Lietuvos Respublikos Seimas - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 metų veiklos ataskaita

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 metų veiklos ataskaita

Vilnius

2002 m. kovas

Gerbiami Seimo nariai,

Teikiu Jūsų dėmesiui 2001 metų Vyriausybės veiklos ataskaitą.

Vyriausybė, siekdama geriau planuoti savo veiklą ir efektyviau panaudoti finansinius bei darbo išteklius, jau nuo 2000 metų diegia strateginį planavimą ministerijose ir kitose iš valstybės biudžeto finansuojamose institucijose.

2001 metais ministerijos ir Vyriausybės įstaigos, pirmą kartą vadovavosi Vyriausybės aprobuotais strateginiais veiklos planais. Diegiant strateginį planavimą valstybės institucijų veikloje, kartu kuriama ir atskaitomybės sistema. Vyriausybės metinė veiklos ataskaita – sudėtinė jos dalis.

2001 metais dirbo dvi Vyriausybės. Vienuoliktoji Vyriausybė dirbo iki birželio 20 dienos, mūsų vadovaujama Vyriausybė - nuo liepos 12 dienos. Nežiūrint į Vyriausybių kaitą, veikla išliko stabili, buvo išlaikytas svarbiausių įsipareigojimų tęstinumas, 2001 metais prioritetinėmis sritimis išliko integracija į Europos Sąjungą ir NATO, ūkio bei informacinės visuomenės plėtra.

Taip pat Vyriausybė didelį dėmesį skyrė švietimui bei visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, buvo patvirtintos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės, kurių pagrindu ministerijos pakoregavo strateginius veiklos planus.

Nežiūrint į tai, kad dabartinė Vyriausybė dirba tik antrą pusmetį, laikantis Seimo statuto reikalavimo, Vyriausybės veiklos ataskaita apima visą 2001 metų laikotarpį.

Ataskaitoje apžvelgiama ministerijų, Vyriausybės įstaigų, apskričių viršininkų administracijų veikla : strateginiai tikslai, vykdytos programos ir 2001 metais pasiekti rezultatai.

Atskirai išskiriamas Vyriausybės programos įgyvendinimas, Nacionalinės Acquis priėmimo programos bei kitų svarbesnių programų realizavimas.

Vertinant Vyriausybės 2001 metų veiklą reikia paminėti, kad dėl daugybės tarpusavyje nesuderintų planavimo dokumentų, ministerijoms buvo gana sunku kryptingai planuoti savo veiklą. Dar ir šiandien neturime tvirtos valstybės ateities vizijos, todėl sudėtinga subalansuoti atskirų sričių raidą. Siekdama užpildyti šią spragą, Vyriausybė 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu pritarė Valstybės ilgalaikės raidos strategijos rengimo koncepcijai. Ūkio ministerija koordinuoja šios strategijos rengimą. Valstybės ilgalaikės raidos strategijos projektas turi būti parengtas ir pateiktas Vyriausybei iki 2002 m. gegužės 30 d.

Išanalizavus 2001 metais nuveiktus darbus, galima daryti išvadą, kad artimiausių metų Vyriausybės prioritetai išlieka tokie, kokius Vyriausybė patvirtino savo nutarimu 2001 metų liepos mėnesį :

rengtis narystei Europos Sąjungoje - iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS;

plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO;
užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą;
mažinti nedarbą ir skurdą;
užtikrinti švietimo, mokslo ir nacionalinės kultūros plėtrą;
plėtoti informacinę visuomenę;
užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.

Nors Vyriausybė savo strateginius tikslus (prioritetus) suformulavo gana plačiai, ministerijos ir Vyriausybės įstaigos savo ataskaitose išskiria konkrečius prioritetinius darbus, kuriems artimiausiais metais skirsime ypatingą dėmesį.

Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas

APLINKOS MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Aplinkos ministerija, kaip viena iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės padalinių yra pagrindinė institucija formuojanti šalies aplinkos apsaugos, miškų ūkio, gamtos išteklių naudojimo, geologijos ir hidrometeorologijos, teritorinio planavimo, statybos, gyventojų apsirūpinimo būstu, butų ir komunalinio ūkio paslaugų, valstybės ir savivaldybės turto efektyvaus naudojimo valstybės politiką ir koordinuojanti jos įgyvendinimą.

Aplinkos ministerija (ir jai pavaldžios institucijos), įgyvendindama jai keliamus uždavinius, pasinaudodama aplinkos stebėjimų duomenimis, mokslo institucijų išvadomis bei visuomenės nuomone, bendradarbiaudama su apskričių administracijų ir savivaldos institucijomis ir vadovaudamasi turimais strateginiais dokumentais bei rengdama teisinę bazę yra atsakinga už procesus ir rezultatus, kurie :

užtikrina aplinkos formavimą subalansuotos plėtros principais;

sudaro prielaidas racionaliam gamtos išteklių naudojimui, apsaugai ir atkūrimui;

užtikrina visuomenės informavimą apie aplinkos būklę bei jos prognozes;

skatina statybų ir statybų verslo vystymąsi bei gyventojų aprūpinimą būstu;

sudaro prielaidas švarios ir saugios aplinkos kokybės, atsižvelgiant į Europos Sąjungos normas ir standartus, palaikymui.

Strateginiai tikslai:

Nuosekliai įgyvendinant Lietuvos aplinkos apsaugos strategiją, Aplinkos apsaugos teisės normų derinimo su Europos Sąjungos reikalavimais strategiją, Lietuvos Respublikos visuomenės aplinkosauginio švietimo strategiją ir veiksmų programą, Valstybinio aplinkos monitoringo programą, valstybės remiamą programą “Būstas” bei kitas programas, Aplinkos ministerija vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Teritorijų planavimo, Statybos, Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis, Jūrinės aplinkos apsaugos, Cheminių medžiagų ir preparatų, Vandens, Aplinkos monitoringo, Laukinės gyvūnijos, Laukinės augalijos įstatymais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais strateginiais tikslais (prioritetais) 2001-2003 metams.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintuose strateginiuose dokumentuose suformuluotas nuostatas nustatyti tokie aplinkos apsaugos, statybos, miškininkystės, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, statybos bei aprūpinimo būstu pagrindiniai tikslai:

Sudaryti Lietuvos gyventojams tinkamą aplinkos kokybę ir ją išsaugoti.

Sukurti subalansuotas ūkio plėtros prielaidas.

Sukurti narystės Europos Sąjungoje teisines ir institucines prielaidas aplinkos sektoriuje.

Užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą ir tolesnį gausinimą, išsaugoti gamtos paveldo vertybes, kraštovaizdžio savitumą bei biologinę įvairovę.

Pagerinti statybų ir gyventojų aprūpinimo būstu sąlygas.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

Pirma programa - Bendrosios aplinkos politikos formavimas ir įgyvendinimas.

Šiai programai buvo numatyta 23706,8 tūkst. Lt, tačiau gauta bei panaudota 23376,3 tūkst. Lt.

Programos tikslai:

Užtikrinti aplinkos kokybę bei gamtos išteklių racionalų naudojimą bei išsaugoti kraštovaizdžio savitumą ir biologinę įvairovę, suaktyvinti statybų plėtrą, gyventojų apsirūpinimą būstu.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys.

Įgyvendinti valstybinę aplinkos apsaugos, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, statybos techninio normavimo, teritorijų planavimo ir būsto strategiją.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Aplinkos apsaugos srityje:

Tobulinant ekonominio aplinkosaugos reguliavimo sistemą, buvo įvykdytos dvi priemonės: parengti ir priimti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo numatant gaminių atliekų apmokestinimą bei atliekų tvarkymo įstatymo 32, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymai. Šie įstatymai atitinka Vyriausybės 1 prioritetą (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) ir 4 prioritetą (mažinti nedarbą ir skurdą).

Parengtas ir Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Susisiekimo ministrų 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 600/172/454 patvirtintas teisės aktas nustatantis lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimus esamiems benzino laikymo, perpylimo ir transportavimo įrenginiams.

Parengta mobiliųjų konteinerių (automobilių ir geležinkelio) parko atnaujinimo programa. Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Susisiekimo ministrų bendru 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 600/172/452 patvirtintas teisės aktas nustatantis techninius reikalavimus, taršos normatyvus bei kontrolės aspektus įrenginiams naudojamiems benzino paskirstyme ir prekyboje. Apie 10 benziną skirstančių terminalų ir virš 300 degalinių privalės įdiegti technines priemones lakiųjų organinių junginių išmetimui į aplinkos orą sumažinti. Pilnai įgyvendinus numatytus reikalavimus planuojama šiuos išmetimus sumažinti apie 70% . Šis teisės aktas ir programa parengti įgyvendinant Vyriausybės 1(rengtis narystei ES - iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) prioritetą.

Aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 570 patvirtintos Baltijos jūros krantotvarkos strategijos nuostatos.Šio dokumento tikslas – užtikrinti subalansuotą kranto juostos plėtrą, išsaugant natūralius kranto zonos gamtos kompleksus ir sukuriant racionalaus gamtinių išteklių naudojimo sąlygas.

Parengtas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projektas (LR Seimas priėmė šį įstatymą 2001 m. rugsėjo 25 d.). Tikslas - tinkamai tvarkyti pakuotes ir pakuočių atliekas, kad jos nekenktų aplinkai ir žmonių sveikatai. Įstatymu siekiama nustatyti bendruosius Lietuvos Respublikoje gaminamų ir į Lietuvos Respubliką importuojamų pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos, ženklinimo, surinkimo, naudojimo reikalavimus, kad būtų išvengta pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat gamintojų, importuotojų, pardavėjų, vartotojų , gaminių naudotojų, atliekų tvarkytojų teises ir pareigas tvarkant pakuotes bei pakuočių atliekas. Šis įstatymas atitinka 1 Vyriausybės prioritetą (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis).

Parengtas LR Vyriausybės nutarimo dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano projektas. Šiuo dokumentu siekiama sukurti ir plėtoti racionalią vieningą atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią visuomenės poreikius, atitinkančius aplinkosauginius reikalavimus ir nepažeidžiančią rinkos ekonomikos. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 prioritetą (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis). Ši priemonė buvo numatyta ir Nacionalinėje acquis priėmimo programoje.

Pertvarkyta duomenų apie atliekas rinkimo ir apdorojimo sistema. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 07 14 įsakymu Nr. 217 patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis buvo įvesta nauja atliekų apskaitos sistema, pakeitusi senąją, veikusią nuo 1991 m. Atliekų tvarkymo taisyklėmis įvestas naujas požiūris į pirminę ir valstybinę atliekų apskaitą, t.y. naujas atliekų klasifikavimas pagal Europos atliekų katalogą, atliekas tvarkančių įmonių registracija, pramonės įmonėse ir atliekas tvarkančiose įmonėse susidarančių ir sutvarkomų įmonių pirminė apskaita, atliekas naudojančių, šalinančių ir eksportuojančių įmonių valstybinė atliekų apskaita. Pertvarkyta duomenų sistema, padės tinkamai planuoti atliekų tvarkymo priemonių įgyvendinimą ir tam efektyviai naudoti lėšas.

Duomenų apie atliekas rinkimo ir apdorojimo sistemos pertvarkymo metu vykdyti etapai:

2000 m. Aplinkos ministerijos Jungtinis tyrimų centras (JTC) sukūrė atliekas tvarkančių įmonių registracijos programą: įmonių registravimas, registracijos pažymėjimų spausdinimas, informacijos kaupimas duomenų bazėje, duomenų įvairiais pjūviais išrinkimas, duomenų apie atliekas tvarkančias įmones periodinis pateikimas Internete;

2000 m. IV – 2001 m. II ketv. – JTC sukurta valstybinės atliekų apskaitos duomenų surinkimo ir apdorojimo programa, kaupianti ataskaitos formų informaciją duomenų bazėje bei leidžianti įvairiais pjūviais formuoti atliekų apskaitos duomenis;

2001 m. III – IV ketv. – atliekų apskaitos programos išbandymas, trūkumų bei netikslumų pašalinimas, duomenų kontrolės priemonių įdiegimas.

Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 prioritetą (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis).

Parengtas LR Vyriausybės nutarimo dėl Pesticidų atliekų tvarkymo Lietuvos Respublikoje programos projektas. Programos tikslas - sutvarkyti ir pašalinti pesticidų atliekas ir taip sumažinti aplinkos teršimo riziką ir gaisrų pavojų bei užtikrinti gyventojų saugumą.

2001 m. sausio 23 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 59 patvirtintas normatyvinis dokumentas LAND 41-2001 „Radionuklidų išmetimo į aplinką ir medicinos, pramonės, žemės ūkio objektų bei atliekant mokslinius tyrimus normos ir radioaktyviųjų teršalų išmetimo leidimo išdavimo tvarka“. Šis norminis dokumentas skirtas apsaugoti žmones, gyvuosius organizmus, gamtos išteklius (žemę, miškus, vandenis) ir kitus aplinkos objektus nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio bei taršos radionuklidais, naudojant radioaktyviąsias medžiagas medicinos srityje, pramonėje, žemės ūkyje ir atliekant mokslinius tyrimus.

2001 m. sausio 23 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 60 patvirtintas normatyvinis dokumentas LAND 42-2001 „Radionuklidų išmetimo į aplinką ir branduolinės energetikos objektų ribojimas ir radionuklidų išmetimo leidimų išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarka“. Šis normatyvinis dokumentas skirtas apsaugoti žmones, gyvuosius organizmus, gamtos išteklius (žemę, miškus, vandenis) ir kitus aplinkos komponentus nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio bei branduolinės energetikos objektų taršos radionuklidais.

Parengtas LR atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Šis įstatymas nustato reikalavimus, padėsiančius savivaldybėms diegti efektyvesnes atliekų tvarkymo sistemas ir kontroliuoti šią veiklą, įgyvendinti principą ,,teršėjas moka” ir suderinti įstatymo sąvokas ir apibrėžimus su atitinkamomis ES teisės aktų nuostatomis. Esminiai pakeitimai: atsisakoma pavojingų atliekų tvarkymo veiklos licencijavimo, numatoma, kad atliekų tvarkymo tikslams įgyvendinti turi būti parengti trijų pakopų atliekų tvarkymo planai – valstybinis strateginis, regioniniai ir savivaldybių, įteisinama Gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo programa. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 prioritetą (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis).

Parengtas bei priimtas LR Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 1617 „Dėl naujų cheminių medžiagų, esančių Lietuvos rinkoje, nustatymo”. Šis dokumentas nustato naujų cheminių medžiagų (taip pat įeinančių į preparatus), esančių Lietuvos rinkoje, nustatymą ir šių medžiagų sąrašo sudarymą. Įgyvendinus šios tvarkos reikalavimus, ūkio subjektai galės išvengti sunkumų, galinčių kilti dėl prekybos apribojimo. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 3 prioritetą (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingą žemės ūkio plėtrą).

Parengtas ir priimtas LR Vyriausybės 2002 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. 28 „Dėl Europos parlamento ir Tarybos Reglamento dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (EB) Nr. 761/2001 taikymo“. Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos tikslas – skatinti organizacijas nuolat rūpintis savo aplinkosaugos veiksmingumu, parengiant ir įdiegiant vadybos sistemas, objektyviai ir reguliariai vertinant šių sistemų funkcionavimą bei teikiant informaciją visuomenei. Šių sistemų taikymas tampriai susijęs su subalansuotos ūkio plėtros užtikrinimu, pramonės konkurencingumo didėjimu bei prekybos barjerų mažinimu. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) ir 3 (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą) prioritetus.

Statybos srityje:

Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. lapkričio 8 d. priėmė naują Statybos įstatymą, kurio pagrindiniai tikslai yra: projektavimo ir statybos biurokratinių procedūrų supaprastinimas bei jų trukmės sumažinimas ir “vieno langelio” statytojo (užsakovo) atžvilgiu įgyvendinimas, atliekant šias procedūras; visų statybos dalyvių, taip pat viešojo administravimo subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų, dalyvaujančių projektavimo ir statybos srityje, atsakomybės didinimas; statybos valstybinės priežiūros stiprinimas, numatant konkrečias priemones savavališkos statybos ir kitų pažeidimų pasekmėms pašalinti. Išplėstos savivaldybių teisės statybos srityje, perduodant joms statybos leidimų išdavimą (daugumai statinių) ir statinių priežiūrą.

Atitinkamai pakeisti Vietos savivaldos ir Apskrities valdymo įstatymai, Kultūros ministerija rengia Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo naują redakciją, kurio nuostatos turi būti suderintos su naujuoju Statybos įstatymu.

Gyventojų apsirūpinimo būstu bei esamo būsto valdymo bei priežiūros tobulinimo srityje:

Siekiant padidinti valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti socialinį efektyvumą bei sudaryti palankesnes sąlygas šeimoms, ypač jaunoms, gauti kreditus būstui ir supaprastinti paramos teikimo procedūras, parengtas naujos redakcijos Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo projektas ir pateiktas Vyriausybei (2001 12 21 Nr.03-01-6087).

Derinant teisės aktus su Civiliniu kodeksu bei siekiant tinkamai valdyti ir prižiūrėti esamą būsto fondą parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas (2001 10 09 Nr.IX-532) bei parengti: Daugiabučio namo savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo forma ir Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdiniai įstatai (patvirtinti aplinkos ministro 2001 11 15 įsakymu Nr.554); minimalus sąrašas privalomų duomenų, kurie pateikiami suteikiamų gyvenamųjų patalpų aprašyme bei sutartyje (patvirtintas aplinkos ministro 2001 03 06 įsakymu Nr.141); Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, kuriuose taip pat nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarka (patvirtinti Vyriausybės 2001 05 23 nutarimu Nr.603); sudaryta Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo įmonių atestavimo komisija (aplinkos ministro 2001 06 01 įsakymu Nr.296) bei parengta Daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo įmonių atestavimo ir šių įmonių vadovų mokymo programa (patvirtinta aplinkos ministro 2001 08 20 įsakymu Nr.426) ); parengta Tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarka (patvirtinta Vyriausybės 2001 07 11 nutarimu Nr.878). Šie teisės aktai sunormino daugiabučių gyvenamųjų namų valdymą ir priežiūrą tiek esant bendrijai, tiek ir tuo atveju, kai ji nėra įkurta.

Siekiant gerinti socialiai remtinų asmenų ir šeimų aprūpinimą būstu bei didinti savivaldybių būsto fondą parengta pagrindinio savivaldybių butų fondo 2001 metais formavimo ir paramos socialiai remtiniems asmenims ir jaunoms šeimoms programa (patvirtinta Vyriausybės 2001 05 17 nutarimu Nr.571). Savivaldybių butų fondas papildytas apie 300 butų.

Įgyvendinant Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pataisas (2000 10 12 Nr.VIII-2033) parengta Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarka (patvirtinta Vyriausybės 2001 08 23 nutarimu Nr.1013) bei Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų, privatizuojamų (parduodamų) pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 straipsnio 2 dalies sąlygas, kainos apskaičiavimo metodika (patvirtinta aplinkos ministro 2001 09 03 įsakymu Nr.443). Šie teisės aktai sudarė sąlygas asmenims (šeimoms), turintiems teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, ją realizuoti.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Įgyvendinant Europos Tarybos 1990 m. birželio 7 d. direktyvą 90/313/EEC dėl laisvo prieinamumo prie informacijos apie aplinką parengtas ir priimtas Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 4, 6, 7, 8, 9, 23 straipsnių, II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 22 (1) straipsniu įstatymas.

Parengtos ir Aplinkos ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 179 patvirtintos buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nustatančios buityje susidarančių (namų ūkyje, smulkiose įmonėse, organizacijose bei ūkininkų ūkyje) pavojingų atliekų surinkimo punktų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Siekiama tinkamai organizuoti buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimą, jų paruošimą tolimesniam tvarkymui bei apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką nuo pavojingų atliekų poveikio.

Parengtos ir Aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 625 patvirtintos išeikvotų baterijų ir akumuliatorių tvarkymo taisyklės, nustatančios išeikvotų baterijų ir akumuliatorių surinkimo, laikino saugojimo, vežimo, naudojimo, kontrolės ir dokumentacijos saugojimo tvarką. Įgyvendinant Europos Sąjungos reikalavimus, siekiama užtikrinti, kad išeikvotos baterijos ir akumuliatoriai būtų surenkami atskirai paženklintuose bei nustatytose vietose pastatytuose konteineriuose, šiuose konteineriuose vežami tolimesniam jų tvarkymui į naudojančias įmones, nemaišomi su kitomis atliekomis, nepatektų į nepavojingų ir pavojingų atliekų sąvartynus. Tai padės apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo žalingo baterijose ir akumuliatoriuose esančių sunkiųjų metalų poveikio.

Parengtos ir Aplinkos ministro 2001 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 526 patvirtintos atliekų įvežimo į Lietuvos Respubliką, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir tranzito per Lietuvos Respubliką taisyklės, siekiant reglamentuoti atliekų įvežimo į Lietuvos Respubliką, išvežimo iš Lietuvos Respublikos bei tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką. Taisyklėse nustatyti atliekų įvežimo į Lietuvos Respubliką, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir tranzito per Lietuvos Respubliką principai atitinka Europos Sąjungos valstybėse taikomus reikalavimus, suvienodina tarpvalstybinių atliekų pervežimų procedūras.

Įgyvendinant vandens išteklių apsaugą reglamentuojančias ES direktyvas, Aplinkos ministro įsakymais patvirtinta 10 normatyvinių dokumentų reglamentuojančių nuotekų išleidimą į paviršinius vandens telkinius, pavojingų medžiagų patekimą į vandens aplinką ir kanalizacijos tinklus, paviršinių vandens telkinių kokybę, vandenų taršą iš žemės ūkio šaltinių, požeminių vandenų apsaugą nuo taršos pavojingomis medžiagomis.

Aplinkos, Ūkio ir Susisiekimo ministrų bendru 2001 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 438/268/266 patvirtintas bendras teisės aktas reglamentuojantis kuro ir degalų aplinkosauginius rodiklius.

Parengtos ir Aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 486 patvirtintos didelių kuro deginančių įrenginių išmetamų teršalų normos. Parengtas ir patvirtintas teisės aktas nustato aplinkos oro užterštumo normas bei jo kokybės parametrų vertinimo taisykles.

Parengtas ir priimtas aplinkos ministro 2000 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr.351 „Dėl pavojingų cheminių medžiagų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos leidimų išdavimo tvarkos“, kuris numato ozoną ardančių medžiagų importo/eksporto licencijavimo tvarką, nustato ozoną ardančių medžiagų ir jų mišinių kodus. Tvarka atitinka Monrealio Protokolą dėl ozoną ardančių medžiagų reikalavimus. Pagal šią tvarką išduodami leidimai importui/eksportui, kas yra pagrindas muitinei kontroliuoti. A ir B priedo medžiagoms importuoti įvestos kvotos.

Įgyvendinti 4 investiciniai projektai, skirti ozoną ardančių medžiagų naudojimui, kurie buvo finansuojami iš Pasaulio aplinkos fondo, šiose įmonėse:

A/B „Snaigė“(įdiegta nauja technologija izoliacinių plokščių gamyboje, pakeičiant Monrealio protokolu kontroliuojamas medžiagas alternatyviomis),

A/B „Vilniaus buitinė chemija“ (įdiegta nauja technologija aerozolių gamyboje, nenaudojant freono),

Ozoną ardančių medžiagų perdirbimas (gauta ir paskirstyta įmonėms įranga panaudotiems freonams išsiurbti ir regeneruoti).

Aukščiau minėtų investicinių projektų užbaigimas įteisintas Aplinkos ministerijos, įmonių, UNDP 2001 m. gegužės mėn.protokolu.

A/B „Oruva“ (įdiegta nauja befreoninių kompresorių gamybos technologija).

Bendru Aplinkos ministerijos, UNEP ir UNDP 2001 m. gruodžio mėn. memorandumu įsteigtas Ozono biuras. (Biuro veiklai numatytas Pasaulio aplinkos fondo finansavimas 3 metams). Ši institucija atliks ozoną ardančių medžiagų (OAM) naudojimo monitoringą, koordinuos jų naudojimo mažinančių priemonių įgyvendinimą bei vykdys kitas funkcijas, susijusias su OAM priežiūra.

Stiprinat cheminių medžiagų valdymo ir priežiūros institucijas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymu, Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje prie Ūkio ministerijos buvo įsteigtas Cheminių medžiagų ir preparatų skyrius.

Pagal Monrealio Protokolo dėl ozoną ardančių medžiagų 7 straipsnio reikalavimus 2001 m. ištirtas ozoną ardančių medžiagų naudojimas už 2000 m. įvairiuose sektoriuose. Atlikta gautų rezultatų analizė ir ataskaita pateikta UNEP ozono sekretoriatui.

Parengta ir Lietuvos Respublikos aplinkos, sveikatos apsaugos, žemės ūkio ministrų ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 52/77/44/30 patvirtinta informacijos apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, eksportuojamas ir gamyboje naudojamas chemines medžiagas ir preparatus, jų savybes, galimą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai pateikimo, rinkimo, kaupimo bei tolesnio paskirstymo tvarka. Ši tvarka nustato informacijos rinkimo procedūras, kad informacijos teikėjams būtų aišku, kokią informaciją jie turi kam ir kokiais periodais pateikti, kad ta pati informacija nebūtų teikiama dubliuojant kelioms institucijoms. Nustatyta pagrindinė duomenų apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, eksportuojamas bei gamyboje naudojamas chemines medžiagas ir preparatus, jų savybes bei galimą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai renkanti ir kaupianti institucija. Kitos valstybės institucijos pagal kompetenciją renka ir kaupia specialiąją informaciją, reikalingą jų funkcijoms vykdyti.

2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-677 priimtas Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 4, 6, 7, 8, 9, 23 straipsnių, II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 22(1) straipsnio įstatymas, perkeliant Europos Tarybos 1979 m. balandžio 2 d. direktyvos 79/409/EEB „Dėl laukinių paukščių apsaugos“, Tarybos 1992 m. gegužės 21 d. direktyvos 92/43/EEB „Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos“, Tarybos 1990 m. balandžio 23 d. direktyvos 90/220/EEC „Dėl apgalvoto genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką“, 2001 m. balandžio 17 d. direktyvos 2001/18/EEC „Dėl apgalvoto genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką“ reikalavimus. Įstatyme nustatyta valstybinė Genetiškai modifikuotų organizmų valdymo institucija, įteisinta Europinės svarbos saugomos teritorijos pagal gamtinių direktyvų reikalavimus.

2001 m. gruodžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas. Į įstatymą perkelti Europos Tarybos 1979 m. balandžio 2 d. direktyvos 79/409/EEB „Dėl laukinių paukščių apsaugos“, Tarybos 1992 m. gegužės 21 d. direktyvos 92/43/EEB „Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos“ reikalavimai. Perkelti naujai ratifikuotų konvencijų (Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo ir Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos) reikalavimai. Šiame įstatyme įteisinta Europos saugomų teritorijų tinklas Natura 2000 Lietuvoje.

2001 m. gegužės 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-337 „Dėl Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (CITES) konvencijos ratifikavimo)“ suteikia Lietuvai galimybę plačiau bendradarbiauti tarptautinės prekybos retomis ir nykstančiomis augalų ir gyvūnų rūšimis klausimais, prisidėti prie jų išsaugojimo, prisijungti prie tarptautinių projektų bei gauti tarptautinių organizacijų finansinę paramą sprendžiant šio pobūdžio problemas.

2001 m. gegužės 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-228 „Dėl Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos ratifikavimo“suteikia Lietuvai galimybę plačiau bendradarbiauti laukinių gyvūnų išsaugojimo klausimais, prisijungti prie tarptautinių projektų bei gauti tarptautinių organizacijų finansinę paramą sprendžiant šio pobūdžio problemas.

2001 m. birželio 12 d. priimtas Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas. Į įstatymą perkeltos Europos Tarybos direktyvų 90/219/EEC ir 98/81/EC dėl riboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo, taip pat Tarybos direktyvos 90/220/EEC dėl apgalvoto genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką nuostato. Įstatymu paskirta Aplinkos ministerija, kaip valstybinė genetiškai modifikuotų organizmų valdymo institucija. Numatyta atskirų valstybinių institucijų funkcijos GMO srityje (leidimų išdavimo naudoti GMO, pranešimų pateikimo, monitoringo, visuomenės informavimo ir kitose srityse). Numatyta naudotojų atsakomybė ir rizikos aplinkai ir žmonių bei gyvūnų sveikatai vertinimo subjektai.

2001 m. gruodžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymas. Į įstatymą perkelti Europos Tarybos 1992 m. gegužės 21 d. direktyvos 92/43/EEB „Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos“ ir Europos Tarybos 1979 m. balandžio 2 d. direktyvos 79/409/EEB „Dėl laukinių paukščių apsaugos“ reikalavimai. Atsižvelgiant į šių direktyvų reikalavimus keičiamos kai kurios laukinių gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ir jų buveinių apsaugos nuostatos. Taip pat į įstatymą perkelti naujai ratifikuotų konvencijų (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (CITES), Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo ir Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos) reikalavimai.

Įgyvendinant Europos Tarybos 1979 m. balandžio 2 d. direktyvos 79/409/EEB „Dėl laukinių paukščių apsaugos“ reikalavimus ir perkeliant naujai ratifikuotų Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos bei Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos reikalavimus, 2001 m. gruodžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymas, skirtas racionaliam gyvūnijos išteklių naudojimui ir geresnei apsaugai.

Patvirtinti 4 ministro įsakymai, reglamentuojantys laukinės augmenijos ir gyvūnijos eksporto ir importo tvarką, kai kurių rūšių įvežimą, duomenų kaupimą.

Aplinkos ministerija atsakinga už Europos sąjungos Tarybos direktyvos 89/106/ EEC „Dėl valstybių narių įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, suvienodinimo“ įdiegimą ir ši direktyva patenka į acquis teisės skyriaus „Laisvas prekių judėjimas“ sektoriaus „Statybos produktai“ ir teisės skyriaus „Pramonės politika” sektoriaus „Statybos gaminiai“ derybinę poziciją. Parengti ir patvirtinti visi teisės aktai dėl šios direktyvos įgyvendinimo, sukurta atitinkanti ES teisę ir praktiką statybos produktų atitikties įvertinimo sistema. Veikia 21 statybos gaminių, dirbinių ir įrenginių bandymo laboratorija, iš kurių 16 yra akredituotos.

Visos Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonės atitinka Vyriausybės 1 prioritetą (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis).

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Panaudojus užsienio paramos ir valstybės lėšas, 2001 metais pradėjo veikti Varėnos, Ignalinos bei Šilutės nuotėkų valymo įrenginiai, rekonstruoti Birštono vandens valymo įrenginiai, į kuriuos pajungtos ir Prienų miesto nuotėkos, pastatytas Plungės atliekų sąvartynas, kuris atitinka visus aplinkosauginius bei higieninius reikalavimus. Šios priemonės atitinka Vyriausybės 1 prioritetą (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis).

Priimta 12 aplinkos ministro įsakymų, reglamentuojančių racionalų gamtos išteklių naudojimą, apsaugą, biologinės įvairovės išsaugojimą.

Įgyvendinant valstybės Būsto programą ir siekiant daugiau kreditinių išteklių jai paremti bei palankesnių sąlygų įsigyjantiems pirmąjį būstą, parengtas naujos redakcijos Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo projektas (pateiktas Vyriausybei 2001 12 21 Nr.03-01-6087). Įstatymo projekte suformuluotos nuostatos, įgyvendinančios būsto įsigijimo (nuomos) koncepcijos (strategijos) metmenyse (pritarta Vyriausybės 2000 09 06 protokoliniu sprendimu Nr 41(2)) įvardintus uždavinius, kuriais siekiama socialiai efektyvesnės valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, įteisinamas būsto kreditų draudimas ir draudimo įmokų ar jų dalies apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis bei atsisakoma būsto kreditų palūkanų dalies padengimo valstybės biudžeto lėšomis, pritaikomos valstybės mokesčių lengvatos būsto kredito gavėjams bei keičiamos savivaldybių socialinio būsto suteikimo sąlygos įvedant turto ir pajamų kriterijų, tuo apribojant pretendentų nuomoti socialinį būstą kontingentą. Rengiamasi deryboms su Pasaulio banku dėl paskolos būsto srities vystymui. Tuo tikslu pradėtas Lietuvos būsto projekto (būsto strategijos) rengimas, sudarytas koordinacinis komitetas šiems darbams koordinuoti ir prižiūrėti. Parengta ir patvirtinta techninė užduotis komiteto patarėjui, parinktas patarėjas bei pasirašyta Subsidijos sutartis su Japonijos PHRD fondu šiam projektui finansuoti. Lietuvos būsto projekto sudėtyje bus parengta Lietuvos būsto strategija, kurios pagrindu bus pasirašoma sutartis su Pasaulio banku dėl paskolos prioritetiniams uždaviniams įgyvendinti.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Parengti bei priimti įstatymai ir teisės aktai sudaro prielaidas subalansuotai šalies ūkio plėtrai bei aplinkos kokybei užtikrinti.

Išplėstos savivaldybių teisės statybų reguliavimo srityje. Priklausomai nuo statinio kategorijos nuo 43 iki 55 dienų palyginus su dabartine trukme sumažėjo laikas projektavimo sąlygų sąvadui parengti, statinio projektui suderinti ir statybos leidimui gauti.

Apsirūpinimą gyvenamosiomis patalpomis pagerino žymiai padidėjęs suteikiamų būstui įsigyti paskolų kiekis. 2001 metais paskolos būstui įsigyti suteiktos ~1,4 tūkst. šeimų, viso 79,4 mln. litų, o tai beveik 6,6 karto daugiau negu 2000 metais (200 šeimų, 11,96 mln. litų).

Teršalų emisija į aplinką (atmosferą, vandenį) sumažėjo apie 5 %.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

Nepakankamai sparčiai rengiami nauji nacionaliniai, atitinkantys ES praktiką projektavimą ir statybą reglamentuojantys techniniai reglamentai.

Įgyvendinant Būsto programą išlieka didelis paramos socialiai remtiniems asmenims ir šeimos trūkumas, nes savivaldybių socialiniam būstui plėtoti skiriama nepakankamai lėšų.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys

Nuo 1989 metų šiems darbams biudžeto lėšos neskiriamos.

Nepriimtas politinis sprendimas dėl valstybės biudžeto asignavimų skyrimo specialiajai valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programai.

Antra programa - Aplinkos kokybės ir gamtos išteklių stebėjimas ir vertinimas.

Šiai programai buvo numatyta 6397 tūkst. Lt, tačiau gauta bei panaudota 6353,8 tūkst. Lt.

Programos tikslai:

Stebėti, sisteminti, vertinti ir prognozuoti gamtinėje aplinkoje vykstančius savaiminius ir antropogeninio poveikio sąlygotus pokyčius, aplinkos kitimo tendencijas ir galimas pasekmes.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys.

Organizuoti ir koordinuoti valstybinį aplinkos monitoringą, vykdyti aplinkos oro, vandens, dirvožemio kokybės ir biotos stebėjimus. Kompleksiškai vertinti aplinkos kokybės duomenis, gamtinės aplinkos būklę ir prognozuoti galimus pasikeitimus, teikti informaciją.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Įvykdyta monitoringo 2001 metų programa, stebėjimo rezultatai patalpinti į aplinkos monitoringo duomenų fondą. Monitoringo duomenų pagrindu paruošta ataskaita Europos aplinkos apsaugos agentūrai. Parengti ir išleisti leidiniai “Aplinkos būklė”, “Lietuvos upių ir ežerų vandens kokybės metraštis”, “Oro kokybės metraštis”. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 3 (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą) bei 6 (plėtoti informacinę visuomenę) prioritetus.

Įvertinti esami bei būtini analitinės kontrolės prietaisai, atsižvelgiant į ES reikalavimus, parengtos techninės prietaisų specifikacijos. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) bei 6 (plėtoti informacinę visuomenę) prioritetus.

Atlikta analitinių matavimo metodų, naudojamų aplinkos ir jos taršos šaltinių tyrimams bei kontrolei, analizė ir jų atitikimo pamatiniams metodams, nustatytiems ES direktyvose, įvertinimas. Šios priemonės atlikimas parodo, kiek Lietuvos aplinkosaugos sistemoje aplinkos kokybės kontrolei naudojamų metodų neatitinka ES direktyvų reikalavimų, ir tai leidžia realiai planuoti jų pakeitimo laiką bei kaštus. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) bei 6 (plėtoti informacinę visuomenę) prioritetus.

Įvertintas esamų analitinės kontrolės prietaisų atitikimas ES reikalavimams ir parengtas Aplinkos apsaugos sistemos laboratorijų prietaisinės bazės atnaujinimo projektas. Šios priemonės įgyvendinimas leido pradėti planingą Jungtinio tyrimų centro ir regionų laboratorijų techninės bazės atnaujinimą pagal ES direktyvų reikalavimus. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 6 (plėtoti informacinę visuomenę) prioritetą.

Įgyvendinant tarptautinį “Dvynių” projektą bei ES reikalavimus atliktas pirmas aplinkos monitoringo programos projekto etapas. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) prioritetą.

Paruoštas ir aplinkos ministro2001 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 531 patvirtintas normatyvinis dokumentas “Paviršinio vandens telkinių, naudojamų geriamojo vandens gavybai, kokybės kontrolės tvarka” (Žin. 2001 Nr. 104 – 3296). Šis normatyvinis dokumentas padės ūkio subjektams, planuojantiems tiesiogiai imti vandenį iš paviršinio vandens telkinių geriamajam vandeniui ruošti, tikrinti ar vandens kokybė tinkama šiam tikslui. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) prioritetą.

Parengtas ir aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 586 patvirtintas normatyvinis dokumentas LAND 44.2001 „Asbesto, išmetamo į aplinkos orą ir išleidžiamo su nuotėkomis į paviršinio vandens telkinius tyrimo tvarka ir matavimo metodai“ (Žin. 2001 Nr. 106 – 3826). Šis normatyvinis dokumentas įteisino Lietuvos Respublikoje asbesto aplinkoje kontrolės metodą atitinkantį ES direktyvų reikalavimus. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) prioritetą.

Vykdytas bei tęsiamas radiologinis monitoringas (20 stočių visoje Lietuvos teritorijoje). Gauta informacija valstybės valdymo institucijoms teikiama lokaliniu kompiuteriniu tinklu, savivaldybėms ir gyventojams – specialiame internetiniame puslapyje (http://radis.gamta.lt).

AM ministro 2001 11 15 d. įsakymu Nr. 556 patvirtinti reikalavimai dėl aplinkai nepavojingo ženklo suteikimo buitiniams elektriniams šaldytuvams. Patvirtinti aplinkai nepavojingo gaminio ženklo suteikimo kriterijai skatins gamintojus ir importuotojus teikti į Lietuvos Respublikos rinką buitinius elektrinius šaldymo įrenginius galimai mažiausiai veikiančius aplinką ir žmogaus sveikatą.

Vadovaujantis Europos Parlamento ir Europos Tarybos 2000 m. liepos 17 d. reglamentu Nr. 1980/ 2000 “Dėl pakeistos Europos Sąjungos ekologinio ženklo suteikimo tvarkos”, parengta ir aplinkos ministro 2001 metų gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 584 patvirtinta aplinkai nepavojingo gaminio ženklo suteikimo tvarka. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) prioritetą.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Paruošta ir įgyvendinta tarplaboratorinių palyginamųjų bandymų programa “Paviršinis vanduo” paviršinio vandens kokybės parametrus matuojančioms laboratorijoms. Šios programos įgyvendinimas leido įvertinti laboratorijų darbo kokybę bei laboratorijų atitikimą standarto LST EN 45001:1993 reikalavimams. Šios programos įgyvendinimas parodo aplinkos kokybės parametrų kontrolės metodų ir jų atlikimo realų atitikimą ES direktyvų reikalavimams.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Lietuvos Respublikos informacijos teikimas Europos aplinkos apsaugos agentūrai apie aplinkos būklę pagerėjo 25%.

Visuomenės informavimo ir perspėjimo apie gyvenamosios aplinkos oro, vandens, dirvožemio, radiacinio fono kokybę bei prielaidų sveikai gyvenamajai aplinkai sudarymo patikimumo gerinimas padidėjo 20%.

Trečia programa - Aplinkos apsaugos rėmimas.

Šiai programai buvo numatyta 4500 tūkst. Lt, tačiau gauta bei panaudota 2621,8 tūkst. Lt.

Programos tikslai:

Pagerinti aplinkosaugos būklę Lietuvoje.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys.

Kompensuoti aplinkai padarytą žalą, šalinti aplinkos teršimo šaltinius, atkurti ir gausinti gamtos išteklius, rengti ir skleisti aplinkosauginę informaciją, įgyvendinti kitas aplinkosaugines priemones.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Įvykdytos 24 priemonės siekiant kompensuoti aplinkai padarytą žalą, atkuriant kraštovaizdžio kompleksus ar elementus (Dubingių piliavietės, Rambyno kalno, Šauklių riedulyno - kadugyno, Škėvonių gubrio ir Birštono atragio išsaugojimo, Neries regioninio parko Neries priešeroziniai darbai), nykstančias populiacijas bei gamtos išteklius (balinio vėžlio buveinių, stumbrų būklei palaikyti, Dūkštų ąžuolyno bei kt.), projektuojant, statant, rekonstruojant ir remontuojant aplinkosauginius objektus, pašalinant aplinkos teršimo šaltinius. Atkuriant žuvų išteklius įvykdytos 7 priemonės - surinkta ir išinkubuota 1 mln. sykų jauniklių.

