pirmasis skaitymas. J.Bučas.
14.	2001-10-10	Valstybinės paminklosaugos komisijos narių darbo grupės išvyka į Tado Ivanausko memorialinę sodybą Obelynėje Kauno rajone. R.Pakalnis, A.J.Pilipavičius, G.Drėmaitė.		Susipažinta su šio objekto realia situacija prieš jį įrašant į NKV registrą.
15.	2001-10-26	Apie konferenciją “Kultūros vertybių saugumas. Naujos idėjos ir technologijos” Lenkijoje. G.Drėmaitė.		Nutarta: siūloma VPK inicijuoti pasitarimą su įvairių žinybų vadovais bei specialistais dėl integruotos paveldosaugos.
		Integruotos paveldosaugos politikos tikslai ir uždaviniai. J.Bučas.		Nutarta: pagal Komisijos narių pastabas dokumento projektą redaguoti, papildyti, parengti jį antrajam skaitymui.
		Komisijos nuomonė dėl LR Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (IXP-762(2)). J.Juozaitienė, R.Pakalnis.		Nutarta: Valstybinė paminklosaugos komisija iš esmės pritaria Saugomų teritorijų įstatymo naujos redakcijos projektui.
		Kultūros vertybių įrašymo į Registrą aprobavimas. R.Pakalnis, A.Tyla, A.J.Pilipavičius, A.Bėkšta, K.N.Kitkauskas, A.Kuncevičius, E.Svetikas, B.Bučas, J.Juozaitienė, B.Kulnytė, Z.Kiaupa.		Nutarta: atidėti T.Ivanausko memorialinės sodybos su sodu įrašymą į Registrą. Rekomenduojama KPC tartis su paveldėtoju ir rasti abiem pusėm priimtiną sprendimą. Atidėti Orvidų sodybos įrašymą į Registrą. Prašoma ekspertų išvadų dėl šio objekto kultūrinės vertės ir galimybių jį išsaugoti. Pritarti siūlymui įrašyti į Registrą statinių kompleksą Vilniuje, Didžioji g. 10 ir Bokšto g. 7; pastatą Aušros vartų g.8; 7 archeologines vietas; Žvėryne siūlomus medinius namus Pušų g. ir kt; Kėdainių sinagogas ir evangelikų - liuteronų bažnyčią bei kt. objektus; Birštono bažnyčią ir kt. objektus. Susilaikyti dėl Kernavės bažnyčios komplekso įrašymo į NKV registrą, ir skulptūros “Miegantis liūtas” įrašymo į KKV registrą. Rekomenduoti bažnyčių freskas įvertinti, apskaityti ir saugoti kartu su kultūros vertybės statiniu.
		Komisijos sprendimo “Dėl Kuršių nerijos paveldo apsaugos” projekto aptarimas ir balsavimas.		Nutarta: patvirtinti, kad Komisijos sprendimo projektas būtų laikomas pagrindu, tekstą redaguoti.
16.	2001-11-30	Integruotos paveldosaugos politikos tikslai ir uždaviniai. Antrasis skaitymas. J.Bučas.		Nutarta: formuluoti dokumento kryptį – kultūros ir paveldo dermės nuostatos. Prašyti Aplinkos ministerijos atstovo prisidėti prie šio dokumento redagavimo.
		Rubinavo ir Plekių dvarų sodybų neįrašymas į NKV registrą. J.Bučas, R.Pakalnis, A.J.Pilipavičius.		Nutarta: pritarti siūlymui Rubinavo ir Plekių dvaro sodybų neįrašyti į Registrą. Pritarti siūlymui atlikti Plekių dvaro namo apmatavimus.
		Kultūros vertybių įrašymo į NKV registrą, aprobavimas. K.N.Kitkauskas, A.Tyla, J.Bučas, R.Pakalnis, J.Juozaitienė, A.Kuncevičius, E.Svetikas, B.Kulnytė, A.Bėkšta, Z.Kiaupa.		Nutarta: pritarti siūlymui įrašyti į Registrą 16 statinių ir 4 statinių kompleksus Kėdainiuose; Teresdvario, Švėkšnos dvaro sodybas; reprezentacinį statinių kompleksą (Prezidentūrą) Daukanto aikštėje Vilniuje; antkapinių koplytstulpių kompleksą bei koplytėles; laidojimo bei įvykių vietas.
		Kultūros vertybės skelbimo kultūros paminklu aprobavimas. A.J.Pilipavičius, A.Tyla.		Nutarta: pritarti siūlymui Švč. M.Marijos nekalto prasidėjimo bažnyčios Kražiuose kompleksą skelbti kultūros paminklu. Komisijos nariai prašo patikslinti šios kultūros vertybės apskaitos dokumentus.
		Dėl koreguotų Komisijos sprendimų “Dėl Kuršių nerijos paveldo apsaugos” ir “Dėl Lietuvos piliakalnių apsaugos” projektų, balsavimas.		Nutarta: koreguotą Komisijos sprendimą “Dėl Kuršių nerijos paveldo apsaugos” skelbti. Sprendimą “Dėl Lietuvos piliakalnių apsaugos” redaguoti ir teikti kitam posėdžiui.
17.	2001-12-21	Lietuvos senamiesčių raida per penkmetį.		Nutarta: dėl senamiesčių kultūrinio paveldo struktūrinių elementų apsaugos parengti Komisijos posėdžio rekomendacines išvadas ir jas teikti Kultūros vertybių apsaugos departamentui ir savivaldybėms.
		Kultūros vertybių įrašymo į KKV registrą, aprobavimas. B.Kulnytė, A.Bėkšta.		Nutarta: pritarti siūlymui įrašyti į KKV registrą muzikos instrumentus ir bažnytines vertybes.
		Kultūros vertybių įrašymo į NKV registrą, aprobavimas. B.Kulnytė, A.J.Pilipavičius, R.Pakalnis, K.N.Kitkauskas, J.Bučas, J.Juozaitienė, A.Kuncevičius.		Nutarta: pritarti siūlymui įrašyti į NKV registrą siūlomus vargonus, dvarų sodybas, Kauno ir Vilniaus miestų statinius.
		Dėl koreguoto Komisijos sprendimo “Dėl Lietuvos piliakalnių apsaugos” projekto, balsavimas.		Nutarta: pritarti vienbalsiai Komisijos sprendimui “Dėl Lietuvos piliakalnių apsaugos”. Pritarti VPK archeologijos pakomisės nuostatoms ir pakomisės 9 narių skaičiui.