Parengtos 4 aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo ir gausinimo programos, schemos, planai:

Nemuno žemupio ir Kuršių marių apsaugos bei racionalaus naudojimo programa.

Vandens sektoriaus valdymo tobulinimo įgyvendinant ES reikalavimus aplinkosaugos srityje studija.

Eksperimentinis pesticidų deginimo projektas.

Kadastrinių vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų kopijų parengimas.

Rengiant mokslinius taikomuosius darbus, aplinkos monitoringo, poveikio aplinkai vertinimo srityse įvykdytos 5 priemonės.

Įgyvendintos 36 priemonės, susijusios su aplinkosauginę veiklą vykdančių institucijų materialinės bei techninės bazės stiprinimu.

Įgyvendinant aplinkosauginį švietimą, mokymą, specialistų kvalifikacijos kėlimą, leidybą, aplinkosaugos informacijos skleidimą bei aplinkosaugos srityje tarptautinius projektus ir sutartis, organizuojant aplinkos apsaugos renginius bei konkursus įgyvendintos 32 priemonės.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Įgyvendinant šias priemones padaryta žala aplinkai buvo kompensuota apie 50% atvejų.

Apie 5 % pagerintos visuomenės informavimo bei ekologinio švietimo sąlygos.

Ketvirta programa - Teritorijų subalansuotos plėtros užtikrinimas.

Šiai programai buvo numatyta 298 tūkst. Lt, tačiau gauta bei panaudota 237 tūkst. Lt.

Programos tikslai:

Įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės teritorijų plėtros politiką subalansuotos plėtros principu, formuoti šalies tvarkymo regioninės politikos nuostatas.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys

Suformuoti šalies tvarios ir pusiausvyros plėtros strategiją, nustatyti svarbiausius veiklos ir teritorijos tvarkymo prioritetus, pagrindinius regioninės politikos tikslus ir principus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

2001 m. parengtas „Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas“. Šis projektas buvo rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 metų kovo 12 d. nutarimu Nr. 161. Parengtą projektą numatoma teikti 2002 m. Vyriausybei aprobuoti ir Seimui tvirtinti. Lietuvos Respublikos bendrasis planas:

taps pagrindiniu privalomu dokumentu, reguliuojančiu riboto šalies turto,– jos teritorijos naudojimą ir tvarkymą ilgalaikėje perspektyvoje (iki 2020 metų).

bus naudojamas šalies valdymo institucijų, priimančių sprendimus, susijusius su teritorijų naudojimu ir apsauga. Juo sukuriamos teritoriškai orientuotos regioninės politikos pagrindinės nuostatos. Jis taip pat suformuos sąlygas Lietuvos Respublikos lygmens specialiųjų planų rengimui bei žemesnio lygmens bendrųjų ir specialiųjų planų rengimui. Juo remiantis turės būti rezervuojamos teritorijos valstybės svarbos objektams.

Ši priemonė atitinka Vyriausybės 3 (užtikrinti tolesnį esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą) strateginį tikslą (prioritetą), taip pat ji prisidės prie 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) strateginio tikslo įgyvendinimo.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Teritorijų planavimo duomenų banko informacijos pateikimo šalies ir užsienio investuotojams bei visuomenei galimybių padidėjimas vertinamas 20%.

Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus Lietuvos Respublikos bendrąjį planą, laukiamas ES ir kitos užsienio paramos panaudojimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos bei kitos infrastruktūros projektus, efektyvumo pagerėjimas.

Penkta programa - Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (NAPP) aplinkos dalies įgyvendinimas.

Šiai programai buvo numatyta 2025 tūkst. Lt, tačiau gauta bei panaudota 1928,2 tūkst. Lt.

Programos tikslai:

Pasirengti narystei ES aplinkos srityje.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys.

Parengti ir įgyvendinti ES aplinkos teisės reikalavimus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Siekiant gauti ES ISPA paramą ir panaudojant ISPA techninės paramos lėšas pradėti rengti 3 upių baseinų vandentvarkos planai ir Kėdainių, Radviliškio, Mažeikių ir Plungės vandens tiekimo bei nuotėkų surinkimo ir valymo investiciniai projektai.

Parengti ir EK pateikti Alytaus, Tauragės ir Šiaulių regiono atliekų tvarkymo investiciniai projektai bei paraiškos ES ISPA paramai gauti. EK pritarė šiems investiciniams projektams ir pasirašė Finansinį memorandumą dėl negražinamos paramos (13,8 mln. eurų) jų įgyvendinimui suteikimo.

Parengti ir EK pateikti Kauno nuotėkų surinkimo tinklų plėtros ir biologinio valymo įrenginių, Neringos vandentvarkos, Jonavos nuotėkų tinklų bei valymo įrenginių rekonstrukcijos investiciniai projektai bei paraiškos ES ISPA paramai gauti. EK pritarė šiems investiciniams projektams ir pasirašė Finansinius memorandumus dėl negražinamos paramos (24,4 mln. eurų) jų įgyvendinimui suteikimo.

Aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 579 įsteigta biudžetinė įstaiga ISPA įgyvendinimo agentūra. Šios institucijos pagrindinis uždavinys yra ES ISPA lėšomis finansuojamų projektų savalaikio parengimo bei jų efektyvaus įgyvendinimo koordinavimas.

Parengti ES aplinkos apsaugos pagrindinių direktyvų 25 įgyvendinimo planai.

Visos minėtos priemonės buvo numatytos ir Nacionalinėje acquis priėmimo programoje ir atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) strateginį prioritetą.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Įgyvendinant pasirengimo narystei ES priemones iki 2002 metų yra parengti 29 įstatymai ir 150 teisės aktų, iš kurių 24 patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei 126 Aplinkos ministro įsakymais. Tai sudaro 70 % visų reikalingų parengti įstatymų bei teisės aktų.

2001 metais buvo uždarytas aplinkos apsaugos derybinis skyrius.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Baigti ES teisės reikalavimų perkėlimą į Lietuvos įstatymus bei teisės aktus. Šiuo tikslu iki 2004 metų būtina parengti 3 įstatymus bei 64 teisės aktus.

Vykdyti vandens gerinimo, tiekimo ir nuotekų surinkimo bei valymo sistemų rekonstrukciją ir statybą miestams ir gyvenvietėms, didesniems kaip 2 tūkst. sąlyginių gyventojų, tikslu išvalyti nuotekas iki ES reikalaujamų normų tam panaudojant ES ISPA paramą bei kofinansuojant valstybės bei paskolų lėšomis. Reformuoti vandens tiekimo bei nuotėkų valdymą siekiant sustambinti įmones pagal šalies upių baseinus.

Įgyvendinti priemones pasklidiems požeminio ir paviršinio vandens taršos židiniams sumažinti, laipsniškam nuotekų valymo sektoriaus finansinio mechanizmo restruktūrizavimui, įgyvendinant “teršėjas/vartotojas moka” principą, bei parengti būtinus teisės aktus, reglamentuojančius vandens apsaugą.

Siekti, kad savivaldybių atliekų tvarkymo sistemos būtų organizuotos taip, kad skatintų atliekų naudojimą ir perdirbimą, o miestai ir gyvenvietės būtų aprūpinti atliekų susidarymo vietose surinkimo, rūšiavimo bei išvežimo priemonėmis. Tuo tikslu į kuriamas regionines komunalinių atliekų tvarkymo sistemas planuojama įtraukti ir kai kurių gamybinių (įskaitant pavojingas) atliekų surinkimą bei tvarkymą, kadangi tik atliekų šalinimo įrenginiai, aptarnaujantys keletą savivaldybių, laikomi efektyviais aplinkos apsaugos ir ekonominiu požiūriais. Regioniniai sąvartynai artimiausiu metu išliks pagrindiniu atliekų šalinimo įrenginiu, bet visi jie turi būti įsteigti laikantis Lietuvos bei ES aplinkos apsaugos bei higieninių reikalavimų. Planuojama prie vienos iš šiuo metu esamų laikinųjų pavojingų atliekų aikštelių pastatyti pavojingų atliekų deginimo įrenginius.

Lietuva įsipareigojo nuo 2004 m. nutraukti naftos produktų netenkinančių ES normų gamybą ir naudojimą, t.y. vartoti sunkųjį kurą (mazutą) su ne didesniu nei 1% sieros kiekiu. Nors yra numatyta galimybė Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti mazutą, kuriame sieros kiekis sudaro nuo 1% iki 3% masės, tačiau tik tuo atveju, jeigu dėl to sieros dioksido koncentracija aplinkos ore neviršys užterštumo normų ir nebus viršijamos kritinės apkrovos. Uždarius Ignalinos AE, elektros energija bus gaminama šiluminėse elektrinėse (kurą deginančiuose įrenginiuose) ir emisijos į aplinko orą padidės. Be to, nuo 2008 m. visi esami dideli kurą deginantys įrenginiai turės atitikti naujų didelių įrenginių reikalavimus.Todėl reikės didelių investicijų esamų įrenginių renovacijai ir nusierinimo įrenginiams.

Siekiant sumažinti oro taršą iš mobilių šaltinių būtina toliau spręsti kokybės gerinimo klausimą ir laipsniškai pereiti prie transporto priemonių, atitinkančių ES standartus, įgyvendinti optimalų eismo valdymą ir įdiegti kitas priemones atmosferos taršai sumažinti. Siekiant laikytis ES aplinkos apsaugos reikalavimų energetikos ir pramonės sektoriuose, būtina pagreitinti ir užbaigti integruotos taršos prevencijos kontrolės sistemos įdiegimą, įgyvendinti energijos taupymo priemones, skatinti švaresnio kuro panaudojimą ir pažangių gamybos ir taršos kontrolės technologijų įdiegimą.Viena iš prioritetinių priemonių transporto skleidžiamai taršai mažinti yra visuomeninio transporto parko atnaujinimas, visų pirma įsigyjant naujas transporto priemones.

Lietuva pasirašiusi Jungtinių Tautų Klimato kaitos Konvencijos Kyoto protokolą, įsipareigojo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, kurių didžiausias šaltinis yra energetika, transportas ir pramonė. Anglies dioksido emisijas galima mažinti tik mažiau deginant organinio kuro, efektyviau naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius ir energiją, didinant energijos vartojimo efektyvumą. Trečiąja veiklos kryptimi siekiama diegti modernias technologijas, kad padėtų pramonės sektoriuje sutaupyti apie trečdalį visos suvartojamos energijos, siekiant skatinti medienos, miško ir žemės ūkio bei buitinių atliekų ir kitų vietinių kuro rūšių vartojimą bei skatinant žemės ir miškų ūkį auginti žaliavas energijos ištekliams gaminti. Taip pat siekiama sukurti ir plėtoti biokuro pramonę.

Siekti, kad vykdant žemės reformą ir gražinant nekilnojamąjį turtą nebūtų žalojama gamta bei pažeidžiami tiek privatūs, tiek visuomeniniai interesai.

Parengti bei patvirtinti teisės aktus susijusius su Statybos įstatymo pakeitimo įstatymu, tame tarpe teisės aktus, kurie padės išvengti savavališkų statybų. Pagal šio įstatymo reikalavimus patikslinti Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros nuostatus. Parengti Statinių priežiūros įstatymo projektą.

Parengti Lietuvos būsto strategiją ir sutartį su Pasaulio banku dėl paskolos strategijoje numatytiems prioritetams įgyvendinti.

Gamtos išteklių valstybinio reguliavimo bei priežiūros stiprinimas.

Biologinės įvairovės išsaugojimas, pažeistų ir degraduotų ekosistemų atstatymas.

Iki 2004 metų sausio 1 d. parengti Lietuvos valstybinę aplinkos monitoringo programą, atitinkančią ES ir tarptautinių konvencijų reikalavimus, siekiant, kad informacijos surinkimas ir teikimas apie aplinkos kokybę atitiktų minėtus reikalavimams.

Harmonizuoti ir įteisinti Aplinkos kokybės stebėjimo metodus, šiuo metu neatitinkančius ES direktyvų reikalavimų iki Lietuvos įstojimo į ES.

Iki 2004 sausio 1 d. parengti ir vykdyti aplinkos kokybės kompleksinį vertinimą, vadovaujantis aprašomaisiais tikslų pasiekimo ir efektyvumo indikatoriais, atspindinčiais aktualiausias Lietuvos aplinkosaugines problemas.

Iki Lietuvos įstojimo į ES sukurti aplinkos kokybės informacinę sistemą, atitinkančią ES bei Lietuvos valstybės ilgalaikės raidos strategijos poreikius ir užtikrinančią operatyvų informacijos pateikimą aplinkos kokybei valdyti ir prognozuoti.

Sukurti ir įdiegti LR teritorijos bendrojo plano operatyviojo planavimo sistemą. Vykdant operatyvųjį planavimą bus siekiama koordinuotai įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius bei juos konkretizuoti ir aktualizuoti pagal vykstančius pasikeitimus. Tuo tikslu atliktina:

sukurti būtinas organizacines-koordinavimo prielaidas,

parengti programas bendrojo plano sprendiniams įgyvendinti,

konkretizuoti LR teritorijos bendrojo plano sprendinius, atsižvelgiant į socialines, ekonomines sąlygas, poveikį aplinkai, taip pat į realius pokyčius, vykstančius įgyvendinant LR teritorijos bendrąjį planą, vykdant plano alternatyvių sprendinių detalizavimą,

parengti operatyviojo planavimo indikatorių sistemos specifikaciją, tuo sudarant sąlygas vykdyti LR teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo monitoringą.

Vystyti pasienio regionų teritorijų plėtrą, su kaimyninėmis šalimis drauge rengiant pasienio regionų teritorijų plėtros projektus (pasienių su Lenkija ir Latvija, kaip būsimų vidinių ES sienų ir su Baltarusija bei Rusijos/Kaliningrado sritimi, kaip būsimų ES išorinių sienų). Po Lietuvos teritorijos bendrojo plano šiais projektais bus baigta formuoti Lietuvos teritorijų plėtros politika.

Tobulinant Teritorijų planavimo teisinę bazę 2002 m. numatoma parengti Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, atsižvelgiant į verslo sąlygų gerinimo poreikius ir būtinumą sudaryti geresnes sąlygas investuotojams bei padedant racionaliau priimti sprendimus, susijusius su teritorijų planavimu ir panaudojimu.

Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas

NACIONALINIO AKREDITACIJOS BIURO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Siekti, kad atitikties įvertinimo įstaigų veiklos rezultatai būtų pripažįstami tarptautiniu mastu ir sudaryta viena iš sąlygų laisvam prekių judėjimui.

Strateginis tikslas: Įgyvendinti Vyriausybės politiką atitikties įvertinimo srityje.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ NACIONALINIO AKREDITACIJOS BIURO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Pirma programa. Akreditacijos sistemos įgyvendinimas ir plėtojimas (621 tūkst.Lt.)

Šiai programai įgyvendinti buvo skirta 657 tūkst. litų, o gauta ir panaudota 621 tūkst .litų.

Programos tikslai:

1. Atitikties įvertinimo sistemos įgyvendinimas pagal tarptautinius ir Europos dokumentus.

2. Atitikties įvertinimo įstaigų veiklos rezultatų pripažinimo siekimas tarptautiniu mastu.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Rengti dokumentus pagal naujai išleistus tarptautinius ir Europos dokumentus ir biuro kokybės sistemos dokumentus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų programų priemonių vykdymas.

Pagal biuro veiklos metinę programą patobulinta akreditacijos sistema siekiant, kad ji atitiktų Europos Sąjungoje galiojančius dokumentus, išanalizuota, atliekant vidaus auditus, ir patobulinta biuro vidaus kokybės sistema, reglamentuojanti biuro darbuotojų ir techninių ekspertų veiklos etapus, tenkinant pageidaujančių akredituotis atitikties įvertinimo įstaigų paraiškas. Įvertinus vidaus auditų ataskaitas bei Europos akreditacijos organizacijos (EA) atlikto išorės audito rezultatus, parengti ir patvirtinti nauji akreditacijos dokumentai (AD) ir kokybės sistemos dokumentai bei galiojančių dokumentų keitimai.

Šios priemonės įgyvendinimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmą (rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS) ir trečią (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą) prioritetus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

Pagal šio uždavinio priemonę parengti 36 dokumentai (numatyta 35).

Programos uždavinys: Kvalifikacijos kėlimas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Vykdant 3.1.2.10-P-B5 priemonę “Prisijungti prie Europos akreditacijos organizacijos tarpusavio pripažinimo susitarimų” Nacionalinio akreditacijos biuro darbuotojai dalyvavo Europos akreditacijos organizacijos (EA) veikloje, t.y. jie dalyvavo šios organizacijos Daugiašalių pripažinimo susitarimų ir Laboratorijų komitetų veikloje, šių komitetų darbo posėdžiuose. Šio komiteto posėdžiams buvo pateikti pasiūlymai dėl dokumentų projektų bei naujų dokumentų rengimo. Taip pat buvo dalyvauta EA Generalinėse asamblėjose. Iš viso buvo dalyvauta šešiuose renginiuose. Dalyvavimas EA veikloje yra būtina sąlyga siekiant prisijungti prie EA Daugiašalių pripažinimo susitarimų, t.y, dėl biuro veiklos pripažinimo tarptautinių mastu.

Kitų programų priemonių vykdymas.

Pagal biuro metinę veiklos programą organizuoti trys seminarai/mokymai biuro ir atitikties įvertinimo įstaigų specialistams bei techniniams ekspertams. Biuro darbuotojos dalyvavo seminaruose bei stažuotėse užsienio valstybių akreditacijos įstaigose. Siekiant pasidalinti patirtimi bei aptarti naujus akreditacijos sistemos reikalavimus ir su tuo susijusius veiklos pasikeitimus, 2001 09 26 organizuotas akredituotų laboratorijų vadovų susitikimas, o 2001 11 29 – biuro samdomų techninių ekspertų mokymas.

Be to, siekdamas palaikyti akredituotų įstaigų specialistų kvalifikaciją ir pasiekti, kad akredituotos ar besirengiančios akredituotis bandymų ir kalibravimo laboratorijos užtikrintų jų atliekamų bandymų ar kalibravimų kokybę, biuras koordinavo jų dalyvavimą užsienio valstybių organizuojamose palyginamųjų bandymų programose (dalyvavo 15 laboratorijų) bei koordinavo organizavimą tokių programų Lietuvoje (organizuoti 6 objektų bandymai ir kalibravimai, kuriuose dalyvavo 97 laboratorijos).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

Įgyvendinant šį uždavinį apmokyti 86 (numatyta 75) biuro ir atitikties įvertinimo įstaigų specialistai bei techniniai ekspertai.

Programos uždavinys. Įvertinti bei akredituoti paraišką pateikusias atitikties įvertinimo įstaigas bei vykdyti jų priežiūrą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų programų priemonių vykdymas.

Siekdamas palaikyti akredituotų įstaigų statusą ir patenkinti pageidaujančių akredituotis atitikties įvertinimo įstaigų paraiškas, pagal biuro metinę veiklos programą biuras įvertino ir akreditavo 25 atitikties įvertinimo įstaigas: 14 akreditavo pirmą kartą ir 11 akreditavo iš naujo.

Priežiūros vizitus biuras atliko 61 akredituotoje atitikties įvertinimo įstaigoje.

Iki 2002 01 01 Nacionalinis akreditacijos biuras akreditavo:

40 bandymų laboratorijų;

22 kalibravimo laboratorijas;

6 gaminių sertifikavimo įstaigas;

1 kontrolės įstaigą;

1 kokybės sistemų sertifikavimo įstaigą.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

2001 metais biuras įvertino ir akreditavo 86 atitikties įvertinimo įstaigas (numatyta – 50).

Programos uždavinys. Rengti bei pasirašyti atitinkamus susitarimus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Vykdant 3.1.2.10 –P-B5 priemonę “Prisijungti prie Europos akreditacijos organizacijos tarpusavio pripažinimo susitarimų” dėl akredituotų įstaigų veiklos pripažinimo, Nacionalinį akreditacijos biurą įvertino ekspertų grupė iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Suomijos ir Norvegijos. Vertinimo tikslas - nustatyti kaip biuras tenkina Europos standartus, reglamentuojančius reikalavimus akreditacijos įstaigoms, kaip veikia biuro vidinė kokybės sistema, kaip biuro ekspertų grupės atlieka atitikties įvertinimo įstaigų įvertinimus vietoje. Išanalizavusi biuro veiklą, ekspertų grupė rekomendavo biurui prisijungti prie Daugiašalių pripažinimo susitarimų bandymų, kalibravimo laboratorijų ir gaminių sertifikavimo įstaigų akreditavimo srityse. 2001 11 21-22 d. d. Nacionalinis akreditacijos biuras tapo šių susitarimų signataru.

Pasirengiant biuro įvertinimui pagal 3.1.2.10 –P-B6 “Stiprinti Nacionalinio akreditacijos biuro materialinę bazę, plėsti veiklos sritis” priemonę buvo sustiprinta biuro materialinė bazė, t. y. buvo įrengta mokymo salė bei įsigyta mokymui reikalinga įranga.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

Vykdydamas šį uždavinį biuras įgyvendino 4 (numatyta 3), t.y. pasirengė įvertinimui (atliko vidaus kokybės sistemos dokumentų analizę, papildomai apmokė techninius ekspertus, atliko koregavimo veiksmus pagal ekspertų pastabas bei pasiūlymus ir prisijungė prie EA Daugiašalių pripažinimo susitarimų trijose srityse: bandymų ir kalibravimo laboratorijų bei gaminių sertifikacijos įstaigų akreditavimo srityse.

Antra programa (specialioji). Atitikties įvertinimo įstaigų įvertinimas ir priežiūra (160 tūkst.Lt.).

Šiai programai skirta 160 tūkst. litų , panaudota (gauta) – 160 tūkst. litų.

Programos tikslas: Sąlygų sudarymas pagal biuro kompetenciją atlikti atitikties įvertinimo procedūras pagal tarptautinių ir Europos dokumentų reikalavimus.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Įvertinti atitikties įvertinimo įstaigas ir atlikti jų priežiūrą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų programų priemonių vykdymas.

Siekiant, kad akredituotos atitikties įvertinimo įstaigos atitiktų vieningus jų kompetencijai keliamus reikalavimus ir jų veikla būtų pripažįstama užsienio valstybėse bei jos galėtų atlikti atitikties įvertinimo procedūras pagal taip vadinamas Naujojo požiūrio direktyvas, t.y. galėtų būti paskelbtosiomis (notifikuotomis) įstaigomis, jų kompetencijos įvertinimą atlieka Nacionalinis akreditacijos biuras, pasitelkęs samdomus techninius ekspertus. Biuras turi 80 apmokytų techninių ekspertų, kurie yra samdomi atsižvelgiant į pageidaujančių akredituotis įstaigų akreditavimo sritį. Šioje programoje numatytos lėšos yra panaudotos techninių ekspertų darbo apmokėjimui.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

Techniniai ekspertai dirba įvertinimo grupėse, kuriose vadovaujančiu ekspertu dirba biuro darbuotojai, todėl šio uždavinio įgyvendinimo priemonės bei jų rezultatai t. y. įvertintų ir akredituotų įstaigų skaičius yra analogiški aprašytoms pirmos programos trečiajam uždaviniui.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS.

Artimiausiu laikotarpiu numatoma plėtoti ir tobulinti akreditacijos sistemą bei prisijungti prie EA Daugiašalių pripažinimo susitarimų naujose srityse.

Šio prioriteto įgyvendinimui biuras turės pasirengti akreditavimui naujose srityse: aplinkos apsaugos vadybos sistemų (AVS) sertifikacijos įstaigų bei aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemų (AAVAS) tikrintojų įvertinimui sistemų, o taip pat Geros laboratorinės praktikos principais (GLP) dirbančių laboratorijų kontrolei. Taip pat numatoma pateikti paraišką prisijungimui prie EA Daugiašalių pripažinimo susitarimų Kokybės sistemų sertifikavimo įstaigų akreditavimo srityje. Tam turės būti apmokyti teorinių žinių ir praktinės veiklos srityse biuro specialistai ir samdomi techniniai ekspertai bei auditoriai. Šio prioriteto įgyvendinimui numatoma didinti darbuotojų skaičių (ACQUIS 3.1-S9 priemonė).

Numatyto prioriteto įgyvendinimui neigiamai atsilieptų, jeigu nebūtų sustiprinti biuro administraciniai gebėjimai, plečiant specializuoto personalo skaičių.

Nacionalinio akreditacijos biuro

direktorės pavaduotoja D. Janulionienė

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS 2001 METŲ METINĖS VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Įgyvendinti valstybės politiką subalansuoto žemės gelmių naudojimo srityje, pagrindžiant geologinės aplinkos kokybės išsaugojimą ateities kartoms, plėtojant geologinės informacijos naudojimą.

Strateginiai tikslai:

Užtikrinti subalansuotą žemės gelmių naudojimą ir apsaugą;

Saugoti geologinės aplinkos kokybę ir prognozuoti jos pokyčius, diegiant geologine informacija pagrįstas priemones;

Užtikrinti nacionalinės geologinės informacijos sistemos vystymą, prisidedant prie informacinės sistemos plėtros.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS STRATEGINIAME PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt):

Valstybinių geologinių tyrimų programa “Geologija visuomenei”.

Šiai programai buvo numatyta 2576 tūkst.Lt, gauta 2575,4 tūkst.Lt.

Programos tikslas:

Vykdyti valstybinius geologinius tyrimus ir gauti naują praktinę geologinę informaciją apie žemės gelmes;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Vykdyti valstybinį geologinį kartografavimą, analizuoti gautą medžiagą ir rengti valstybinius kartografinius dokumentus;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

II lygio geologinis kartografavimas vykdytas Ylakių, Mažeikių ir Tetirvinų plotuose, viso 2779 km2 teritorijoje. Užbaigtas geologinis kartografavimas 560 km2 teritorijoje.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Gauta informacija atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos uždavinys:

Vykdyti giliųjų sluoksnių sudėties, sandaros tyrimus;

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Atliekama kristalinio pamato, nuosėdinės geologinių žemėlapių storymės revizija bei paleobaseinų analizė. Susisteminta giliųjų sluoksnių informacija Šiaurės vakarinei Lietuvos teritorijai

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Gauti duomenys atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos tikslas:

2. Prognozuoti naujus žemės gelmių išteklius;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Vykdyti valstybinį hidrogeologinį kartografavimą;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Hidrogeologinis kartografavimas buvo atliekamas Jonavos ir Tetirvinų plotuose, Šiaurės Lietuvos karstiniame regione.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Gauti nauji duomenys atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos uždavinys:

Įvertinti požeminio vandens išteklius, prognozuoti jų kitimą;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Respublikos požeminio vandens eksploatacinių išteklių įvertinimas. Parengtas skaitmeninis kartografinis pagrindas požeminio vandens ištekliams įvertinti Šiaurės Vakarų Lietuvoje.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Projekto rezultatai skirti pagrįsti subalansuotų požeminio vandens išteklių naudojimą ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos uždavinys:

Vykdyti naftos telkinių prognozę;

Šiam tikslui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Dinaminių ir geologinių modelių sudarymas naftos telkiniams, parengtas Girkalių naftos telkinio dinaminis modelis.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Gauta informacija atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos uždavinys:

Vykdyti kietųjų naudingųjų iškasenų prognozę ir paieškas;

Šiam tikslui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Gėlavandenės klinties naudojimo žemės ūkyje galimybių analizė, išnagrinėtos klinties naudojimo galimybes Vilniaus ir Utenos apskrityse.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Gauta informacija atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos uždavinys:

Vykdyti valstybinį naudingųjų iškasenų kartografavimą:

Šiam tikslui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Užbaigtas naudingųjų iškasenų kartografavimas M1:50 000 Tetirvinų plote, užbaigti rengti naudingųjų iškasenų sąvadai visoms Lietuvos apskritims.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Atskleistos naujos galimybės naudoti žemės gelmių išteklius.

Gauti rezultatai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos tikslas:

Stebėti geologinius procesus, numatyti pokyčius;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Geodinaminis monitoringas;

Šiam tikslui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Gravitacinio lauko variacijų monitoringas. Užbaigti gravitacinio lauko, seismologinio, karstinio proceso monitoringo projektų etapai.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Projekto rezultatai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos uždavinys:

Požeminio vandens sudėties ir dinamikos monitoringas;

Šiam tikslui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Požeminio vandens monitoringas vykdytas 205 stebėjimo taškuose. Užbaigtas monitoringo 5 metų etapas Lietuvos – Lenkijos pasienio regione.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veikos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Pilnai atlikta monitoringo darbų valstybiniame tinkle metinė užduotis.

Projektų rezultatai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos tikslas:

Įdiegti geologinius duomenis į ūkio plėtros ir aplinkos apsaugos priemones;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Vykdyti integruotus ekogeologinius tyrimus;

Šiam tikslui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Sistemingas posistemės “Taršos židiniai” pildymas, užbaigtas ekogeologinis kartografavimas Šilutės plote. Taršos židinių inventorizacija atlikta Biržų, Pakruojo ir Zarasų rajonuose.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veikos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Gauti rezultatai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos uždavinys:

Vykdyti aplinkos geocheminius tyrimus;

Šiam tikslui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Geocheminis dirvožemių kartografavimas, užbaigtas geocheminis kartografavimas Biržų plote (2011 km2 ).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Gauti rezultatai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS STARTEGINIAME PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt):

Valstybinės geologijos informacinės sistemos kūrimas.

Šiai programai buvo numatyta 863 tūkst.Lt., gauti biudžetiniai asignavimai – 861,9 tūkst.Lt.

Programos tikslas:

Valstybinio žemės gelmių registro vedimas;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Įvesti į kompiuterinę duomenų bazę duomenis apie žemės gelmių registro objektus;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Registro dalis atitinkančių posistemių pildymas. Žemės gelmių registre 2001 metų pabaigoje buvo įregistruotas 31831 objektas. Gręžinių registre 2001 12 31 yra įregistruoti 19509 gręžiniai, iš jų 16836 skirti požeminio vandens eksploatacijai. Žemės gelmių tyrimų ir ištirtumo registre įregistruotos 9070 žemės gelmių tyrimo darbų ataskaitos ir 1298 žemės gelmių tyrimo darbai. Geologinės informacijos sistemoje 2001 metų pabaigoje buvo patalpinta informacija apie 1789 naudingųjų išteklių telkinius, 163 vandenvietes, 19 naftos telkinių.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Darbo rezultatai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 6 punktą.

Programos tikslas:

Sisteminti informaciją apie žemės gelmes;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

1. Sukurti ir įdiegti naujas kompiuterines posistemes;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Kuriama skaitmeninė kartografijos posistemė, įdiegtos modernios informacijos valdymo (GIS) technologijos. Atnaujintas topografinis informacinis pagrindas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė sistemos vystymo ir tobulinimo užduotis atlikta.

Padidėjo informacijos valdymo ir teikimo naudotojams efektyvumas.

Darbo rezultatai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 6 punktą.

Programos uždavinys:

Duomenų bazės pildymas ir naudojimas;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Geologinės informacijos sistemos palaikymas ir pildymas. Valstybinės geologinės informacijos sistemoje 2001 metų pabaigoje buvo patalpinta informacija apie 18722 aplinkos geocheminių tyrimų, 30227 požeminio vandens hidrocheminių analizių, 1752169 požeminio vandens lygių matavimų, 1000 skaitmeninių žemėlapių, 353 geotopus, 5706 bibliografinių vienetų, visos šalies skaitmeninius geofizinių tyrimų duomenis.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Valstybinė geologinės informacijos sistema tarnauja siekiant visų Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų.

Programos tikslas:

3. Teikti visuomenei informaciją apie žemės gelmes;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Operatyviai išleisti ir išplatinti geologinių tyrimų rezultatus;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Leidyba pagal konkretų planą. Išleista 10 leidinių (6 iš jų bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis), sistemingai palaikomas namų puslapis internete (www.lgt.lt).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinis planas įgyvendintas ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 6 punktą.

Programos uždavinys:

Informacijos kaupimas ir teikimas;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Geologinių ataskaitų ir žemėlapių suteikimas naudoti geologijos fonde, duomenų pagal atskiras užklausas teikimas, informacijos internetiniu būdu teikimas. Patenkinta virš 5000 prašymų.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Patenkintos visos geologinės informacijos užklausos.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS STRATEGINIAME PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt.):

Žemės gelmių naudojimo valstybinis reguliavimas.

Šiai programai buvo numatyta 1040 tūkst.Lt, gauta 1034 tūkst.Lt.

Programos tikslas:

Plėtoti racionalią žemės gelmių naudojimo ir apsaugos reguliavimo teisinę sistemą;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Kurti, derinti ir tobulinti teisės aktus pagal ES reikalavimus;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengtas požeminio vandens naudojimo ir apsaugos 2001 – 2010 metų strategijos projektas pagal LR Vyriausybės tikslą: skatinti gamtos išteklių, ypač neatsikuriančiųjų, racionalų naudojimą: pasiekti, kad atsikuriantieji gamtos ištekliai būtų naudojami tik taikant jų atkūrimo priemones.

Parengtas Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarkos projektas;

Parengtas Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarkos projektas. Šie projektai parengti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) punktus 3, 4 ir 6.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Lietuvos geologijos tarnyba papildomai parengė šiuos žemės gelmių naudojimą reguliuojančius teisės aktus ir norminius dokumentus:

Lietuvos Respublikos Seime buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymas;

Valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos dalinio pakeitimo projektą;

Naują Požeminio vandens gavybos ketvirtinio periodiškumo ataskaitos 1 – PV formą;

Lietuvos geologijos tarnyba pagal savo kompetenciją išnagrinėjo 18 kitų institucijų ir įstaigų parengtus teisės aktus arba norminius dokumentus ir pateikė pastabas bei pasiūlymus.

Programos tikslas:

Užtikrinti racionalų žemės gelmių naudojimą ir apsaugą;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Nagrinėti projektus žemės gelmių apsaugos požiūriu.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Naudingųjų iškasenų kasybos projektų ekspertavimas ir tvirtinimas. Išnagrinėta 20

kasybos ir rekultivacijos projektų. Valstybinėje išteklių komisijoje išnagrinėta 15 klausimų, susijusių su žemės gelmių ištekliais (naujų telkinių detalios žvalgybos bei naudojamų telkinių revizinių darbų įvertinimas ir išteklių aprobavimas). Geologijos taryba išnagrinėjo ir įvertino 14 valstybinių geologinių tyrimų ataskaitų ir 2 projektus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Atliktas darbas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos uždavinys:

Reguliuoti žemės grąžinimą naudingųjų iškasenų plotuose;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Išnagrinėtų atvejų skaičius. Buvo suderinti 9 kadastrinių vietovių žemės reformos

žemėtvarkos projektai, išnagrinėti 63 prašymai dėl žemės sklypų, patenkančių į naudingųjų iškasenų telkinių teritorijas, grąžinimo jų savininkams ir privatizavimo.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Nuolatos teikiamos konsultacijos Žemėtvarkos instituto, Agrarinės reformos tarnybų ir savivaldybių specialistams dėl telkinių ribų patikslinimo ir kt. klausimais.

Atliktas darbas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos tikslas:

Žemės gelmių naudojimo licenzijavimas ir kontrolė;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

1. Licenzijuoti naudingųjų iškasenų gavybą;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Išteklių naudojimo sutarčių sudarymas. Vadovaujantis leidimų naudoti naudingųjų

Iškasenų (išskyrus angliavandenius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarka išduota 30 leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, sudarytos 43 išteklių naudojimo sutartys. 2001 metų pabaigoje galiojančius leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes turėjo 192 įmonės.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Visi prašymai patenkinti.

Atlikto darbo dėka užtikrintas išteklių subalansuotas naudojimas.

Programos uždavinys:

2. Reguliuoti geologinių muziejinių vertybių išvežimą į užsienį;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Leidimų išvežti uolienų pavyzdžius išdavimas. 2001 metais Lietuvos geologijos

tarnyba išdavė 19 leidimų kerno mėginių, uolienų pavyzdžių ir kt. išvežimui iš Lietuvos į kitų šalių laboratorijas tyrimams.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Atlikto darbo dėka buvo siekiama užtikrinti, kad nacionalinės geologinės vertybės nebūtų nelegaliai išvežtos iš Lietuvos.

Programos uždavinys:

3. Išduoti leidimus užsiimti žemės gelmių tyrimu;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Leidimų užsiimti žemės gelmių tyrimu išdavimas. Vadovaujantis Leidimų užsiimti

žemės gelmių (geologiniu) tyrimu išdavimo tvarka buvo išduota 15 leidimų užsiimti žemės gelmių (geologiniu) tyrimu.

Pagal leidimų tirti žemės gelmes tvarką išduoti 4 leidimai tirti žemės gelmes. Metų pabaigoje leidimus atlikti žemės gelmių tyrimą turėjo 54 įmonės.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Atlikto darbo dėka buvo siekiama, kad būtų išvengta klaidų tiriant žemės gelmes ir tyrimai neturėtų negatyvių pasekmių.

Programos uždavinys:

Vykdyti geotechninių tyrimų priežiūrą;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Inžinerinių geologinių tyrimų kontrolė;

Vadovaujantis Inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrinėjimų valstybinės priežiūros nuostatais buvo:

- patikrinti 18 – os statybos sklypų inžinerinių geologinių tyrimų darbai;

patikrintos ir perduotos Lietuvos geologijos fondui inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų 173 statinių ataskaitos;

atlikta 6 – ių techninių projektų reikmėms atliktų inžinerinių geologinių tyrimų ekspertizė;

dalyvauta rengiant gruntų kasimo akvatorijoje LAND projektą ir Klaipėdos uosto inžinerinių geologinių tyrimų statybos taisykles.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Inžinerinių geologinių tyrimų priežiūros dėka siekiama užtikrinti tyrimų kokybės ir išvengta negatyvių pasekmių.

Metinė užduotis įvykdyta.

Programos tikslas:

4. Žemės gelmių apsaugos priemonių įgyvendinimas;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Vykdyti žemės gelmių naudojimą ir apsaugą;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Lietuvos geologijos tarnybos funkcionavimo infrastruktūros užtikrinimas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Atlikti visi būtini darbai, kurių dėka Lietuvos geologijos tarnybos infrastruktūra pilnai atliko savo funkcijas.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Žemės gelmės, požeminis vanduo – jautri ekosistemos dalis, kurios apsauga ir subalansuotas naudojimas reikalauja patikimo informacinio pagrindimo, sistemingo pokyčių stebėjimo. Be objektyvios geologinės informacijos, sistemingai kaupiamos ir palaikomos valstybės įstaigoje - Lietuvos geologijos tarnyboje - nėra įmanomas pagrįstas teritorijų planavimas, ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, ekonominė plėtra, racionalus aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimas.

Valstybinių geologinių tyrimų svarbiausias rezultatas – nauja informacija, kuri yra didžiulis nacionalinis turtas.

Artimiausio laikotarpio prioritetai:

LR Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės, valstybinis geologinis kartografavimas,požeminio vandens išteklių įvertinimas ir monitoringas, ekogeologiniai ir geocheminiai tyrimai, valstybinės geologinės informacijos plėtra.

Iki 2005 metų bus kartografuota apie 74% Lietuvos teritorijos M1:50 000, įskaitmeninti šalies kartografiniai dokumentai (žemėlapiai M1:200 000), sukaupta informacija apie gėlo ir mineralinio vandens išteklius bei kitas naudingąsias iškasenas. Sukurta valstybinė geologinės informacijos sistema suteikia galimybę operatyviai teikti duomenis, juos apdoroti ir tuo būdu plėsti informacijos naudojimą, pagrįsti valstybės institucijų sprendimus. Toliau bus įgyvendinama valstybės politika žemės gelmių tausojančio naudojimo, išteklių gavybos verslo plėtros srityje, bus kuriama žemės gelmių tyrimo, naudojimo ir apsaugos teisinė sistema.

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J.Mockevičius

LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBOS

PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

METINĖ 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI

Misija: Aprūpinti valstybę ir pasaulinius meteorologijos bei aviacijos centrus patikima hidrometeorologine informacija ir prognozėmis.

Strateginiai tikslai: Vykdyti nepertraukiamus hidrometeorologinius stebėjimus, stebėjimo duomenų pagrindu sudaryti hidrometeorologines prognozes. Aprūpinti tarptautinę ir nacionalinę aviaciją patikima meteorologine informacija.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBOS, STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt):

1 programa - ,,Hidrometeorologiniai stebėjimai ir prognozės”.

Šios programos įgyvendinimui buvo numatyta - 3971 tūkst.Lt, tačiau gauta – 3666 tūkst.Lt.

Programos tikslai:

Vykdyti nepertraukiamus hidrometeorologinius stebėjimus. Laiku ir kokybišką informaciją teikti šalies ir pasaulinės meteorologinės organizacijos (PMO) centrams tarpvalstybiniam pasikeitimui.

Vykdyti hidrometeorologinių reiškinių prognozavimą ir visuomenės informavimą.

Aprūpinti valstybines institucijas patikima hidrometeorologine informacija.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždaviniai:

1. Vykdyti hidrometeorologinius stebėjimus, remiantis stebėjimų duomenimis, sudaryti hidrometeorologines prognozes.

2. Nenutrūkstami hidrometeorologiniai stebėjimai.

Uždavinių įgyvendinimui vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų programų priemonių vykdymas:

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba vykdo Lietuvos įsipareigojimus, prisiimtus įstojant į Pasaulinės meteorologijos organizaciją, teikiant meteorologinę informaciją globalinei telekomunikacijų sistemai, dalyvauja valstybinėje aplinkos monitoringo programoje.

1. Įdiegus naują telekomunikacinę sistemą, užtikrintas hidrometeorologinės informacijos perdavimas, prognozių sudarymas ir jų perdavimas suinteresuotoms organizacijoms.

2. Mažinamo biudžetinio finansavimo sąlygomis optimizuota stebėjimų sistema, užtikrinanti būtinų stebėjimų apimtį.

Reguliarūs hidrometeorologiniai stebėjimai (8 kartus per parą) vykdomi 18 meteorologijos stočių ir (2 kartus per parą) 67 vandens matavimo stotyse.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

1. Hidrometeorologinių stebėjimų plano įvykdymas:

planas 100 %, faktas 100 %.

2. Meteorologinių prognozių pasitvirtinimas:

1 parai planas 90-93 %, faktas 93 %

2 parai planas 86-90 %, faktas 91 %

3 parai planas 83-88 %, faktas 90 %.

3. Stichinių reiškinių įvyko 10, iš kurių 9 buvo numatyti. Jų pasitvirtinimas 90 %.

4. Perspėjimai apie stichinius hidrometeorologinius reiškinius perduoti vartotojams.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBOS, STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt):

2 programa - ,,Aviaciniai meteorologiniai stebėjimai ir prognozės”.

Šios programos įgyvendinimui buvo numatyta - 628 tūkst.Lt, gauta – 628 tūkst.Lt.

Programos tikslai:

Sudaryti ir pateikti meteorologinių sąlygų prognozes oro uostams Lietuvos teritorijai bei perspėjimus apie pavojingus aviacijai reiškinius Lietuvos Respublikos oro erdvėje.

Organizuoti ir pateikti meteorologinių elementų bei reiškinių matavimus oro uostuose.

Paruošti ir pateikti meteorologinę informaciją orlaivių įguloms.

Aprūpinti aeronautikos gelbėjimo koordinacinį centrą meteorologine informacija pagal atskirą tvarką.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždaviniai:

1 Organizuoti meteorologinių elementų bei reiškinių matavimus, meteorologinių sąlygų prognozę oro uostuose.

2. Meteorologinių elementų ir reiškinių matavimai oro uostuose.

Uždavinių įgyvendinimui vykdytų priemonių aprašymas

Kitų programos įgyvendinimų priemonių vykdymas:

Tarnyba dalyvauja Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos reglamentuotame specialios meteorologinės informacijos teikime, užtikrinant saugią oro laivų navigaciją.

1. Įdiegta nauja meteorologinių elementų matavimo įranga Palangos oro uoste. Baigiami įrangos derinimo darbai Vilniaus oro uoste. Užtikrintas meteorologinių prognozių teikimas šalies ir tarptautiniams naudotojams.

2. Nepaisant meteorologinės įrangos išeikvotų techninių resursų, užtikrintas stabilus prietaisų darbas visuose šalies oro uostuose.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

1. Meteorologiniai stebėjimai planas 100 %, faktas 100 %.

2. Prognozių pasitvirtinimo tikslumas planas 77 %, faktas 78 %.

3. Meteorologinės informacijos perdavimas aviacijos poreikiams nustatytu laiku 100 %.

Šių uždavinių įgyvendinimui neįvykdytų priemonių nėra.

Šių uždavinių priemonių neįvykdymo priežastys —.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Artimiausio laikotarpio prioritetai:

- užtikrinti, kad Lietuvos ūkio subjektams ir piliečiams būtų teikiama reguliari patikima informacija apie hidrometeorologines sąlygas. Ryšium su tuo, diegti automatizuotas stebėjimų sistemas;

- užtikrini šalies įsipareigojimų Pasaulinei meteorologijos organizacijai ir Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai vykdymą;

- gerinti prognozių patikimumą;

- vystyti teikiamų paslaugų komercializaciją (plečiant apmokestinamų paslaugų kiekį).

Galimi prioritetinės veiklos trikdžiai – adekvataus finansavimo stoka.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorius Petras Korkutis

VALSTYBINĖS METROLOGIJOS TARNYBOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Matavimo rezultatų pripažinimo užsienio valstybėse užtikrinimas.

Strateginis tikslas: Įgyvendinti metrologijos politiką Lietuvoje, koordinuoti matavimų vienovę, organizuoti ir vykdyti mokslinę, teisinę ir administracinę veiklą metrologijos klausimais.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ TARNYBOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

Pirma programa - Metrologinės infrastruktūros koordinavimas.

Programai skirta 546,0 tūkst. Lt, gauta – 510,6 tūkst. Lt, panaudota 510,4 tūkst. Lt.

Programos tikslas:

Valstybinės metrologijos tarnybos nuostatuose numatytų funkcijų vykdymas

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys 1:

Siekti, kad Lietuvoje matavimo priemonių patikra bei kalibravimas būtų atliekami tarptautinėje praktikoje priimtais metodais

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

2001 metais Valstybinės metrologijos tarnybos ekspertai įvertino dvidešimt penkių akredituotų ir neakredituotų kalibravimo laboratorijų galimybes vykdyti matavimo priemonių patikrą. Laboratorijoms ištaisius nustatytas neatitiktis, buvo išduoti įgaliojimai atlikti matavimo priemonių patikrą 2001 metams.

VMT direktoriaus įsakymu nustatyta patikros ženklų 2002 metams forma.

Gautos ir specialistų įvertintos šios tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos (OIML) išleistos rekomendacijos:

R 49-1 “Šalto vandens skaitikliai”

R 60 “Metrologiniai reikalavimai apkrovos keitikliams”

R 129 “Kelių koordinačių matavimo priemonės”

R 130 “Vienos oktavos juostos ir vienos trečiosios oktavos juostos filtrai”

R 131 “Polimetilmetakrilato dozimetrinės sistemos medžiagoms ir produktams apdoroti jonizuojančia spinduliuote”

R 132 “Alanino EPR dozimetrijos sistemos medžiagoms ir produktams apdoroti jonizuojančia spinduliuote”.

Valstybinės metrologijos tarnybos interneto svetainėje www.lvmt.lt pradėjo veikti Lietuvos matavimo priemonių registras.

Dalyvauta metrologijos specialistų rengime pagal VMT 2000 11 08 įsakymu Nr. 176 patvirtintą kompleksinę programą: 2001 metais metrologų – tikrintojų kvalifikacija suteikta 65 specialistams neelektrinių dydžių srityje ir 16 specialistų elektrinių dydžių srityje, metrologų-inžinierių kvalifikacija suteikta 19 specialistų.

Šios priemonės vykdymas atitinka LR Vyriausybės strateginį prioritetą Nr. 3 (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir numatyta įgaliojimai atlikti matavimo priemonių patikrą suteikti 25 laboratorijoms.

Metrologų tikrintojų kvalifikacija suteikta 81 specialistui (planuota suteikti 60).

Kaip ir planuota, metrologų inžinierių kvalifikacija suteikta 19 specialistų.

Programos uždavinys 2:

Sukurti matavimo vienetų valstybės etalonų sistemą ir užtikrinti jų susietumą su užsienio valstybių etalonais

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

vadovaujantis LRV 1997 05 27 nutarimu Nr. 518, toliau koordinuojami valstybės etalonų kūrimo darbai.

Atliktas sukurtų etalonų atitikimo techninei užduočiai įvertinimas.

Pasirašyta su Tarptautiniu svorių ir matų biuru (BIPM) Daugiašalio pripažinimo sutartis dėl nacionalinių matavimo vienetų etalonų ir kalibravimų ir matavimų liudijimų, išduotų nacionalinių metrologijos institutų, pripažinimo.

Pateiktos EUROMET kalibravimo ir matavimo galimybės šiose srityse:

Akustika, ultragarsas ir vibracija,

Masė ir susiję dydžiai,

Ilgis ir susiję dydžiai,

Temperatūra ir susiję dydžiai,

Laikas ir dažnis,

Elektra ir magnetizmas bei susiję dydžiai,

Radiometrija ir fotometrija,

Jonizuojanti spinduliuotė,

Debitas.

Parengta ir pradėta įgyvendinti dvišalė Danijos-Lietuvos programa FEU-LIT 0127 “Dėl kokybės sistemos nacionaliniame metrologijos institute kūrimo ir prekių kiekio kontrolės teisinio pagrindo sukūrimo”. Nacionalinį metrologijos institutą Lietuvoje sudaro Valstybinė metrologijos tarnyba kartu su valstybės etalonų laboratorijomis.

Priemonė atitinka LRV prioritetą 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES Acquis) ir 3 (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir planuota, pasiektos matavimo vienetų valstybės etalonų kūrimo darbų apimtys – 13% nuo visų valstybės etalonų skaičiaus.

EUROMET organizacijai pateiktos geriausios matavimų ir kalibravimų galimybės 9 srityse.

Pradėta kurti Valstybinės metrologijos tarnybos ir valstybės etalonų laboratorijų kokybės sistema standartų ISO 9001:2000 ir ISO/IEC 17025 pagrindu.

Programos uždavinys 3:

Tvirtinti MP tipus pagal tarptautinių ir ES dokumentų reikalavimus

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Sudaryta 120 terminuotų darbo sutarčių su ekspertais matavimo priemonių valstybiniams priimamiesiems bandymams pagal Valstybinės metrologijos tarnybos patvirtintas bandymų programas ir dokumentų metrologinei ekspertizei atlikti.

Pradėti taikyti naujų (gautų 2001 metais) tarptautinių dokumentų – OIML rekomendacijų, WELMEC gairių ir kt. – nuostatos, vykdant matavimo priemonių bandymus.

Parengti 147 Tarnybos įsakymai dėl matavimo priemonių tipo patvirtinimo.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Samdomų ekspertų darbo laiko sąnaudos – 8150 val. (planuota - 8000 val.)

Programos uždavinys 4: Tarptautinis bendradarbiavimas teisinės metrologijos srityje bei ES direktyvų reikalavimų perkėlimas į Lietuvos teisės aktus

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Atstovauta Lietuva šiose tarptautinėse ir regioninėse metrologinėse organizacijose: OIML (Tarptautinė teisinės metrologijos organizacija), WELMEC (Europos bendradarbiavimas teisinėje metrologijoje), EUROMET (Europos bendradarbiavimas matavimų etalonuose), COOMET (Europos ir Azijos bendradarbiavimas metrologijoje).

Atliktas 9 ES Senojo požiūrio direktyvų vertimų techninis, metrologinis ir lituanistinis įvertinimas bei pateiktas Vertimų, dokumentacijos ir informacijos centrui autentikuoti. Parengtas Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymas dėl ES Senojo požiūrio direktyvų reikalavimų įsigaliojimo Lietuvoje.

Dalyvauta WELMEC 9 darbo grupės, rengiančios Europos Parlamente svarstomos naujos matavimo priemonių direktyvos techninį priedą dėl skysčių, kitų nei vanduo matavimo sistemų, veikloje.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir planuota, perkelti 9 ES direktyvų reikalavimai į nacionalinę teisę.

Dalyvauta 1 WELMEC darbo grupės veikloje, 1 EUROMET darbo grupės veikloje, bei 1 COOMET darbo grupės veikloje.

Antra programa - Matavimo priemonių metrologinis įteisinimas.

Šiai priemonei skirta 240,0 tūkst. Lt, gauta 162,5 tūkst. Lt, panaudota 162,0 tūkst. Lt.

Programos tikslas: Matavimo priemonių tipo tvirtinimas ir įrašymas į Lietuvos matavimo priemonių registrą

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: užtikrinti matavimų vienovę

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Buvo atliekami Lietuvoje gaminamų ir įvežamų iš užsienio matavimo priemonių valstybiniai bandymai bei dokumentų metrologinė ekspertizė. Buvo išduodami matavimo priemonių tipo tvirtinimo pažymėjimai įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, pateikusioms prašymus dėl matavimo priemonių metrologinio įteisinimo Lietuvoje.

Tikslas – užtikrinti, kad Lietuvoje įteisintos matavimo priemonės atitiktų tarptautinių ir ES dokumentų reikalavimus.

Priemonė susijusi su Vyriausybės strateginiu prioritetu Nr. 3 (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Patvirtinta matavimo priemonių tipų 202 (planuota 180).

Trečia programa - Metrologinis aprūpinimas.

Skirta 1140,0 tūkst. Lt, gauta 1034,7 tūkst. Lt, panaudota 1033,7 tūkst. Lt.

Programos tikslas: Organizuoti ir koordinuoti matavimo vienetų valstybės etalonų bazės kūrimą bei išlaikymą.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys 1: sukurti matavimo vienetų valstybės etalonus, susieti juos su užsienio valstybių etalonais, dalyvaujant dvišaliuose ir EUROMET palyginimuose.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Kuriant ir išlaikant matavimo vienetų valstybės etalonus 2001 m. atlikta:

Baigtģ kurti temperatūros, laiko ir dažnio bei oro (dujų) greičio vienetų etalonai.

Buvo vykdomi baigiamieji temperatūros etalono kūrimo ir tyrimo ruože nuo 83,8 K (-189,30C) iki 1235 K (9620C) darbai. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas etalono įteisinimo darbams ir duomenų bazės tikslinimui. Nacionalinis temperatūros etalonas buvo pristatytas Lietuvos fizikų nacionalinėje konferencijoje Vilniuje, aštuntajame tarptautiniame temperatūros ir šiluminių matavimų simpoziume Berlyne; IX tarptautiniame metrologų seminare Lenkijoje ir konferencijoje “Metrologija ir matavimai – 2001” Kaune. Parengtas valstybinio temperatūros vieneto pasas, nustatytas ir patvirtintas etalono metrologinis lygmuo. Vienas laboratorijos darbuotojas apmokytas Vokietijos nacionaliniame metrologijos institute (PTB). Pradėta ruoštis dalyvauti tarptautiniame tarplaboratoriniame sulyginime EUROMET Nr. 552, kuris tęsis iki 2004 metų. Laboratorijos kokybės sistema bei matavimo galimybės įvertintos Prancūzijos nacionalinio metrologijos instituto ir Danijos nacionalinio metrologijos instituto ekspertų. Laboratorijoje sukalibruota 20 etaloninių termometrų. Atliktas Ignalinos AE temperatūrinių matavimų specialistų mokymas.

Nustatytos laiko ir dažnio etalono GPS (Global positioning system) trijų antenų lizdų koordinatės ETRS89 sistemoje (ši sistema yra Pasaulinės sistemos WGS84 realizacija Europos žemyne). Parengtas etalono pasas, sieties schema bei kalibravimo metodika. 2001 m. gegužės 4d. Lietuvos laiko ir dažnio laboratorijai suteiktas Pasaulinio koordinuotojo laiko kodas UTC (LT). Etalono metrologinės charakteristikos patvirtintos Tarptautinio svorių ir matų biuro (BIPM) specialistų. Pagal Tarptautinio svorių ir matų biuro (BIPM) 2001m. birželio 15 d. cirkuliare T 161 pateiktus duomenis, Lietuvos atominis laikrodis įtrauktas į pasaulinio koordinuotojo laiko UTC ir tarptautinės atominio laiko skalės TAI formavimą.

Parengtas oro greičio vieneto valstybės etalono (0,2-30 m/s) pasas. Parengta ir patvirtinta šio etalono sieties schema, etalono naudojimo, saugojimo ir priežiūros instrukcija. Parengta, ištirta ir patvirtinta etalono kalibravimo metodika. Laboratorijos kokybės sistema įvertinta Danijos ekspertų.

Parengtas LR Vyriausybės nutarimo projektas dėl šių etalonų patvirtinimo valstybės etalonais.

Parengta ir patvirtinta techninė užduotis elektrinės varžos valstybinio etalono kompleksui sukurti. Organizuotas konkursas matavimo vieneto varžos etalono matavimo įrangai pirkti. Pasirašyta sutartis su konkursą laimėjusiu tiekėju. Atlikti parengiamieji darbai valstybiniam varžos vieneto etalonui kurti: patalpų įrengimas, klimatinių sąlygų užtikrinimas, varžos etalono įrangos stendo montavimas bei matavimai.

Ilgio srityje 2001 m. atliktas galinių ilgio matų rinkinių kalibravimas absoliučiuoju interferenciniu metodu bei vykdomi tarplaboratoriniai palygnimai.

Parengtas nuolatinės įtampos vieneto valstybinio etalono projektas.

Ši priemonė siejasi su LRV strateginiu prioritetu Nr. 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 m. perimti ir įgyvendinti ES ACQUIS ) ir Nr. 3 (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir planuota, sukurti 3 etalonai.

Patvirtinti 3 etalonų pasai, kalibravimo metodikos ir sieties schemos, patvirtintos metrologinės etalonų charakteristikos.

Pradėta dalyvauti dvišaliuose ir daugiašaliuose tarplaboratoriniuose palyginimuose.

Užsienio šalių (Danijos, Prancūzijos) bei Tarptautinio svorių ir matų biuro (BIPM) specialistai atliko trijų etalonų matavimo galimybių įvertinimą bei dviejų etalonų laboratorijų kokybės sistemų įvertinimą.

Nustatytos laiko ir dažnio etalono GPS (Global positioning system) trijų antenų lizdų koordinatės ETRS89 sistemoje.

Atliktas galinių ilgio matų rinkinių kalibravimas interferenciniu metodu.

Programos uždavinys 2:

sukurti cheminių matavimų sistemą, parengti vieningą dokumentinę bazę

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Vykdant etalonų kūrimo darbus atliktas Lietuvos metrologijos sistemos chemijos srityje teisinio pagrindo įvertinimas. Surinkti duomenys apie Lietuvos cheminės analizės laboratorijas, jų turimus tyrimų metodus ir įrangą, naudojamas paliudytas pamatines medžiagas. Paruošta (anglų ir lietuvių kalbomis) studija “Metrologija chemijoje Lietuvoje”, kuri patvirtinta Tarptautinio pamatinių medžiagų ir matavimų instituto prie Europos Komisijos. Dalyvauta tarplaboratoriniuose palyginimuose chemijos srityje.

Ši priemonė susijusi su Vyriausybės strateginiu prioritetu Nr. 1 (rengtis narystei Europos Sąjungoje- iki 2004 m. perimti ir įgyvendinti ES ACQUIS)

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir planuota, atliktas tyrimas ir parengta studija “Metrologija chemijoje Lietuvoje” bei dalyvauta 3 tarptautiniuose tarplaboratoriniuose palyginimuose.

Programos uždavinys 3: įgyvendinti konkrečias priemones, garantuojančias pakankamą gyventojų ir aplinkos apsaugą nuo žalingo jonizuojančios spinduliuotės poveikio

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Vykdant Radiacinės saugos programą, siekta įkurti radiacinės saugos dozimetrijos ir radiometrijos centrą VĮ Vilniaus metrologijos centras. Ši priemonė susijusi su Vyriausybės strateginiu prioritetu Nr. 1 (rengtis narystei Europos Sąjungoje- iki 2004 m. perimti ir įgyvendinti ES ACQUIS)

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nepradėtas kurti radiacinės saugos centras

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Kadangi pradiniam etapui – projektui parengti reikalingos nepaprastosios išlaidos, VMT kreipėsi į Finansų ministeriją 2001 04 23 raštu Nr. 01-09-68 dėl 90 tūkst. Lt. paprastųjų išlaidų pakeitimo nepaprastosiomis. Tai nebuvo padaryta, todėl radiacinės saugos centras liko nepradėtas kurti.

Ketvirta programa - Matavimo priemonių patikros metodikų rengimas,

Skirta ir panaudota 80,0 tūkst. Lt.

Programos tikslas: Lietuvos Respublikos teisės aktų parengimas

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: atnaujinti buvusios Sovietų Sąjungos matavimo priemonių patikros metodikas, patvirtinti jas Lietuvos Respublikos dokumentais, taip pat parengti naujų matavimo priemonių patikros metodikas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: Vykdant AIPP priemonę “Atnaujinti matavimo priemonių patikros metodikas”, buvo parengtos reikalingiausios ūkiui metodikos (žr. sąrašą pagal sritis). Jas rengiant atsižvelgta į tarptautinių ir regioninių teisinės metrologijos organizacijų dokumentų nuostatas.

Svarstyklių patikros metodikos

Ilgio ir susijusių dydžių matavimo priemonių patikros metodikos

Kuro įpylimo kolonėlių patikros metodikos

Termometrai

Dozatoriai, saikikliai, menzūros ir kt. tūrio matavimo priemonės

Dujų skaitikliai

Lošimo automatai

Transformatoriai

Infraraudonų spindulių spektrokolorimetrai

Elektroniniai daugiatarifiai elektros energijos skaitikliai

Kabelių ilgio matuokliai

Skysčių skaitikliai

Dozimetrai

Ši priemonė susijusi su Vyriausybės strateginiu prioritetu Nr. 1 (rengtis narystei Europos Sąjungoje- iki 2004 m. perimti ir įgyvendinti ES ACQUIS)

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Parengtos 53 patikros metodikos (planuota – 50).

Penkta programa - Pasirengimas narystei Europos Sąjungoje

Skirta 445,0 tūkst. Lt, gauta 399,8 tūkst. Lt, panaudota 400,8 tūkst. Lt.

Programos tikslai: Pasirengti narystei Europos Sąjungoje, sudaryti lygias konkurencines sąlygas verslui, didinti Lietuvos prekių konkurencingumą

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys 1: Perkelti į nacionalinę teisę direktyvų reikalavimus, organizuoti jų įgyvendinimą,

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Priemonės pavadinimas: įgyvendinti prekių pakavimo direktyvas (75/106/EEB, 75/107/EEB, 76/211/EEB ir 80/232/EEB su jas papildančiomis direktyvomis): parengti dokumentus pagal prekių rūšis ir įrengti 10 laboratorijų, aprūpinti patalpomis, įrengimais.

Kartu su Danijos Jėgos instituto (Force institute) akredituotos prekių kiekio kontrolės laboratorijos specialistais organizuotas 2 d. seminaras prekių kiekio kontrolės klausimais, kuriame dalyvavo darbo grupės, rengiančios techninį reglamentą, perkeliantį ES direktyvų reikalavimus į Lietuvos teisę, nariai bei rinkos priežiūros institucijos šioje srityje (Lietuvos metrologijos inspekcijos) darbuotojai.

Parengtas techninio reglamento projektas ir pateiktas svarstyti suinteresuotoms institucijoms.

Gauti ir įvertinti WELMEC dokumentai šioje srityje (WELMEC gairės 8.0, 8.1, 8.2, 8.3, 8.4, 8.5).

Vyriausybės strateginis prioritetas Nr. 1 (rengtis narystei ES- iki 2004m. perimti ir įgyvendinti ES ACQUIS)

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir planuota, parengtas techninio reglamento, perkeliančio ES prekių pakavimo direktyvų reikalavimus į nacionalinę teisę, projektas.

Sudarytas Lietuvos metrologijos specialistų apmokymo Danijos įgaliotoje ir akredituotoje prekių kiekio kontrolės laboratorijoje tvarkaraštis.

Programos uždavinys 2: įgyvendinti kokybės sistemas matavimo priemonių kalibravimo laboratorijose.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Vykdant NAPP priemonę parengti ir įgyvendinti matavimo priemonių kalibravimo paslaugų kūrimo ir plėtojimo programą, atliktas matavimo priemonių patikros ir kalibravimo poreikių įvertinimas.

Parengtas ir patvirtintas kalibravimo paslaugų kūrimo ir plėtojimo 2001 m. planas. Paskelbtas ir įvykdytas atvirasis konkursas matavimo priemonių kalibravimo įrangai tiekti. Įsigyta matavimo priemonių kalibravimo įranga masės, temperatūros ir ilgio srityse.

Vyriausybės strateginis prioritetas Nr. 1 (rengtis narystei ES- iki 2004m. perimti ir įgyvendinti ES ACQUIS).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir planuota, atlikta kalibravimo laboratorijų poreikių plėsti kalibravimo sritis analizė. Parengtas kalibravimo paslaugų plėtojimo 2001 metų planas. Įvykdytas konkursas reikalingai matavimo priemonių kalibravimo įrangai tiekti.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Toliau kurti ir tobulinti valstybės etalonų bazę bei dalyvauti EUROMET (Europos bendradarbiavimas nacionalinių matavimo vienetų etalonų srityje) sulyginimuose, siekiant, kad Lietuvoje atlikti matavimų rezultatai būtų pripažinti užsienio valstybėse bei šalinamos techninės kliūtys vykdant prekių mainus. Didžiausia problema – nepaprastųjų išlaidų stygius etaloninės įrangos įsigijimui. Tai stabdo naujų valstybės etalonų kūrimą.

ES direktyvų teisinėje metrologijoje ir pakavime įgyvendinimas, techninių reglamentų bei kitų teisės aktų rengimas bei harmonizavimas su ES teisės aktais.

Įgyvendinti kokybės sistemą nacionaliniame metrologijos institute (sudarytą iš Valstybinės metrologijos tarnybos ir valstybės etalonų laboratorijų). Kokybės sistemos įgyvendinimas yra privaloma sąlyga siekiant tarptautinio matavimų pripažinimo.

Radiacinės saugos dozimetrijos ir radiometrijos metrologijos laboratorijos sukūrimu Valstybės įmonėje Vilniaus metrologijos centras siekiama užtikrinti matavimų sietį jonizuojančiosios spinduliuotės srityje.

Direktorius O.Staugaitis

Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos

METINĖS (2001 m.) VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Miškų ir saugomų teritorijų departamentas - institucija, įgyvendinanti miškų ir saugomų teritorijų politiką ir strategiją, vykdanti miškų ūkio ir saugomų teritorijų valstybinio valdymo funkcijas, turinti savarankiško asignavimų valdytojo statusą, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus uždavinius ir funkcijas - didinti Lietuvos teritorijos miškingumą, užtikrinti miškų apsaugą ir racionalų jų naudojimą, bioįvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę.

Strateginiai tikslai: Lietuvos teritorijos miškingumo didinimas, miškų apsauga ir racionalus jų naudojimas, kraštovaizdžio stabilumo ir biologinės įvairovės išsaugojimas.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ departamento STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)

Saugomų teritorijų tvarkymas (kodas 3.2)

Šiai programai buvo skirta 15012 tūkst. Lt, tačiau panaudota (gauta) 12950 tūkst. Lt

Programos tikslai:

1. Gamtinių ekosistemų išsaugojimas

2. Regioninių parkų planavimo schemų rengimas ir korektūra

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

1 tikslui pasiekti. Išsaugoti gamtinių ekosistemų stabilumą ir kraštovaizdžio struktūrą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Teritorijų tvarkymo darbų organizavimas ir jų vykdymas. Ši priemonė apima 4 valstybinių rezervatų, 4 nacionalinių parkų bei 28 regioninių parkų direkcijų pagal jų nuostatus vykdomas funkcijas. Ji turi būti vykdoma nuolat. Per 2001 metus, vykdant šią priemonę, valstybiniuose parkuose ir rezervatuose buvo sutvarkyta 200 gamtos ir kultūros paveldo vertybių (objektų), 20 pažintinių-mokomųjų takų, įrengti arba baigiami įrengti 6 informacijos centrai, sutvarkytos arba naujai atstatytos 225 stovyklavietės prie ežerų ir kitų vandens telkinių, pastatyti arba naujai atstatyti 500 saugomų teritorijų informacijos stendų, ženklų, rodyklių, kitos pagrindinė vizualinės informacijos, sutvarkyta apie 110 pažeistų teritorijų (karjerai, sąvartynai, užšlamštintos pakrantės ir kt.). Ši priemonė atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos ketvirtąjį prioritetą (mažinti nedarbą ir skurdą) bei penktąjį prioritetą (užtikrinti švietimo, mokslo ir nacionalinės kultūros plėtrą).

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Vykdant šį uždavinį, buvo numatyta išsaugoti, sutvarkyti ar naujai įrengti 350 gamtinių, kultūros paveldo, rekreacinių objektų. Per 2001 metus buvo sutvarkyta ar naujai įrengta apie 360 tokių objektų.

Programos uždavinys

2 tikslui pasiekti. Nustatyti saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo reglamentus

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-07 nutarimais Nr. 1308, 1309, 1310, 1311, 1312, 1313 ir 1314 buvo patvirtinti 7 regioninių parkų (Asvejos, Dieveniškių, Metelių, Panemunių, Nemuno deltos, Gražutės, Varnių) ribų ir funkcinių zonų ribų planai. Tai padės pagrindus racionaliam šių parkų teritorijų tvarkymui, užtikrins gamtinių ekosistemų apsaugą. Ši priemonė atitinka penktąjį Lietuvos Respublikos Vyriausyės prioritetą (užtikrinti švietimo, mokslo ir nacionalinės kultūros plėtrą).

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Vykdant šį uždavinį buvo numatyta parengti ir patvirtinti 7 regioninių parkų planavimo schemas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais buvo patvirtinti 7 regioninių parkų ribų ir funkcinių zonų ribų planai.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ departamento STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)

Miškų atkūrimas, apsauga ir naudojimas (kodas 3.3)

Šiai programai buvo skirta 2591 tūkst. Lt, tačiau panaudota (gauta) 2548 tūkst. Lt

Programos tikslai:

1. Miškų ūkio ir saugomų teritorijų valstybinio valdymo funkcijų vykdymas

2. Miškų sektoriaus rengimasis narystei Europos Sąjungoje

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

1 tikslui pasiekti. Dalyvauti formuojant miškų ūkio ir saugomų teritorijų tvarkymo politiką ir strategiją, organizuoti ir koordinuoti jų įgyvendinimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

2001-12-04 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Miškų ir saugomų teritorijų departamento parengtą Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymą. Šis naujos redakcijos Saugomų teritorijų įstatymas griežčiau reglamentuoja statybas saugomose teritorijose, ūkinės veiklos, žemės nuosavybės santykius. Šiame įstatyme yra suderintos kitų įstatymų, susijusių su saugomomis teritorijomis, nuostatos, atsižvelgta į Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus.

Aplinkos ministro 2001-09-07 įsakymu Nr. 448 buvo patvirtinta Apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose gabenimo tvarka. Ši tvarka užtikrins efektyvią medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo kontrolę, sudarys prielaidas užkirsti kelią medienos grobstymui privačiuose miškuose.

Aplinkos ministro 2001-09-31 įsakymu Nr. 441 buvo patvirtinta Apvaliosios medienos apskaitos tvarka. Ši tvarka sugriežtino valstybiniuose miškuose pagamintos apvaliosios medienos apskaitą, padės efektyviau kontroliuoti valstybiniuose miškuose pagamintos apvaliosios medienos gamybą ir judėjimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintos Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklės. Šios naujos Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklės atitinka naujos redakcijos Miškų įstatymo, priimto 2001-04-10, nuostatas.

Visos įgyvendintos Vyriausybės programos priemonės iš esmės atitinka trečiąjį Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetą (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Atsižvelgiant į Europos Tarybos direktyvą 68/89/EEC, reglamentuojančią žaliavinės medienos klasifikavimą ir matavimą, dalyvaujant departamento specialistams, buvo parengti ir 2001-07-01 patvirtinti Apvaliosios medienos Europos Sąjungos standartai (nacionalinis (atitinkantis Lietuvos specifines sąlygas) Europos Sąjungos standartų priedas). Ši priemonė atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmą prioritetą (rengtis narystei Europos Sąjungoje - iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos Aquis)

Miškų ir saugomų teritorijų departamentas parengė ir patvirtino 84 darbo planus ir programas pavaldžioms įstaigoms ir organizacijoms, buvo kontroliuojama, kaip šių planų ir programų laikomasi. Buvo vykdoma miško atkūrimo apimčių įvykdymo bei darbų kokybės kontrolė - iš viso valstybiniuose miškuose želdinimo darbų apimtys 2001 metais sudarė 9418 tūkst. ha. Buvo vykdoma miško kirtimo apimčių laikymosi kontrolė - pagrindinių kirtimų apimtys valstybiniuose miškuose siekė 2296 tūkst. m3. Šios priemonės iš esmės atitinka trečiąjį Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetą (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Vykdant šį uždavinį buvo numatyta parengti ir patvirtinti 84 darbo planus ir programas Miškų ir saugomų teritorijų departamento pavaldžioms įstaigoms ir organizacijoms. Patvirtinta 84 darbo planai ir programos. Buvo vykdoma efektyvi miško želdinimo darbų, miško kirtimo apimčių laikymosi kontrolė - želdinimo darbų apimtys sudarė 9418 tūkst ha, pagrindinių kirtimų apimtys valstybiniuose miškuose neviršijo planuotų - siekė 2296 tūkst. m3.

Programos uždavinys:

2 tikslui pasiekti. Miškų sektoriaus teisės normų atitikimas Europos Sąjungos reikalavimams ir jų įgyvendinimas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Pradėti, tačiau neužbaigti derinti su Europos Sąjungos reikalavimais miškų sektoriaus teisės aktai. Ši priemonė atitinka pirmą Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetą (rengtis narystei Europos Sąjungoje - iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos Aquis).

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Šis uždavinys buvo įvykdytas tik iš dalies (valstybės biudžeto asignavimai uždaviniui įvykdyti 2001 metais nebuvo panaudoti).

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

Neužbaigtas derinti su Europos Sąjunga reikiamas miškų sektoriaus teisės aktų kiekis.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys:

Priemonės įgyvendinimui yra būtina TAIEX (Techninės pagalbos keitimosi informacinis biuras) paskirto eksperto konsultacija. Tačiau TAIEX paskirtas ekspertas 2001 metais neatvyko. Jo atvykimą perkėlus į 2002 m. pirmą pusmetį, uždavinio įgyvendinimą numatyta užbaigti 2002 metais.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ departamento STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)

Specialioji Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa (kodas 3.4)

Šiai programai buvo skirta 12000 tūkst. Lt., tačiau panaudota (gauta) 11519 tūkst. Lt.

Programos tikslas

Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimas

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys

Užtikrinti bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

2001 metais buvo atlikti miškotvarkos darbai 4 miškų urėdijose, 1 nacionaliniame parke ir 1 valstybiniame rezervate, iš viso 217 tūkst. ha valstybinių miškų plote. Be to, inventorizuota 41 tūkst. ha privačių miškų. Ši priemonė iš esmės atitinka trečiąjį Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetą (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

2001 metais specialiosios Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos pajamas administravo Miškų ir saugomų teritorijų departamentas. Šios programos pajamas sudaro privalomieji miškų urėdijų atskaitymai į valstybės biudžetą. Jų dydis buvo nustatytas kiekvienai miškų urėdijai atskirai pagal jos 2001 metais ketamos biržės sortimentinę struktūrą. Nuo 2001 metų antrojo pusmečio įsigaliojus naujos redakcijos Miškų įstatymui, pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas specialiajai Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programai finansuoti miškų urėdijoms nustatomi fiksuoti privalomieji 5 proc. atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. 2001 metais šios specialiosios programos pajamos sudarė 17297,5 tūkst. Lt. Ši priemonė iš dalies atitinka trečiąjį Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetą (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą) bei penktąjį prioritetą (užtikrinti švietimo, mokslo ir nacionalinės kultūros plėtrą).

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

2001 metais specialiosios Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis buvo paruošti 27 miško mokslo-projektavimo darbai (planuota 30), išleista 10 leidinių miško tematika (planuota 8), finansuojamos 7 miškų ūkį aptarnaujančios organizacijos.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Miškų ūkio srityje: užtikrinti tvarų ir subalansuotą miškų tvarkymą, atkūrimą, apsaugą, daugiatikslį ir racionalų miško išteklių naudojimą, išsaugoti biologinę įvairovę.

Saugomų teritorijų srityje: išsaugoti (atkurti) ir racionaliai naudoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes, sudaryti sąlygas poilsiui ir pažintiniam turizmui, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes.

Aplinkos ministro 2001-06-25 įsakymu Nr. 342 Miškų ir saugomų teritorijų departamentas buvo reorganizuotas, įsteigiant Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos bei perduodant dalį Miškų ir saugomų teritorijų departamento funkcijų Aplinkos ministerijai nuo 2002-01-01. Todėl tolesnį šių veiklos krypčių koordinavimą atliks minėtos institucijos.

Aplinkos ministerijos Miškų departamento

direktoriaus pavaduotojas Vygantas Mierkis

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos

ministerijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Bezaras

LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO PRIE APLINKOS MINISTERIJOS METINĖS 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Lietuvos standartizacijos departamentas ( toliau LST ) yra Lietuvos Respublikos biudžetinė įstaiga , vykdanti viešojo administravimo funkciją. LST dalyvauja formuojant ir įgyvendinant LRV politiką standartizacijos srityje ir atlieka kitas funkcijas, numatytas Standartizacijos įstatymu ir LRV nutarimuose. LST yra nacionalinė standartizacijos institucija, palaikanti tarptautinius ryšius ir atstovaujanti LR tarptautinėse, regioninėse ( Europos ) ir užsienio valstybių standartizacijos organizacijose. LST koordinuoja visų ekonomikos sričių standartizacijos darbus ir oeganizuoja standartų priėmimą Lietuvai svarbiose srityse. LST nustato tarptautinių, Europos ir užsienio valstybių standartų taikymo Lietuvoje tvarką , dalyvauja įgyvendinant ES Acquis savo veiklos srityje ir darninant nacionalinius teisės aktus su ES Acquis. Departamentas sudaro LST technikos komitetus standartams rengti, koordinuoja jų veiklą ir prižiūri jų darbą. LST rengia standartų programas, kontroliuoja jų vykdymą, sertifikuoja kokybės vadybos sistemas, tvarko standartų ir standartizuotų terminų bei apibrėžimų duomenų bazes, LRV nustatyta tvarka teikia informaciją apie techninius reglamentus, standartus ir atitikties įvertinimo procedūras PPO ir ES ir teikia informaciją apie standartus ir kitas paslaugas firmoms, įstaigoms ir organizacijoms.

Strateginiai tikslai: Vykdyti LRV politiką standartizacijos srityje, plėtoti Lietuvos standartizacijos sistemą

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO PRIE APLINKOS MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Standartizacijos darbų koordinavimas ir plėtojimas

Skirta ir panaudota 2342.5 tūks.Lt

Programos tikslai: Įgyvendinti valstybės politiką standartizacijos srityje

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys**Rengti Lietuvos standartus

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Diegiant kokybės sistemą Departamente sudaryta koordinacinė darbo grupė, kuri organizuoja kokybės sistemos dokumentų rengimą. Parengta kokybės sistemos laikinoji sandara, bendroji procedūra, keletas procedūrų aprašymų bei atskirų veiklos sričių instrukcijų.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Lietuvos standartų projektus rengia 62 technikos komitetai ( LST TK ), kurių veiklą koordinavo ir prižiūrėjo Departamento specialistai. Parengtus Lietuvos standartų projektus įvertino, priėmė ir išleido Departamentas.

Pradėta ruoštis Lietuvos standartizacijos asociacijos steigimui : sudarytas parengiamasis komitetas, suformuotos darbo grupės asociacijos įstatams ir kitiems teisės aktams parengti

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Suderintų Lietuvos standartų projektų skaičius 3181

Programos uždavinys**Siekiant pilnos narystės CEN, CENELEC organizatuoti standartizacijos mokymo bazę, rengti metodinę dokumentaciją ir mokymus

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

2001 m. Departamentas organizavo seminarų ciklą Lietuvos pramoninkų ir verslininkų atstovams šiomis temomis :

“ Lietuvos verslo integracija į ES rinką : naujos galimybės užsienio prekybai ir investicijoms “

“ Lietuvos standartizacijos įstatymo taikymas ir įgyvendinimas

“ Europos Sąjungos reikalavimai verslui : standartai ir normatyvai “

Rengė metodinius dokumentus, skirtus Lietuvos standartų rengimui ir jų taikymui.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Parengti 2 metodiniai dokumentai ir organizuoti 8 seminarai

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO PRIE APLINKOS MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Standartizacijos programa.

Skirta ir panaudota 548.7 tūks.Lt

Programos tikslai: Didinti Europos ir tarptautinių standartų perėmimą Lietuvos standartais bei dalyvauti Europos ir tarptautinių standartizacijos organizacijų veikloje

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys**Didinti Lietuvos standartų fonde perimtų Europos ir tarptautinių standartų santykinį skaičių ir atstovauti Lietuvos interesus Europos ir tarptautinėse organizacijose

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Tam, kad tapti tikruoju CEN, CENELEC nariu būtina perimti mažiausiai 80 % parengtų Europos standartų. 2001 m. perimta 3135 Europos standartai Lietuvos standartais, tai sudaro 60 % CEN, CENELEC standartų. Šių standartų projektus parengė 60 įvairių sričių Departamento technikos komitetai ( LST TK ).