Pagal Komisijos nuostatų 20 p. KOMISIJOS SPRENDIMAI skelbiami Valstybės žiniose. Priimta 6 sprendimai svarbiausiais klausimais:

SPRENDIMO DATA IR NUMERIS	“VALSTYBĖS ŽINIŲ”, PRIEDO "INFORMA-CINIAI PRANEŠIMAI” DATA IR NUMERIS	SPRENDIMO PAVADINIMAS	PASTABOS
2001-02-23 Nr. 80	2001-02-28 Nr. 18 (583)	DĖL KAZIO VARNELIO KOLEKCIJOS IŠSAUGOJIMO Nuspręsta: siūlyti Vyriausybei suteikti Kazio Varnelio namams – muziejui valstybinės įstaigos statusą perduodant jį Lietuvos Nacionaliniam muziejui.	2001-05-08 gautas Kultūros viceministrės I.Marčiulionytės raštas Nr.150-07-185, kad ruošiamasi sušaukti viešosios įstaigos "K.Varnelio namai - muziejus" susirinkimą, tačiau dėl K.Varnelio ligos jis atidėtas. Atsiskaitomuoju metu sužinota, kad toks susirinkimas įvyks 2002m. kovo mėnesį.
2001-03-23 Nr.81	2001- 03-31 “INF.PR.” Nr. 26 (172)	DĖL LIETUVOS DALYVAVIMO TARPTAUTINĖSE KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS PROGRAMOSE Nuspręsta: prašyti LR Kultūros ministeriją užtikrinti Lietuvos dalyvavimą ir viešumą Europos Tarybos bei kitose dvišalėse ar daugiašalėse paveldosauginėse programose (projektuose). Įpareigoti Kultūros vertybių apsaugos departamentą: rengti metinius bei ilgalaikius strateginius dalyvavimo tarptautinėse programose bei projektuose planus; per dvi savaites pateikti lėšų, reikalingų šiais metais dalyvauti tarptautinėse programose bei projektuose, apskaičiavimus, nurodyti galimus finansavimo šaltinius; kontroliuoti Lietuvos dalyvavimą programose ir projektuose bei užtikrinti jo skaidrumą ir viešumą; koordinuoti institucijų, nuo kurių priklauso dalyvavimas, veiklą.	2002 metams KVAD kartu su VĮ "Kultūros paveldo akademija" pateikė tarptautinių programų bei renginių planą ir lėšų sąmatą. Kai kurios programos yra tęstinės. Tačiau konkrečių ataskaitų ar atsakingų asmenų - programų koordinatorių nenurodyta.
2001-05-04 Nr.82	2001-05-16 Nr.41(1446)	DĖL LIETUVOS ARCHEOLOGINIO PAVELDO IŠSAUGOJIMO POLITIKOS Nuspręsta: Prašyti Lietuvos Respublikos Seimą apsvarstyti ir eventualiai redaguoti ar išbraukti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio nuostatą, kuri istorijos, archeologijos ir kultūros objektų reikšmę susieja su jų nuosavybės forma.     2. Steigti Valstybinės paminklosaugos komisijos Archeologijos pakomisijį, kuris parengtų archeologijos reikalus koordinuojančios ir už juos atsakingos valstybinės institucijos koncepciją, nuostatų ir kitų tokios institucijos steigimui reikalingų aktų projektus. 3. Prašyti archeologijos objektų apsaugą, apskaitą, mokslinius tyrimus ir jų rezultatų skelbimą, archeologų kadrų rengimą, jų kvalifikacijos kėlimą, archeologijos radinių apsaugą, restauravimą vykdančias valstybines ir mokslo institucijas bei visuomenines organizacijas skirti savo atstovus darbui Archeologijos pakomisijyje.	1. Seime yra pateikti Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko A.Macaičio pasiūlymai, kurie atitinka Valstybinės paminklosaugos komisijos poziciją Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio keitimo atžvilgiu. 2.–3. Savo narius į Archeologijos pakomisę paskyrė Klaipėdos, Vilniaus pedagoginis ir Vilniaus universitetai, Kultūros paveldo centras, Lietuvos archeologijos draugija, Lietuvos dailės ir Lietuvos nacionalinis muziejai, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos muziejų asociacija. 2001 metais įvyko du posėdžiai, kurių metu buvo aptarti ir parengti Archeologijos pakomisės nuostatai.
2001-07-20 Nr.83	2001-07-25 Nr.64 (2382)	DĖL DVARŲ PAVELDO IŠSAUGOJIMO POLITIKOS Nuspręsta: Inicijuoti dvarų paveldo išsaugojimo koncepcijos parengimą.                                       Teikti LR Seimui siūlymus dėl dvarų palikimo apsaugą reglamentuojančių įstatymų. Prašyti LR Seimo inicijuoti 2001-06-21 įstatymu Nr. IX-387 ratifikuotos sutarties su Europos Sąjunga papildymą, sugrąžinant kaimo paveldo saugojimą į SAPARD remiamų prioritetinių krypčių sąrašą.                                                                                                               Prašyti LR Vyriausybės į 2001-2004m. LR Vyriausybės veiklos programos įgyvendinimo priemonių planą įrašyti patikslintą buvusių dvarų išsaugojimo programos parengimo ir poįstatyminių teisės aktų pataisymo punktą, kuris numatytų LR Vyriausybės nutarimų – 1992m. Nr.256, 1993 m. Nr.369 ir kt. suderinimą su galiojančiais teisės aktais. Komisija ragina susitelkti Lietuvos visuomenę, neabejingą valstybingumo tradicijai ir dvarų kultūros paveldo likimui, kad būtų sukurtos prielaidos unikalaus dvarų kultūrinio paveldo išsaugojimui bei jo perdavimui būsimosioms kartoms.	1. Parengtas "Lietuvos Respublikos Valstybinės paminklosaugos komisijos pasiūlymų dėl dvarų paveldo koncepcijos rengimo programos" projektas, aiškinamasis raštas dėl dvarų paveldo išsaugojimo koncepcijos rengimo, Valstybinė Lietuvos dvarų paveldo išsaugojimo ir jo integravimo į visuomenės gyvenimą koncepcijos rengimo programa, darbo grupės dvarų paveldo apsaugos ir jo integravimo į visuomenės gyvenimą koncepcijai parengti sudėties projektas. Šie projektai yra pateikti Seimo narei J.Juozaitienei. 2. Kol kas siūlymų neteikta. 3. LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas J.Kraujelis 2001-08-16 raštu Nr.450/531/12/110-09-198 kreipėsi į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktorių E.Čijauską, kad būtų teigiamai išspręstas Valstybinės paminklosaugos komisijos sprendimo punktas. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktorius E.Čijauskas 2001-08-29 raštu Nr.1200-11-276 paaiškino, kad reikia kreiptis į Žemės ir maisto ūkio integracijos į ES departamentą, kuris koordinuoja Žemės ūkio ir kaimo plėtros programos 2000-2006 metams įgyvendinimą, programos priežiūrą ir efektyvumo vertinimą bei atlieka Programos priežiūros komiteto sekretoriato funkcijas. Valstybinė paminklosaugos komisija 2001-09-12 raštu Nr.01-04-267 kreipėsi į Nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metų programos priežiūros komiteto pirmininką K.Kristinaitį prašydami išnagrinėti mūsų sprendimo 3 punktą. LR Žemės ūkio viceministrė D.Miniataitė 2001-09-26 raštu Nr.1402-02-3735 nuosekliai nurodo veikimo būdus bei eigą. Siekiant įtraukti naują priemonę į Programą, Europos Komisijai būtinas pagrindimas, kodėl ši sritis tapo prioritetine, siūlymai, kurių priemonių sąskaita numatoma finansuoti naująją priemonę, kokių tikslų siekiama, kaip pasikeis situacija. Ši situacija gali užtrukti apie metus laiko. LR Seimo ratifikuotos daugiametės sutarties papildymas būtų netikslingas. 4. "Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių plane" (2001-10-04 nut. Nr. 1196) skyriuje "IV Kultūra" 114 numeriu įrašyta "Buvusių dvarų išsaugojimo programa".
2001-11-30 Nr.84	2001-12-14 Nr.105 (3784)	DĖL KURŠIŲ NERIJOS PAVELDO APSAUGOS Nuspręsta: Prašyti LR Vyriausybę parengti sutartį su Rusijos Federacija, kuri nustatytų sąveiką ir bendradarbiavimą, reikalingą bendromis abiejų valstybių pastangomis užtikrinti pasaulinės vertės kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimą. Inicijuoti Kuršių nerijos teritorijos valdymą bei apsaugą nustatančių įstatymų koregavimą arba specialaus šios teritorijos valdymo principus nustatančio įstatymo parengimą. 3. Prašyti Aplinkos ministeriją kartu su Kultūros ministerija parengti šios teritorijos viso paveldo apsaugos sistemą; peržiūrėti ir patikslinti Kuršių nerijos kultūros ir gamtos vertybių sąrašus, parengti jų apsaugos reglamentus.	1. Kol kas tokia sutartis nėra parengta.         2. Šiuo metu vyksta eilės įstatymų, reglamentuojančių paveldo apsaugą, koregavimas. 3. Kultūros paveldo centro direktorius V.Karčiauskas 2002-01-11 raštu Nr.06-03-36 teikia Komisijai Kuršių nerijoje esančių kultūros vertybių sąrašą ir planuoja 2002 m. šį sąrašą papildyti.
2001-12-21 Nr.85	2002-01-04 Nr.1 (33)	DĖL LIETUVOS PILIAKALNIŲ APSAUGOS Nuspręsta: Siūlyti Kultūros ministerijai: 1.1. parengti ir teikti Vyriausybei tvirtinti valstybei priklausančių archeologijos objektų valdymą reglamentuojantį teisės aktą, kuriuo remiantis archeologinės vertybės būtų priskirtos už vertybių priežiūrą įgaliotiems valdytojams (valstybinių parkų administracijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms ar kitoms institucijoms); 1.2. įpareigoti Kultūros vertybių apsaugos departamentą parengti nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų teritorijų ženklinimo tvarką, o piliakalnių tvarkymo programose numatyti jų pritaikymo pažintiniam lankymui priemones;                       1.3. priminti, kad archeologinių objektų paveldosauginis statusas, jų teritorijos konservacinė tikslinė paskirtis bei naudojimo apribojimai turi būti įteisinami Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka – įregistruojant viešame (Nekilnojamojo turto) registre. Įpareigoti Kultūros vertybių apsaugos departamentą kartu su Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmone ne vėliau kaip per tris mėnesius parengti trūkstamus norminių aktų projektus.                                           2. Prašyti apskričių viršininkus, kad jiems pavaldūs departamentai, formuodami prie piliakalnių esančius žemės sklypus ir rengdami jiems žemėtvarkos projektus, suderintų visuomeninius ir privačius interesus, pritaikant piliakalnius pažintiniam lankymui ir kitokiam viešajam naudojimui.	1.1.Rezultatai nežinomi.                 1.2. Remiantis "Kultūros vertybių apsaugos departamento 2001 metų veiklos ataskaita" (2002-02-15), Kultūros vertybių apsaugos departamentas parengė "Kultūros vertybių ir kultūros paminklų ženklinimo bei ženklo naudojimo tvarkos" projektą, tačiau Valstybinė paminklosaugos komisija jo dar negavo, nors "2001 metų veiklos ataskaitoje" pažymima, kad šis projektas "šiuo metu derinamas su suinteresuotomis institucijomis". 1.3. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės specialistai atliko Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro duomenų bazės ir integravimo su Nekilnojamojo turto registru analizę. Buvo konstatuota, kad dabartiniu metu Nekilnojamųjų kultūros vertybių registras egzistuoja izoliuotai, nesinaudojama kitų registrų duomenimis, neteikiami duomenys (ypač skaitmenine forma) kitiems registrams. Šioje analizėje pateikti Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro integracijos principai. Valstybinė paminklosaugos komisija 2002-02-22 posėdyje nagrinėjo kultūros vertybių apskaitos ir apsaugos klausimus, susijusius su teisine kultūros vertybių registracija Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje. 2. Nežinoma, ar yra atsižvelgiama. Tačiau Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės specialistai savo ataskaitoje pažymi, kad duomenys apie kultūros vertybes neteikiami apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentams. Apskričių viršininkai nustato specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas naujai formuojamiems sklypams.