Steigiant naujus technikos komitetus 2001 m. sudaryti du nauji technikos komitetai :

LST TK 61 “ Plastikiniai vamzdynai “

LST TK 62 “ Klijai “

Dalyvaujant atitinkamų Europos ir taptautinių standartizacijos organizacijų technikos komitetų veikloje Departamento technikos komiteto TK 25 “ Rišamosios medžiagos ir silikatiniai dirbiniai “ atstovai dalyvavo CEN TK 51 “ Cementas “ darbiniame posėdyje, svarstant perengtus Europos standartų projektus. LST TK 28 “ Dujos “ atstovai dalyvavo CEN TK 234 “ Dujos “ darbiniame posėdyje, o LST TK 51 “ Maisto analizė “ atstovai dalyvavo CEN TK 275 “ Maisto analizė “ posėdyje.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Įgyvendinant Europos standartų perėmimo kaip Lietuvos standartų programą ( priemonė 3.1.2.10-P-A2 ) 2001 m. perimta 117 darniųjų ( harmonizuotų )Europos standartų, atitinkančių “ Naujojo požiūrio “ direktyvų reikalavimus.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Rengiant bei leidžiant Lietuvos standartų projektus nuo 2001 m. balandžio mėn. informacija apie Lietuvos standartų projektus viešajai apklausaibuvo skelbiama periodiniame LST biuletenyje ir LST interneto svetainėje.

Dalyvaujant Europos ir tarptautinių standartų projektų rengime ( TK posėdžiai, seminarai, konferencijos ) Departamentas gautus Europos ir tarptautinių standartų projektus teikė pastaboms ir pasiūlymams atitinkamiems Departamento technikos komitetams.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Priimta ir išleista Lietuvos 3181 standartų

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO PRIE APLINKOS MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Informacijos centro organizavimas

Skirta ir panaudota 25.0 tūks.Lt

Programos tikslai: Sukurti organizacines ir technines prielaidas, leidžiančias nustatyta tvarka keistis informacija

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys**Nustatyta tvarka keistis informacija apie techninius reglamentus, standartus ir atitikties įvertinimo procedūras pagal ES direktyvas ir PPO nuostatas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Plečiant informacijos teikimo paslaugas 2001 m atsakyta į 18 užklausų, gautų iš Lietuvos ūkio subjektų ir į 31 užklausą, gautą iš PPO narių. Atsakymų į šias užklausas rengimas buvo susijęs su informacijos paieška Lietuvoje ir kitose šalyse. Tuo tikslu parengta 20 mūsų užklausų PPO narių užklausų tarnyboms.

Vykdant PPO narystės įsipareigojimus :

pradėta notifikuoti techninių reglamentų projektai PPO sekretoriatui, pateikti notifikuotų techninių reglamentų tekstai 7 PPO narėms jų prašymu.

paskelbti Departamento interneto svetainėje ir išsiųsti atitinkamoms valstybės valdymo institucijoms 353 pranešimai apie techninių reglamentų projektus, rengiamus PPO narių.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Kuriant ir užtikrinant informacijos centro duomenų bazės funkcionavimą, papildyta Lietuvos standartų duomenų bazė 3500 standatų. Dalinai sutvarkyta ir pritaikyta duomenų įvedimui standartizuotų terminų bazės programinė įranga ir įvesta 11000 terminų. Kaupiami ir skelbiami duomenys apie sertifikuotas kokybės vadybos sistemas.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Pateikta informacijos pagal 69 užklausas

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO PRIE APLINKOS MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Vadybos sistemų sertifikavimas

Skirta ir panaudota 106.0 tūks.Lt

Programos tikslai: Teikti sertifiikacijos paslaugas mažoms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys**Išvystyti ir sustiprinti nacionalinę kokybės sistemų sertifikacijos įstaigą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Vykdant vadybos sistemų sertifikavimą, atitinkantį tarptautinius standartus ISO 9000 ( kokybės vadybos sistema ) ir ISO 14000 ( aplinkos vadybos sistema ), LST Sert dirba 15 tarptautinį pripažinimą turinčių kokybės vadybos sistemų auditorių. LST Sert sertifikavo 5 įmonių kokybės vadybos sistemas ir atliko 12 sertifikacinių bei 4 parengiamuosius auditus.

LST Sert – pirmoji Lietuvoje akredituota vadybos sistemų sertifikacijos įstaiga, kurią akreditavo Nacionalinis akreditacijos biuras ( NAB ) dviejose akreditavimo srityse ( 2001-10-10 pažymėjimas Nr. LA.04001 ).

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Atlikta 12 sertifikacinių auditų

III. LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO PRIE APLINKOS MINISTERIJOS ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

1.Siekti, kad visi technikos komitetai įsijungtų į analogiškų CEN, CENELEC technikos komitetų veiklą

2.Aktyviai dalyvauti Lietuvos standartizacijos asociacijos steigimo darbuose

3.Vystyti mokymo bazę bei organizuoti mokymus ir seminarus pramonininkų ir verslininkų atstovams

4.2003 m. pabaigoje pasiekti, kad būtų perimta 80 % Europos standartų Lietuvos standartais

5.Tęsti vykdyti užklausų tarnybos funkcijas, pranešant Pasaulinei prekybos organizacijai apie standartų metines programas, techninių reglamentų ir atitikties įvertinimo projektus. Skleisti informaciją apie PPO narių pranešimus ir koordinuoti tolomesnį keitimąsi informacija tais klausimais. Pradėti keistis informacija su Europos komisija dėl standartų ir techninių reglamentų projektų .

6.Vykdyti įmonių kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų sertifikavimą

Direktorius Brunonas Šičkus

Finansų skyriaus vedėja Dalia Veličkienė

VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS 2001 m. VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Statybos įstatymu bei Vyriausybės 1997-04-16 nutarimu Nr. 370 numatytose srityse teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Kontroliuoti ir koordinuoti apskričių viršininkų administracijų valstybinių teritorijų planavimo ir statybos inspekcijų tarnybų veiklą; organizuoti mokymus ir kelti kvalifikaciją

Strateginiai tikslai: Vykdyti teisės aktais ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytų teritorijų planavimo, projektavimo, statinių statybos ir jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo valstybinę priežiūrą bei tokią priežiūrą vykdančių tarnybų veiklos koordinavimą ir tobulinimą

II. PROGRAMOS, NUMATYTOS INSPEKCIJOS STRATEGINIAME VEIKOS PLANE APRAŠYMAS:

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinė priežiūra ir kooordinavimas,

statybos įmonių verslo veiklos atestavimas ir poatestacinė kontrolė

2001 m. valstybės biudžete numatyta 564 tūkst.Lt, gauta 559 tūkst.Lt.

Programos tikslai:

1. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros vykdymas, koordinavimas ir kontrolė.

2. Statybos valstybinės priežiūros koordinavimas ir vykdymas.

3. Projektavimo ir statybos įmonių atestavimas, poatestacinė kontrolė, teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros specialistų tobulinimo programų rengimas ir jų vykdymas.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Sudaryti prielaidas harmoningam infrastruktūros vystymuisi ir darbo aplinkos formavimui.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Patikrinti 8-ni Lietuvos Respublikos lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų projektai. Nurodžius juose pastebėtus trūkumus, jie buvo pašalinti. Pateikus teigiamas tikrinimo išvadas, visus projektus pasiūlyta patvirtinti. Patikrinti 6-i Valstybės sienos objektų detaliųjų planų projektai. Nesant juose esminių trūkumų, buvo pateiktos teigiamos tikrinimo išvados, visus projektus pasiūlyta patvirtinti.. Išnagrinėjus per 40 juridinių ir fizinių asmenų pareiškimų bei skundų dėl rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir rengimo procedūrų, nustatyti planavimo trūkumai ir pareikalauta juos pašalinti.Reikalavimai įvykdyti 100 procentų.

Programos uždavinys:

1.2.Pašalinti dar pasitaikančius apskričių viršininkų administracijų tarnybų šiurkščius pažeidimus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Patikrintas apskričių viršininkų atliekamos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros vykdymas 3 – jose apskrityse. Nustatyti ir nurodyti tos veiklos vykdymo trūkumai, pateikti pasiūlymai dėl darbo kokybės.Pastoviai metų eigoje teiktos konsultacijos teritorijų planavimu ir teritorijų planavimo priežiūros klausimais suinteresuotiems teritorijų planavimo dalyviams bei fiziniams ir juridiniams asmenims.

Programos uždavinys:

2.1.Siekiant užtikrinti norminių reikalavimų statiniams įgyvendinimą, kontroliuoti apskričių viršininkų

administracijų VTPSI tarnybų, atliekančių teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą veiklą, surengti seminarus patikrinimo metu iškilusių problemų aptarimui.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Patikrinta 5-ių apskričių (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Vilniaus, Utenos) viršininkų administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybų veikla, išnagrinėti 74 ypatingos svarbos statinių projektai, patikrinti 44 sudėtingi statomi objektai ir 32 naudojami statiniai. Tarnyboms surengti 4 seminarai, iš jų vienas pagal trijų dienų mokymo programą. Atskleisti normatyvinių statybos dokumentų pažeidimai apsvarstyti 3-juose aptarimuose ir 4-iuose minėtuose seminaruose, išvados panaudotos norminių dokumentų ( STR.07.01:1999 ir STR.11.01.2000) tobulinimui. Apskričių tarnybos išdavė 8748 statybos leidimus, pripažino tinkamais naudoti 12038 statinius, surašė 557 savavališkos statybos aktus, paskyrė 525 administracines baudas 221775 Lt sumai; 80 savavališkų statinių nugriauta, 160 savavališkų statybų sustabdyta.

Programos uždavinys:

2.2. Leidimų statyti statinius, susijusius su valstybės paslaptimis, išdavimas, statybos ir naudojimo priežiūros organizavimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Naujų statinių, susijusių su valstybės paslaptimis, statyba 2001m. nepradėta. Atlikti 3 statomų specialios paskirties statinių patikrinimai, pareikalauta pašalinti nuokrypas nuo projektų ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų.Dėl patikrinimų metu nustatytų esminių projekto ir normatyvinių dokumentų pažeidimų Šaudmenų gamykla nebuvo pripažinta tinkama naudoti; nurodytieji defektai jau baigiami šalinti.

Programos uždavinys:

2.3. Įvertinti pasirinktų ekspertizės įmonių ekspertizės išvadų ir projektavimo įmonių parengtų statinių projektų kokybę.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Patikrinta UAB„ Statybos projektų ekspertizės centras ” 15-kos ypatingos svarbos statinių projektų ekspertizės išvados, iš jų 7-ios pripažintos neatitinkančios reikalavimų. Trūkumus pareikalauta pašalinti, be to patikrinimo išvados pateiktos Ekspertavimo įmonių atestavimo komisijai su pasiūlymais atitinkamai įvertinti šios įmonės veiklą.

Programos uždavinys:

3.1. Statybos ir projektavimo įmonių atestavimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Naujai atestuotų įmonių ypatingos svarbos statiniams projektuoti, statyti – 228, iš jų užsienio valstybių firmų – 12, naujai atestuota įmonių ne ypatingos svarbos statiniams projektuoti, statyti – 27.

Peratestuota įmonių (pasibaigus atestatų galiojimo terminui) ypatingos svarbos statiniams projektuoti, statyti – 101. Peratestuota įmonių (pasibaigus atestatų galiojimo terminui) ne ypatingos svarbos statiniams projektuoti, statyti – 7. Atestuota įmonių naujai veiklai (papildyti įmonių galiojantys atestatai) ypatingos svarbos statiniams projektuoti, statyti – 81. Atestavimo komisijos sprendimu vėlesniam laikui atidėtas 38 įmonių atestavimas.

Inspekcija teikė Atestavimo komisijai Bondario individualią firmą „Boresta” ir UAB „Avona” dėl jų atestatų galiojimo panaikinimo už statybos normatyvinių dokumentų reikalavimų pažeidimus. Įmonėms įvykdžius reikalavimus, apsiribota įspėjimais.

Programos uždavinys:

3.2. Statybos ir projektavimo įmonių poatestacinė kontrolė.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Inspekcijos darbuotojai patikrino 10 įmonių atliekamų darbų kokybę statybos aikštelėse bei kaip šiose įmonėse laikomasi normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Kartu su apskričių VTPSI tarnybomis patikrintas 37 įmonių pasirengimas atlikti ypatingos ir ne ypatingos svarbos statinių projektavimo ir statybos darbus. Kartu su specialiąją valstybinę priežiūrą vykdančiomis institucijomis patikrintas 55 įmonių pasirengimas atlikti specialiuosius statybos darbus. Kartu su Informacinės sistemos duomenų tvarkymo centru patikrintas 359 įmonių dirbančiųjų skaičius (atitikimas duomenims, įmonių nurodytiems pateiktuose atestavimui dokumentuose).Tvarkomi atestuotų įmonių registrai (du). Informacija apie atestuotas įmones ir atestatų panaikinimą pateikta visuomenei.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Strateginiame veiklos plane numatytų tikslų ir uždavinių vykdymas;

Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo problemų sprendimas (parengti poįstatyminius aktus, organizuoti jų vykdymą apskrityse ir savivaldybėse);

Dalyvavimas rengiant statinių naudojimo priežiūros įstatymo koncepciją;

Dalyvavimas sprendžiant potencialiai pavojingų statinių privalomosios ir valstybinės priežiūros sutvarkymo problemas;

Nelegalių statybų prie vandens telkinių prevencija ir padarinių šalinimas;

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros pareigūnų kvalifikacijos ir jų atestavimo programos rengimas ir vykdymas.

Viršininko pavaduotojas V. Leonavičius

FINANSŲ MINISTERIJOS 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI

Misija: kurti ir vykdyti efektyvią valstybės finansų politiką, siekiant užtikrinti šalies makroekonominį stabilumą ir ekonomikos plėtrą.

Strateginiai tikslai:

Sukurti efektyvią ir šiuolaikišką mokesčių sistemą.

Užtikrinti, kad valstybės finansiniai ištekliai būtų planuojami ir naudojami racionaliai ir pagal paskirtį.

Efektyviai valdyti valstybės skolą.

Pertvarkyti šalies finansų sistemą rengiantis Lietuvos narystei Europos Sąjungoje 2004 metais.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS

Finansų politikos planavimas ir įgyvendinimas (1 388 054 tūkst. Lt)

Programos tikslas – valstybės finansų valdymas.

Programos uždavinys – Lietuvos Respublikos nacionalinis biudžetas ir kiti valstybės fondai.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Viena iš Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių – reguliariai vertinti Lietuvos Respublikos ūkio ekonominę būklę ir teikti pasiūlymus dėl ekonominės politikos tikslinimo. Lietuvos Respublikos ūkio ekonominė būklė vertinama reguliariai (kas ketvirtį). Finansų ministerija kas ketvirtį teikia Ūkio ministerijai savo reguliavimo srities ekonominės būklės apžvalgą. Informacija Ūkio ministerijai teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarime Nr. 334 „Dėl reguliaraus Lietuvos Respublikos ūkio būklės įvertinimo ir ekonominės politikos tikslinimo tvarkos“ nustatytais terminais: kovo 1 d. (metų), birželio 1 d. (I ketvirčio), rugsėjo 1 d. (I pusmečio) ir gruodžio 1 d. (9 mėnesių).

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse nustatyta, planuojant biudžetą, užtikrinti, kad būtų laikomasi biudžeto deficito limito. Bendrojo šalies biudžeto fiskalinis deficitas 2001 metais buvo 723,2 mln. litų (1,5 proc. BVP). Sudarant biudžetą, buvo įvertinti visi finansiniai įsipareigojimai ir jų vykdymas. Valstybės biudžeto deficitas buvo 654,6 mln. litų (1,36 proc. BVP), kaip ir buvo numatyta peržiūrint fiskalinių rodiklių įvykdymą. Buvo įvertinta mokesčių įstatymų pakeitimų ir papildymų, muitų tarifų keitimo, kvotų nustatymo įtaka nacionaliniam biudžetui ir kitiems valstybės fondams bei parengti alternatyvūs pasiūlymai ir pateiktos pastabos.

Vykdant priemonę, pagal kurią numatyta perimti iš Ūkio ministerijos makroekonominių rodiklių prognozės koordinavimo funkciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 269 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ buvo iš dalies pakeisti Finansų ministerijos nuostatai, numatant, kad Finansų ministerija organizuoja kartu su Lietuvos banku, ministerijomis ir kitomis valstybės institucijomis Lietuvos ūkio socialinės ir ekonominės plėtros prognozių rengimą. Lietuvos ūkio plėtros prognozę Finansų ministerija paskelbė 2001 metų balandžio 2 d. bei patikslino ją 2001 metų lapkričio 26 dieną. Ši priemonė atitinka ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2001 metų plano priemones, pagal kurias numatyta kasmet rengti vidutinės trukmės laikotarpio (trimetes) Lietuvos Respublikos ūkio socialinės ir ekonominės plėtros prognozes (priemonės kodas 2.2.2-P-A7) bei įgyvendinti makroekonominių rodiklių prognozių koordinavimo funkcijas Finansų ministerijoje (priemonės kodas 4.1-P-B13). Tačiau ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2001 metų plane nurodyti administraciniai-instituciniai bei finansavimo poreikiai nebuvo patenkinti.

Atsižvelgiant į priemonę, pagal kurią numatyta siekti didesnio fiskalinės politikos ir duomenų skaidrumo, internete skelbiami fiskaliniai rodikliai. Vykdant EPM įsipareigojimus, užpildytas TVF fiskalinio skaidrumo klausimynas ir paprašyta įvertinti, kaip šalis atitinka tarptautinius reikalavimus dėl fiskalinio skaidrumo. Pagal Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus Finansų ministerijos interneto svetainėje skelbiami duomenys: nacionalinio biudžeto vykdymo (kas mėnesį), savivaldybių biudžetų pajamų plano vykdymo (kas mėnesį), valstybės biudžeto vykdymo (kas ketvirtį), konsoliduoto centrinio šalies biudžeto (kas ketvirtį), kreditorinio įsiskolinimo (kas ketvirtį), konsoliduoto bendro šalies biudžeto (metiniai duomenys). Taip pat skelbiama Lietuvos ekonominė programa laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą, kurioje išdėstyta fiskalinio deficito politika, bendrojo šalies biudžeto projekcijos 2001 - 2004 metams. Programa parengta vadovaujantis Europos Komisijos ekonomikos ir finansinių reikalų generalinio direktorato nustatytais reikalavimais. Programą parengė darbo grupė, Vyriausybei pavedus, sudaryta Lietuvos finansų ministro įsakymu. Programą patvirtino Lietuvos Vyriausybė. 2001 m. spalio 1 d. ji pateikta Europos Komisijai. Lietuvos ekonominę programą laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą sudaro keturios pagrindinės dalys, kuriose apžvelgiami pastarųjų metų Lietuvos ekonomikos pokyčiai, planuojama pinigų politika, fiskalinė politika bei numatomos struktūrinės reformos. Ši programa yra ne tik ekonominis, bet ir politinis dokumentas, kuriame išdėstyti politiniai Vyriausybės įsipareigojimai sėkmingai įvykdyti ekonomikos ir struktūrines reformas. Programos parengimas reiškia kokybiškai naują Lietuvos ir Europos Sąjungos santykių etapą – ekonominės politikos derinimą ir koordinavimą. Tai yra neatsiejama tolygaus Lietuvos integravimosi į Europos Sąjungos bendrosios rinkos funkcionavimą sąlyga.

Siekiant, kad, rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, būtų teikiami pagrįsti pasiūlymai dėl valstybės vykdomų funkcijų ir savivaldybėms pavestų funkcijų finansavimo, buvo numatyta parengti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, kurių reikia savivaldybėms pavestoms funkcijoms vykdyti, apskaičiavimo metodiką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. pasitarimo sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti apskaičiavimo metodikos“ (protokolo Nr. 17, 6 klausimas), finansų ministras 2001 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 101 patvirtino Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti apskaičiavimo laikinąsias rekomendacijas. Pagal šią metodiką 2002 metams valstybės biudžeto pervedamos lėšos (speciali tikslinė dotacija) atitinkamai valstybinei (perduotai savivaldybėms) funkcijai vykdyti apskaičiuotos taikant bendrą visoms savivaldybėms šių lėšų poreikio nustatymo metodiką. Numatoma, kad valstybės institucijos ir Vyriausybės įstaigos, atsižvelgdamos į įgyvendinimo praktiką, prireikus pateiks pasiūlymus dėl šių rekomendacijų patikslinimo.

Siekiant Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą suderinti su jau priimtų ir numatomų priimti įstatymų nuostatomis, 2001 m. spalio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio nuostatos įgalins savivaldybes pagerinti savo biudžetų finansinę būklę, subalansuoti savivaldybių funkcijas su finansiniais ištekliais, stiprinti finansinę drausmę, efektyviau vykdyti kreditorinio įsiskolinimo stebėseną.

Siekiant labiau sukonkretinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšomis išlaikomų įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo, valdymo, finansavimo ir kitus jų veiklos pagrindus, parengtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo projektas. Projektas apsvarstytas Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje ir grąžintas tikslinti. Šiuo metu rengiamas patikslintas įstatymo projektas.

Siekiant pagerinti lėšų investicijų projektams finansuoti planavimą bei projektų finansavimą, numatyta vykdyti investicijų projektų, finansuojamų naudojant valstybės paramą, įgyvendinimo ir po to vykdomos veiklos stebėseną. Priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. 478 „Dėl valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės tvarkos patvirtinimo“, sunorminta investicijų įgyvendinimo ir vykdomos veiklos stebėsenos tvarka. Stebėsena atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį. Biudžeto departamento investicijų skyrius yra surinkęs stebėsenos 2001 metų informaciją. Rengiant Valstybės investicijų programos projektą, tęsiamų investicijų projektų stebėsena atliekama papildomai pagal poreikį.

Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės tvarka, parengta atsižvelgiant į strateginio planavimo ir programinio biudžeto rengimo principus.

Siekiant suderinti valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymą ir vykdymą su strateginio planavimo nuostatomis, buvo numatyta parengti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarkos projektą. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarkos patvirtinimo“. Joje reglamentuojama valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių projektų rengimas, valstybės biudžeto išlaidų sąmatų sudarymas, specialiųjų programų sudarymas ir vykdymas, savivaldybių biudžetų rengimas ir tvirtinimas, biudžetų vykdymas ir atskaitomybė, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų skoliniai santykiai, valstybės vardu gaunamos negrąžintinos paramos naudojimas, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir nacionalinio biudžeto lėšų, naudojamų projektams arba programoms bendrai finansuoti, valdymas, asignavimų valdytojų pareigų ir teisių, įgyvendinimas bei kiti klausimai.

Viena iš priemonių – planuoti biudžeto projekte lėšas konkretiems tikslams pasiekti. Ją vykdant, 2002 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektas buvo rengiamas atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus strateginius tikslus (prioritetus). Ši nuostata įtvirtinta Strateginio planavimo metodikoje. Jos bus laikomasi rengiant ir kitų metų valstybės biudžeto projektą.

Siekiant likviduoti valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir ūkio subjektų tarpusavio įsiskolinimus, buvo parengti konkretūs pasiūlymai dėl ūkio subjektų ir valstybės bei savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 9 d. posėdžio protokolo Nr. 22 nuostatas, buvo nuolat nagrinėjama, kaip vykdomas Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 10 straipsnis, pagal kurį asignavimų valdytojai, savivaldybės ir biudžetinių įstaigų vadovai įpareigojami numatyti reikiamas lėšas sumokėti už suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes. Vyriausybei kas ketvirtį buvo teikiami asignavimų valdytojų, kurie nesumažino kreditorinio įsiskolinimo, sąrašai su išvadomis bei pasiūlymais. Siekiant sumažinti įsiskolinimus, Lietuvos Respublikos 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad speciali tikslinė dotacija 1997–2000 metų savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms, priimtoms skaičiuojant 1997–2000 metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, iš dalies dengti skiriama savivaldybių biudžetinių įstaigų įsiskolinimui kreditoriams, susidariusiam iki 2002 m. sausio 1 d., dengti pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šio įsiskolinimo dengimo grafikus ir kitoms savivaldybių biudžetų skoloms dengti. Nustatyta, kad savivaldybės kiekvienam ketvirčiui pasibaigus turės pateikti Finansų ministerijai informaciją apie specialios tikslinės dotacijos, skirtos įsiskolinimui kreditoriams dengti, panaudojimą. Minėto įstatymo 14 straipsnyje valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, savivaldybėms ir biudžetinių įstaigų vadovams pavesta, sudarant 2002 metų išlaidų sąmatas, numatyti reikiamus asignavimus 2002 m. sausio 1 d. esamiems įsiskolinimams už suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes padengti. Valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijoms pavesta tikrinti, ar laikomasi šios nuostatos ir ar teisingai sudaromos bei vykdomos išlaidų sąmatos.

Siekiant Strateginio planavimo metodiką suderinti su kitų teisės aktų nuostatomis, buvo numatyta ją patikslinti. Strateginio planavimo metodikos patikslinimo projektas buvo parengtas darbo grupėje. Siekiant sukurti strateginio planavimo dokumentą, atspindintį valstybės ilgalaikės raidos viziją, darbo grupė parengė valstybės ilgalaikės raidos strategijos rengimo koncepciją. Ši koncepcija patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr.1463. Šiuo metu darbo grupė tikslina metodiką. Numatoma, kad artimiausiu metu minėti darbai bus pabaigti.

Viena iš Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių – rengiant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, siekti, kad žemės ūkio gamybai, žaliavos perdirbimo pramonės ir kaimo plėtrai būtų numatyta 10 procentų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (ši nuostata yra ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse). Priemonė nustatyta siekiant sudaryti sąlygas žemės ūkio produkcijos gamintojams ir perdirbamajai pramonei didinti produkcijos konkurencingumą bei pasirengti dalyvauti Europos Sąjungos rinkose. Žemės ūkiui, miškininkystei, žuvininkystei ir veterinarijai 2001 metais skirta 8,4 proc. valstybės biudžeto lėšų. Šiai valstybės funkcijai finansuoti iš įvairių šaltinių skirta 14,6 proc. valstybės biudžeto lėšų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 16 straipsnis prieštarauja Konstitucijos 129 straipsniui ir 131 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 16 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse numatyta užtikrinti SAPARD programos bendrą finansavimą, remiantis Europos Sąjungos kasmet skiriamais finansinės paramos asignavimais, kurie tvirtinami metinėse finansavimo sutartyse (ši nuostata yra ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse). 2001 metais SAPARD paramos programai bendrai finansuoti skirtos lėšos (45 mln. litų) liko nepanaudotos. SAPARD parama pradėta naudoti 2002 metais. Specialiosios nacionalinės kaimo plėtros programos SAPARD programai įgyvendinti 2000-2006 metais numatytos lėšos, nepanaudotos 2001 metais, atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 14 straipsnio nuostatas, perkeltos į 2002 metus. Be to, 2002 metų valstybės biudžete šiam tikslui dar skirta 45 mln. litų ir tai visiškai užtikrina SAPARD programos bendrą finansavimą. Priemonė yra svarbi pasirengimui narystei Europos Sąjungoje.

Atsižvelgiant į Vyriausybės strateginį tikslą - rengtis narystei Europos Sąjungoje - bei įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas 77/1231 EB, 95/2988 EB, 97/2064 EB, 99/1260 EB, 99/1266 EB, 99/1267 EB, Finansų ministerijoje buvo įsteigtas savarankiškas padalinys - Vidaus audito metodologijos skyrius, atsakingas už vidaus audito metodikos kūrimą ir plėtrą valstybiniame sektoriuje, taip pat už vidaus audito funkcionavimo analizę ir išorinį vertinimą. 2001 metų viduryje, siekiant integruoti ir sustiprinti atsakomybę už vidaus audito ir vidaus finansų kontrolės plėtrą, įkurtas Finansų kontrolės metodologijos departamentas, kurio pagrindiniai uždaviniai yra dalyvauti formuojant vidaus audito sistemų ir vidaus finansų kontrolės (toliau vadinama - finansų kontrolė) plėtros politiką valstybės institucijose, įstaigose ir įmonėse, dalyvauti formuojant valstybinio sektoriaus vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijų tobulinimo politiką, rengti teisės aktus ir metodines medžiagas valstybinio sektoriaus vidaus audito ir finansų kontrolės klausimais ir koordinuoti jų taikymą, derinti kitų valstybės institucijų paruoštų norminių teisės aktų vidaus audito ir finansų kontrolės klausimais projektus, analizuoti ir vertinti valstybinio sektoriaus vidaus audito sistemos būklę bei Vidaus audito reikalavimų ir kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių vidaus auditą, taikymą valstybiniame sektoriuje.

Vykdydama Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, Finansų ministerija 2001 metų spalio 29 d. pateikė Vyriausybei kartu su Lietuvos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutu parengtus ir Vidaus audito komiteto prie Lietuvos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto patvirtintus Vidaus kontrolės vertinimo metodinius nurodymus (ši priemonė numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse). Šiems nurodymams pritarė Nuolatinė tarpžinybinė komisija vidaus audito sistemos kūrimui valstybiniame sektoriuje koordinuoti. Nurodymuose yra nustatyta institucijų (įstaigų) vadovų atsakomybė už vidaus kontrolės organizavimą, taip pat vidaus kontrolės sistemos principai ir vidaus kontrolės sistemų vertinimo nuorodos. Pažymėtina, kad ši priemonė svarbi rengiantis narystei Europos Sąjungoje.

Taip pat buvo parengta Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų vykdymo vertinimo tvarka. Ji patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų vykdymo vertinimo tvarkos patvirtinimo“. Pagal šią tvarką atliekama asignavimų valdytojų programų vykdymo kontrolė ir vertinimas, kurių rezultatai naudojami rengiant valstybės biudžeto projektą. Programų vykdymo vertinimas yra vidaus audito sudedamoji dalis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse numatyta apskaičiuoti ir prognozuoti fiskalinio deficito dydį ir kitus Tarptautinio valiutos fondo memorandume nustatytus rodiklius. Fiskaliniai rodikliai prognozuojami trejiems metams. Juos prognozuojant, laikomasi TVF įsipareigojimų.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių, pagal kurias numatyta, rengiant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus, siekti, kad žemės ūkiui būtų skiriama ne mažiau kaip 10 procentų Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto lėšų (iš nacionalinio biudžeto ir kitų finansinių šaltinių), užtikrinti bendrą SAPARD programos finansavimą bei parengti valstybės įmonių ir įstaigų vidaus kontrolės sistemų vertinimo metodinius nurodymus, vykdymas aptartas kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 .

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Viena iš Teisės derinimo priemonių 2001 metų plane numatytų finansų kontrolės priemonių yra parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito standartų, atitinkančių tarptautinius vidaus audito standartus, patvirtinimo projektą. Įgyvendindama šią priemonę bei Valstybinio sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos sukūrimo programos (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1247 „Dėl Valstybinio sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos sukūrimo programos patvirtinimo“) priemonę, pagal kurią Finansų ministerijai pavesta kartu su Lietuvos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutu parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito standartų, atitinkančių tarptautinius vidaus audito standartus, patvirtinimo“ projektą, Finansų ministerija kartu su Lietuvos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutu 2001 m. liepos mėnesį parengė ir pateikė Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito reikalavimų patvirtinimo“ projektą. Jį priėmus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. 1116), valstybės įmonės (įstaigos) vidaus audito tarnybai (vidaus auditoriui) nustatytos pagrindinės vidaus audito atlikimo sąlygos, taisyklės, principai ir kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų atliekama ir skatinama kokybiška vidaus audito veikla, bei vidaus auditoriaus privalomos elgesio normos. Taip pat yra įgyvendintos atitinkamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 127 „Dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito“, šiuo nutarimu patvirtintų Valstybės įmonės ar įstaigos vidaus audito tarnybos nuostatų, Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos „Finansų kontrolė“ (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1487 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo“) nuostatos ir Europos Komisijos atstovų rekomendacijos. Pažymėtina, kad Vidaus audito reikalavimai buvo parengti atsižvelgiant į tarptautinius vidaus audito standartus.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Finansų ministerija 2001 metais įgyvendino priemones, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 patvirtintą Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarką iš Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytų lėšų savivaldybėms kompensuota jų išmokėtos sumos žalai atlyginti – 19884,3 tūkst. litų.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą savivaldybėms pervestos visos joms priklausančios dotacijos: valstybės biudžeto specialios dotacijos – 14527 tūkst. litų (iš jų nepanaudotų 316,4 tūkst. litų grąžinta valstybės biudžetui); valstybės biudžeto bendroji dotacija – 89426 tūkst. litų; valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija – 147095 tūkst. litų.

Buvusiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jiems prilygintiems asmenims arba jų įpėdiniams prarastas turtas buvo grąžinamas arba jo vertė atlyginama pagal Lietuvos Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. 368 „Dėl asmenų, kurių iškeldinimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ir kurie pripažinti reabilituotais, turtinių ir asmeninių neturtinių teisių, taip pat dėl jų pilietinės garbės ir orumo gynimo“. Šis nutarimas, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymu, nuo 1999 m. gruodžio 31 d. neteko galios. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 1238 „Dėl kompensacijų už konfiskuotą turtą buvusiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jiems prilygintiems asmenims arba jų įpėdiniams perskaičiavimo“ buvusiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jiems prilygintiems asmenims arba jų įpėdiniams perskaičiuotos santykiu 1 litas už 1 rublį nuo 1993 m. birželio 25 d. iki 2000 m. spalio 21 d. jau išmokėtos konfiskuoto turto vertės atlyginimo sumos bei konfiskuoto turto vertės atlyginimo sumos, dėl kurių buvo priimti sprendimai pagal Lietuvos Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. 368, tačiau jos nebuvo išmokėtos iki 2000 m. spalio 21 dienos. 2001 metais valstybės biudžete pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 1238 perskaičiuotoms kompensacijoms už prarastą turtą buvo numatyta 2667 tūkst. litų, kurie pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 170 „Dėl Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžete numatytų asignavimų perskaičiuotoms kompensacijoms už konfiskuotą turtą buvusiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jiems prilygintiems asmenims arba jų įpėdiniams išmokėti paskirstymo savivaldybėms“ buvo paskirstyti savivaldybėms. Visa ši 2001 metų valstybės biudžete numatyta asignavimų suma 2001 metais savivaldybėms pervesta.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Nustatant vertinimo kriterijus, buvo pasitelktas ekspertinis procesų vertinimas, pagal tuo metu buvusią situaciją. Rezultatai, pasiekti įgyvendinant programos priemones, atitinka planuotus vertinimo kriterijus ir rodiklius.

Tobulinant finansinio valdymo priemones, sukurtas ir įdiegtas (80 proc.) ketvirtinio prognozavimo, analizės ir stebėsenos makromodelis. Laiku įvertinti finansiniai pasiūlymai ir teikti nauji alternatyvūs fiskalinės politikos pasiūlymai (100 proc.).

Biudžeto sandaros reformą buvo planuota įgyvendinti 60 procentų. I pusmetį buvo atlikti dideli darbai tęsiant reformą, tačiau šiuo laikotarpiu reforma vyko ne taip sparčiai dėl Nacionalinio plėtros plano koncepcijos praktinio įgyvendinimo (reikėjo suformuoti atitinkamus administracinius gebėjimus, pertvarkyti Finansų ministerijos struktūrą ir įkurti naujus padalinius), taip pat dėl Vyriausybių kaitos (pakeisti trejų metų biudžeto prioritetai ir į tai reikėjo atsižvelgti sudarant biudžetą). Vertinant priemonės įgyvendinimą per metus, reikėtų pažymėti, kad iš esmės reforma vyko sparčiai ir pasiekti teigiami poslinkiai biudžeto sudarymo procesuose.

Kriterijus, pagal kurį numatyta iš Ūkio ministerijos perimti investicijų planavimo funkcijas, įgyvendintas (100 proc.). Dokumentai, kurių reikia minėtoms funkcijoms perimti, parengti dar 2001 m. I pusmetį. Tai leido II pusmetyje laiku parengti bei pateikti Vyriausybei ir Seimui Valstybės investicijų programos projektą.

Planuotas valstybės nebiudžetinių fondų perėmimas į biudžetą įvykdytas (75 proc.). Nuo 2001 metų, atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas, per valstybės biudžetą pradėta perskirstyti dauguma nebiudžetinių fondų. Nuo 2002 metų jau ir Kelių fondas perskirstomas per biudžetą.

Vertinimo kriterijuose nustatyta, kad kvalifikacijai kelti vienam darbuotojui bus skiriama po 4 valandas. Šio kriterijaus vykdymą sunku įvertinti, nes nebuvo užtikrinta formali kvalifikacijai kelti skirto laiko apskaita. Tačiau galima būtų teigti, kad kriterijus iš esmės įvykdytas. Reikėtų pažymėti, kad Biudžeto departamento darbuotojai ne tik patys dalyvavo kursuose ar mokymuose kaip klausytojai, tačiau dalyvavo pagal USAID projektą „The Capacity Building Program under the transit – Europe project“ atnaujinant bei dėstant parengtą mokymo medžiagą Finansų ministerijos mokymo centre. Finansų ministerijos darbuotojai dalyvavo mokymuose, surengtuose pagal SPP-1 programą (mokymai vyko 6 mėnesius, kas mėnesį vyko keleto darbo dienų kursai, buvo rašomi ir vertinami kursiniai darbai), taip pat kituose mokymuose (pvz., dėl Valstybės biudžeto apskaitos ir mokėjimų sistemos ir kt.).

Programos uždavinys – mokesčių politika.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Šio uždavinio įgyvendinimo priemonės nustatytos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos strateginius prioritetus – rengtis narystei Europos Sąjungoje ir užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, buvo parengtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo“ 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kurio tikslas padidinti nedeklaruojamą minimumą ir nustatyti, kad gyventojai, kurie jau deklaruoja pajamas, papildomai jų nedeklaruos. Jam Vyriausybė pritarė 2001 m. kovo 30 dieną.

Viena iš priemonių – rengiamame Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų ir turto deklaravimo įstatyme numatyti sąlygas savarankiškai dirbti išsipirkus vienkartinį patentą. Šios priemonės nuostatos numatytos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekte, kuris šiuo metu pateiktas Vyriausybei. Vyriausybė sprendimo dėl jo dar nepriėmė.

Siekiant suderinti prekių apmokestinimą akcizais su atitinkamomis Europos Sąjungos direktyvomis, reglamentuojančiomis apmokestinimą akcizais, buvo parengtas naujos redakcijos Akcizų įstatymo projektas, kuris priimtas 2001 m. spalio 30 d. (įstatymas Nr. IX-569).

Siekiant suderinti apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu su Europos Sąjungos acquis nuostatomis pridėtinės vertės mokesčio srityje, buvo parengtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas. Šiam projektui Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 2001 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1375 ir pateikė jį Lietuvos Respublikos Seimui.

Įgyvendinant nuostatą keisti visus mokesčių įstatymus, kuriuose numatytos lengvatos, 2001 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas Pelno mokesčio įstatymas, pagal kurį buvo atsisakyta lengvatos investicijoms, kaip žalingos konkurencijos mokesčių srityje, ir nustatytas mažesnis 15 procentų pelno mokesčio tarifas. Be to, Vyriausybė 2001 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1375 pritarė naujos redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektui, kurio tikslas – suderinti apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu su Europos Sąjungos acquis nuostatomis pridėtinės vertės mokesčio srityje.

Vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, buvo parengtas Labdaros ir paramos įstatymo 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymas priimtas 2001 m. gruodžio 21 dieną. Jame nustatyta, kad ataskaitos apie gaunamą ir (arba) teikiamą labdarą ir (arba) paramą Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos kartą per metus.

Siekiant suderinti Muitinės kodekso nuostatas su Europos Sąjungos nuostatomis, 2001 m. gruodžio 4 d. buvo priimtas Muitinės kodekso 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 25, 26, 27, 30, 31, 36, 37, 39, 40, 41, 43, 44, 45, 47, 50, 52, 56, 57, 63, 66, 68, 72, 76, 77, 79, 81, 90, 92, 93, 94, 97, 106, 110, 112, 118, 119, 125, 128, 132, 137, 139, 141, 157, 160, 162, 163, 165, 170, 172, 178, 185, 186, 187, 188, 189, 193, 197, 198, 2002, 203, 205, 206, 208, 213, 214, 215, 216, 217, 219, 223, 225, 226, 227, 228, 229 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5-1, 54-1, 54-2, 56-1, 85-1, 150-1, 165-1, 195-1, 198-1, 216-1, 216-2, 216-3, 216-4, 216-5, 216-6 straipsniais įstatymas.

Įgyvendinant priemonę, pagal kurią numatyta parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl muitų (ir mokesčių) grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti, kai muitai (ir mokesčiai) įregistruoti nepagrįstai ir muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia, tvarkos projektą, 2002 m. sausio 14 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 36 „Dėl muitų ir mokesčių grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti tvarkos patvirtinimo“. Jo tikslas – detaliai reglamentuoti muitų ir mokesčių grąžinimą, atsisakymą juos išieškoti bei suderinti su Europos Sąjungos nuostatomis.

Siekiant užtikrinti sėkmingą socialinio draudimo įmokų ir mokesčių administravimo sujungimą bei vientisos įmokų ir mokesčių sistemos sukūrimą, buvo numatyta parengti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir nacionalinio biudžeto mokesčius administruojančių institucijų struktūrų sujungimo planą. Šiuo metu minėtas planas suderintas ir artimiausiu metu bus patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko.

Siekiant detaliai reglamentuoti mokesčių mokėjimo muitinėje tvarką, parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 43 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 748 „Dėl mokesčių mokėjimo muitinėje tvarkos“ dalinio pakeitimo“.

Siekiant naujai reglamentuoti mokestinių ginčų nagrinėjimo, patikrinimų, mokestinių nepriemokų išieškojimo procesą bei sureguliuoti mokesčio administratorių ir mokesčių mokėtojų teises ir pareigas, buvo parengtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Įstatymas priimtas 2001 m. birželio 26 dieną.

Įgyvendinant priemonę, pagal kurią numatyta parengti teisės aktus, leidžiančius atsisakyti specialių blankų naudojimo, 2001 m. birželio 8 d. buvo išleistas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas Nr. 168 „Dėl Finansų ministro 1997 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 164 „Dėl važtaraščių blankų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarkos“ dalinio pakeitimo“ ir finansų ministro įsakymas Nr. 169 „Dėl važtaraščių rekvizitų nustatymo“, reglamentuojantis specialių važtaraščių naudojimą tik pervežant akcizines prekes, kitų prekių pervežimui paliekant laisvos formos dokumentą.

Siekiant su Europos Sąjungos direktyvomis suderinti prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros atlikimo tvarką, muitinės sandėlių įsteigimo tvarką ir muitinės sandėlio taisykles, muitinės prižiūrimo prekių sunaikinimo tvarką bei negrąžinamojo eksporto muitinės procedūros atlikimo tvarką, atitinkamai buvo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 1557 „Dėl Prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 744 „Dėl Muitinės sandėlių steigimo ir veiklos taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 705 „Dėl Muitinės prižiūrimo prekių sunaikinimo tvarkos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 766 „Dėl negrąžinamojo eksporto procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo“.

Viena iš priemonių – prisijungti prie 1972 metų muitinės konvencijos dėl konteinerių, siekiant užtikrinti šios konvencijos nuostatų taikymą Lietuvoje. 2001 m. lapkričio 27 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl 1972 metų Muitinės konvencijos dėl konteinerių ratifikavimo.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse buvo numatyta nustatyti cukraus sektoriaus mokesčius: cukraus mokestį, pakeičiantį cukraus akcizą, ir virškvotinio cukraus mokestį. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos cukraus mokesčio įstatymą (2002 m. sausio 24 d. Nr. IX-728) ir Lietuvos Respublikos baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymą (2002 m. sausio 24 d. Nr. IX-729). Cukraus mokesčio įstatymo tikslas – apsaugoti Lietuvos cukraus rinką, Baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymo tikslas – įgyvendinti Europos Sąjungos cukraus rinkos reguliavimo priemones, kurių pagrindinė - virškvotinės baltojo cukraus produkcijos administravimo sistema.

Siekiant užtikrinti sėkmingą socialinio draudimo įmokų ir mokesčių administravimo sujungimą, numatyta papildomai apsvarstyti ir atnaujinti valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimo perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai parengimo darbų vykdymo planą, jį vykdyti. Planas atnaujintas 2001 metų IV ketvirtyje (jį įgyvendinti numatyta 2003 m. I ketvirtį).

Vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, buvo parengta ir pateikta Vyriausybei mokesčių koncepcija, kurios tikslas nubrėžti būsimos Lietuvos Respublikos mokesčių sistemos gaires, jos reformavimo kryptis siekiant sukurti darnią, šiuolaikinę Lietuvos Respublikos mokesčių sistemą, skatinančią sparčią Lietuvos ekonomikos raidą, stabilias biudžetų pajamas, teisingą ir proporcingą mokesčių paskirstymą, teisingą konkurenciją, taip pat užtikrinančią, kad mokesčių teisės aktai būtų suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais.

Siekiant nauju, tarptautine praktika besiremiančiu įstatymu reglamentuoti gyventojų pajamų apmokestinimą, kurį šiuo metu reglamentuoja nuo 1990 metų galiojantis ir ne kartą tikslintas Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas, buvo parengtas ir pateiktas Vyriausybei Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas.

Siekiant sukurti ir įtvirtinti aiškią, suprantamą, į žinių visuomenės ir laisvo kapitalo judėjimo užtikrinimą orientuotą Lietuvos ir užsienio įmonių pelno apmokestinimo tvarką, buvo parengtas Pelno mokesčio įstatymo projektas. Įstatymas priimtas 2001 m. gruodžio 20 dieną.

Siekiant sumažinti paskirstytajam pelnui (dividendams) taikomus pelno ir pajamų mokesčių tarifus, buvo parengtas Pelno mokesčio įstatymo projektas (įstatymas priimtas 2001 m. gruodžio 20 d.) ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas (projektas pateiktas Vyriausybei).

Siekiant reformuoti ir priskirti savivaldybėms pastovius vietinius mokesčius bei rinkliavas, buvo parengtas Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Vyriausybė 2002 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 125 „Dėl Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarė Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir pateikė jį Seimui. Šiame įstatymo projekte išplečiamas vietinių rinkliavų objektų sąrašas.

Siekiant nustatyti, kad vertinant sandorius apmokestinimo tikslais turi būti teikiama pirmenybė sandorio ekonominei prasmei ir tikriesiems šalių ketinimams, o ne pačiam formaliai įformintam sandoriui (t.y. turi būti įgyvendinta turinio pirmenybės prieš formą koncepcija), buvo parengtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Jis suderintas su suinteresuotomis institucijomis ir šiuo metu pateiktas Teisingumo ministerijai vizuoti.

Įgyvendindama nuostatą sujungti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įmokų ir nacionalinio biudžeto mokesčių administravimą, Vyriausybė 2001 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1515 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1, 2, 34, 36, 37(1), 38, 42, 43, 44, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarė Finansų ministerijos parengtiems įstatymų projektams ir pateikė juos Seimui. Šiuo metu projektai svarstomi komitetuose. Jų tikslas – efektyviau administruoti mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, siekiant minimizuoti administravimo išlaidas bei užtikrinti jų surinkimą.

Siekiant užkirsti kelią mokesčių vengimui dirbtinai sumažinant prekių vertę bei suderinti muitinės prekių vertės nustatymą su Europos Sąjungos reikalavimais, buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1224 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 748 „Dėl prekių muitinio įvertinimo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, kuriame reglamentuoti muitinės prekių vertės nustatymo būdai.

Siekiant suvienodinti muitinės pareigūnų, vykdančių teisėsaugos funkcijas, socialines garantijas su kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų socialinėmis garantijomis, buvo parengti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (jį priėmus, būtų nustatyta operatyvinę veiklą vykdančių muitinės padalinių pareigūnų valstybinė pensija ir reglamentuotas jos skyrimas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ papildymo“ projektas (jį priėmus pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas būtų draudžiami Lietuvos muitinės pareigūnai). Projektai buvo parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Įstatymo projekto svarstymas Vyriausybėje atidėtas – tikslinant Valstybinių pensijų sistemos pertvarkymo koncepciją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavesta atsižvelgti į nuostatą suvienodinti muitinės pareigūnų, vykdančių teisėsaugos funkcijas, socialines garantijas su kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų socialinėmis garantijomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas grąžintas tikslinti, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarime Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ yra daug pasenusių nuostatų, neatitinkančių šiuo metu galiojančių teisės aktų (numatoma nutarimą išdėstyti nauja redakcija).

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Siekiant priimti Muitinių bendradarbiavimo tarybos 1982 m. birželio 16 d. rekomendaciją „Dėl ryšių tarp muitinio tranzito sistemų sukūrimo“ ir Europos Ekonomikos komisijos vidaus transporto komiteto 1983 m. vasario 2 d. rezoliuciją „Dėl ryšių tarp muitinio tranzito sistemų sukūrimo“, 2001 m. birželio 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1538 „Dėl muitinių bendradarbiavimo tarybos 1982 m. birželio 16 d. rekomendacijos „Dėl ryšių tarp muitinio tranzito sistemų sukūrimo“ ir Europos Ekonomikos komisijos vidaus transporto komiteto 1983 m. vasario 2 d. rezoliucijos „Dėl ryšių tarp muitinio tranzito sistemų sukūrimo“ (priemonės kodas 3.8.3-T-B14).

Siekiant reglamentuoti muitų ir (arba) mokesčių už prekes, kurių importuotojas atsisakė, grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti tvarką ir suderinti jos nuostatas su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. 565 „Dėl muitų ir (arba) mokesčių už importuotojo atsisakytas prekes grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti tvarkos patvirtinimo“ (priemonės kodas 3.8.3-T-B42).

Teisės derinimo priemonių 2001 metų plano skyriuje „Mokesčiai“ numatytos priemonės, pagal kurias Finansų ministerija 2001 metais turėjo parengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą (priemonės kodas 3.3.2-T-B1) ir naujos redakcijos Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo projektą (priemonės kodas 3.3.2-T-B2), buvo aptartos kalbant apie Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymą. Taip pat aptartos skyriuje „Muitai“ numatytos priemonės, pagal kurias Finansų ministerija turėjo parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros atlikimo tvarkos projektą (priemonės kodas 3.8.3-T-B2), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl negrąžinamojo eksporto muitinės procedūros atlikimo tvarkos projektą (priemonės kodas 3.8.3-T-B3), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl muitinės sandėlių įsteigimo tvarkos ir muitinės sandėlio taisyklių patvirtinimo naujos redakcijos projektą (priemonės kodas 3.8.3-T-B1), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl muitinės prižiūrimo prekių sunaikinimo tvarkos projektą (priemonės kodas 3.8.3-T-B6), Lietuvos Respublikos muitinės kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (priemonės kodas 3.8.3-T-B40.1), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl mokesčių mokėjimo muitinėje tvarkos projektą (priemonės kodas 3.8.3-T-B5) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl muitų (ir mokesčių) grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti, kai muitai (ir mokesčiai) įregistruoti nepagrįstai ir kai muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia, tvarkos projektą (priemonės kodas 3.8.3-T-B43).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Vertinimo kriterijus, pagal kurį numatyta nustatytu laiku parengti teisės aktus, numatytus Vyriausybės veiklos programoje, įvykdytas ne 100 proc., kaip buvo planuota, bet 90 procentų. Dėl objektyvių priežasčių (jos aptariamos, kalbant apie neįvykdytas priemones) kai kurių teisės aktų parengimo terminai nukelti vėlesniam laikotarpiui.

Kriterijus, pagal kurį numatyta rengti atsakymus į gyventojų, žiniasklaidos arba organizacijų paklausimus, įvykdytas 100 procentų.

Kaip ir buvo planuota, 50 proc. teisės aktų suderinta su Europos Sąjungos reikalavimais, jie parengti atsižvelgiant į tarptautinę ir Europos Sąjungos apmokestinimo praktiką.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės ir jų neįvykdymo priežastys

Priemonė, pagal kurią numatyta parengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo koncepciją, o kai koncepcijai bus pritarta, parengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą, neįvykdyta dėl pavėluotai patvirtintos Mokesčių koncepcijos (turėjo būti patvirtinta vasario mėnesį, o patvirtinta buvo tik gegužės mėnesį) ir įvykusios Vyriausybių kaitos.

Taip pat neįvykdyta priemonė, pagal kurią numatyta parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Kontrabandos ir vengimo mokėti mokesčius kontrolės ir prevencijos programos projektą. Kreiptasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su siūlymu atidėti priemonės įvykdymo terminą 2002 metų II ketvirčiui.

Priemonė, pagal kurią numatyta suderinti Klaipėdos ir Kauno laisvųjų ekonominių zonų pirmųjų etapų – atskyrimo nuo likusios Lietuvos Respublikos muitų teritorijos infrastruktūros ir atvykimo bei išvykimo punktų projektus, neįvykdyta, nes teritorijų atribojimas priklauso nuo zonos valdymo bendrovių, kurios, pasikeitus Laisvųjų ekonominių zonų įstatymui, turi pateikti reikalingus dokumentus Muitinės departamentui. Apie šios priemonės vykdymo eigą Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo informuota raštu.

Priemonė, pagal kurią numatyta parengti teisės aktus, supaprastinančius tranzito procedūras, skatinančius mišriųjų vežimų ir logistikos centrų plėtrą, neįvykdyta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu naujos redakcijos nutarimo dėl muitinės tranzito procedūros atlikimo tvarkos projekto parengimo terminas atidėtas (priemonė bus vykdoma 2002 m. I ketv.).

Priemonė, pagal kurią numatyta parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos naujos redakcijos projektą, neįvykdyta. Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos naujos redakcijos projekto pateikimo terminas atidėtas (įvykdymo terminas – 2002 metų I ketvirtis).

Priemonė, pagal kurią numatyta parengti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą, vykdoma. Atsižvelgdami į tai, kad sistemiškai reformuojant mokesčių sistemą Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas tiesiogiai priklauso nuo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto (įvedus nekilnojamojo turto mokestį fiziniams asmenims, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą fiziniai asmenys galėtų mažinti savo pajamas leidžiamais atskaitymais, t.y. dalimi palūkanų, sumokėtų už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti), bei į tai, kad Vyriausybė dar nėra pritarusi šiam Finansų ministerijos pateiktam projektui, manome, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo koncepcijos projektas turi būti teikiamas tik pritarus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektui.

Priemonė, pagal kurią numatyta parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1610 „Dėl Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo“ naujos redakcijos projektą, vykdoma. Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos naujos redakcijos projekto pateikimo terminas atidėtas (numatytas terminas - 2002 m. I ketvirtis).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35, 2092, 2093, 210, 211, 224, 225, 237, 2591, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2095, 2096 straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 312 ir 3212 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai patikslinti pagal institucijų pateiktas pastabas ir artimiausiu metu bus pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pagrindinis šių projektų tikslas – numatyti atsakomybę už muitinės apgaulę – veiką, kai asmuo apgaulės būdu (klastojant dokumentus, pateikiant muitinei neteisingus duomenis ir kt.) suklaidina muitinę ir taip visai ar iš dalies nesumoka importo ar eksporto muitų ir mokesčių arba išvengia įstatymuose numatytų draudimų ar apribojimų taikymo.

Programos uždavinys – finansinių įsipareigojimų vykdymas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse numatyta vykdyti visų tiesioginių ir netiesioginių valstybės skolinių įsipareigojimų stebėseną. Visų tiesioginių ir netiesioginių valstybės skolinių įsipareigojimų stebėsena (administravimas, apskaita, statistika) atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais. Valstybės skolinių įsipareigojimų apskaita tvarkoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 134 nustatyta tvarka. Visi skoliniai įsipareigojimai vykdomi laiku sutartyse numatytomis sąlygomis bei apskaitomi cento tikslumu pagal bankinius dokumentus.

Siekiant geriau administruoti paskolas, buvo numatyta parengti Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl valstybės vardu ir su valstybės garantija gaunamų paskolų teikimo tvarkos projektą. Valstybės skolos įstatymo pataisos priimtos 2001 m. balandžio 17 dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 667 „Dėl paskolų iš vidaus ir užsienio paskolų lėšų bei valstybės garantijų teikimo ir suteiktų paskolų grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ priimtas 2001 m. birželio 4 dieną. Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo tikslas – patikslinti nuostatas, susijusias su paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija, teikimo tvarką, numatyti paskolų administravimą gerinančias priemones, sugriežtinti reikalavimus skolininkams ir skolininkams, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė.

Šio įstatymo poveikis:

1) Vyriausybė nustatė užsienio ir vidaus paskolų, gaunamų valstybės vardu ir su valstybės garantija, teikimo ir grąžinimo tvarką, kuria buvo sugriežtintos ir supaprastintos valstybės garantijų ir paskolų suteikimo sąlygos, įvardintos institucijos, dalyvaujančios šiame procese, bei patvirtintos suteiktų paskolų administravimo priemonės;

2) Vyriausybė nustatė paskolų pripažinimo beviltiškomis tvarką bei šių paskolų nurašymo ir revizavimo galimybę;

3) įteisinta galimybė kapitalizuoti arba parduoti įmonių skolas;

4) praplėstos Finansų ministerijos ir AB Turto banko teisės, administruojant paskolas, t.y. Finansų ministerija ir Turto bankas be atskiro Vyriausybės sprendimo gali peržiūrėti paskolos suteikimo sąlygas, pasirašyti paskolų sutarčių pakeitimus;

5) sugriežtinta skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, atsakomybė, t.y. be Finansų ministerijos leidimo skolininkai neturi teisės prisiimti naujų turtinių įsipareigojimų, privalo pateikti informaciją apie esamas ir atidaromas naujas sąskaitas bankuose bei rekvizitų pasikeitimus; privalo pateikti papildomas prievolių užtikrinimo priemones.

Įgyvendinant priemonę, pagal kurią numatyta palaipsniui atsisakyti valstybės garantijų suteikimo ūkio subjektams, Vyriausybė sugriežtino valstybės garantijų suteikimo tvarką, t.y.:

1) atsisakyta teikti valstybės garantijas dėl paskolų, skiriamų įmonių apyvartinių lėšų trūkumui dengti;

2) valstybės garantijos teikiamos tik į Valstybės investicijų programą įtrauktiems investicijų projektams, leidžiantiems sukaupti pakankamai lėšų paskolai grąžinti, finansuoti;

3) valstybės garantija teikiama ne daugiau kaip 80 proc. gaunamos paskolos sumos;

4) biudžeto asignavimų valdytojams uždrausta prisiimti skolinius įsipareigojimus (tarp jų – imti paskolas su valstybės garantija).

Taip pat sumažintas pasirašomų garantijų limitas: 2002 m. – 100 mln. litų (2001 m. – 390 mln. litų).

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse numatyta parengti paskolų Savivaldybių infrastruktūros plėtros 2000–2004 metų programai finansuoti teikimo tvarką. Kadangi Vyriausybės nustatyta paskolų ir valstybės garantijų suteikimo tvarka sudarė galimybę sutrumpinti projektų tvirtinimo ir paskolų suteikimo trukmę, ši tvarka taikoma ir teikiant paskolas Savivaldybių infrastruktūros plėtros 2000-2004 m. programai finansuoti.

Vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones buvo parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės vidutinės trukmės skolinimosi politikos krypčių“ projektas, kuris 2001 m. lapkričio 30 d. pateiktas Vyriausybei. Nutarimas priimtas 2002 m. sausio 7 dieną. Minėtame nutarime nustatomos svarbiausios Lietuvos valstybės vidutinės trukmės skolinimosi vidaus ir užsienio rinkose politikos kryptys, kuriomis bus vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybei skolinantis ir valdant valstybės skolą ir į kurias bus atsižvelgiama rengiant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus bei Valstybės investicijų programas iki 2004 metų gruodžio 31 dienos. Valstybės vidutinės trukmės skolinimosi politikos kryptys parengtos atsižvelgiant į Vyriausybės strateginį prioritetą rengtis narystei Europos Sąjungoje.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse numatyta parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valstybės vardu gautų paskolų grąžinimo terminų atidėjimo ir atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo projektą. Vykdant šią priemonę, paskolų grąžinimas numatytas 2002 m. valstybės biudžete. Atleidimas nuo delspinigių 2002 m. vasario 15 d. buvo svarstomas Valstybinėje paskolų komisijoje, kuri nutarė siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei atleisti akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“ nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo. Artimiausiu metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas bus pateiktas Vyriausybei.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2001 metų plane numatyta įdiegti automatizuotą skolos valdymo sistemą (priemonės kodas 3.3.1-P-A6). Automatizuota skolos valdymo sistema yra įdiegta, tačiau dėl poreikių pokyčių ji turi būti nuolat tobulinama.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės ir jų neįvykdymo priežastys

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse numatyta toliau įgyvendinti energijos taupymo būste projektą, pasirašyti su Pasaulio banku ar kita tarptautine finansų institucija naujos paskolos sutartį dėl gyvenamųjų namų ir socialinės paskirties pastatų atnaujinimo. Naudojant Japonijos Vyriausybės suteiktą 502 tūkst. JAV dolerių negrąžintiną finansinę paramą, yra ruošiama nauja Būsto plėtros koncepcija (strategija). Šios strategijos darbams koordinuoti aplinkos ministro įsakymu ministerijoje sudarytas Koordinacinis komitetas. Minėtos strategijos pagrindu (ją numatoma paruošti per 2002 m. I pusmetį) Pasaulio bankas numato suteikti Lietuvai apie 20 mln. JAV dolerių paskolą gyvenamųjų namų renovacijai. Paskolos sutartį numatoma pasirašyti 2002 m. II pusmetyje.

Programos uždavinys – valstybės piniginių išteklių valdymas bei jų naudojimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Įgyvendinant uždavinį, valstybės iždo sąskaitoje buvo kaupiami valstybės biudžeto ir kitų nustatytų valstybės fondų piniginiai ištekliai, išduodamos lėšos asignavimų valdytojams, tvarkoma šių procesų apskaita, rengiama nacionalinio biudžeto įvykdymo apyskaita bei atliekami kiti darbai. Viena iš pagrindinių priemonių valstybės iždo bendrosios sistemos funkcijoms atlikti – kompiuterizuota Valstybės iždo apskaitos ir mokėjimų sistema (ją plačiau aptarsime, nagrinėdami Kompiuterizuotos Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos (toliau - VBAMS) plėtros ir modernizavimo programos vykdymą).

Programos tikslas – verslo sąlygų gerinimas, įgyvendinant pažangias priemones mokesčių, muitinės formalumų kapitalo rinkos ir apskaitos srityse.

Programos uždavinys – finansų institucijų valdymas ir kontrolė.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Daugelis pateiktų priemonių svarbios įgyvendinant Vyriausybės strateginius tikslus, pagal kuriuos siekiama pasirengti narystei Europos Sąjungoje bei užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Įgyvendinant Vyriausybės programą, parengtas Lietuvos Respublikos lito patikimumo įstatymo papildymo 8 straipsniu įstatymo projektas. 2001 m. balandžio 5 d priėmus šį įstatymą, sudarytos sąlygos nuosekliam Lietuvos banko pinigų politikos strategijos vykdymui bei galimybei bazine valiuta parinkti eurą ir nustatyti oficialų lito kursą euro atžvilgiu nesant nepaprastųjų aplinkybių.

Siekiant įvesti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, buvo parengti teisės aktai Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymui įgyvendinti (ši priemonė numatyta ir Teisės derinimo priemonių 2001 metų plane):

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr.992 „Dėl atskaitymų į Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biurą“;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimas Nr.1100 „Dėl transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių ir tipinių paprastosios, pasienio ir grupinės transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių draudimo liudijimų (polisų) formų patvirtinimo“;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr.1594 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro iždo lėšų investavimo tvarkos ir dydžių patvirtinimo“;

4) finansų ministro 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 203 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro narės stojamojo mokesčio dydžio, mokėjimo terminų ir tvarkos patvirtinimo“;

5) finansų ministro 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 204 „Dėl leidimų vykdyti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą išdavimo tvarkos patvirtinimo“;

6) finansų ministro 2001 m. spalio 25 d. įsakymas Nr.295 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro įstatų“;

7) finansų ministro 2001 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr.329 „Dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro finansinių ataskaitų paskelbimo tvarkos“.

Šie teisės aktai buvo parengti siekiant įsteigti Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biurą. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo priėmimas ir civilinės atsakomybės draudimo biuro įsteigimas – tai būtinos sąlygos Lietuvai siekiant tapti Europos „Žalios kortos“ sistemos nare ir įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus.

Vykdant priemonę, pagal kurią numatyta privatizuoti akcinę bendrovę Žemės ūkio banką, 2001 m. rugpjūčio mėn. buvo patvirtinta akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketo privatizavimo programa. Paraišką dalyvauti akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo konkurse pateikė vienas bankas – Vokietijos bankas „Norddetsche Landesbank Girozentrale“, kuris ir buvo paskelbtas nugalėtoju. 2002 m. vasario 18 d. valstybės įmonė Valstybės turto fondas su šiuo banku pasirašė valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko akcijų pirkimo - pardavimo sutartį.

Priemones, pagal kurias numatyta, parengti Lietuvos Respublikos draudimo išmokų investuotojams įstatymo projektą bei Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo projektą, plačiau aptarsime, kalbėdami apie Nacionalinės aquis priėmimo programos įgyvendinimo priemones.

Vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, buvo parengtas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 54, 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuris Seime buvo priimtas 2001 m. gegužės 22 d. kartu su kitais minėto įstatymo straipsnių pakeitimais. Šios pataisos buvo priimtos įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus ir panaikino laisvo kapitalo judėjimo apribojimus investuojant draudimo įmonių įstatinį kapitalą bei techninius atidėjimus.

Plėtojant turizmo ir pramogų verslą, parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas ir kiti įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai, reikalingi minėtam įstatymui įgyvendinti.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2001 metų plano dalyje „Funkcionuojanti rinkos ekonomika, įskaitant struktūrines reformas“ buvo numatyta privatizuoti akcinę bendrovę Lietuvos taupomąjį banką. 2001 m. gegužės mėn. buvo pasirašyta valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės Lietuvos taupomojo banko akcijų pirkimo - pardavimo sutartis ir šis bankas parduotas strateginiam investuotojui Estijos bankui AS „Hansapank“.

Minėtame plane taip pat buvo numatyta privatizuoti akcinę bendrovę Lietuvos žemės ūkio banką. Šią priemonę aptarėme, kabėdami apie Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymą.

Siekiant suderinti Draudimo įstatymą su Europos Bendrijos 1957 m. kovo 25 d. steigimo sutarties 56 straipsnio reikalavimais, 2001 m. gegužės 22 d. buvo priimtas Draudimo įstatymo 54, 55 straipsnių pakeitimo įstatymas (ši priemonė numatyta Teisės derinimo priemonių 2001 metų plano dalyje „Laisvas kapitalo judėjimas“).

Vykdydama Teisės derinimo priemonių 2001 metų plano dalyje „Draudimas“ numatytas priemones, Valstybinė draudimo priežiūros tarnybos valdyba priėmė nutarimus dėl pagalbos turistams draudimo bei dėl teismo išlaidų draudimo. Šie nutarimai buvo priimti, siekiant įgyvendinti Europos Tarybos 1984 m. gruodžio 10 d. direktyvą 94/641/EEB, pataisančią pagalbos turistams srityje Pirmąją direktyvą 73/239/EEB dėl įstatymų, norminių teisės aktų bei administracinių nuostatų, susijusių su tiesioginio draudimo (išskyrus gyvybės draudimą) veiklos pradėjimu ir plėtojimu, derinimo, taip pat Europos Tarybos 1987 m. birželio 22 d. direktyvą 87/344/EEB dėl teismo išlaidų draudimą reglamentuojančių įstatymų, įstatymų lydimųjų aktų ir administracinių nuostatų derinimo.

Vykdant Europos Sąjungos direktyvas dėl autotransporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų derinimo (72/166/EEB; 84/5/EEB, 90/232/EEB), 2001 m. birželio 14 d. buvo priimtas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.

Vykdant Teisės derinimo priemonių 2001 metų plano dalyje „Vertybiniai popieriai ir investicinės paslaugos“ numatytas priemones, priimtas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymas, kurio paskirtis sudaryti teisinį pagrindą sąžiningai, atvirai ir efektyviai funkcionuoti vertybinių popierių rinkai, kad būtų maksimaliai apsaugoti investuotojų interesai bei sisteminė rizika. Minėtas įstatymas priimtas siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas: 1993 m. gegužės 10 d. 93/22/EEB investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje, 1989 m. lapkričio 13 d. 89/592/EEB dėl pasinaudojimo viešai neatskleista informacija uždraudimo reglamentavimo koordinavimo, 1989 m. balandžio 17 d. 89/298/EEB dėl reikalavimų prospekto, skelbtino viešai siūlant vertybinius popierius, sudarymui, patikrinimui ir platinimui koordinavimo ir kitas.

Taip pat priimtas Lietuvos Respublikos komercinių bankų ir finansų maklerio įmonių įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas, pagal kurį numatoma mokėti draudimo išmokas investuotojams investicines paslaugas teikiančių įmonių bankroto atveju. Minėtas įstatymas priimtas siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą - 97/9/EB dėl kompensavimo investuotojams sistemų.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Vertinimo kriterijai, pagal kuriuos numatyta atstovauti valstybei įmonėse bei vykdyti Vyriausybės įsipareigojimus kreditoriams, įvykdyti (100 proc.).

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės ir jų neįvykdymo priežastys

Viena iš Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių - parengti Lietuvos Respublikos finansų institucijų įstatymo projektą. Minėtas projektas rengiamas siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas: 2000 m. kovo 20 d. 2000/12/EB dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos, 2000 m. rugsėjo 18 d. 2000/28/EB, iš dalies pakeičiančią 2000/12/EB dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos, bei kitas direktyvas. Finansinių institucijų įstatymo projektas buvo parengtas ir 2000 m. gruodžio 20 d. pateiktas Vyriausybei, o 2001 m. kovo 21 d. – Seimui. 2001 m. birželio 12 d. jis grąžintas iniciatoriams tobulinti. Artimiausiu metu patikslintą įstatymo projektą numatoma pateikti Vyriausybei.

Priemonė, pagal kurią 2001 metais numatyta parengti Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo koncepciją, o kai koncepcijai bus pritarta, parengti Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo projektą, neįvykdyta. Ji numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse (įvykdymo terminas 2002 m. I ketvirtis). Numatyta, kad jeigu Loterijų įstatymo koncepcijai bus pritarta, turės būti pateiktas Loterijų įstatymo projektas kartu su Investicijų įstatymo pataisomis, numatant apribojimų panaikinimą užsienio investicijoms į loterijų veiklą.

Vykdant priemonę, pagal kurią numatyta parengti Būsto hipotekinio (užstatinio) finansavimo sistemos sukūrimo projektą, parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Hipotekinio kreditavimo programos – koncepcijos patvirtinimo ir darbo grupės Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų projektams parengti sudarymo“ projektas, kuris 2002 m. vasario 20 d. pateiktas Vyriausybei.

Priemonė, pagal kurią Finansų ministerija turėjo parengti Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymo pataisas, susijusias su privalomojo kaupiamojo pensijų draudimo įvedimu, numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse (jos įvykdymo terminas 2002 m. II ketvirtis).

Programos uždavinys – apskaitos metodologijos kūrimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Siekiant nustatyti biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarką, taip pat buhalterinės apskaitos sąskaitų planą ir jo taikymo tvarką, parengtos Biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (savivaldybių biudžetų), buhalterinės apskaitos taisykles.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, pagal kurias numatyta parengti Lietuvos Respublikos apskaitos projektą ir Lietuvos Respublikos konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo projektą, aptarsime, kalbėdami apie Nacionalinės acquis priėmimo programos priemones.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Įgyvendinant Teisės derinimo priemonių 2001 metų plano dalyje „Finansinė atskaitomybė ir auditas“ numatytas priemones, parengti ir priimti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos, Įmonių finansinės atskaitomybės ir Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymai. Šie įstatymai pakeitė galiojusį Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą. Pagrindinis naujų įstatymų rengimo tikslas - suderinti apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančius teisės aktus su Europos Sąjungos teise. Ketvirtoji Europos Bendrijos Tarybos direktyva (78/660 EEC) reglamentuoja metinę finansinę atskaitomybę ir taikoma tik ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantiems ūkio subjektams, turintiems juridinio asmens teises. Buhalterinės apskaitos įstatymas bus taikomas ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, ūkininkams ir notarams bei advokatams. Todėl atsižvelgiant į Pasaulio banko ekspertų rekomendacijas vietoje galiojusio Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo parengti Buhalterinės apskaitos ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymai. Buhalterinės apskaitos įstatymo projekte pateiktos pagrindinės apskaitos sąvokos ir, atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybėse įprastą praktiką turėti nacionalinius apskaitos standartus ir Pasaulio banko rekomendacijas, numatyta rengti ir taikyti nacionalinius apskaitos standartus. Projekte numatyta, kad Apskaitos standartus sudaro Verslo apskaitos standartai, skirti ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, siekiantiems pelno, ir Biudžetinių įstaigų apskaitos standartai, skirti biudžetinėms įstaigoms.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Praktikoje gyventojams, įmonėms ir žiniasklaidai iškyla klausimų dėl naujų teisės aktų taikymo. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatytas vertinimo kriterijus – atsakymų į paklausimus rengimas. 2001 metais atsakyta į visus paklausimus, gautus iš verslo, valstybinio sektoriaus įmonių, įstaigų bei organizacijų. Naujai priimti įstatymai buvo pristatyti visuomenei žiniasklaidos priemonėse, organizuojant susitikimus su profesinėmis asociacijomis, konferencijų ir susitikimų metu.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės ir jų neįvykdymo priežastys

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse buvo numatyta parengti nacionalinius apskaitos standartus. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programą, priemonės įvykdymo terminas numatytas 2004 m. IV ketvirtyje. Standartų rengimo procesas yra ilgalaikis ir nuolatinis procesas. Nors jau yra parengta dalis apskaitos standartų projektų, nėra įsteigtas Apskaitos institutas, kuris turės pateikti Verslo apskaitos standartų projektus visuomenei ir juos patvirtinti. Apskaitos institutą numatoma įsteigti 2002 metais.

Programos tikslas – tarptautiniai santykiai.

Programos uždavinys – tarptautinių įsipareigojimų vykdymas finansų srityje.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Daugelis čia pateiktų priemonių svarbios, įgyvendinant Vyriausybės strateginį tikslą – rengtis narystei Europos Sąjungoje.

Vadovaujantis Europos Komisijos ekonomikos ir finansinių reikalų generalinio direktorato nustatytais reikalavimais buvo parengta Lietuvos ekonominė programa laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą. Jai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1175 „Dėl Lietuvos ekonominės programos laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą“. 2001 m. spalio 1 d. programa pateikta Europos Komisijai. Programa yra sudėtinė fiskalinės priežiūros procedūros dalis. Programoje pateiktos vidutinės trukmės (iki 2004 m.) ekonominės politikos gairės, nurodyti valstybės finansų uždaviniai, biudžeto politikos gairės ir struktūrinių reformų prioritetai. Ši priemonė atitinka ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2001 metų plano priemonę, pagal kurią numatyta parengti Parengiamojo laikotarpio ekonominę programą (priemonės kodas – 2.2.2-P-B14).

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonę, kurioje numatyta parengti tvarką, reglamentuojančią Europos Sąjungos stojimo paramos priemonių (PHARE, ISPA ir SAPARD), Europos Sąjungos struktūrinių bei Sanglaudos fondų valdymą ir kontrolę, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 953 „Dėl finansinių Europos Sąjungos paramos programų lėšų administravimo, valdymo ir kontrolės tvarkos“ buvo patvirtinta Finansinių Europos Sąjungos paramos programų lėšų valdymo ir kontrolės tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1479 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Bendrijų komisijos finansinių memorandumų rengimo ir sudarymo tvarkos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos bendrijų Komisijos Finansinių memorandumų rengimo ir sudarymo tvarka.

2001 m. kovo 5 d. pasirašyta Daugiametė finansavimo sutartis (Multiannual financial agreement) tarp Europos bendrijų Komisijos, atstovaujančios Europos bendrijai, ir Lietuvos Respublikos. Minėta sutartis ratifikuota Lietuvos Respublikos Seime 2001 m. birželio 21 d., įsigaliojo nuo 2001 m. rugpjūčio 29 dienos. Sutartyje numatytos šalių teisės, pareigos, atsakomybė, pagrindiniai SAPARD programos administravimo ir finansinės atskaitomybės principai bei reikalavimai.

Vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nacionaliniu lygiu akredituota 2001 m. liepos 5 d., o Europos sąjungos lygiu – 2001 m. lapkričio 26 d. Perduotas administravimas pagal 5 priemones iš 8.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonę, pagal kurią turėjo būti pasirašyta sutartis dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sertifikavimo tarp Finansų ministerijos ir audito įmonės, vykdė viešąjį pirkimą „Audito (sertifikavimo) atlikimas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos už 2001-2002 metus“ atvirojo konkurso būdu ir 2001 m. lapkričio 21 d. su šio viešojo pirkimo konkurso nugalėtoju UAB „PriceWaterhouseCoopers“ sudarė sutartį dėl 2001-2002 metų audito (sertifikavimo) atlikimo Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos.

Priemonė, pagal kurią numatyta siekti, kad būtų gautas Europos Bendrijų Komisijos sprendimas dėl SAPARD paramos valdymo funkcijų perdavimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (kad ji administruotų visas 8 priemones, numatytas Nacionalinėje žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000–2006 metų programoje – daugiametėje finansavimo sutartyje dėl Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos), įvykdyta iš dalies – perduotas administravimas pagal 5 priemones.

Vykdydama Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, Ministro Pirmininko 2001 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. 103 sudaryta Nacionalinio plėtros plano rengimo darbo grupė parengė Nacionalinį 2002-2004 m. plėtros planą. Jam iš esmės pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 17 d. pasitarimo protokolu Nr. 54. Nacionalinio plėtros plano tikslas – išgryninti valstybės investicijų politiką pagrindinėse ūkio šakose, užtikrinti strateginę analizę ir tarpusavio koordinavimą, kartu siekti užtikrinti Europos Sąjungos stojimo paramos priemonių – PHARE (ekonominės ir socialinės sanglaudos komponento), SAPARD ir ISPA – skiriamos paramos tinkamą tarpusavio derinimą. Tai pagrindas gauti PHARE ekonominės ir socialinės sanglaudos komponento lėšų, taip pat pasiruošti rengti Nacionalinio 2004-2006 m. plėtros plano (įstojus į Europos Sąjungą jis bus vadinamas Bendruoju programavimo dokumentu ir jo pagrindu Lietuvai bus skiriamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos) projektą.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Viena iš ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2001 metų plane numatytų Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą institucinio koordinavimo priemonių yra stiprinti Tarptautinio departamento administracinius gebėjimus, palaipsniui iš kitų institucijų perimant dvišalės ir daugiašalės finansinės paramos koordinavimą, bei stiprinti Nacionalinio fondo administracinius gebėjimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. 440 „Dėl techninės ir finansinės daugiašalės pagalbos koordinavimo funkcijos perdavimo Finansų ministerijai“ Finansų ministerijai pavesta nuo 2001 m. birželio 1 d. perimti ISPA koordinavimą, o nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. - perimti Nacionalinės PHARE, Daugiašalės PHARE ir Europos Bendrijų programų koordinavimą. Nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. finansų ministras paskirtas nacionaliniu pagalbos koordinatoriumi. Siekiant tinkamai atlikti darbus, numatytus vykdant techninės ir finansinės daugiašalės pagalbos koordinavimo funkcijas, ministerijoje perskirstyti darbo ištekliai. Europos Komisija teikia ypatingą dėmesį Lietuvos pasirengimui valdyti ir administruoti struktūrinių fondų paramą. Šalies administraciniai gebėjimai šioje srityje gali tapti vienu iš pagrindinių pasirengimo narystei Europos Sąjungoje rodiklių, lemiančių derybų dėl narystės spartą. Atsižvelgiant į tai, 2001 metais Finansų ministerijos Tarptautinis departamentas pertvarkytas į Finansinės paramos ir Nacionalinio fondo departamentus, kuriuos numatoma stiprinti.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės ir jų neįvykdymo priežastys

2001 m. I ketvirtį buvo numatyta pasirašyti sutartį tarp Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės kontrolės dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sertifikavimo. Ši priemonė nebuvo įvykdyta, kadangi Lietuvos Respublikos finansų ministerija pasirašė minėtą sutartį su privačia audito kompanija “PriceWaterhouseCoopers” dėl 2001-2002 metų audito (sertifikavimo) atlikimo Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos.

Kompiuterizuotos Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos plėtra ir modernizavimas (2200 tūkst. Lt)

Programos tikslas – valstybės piniginių išteklių valdymo ir naudojimo gerinimas.