Komisija, būdama LR SEIMO ekspertas kultūros vertybių apsaugos valstybės politikos klausimais, atsiskaitomuoju laikotarpiu dažniausiai bendradarbiavo su LR Seimo komitetais. Komisijos nariai arba Komisijos darbuotojai dalyvaudavo komitetų posėdžiuose, kartu rengdavo aktualioms paveldosauginėms problemoms reikiamus sprendimus, tobulino įstatymus.

Lietuvos Respublikos Seimas 2001-10-09 nutarimu Nr.IX-544 “Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos 2000 metų veiklos ataskaitos” įvertino 2000 metais atliktą darbą ir nurodė priemones tolimesniam darbui gerinti.

LRS Švietimo, mokslo ir kultūros komitete buvo svarstomi:

LR 2001 m. valstybės biudžeto ir rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (birželis).

“Europos parko” išlikimo problemos (lapkritis).

Trakų istorinio nacionalinio parko veiklos aptarimas (spalis).

Hagos konvencijos II protokolo ratifikavimas (spalis).

LR Seimo Aplinkos apsaugos komitete be rengiamų įstatymų redakcijų ar papildymų aptarimų, su Komisijos nariais buvo svarstomas Seimo narių pareiškimas dėl požeminių garažų statybos Vilniaus senamiestyje (kovas).

LR Seimo Ekonomikos komitete – dėl Siaurojo geležinkelio išsaugojimo (balandis).

Su Seimo pirmininko pavaduotoju Č.Juršėnu aptarti Seimo įstatymai bei nutarimai, kurių LR Vyriausybė nevykdo (vasaris).

LR Seimo Pirmininkas A.Paulauskas kalbėjosi su Komisijos pirmininke G.Drėmaite apie Seimo nutarimų bei įstatymų nevykdymą, apie Vilniaus Pilių rezervatą, Valdovų rūmų atstatymą (sausis).

Dėl Komisijos nuomonės arba problemų sprendimų būdų atskirais klausimais kreipėsi Seimo nariai: S.Lapėnas iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (dalyvavo Komisijos išvažiuojamajame posėdyje į Tauragės apskritį), J.Palionis iš Biudžeto ir finansų komiteto, J.Kraujelis iš Kaimo reikalų komiteto ir kt.

Bendradarbiauta su Seimo kontrolieriais dėl kultūros paveldo objektų išsaugojimo. Seimo kontrolierius K.Milkeraitis nagrinėjo A.Ivanausko skundą dėl T.Ivanausko memorialinės sodybos išsaugojimo. K.Milkeraitis aktyviai dalyvavo ir Komisijos rengtoje konferencijoje dvarų išsaugojimo problemoms nagrinėti bei skaitė pranešimą.

Seimo kontrolierius V.Valentukevičius kreipėsi Komisijos pagalbos sprendžiant neleistinas statybas Vilniaus mieste (šalia Didžiosios Britanijos ambasados, šalia šv. Petro ir Povilo bažnyčios ir kt.).

Visi Komisijos sprendimai buvo teikiami Seimo Pirmininkui ir Seimo komitetams.

Komisija LR Prezidentui nuolat teikė visų Komisijos posėdžių darbotvarkes, sprendimus, informavo apie kitus Komisijai aktualius klausimus.

Rugsėjo mėn. LR Prezidento darbo vizito į Lenkiją oficialios delegacijos sudėtyje buvo įrašyta G.Drėmaitė. Iškilmingo Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių dešimtmečio minėjimo metu tarp kitų 10 Lietuvos piliečių G.Drėmaitė už nuopelnus abiejų valstybių kultūros paveldo išsaugojimui apdovanota Lenkijos Karininko kryžiaus ordinu.

Po Komisijos rašto LR Prezidentui apie Vilniaus senamiesčio paveldosauginę būklę G.Drėmaitė kartu su Kultūros ministre R.Dovydėniene buvo pakviesta pokalbio. Prezidentas pažymėjo, kad jo požiūris į Vilniaus senamiesčio apsaugą sutapo su Komisijos nuomone. Pokalbio metu buvo aptartas ir Signatarų namų likimas, Vilniaus universiteto bibliotekos patalpų trūkumas, K.Žoromskio ir K.Varnelio dailės kolekcijų saugojimas, lėšos kultūrai. Prezidentas prašė nuolat jį informuoti apie paveldo būklę.

Būdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekspertas kultūros vertybių apsaugos valstybinės politikos klausimais Komisija nuolat gaudavo Vyriausybės sekretorių arba kanclerio pavedimus, kuriuose buvo informuojama apie įstatymų, teisės aktų pataisų ar papildymų projektus. Juose prašoma Komisijos nuomonės ar bendradarbiavimo. Vyriausybė teikė Komisijai informaciją, kaip reaguojama į paskelbtus Komisijos sprendimus, kam juos pavedama vykdyti. Dažnai buvo prašoma operatyviai reaguoti į vieną ar kitą problemą ir tiksliai parengti atsakymus.

Ne visi pavedimai ir problemos Vyriausybėje spėta galutinai išspręsti dėl jos kaitos, dažnai dėl pasikeitusios politikos. Konkrečiau dirbta su ministerijomis, jų departamentais. Reikia pažymėti, kad atsiskaitomuoju 2001 metų laikotarpiu daugelyje atvejų Komisijos nuomonės buvo paisoma, jos autoritetas pastebimai kilo.

Teisingumo ministerija išaiškino juridinę Mažesniųjų brolių konventualų teisę į nuosavybės atkūrimą ir teikė priimtų teisės aktų išaiškinimą (liepa).

Teisės aktų tobulinimą dažniausiai inicijuoja Valstybinė paminklosaugos komisija, o konkretus darbas vyksta LR Seimo komitetuose, ministerijų sudarytose darbo grupėse, pačioje Komisijoje.

Aplinkos ministerija prašė vizuoti arba teikti pasiūlymų dėl jos parengto Statybos įstatymo naujos redakcijos projekto. Komisija teikė pastabų, į kurias Vyriausybė neatsižvelgė. Tačiau šio projekto svarstymo Seimo komitetuose metu buvo iš dalies atsižvelgta į Komisijos siūlymus. Todėl Seimo priimtas įstatymas yra mažiau agresyvus kultūros paveldo atžvilgiu negu būtų buvęs pagal Vyriausybės teiktąjį projektą (sausis).

Daug pastangų dėta dėl LR Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo projekto redakcijos siekiant patikslinti jo nuostatą dėl valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų priklausymo valstybei išimtine nuosavybės teise. Darbas vyko LR Seimo Komisijoje Konstitucijos pataisoms rengti (gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis, rugsėjis). Deja, šios Komisijos vardu įregistruotas Konstitucijos pakeitimo projektas yra be mūsų siūlyto patikslinimo. Alternatyvų, mūsų siekius atitinkantį keitimo projektą, įregistravo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A.Macaitis.