Programos uždavinys – informacijos pateikimas laiku, duomenų išsamumo bei operatyvumo užtikrinimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Siekdama efektyviai valdyti valstybės piniginius išteklius, Finansų ministerija 2001 metais vykdė kompiuterizuotos Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos (toliau - VBAMS) plėtros ir modernizavimo programą. VBAM sistema – priemonė pagrindinėms Valstybės iždo bendrosios sistemos funkcijoms atlikti, vykdomos finansų reformos sudedamoji dalis. Siekiant operatyviai valdyti didėjančius finansinės informacijos srautus, būtina diegti šiuolaikines informacines technologijas. Atsižvelgiant į tai, 2001 metais buvo vykdomi VBAM sistemos modernizavimo darbai, naudojant naujausias informacines technologijas ir aprūpinant biudžetines įstaigas pažangia kompiuterine technika.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Dėl tiesioginių mokėjimų, kurie vykdomi iš Valstybės iždo sąskaitos tiesiogiai paslaugų tiekėjams už biudžetinėms įstaigoms suteikiamas paslaugas (naudojant kompiuterizuotą Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemą), pagerėjo valstybės piniginių išteklių valdymas ir naudojimas: paspartėjo atsiskaitymai tarp biudžetinių įstaigų ir paslaugų tiekėjų, tapo efektyvesnė ir racionalesnė valstybės biudžeto asignavimų naudojimo kontrolė, sumažėjo lėšų likučiai biudžetinių įstaigų sąskaitose ir atitinkamai padidėjo – Valstybės iždo sąskaitoje. Per 2001 metus tiesioginio apmokėjimo iš Valstybės iždo sąskaitos paslaugų tiekėjams už biudžetines įstaigas tvarka įdiegta 378 biudžetinėse įstaigose (2000 metais – 70). Šiuo metu šią pažangią valstybės piniginių išteklių valdymo ir mokėjimo sistemą naudoja 448 iš valstybės biudžeto išlaikomos įstaigos. Šiose įstaigose įdiegta VBAM sistema ir darbui su VBAMS jos aprūpintos kompiuterine technika (Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymai: 2001 m. kovo 14 d. Nr.64, 2001 m. balandžio 30 d. Nr.121, 2001 m. birželio 4 d. Nr.160).

2001 metais pasirengta VBAM sistemos modernizavimui: Finansų ministerijos Valstybės iždo departamente atliktos programavimo paslaugos sistemos konvertavimui iš DOS aplinkos į Navision Financials versiją „Windows“ aplinkoje; pirmieji 17 asignavimų valdytojų, kurie turi daugiausia pavaldžių biudžetinių įstaigų, aprūpinti modernia kompiuterine technika.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės ir jų neįvykdymo priežastys

2001 metais modernizuota VBAM sistema (Navision Financials versija) turėjo būti įdiegta 17-oje biudžetinių įstaigų, tačiau ji nebuvo įdiegta, nes siekiant kompleksiškai plėtoti VBAM sistemą, ir planuojant, ir vykdant biudžetą, 2001 metais VBAMS konvertavimo iš DOS aplinkos į Navision Financials versiją „Windows“ aplinkoje asignavimų valdytojo ir biudžetinės įstaigos lygiu programavimo paslaugų vykdymas buvo sujungtas su Biudžeto sistemos automatizavimo programos įgyvendinimu. Biudžeto sistemos automatizavimo programa vykdoma pagal „Dvynių“ projektą. Jos įvykdymo terminas – 2002 m. balandžio mėnuo. Šios priemonės vykdymas bus tęsiamas 2002 metais.

Specialioji valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programa (118400 tūkst. Lt)

Programos tikslas – valstybės finansinės paramos teikimas piliečiams apsirūpinant būstu.

Įgyvendinant programą siekiama padėti šalies piliečiams realizuoti jų teisę į tinkamą būstą, suteikti finansinę paramą įsigyti būstą tiems piliečiams, kurie pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą turi teisę į valstybės paramą, tačiau savo jėgomis negali apsirūpinti būstu, t. y. sudaryti sąlygas, kad kuo daugiau šalies gyventojų, neturinčių pakankamo gyvenamojo ploto, patys galėtų įsigyti būstą rinkoje, taip pat tobulinti būsto sritį reglamentuojančius teisės aktus.

Programos uždavinys – būsto rinkos plėtros skatinimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Siekiant supaprastinti ir pagreitinti biurokratines procedūras teikiant lengvatines (subsidijuojamas) paskolas piliečiams ir padidinti galimybes gauti ilgalaikes būsto paskolas, buvo patikslinta lengvatinių paskolų gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti teikimo iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą, tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. kovo 12 d. priėmė nutarimą Nr.278 „Dėl paskolų lengvatinėmis sąlygomis teikimo iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą, gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti“, kuriuo iš dalies pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1162 „Dėl lengvatinių paskolų gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti teikimo iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą“.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Programa įgyvendinama:

1) suteikiant piliečiams kreditus lengvatinėmis sąlygomis iš bankų kredito išteklių,

2) nuomojant savivaldybių pagrindinio butų fondo gyvenamąsias patalpas, taikant savivaldybių reguliuojamus nuomos mokesčio tarifus.

Kreditų lengvatinėmis sąlygomis suteikimas iš bankų kredito išteklių

Finansų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr.1162, atrinko 4 bankus, kurie sutiko 2001 metais teikti kreditus lengvatinėmis sąlygomis iš savo kredito išteklių piliečiams, pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą turintiems teisę į valstybės paramą – tai AB bankas „Hansa-LTB”, AB Lietuvos žemės ūkio bankas, AB Vilniaus bankas ir UAB „Sampo“ bankas. Kiekvienas šių bankų sutiko paskolinti po 100 mln. litų arba ekvivalentu užsienio valiuta (JAV doleriais arba eurais) kredito išteklių minėtiems kreditams teikti.

Už piliečius, 2001 metais gavusius lengvatinius kreditus, iš Finansavimo programai įgyvendinti skirtų valstybės biudžeto asignavimų bankams mokama 6 procentai (maždaug 50 procentų rinkos palūkanų) metinių palūkanų pirmąją paskolos sutartyje nustatytą termino pusę, bet ne ilgiau kaip 10 metų, skaičiuojant nuo paskolos (ar pirmosios jos dalies – statybos atveju) išdavimo dienos.

Siekiant sumažinti paskolų gavėjų pradinio įnašo dydį, bankų rinkos palūkanas, minėti kreditai apdraudžiami UAB „Būsto paskolų draudimas”.

2001 metais apdrausta daugiau kaip 1500 lengvatinių paskolų, arba 79,4 mln. litų paskolų. Pagrindinė kliūtis gauti lengvatinį kreditą yra piliečių mažos pajamos, t. y. jų finansinė galimybė grąžinti kreditą.

Už piliečius iš Finansavimo programai įgyvendinti skirtų lėšų bankams buvo sumokėta 26,45 tūkst. litų 6 procentų metinėms palūkanoms padengti ir 3,85 mln. litų – visai arba daliai draudimo įmokos apmokėti.

2001 metais Finansavimo programai įgyvendinti skirtos lėšos buvo naudojamos ir anksčiau prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti – lengvatinių palūkanų ir rinkos palūkanų skirtumui padengti, socialiai remtiniems asmenims papildomoms lengvatoms teikti (palūkanoms ir/ar daliai gautų kreditų padengti). Tai sudarė 5,56 mln. litų.

Savivaldybių pagrindinio butų fondo gyvenamųjų patalpų nuoma, taikant savivaldybių reguliuojamus nuomos mokesčio tarifus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr.571 patvirtino Savivaldybių pagrindinio butų fondo formavimo 2001 metų programą, kurioje numatyta 2001 metais savivaldybėms skirti 20 mln. litų. Iš Finansavimo programai įgyvendinti skirtų lėšų šiam tikslui savivaldybėms 2001 metais pervesta 19,502 mln. litų.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Panaudojus Specialiajai valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programai įgyvendinti skirtas lėšas, 2001 metais valstybės parama pasinaudojo 2 proc. šeimų, turinčių teisę į valstybės paramą, kaip ir buvo numatyta Finansų ministerijos strateginiame veiklos plane.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Finansų ministerijos misija – kurti ir vykdyti efektyvią finansų politiką, siekiant užtikrinti šalies makroekonominį stabilumą ir ekonomikos plėtrą. Vyriausybei 2002 – 2004 metų laikotarpiui patvirtinus strateginius prioritetus, Finansų ministerijai paskirta koordinuoti priemones, susijusias su tolesniu ir esminiu verslo plėtros sąlygų gerinimu. Tačiau Finansų ministerija pagal kompetenciją prisidės ir prie kitų Vyriausybės strateginių tikslų įgyvendinimo. Mums ypač aktualūs Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje ir informacinės visuomenės plėtros tikslai. Atsižvelgiant į tai, 2002 metais patikslinti ilgalaikiai Finansų ministerijos strateginiai tikslai, atspindintys ir artimiausio laikotarpio prioritetus bei numatomas vykdyti reformas. Šie tikslai yra:

1) užtikrinti integracijos į Europos Sąjungą darbų finansų srityje koordinavimą ir vykdymą;

2) tęsti mokesčių reformą ir efektyvinti mokesčių administravimą;

3) užtikrinti, kad valstybės finansiniai ištekliai būtų planuojami ir naudojami racionaliai ir pagal paskirtį;

4) efektyviai valdyti valstybės skolą.

Vykdydama savo misiją ir siekdama Vyriausybės strateginių tikslų, Finansų ministerija 2002 metais vykdys 5 programas:

1) Finansų politikos planavimo ir įgyvendinimo;

2) Valstybės skolos valdymo;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų naudojimo;

4) Valstybės priskirtų funkcijų ir programų įgyvendinimo savivaldybėse;

5) Specialiąją valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programą.

I. Užtikrinti integracijos į Europos Sąjungą darbų finansų srityje koordinavimą ir vykdymą

Siekiant pasirengti Europos Sąjungos struktūrinės paramos naudojimui ir koordinuoti bei vykdyti integracijos darbus finansų srityje, pagrindiniai uždaviniai yra užtikrinti sklandų derybų dėl narystės Europos Sąjungoje procesą, planuoti ir prižiūrėti Europos Sąjungos finansinę paramą bei pasirengti struktūrinių fondų lėšų valdymui.

2002 metais numatoma atnaujinti Lietuvos ekonominę programą laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą (PEP) ir iki 2002 metų rugpjūčio 15 d. pateikti Europos Komisijai.

2002 metais vyks derybos dėl pačių sudėtingiausių finansų srityje derybinių skyrių: „Mokesčiai“, „Finansinės ir biudžetinės nuostatos“, „Regioninė politika ir struktūrinės priemonės“.

„Mokesčių“ derybiniame skyriuje pagrindinis klausimas - pereinamasis laikotarpis dėl cigarečių akcizo suderinimo pagal minimalius Europos Sąjungos reikalavimus. Lietuva sieks pereinamojo laikotarpio iki 2010 m. gruodžio 31 dienos. Derybas tikimasi baigti 2002 metų I pusmetį.

Derybas „Finansinių ir biudžetinių nuostatų“ srityje dėl teisinės ir institucinės bazės numatoma baigti 2002 metų I pusmetį, o 2002 metų II pusmetį planuojama galutinai baigti derybas (baigti derėtis ir dėl finansinių šio skyriaus klausimų).

„Regioninės politikos ir struktūrinių priemonių“ srityje pagrindinis vaidmuo tenka Finansų ministerijai. Svarbiausias klausimas – pasirengimas valdyti Europos Sąjungos struktūrinę paramą. Derybas dėl teisinės ir institucinės bazės numatoma baigti 2002 metų I pusmetį, o 2002 metų II pusmetį planuojama galutinai baigti derybas (baigti derėtis ir dėl finansinių šio skyriaus klausimų).

Finansų ministerijai nuo 2001 metų vidurio pavesta koordinuoti Europos Sąjungos pasirengimo stojimui paramą (PHARE, ISPA, SAPARD programos), skirtą stiprinti institucijų administraciniams gebėjimams, įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS ir administruoti struktūriniams fondams, taip pat aplinkos apsaugos ir transporto infrastruktūrai gerinti bei žemės ūkiui remti. Viena iš numatomų vykdyti priemonių – PHARE ekonominės ir socialinės sanglaudos bei ISPA projektų rengimo ir jų įgyvendinimo koordinavimas.

2002 m. vasario 1 d. PHARE valdymo komitetui buvo pateikti ir patvirtinti 4 skubaus poreikio projektai, kurių bendra suma yra 12,68 mln. eurų. 2002 metų II ketvirtyje yra planuojama pasirašyti Finansinį memorandumą, patvirtinantį Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų skyrimą minėtiems skubaus poreikio projektams. Institucijų stiprinimo projektų, finansuojamų iš Nacionalinės PHARE 2002 programos, aprašymai turi būti galutinai užbaigti ir pateikti PHARE valdymo komitetui š.m. birželio mėnesį. Finansinį memorandumą planuojama pasirašyti š.m. III ketvirtyje. 2002 m. pradžioje pradėti rengti PHARE 2002 ekonominės ir socialinės sanglaudos projektai. Finansinį memorandumą dėl šių projektų planuojama pasirašyti 2002 m. pabaigoje. Projektų, finansuojamų iš Nacionalinės PHARE 2003 programos, aprašymai turės būti galutinai užbaigti ir skubos tvarka pateikti PHARE valdymo komitetui 2003 m. I ketvirtyje. Finansinis memorandumas bus pasirašomas 2003 m. pradžioje.

Siekdamas geriau panaudoti 2003 metų Nacionalinės PHARE programos lėšas, Finansinės paramos departamento Europos Sąjungos pagalbos koordinavimo skyrius 2002 m. kovo mėnesį planuoja pradėti Lietuvos institucinių gebėjimų trūkumų analizę.

2001 metų PHARE programoje pirmą kartą buvo pristatyti trumpalaikiai “Dvynių” projektai (Twinning Light), kurie gali būti skirti derybų eigoje bei kitoms neplanuotai atsiradusioms problemoms spręsti. Šiuo metu yra parengtos 6 projektų, numatomų įgyvendinti per 2002 metus, techninės užduotys (bendra suma 900 tūkst. eurų). Atsižvelgiant į didelį šių projektų poreikį, jie taip pat yra numatyti 2002 metų PHARE programos biudžete. Projektai bus įgyvendinti 2003 metais.

Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, gaus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą kaip vienas regionas. Pagrindas šiai paramai gauti - Bendrojo programavimo dokumentas, numatantis bendros ūkio plėtros prioritetus ir priemones. Nacionalinio plėtros plano 2004-2006 metams/Bendrojo programavimo dokumento projektą planuojama parengti iki 2002 metų pabaigos.

Siekiant efektyviai panaudoti Europos Sąjungos struktūrines lėšas, iki 2004 metų būtina sukurti stiprias administracines struktūras, kurios sugebėtų užtikrinti tinkamą skiriamų lėšų planavimą, panaudojimą ir kontrolę. Finansų ministerija - būsima vadovaujančioji institucija administruojant Europos Sąjungos struktūrinę paramą yra atsakinga už Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo ir administravimo institucinės sistemos sukūrimą, teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos struktūrinių lėšų panaudojimo tvarką ir atsakomybę, rengimą. Iki 2002 metų pabaigos planuojama nustatyti preliminarią struktūrinių fondų valdymo ir administravimo institucinę sistemą.

Kuriant apskaitos metodologiją, artimiausiu metu bus įgyvendinamos Buhalterinės apskaitos, Įmonių finansinės atskaitomybės bei Įmonių konsoliduotos atskaitomybės įstatymų nuostatos: rengiami Apskaitos standartai, galiojantys teisės aktai apskaitos srityje derinami su Tarptautinių apskaitos standartų ir Europos Sąjungos direktyvų reikalavimais.

Siekiant skatinti finansų sektorių plėtrą ir jų pertvarkymą rengiantis narystei Europos Sąjungoje, svarbiausias uždavinys - užtikrinti pinigų, kapitalo ir draudimo rinkų efektyvų funkcionavimą bei lošimų verslo funkcionavimą ir kontrolę. Minėtam uždaviniui įgyvendinti numatomi šie darbai.

2002 m. vasario 18 d. valstybės įmonė Valstybės turto fondas pasirašė valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko akcijų pirkimo - pardavimo sutartį su strateginiu investuotoju Vokietijos banku „Norddeutsche Landesbank Girozentrale“. 2002 m. kovo mėn. viduryje planuojama užbaigti šį sandorį.

Numatoma tobulinti būsto kreditavimo sistemą. Būsto finansavimo reformos turėtų padėti pereiti nuo valstybės finansiškai remiamos ir socialiai orientuotos būsto plėtros prie komerciškai gyvybingos finansų sistemos, kuri būsto sektoriui leistų veikti rinkos principais. Finansų ministerija parengė ir pateikė Vyriausybei Hipotekinio kreditavimo programos koncepciją. Jos tikslas – nubrėžti būsimos hipotekinio kreditavimo sistemos Lietuvoje gaires, siekiant sukurti tokią hipotekinio kreditavimo sistemą, kuri skatintų ilgalaikių finansinių išteklių, kurie būtų naudojami ilgalaikėms būsto paskoloms finansuoti, kaupimą, hipotekinių paskolų palūkanų normos mažėjimą, bei būtų patraukli norintiesiems skolintis.

2002 metais numatoma baigti tobulinti Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo projektą ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kokios paslaugos yra laikomos finansinėmis paslaugomis, reikalavimus finansų įstaigų steigėjams, dalyviams bei vadovams, jų teises ir pareigas, finansų įstaigų steigimo, veiklos, jos pasibaigimo ir pertvarkymo, finansų įstaigų, teikiančių licencines finansines paslaugas, veiklos licencijų suteikimo ir veiklos priežiūros sąlygas, tvarką bei ypatumus.

2002 metais numatoma parengti Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymo pataisas, susijusias su privalomojo pensijų draudimo įvedimu.

Taip pat numatoma toliau derinti Draudimo įstatymą su Europos Sąjungos direktyvų reikalavimais bei su naujojo Civilinio kodekso nuostatomis. Be to, siekiant atskirti sutartinės teisės ir viešosios teisės nuostatas, numatoma parengti du atskirus Draudimo veiklos ir Draudimo sutarties įstatymų projektus.

2002 metais numatyta parengti Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo koncepciją. Jeigu koncepcijai bus pritarta, parengti Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo projektą kartu su Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pataisomis, numatant apribojimų užsienio investicijoms į loterijų veiklą panaikinimą.

II. Tęsti mokesčių reformą ir efektyvinti mokesčių administravimą

Finansų ministerija yra pagrindinė institucija, įgyvendinant Vyriausybės uždavinius mokesčių politikos srityje. 2001 metais Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas pritarė mokesčių sistemos reformos koncepcijai, o jos vykdymas pradėtas jau 2001 metais, kai buvo parengti ir pateikti Vyriausybei pirmieji nauji įstatymų projektai, iš jų keletas (Akcizų įstatymas, Pelno mokesčio įstatymas) jau priimti Seimo. Kiti įstatymų projektai dar svarstomi ar rengiami. Mokesčių sistemos reformą numatyta baigti iki 2004 metų, t.y. iki numatomos narystės Europos Sąjungoje datos. Mokesčių sistemos reformos koncepcija atspindi tarptautines tendencijas mažinti bendrą mokesčių naštą, išlyginti apmokestinimo netolygumus, užtikrinti valstybės patrauklumą investicijoms ir šalies ūkio konkurencingumą, o tose srityse, kurios reglamentuojamos Europos Sąjungos teisės aktų, – užtikrina visišką nacionalinės teisės suderinamumą nuo narystės datos. Mokesčių sistemos reforma orientuota ne tik į naujų, tarptautinę ir Europos Sąjungos praktiką atitinkančių teisės aktų projektų parengimą, bet ir į mokesčių administravimo efektyvumo didinimą – įstatymiškai suteikiant mokesčio administratoriui svertus, leisiančius efektyviau kovoti su mokesčių įstatymų pažeidimais, mokesčių vengimu. Efektyvinti mokesčių administravimą padės ir pačios Valstybinės mokesčių inspekcijos strateginiai tikslai. Veiklos rezultatai – sukurtos būtinos informacinės technologijos, efektyviai organizuotas mokesčio mokėtojų švietimas, taip pat efektyvesnė patikrinimų atranka. Sprendimas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos funkcijų integravimo papildomai prisidės prie įmokų į biudžetą ir fondus administravimo pagerinimo.

Siekiant sukurti efektyvią ir modernią mokesčių sistemą bei gerinti verslo sąlygas, įgyvendinant pažangias priemones mokesčių srityje, 2002 metais bus tęsiama mokesčių reforma.

2002 metais numatoma parengti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą. Minėtame įstatymo projekte numatoma sumažinti gyventojų pajamų mokesčio naštą ir įdiegti visuotinį pajamų deklaravimą.

Taip pat numatoma parengti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą, kuriame bus numatyta pereiti prie turto vertinimo rinkos kaina masinio vertinimo būdu, suteiktos didesnės teisės savivaldybėms finansinių išteklių formavimo srityje – numatyta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus (nuo 0,5 iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės), priimti sprendimą dėl fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių apmokestinimo šiuo mokesčiu. Numatoma parengti poįstatyminius teisės aktus dėl Pelno mokesčio įstatymo, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir Akcizų įstatymo įgyvendinimo.

Sėkmingas minėtų įstatymų įgyvendinimas turėtų sudaryti prielaidas deryboms su Europos Sąjunga dėl derybinio skyriaus Nr. 10 „Mokesčiai“ užbaigti.

Tarptautinių sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo srityje ruošiamos ratifikuoti sutartys su Rumunija ir Uzbekistano Respublika. Planuojama baigti derybas ir pasirašyti sutartis su Pietų Afrikos Respublika, Šveicarijos konfederacija, ir Graikijos Respublika. Vyks derybos su Azerbaidžano Respublika ir Liuksemburgo Kunigaikštyste. Taip pat numatoma atlikti parafuotų sutarčių vertimo į lietuvių kalbą ekspertizę.

Siekiant didinti mokesčių administravimo efektyvumą, numatoma tobulinti mokesčių administravimo sistemą - parengti naują Mokesčių administravimo įstatymo projektą. Projekto tikslas – atsižvelgiant į esminių pakitimų, įvykusių nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. mokesčių administravimo srityje, praktinį įgyvendinimą, toliau tobulinti mokesčių administravimo sistemą įvairiose srityse (mokestinės nepriemokos išieškojimo, sankcijų taikymo, mokestinių ginčų nagrinėjimo, santykių tarp mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratorių sureguliavimo srityje).

Numatoma kontroliuoti ir koordinuoti ministerijai pavaldžių institucijų - Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės - įgyvendinamų programų vykdymą. Bus atliekama Muitinės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinių sistemų diegimo planų kontrolė, įgyvendinamos pažeidimų prevencijos ir tyrimo priemonės, koordinuojamas bendrų patikrinimų vykdymas, nustatant ir išaiškinant įstatymų pažeidimus bei pažeidimus, susijusius su neteisėtu muitinės vertės mažinimu, pridėtinės vertės mokesčio neteisėtu grobstymu.

III. Užtikrinti, kad valstybės finansiniai ištekliai būtų planuojami ir

naudojami racionaliai ir pagal paskirtį

Įgyvendinant šį Finansų ministerijos strateginį tikslą, svarbiausi uždaviniai yra stiprinti fiskalinės politikos planavimą, užtikrinti efektyvų valstybės piniginių išteklių paskirstymą, racionalų ir taupų jų naudojimą bei geresnį valdymą. Numatomos šios artimiausio laikotarpio veiklos kryptys.

Fiskalinės politikos srityje numatoma toliau rengti makroekonominių rodiklių prognozes, tobulinti metodiką, vertinti ir analizuoti ūkio ekonominę būklę bei teikti Ūkio ministerijai ketvirtines ir metines savo reguliavimo srities apžvalgas.

Bus tęsiamas tarptautinis ekonomikos suderinamumas bei fiskalinis konsolidavimas, pagrįsiantis biudžeto deficito mažinimą. Fiskalinėje politikoje taip pat bus atsižvelgta į Vyriausybės planus racionalizuoti mokesčių struktūrą bei pasirengti ateityje vykdyti naujus įsipareigojimus finansuojant pensijų reformą, stabilizuojant savivaldybių finansus, pertvarkant išlaidas sveikatos apsaugai bei švietimui ir pan.

Siekiant iki stojimo į Europos Sąjungą subalansuoti biudžetą, pagrindinis fiskalinės politikos tikslas vidutinės trukmės laikotarpiui yra mažinti fiskalinį deficitą. Užsibrėžtas deficito dydis bus išlaikomas atitinkamai koreguojant bendrojo šalies biudžeto pajamas ir išlaidas.

Tęsiant biudžeto reformą, 2002 metais numatoma parenti daugiamečio (iki 6-7 metų) biudžeto pagrindinių rodiklių planavimo taikymo metmenis (koncepciją). Dabartiniu metu biudžeto planavimas (pagrindiniai rodikliai, programos bei makroekonominės prognozės) apima 3 metų laikotarpį. Įvertinus Europos Sąjungos patirtį, siūloma šį laikotarpį pratęsti iki 6 metų, apsibrėžus, kokius rodiklius yra tikslinga planuoti ilgiau nei trejiems metams perspektyvoje, koks tokių prognozių patikimumas, galimybė integruoti (taikyti) tokio planavimo rezultatus Bendrajai plėtros strategijai, Nacionaliniam plėtros planui.

Numatoma suderinti viešųjų investicijų planavimo ir Nacionalinio plėtros plano turinį ir rengimo ciklus. Nacionalinis plėtros planas (Bendrasis programavimo dokumentas) yra rengiamas 6 metų laikotarpiui. Tuo tarpu investicijų programa kiekvienais metais yra peržiūrima ir patikslinama. Priemonės tikslas – harmonizuoti procesus, siekiant efektyvaus ir tęstinio investicijų planavimo, įgyvendinant Nacionalinį plėtros planą, užtikrinant kofinansavimą atitinkamoms sritims ir projektams.

Siekiant optimizuoti Europos Sąjungos finansinės paramos ir įmokų į Europos Sąjungos biudžetą planavimą, numatoma suderinti biudžeto rengimo ciklą ir procedūras su Europos Sąjungos paramos planavimo ciklu.

Esant dideliam asignavimų valdytojų skaičiui valstybės biudžete, didelės informacijos apimtys neleidžia efektyviai organizuoti biudžeto valdymo ir planavimo procesų, ypač siekiant užtikrinti vykdomų programų tęstinumą, operatyvų jų valdymą. Siekiant pakeisti šią padėtį, numatoma peržiūrėti asignavimų valdytojų struktūrą, užtikrinant Europos Sąjungos paramos kofinansavimui numatomų lėšų racionalesnį planavimą ir siekiant toliau integruoti valstybės biudžetą, Valstybės investicijų programą ir Nacionalinį plėtros planą (racionalizuoti specialiųjų programų, kaip Europos Sąjungos paramą įgyvendinančių programų, turinį pagal Vyriausybės priimtus nutarimus dėl atsakomybės už Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimą).

Finansų kontrolės srityje numatoma dalyvauti rengiant Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo projektą, kuriuo būtų susistemintos atskiros vidaus audito ir vidaus (finansų) kontrolės teisinės normos. Taip pat numatoma parengti Vidaus audito metodiką, viešojo sektoriaus vidaus finansų kontrolės vadovą, stiprinti vidaus audito tarnybų veiklos analizę, vertinimą ir Finansų kontrolės metodologijos departamento administracinius gebėjimus.

Bus toliau įgyvendinama efektyvi valstybės iždo sistema, paremta kompiuterizuota Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistema (VBAMS). Numatoma biudžetines įstaigas, kurios neturi būtinos darbui su VBAMS kompiuterinės technikos, aprūpinti šia technika bei atnaujinti pasenusią kompiuterinę techniką. Taip pat bus atnaujinama VBAMS ir tai leis sumažinti sistemos eksploatavimo išlaidas bei užtikrinti jos integraciją su kitomis informacinėmis sistemomis.

Siekiant pagreitinti atsiskaitymus tarp biudžetinių įstaigų ir tiekėjų, pagerinti lėšų naudojimo kontrolę ir sumažinti lėšų likučius biudžetinių įstaigų sąskaitose, numatoma taikyti tiesioginio lėšų pervedimo biudžetinių įstaigų tiekėjams tvarką. Iki 2002 metų pradžios beveik pusei iš valstybės biudžeto finansuojamų įstaigų pradėta taikyti tiesioginio lėšų pervedimo tiekėjams tvarka, užtikrinanti greitesnį atsiskaitymą su biudžetinių įstaigų tiekėjais. Numatoma, kad 2003 metais ši tvarka bus taikoma visoms biudžetinėms įstaigoms.

Vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, bus siekiama, kad iki 2003 m. I ketvirčio Europos bendrijų Komisijos sprendimu dėl SAPARD paramos valdymo funkcijų perdavimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos būtų perduotos administruoti visos 8 priemonės, numatytos Nacionalinėje žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metų programoje (šiuo metu yra perduotos 5 iš 8 priemonių).

IV. Efektyviai valdyti valstybės skolą

Įgyvendinant šį Finansų ministerijos strateginį tikslą, 2002 metais bus vykdoma Valstybės skolos valdymo programa, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti valstybės skolinimosi poreikio finansavimą ir gerinti valstybės skolos valdymą. Šiam tikslui pasiekti keliami du uždaviniai. Pirmasis – siekti valstybės skolinimosi poreikį finansuoti laiku, kuo mažesniais kaštais ir priimtina rizika. Antrasis – užtikrinti efektyvų skolinių įsipareigojimų valdymą bei administravimą.

Vykdant programą, bus planuojamas ir finansuojamas valstybės skolinimosi poreikis, skolos valdymo išlaidos bei nustatomi skolinimosi ir skolos limitai.

2002 metais planuojama pirmą kartą vidaus ir užsienio rinkose išplatinti 10 metų trukmės obligacijų. Platinant vertybinius popierius, numatoma naudoti šiuolaikines informacines technologijas (platinti VVP internetu).

Ypatingas dėmesys bus skiriamas užsienio skolos valiutų rizikos valdymui. Numatoma didinti valstybės skolos, denominuotos eurais, dalį bei naudoti finansines apdraudimo priemones.

Taip pat bus siekiama aktyvinti bendradarbiavimą su reitingų agentūromis, gerinti informacijos pateikimą finansų rinkų dalyviams bei didinti investuotojų skaičių, naudojant naujas investavimo priemones, didinant jų likvidumą, tobulinti informacinę valstybės skolos valdymo ir apskaitos sistemą (DMFAS) bei baigti įdiegti lėšų apskaitos sistemą NAVISION.

Didelis dėmesys bus skiriamas valstybės suteiktų paskolų ūkio subjektams administravimo gerinimui. Numatoma aktyviai taikyti skolos išieškojimo bei skolinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemones, perduoti Turto bankui administruoti padidėjusios rizikos valstybės garantijas, skatinti įmonių, turinčių finansinių sunkumų, restruktūrizavimą, siekiant išlaikyti jas kaip verslo objektus bei maksimaliai susigrąžinti valstybės suteiktas paskolas.

Valstybės skolos valdymo programos priemonės bus vykdomos atsižvelgiant į Vyriausybės strateginius prioritetus rengtis narystei Europos Sąjungoje, užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą bei plėtoti informacinę visuomenę.

VALSTYBĖS DOKUMENTŲ TECHNOLOGINĖS APSAUGOS TARNYBA

PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija:

Sukurti dokumentų apsaugos nuo klastojimo ir padirbinėjimo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus

Strateginiai tikslai:

Valstybės dokumentų technologinės apsaugos organizavimas

PROGRAMŲ, NUMATYTŲ STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

Valstybės dokumentų technologinė apsauga (508,4 tūkst. Lt)

Programos tikslai:

Vykdyti valstybės dokumentų technologinę apsaugą

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Valstybės dokumentų technologinės apsaugos užtikrinimas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Rengiantis narystei Europos Sąjungoje projektuojami dokumentų blankai, atitinkantys Europos Sąjungos, ISO, ICAO standartus, kuriami technologinės apsaugos elementai;

Gaminant dokumentų blankus, atitinkančius Europos Sąjungos, ISO, ICAO reikalavimus, Lietuvos gamintojai siekia, kad jų gamybos valdymo sistema atitiktų ISO reikalavimus ir teikiant paslaugas lygiaverčiai dalyvautų rinkoje su užsienio šalimis;

Išleidžiant į apyvartą apsaugotus dokumentų blankus vykdoma nusikalstamumo prevencija.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas - nevykdoma

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas - nevykdoma

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

- suprojektuota 70 dokumentų blankų, atitinkančių Europos Sąjungos, ISO, ICAO reikalavimus;

- įvertinta 10 rūšių loterijos bilietų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės - nėra

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys – nėra

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

Duomenų apie dokumentus bei dokumentų blankus kaupimo, apdorojimo ir dokumentų blankų gamybos sąlygų bei apyvartos kontrolė (929,0 tūkst. Lt)

Programos tikslai:

Dokumentų, dokumentų blankų gamybos sąlygų laikymosi ir apyvartos kontrolė;

Užtikrinti duomenų apie dokumentus ir dokumentų blankus kaupimą ir informacijos pateikimą.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Užtikrinti dokumentų, dokumentų blankų gamybos sąlygų laikymąsi bei teisėtą apyvartą;

Kaupti, sisteminti, analizuoti duomenis apie dokumentus ir dokumentų blankus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Dokumentų blankų vertybinių popierių spausdinimas įmonėse, turinčiose licencijas, sudaro prielaidas išleisti į apyvartą produkciją, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus;

Dokumentų blankų apyvartos kontrolė sąlygoja nusikaltimų, padaromų neteisėtai naudojant apskaitos dokumentus, prevenciją;

Duomenų apie valstybės dokumentus, teisės aktus, reglamentuojančius jų apyvartą, grafinį-meninį sprendimą, apsaugos priemonių aprašymų (vartotojų lygyje) pateikimas plėtoja informacinę visuomenę.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas - nevykdoma

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas - nevykdoma

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

išduotos licencijos visoms įmonėms, atitinkančioms nustatytus reikalavimus (kreipėsi 16 įmonių, išduota 9 įmonėms);

atlikti 74 licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi patikrinimai (per metus ūkio subjektų, turinčių licencijas, sumažėjo nuo 14 iki 9, todėl sumažėjo patikrinimų skaičius);

atlikti 824 patikrinimai, vykdant dokumentų blankų apyvartos kontrolę;

parengtas 1990-2001 metais Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, ministerijų ir Vyriausybės įstaigų priimtų teisės aktų nustatytų privalomai naudoti dokumentų blankų klasifikatoriaus projektas (619 dokumentų blankų su technologine apsauga ir 2660 dokumentų blankų ir formų, neturinčių technologinės apsaugos);

parengtos valstybės dokumentų blankų klastojimo analizės, naudojant VRM pateiktus duomenis (kas ketvirtį), paruošta informacija apie dokumentų blankų klastojimą ir specialių apskaitos dokumentų blankų apyvartą bei dingimą (teikta Lietuvos Respublikos Seimui, Finansų ministerijai).

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės - nėra

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys – nėra

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

Valstybės paslapčių apsauga ir centrinių institucijų išlaikymas (823,8 tūkst. Lt)

Programos tikslai:

Užtikrinti Tarnybai paskirtų funkcijų vykdymo organizavimą, valstybės paslapčių apsaugą

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Tarnybai paskirtų funkcijų vykdymo paskirstymas tarp skyrių

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Parengti su Tarnybos funkcijų vykdymu susiję teisės aktų projektai

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas - nevykdoma

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas - nevykdoma

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

apsaugoti nuo praradimo, neteisėto atskleidimo moksliniai projektavimo darbai, tyrimai, bandymai, technologiniai procesai ir su tuo susijusi informacija;

atliktas Tarnybai paskirtų funkcijų vykdymo organizavimas;

mokymo kursuose dalyvavo 7 Tarnybos darbuotojai, 10 darbuotojų dalyvavo mokymo seminaruose.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Nebuvo tinkamo Tarnybos materialinio-techninio aprūpinimo

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys

Tarnybai patvirtinti asignavimai neužtikrino Tarnybos materialinio-techninio aprūpinimo pagal biudžeto išlaidų planavimo projekte teiktą poreikį

ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Įgyvendinant Tarnybos misiją – sukurti dokumentų apsaugos nuo klastojimo ir padirbinėjimo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus, bei vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemones bus dirbama šiomis kryptimis:

dokumentų blankų projektavimas ir technologinės apsaugos elementų kūrimas,

dokumentų blankų leidyba ir spaustuvių techninių galimybių įvertinimas,

gamybos sąlygų laikymosi ir dokumentų blankų apyvartos kontrolės vykdymas,

licencijų išdavimas ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūra,

dokumentų blankų, dokumentų neteisėtos apyvartos išaiškinimas,

informacinės sistemos sukūrimas, duomenų kaupimas ir analizė, pateikimas visuomenei, valstybės vertybinių popierių dokumentų blankų, banderolių ir žymenų technologinės apsaugos priemonių klasifikatoriaus ir dokumentų blankų registro rengimas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos metinė veiklos ataskaita

I. Misija, strateginiai tikslai

Misija:

Valstybinė mokesčių inspekcija siekia, kad mokesčių mokėtojai sumokėtų mokesčių tiek, kiek priklauso pagal įstatymus - nei daugiau, nei mažiau ir yra atsakinga už išteklius, darbus bei rezultatus:

garantuojančius vienodų sąlygų mokesčių mokėtojams sudarymą;

skatinančius Lietuvos ekonomikos raidą;

užtikrinti stabilias biudžetų ir fondų pajamas.

Strateginiai tikslai:

Mokesčių mokėtojų aptarnavimas

Sukurti efektyvią, į mokesčių mokėtojų poreikius orientuotą mokesčių mokėtojų aptarnavimo sistemą.

Mokesčių įstatymų laikymosi kontrolė

Patobulinti rizikos vertinimu pagrįstas mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolės sistemas,

siekiant efektyvią kontrolę.

Teisės aktų rengimas ir tobulinimas

Tobulinti mokesčių teisės normų aktųrengimą užtikrinant, kad mokesčių teisės normų aktai

neprieštarautų konstituciniams principams, būtų aiškūs ir vienodai aiškinami, tai pat nuolat

analizuoti mokesčių teisės normų aktų taikymo patirtį ir teikti mokesčių politikos tobulinimo pasiūlymus.

Informacinės sistemos diegimas

Sukurti ir įdiegti informacinę sistemą, kuri informacinių technologijų dėka greitai ir tinkamai aprūpintų visas mokesčių administravimo sritis reikiama informacija ir užtikrintų savalaikį jos apdorojimą.

II. Programų, numatytų Valstybinės mokesčių inspekcijos strateginiame veiklos plane aprašymas

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Mokesčių administravimas

Įvykdyta 2001 m.: išlaidos iš viso sudarė 102 185,6 tūkst. Lt

Programos tikslai:

Mokesčių politikos įgyvendinimas

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys 1: Administruoti mokesčius

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Priemonių ,,Parengti projektus teisės aktų, kurių reikia Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įmokų ir nacionalinio biudžeto mokesčių administravimui sujungti“ ir ,,Parengti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir nacionalinio biudžeto mokesčius administruojančių institucijų struktūrų sujungimo planą; įdiegti vientisą įmokų ir mokesčių administravimo sistemą baigus jungti minėtųjų biudžetų mokesčių administravimą“ vykdymas.

Vykdant šias priemones buvo parengtas Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinis socialinio draudimo fondo sujungimo planas patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos ir socialinio draudimo fondo valdybos viršininkų 2001 05 07 įsakymu Nr. 95/419.

Vykdant šį planą buvo parengti 32 teisės aktų pakeitimai, kurių tarpe buvo parenti šie teisės aktų projektai:

Mokesčių mokėtojų registro nuostatai;

Prašymo įregistruoti MM registre formos užpildymo taisyklės;

Supaprastinto išregistravimo taisyklės;

Priverstinio išregistravimo taisyklės;

Laikinojo identifikacinio numerio suteikimo tvarka;

Mokesčių ir įmokų mokėtojų registrinių duomenų derinimo tvarka;

Perduodamų duomenų sąrašai;

Asmens duomenų sutartys;

Pagrindinių duomenų klasifikatoriai;

ir kt.

be to buvo nustatyti perimamų - perduodamų duomenų struktūra ir keitimosi periodiškumas, bei atlikti kiti darbai.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Uždavinio kodas	Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio pavadinimas		kodas	2001 m. patvirtinta	2001 m. įvykdyta
01	Mokesčių mokėtojų nusiskundimų dėl jų aptarnavimo skaičius		01	*	11
01	Bylų, išnagrinėtų per įstatyme nustatytą terminą, procentas nuo visų nagrinėtų apeliacinių bylų		02	*	71.7
01	Patikrintų mokesčių mokėtojų (ūkio subjektų) procentas nuo visų įregistruotų		03	17.6	13
01	Darbuotojų, kėlusių kvalifikaciją, procentas nuo visų darbuotojų		06	25	25.3
01	Santykis tarp VMI finansavimo ir surinktų mokesčių bei įmokų - procentais		07	1.51	1.47
*		- naujas rodiklis, pradėtas skaičiuoti 2001 m.

Programos uždavinys 2: Rengtis narystei į Europos Sąjungą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Priemonės “Dalyvauti FISCALIS programoje” vykdymas.

Stiprindama administracinius gebėjimus būtinus efektyviam mokesčių srities Europos Sąjungos (ES) acquis įgyvendinimui, 2001 m. Valstybinė mokesčių inspekcija ir toliau daug dėmesio skyrė Lietuvos mokesčių administratorių profesiniam ugdymui.

Per 2001 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos darbuotojai dalyvavo dvylikoje Europos Komisijos XXI Muitų ir mokesčių generalinio direktorato pagal Fiscalis programą organizuotų seminarų.

„Tarpusavio administracinė pagalba kovoje su mokesčių sukčiavimu alkoholio ir tabako sektoriuose“, Dublinas (Airija), 2001 m. gegužės 9-11 d.;

„Tarptautinių patikrinimų valdymas ir vykdymas“, Helsinkis (Suomija), 2001 m. gegužės 21-23 d.;

„Kova su mokestiniais nusikaltimais: mokesčių inspekcijų ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas“, Berlynas (Vokietija), 2001 m. birželio 6-8 d.;

„Centrinių ryšių skyrių (Central Liaison Office) valdymas“, Antverpenas (Belgija), 2001 m. birželio 20-22 d.;

„Rizikos analizės taikymas kontroliuojant akcizais apmokestinamas prekes“, Malmė (Švedija), 2001 m. birželio 27-29 d.;

„Rizikos analizė ir valdymas PVM srityje“, Liuksemburgas (Liuksemburgas), 2001 m. rugsėjo 26 – 28 d.;

„Mokesčių naštos palengvinimas mokesčių mokėtojams – pagalba mokesčių mokėtojams vykdyti PVM prievoles“, Česteris (Jungtinė karalystė), 2001 m. spalio 3-5 d.;

„Kova su nusikaltimais PVM srityje – stebėjimo ir nusikaltimų tyrimo skyrių steigimas bei jų vaidmuo“, Espinho-Porto (Portugalija), 2001 m. spalio 11-12 d.;

„valstybinės institucijos, valstybinių interesų procesai ir subsidijos“, Atėnai (Graikija), 2001 m. spalio 22-23 d.;

„PVM mokėtojais neregistruotų asmenų apmokestinimas ir kontrolė“, Caserta (Italija), 2001 m. spalio 22-24 d.;

„Keitimosi PVM informacija informacinės sistemos duomenų svarba kovojant su nusikaltimais mokesčių srityje“, Snekkerstenas (Danija), 2001 m. spalio 29-31 d.;

„Administracinis bendradarbiavimas - tarptautiniai sporto renginiai“,Amsterdamas (Nyderlandai), 2001 m. lapkričio 22-23 d.

Dalyvaudami FISCALIS programoje, 12 VMI pareigūnų patobulino žinias ir įgūdžius vieningo ES teisės aktų taikymo netiesioginių mokesčių srityje, netiesioginių mokesčių procedūrų supaprastinimo, netiesioginių mokesčių sistemų modernizavimo, administracinio bendradarbiavimo, kovojant su sukčiavimu netiesioginių mokesčių srityje, klausimais bei ES kompiuterinių informacijos mainų sistemų (VIES, SEED, MVS, EWSE, EMCS) naudojimo klausimais.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Uždavinio kodas	Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio pavadinimas	kodas	2001 m. patvirtinta	2001 m. įvykdyta
02	Programoje FISCALIS surengtų seminarų bei stažuočių skaičius	04	35	12

Programos uždavinys 3: Sukurti ir įdiegti integruotą MIS

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Priemonės ,,Plėtoti bendrą mokesčių informacinę sistemą, pritaikyti ją prie Europos Sąjungos standartų, taip pat įdiegti Europos Sąjungos informacines sistemas ir įsteigti Centrinį bendradarbiavimo biurą“ vykdymas:

Šios priemonės dalis: ,,Plėtoti bendrą mokesčių informacinę sistemą” – atitinka nacionalinės aquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonę: “Plėtoti integruotą mokesčių informacinę sistemą” todėl jos vykdymo eiga išdėstyta nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymo dalyje.

Siekiant bendra MIS pritaikyti prie ES standartų surinkta informacija apie ES reikalavimus informacinėms sistemoms, įvertintos esamos VMI informacinės sistemos – parengtas preliminarus neatitikimo / atitikimo įvertinimas. 2002 metais vykdant šią priemonę ir Phare projektą – užsienio ekspertai papildomai įvertins VMI informacines sistemas, kartu su ekspertais bus parengti tokių neatitikimų pašalinimo planai.

Siekiant įdiegti ES informacines sistemas ir įsteigti Centrinį bendradarbiavimo biurą buvo

Su Danijos finansų ministerija derinami reikalavimai centrinio bendradarbiavimo biuro įsteigimo projektui, rengiami kiti reikalingi dokumentai.

Sukaupta informacija apie ES reikalavimus VIES ir SEED sistemų įgyvendinimą ir funkcionavimą, ES valstybių patirtį, keitimosi informacija mechanizmus.

ES institucijoms pateiktas projekto pagrindimas ir kiti inicijavimo dokumentai (projekto matrica ir fiche summary) PHARE pagalbai gauti. Tikimasi nuo 2002 m. pradėti gauti ES paramą informacinių sistemų pertvarkymui.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Priemonės “Plėtoti integruotą mokesčių informacinę sistemą” vykdymas.

SMAP'o programinė įranga demontuota ir pakeista IMIS apskaitos programomis visose teritorinėse VMI, anksčiau sukaupti mokesčių mokėtojų registravimo ir deklaravimų duomenys sukelti į IMIS duomenų bazes; veikia centralizuotas mokesčių mokėtojų registras; pagal teisinės bazės pasikeitimus modifikuojama apskaita, išieškojimų posistemė.

Atlikta akcizinių prekių sandėlių kūrimo ir jų informacinio aprūpinimo pradinė analizė; parengti informacinės sistemos techniniai reikalavimai; parengtas ir paskelbtas viešojo pirkimo konkursas "Akcizinių prekių sandėlių informacinė sistema".

Danijai suteikus finansinę pagalbą, parengta duomenų saugyklos kūrimo strategija ir pirmaeilių darbų planas; sukurtos priemonės nacionalinio biudžeto įplaukų mėnesinės apyskaitos analizei ir prognozavimui. Į duomenų saugyklą sukelti mokesčių mokėtojų registro, PVM deklaracijų, iš dalies - pelno apyskaitų ir pajamų deklaracijų bei mokėjimų duomenys, pradėti duomenų saugyklos bandymai. Vartotojams įrengta 18 darbo vietų, parengtas VMI darbuotojų mokymo naudotis Business Objects programine įranga planas.

Įvykdytos viešojo pirkimo procedūros, įsigyta IS plėtrai būtina licenzijuota sisteminė programinė įranga ir kompiuterinė technika - 60 serverių, 650 personalinių kompiuterių, 3 skeneriai, 27 tinklo komutatoriai, 250 spausdintuvų, 16 ypač galingų spausdintuvų.

Įdiegtas VMI žinybinis balso perdavimo tinklas, jungiantis CMA, visas AVMI ir du teritorinius skyrius

Dirbti su IMIS taikomosiomis programomis apmokyta 860 VMI darbuotojų, specializuotuose IT kursuose tobulinosi 43 informacinių technologijų specialistai.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Uždavinio kodas	Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio pavadinimas	kodas	2001 m. patvirtinta	2001 m. įvykdyta
03	Priimtų gyventojų turto ir pajamų deklaracijų skaičius	08	*	161700
03	Priimtų gyventojų turto ir pajamų deklaracijų ir suvestų į kompiuterines laikmenas skaičius	09	*	161700
03	Elektroniniu pavidalu priimtų deklaracijų skaičius	10	**	**
03	Įrengtų kompiuterizuotų darbo vietų su programinės įrangos licencijomis (Windows2000 ir Office2000) skaičius	11	550	550
03	Įrengtų kompiuterių tinklo stočių (serverių) skaičius	12	30	60
03	Padidinti vietinių kompiuterinių tinklų greitą veiką nuo 10Mbps iki 100Mbps	13	60%	60%
03	Apdorotų ir sukauptų kompiuterinėse laikmenose duomenų kiekis (GB)	14	55	55
03	Sukurtų naujų taikomosios programinės įrangos modulių bei funkcijų skaičius	15	600	600

*	- naujas rodiklis, pradėtas skaičiuoti 2001 m.
**	- rodiklis planuojamas pradėti skaičiuoti 2004 m., įsigaliojus elektroninio parašo įstatymui

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai

(tūkst. Lt)

Spec. blankai ir banderolės

Įvykdyta 2001 m.: išlaidos iš viso sudarė 25 872 tūkst. Lt

Programos tikslai: Užkirsti kelią nelegaliai veiklai.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys : Platinti spec. apskaitos blankus ir banderoles

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Priemonės ,,Parengti teisės aktus, leidžiančius atsisakyti specialių blankų naudojimo“

(pirmajame etape atsisakyti specialių krovinio gabenimo važtaraščių blankų naudojimo, nustatyti tik šio dokumento rekvizitus) vykdymas.

Vykdant šią priemonę buvo parengtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2001 06 29 įsakymas Nr. 164 ,,Dėl naudojamų laisvos formos važtaraščių apskaitos taisyklių patvirtinimo“.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Uždavinio kodas	Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio pavadinimas	kodas	2001 m. patvirtinta	2002 m. įvykdyta
01	Parduotų spec. apskaitos blankų komplektų skaičius - vienetais	01	70 mln.	77,5 mln.
01	Parduotų banderolių skaičius - vienetais	02	370 mln.	384 mln.

III. Artimiausio laikotarpio planuojamos prioritetinės veiklos kryptys

Pasirengti įgyvendinti pakeistą Akcizo įstatymą.

Pasirengti įgyvendinti pakeistą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą.

Pasirengti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo administravimo darbui.

Pasirengti nuo 2003-01-01 administruoti valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Pasirengti Pelno mokesčio įstatymo administravimo darbui.

Pasirengti sveikatos draudimo įmokų administravimo darbams.

Pasirengti su turto ir pajamų visuotinu deklaravimu susijusiems darbams.

Sukurti, įdiegti ir/ar modifikuoti integruotos mokesčių informacinę sistemos (IMIS) komponentus ir IMIS pritaikyti prie Europos Sąjungos standartų;

Remiantis Europos Sąjungos direktyvose nustatytais keitimosi informacija reikalavimais, įdiegti Europos Sąjungos informacines sistemas ir pasirengti įsteigti centrinį bendradarbiavimo biurą.

ministerijos, vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijos,

apskrities viršininko metinės veikos ataskaitos forma

finansų ministerijos mokymo centras

misija, strateginiai tikslai:

Misija:

Vykdyti finansinius ekonominius santykius reguliuojančių institucijų valstybės tarnautojų

įvadinį mokymą ir tęstinį kvalifikacijos kėlimą (kiekybinis kriterijus ), tirti mokymo poreikius bei siekti, kad valstybės tarnautojų gebėjimai atitiktų valstybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus (kokybinis kriterijus).

Strateginiai tikslai:

Mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas, įgyvendinant valstybės tarnybos politikos nuostatas.

programų, numatytų ministerijos, vyriausybės įstaigos, apskrities viršininko strateginiame veiklos plane aprašymas:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

Programos pavadinimas	Jos įgyvendinimui skirti asignavimai
LR finansų ministerijos ir jos reguliavimo sričiai priklausančių organizacijų darbuotojų tęstinis kvalifikacijos kėlimas ir ugdymas	1316,2

Programos tikslai:

Formuoti darbo įgūdžius ir gebėjimus, kurie atitiktų valstybės keliamus reikalavimus kvalifikacijai.

Parengti valstybės tarnautojus inovacinėms programoms įgyvendinti ir naujiems uždaviniams spręsti.

Dalyvauti rengiant metodines rekomendacijas valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimui vystyti, įvertinus Valstybės tarnybos reikalavimų nuostatas.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys	Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas
Parengti kuo didesnį skaičių specialistų pagal valstybės keliamus reikalavimus, lyginant su mokymo poreikių tyrimo rezultatais	Lyginant su mokymo poreikių analize FMMC ir jo regioniniuose skyriuose klausytojų skaičiaus išaugo - kvalifikacijos tobulinimo renginiuose dalyvavo 7636 klausytojai
Naujos metodinės medžiagos ir naujų mokymo programų, atitinkančių valstybės keliamus reikalavimus, parengimas, lyginant su visa paruošta metodine medžiaga bei mokymo programomis	Parengtos ir atnaujintos programos bei metodinė medžiaga: pareiginio kompleksinio kvalifikacijos tobulinimo – 38 programos, tikslinio kvalifikacijos tobulinimo – 64 programos, kompiuterinio raštingumo – 31 programa, valdymo organizavimo ir planavimo tobulinimo – 10 programų, specialiojo mokymo – 9 programos. Atitinkamai parengta metodinė medžiaga
Klausytojų skaičius, įvertinant valstybės keliamus reikalavimus, padidėjimas, lyginant su mokymo poreikio tyrimų rezultatais	Organizuoti: 126 kursai, kuriuose dalyvavo 2031 klausytojas ir 134 seminarai, kuriuose dalyvavo 5606 klausytojai.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Vadovaujantis Lietuvos pasirengimo narystei ES programa (nacionaline acquis priėmimo programa) kvalifikacijos tobulinimo programos, planai, metodinė medžiaga, kvalifikacijos tobulinimo kursai ir seminarai. rengiami siekiant užtikrinti sėkmingą acquis communautaire įgyvendinimą. Parengtos ir atnaujintos programos bei metodinė medžiaga: pareiginio kompleksinio kvalifikacijos tobulinimo – 38 programos, tikslinio kvalifikacijos tobulinimo – 64 programos, kompiuterinio raštingumo – 31 programa, valdymo organizavimo ir planavimo tobulinimo – 10 programų, specialiojo mokymo – 9 programos, užsienio kalbų mokymo – 13 programų rodo FMMC pažangą rengiantis narystei ES, svarų indėlį stiprinant valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Vadovaujantis Vyriausybės veiklos prioritetais parengtos naujos, valstybės tarnautojui aktualios kvalifikacijos tobulinimo programos:

Institucijos strateginio planavimo mokymas.

Finansų valdymas.

Valstybės sektoriaus vidaus auditas.

Mokesčių administravimas.

Efektyvus vadovavimas.
Tarnybinis protokolas.

Konfliktų valdymas ir tarpininkavimas.

Žmogiškųjų išteklių valdymas.

Kompiuterinių žinių testavimas pagal ECDL (European Computer Drive Licence) programą.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Uždavinio vertinimo kriterijus	Planas	Įvykdyta
Parengti kuo didesnį skaičių specialistų pagal valstybės keliamus reikalavimus, lyginant su mokymo poreikių tyrimo rezultatais, (%)	48,5	49,7
Naujos metodinės medžiagos ir naujų mokymo programų, atitinkančių valstybės keliamus reikalavimus, parengimas, lyginant su visa paruošta metodine medžiaga bei mokymo programomis, (%)	27	28,5
Klausytojų skaičius, įvertinant valstybės keliamus reikalavimus, padidėjimas, lyginant su mokymo poreikio tyrimų rezultatais, (%)	46,6	49,2

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės - nėra

Šio uždavinio neįvykdymo priežastys: - nėra

artimiausio laikotarpio planuojamos veiklos prioritetinės kryptys:

Prioritetai	Kliūtys
Tęstinis valstybės tarnautojų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas	Nepakankamas finansavimas
Kvalifikacijos programų rengimas ir atnaujinimas	Nepakankamas finansavimas
Tinkamų sąlygų mokymui bei kvalifikacijos tobulinimui sudarymas (kompiuterių klasių modernizavimas, pastato avarinio stogo rekonstrukcija)	Neskirtas finansavimas

MUITINĖS DEPARTAMENTO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS

METINĖS VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI

Misija: užtikrinti importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą, kovoti su muitinės įstatymų pažeidimais, užkirsti kelią neteisėtam draudžiamų ir ribojamų prekių gabenimui.

Strateginiai tikslai

Sukurti šiuolaikinę importo ir eksporto muitų ir mokesčių administravimo sistemą.

Pertvarkyti muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus pagal Europos Sąjungos teisės normas.

Įdiegti pažangias kontrolės technologijas, pagrįstas pakankamais teisės pažeidimų prevencijos ir tyrimų įgaliojimais, rizikos analize, žvalgybine informacija, moderniomis techninėmis priemonėmis.

Išplėsti supaprastintų muitinės procedūrų taikymo sritį, siekiant užtikrinti tolesnį verslo aplinkos sąlygų gerinimą.

Įdiegti modernią muitinės informacinę sistemą.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ MUITINĖS DEPARTAMENTO STRATEGINAIME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Muitinės veiklos organizavimas rengiantis narystei Europos sąjungoje

Skirta 83431,3 tūkst. Lt

Programos tikslas

Mokesčių surinkimas

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius

Programos uždavinys

Išlaikyti muitinės sistemą, vykdyti Muitinės informacinės sistemos techninę priežiūrą bei vystyti Lietuvos muitinės infrastruktūrą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

1. Organizuoti Muitinės departamento darbą muitinės įstaigų darbo organizavimui:

rengti ir derinti muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus pagal ES teisės aktų normas;

parengti integruotos muitinės informacinės sistemos, pagrįstos naujausiomis informacinėmis ir ryšio technologijomis, projektą;

įdiegti muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (ASYCUDA) Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritorinėse muitinėse, užtikrinančią ne mažiau kaip 50 proc. visų importo ir eksporto deklaracijų apdorojimą;

parengti Nacionalinio tranzito kontrolės sistemos projektą;

parengti kompiuterizuotos mokesčių apskaitos sistemos, integruotos į muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą, projektą;

parengti elektroniniu būdu pateikiamų muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos projektą;

kurti kompiuterizuotą integruoto tarifo sistemą, sudarančią galimybes automatizuotai apskaičiuoti mokesčius, mokėtinus už importuojamas ir eksportuojamas prekes;

kurti automatizuotą biuro sistemą;

užtikrinti, kad Muitinės departamente ir kiekvienoje teritorinėje muitinėje būtų pakankamai kvalifikuotų prekių klasifikavimo, kilmės, muitinio įvertinimo specialistų;

organizuoti reguliarų muitinių padalinių, atsakingų už mokesčių administravimą, vidaus auditą;

stiprinti administracinius gebėjimus;

diegti modernius darbo organizavimo, planavimo, išteklių naudojimo metodus;

pertvarkyti Lietuvos muitinės centrinės administracijos ir teritorinių padalinių struktūrą vadovaujantis Europos Komisijos direktyvomis.

2. Aprūpinti Muitinės departamentą organizacinės technikos priemonėmis ir planuoti ūkio išlaidas veiklai užtikrinti.

3. Aprūpinti muitinės įstaigas uniforma.

4. Organizuoti muitinės įstaigų darbą pajamų planui įvykdyti:

organizuoti Lietuvos muitinės darbą taip, kad surinktų mokesčių grąža už vieną iš biudžeto gautą litą būtų ne mažesnė kaip 25,6 Lt;

plėtoti išorinį auditą (įmonių ūkinės ir komercinės veiklos tikrinimus);

atlikti papildomus deklaruotų prekių kilmės, muitinės vertės, KPN kodų, deklaracijų muitinio įforminimo teisingumo, muitinės procedūrų vykdymo, muitinės postų tikrinimus;

taikyti kitus muitinio įvertinimo metodus importuojamoms prekėms;

imti prekių mėginius prekių klasifikavimui tikslinti;

atlikti tyrimus dėl neįvykdytų muitinės sankcionuotų veiksmų;

atlikti ūkio subjektų nesumokėtų mokesčių tyrimus;

analizuoti papildomai apskaičiuotų mokesčių neišieškojimo priežastis.

5. Aprūpinti muitinės įstaigas organizacinės technikos priemonėmis ir planuoti ūkio išlaidas veiklai užtikrinti.

6. Muitinės postų projektavimas, statyba, rekonstrukcija, techninės įrangos ir pagrindinių priemonių įsigijimas, MIS kūrimas:

stiprinti muitinės postus prie būsimos išorinės ES sienos (suprojektuoti Panemunės kelio postą, rekonstruoti Šalčininkų kelio postą);

parengti muitinės vidinių postų stambinimo koncepciją;

koncentruoti muitinės veiklą vidiniuose postuose, aprūpintais šiuolaikine kompiuterine ir ryšių technika;

gerinti muitinės įstaigų infrastruktūrą – sudaryti tinkamas sąlygas muitiniam tikrinimui atlikti, aprūpinti moderniomis muitinio tikrinimo ir ryšio priemonėmis;

kurti visą LR muitų teritoriją apimantį integruotą muitinės kompiuterinių ryšių tinklą, pagrįstą naujausiomis informacinėmis ir ryšio technologijomis ir sudarantį galimybes sujungti atitinkamas kontrolės sistemas.

Atlikti darbai:

Parengtos 5 informacinių sistemų specifikacijos.

Parengti 4 informacinių sistemų projektai.

Sukurta/pritaikyta ir įdiegta 1 informacinė sistema.

Surinktų mokesčių grąža už vieną gautą litą iš valstybės biudžeto pasiekė 28,35 Lt. Biudžeto lėšų grąža už vieną gautą litą iš valstybės biudžeto – 38,4 Lt.

Atlikti 83 vidaus audito (įskaitant specialias užduotis) patikrinimai.

Apmokyti 2632 muitinės pareigūnai.

Kompiuterizuotu būdu apdorojamų importo ir eksporto deklaracijų skaičius pasiekė per 50 proc.

Importo ir eksporto deklaracijas apdorojančių muitinės įstaigų aprūpinimas kompiuterių ir ryšių technika pasiekė 50 proc.

Importo ir eksporto deklaracijas apdorojančių muitinės įstaigų aprūpinimas kompiuterių ir ryšių tinklo paslaugomis pasiekė 50 proc.

Įgyvendinant NAPP buvo vykdomos šios priemonės:

Steigiama Centrinė tranzito kontrolės įstaiga.

Dalyvauta ES-ELPA konvencijos rengimo darbo grupėse.

Rengti teisės aktai.

Atlikti darbai:

Įsteigti 5 etatai, užimti 3 etatai tranzito procedūrų kontrolei.

Komandiruoti darbuotojai dalyvauti stebėtojų teisėmis ES-ELPA konvencijų „Dėl prekybos prekėmis formalumų supaprastinimo ir dėl bendrosios tranzito procedūros“ darbo grupėse.

Parengta 17 teisės aktų.

Parengtų teisės aktų tikslas – derinti muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus pagal ES muitinės įstatymų normas.

Gautų rezultatų palyginimas

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio pavadinimas	2001 m.
Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio pavadinimas	Planas	Įvykdyta
Parengtų Lietuvos pasirengimo narystei Teisės derinimo priemonių plane ir Teisės derinimo komisijos „Muitų sąjunga“ teisės aktų derinimo plane nurodytų teisės aktų projektų skaičius	13	17 teisės aktų projektų
Kompiuterizuotu būdu muitinės deklaracijų sistemoje apdorojamų importo ir eksporto deklaracijų skaičius (procentais nuo visų importo ir eksporto deklaracijų skaičiaus)	50 proc.	Apdorojama per 50 proc.
Parengtų informacinių sistemų specifikacijų skaičius	5	5 specifikacijos
Parengtų informacinių sistemų projektų skaičius	4	4 projektai
Sukurtų/pritaikytų ir įdiegtų informacinių sistemų skaičius	1	1 sistema
Importo ir eksporto deklaracijas apdorojančių muitinės įstaigų aprūpinimas kompiuterių ir ryšių technika (muitinės įstaigų skaičius procentais nuo bendro importo ir eksporto deklaracijas apdorojančių muitinės įstaigų skaičiaus)	50 proc.	50 proc.
Importo ir eksporto deklaracijas apdorojančių muitinės įstaigų aprūpinimas kompiuterių ir ryšių tinklo paslaugomis (muitinės įstaigų skaičius procentais nuo bendro importo ir eksporto deklaracijas apdorojančių muitinės įstaigų skaičiaus)	50 proc.	50 proc.
Muitinės veiklos efektyvumas: surinktų mokesčių grąža už vieną gautą litą iš valstybės biudžeto; biudžeto lėšų grąža už vieną gautą litą nuo visų muitinės apskaičiuotų muitų ir mokesčių (per muitinių sąskaitas pervestų į biudžetą ir PVM, perduoto kontroliuoti VMI	25,6 Lt –	28,35 Lt 38,4 Lt
Atliktų muitinės padalinių vidaus audito skaičius (įskaitant specialias užduotis)	56	83
Muitinės pareigūnų, kėlusių savo kvalifikaciją vadovaujantis Mokymo strategijos įgyvendinimo planu, skaičius	2300	2632

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Pažeidimų prevencija, kontrolė ir tyrimai

Skirta 5587,2 tūkst. Lt

Programos tikslas

Ekonominė valstybės sienų apsauga

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius

Programos uždavinys

Išplėsti Muitinės kriminalinę tarnybą (iki 2002 m. sausio 1 d. – Pažeidimų prevencijos ir tyrimų tarnyba)

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

1. Organizuoti Muitinės kriminalinės tarnybos darbą ir aprūpinti techninėmis priemonėmis:

parengti teisės aktus, suteikiančius muitinei pakankamus teisės pažeidimų prevencijos ir tyrimų įgaliojimus;

parengti muitinės žvalgybos koncepciją, remiantis ES valstybių patirtimi, sukurti žvalgybos metodiką;

suformuoti žvalgybos, kovos su kontrabanda ir kitus Muitinės kriminalinės tarnybos padalinius, apmokyti šių padalinių pareigūnus;

organizuoti tranzito kontrolę pagal rizikos analizės principus;

plėtoti bendradarbiavimą su kitomis LR teisėsaugos institucijomis, užsienio valstybių muitinių administracijomis, tarptautinėmis organizacijomis (dalyvauti „PHARE 2000“, „Dvynių“ ir kt. projektuose);

pasirašyti Supratimo memorandumus su verslo asociacijomis;

įsigyti ir įdiegti kontrolės sistemas, tikrinimo ir paieškos technines priemones;

dalyvauti tarptautiniuose operacijose išaiškinant kontrabandos organizatorius, siuntėjus, gavėjus;

dalyvauti Baltijos jūros regiono šalių Kovos su organizuotų nusikalstamumu operatyvinio komiteto veikloje.

Atlikti darbai:

Išaiškinti 2729 kontrabandos atvejai.

Iškeltos 92 baudžiamosios bylos.

Surašyti 2637 administracinės teisės pažeidimų protokolai.

Sukurta rizikos profiliavimo sistema.

Surengti 56 seminarai (mokymai), kuriuose dalyvavo MKT pareigūnai.

LR Vyriausybei pateikta 17 teisės aktų projektų.

Parengtų teisės aktų tikslas – suteikti muitinei pakankamus teisės pažeidimų prevencijos ir tyrimų įgaliojimus, t.y. įgaliojimus vykdyti operatyvinę veiklą, teisės pažeidimų tyrimą, kvotą, apieškoti, sulaikyti ir suimti asmenis, sustabdyti ir apieškoti transporto priemones, atlikti patalpų kratą, turėti ir naudoti tarnybinius ginklus bei specialiąsias priemones.

Įgyvendinant NAPP buvo vykdomos priemonės:

Teritorinėse muitinėse steigiami Kovos su kontrabanda skyriai

Atlikti darbai

Išplėsta MKT tarnyba

Gautų rezultatų palyginimas

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio pavadinimas	2001 m.
Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio pavadinimas	Planas	Įvykdyta
Išaiškinta kontrabandos atvejų Iškelta baudžiamųjų bylų Surašyta administracinės teisės pažeidimų protokolų	200 50 150	2729 atvejai 92 bylos 2637 protokolai
Sukurta rizikos profiliavimo sistema (muitinio tikrinimo efektyvumo bei bendro neteisėto prekių gabenimo atvejų išaiškinimas procentais)	15 proc.	35 proc. daugiau nei išaiškinta 2000 m.
Teisės aktų projektų, pateiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybei skaičius	10	17 teisės aktų projektų
Seminarai, mokymai, kuriuose dalyvavo MKT tarnybos pareigūnai, skaičius	10	56 seminarai, mokymai

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Muitinės priežiūros priemonių Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste stipinimas

Skirta 3104,3 tūkst. Lt

Programos tikslas

Gerinti muitinės renkamų importo ir eksporto muitų ir mokesčių administravimą.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius

Programos uždavinys

Sustiprinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kontrolę

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

1. Įsteigti etatus ir aprūpinti techninėmis priemonėmis:

nustatyti automobilių ir geležinkelio vartų, pro kuriuos leidžiama gabenti prekes (krovinius) skaičių, organizuoti muitinės priežiūrą prie šių vartų;

koncentruoti muitinės veiklą gerai įrengtose ir šiuolaikine technika aprūpintuose muitinės postuose, efektyviau organizuoti muitinės pareigūnų darbą, reorganizuojant jūrų uosto muitinės postus;

perskirstyti etatus, siekiant sustiprinti muitinės priežiūrą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto muitinės postuose;

įsigyti ir įdiegti tikrinimo ir paieškos technines priemones;

bendradarbiauti su LR teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijomis užkertant kelią kontrabandai ir kitiems muitų teisės aktų pažeidimams Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

Atlikti darbai:

Surašyta 212 administracinės teisės pažeidimų protokolų.

Iškelta 11 baudžiamųjų bylų.

Parengta 13 teisės aktų.

Reorganizuoti 4 KVJ uosto muitinės postai.

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio pavadinimas	2001m.
Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio pavadinimas	Planas	Įvykdyta
Surašyta administracinių teisės pažeidimų protokolų Iškelta baudžiamųjų bylų	175 9	212 (26,9 proc. daugiau nei 2000 m.) 11 (37,5 proc. daugiau nei 2000 m.)
Parengtų teisės aktų, reglamentuojančių muitinės priežiūrą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto muitinės postuose, skaičius	2	13 teisės aktų
Nustatytas optimalus muitinės jūrų uosto postų skaičius	3	3
Reorganizuotų (jungtinių) KVJ uosto muitinės postų skaičius	3	4
Nustatytas detalaus bendro muitinio, fitosanitarinio ir veterinarinio tikrinimo vietų KVJ uoste skaičius	1	1

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Muitinės blankai ir apsaugos priemonės

Skirta 5958,1 tūkst. Lt

Programos tikslas

Muitinės blankų ir dokumentų apsaugos priemonių gamyba

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius

Programos uždavinys

Aprūpinti ūkio subjektus muitinės blankais

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

1. Įsigyti ir išplatinti specialiuosius apskaitos blankus:

centralizuotai gaminti ir aprūpinti ūkio subjektus muitinės blankais;

įdiegti naujo pavyzdžio apsauginius lipdukus skirtus klijuoti ant muitinio tranzito procedūros atveju naudojamų muitinės dokumentų.

Atlikti darbai:

Išplatinti 3 429 818 blankai

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio

pavadinimas

2001 m.

Planas

Įvykdyta

Parduotų muitinės blankų skaičius

4 500 000

3 429 818

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Prioritetai

Muitinės informacinės sistemos diegimas

Muitinės informacinės sistemos diegimas – vienas iš pagrindinių prioritetų muitinei integruojantis į ES. Pagrindiniai Muitinės informacinės sistemos kūrimo ir priežiūros darbai atliekami pagal LR Vyriausybės 2001 m. vasario 13 d. nutarimu Nr.167 „Dėl priemonių integruotai muitinės informacinei sistemai įdiegti plano patvirtinimo“ patvirtintą Priemonių planą integruotai muitinės informacinei sistemai projektuoti, kurti ir diegti. 2002 metais visoje Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje turi būti įdiegta muitinės deklaracijų apdorojimo, nacionalinio tranzito kontrolės, kompiuterizuota mokesčių apskaitos, kompiuterizuota integruoto tarifo, automatizuota biuro sistemos. Tuo pat metu turi būti sukurtas visą Lietuvos Respublikos muitų teritoriją apimantis integruotas muitinės kompiuterių ir ryšių tinklas, pagrįstas naujausiomis informacinėmis ir ryšio technologijomis ir sudarantis galimybes sujungti atitinkamas kontrolės sistemas. Integruotoje muitinės informacinėje sistemoje turi būti numatytos arba sukurtos informacinės sąsajos su Europos Komisijoje veikiančiomis muitinės informacinėmis sistemomis. Įdiegus informacinę sistemą, turėtų pagerėti ir Lietuvos muitinės įvaizdis.

Muitinės informacinių sistemų centro duomenų bazėse sukauptais duomenimis naudojasi Prezidentūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Valstybės saugumo departamentas, teisėsaugos organizacijos, Valstybinė mokesčių inspekcija, užsienio šalių ambasados, ministerijos, departamentai, kitos valstybinės institucijos bei atskirai įvardinti fiziniai ar juridiniai asmenys. Eksporto ir importo duomenų, kas mėnesį teikiamų Statistikos departamentui, pagrindu formuojamos oficialios užsienio prekybos ataskaitos. Teikiami ir gaunami duomenys pagal 15 duomenų teikimo sutarčių.

Verslo aplinkos sąlygų gerinimas

Lietuvos muitinė nuolat skiria dėmesį verslo aplinkos sąlygų gerinimui. 2001 m. priimtas Muitinės kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas. Muitinės kodekso nuostatos suderintos su ES muitinės kodekso pakeitimais bei liberalizuoti muitinės ir ūkio subjektų santykiai. Sudarytos teisinės prielaidos laisviesiems sandėliams steigti.

Pradėtas supaprastintų muitinės procedūrų taikymas skatins užsienio prekybą, sudarys geresnes verslo aplinkos sąlygas. Vienas didžiausių supaprastintų muitinės procedūrų pranašumų – nereikia atlikti sudėtingų muitinės procedūrų pasienio postuose (pareigūnai atlieka tik pažeidimų prevencijos kontrolę) ir vidiniuose krovinių postuose. Muitinis tikrinimas atliekamas periodiškai atliekant ūkio subjekto buhalterinės apskaitos patikrinimus. Daugiausia dėmesio skiriama prekių muitinei vertei, kilmei ir klasifikacijai nustatyti. Deklaracijų duomenys muitinei galės būti pateikiami elektroniniu būdu, taigi verslininkai muitinės procedūras atliks greičiau, sumažės dokumentų ir išlaidų. Pagerės ne tik verslo aplinkos sąlygos, bet ir sumažės priekaištų dėl sudėtingų muitinės formalumų.

Taikydama tarifines ir netarifines užsienio prekybos reguliavimo priemones, muitinė gina vietos gamintojus nuo importuojamų prekių srautų, o gyventojus – nuo pavojingų arba nesaugių produktų įvežimo. Ypač svarbus muitinės vaidmuo taikant antidempingo, kompensacinius ir protekcinius muitus, kurie saugo vietos gamintojus nuo žlugdančio importo.

2000 m. liepos 25 d. Muitinės departamente įsteigtas Muitinės konsultacinis komitetas, sudarytas iš valstybės institucijų ir asocijuotų verslo struktūrų atstovų. Komitetas kolegialiai svarsto su muitinės veikla susijusius teisės aktus, kuriuos taikant kyla problemų, ir ieško priimtinų būdų jiems tobulinti. Kartu aptariamos muitinės veiklos aktualijos, strategijoje numatytų uždavinių įgyvendinimas, koordinuojama muitinės įstaigų ir asocijuotų verslo struktūrų sąveika abiem pusėms svarbioje užsienio prekybos reguliavimo srityje.

Lietuvos muitinė vaidina ypač svarbų vaidmenį užsienio prekyboje, vykdant laisvosios prekybos sutartis. Muitinės išduoda laisvosios prekybos sutartyse nustatytus prekių kilmės dokumentus (prekių judėjimo sertifikatus EUR.1) ir lietuviškos kilmės prekės įgyja galimybę būti importuotomis į 28 valstybes, taikant joms preferencinius muitų tarifus. Siekiant supaprastinti prekių kilmės patvirtinimą parengta Patikimo eksportuotojo, turinčio teisę įrašyti preferencinės prekių kilmės deklaraciją sąskaitoje-faktūroje, statuso suteikimo ir priežiūros tvarka. Tokiu būdu supaprastintas muitinės formalumų atlikimas Lietuvos prekes gaminančioms ir/arba lietuviškas prekes eksportuojančioms įmonėms.

Kasmet rengiama Kombinuotosios prekių nomenklatūros (KPN) versija. Lietuvoje naudojamą prekių klasifikavimo sistema visiškai suderinta su atitinkama ES sistema. Tai palengvina prekių klasifikavimą ir informacijos gavimą apie nustatytuosius muitus ir kitus mokesčius. Lietuvos ūkio subjektai gali naudotis integruotu tarifu.

Vadovaujantis Sutartimi dėl Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros, bendroji tranzito procedūra pradėta taikyti 2001 m. sausio 1 d. Pagal šią Sutartį transporto operatoriai gali vežti prekes per visų trijų valstybių teritorijas užpildę tik vieną tranzito deklaraciją ir pateikę tik vieną tranzito garantiją visai šiai operacijai. Tai supaprastina muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarką prekes gabenant tranzitu per tris Baltijos valstybes.

Patobulinta Mokesčių mokėjimo muitinėje tvarka, kuri sudaro prielaidas ūkio subjektams lanksčiau atsiskaityti su muitine, verslininkai gali laisviau disponuoti savo lėšomis, nereikia pateikti garantijos, už kurios išdavimą bankai ir draudimo organizacijos ima nustatytą mokestį. Mokesčių muitinėje įskaitymo tvarka sudaro galimybes mokesčių mokėtojams skolą muitinei (importo mokesčius) padengti turima mokesčių permoka, nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos. Efektyviai taikoma garantijų sistema leidžia verslininkams nesumokėjus mokesčių atsiimti prekes.

Kelio postuose taikant dviejų kanalų (žaliojo ir raudonojo) sistemą sudarytos sąlygos sienos kirtimo procedūras atlikti kur kas greičiau nei keleiviams, gabenantiems deklaruojamus ir reikalaujančius muitinės formalumų atlikimo daiktus. Šia galimybe gali pasinaudoti ir verslininkai, vykstantys verslo reikalais į kaimynines valstybes.

Nuodugniai tikrinamų prekių siuntų atrankos kriterijai bei tikrinimo lygių nustatymo sistema padeda priimti sprendimus fiziškai tikrinti tik „rizikingus“ krovinius. Sukurta viena iš pagrindinių muitinės formalumų supaprastinimo prielaidų – rizikos įvertinimo ir rizikos veiksnių atrankos bei jos taikymo atliekant muitinį tikrinimą sistema. Patvirtintos Rizikos muitinėje valdymo ir jos profiliavimo metodika bei Rizikos muitinėje veiksnių atrankos ir jos taikymo atliekant muitinį tikrinimą tvarka. Rizikos įvertinimas ir tuo pagrindu atliekama prekių tikrinimas sumažina fizinio prekių tikrinimo atvejų skaičių. Tuo sudaromos palankesnės sąlygos sąžiningam verslui.

Administracinių gebėjimų stiprinimas

Žmogiškųjų resursų mokymo ir valdymo sistema modernizuota 2001 m. sausio 1 d. įsigaliojus Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto naujai redakcijai ir Muitinės mokyklą reorganizavus į Muitinės mokymo centrą. Pagrindinis dėmesys skiriamas statuto nuostatoms įgyvendinti. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo reikalavimų naujovė sudarė galimybes veiksmingiau kovoti su eilėmis pasienio muitinės postuose ir muitinės taisyklių pažeidėjų ir nesąžiningų pareigūnų korupcinių ryšių užmezgimu, leido spręsti sudėtingus žmogiškųjų resursų paskirstymo klausimus susidarius sudėtingoms aplinkybėms teritorinėse muitinėse ar muitinės postuose. Rezultatas – pagerėjo mokesčių surinkimas, pagausėjo kontrabandos išaiškinimo atvejų, sustiprėjo pareigūnų darbo drausmė. Naujai paskirti muitinės pareigūnai stažuoja Muitinės mokymo centre pagal bendrąsias ir specialiąsias programas. Įgyvendinant 2000 m. patvirtintą Lietuvos muitinės pareigūnų mokymo strategiją, Muitinės mokymo centre diegiama pažangi dėstymo sistema. Nustatyti muitinės pareigūnų mokymo poreikiai 2001–2003 metams, parengti 53 dėstomųjų dalykų mokymo moduliai, pakoreguotos programos orientuojantis į muitinės veiklos pokyčius ir atsižvelgiant į ES reikalavimus muitų teisės ir muitų administravimo srityse.

Kitas žingsnis, padarytas remiantis 2000 m. patvirtinta mokymo strategija, – mokymų programų atnaujinimas bei specialios studijų programos Teisės universitete pradžia. Pagal 2000 m. lapkričio 16 d. pasirašytą Muitinės departamento ir Lietuvos teisės universiteto bendradarbiavimo sutartį nuo 2001/2002 m.m. universitete įsteigta Muitų katedra bei naujos bakalauro Teisės ir muitinių veiklos ir magistro Muitų administravimo studijų programos. 2004 metais visi muitinės pareigūnai privalės turėti aukštąjį išsilavinimą, todėl 2001/2002 m.m. Teisės universitete pradėjo studijuoti 125 aukštojo mokslo neturintys pareigūnai. Muitinės departamentas kartu su teritorinių muitinių administracijomis į šias studijas orientavo postų ir Informatikos skyrių pareigūnus. Šios specialybės stacionare mokosi 76 studentai. Apie 200 muitinės pareigūnų tęsia studijas kitose šalies aukštosiose mokyklose. Plečiamas bendradarbiavimas su kitomis mokymo ir kvalifikacijos kėlimo įstaigomis. Pareigūnai, dalyvavę seminaruose ir kursuose užsienyje, įgytą patirtį taiko praktikoje.