Kartu su Kultūros ministerijos juridinio skyriaus darbuotojais buvo rengiamas NKVAĮ įstatymo pakeitimo projektas derinant jį su naujuoju Civiliniu kodeksu (balandis).

Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimai ir papildymai buvo rengiami vykdant LR Vyriausybės nutarimu patvirtintą Kultūros paveldosaugos pertvarkymo koncepciją, derinant šį įstatymą su ratifikuotomis tarptautinėmis konvencijomis bei kitais galiojančiais LR įstatymais. Darbas, posėdžiai, aptarimai, svarstymai, derinimai vyko vadovaujant Kultūros viceministrei I.Marčiulionytei (spalio, lapkričio, gruodžio mėn.), LR Seimo Aplinkos apsaugos komitete (balandžio mėn.). Šio įstatymo pataisų rengime nuolat dirbo VPK narys A.J.Pilipavičius, darbuotojai – G.Jucys ir A.Majauskaitė.

Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 9, 23, 24 str. pakeitimo ir papildymo projektą, derinant jį su Europos Sąjungos direktyva dėl neteisėtai išvežtų kultūros vertybių grąžinimo, gautą iš Kultūros ministerijos svarstėme, bet nederinome – nes siūlėme koreguoti atsižvelgiant į ratifikuotos UNIDROIT konvencijos reikalavimus (lapkritis).

Keletas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžių buvo skirta Etninės kultūros globos įstatymo pakeitimų projektui rengti kartu keičiant bei papildant NKVAĮ 4 str. nuostatas (gegužė, rugpjūtis, rugsėjis).

Komisija buvo neabejinga LR Azartinių lošimų įstatymo projekto nuostatoms ir teikė 10 str. papildymą “Lošimų organizavimo draudimai ir apribojimai” siūlydama uždrausti organizuoti lošimus nacionaliniuose parkuose ir valstybės saugomose miesto dalyse – senamiesčiuose (siūlymo iniciatorius – Komisijos narys R.Pakalnis). Siūlymas teiktas Seimo Pirmininkui ir LR Prezidentui. Deja, į tai nebuvo atsižvelgta (balandis).

Susikūrus LR Seime Subalansuotos aplinkos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijai (pirmininkė VPK narė J.Juozaitienė, ją pakeitė V.Einoris), jos darbe dalyvauja Komisijos nariai P.Jakučionis, J.Juozaitienė. Šioje komisijoje tarp kitų klausimų buvo svarstomi Statybos įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimų bei papildymų projektai, savavališkų statybų saugomose teritorijose apžvalga (birželis, lapkritis, gruodis).

Komisija Aplinkos ministerijai teikė pastabų ir papildymų dėl rengiamo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (kovas, rugsėjis).

Domėdamasi paveldo apsaugos tarptautiniais projektais bei programomis, Komisija pastebėjo, jog daugelyje jų Lietuva nedalyvauja, arba dalyvauja neefektingai bei formaliai. Šį darbą koordinuoti yra pavesta Kultūros vertybių apsaugos departamentui, tačiau aplaidumo jo darbe yra daug. Todėl Valstybinė paminklosaugos komisija ėmėsi iniciatyvos išsaugoti Lietuvos dalyvavimą kai kuriose tarptautinėse programose: tartasi su programų koordinatoriais ir siūlyta bendradarbiauti.

Šiaurės ir Baltijos šalių programos “Pramonės paveldo praktika 2000-2002” komiteto du parengiamieji posėdžiai vyko Komisijos patalpose, dalyvaujant A.Kuncevičiui, G.Drėmaitei (sausis, vasaris, kovas). Šios programos seminaras ir tarptautiniai mokymo kursai vyko Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. Seminaro “Gyvojo pramonės paveldo dokumentavimas” atidaryme dalyvius Komisijos vardu sveikino G.Drėmaitė, A.Kuncevičius. Pastarieji taip pat dalyvavo kursų rezultatų aptarime (rugpjūtis, rugsėjis).

Komisijoje viešėjo Britų paveldo English Heritage vadovas Pasaulio ir tarptautinei politikai p. Christopher Young. Valstybinę paminklosaugos komisiją jam pristatė G.Drėmaitė. Pokalbyje dalyvavo G.Jucys. Kultūros ministerijoje iškilmingame Britų dienų pristatyme klausėmės p. Ch.Young pranešimo apie britų paveldą. Jame dalyvavo A.J.Pilipavičius, A.Kuncevičius, G.Drėmaitė, G.Jucys (kovas).

Spalio 15-17 d. konferencijoje “Kultūros vertybių apsauga. Naujos idėjos ir technologijos”, Varšuvoje dalyvavo G.Drėmaitė.

Ref.DG/2001/654/NSP/as Rome, 3 December 2001

FF: Lithuania, ITUC/Lithuania

Chairwoman

State Commission for Cultural Heritage

Rudinku 13

2001 Vilnius - Lithuania

Thank you very much for your letter of October 24, which reached us on November 15.

I am answering on behalf of Mr. Daoulatli, whose term as president of the ICCROM Council ended with the General Assembly of ICCROM held ten days ago.

I appreciate very much your praise for the ITUC activities of ICCROM and the strong support that they receive in Lithuania. I have passed a copy of your letter to Mr. Herb Stovel and thank you for recognizing his key role.

I look forward to continued co-operation with you as the ITUC activities are increasingly adopted and strengthened in the region.

Yours sincerely,

Dr. N. P. Stanley-Price

Director-General

Lansstyrelsen MESSAGE

Gotlands lan DATUM

20.11.2001.

Livsmiljoenheten/Kulturmiljo

Joakim Hansson

Dear colleagues,

Thank you for your nice reception, interesting discussion, inspiring guidnings and all work from your side to create an interesting program for our Gotlandic excursion to Lithuania.

We hope to find problems and metodic development work to studie together with you. If you have any questions or matters you should be interested to have a cooperation together with us, please don't hesitate to contact us as soon as possible.

Sincerely yours,

Lennart Edlund Joakim Hansson

Chief inspector Inspector

Helsinki, 26 September 2001

The National Board of Antiquities, being the administrator of the Industrial Heritage Platform -project, would like to thank You for Your involvement and notable input in the Danish-Lithuanian-Norwegian pilot course Recording Living Industrial Heritage. A Practical Approach to Documenting Industrial Structures. The course was of great importance in achieving experience of collaboration between the Nordic and Baltic countries and in realizing the basic targets of the IHP-project: to rise awareness of the values of industrial heritage as part of cultural heritage and to find ways how to preserve and take care of it. It also increased our views on the needs in training both in the Baltic and Nordic countries.

The National Board of Antiquities hopes that the experience has also been rewarding for You personally and Your organisation and will lead to further collaboration.

Gratefully Yours,

Pekka Karki Mikko Haro

Head of Department Chief Intendant

Komisijos posėdyje nagrinėtos Kultūros vertybių apsaugos departamento, Kultūros paveldo centro, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros 2001 m. programos. Be to, Komisija gavo informaciją iš savivaldybių kiek jos numato skirti lėšų kultūros vertybių tvarkymui finansuoti. Aptarime Komisijos nariai pasigedo lėšų specialistų mokymui bei Kauno senamiesčiui tvarkyti. Norėta, kad apskaitoje prioritetas būtų suteiktas statiniams. Programų rengimui trūksta sistemos, objektai parenkami ne pagal vertes. Komisija vienbalsiai iš esmės pritarė pateiktoms 2001 m. programoms, pageidaudama atsižvelgti į pareikštas pastabas (sausis).

Svarstant ataskaitas Komisijos nariai pateikė įvairių nuomonių. Darbai ir veikla parodė, kad Kultūros vertybių apsaugos departamentas ir Kultūros paveldo centras savo programų neįvykdė. Daugelis svarbių kultūros vertybių tvarkymo, apskaitos, poįstatyminių aktų bei reglamentų rengimo dalykų buvo neatlikti. Balsams pasiskirsčius po lygiai už ir prieš, o Komisijos pirmininkės balsui nulėmus, Kultūros vertybių apsaugos departamento ir Kultūros paveldo centro 2000 m. veikla buvo įvertinta nepatenkinamai (kovas).

Tenka konstatuoti, kad Komisijai vertinant Kultūros vertybių apsaugos departamento veiklą, KVAD direktorė D.Varnaitė apskundė Komisiją teismui.

2001 m. birželio mėn. 6d. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo LR Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento prašymą, pareikštą atsakovui LR Valstybinei paminklosaugos komisijai dėl jos 2000-06-22 sprendimo Nr.74 “Dėl Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento 1999 m. veiklos ataskaitos” panaikinimo. Teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą.

2001 m. rugsėjo mėn. 25 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo LR Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento prašymą, pareikštą atsakovui LR Valstybės kontrolei dėl valstybės kontrolieriaus pavaduotojo sprendimo (2000-03-15, Nr.8) panaikinimo. Valstybinės paminklosaugos komisijos atstovas kviečiamas trečiuoju asmeniu. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, o 2001 m. lapkričio mėn. 15d. teismas skundą atmetė.

Valstybinės kultūros vertybių apsaugos sudedamoji dalis, nuo kurios priklauso kultūros paveldo apsaugos efektyvumas, yra valstybinė kultūros vertybių apskaita. Viena Komisijos funkcijų, numatytų jos nuostatuose, yra įvertinti ir aprobuoti siūlymus kultūros paveldo objektus įrašyti į Valstybės saugomų kultūros vertybių registrus, siūlymus valstybės saugomas kultūros vertybes paskelbti kultūros paminklais ir siūlymus išbraukti kultūros vertybes iš valstybės saugomų kultūros vertybių sąrašų.

Komisija įvertino ir aprobavo siūlymus įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą 213 kultūros vertybes. Į Statinių kompleksų sąrašą įrašytos 48 vertybės, tarp jų Paežerių, Žeimių, Raudondvario, Lančiūnavos, Adomynės, Apytalaukio, Astravo, Aukštosios Fredos, Aukštadvario, Babtyno, Bartkuškio, Burbiškio, Čiobiškio, Dūkšto, Gelgaudiškio, Gornostajiškių, Jašiūnų, Paliesiaus, Panemunio, Pienionių, Siesikų, Šešuolėlių I, Švėkšnos bei Teresdvario dvarų sodybos, Prezidentūra Vilniuje, Karaliaus Vilhelmo kanalas, P.Lindenau laivų statykla ir kt. Į Urbanizuotų vietovių sąrašą įrašyti Telšių senamiestis, Rokiškio miesto istorinė dalis. Į Statinių sąrašą įrašyti 36, į Archeologinių vietų sąrašą – 32, į Laidojimo vietų sąrašą – 52, į Mitologinių vietų sąrašą – 17, į Įvykių vietų sąrašą – 3, į Monumentų sąrašą – 18, į Statinių puošybos ir įrangos sąrašą – 6 objektai. Trylikos objektų įrašymui į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą Komisija nepritarė.

Komisija įvertino ir aprobavo siūlymus įrašyti į Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą 162 objektus. Komisija rekomendavo dalį šių objektų įrašyti į Registrą kaip rinkinius (kolekcijas), kadangi šie kultūros paveldo objektai turi kultūrinę vertę, kaip visuma, nepriklausomai nuo atskirų objektų kultūrinės vertės. Komisija nepritarė siūlymui įrašyti į kilnojamųjų kultūros vertybių registrą “Miegančio liūto” paminklo fragmentus esančius Vilniuje, Vingio parko I-ojo ir II-ojo pasaulinių karų karių kapinių centrinėje dalyje ir rekomendavo Kultūros paveldo centrui “Miegančio liūto” paminklo fragmentus įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Komisija sutiko su siūlymu išbraukti iš valstybės saugomų objektų sąrašų (neįrašyti į Registrą) 4 kultūros vertybes (viešbutį “Nemunas” Algirdo g. 5, Birštone, pastatą Vilniuje, Birutės g. 18, bei Rubinavo ir Plekių dvaro sodybų fragmentus). Dėl pastatų Pakruojyje, Vytauto Didžiojo g. 42-44 (IP 75) ir Neringoje, Pervalkos g. 17 (Atv 248) išbraukimo iš valstybės saugomų objektų sąrašų Komisija susilaikė ir pasiūlė ieškoti būdų jiems išsaugoti.

Svarstant gautą medžiagą Komisija dažnai priekaištavo dėl netinkamai paruoštų apskaitos dokumentų (dosjė) bei jų nepakankamo informatyvumo. Nuo 1995 m. Komisija nuolat reikalavo moksliškai pagrįstų Registro vedimo principų ir kriterijų. 1999 metais Kultūros vertybių apsaugos departamentas, vykdydamas Valstybinės paminklosaugos komisijos 1999-05-21 sprendimą Nr. 60, parengė nurodytų trūkumų pašalinimo priemonių planą, kuriame įsipareigojo iki 1999-12-01 parengti “kultūros vertybių atrankos įrašymui į Registrus ir skelbimo kultūros paminklais kriterijų projektus bei rekomendacijas įrašymui į savivaldybių registrus”, tačiau šis darbas iki šiol nebaigtas.

Vilniaus forumas “Praeities miestas – ateičiai” Rotušėje. Kovo 2 d. Forumą vedė G.Drėmaitė, pranešimus skaitė A.Kuncevičius ir G.Drėmaitė, dalyvavo Z.Kiaupa, A.J.Pilipavičius. Forumo metu Rotušėje veikė B.Kulnytės organizuotos parodos – Vilnius Jono Kazimiero Vilčinsko leidiniuose ir Sofijos Urbanavičiūtės-Subačiuvienės Vilniaus 1944 m. fotografijos.

Tarptautinė Lietuvos fotografijos istorijos konferencija Lietuvos Nacionaliniame muziejuje. Kovo 8 d. Pranešimus skaitė A.Miškinis, G.Jucys, V.Niunka. Dalyvavo B.Kulnytė, G.Drėmaitė.

Konferencija “UNESCO – Lietuva: bendradarbiavimo perspektyvos amžių sandūroje”. Kovo 15d. Pranešimus skaitė A.Kuncevičius, J.Bučas.

Konferencija “Kultūrinių kraštovaizdžių apskaita ir apsauga” Kauno Technologijos universitete. Balandžio 27 d. Pranešimą apie privačių ir viešųjų interesų suderinamumą įgyvendinant kraštovaizdžio apsaugą skaitė G.Jucys. Konferencijoje dalyvavo J.Bučas, G.Drėmaitė.

Alantos Žemės ūkio mokyklos renginyje pristatyta Valdovų rūmų atstatymo idėja. Gegužės 11d. Kalbėjo K.N.Kitkauskas, G.Drėmaitė.

III Respublikos paminklotvarkininkų seminaras Veisiejuose. Birželio 11-13 d. Seminarą vedė A.Kuncevičius, kalbėjo G.Drėmaitė (apie paveldo būklę Lietuvoje ir VPK veiklą), G.Jucys (apie ET ir ES direktyvas bei paramos fondus).

LR Vyriausybės, Valstybinės paminklosaugos komisijos konferencija “Lietuvos dvarai – praeitis, dabartis, ateitis” Rotušėje ir Verkių rūmuose. Birželio 22-23 d. Visi konferencijoje skaityti pranešimai ir Valstybinės paminklosaugos komisijos sprendimas šiuo klausimu yra atspausdinti atskirame leidinyje.

Tarptautinis pasitarimas “Buvusių karinių bazių privatizavimas bei konversija” Valstybės turto fonde kartu su Vokietijos “Transform” projektu. Gruodžio 11 d. Dalyvavo ir kalbėjo J.Bučas, G.Drėmaitė.

Komisija nuolat kaupė informaciją apie paveldo apsaugos problemas iš dienraščių bei žurnalų: "Lietuvos rytas", "Lietuvos aidas", "Kauno diena", "Literatūra ir menas", "Dienovidis", "Veidas", "Ekstra", "Kultūros barai", "Lietuvos žinios". Iškarpos sisteminamos pagal apskritis ir svarbesnes paveldosaugines temas. Ši informacija laikoma Komisijos bibliotekoje, yra prieinama visiems.

Sausio 19 d. BNS organizuota preskonferencija dėl bažnyčių Lietuvoje, dėl Šv. Mikalojaus bažnyčios Vilniuje restauravimo. Kalbėjo Šv.Mikalojaus bažnyčios klebonas E.Paulionis ir G.Drėmaitė. Pokalbį transliavo radijo stotys.

Vasario 9 d. "Literatūra ir menas" laikraščio numeryje atspausdintas J.Skomskio straipsnis "Dešimtmečio archeologija".

Kovo 9 d. "Literatūroje ir mene" išspausdintas J.Skomskio straipsnis "Sumaištis heraldikos olimpe".

Birželio 23 d. "Valstiečių laikraštyje" J.Skomskio straipsnis "Nuo aukšto Raudonės pilies kuoro".

Spalio 19 d. "Literatūroje ir mene" J.Skomskio straipsnis "Mirties slėnis", apie Komisijos išvykstamąjį posėdį į Kuršių neriją bei straipsnis "Savivalė. Visiška ir visuotinė" – apie Saugomų teritorijų įstatymo pataisas, pokalbis su prof. R.Pakalniu.

2001 metais priimti du Komisijos darbuotojai.

Paprastosios išlaidos lyginant su 2001 metais sumažintos 44.0 tūkst.Lt arba 7.5 procento.

Darbo užmokesčio fondas sumažėjo 34.0 tūkst.Lt arba 8.1 procento. Dėl šios priežasties 2002 metais reorganizuojama Komisijos vidinė struktūra. Ūkio skyrius reorganizuojamas į Finansų-bendrųjų reikalų skyrių sujungiant vyriausiojo specialisto (vyriausiojo finansininko) ir ūkio skyriaus vedėjo pareigybes į į finansų-bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo etatą. 2002 metais dėl lėšų stygiaus gali tekti naikinti dar du etatus. 2002 metais neturėsime lėšų nepriklausomų ekspertų darbui apmokėti, darbo grupių kultūros vertybių apsaugos problemoms nagrinėti apskrityse, kuriose nuolat daugėja paminklosaugos pažeidimų.

Palygimus su 2001 metais išlaidos kitoms prekėms ir paslaugoms sumažėjo 20.0 tūkst.Lt arba 37 procentais.

2001 m. įvyko Valstybinės paminklosaugos komisijos sudėties pakitimų. Tai didelis nuostolis veiklai. Dėl asmeninių motyvų atsistatydino A.Miškinis, dėl didelio užimtumo Komisiją paliko P.Jakučionis, I.Vaišvilaitė išvyko iš Lietuvos. Į jų vietą paskirti A.Bėkšta, R.Pakalnis, J.Juozaitienė, kurių dalyvavimas įnešė nemažai naujo ir reikšmingo. Iš visų Komisijos narių reikalauta didesnio susitelkimo posėdžių analizei.

2001 m. Valstybinei paminklosaugos komisijai pavyko užmegzti glaudesnius kontaktus su aukščiausiomis valstybės institucijomis, apskritimis, savivaldybėmis. Komisija tampa vis labiau žinoma visuomenėje, valstybės institucijose. Kyla susidomėjimas jos sprendimais ir nuomone. Kaip išskirtinį veiklos bruožą reikia paminėti Komisijos pastangas glaudžiau bendradarbiauti su aplinkos apsaugos sistemos institucijomis, parengta kultūros ir gamtos vertybių dermės koncepcija. Atkreiptas dėmesys į tarptautinių, ypač Europos šalių, paveldosaugos koncepcijų ir kitų dokumentų nuostatas bei reikalavimus.

Kai kurie Valstybinės paminklosaugos komisijos renginiai ir sprendimai turėjo reikšmės – toliau buvo diskutuojama dėl požeminių garažų statybos projektų po Vilniaus senamiesčiu. Šioje diskusijoje buvo nuolat remiamasi Komisijos sprendimu, ypač susitikimuose su kūrybine inteligentija. Tai turėjo ne tik lemiamos reikšmės projekto sustabdymui bei koregavimui, bet ir kėlė Valstybinės paminklosaugos komisijos autoritetą.

Vertingas renginys – vasaros konferencija “Lietuvos dvarai – praeitis, dabartis ir ateitis”. Tai pirma tokio pobūdžio valstybinio masto konferencija dvarų atgaivinimo tema Lietuvoje. Pirmą kartą pabandyta sukviesti įvairių sričių specialistus (istorikus, agro, ekonomistus ir kt.), pasisakyti ir išklausyti kitus apie opias dvarų paveldo išsaugojimo ir integravimo į Lietuvos ūkį galimybes. Konferencija parodė, kad dvarų paveldas turi ateitį Lietuvoje.

2001 m. Valstybinė paminklosaugos komisija priėmė ir paskelbė šešis sprendimus. Jie iš ankstesniųjų išsiskyrė savo ryškesne strategine verte, konkretumu. Dėl jų nekilo ginčų su adresatais. Iš kitų spręstinų dalykų turėtume paminėti tai, kad 2001-ųjų metų sprendimuose Komisija daug kartų prašė arba rekomendavo patikrinti, kaip yra panaudotos valstybės lėšos konkrečių objektų tvarkymui.

Akcentuojame ir poslinkius rengiantis pertvarkyti šalies paveldosaugos institucijų sistemą. Šie metai buvo ir tolesnio kultūros paveldo įstatymų ir teisės aktų tobulinimo laikas. Nors dirbta nemažai, tačiau ryškesnių rezultatų dar negalime pateikti. Mūsų nuomone, būtina tolesnėje savo veikloje susirūpinti kaip vykdomi galiojantys įstatymai. Daug kartų prašyta imtis organizacinių priemonių įvertinti valstybės tarnautojų konkrečius veiksmus arba jų tarnybinę veiklą bei jos pasekmes (vienokią ar kitokią įtaką kultūros paveldo išsaugojimui), tačiau apčiuopiamų veiksmų bei rezultatų šiame darbo bare dar maža.

Šiandien jau visiškai akivaizdu, kad kultūros paveldui daug mažiau pavojingos natūralios irimo ir nykimo priežastys negu žmogaus inicijuoti ir suplanuoti paveldo naikinimo aktai. Tai ypač ryškiai liudija pastaraisiais metais vis blogėjanti Vilniaus senamiesčio paminklosaugos situacija. Viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad neturime efektyvios paveldo apsaugos sistemos veiklos kontrolės. Nėra valstybės tarnautojų asmeninės atsakomybės sistemos, atsakomybės už padėtą parašą. Būtina įsteigti vykdomosios valdžios institucijoms tiesiogiai nepavaldžią kultūros paveldo inspekciją.

2002 metų veiklos programa numato dvejopą kryptį: bus tęsiamas strateginių paveldosaugos kultūros vertybių apskaitos nuostatų nagrinėjimas ir tobulinamas bei gilinamasi į naujas sritis – ketinama paliesti periferijos paveldo, medinės architektūros, etnografijos dalykus. Paskutinieji kadencijos metai turi būti daugelio strateginių ir paveldosaugos politikos formavimo dokumentų aprobavimo metais. Kultūros vertybių apsauga turi pasiekti integruotos paveldosaugos lygį, jos nuostatos turi būti iš esmės susietos su ES ir ET paveldosaugos politika.

Mūsų misija yra išsaugoti nacionalinį kultūros paveldą ir perduoti jį ateinančioms kartoms. Tik savo kultūriniu palikimu ir jo tąsa mūsų Valstybė ir mes patys esame stiprūs ir įdomūs Europai ir Pasauliui.

1. Vilniaus forumo “Praeities miestas – ateičiai” rezoliucija.
2. LR Valstybinės paminklosaugos komisijos 2001-02-23 sprendimas Nr.80 “Dėl Kazio Varnelio kolekcijos išsaugojimo”.
3. LR Valstybinės paminklosaugos komisijos 2001-03-23 sprendimas Nr.81 “Dėl Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse kultūros paveldo apsaugos programose”.
4. LR Valstybinės paminklosaugos komisijos 2001-05-04 sprendimas Nr.82 “Dėl Lietuvos archeologinio paveldo išsaugojimo politikos”.
5. LR Valstybinės paminklosaugos komisijos 2001-07-20 sprendimas Nr.83 “Dėl dvarų paveldo išsaugojimo politikos”.
6. LR Valstybinės paminklosaugos komisijos 2001-11-30 sprendimas Nr.84 “Dėl Kuršių nerijos paveldo apsaugos”.
7. LR Valstybinės paminklosaugos komisijos 2001-12-21 sprendimas Nr.85 “Dėl Lietuvos piliakalnių apsaugos”.
8. LR Seimo Pirmininko 2001-03-19 potvarkis Nr.25 “Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininko skyrimo”.
9. LR Prezidento 2001-03-21 dekretas Nr.1250 “Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 1999m. sausio 31 d. dekreto Nr.309 dalinio pakeitimo”.
10. LR Seimo Pirmininko 2001-07-13 potvarkis Nr.36 “Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos nario”.
11. LR Ministro Pirmininko 2001-09-04 potvarkis Nr.199 “Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos nario skyrimo”.

12. Institucijos 2001 m. strateginės veiklos planas.

2001-01-01 – 2001-12-31

VILNIUS, 2002 m. KOVO 1 D.