Siekiant tobulinti muitinės veiklos valdymą ir darbo organizavimą bei efektyviau spręsti problemas, susijusias su korupcija ir kitais nusižengimais, nuo 2001 m. liepos l d. kovai su korupcija ir muitinės pareigūnų nesąžiningumu Muitinės departamente įsteigtas tiesiogiai Muitinės departamento direktoriui pavaldus Tarnybinių tyrimų skyrius, kurio pagrindinės funkcijos – išaiškinti ir užkardyti muitinės pareigūnų korupcijos, piktnaudžiavimo tarnyba ir aplaidaus pareigų vykdymo faktus, jų priežastis bei nustatyti viešųjų ir privačių interesų susikirtimo atvejus. Bendradarbiaujama su LR specialiųjų tyrimų tarnyba, atsakinga už antikorupcinių priemonių taikymą ir muitinės pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba atvejų tyrimą.

Pažeidimų prevencijos ir tyrimų tarnyba nuo 2002 m. sausio 1 d. reorganizuota į atskirą muitinės įstaigą – Muitinės kriminalinę tarnybą. Šios tarnybos darbas daro teigiamą įtaką muitinės postuose atliekamų patikrinimų efektyvumui bei rizikos analizės ir profilių taikymui. Šiai tarnybai suteikta teisė vykdyti operatyvinę veiklą. Pagrindinės Muitinės kriminalinės tarnybos funkcijos: kova su kontrabanda ir kitais muitinės teisės aktų pažeidimais, žvalgybos ir analizės, baudžiamųjų bylų dėl kontrabandos ir su ja susijusių nusikaltimų kėlimas ir kvotos vykdymas jose, tyrimų atlikimas, kovos su nelegaliu narkotinių medžiagų gabenimu, strateginių prekių gabenimo kontrolė, fizinio muitinio tikrinimo ir mobiliosios rentgeno bei vaizdo kontrolės vykdymas, kinologinės veiklos organizavimas ir vykdymas, tarptautinė tarpusavio pagalba, tarpžinybinis bendradarbiavimas su kitomis teisėsaugos institucijomis.

Reforma

Teritorinių muitinių reorganizavimas

Lietuvos muitinė, atsižvelgdama į LR Vyriausybės 2002–2004 metų programos įgyvendinimo priemones, Lietuvos muitinės veiklos strategiją, Europos Komisijos 2001 metų kovo 28 d. poziciją dėl Lietuvos pasirengimo narystei ES, skatinančią skubinti vidines reformas ir gerinti muitinės teikiamų paslaugų kokybę, narystės ES siekius, Europos Bendrijos Komisijos 2001 m. vasario 16 d. pranešimą Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonominių ir socialinių reikalų komitetui dėl Muitų sąjungos strategijos, ir siekdama stiprinti pažeidimų prevenciją, rizikos analizę, draudžiamų, ribojamų ir dideliais mokesčiais apmokestinamų gabenamų prekių kontrolę, stiprinti už mokesčių administravimą atsakingus padalinius, sudaryti prielaidas efektyviau naudoti žmogiškuosius (perskirstant etatus) ir finansinius resursus, stiprinti priežiūrą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, pasienio su Rusija ir Baltarusija postus, jų pareigūnų gebėjimus, tobulinti viešąjį administravimą (pertvarkius struktūrą suteikti didesnius įgaliojimus teritorinių muitinių viršininkų pavaduotojams, postų viršininkams ir jų pavaduotojams, pamainų viršininkams), išsaugoti, panaudoti ir stiprinti administracinius gebėjimus, mažinti valdymo išlaidas, gerinti darbo efektyvumą, parengė teritorinių muitinių reorganizavimo projektus.

Prieš rengiant teritorinių muitinių reorganizavimo projektus, buvo parengti Teritorinių muitinių skaičiaus optimizavimo metmenys, sudaryta Teritorinių muitinių reorganizavimo komisija, parengta Teritorinių muitinių reorganizavimo koncepcija. Galutinis sprendimas bus priimtas po to, kai nepriklausomi ekspertai įvertins teritorinių muitinių reorganizavimo ekonominį pagrįstumą ir kai tam pritars Finansų ministerija.

Išorės ir vidaus veiksnių analizė

Išorės veiksniai

Būtinumas peržiūrėti Lietuvos muitinės veiklos strategiją ryšium su muitinės veikla Muitų Sąjungoje, atsižvelgiant į pagrindinius pokyčius, kurie vyksta arba vyks ateityje.

1. Siekimas narystės Europos Sąjungoje

Keičiasi muitinės vaidmuo ir funkcijos. Europos Komisijos pranešime Tarybai, Europos Parlamentui ir Ekonominių ir socialinių reikalų komitetui dėl Muitų sąjungos strategijos, patvirtintame 2001 m. gegužės 31 d., į kurį dabar turės orientuotis ne tik dabartinių, bet ir būsimų Europos Sąjungos valstybių muitinės, akcentuojama visų ES valstybių muitinių efektyvaus darbo svarba visos Sąjungos rinkai, nes per kurios nors valstybės muitinės nepakankamai saugomą išorinės sienos dalį į bendrąją rinką patekusios prekės toliau cirkuliuoja visiškai laisvai. Tai ypač aktualu, kadangi į ES rengiasi stoti valstybės, neturinčios ES teisės aktų taikymo patirties.

Būtina prisiderinti prie Bendrijos Acquis. Muitų Sąjungos kontekste turime pademonstruoti savo gebėjimus tinkamai įgyvendinti Acquis.

Būtina stiprinti bendradarbiavimą su esamų ir būsimų ES valstybių narių muitinėmis ir Europos Sąjungos institucijomis, dalyvauti programose ir projektuose, kuriuose sudarytos galimybės dalyvauti šalių-kandidačių muitinių atstovams, įsteigti muitinės atašė pareigybę Lietuvos misijoje prie Europos Bendrijų.

2. Muitinės kaip mokesčių rinkėjo vaidmens pasikeitimas

Muitinės fiskalinis vaidmuo Europos Sąjungoje tolydžio mažėja, tačiau vis dar išlieka pakankamai svarbus (1999 m. 17,3 proc. ES biudžeto sudarė įplaukos iš importo muitų), įskaitant vis didesnę muitinės svarbą užtikrinant įplaukas iš PVM (importo PVM ir kova su fiktyviu eksportu). Įplaukos iš importo muitų mažėja dėl daugelio prekybos lengvatų.

Suderinti muitinės ir mokesčių tarnybų veiksmai yra svarbus kovos su pažeidimais elementas, ypač siekiant užkirsti kelią mokesčių įstatymų pažeidimams.

3. Didėjanti netiesioginių mokesčių reikšmė

Muitinės vaidmuo netiesioginių mokesčių (akcizų, PVM) srityje vis augs.

Muitinės taisyklių ir fiskalinių taisyklių, susijusių su netiesioginiais mokesčiais, atitikimas taps vis reikšmingesnis, kadangi muitinės taisyklės dažnai lems fiskalinės kontrolės importuojamoms, eksportuojamoms ir Bendrijos viduje gabenamoms prekėms intensyvumo lygį.

4. Stiprėjantis išorinės prekybos reguliavimas

Muitinė turės vis daugiau darbo tiek dėl besiplečiančios tarptautinės prekybos, tiek dėl specializuotų patikrinimų skaičiaus didėjimo. Lietuvai įsijungus į bendrąją rinką, padidės atsakomybė, nes netinkamai įforminus prekes vienoje valstybėje narėje žala gali būti padaryta visai Bendrijai, todėl trūkumai atliekant muitinį tikrinimą, bus labai pavojingi, ypač ten, kur kontrolė susijusi su žmonių sveikata ar aplinkosaugos klausimais.

Vis svarbesnis muitinės vaidmuo įvairiose visuomenės apsaugos srityse (intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, aplinkosaugos, produktų saugos, nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos ir kitose srityse). Jis tampa labai svarbus keičiantis prekių judėjimo tempams, kai formalumai turi būti atliekami vis greičiau. Tai turi nemaža įtakos ES gamintojų sugebėjimams konkuruoti pasaulinėje rinkoje.

5. Besiformuojantys ir besikeičiantys tarptautinės prekybos modeliai

Didėjanti prekybos globalizacija turi didelę įtaką valstybių mokesčių administravimui. Pasikeitus Europos politiniam žemėlapiui, vyksta nauji prekybos pokyčiai. Tai liudija labai dideli transporto srautai Bendrijos rytiniame pasienyje.

Plečiantis prekybai labai pasikeitė prekių judėjimo būdai. Augant elektroninei prekybai, daugėja siuntų, todėl kur kas sunkiau nustatyti importuotojus/eksportuotojus, padidėja neteisėtos prekybos (ypač narkotikais ir suklastotais gaminiais, taip pat ginklais) rizika.

Svarbūs strateginiai muitinės plėtros tikslai keliami teisės aktų ir reikalavimų supaprastinimui, kuris tiesiogiai susijęs su efektyvesniu jų įgyvendinimu ir paprastesniu pažeidimų išaiškinimu.

Greito muitinio įforminimo dabar siekiama visose muitinės srityse, net ten, kur įforminamos didelės siuntos. Tinkamą ir greitą muitinį tikrinimą galima atlikti tik naudojantis moderniomis sistemomis ir visiškai kompiuterizuota rizikos analize.

6. Muitinė kaip ES verslo konkurencingumo faktorius

Muitinė turi dalyvauti prekybos reguliavimo ir kontrolės veikloje. Sudėtingos arba nelanksčios muitinės procedūros daro neigiamą poveikį verslo konkurencingumui. Muitinė turi pagerinti verslininkų aptarnavimą, ypač mažindama išlaidas, atsirandančias dėl procedūrų skirtumų.

Labai svarbus yra šiuolaikinės rizikos analize ir kontrole pagrįstas auditas.

7. Kova su pažeidimais ir kita nusikalstama veikla

Muitinei teks svarbus vaidmuo stiprinant kovą ne tik su kontrabanda, bet ir su kitais pažeidimais: pinigų plovimu, pornografijos platinimu, neteisėtu ginklų gabenimu, tarptautinių sankcijų vykdymo pažeidimais.

Lemiamas vaidmuo muitinei teks kovojant su prekyba narkotikais. Bus plečiamas bendradarbiavimas Europos lygiu ir su trečiosiomis šalimis naudojant rizikos analizės metodus ir keičiantis informacija. Muitinė privalės gerinti savo veiklą kovojant su šia problema ir kitomis kontrabandos formomis.

8. Europos Sąjungos vidinių sienų panaikinimo įtaka muitinėms

Lietuvai įstojus į ES ir panaikinus vidines sienas su kitomis ES valstybėmis, muitinės pareigūnų skaičius neturėtų mažėti arba gali sumažėti labai nežymiai (galbūt apie 5 proc.). Atsiras naujų funkcijų, todėl reikės papildomų etatų ir išteklių, kurių faktinius poreikius iš anksto sunku įvertinti. Šį administracinį persitvarkymą reikia labai atidžiai planuoti, nes ne visi pareigūnai, dirbantys pasienio muitinės įstaigose, galės vykdyti naujas funkcijas. Antra vertus, labai svarbu jau dabar supažindinti politikus ir kitus sprendimų priėmimo teisę turinčius valstybės tarnautojus su funkcijomis, kurias muitinė turės vykdyti Lietuvai įstojus į ES.

9. Muitų sąjungos strateginių tikslų įgyvendinimas

Muitų sąjungos srityje iškelti 3 pagrindiniai strateginiai tikslai:

sudaryti sąlygas tarptautinės prekybos plėtrai vadovaujantis skaidriomis, stabiliomis ir visuotinai taikomomis taisyklėmis;

aprūpinti ES ir valstybės-nares biudžetiniais ištekliais;

apsaugoti visuomenę nuo nesąžiningos užsienio prekybos ir žalos, daromos finansiniams, prekybos, visuomenės sveikatos, kultūros ir aplinkosaugos interesams.

Siekdama šių tikslų, muitinė turi veikti nevaržoma biurokratizmo, vadovautis aiškiais, tarpusavyje suderintais teisės aktais, kurie sudarytų galimybę ne tik užtikrinti visų asmenų lygybę, bet ir leistų adaptuoti taisykles pagal specifinius atskirų asmenų poreikius.

Ypač daug dėmesio reikia skirti kompiuterizavimui (kurti elektroninę muitinę), užtikrinti Europos Komisijos, nacionalinių muitinės administracijų ir ūkio subjektų naudojamų sistemų sąsajas.

Būtina atsižvelgti į pasaulines muitinės ir prekybos plėtros tendencijas (G-7 iniciatyva, atnaujinta Kioto konvencija, „vieno langelio“ principo taikymas).

Vidaus veiksnių analizė

Politinės ir ekonominės būklės įtaka

Pastaraisiais metais Lietuvos muitinės veikla tapo labai priklausoma nuo politinės sistemos pokyčių. Per dažna Muitinės departamento vadovybės kaita daro neigiamą įtaką muitinės veiklai, jos tarptautiniam įvaizdžiui, stabdo strateginių uždavinių vykdymą.

Šalies ekonominė būklė turi įtakos importui ir eksportui, taip pat valstybės biudžeto pajamų surinkimui. Lietuvai įsijungus į bendrą ES muitų sąjungą muitinės veikla labiausiai bus susijusi su laisvu prekių judėjimu – tai ir muitų bei netarifinių barjerų prekyboje su kitomis ES valstybėmis, taip pat prie vidinių sienų veikiančių muitinės įstaigų panaikinimas, bendra užsienio prekybos bei muitų politika. Lietuvos ekonomika galės naudotis bendros ES rinkos teikiamais privalumais. Išaugusi prekyba su ES valstybėmis skatins eksporto didėjimą, darbo vietų skaičiaus augimą bei makroekonominių rodiklių kilimą.

Nepakankamas finansavimas

Lietuvos muitinės finansavimas neatitinka jos poreikių.

1998 m. poreikis – 212773, skirta – 126144 tūkst.Lt (59,3 proc. poreikio).

1999 m. poreikis – 215324, skirta – 122699 tūkst.Lt (57,0 proc. poreikio).

2000 m. poreikis – 225989, skirta – 98720 tūkst.Lt (43,7 proc. poreikio).

2001 m. poreikis – 171336, skirta – 111453 tūkst.Lt (65,0 proc. poreikio).

2002 m. poreikis – 224513, skirta – 114036 tūkst.Lt (50,8 proc. poreikio).

Siekiant kuo efektyviau naudoti skirtus išteklius, finansai paskirstomi prioritetinėms veiklos sritims.

Lietuvos muitinės veiklos strateginis planavimas

Muitinė, siekdama įgyvendinti savo uždavinius, parengė veiklos strategiją, kuri patvirtinta finansų ministro 1999 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 191. Joje numatyti ilgalaikiai muitinės bendrieji tikslai ir strateginiai uždaviniai.

Lietuvos muitinės veiklos strategija buvo rengiama atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomenduojamas gaires visoms Rytų ir Vidurio Europos šalių muitinių ir mokesčių administracijoms. Šių šalių pasirengimo Europos Sąjungos narystei strategija muitinės ir mokesčių srityje buvo patvirtinta 1997 m. Reikjavike. Pagal šią strategiją Europos Komisija, bendradarbiaudama su ES valstybių narių ir šalių kandidačių muitinių specialistais, parengė Muitinės strateginių direktyvų (vadinamąjį Customs Blueprints) dokumentą, kuriame nurodytos visos pagrindinės muitinės veiklos sritys ir ilgalaikiai tikslai, šių tikslų įgyvendinimo kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar muitinės administracija yra pasirengusi vykdyti visus ES keliamus reikalavimus. Taigi ir Lietuvos muitinė, orientuodama visą savo veiklą į būsimąją narystę Europos Sąjungoje, savo strategiją parengė pagal visoms šalims kandidatėms numatytas gaires. 2001 m. lapkričio 28 d. Lietuva Briuselyje baigė derėtis su ES dėl derybinio skyriaus „Muitų sąjunga“. ES pripažino ryškią Lietuvos pažangą šioje srityje.

Vadovaujantis Lietuvos muitinės veiklos ilgalaike strategija, sudaromi strategijos įgyvendinimo kasmetiniai planai remiantis prielaida, kad 2004 m. Lietuva bus pasirengusi narystei ES be pereinamojo laikotarpio, bei atsižvelgiant į LR Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą, kuriame numatyta:

optimizuoti teritorinių muitinių skaičių ir muitinės postų išdėstymą;

supaprastinti muitinės procedūras;

sudaryti sąlygas pagrįstam muitų apskaičiavimui ir sumokėjimui;

palengvinti verslo aplinkos sąlygas, sukuriant tranzitui palankią infrastruktūrą.

Vadovaujantis Lietuvos muitinės strategija, strateginiai uždaviniai išdėstyti Muitinės departamento Strateginio veiklos plano 2001 ir 2002 m. 4 programose.

Sudarant Lietuvos muitinės veiklos strategijos įgyvendinimo 2002 metams ir darbo planą bei gaires 2003 ir 2004 metams, numatyta 12 strateginių uždavinių bei 72 prioritetinės užduotys šiems uždaviniams įgyvendinti.

Siekiant narystės Europos Sąjungoje, be teisės aktų derinimo, šiuolaikinės mokesčių administravimo sistemos kūrimo, būtinos muitinės informacinės sistemos, pažangių kontrolės technologijų diegimo, pažymėtinos ir kitos strategijos įgyvendinimo plano priemonės: teritorinių muitinių administracijos reformavimo būtinumas, atitinkamos infrastruktūros kūrimas bei administracinių gebėjimų stiprinimas. Didelis dėmesys skiriamas muitinės pareigūnų sąžiningumo ir kovos su korupcija klausimams spręsti.

Esminės strategijos įgyvendinimo plano prielaidos

būtina laipsniškai formuoti visuomenėje teigiamą muitinės įvaizdį;

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos turėtų pripažinti muitinę svarbia institucija ir suprasti jos ilgalaikės strategijos reikšmę;

muitinės darbuotojai privalo suvokti strateginių uždavinių reikšmę ir stengtis juos vykdyti;

muitinės modernizavimas turi būti pakankamai finansuojamas.

REVIZIJŲ DEPARTAMENTO PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Misija, veiklos programa.

Departamento misija ir veiklos programa sutampa, tai yra: revizijų atlikimas pagal teismų, teisėjų ir teisėsaugos institucijų (prokuratūrų, specialiųjų tyrimo tarnybos, tardymo ir kvotos įstaigų) pareigūnų pavedimus.

Departamento tikslas: operatyviai ir objektyviai patikrinti bei įvertinti ūkio subjektų finansinius – ūkinius ir kitus reiškinius, bei tiksliai, aiškiai ir kokybiškai įforminti revizijos aktus.

Departamentas, vykdydamas programą, 2001 metais atliko 711 revizijų ir 793 priešpriešinius patikrinimus. Šį darbą atliko 134 revizoriai. Iš teismų ir teisėsaugos įstaigų 2001 metais buvo gauti 783 nutarimai dėl revizijų atlikimo arba 25 procentais daugiau nei 2000 metais.

Tačiau nepradėtų daryti revizijų skaičius 2002 m. sausio 1 dienai, palyginus su 2001 m. sausio 1 dienai, padidėjo nežymiai, tik 4,6 procento.

Departamentas, gavęs nutarimus dėl revizijų atlikimo, paprastai nedelsiant pradeda daryti tas revizijas, kurios susietos su pridėtinės vertės mokesčiais, kontrabanda, paskolų negrąžinimu, kur daug nukenčia fizinių asmenų ir kt.

Daugiausia revizijų atlikta akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse - 445 ir individualiose įmonėse -123. iš jų :

Biržų akcinėje bendrovėje;

AB “Mažeikių nafta” (pagal atskirus epizodus);

AB ‘Vilspa” ir su ja susijusiose 6 uždarosiose akcinėse bendrovėse;

AB “Kauno elektra”;

AB ‘Alytaus grūdai”;

UAB “Lietverslas” ir su minėta bendrove bei buvusiu “Tauro” banku 26 tarpusavyje susijusiose bendrovėse ir kt.

Be to, 2001 m. pradžioje baigta AB “Litimpeks bankas” ir jo filialuose kompleksinė revizija už 1996 – 1999 m. veiklą.

Pagrindinė problema 2001 metais darant revizijas išliko ta pati kaip ir ankstesniais metais. Daugelyje atvejų revizoriai, gavę pavedimą daryti reviziją, jos negali nedelsiant pradėti, nes gaišta laiką buhalterinės apskaitos dokumentų bei revizuojamo ūkio subjekto atsakingų darbuotojų, ypač vadovų ir finansininkų, paieškai.

Programai įgyvendinti iš valstybės biudžeto 2001 metams buvo skirta 7 501 tūkst. Lt, panaudota 7 417 tūkst. Lt arba 200 tūkstančių mažiau nei 2000 metais.

Direktorius Algirdas Breivė

KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Krašto apsaugos ministerijos misija yra sukurti ir plėtoti pajėgas, kurios saugotų ir gintų valstybę, jos piliečius ir nacionalines vertybes bei padėtų Lietuvai tapti euroatlantinės bendrijos dalimi.

Strateginiai tikslai: 1. Saugoti ir kontroliuoti valstybės suverenitetą, jos teritorijos neliečiamybę bei vientisumą, oro erdvę, teritorinę jūrą ir išimtinę ekonominę zoną, parengti kariuomenę ginti valstybę, dalyvauti tarptautinėse taikos ir humanitarinėse operacijose ir integruotis į NATO kolektyvinę saugumo sistemą.

2. Padėti civilinei valstybės administracijai pasirengti ekstremalioms situacijoms, jų prevencijai ir padarinių šalinimui, sukurti karo prievolės sistemą, sudaryti valstybės mobilizacinį rezervą, parengti visuomenę valstybei ginti bei maksimaliai panaudoti Lietuvos mokslo ir gamybos potencialą gynybos reikmėms.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ Krašto apsaugos ministerijos STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Sausumos pajėgos (SP) (232105,6)

Programos tikslai: Parengti pajėgas, užtikrinančias valstybės teritorijos karinę apsaugą ir valstybės gynimą, taikos palaikymo ir humanitarinių operacijų vykdymą.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas***:

XIII-491 “Sukurti vientisą karių mokymo sistemą ir parengti kariuomenės rūšių kovinio rengimo doktrinas”:

Visoms kariuomenės rūšims rengiamos kovinio rengimo doktrinos; išleistas doktrininis leidinys "Motorizuotųjų šaulių būrio (skyriaus) taktika" bei parengtas leidybai "Motorizuotųjų šaulių kuopos taktika" ir "Saugos taisyklės (šarvuotasis transporteris M113 A1)"

XIII-495 “Parengti krašto apsaugos savanorių pajėgų struktūras, suderintas su sausumos pajėgų reguliariųjų vienetų struktūromis”:

Rengiama tvirtinti bendra Sausumos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų programų biudžeto paraiška apimanti struktūras ir bendras užduotis. Derinamos ir unifikuojamos reguliariųjų vienetų struktūros, svarstoma parengta tipinė teritorinės gynybos vieneto struktūra;

XIII-497 “Atnaujinti Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio memorandumą dėl jungtinio taikos palaikymo bataliono”:

Susitikimo su Lenkijos delegacija metu pastaroji buvo informuota apie lietuviškos LITPOLBAT dalies reorganizavimą, jos struktūros ir etatų pokyčius. 2001m. gruodžio mėn. suderinus ir pateikus tvirtinti Didžiosios Kunigaikštienės Birutės motorizuoto pėstininkų bataliono etatus ir struktūrą pradėti rengti pasiūlymai LITPOLBAT tabelio sudarymui.

XIII-499 “Parengti ir aprūpinti Ruklos mechanizuotąjį pėstininkų batalioną (BALTBAT/LITBAT) taip, kad jis galėtų vykdyti karines užduotis kartu su NATO pajėgomis pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio reikalavimus už Lietuvos Respublikos ribų”:

Parengtas ir LR kariuomenės vado patvirtintas bataliono rengimo planas, su Danijos Karalyste pasirašytas Savitarpio supratimo memorandumas dėl LITBAT rengimo ir paramos.

XIII-500 “Rengti nuolatinės parengties brigadą (NPB) taip, kad nuo 2006 metų pabaigos ji galėtų vykdyti karines užduotis kartu su NATO pajėgomis Lietuvos teritorijoje pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio reikalavimus, aprūpinti brigadą modernia ginkluote ir karine įranga: priešlėktuvinėmis ir prieštankinėmis sistemomis, taktinio ryšio, transporto ir logistinio aprūpinimo priemonėmis”:

Parengtas nuolatinės parengties brigados rengimo planas.

XIII-501 “Sukurti ir parengti artilerijos bei oro gynybos batalionus”:

Parengta artilerijos bataliono struktūra.

Ryšys su LRV veiklos prioritetu “1.2. plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO”.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Sukomplektuoti SP personalą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

SP komplektuojamos personalu, turinčiu tinkamą kvalifikaciją vykdyti kovines užduotis pagal numatytą planą. SP dalinių profesinės karo tarnybos karių etatų skaičius padidėjo 11,3 proc. Užpildyta 85 proc. etatų.

Įsigyta įranga ir inventorius, reikalingi SP dalinių veiklai užtikrinti.

Motorizuotosios pėstininkų brigados (MPB) "Geležinis vilkas" infrastruktūros plėtra:

MPB “Geležinis vilkas” štabo ir štabo aprūpinimo dalinių kovinės technikos priežiūros parko statyba.

Mindaugo batalionas: rekonstruoti inžineriniai tinklai; buvo rengiamas sprogmenų sandėlio statybos projektas; rekonstruoti amunicijos ir maisto sandėliai.

Birutės batalionas: parengtas teritorijos detalus planas.

Algirdo batalionas: rekonstruojamos vienerios kareivinės.

Vytenio batalionas: rekonstruotos vienerios kareivinės; rekonstruojamas amunicijos sandėlis, buvo statomi valymo įrenginiai.

Vakarų apygardos "Žemaitija" infrastruktūra:

Kęstučio batalionas: pastatytos dvejos kareivinės, rekonstruojami inžineriniai tinklai, valgykla, sandėliai rekonstruojami į garažus, pastatyti karių gerovės namai.

Specializuotųjų batalionų infrastruktūra:

Rengiamas Jėgerių bataliono teritorijos detalus planas ir rekonstruojama valgykla bei sargybinė.

Rengiami Štabo bataliono kareivinių, valgyklos, inžinerinių tinklų rekonstravimo projektai.

Rengiamas Artilerijos bataliono teritorijos detalus planas.

Rekonstruojami Inžinerijos bataliono inžineriniai tinklai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Priemonė “Plėsti SP karinių bazių infrastruktūrą” iš esmės įgyvendinta

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nepilnai gauti planuoti asignavimai

Programos uždavinys: Aprūpinti SP ginkluote ir karine technika

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotas ginkluotės ir karinės technikos kiekis parengtas naudoti.

Įsigyta ginkluotė ir karinė technika:

dalinių, personalo ir krovininės transporto priemonės (pasirašyta sutartis ir pradėtas apmokėjimas);

vidutinio nuotolio prieštankinės sistemos (pasirašyta sutartis ir pradėtas apmokėjimas);

minosvaidžiai;

sunkieji kulkosvaidžiai.

Modernizuota ginkluotė ir karinė technika:

Carl Gustav prieštankiniai ginklai;

M113 šarvuočiai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Parengti SP kolektyviniams veiksmams

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

SP pratybos ir mokymai:

Vakarų apygardoje “ Žemaitija” surengti planuoti brigados lygio štabų mokymai. MPB “Geležinis vilkas” šie mokymai buvo pakeisti pasiruošimu AMBER HOPE 01 pratyboms.

Buvo vykdomi bataliono lygio taktiniai mokymai. MPB “Geležinis vilkas” batalionuose šie mokymai buvo pakeisti AMBER HOPE 2001 pratybomis. Dragūnų batalionas vietoje planuotų mokymų įsisavino naujai įsigytą ginkluotę ir techniką.

14 dienų trukmės mokymuose parengta 93,2 proc. atsargos karo prievolininkų nuo planuoto skaičiaus.

SP batalionuose atliktas mažų vienetų kolektyvinių veiksmų įvertinimas.

Tarptautiniai mokymai ir pratybos:

LITPOLBAT štabo mokymai, ryšių sistemos suderinamumo mokymai COMBINED ENDEAVOR 2001 (Vokietija), BALTBAT štabo karininkų ir kontrolės posto mokymai, allied effort 2001 (Lenkija) štabų mokymai, COOPERATIVE OSPREY 2001 (Kanada) štabų mokymai, pratybos BALTICO 2001 (Lietuva), MAPLE ARCH 2001 (Lenkija), BATTLE CAMP, BALTIC WOLF, AMBER HOPE 2001 (Baltijos jūra, Vokietija, Lenkija), BALTIC COOPERATION/ BALTIC TRIANGLE 2001 (Lenkija), NORDIC PEACE 2001 (Norvegija).

Gauta dalis taktinio ryšio priemonių pagal trejų metų įsigijimų programą.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Sukaupti atsargų SP nustatytos trukmės ir apimties operacijoms

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Sudarytas planuotas šaudmenų rezervas.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

*** - Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas pateikiamas visai programai, o ne pagal programos uždavinius, kadangi priemonė gali būti vykdoma pagal kelis uždavinius.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) (92075,1)

Programos tikslai: Parengti Krašto apsaugos savanorių pajėgas, užtikrinančias valstybės teritorinės gynybos užduočių vykdymą, kariuomenės rezervo parengimą.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas***:

XIII-494 “Sukurti bendrą savanorių ir mobilizacinio rezervo mokymo sistemą”:

Sudaryta ir pradėjo veiklą bendra darbo grupė bendrai savanorių ir mobilizacinio rezervo mokymo sistemai sukurti; rengiamos naujos - tobulesnės karinių specialybių kodų lentelės.

XIII-495 “Parengti krašto apsaugos savanorių pajėgų struktūras, suderintas su sausumos pajėgų reguliariųjų vienetų struktūromis”:

Ryšys su LRV veiklos prioritetu “1.2. plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO”.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Sukomplektuoti KASP personalą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

KASP komplektuojamos personalu, turinčiu tinkamą kvalifikaciją vykdyti kovines užduotis pagal numatytą planą. Profesinės tarnybos karių patvirtintų etatų skaičius padidėjo 1,4 proc. palyginus su programoje numatytu skaičiumi. Užpildyta 90,3 proc. etatų.

Įsigytas inventorius ir įranga krašto apsaugos savanorių pajėgų dalinių veiklai užtikrinti.

KASP infrastruktūros plėtra:

Rekonstruotas Klaipėdos ATG štabo pastatas.

Rekonstruotas Telšių mokymo centro ryšių bokštas.

Kauno mokymo centro rekonstrukcija sustabdyta, pasikeitus prioritetams.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Aprūpinti KASP ginkluote ir karine technika

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotas ginkluotės ir karinės technikos kiekis parengtas naudoti. Atlikti planuoti aviacinės technikos ir laivų reglamento darbai bei remontas.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Parengti KASP kolektyviniams veiksmams

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Įvykdyti planuoti 7 rinktinių štabų bei 57 teritorinės gynybos vienetų mokymai;

20 dienų kursai mokymo centruose: 2446 kariai (planuota 1610)

14 dienų mokymai: 9051 karys savanoris mokymuose kuopose ir 1369 – įvairiuose specialistų kursuose bei 663 rezervo kariai (planuota 11700 karių savanorių bei 675 rezervo kariai).

15 dienų bazinis kario kursas: 1027 kariai (planuota 1072)

Dienos tarnybą vykdė 9152 kariai savanoriai (planuota 7277), sportiniuose ir visuomeniniuose renginiuose dalyvavo 1052 kariai savanoriai (planuota 672).

KASP atsargos karo prievolininkų parengta 98,2 proc. nuo planuoto skaičiaus.

126 kariai savanoriai dalyvavo pratybose “AMBER HOPE”.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

*** - Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas pateikiamas visai programai, o ne pagal programos uždavinius, kadangi priemonė gali būti vykdoma pagal kelis uždavinius.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Karinės oro pajėgos (KOP) (72942,2)

Programos tikslai: Parengti pajėgas, užtikrinančias valstybės oro erdvės stebėjimą, kontrolę, apsaugą, gynybą, paramą sausumos ir jūros daliniams bei specialių operacijų vykdymą

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas***:

XIII-501 “Sukurti ir parengti artilerijos bei oro gynybos batalionus”:

Rekonstruotos Oro gynybos bataliono štabo ir specialios technikos saugojimo-remonto patalpos.

XIII-502 “Tobulinti infrastruktūrą, kad ji tiktų priimti partnerių pajėgas – parengti 1-ąją aviacijos bazę Šiauliuose ir Klaipėdos jūrų uostą”:

Suremontuoti Karinių oro pajėgų I-osios aviacijos bazės administracinio pastato bei angaro stogai ir rekonstruotas garažas.

Ryšys su LRV veiklos prioritetu “1.2. plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO”.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Sukomplektuoti KOP personalą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

KOP komplektuojamos personalu, turinčiu tinkamą kvalifikaciją vykdyti kovines užduotis pagal numatytą planą. Profesinės tarnybos karių patvirtintų etatų skaičius padidėjo 10,9 proc. palyginus su programoje numatytu skaičiumi.Užpildyti 87 proc. etatų.

Įsigytas inventorius, įranga ir transporto priemonės karinių oro pajėgų dalinių veiklai užtikrinti.

KOP infrastruktūros plėtra:

Rekonstruotos Oro gynybos bataliono štabo ir specialios technikos saugojimo-remonto patalpos.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Aprūpinti KOP ginkluote ir karine technika

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotas ginkluotės ir karinės technikos kiekis parengtas naudojimui.

Radioelektroninės technikos eksploatavimas ir techninio aptarnavimas užtikrino Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos (OESKV) iškeltų užduočių vykdymą. Pasirašyti ilgalaikio aptarnavimo kontraktai su Čekijos firma “Eldis” dėl ekstraktorių remonto ir su Čekijos firma “Radas” dėl automatizuotų valdymo sistemų darbo vietų programinės įrangos atnaujinimo.

Įsigyta įranga:

orlaivių atpažinimo sistemos aukštimačiai su enkoderiais (sumontuoti orlaiviuose);

atsarginės dalys ekstraktoriams.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Priemonė “Plėsti KOP karinių bazių infrastruktūrą” iš esmės įvykdyta

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nepilnai gauti planuoti asignavimai

Programos uždavinys: Parengti KOP kolektyviniams veiksmams

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

KOP įgulos skraidė 77,8 proc. planuoto laiko.

KOP mokymai ir pratybos: įvykdytos Oro gynybos bataliono pratybos, KOP štabų mokymai ir KOP įgulų specialios treniruotės.

Tarptautinės pratybos ir mokymai: Liden Passex 2001 (Danija), Cooperative Baltic Eye 2001 (Lenkija), Triostar 2001 (Lenkija), tarptautinės paieškos ir gelbėjimo pratybos.

Pradėtas vidutinio nuotolio 3D radarų įsigijimas (pasirašyta sutartis ir pradėtas apmokėjimas).

Rekonstruotas Regioninės oro erdvės stebėjimo koordinavimo sistemos centro (ROESKC) pastatas. Įsigytos ROESKC objektų apsaugos sistemos bei generatoriai.

Dalinai rekonstruota Oro erdvės sistemos radiotechninės bazė.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Priemonė “Plėsti KOP valdymo, kontrolės ir ryšių sistemas” iš esmės įvykdyta

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nepilnai gauti planuoti asignavimai

Programos uždavinys: Parengti KOP kitų pajėgų perdislokavimui ir išskleidimui

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Orlaivis An-26 dalyvavo tarptautinėje NATO vadovaujamoje misijose Bosnijoje ir Hercegovinoje ir Kosove, dislokacijos vieta – Neapolis (Italija). Vykdytas savalaikis ir saugus Lietuvos ir Latvijos taikdarių pervežimas.

Plėtojama infrastruktūra partnerių pastiprinimams priimti:

Suremontuoti Karinių oro pajėgų I-osios aviacijos bazės administracinio pastato bei angaro stogai ir rekonstruotas garažas.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

*** - Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas pateikiamas visai programai, o ne pagal programos uždavinius, kadangi priemonė gali būti vykdoma pagal kelis uždavinius.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Karinės jūrų pajėgos (KJP) (28164,3)

Programos tikslai: Parengti pajėgas, užtikrinančias teritorinės jūros ir ekonominės zonos stebėjimą, kontrolę, apsaugą, gynybą ir specialių operacijų vykdymą

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas***:

VIII-233 “Parengti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą”:

KAM yra dalyvaujanti institucija, o ne atsakinga.

VIII-271 “Parengti Šventosios jūrų uosto atstatymo koncepciją ”:

KAM yra dalyvaujanti institucija, o ne atsakinga.

XIII-502 “Tobulinti infrastruktūrą, kad ji tiktų priimti partnerių pajėgas – parengti 1-ąją aviacijos bazę Šiauliuose ir Klaipėdos jūrų uostą”:

Dėl tolimesnės Klaipėdos jūrų uosto plėtros sudaryta darbo grupė krantinių perdavimo karinėms jurų pajėgoms ir karo laivų švartavimo problemoms spręsti.

Ryšys su LRV veiklos prioritetu “1.2. plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO”.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Sukomplektuoti KJP personalą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

KJP komplektuojamos personalu, turinčiu tinkamą kvalifikaciją vykdyti kovines užduotis pagal numatytą planą. Profesinės tarnybos karių patvirtintų etatų skaičius padidėjo 8,4 proc. palyginus su programoje numatytu skaičiumi. Užpildyti 96,8 proc. etatų.

Įsigytas inventorius, įranga ir transporto priemonės KJP dalinių veiklai užtikrinti.

KJP infrastruktūros plėtra:

Pradėtas Kairių arsenalo sandėlių rekonstravimas.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Aprūpinti KJP ginkluote ir karine technika

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotas ginkluotės ir karinės technikos kiekis parengtas naudojimui.

Atliktas planuotas kovinės technikos, laivų ir kitų transporto priemonių remontas.

Įsigyta:

du "Štorm" klasės laivai;

laivo denio kranas.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Parengti KJP kolektyviniams veiksmams

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

KJP mokymai ir pratybos: įvykdyti štabų mokymai (4 dienos), junginių mokymai (2 dienos), dalinių mokymai (28 dienos), kiti mokymai (14 dienų).

KJP įgulos pasiekė planuotą plaukiojimo lygį (pagal laivų klases) nuo 36 parų iki 60 parų per metus.

Tarptautiniai mokymai ir pratybos: LIDEN PASSEX 2001 (Danija), AMBER SEA 2001 (Latvija), COOPERATIVE OCEAN 2001(Baltijos jūra), OPEN SPIRIT 2001 (Estija), BALTOPS 2001 (Baltijos jūra, Vokietija, Lenkija) , MCOPEST 2001 (Estija, Švedija), SAR-FX 2001 (Danija), SALVAGE DIVEX 2001 (Lietuva).

Vykdoma teritorinės jūros ir ekonominės zonos kontrolė.

Rekonstruotas Nidos jūros stebėjimo postas. Rengiamas projektas Palangos jūros stebėjimo posto rekonstravimui.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonė: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Parengti KJP kitų pajėgų perdislokavimui ir išskleidimui

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdyta

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdyta

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

KJP laivyno bazės plėtra: rekonstruotas jūreivių mokymo bei buities pastatas, įrengiami inžineriniai tinklai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

*** - Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas pateikiamas visai programai, o ne pagal programos uždavinius, kadangi priemonė gali būti vykdoma pagal kelis uždavinius.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Logistikos pajėgos (61380,7)

Programos tikslai: Sukurti kariuomenės logistikos sistemą, užtikrinančią kovinių dalinių ir junginių aprūpinimą ir išsilaikymą nustatytą laiką vykdant operacijas taikos ir karo metu

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas***:

VII-207 “Papildyti strateginių prekių ir technologijų kontrolės tvarką reglamentuojančius teisės aktus. Įdiegti strateginių prekių ir technologijų automatizuotą eksporto kontrolės sistemą”:

Ūkio ministerijai pateiktos pastabos dėl LR Strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktas LRV nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-08 nutarimo Nr.743 “Dėl strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto licencijavimo ir kontrolės vykdymo tvarkos” dalinio pakeitimo projektas.

IX-306 “Parengti Stambaus mastelio kartografavimo programą urbanizuotoms teritorijoms; atnaujinti Lietuvos teritorijos valstybinio geodezinio pagrindo ir Lietuvos teritorijos, ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje kartografavimo programas”:

Lietuvos kariuomenė 2001-09-26 sudarė ilgalaikę sutartį su Kauno Aerogeodezijos institutu (AGI), pagal kurią institutas turi užbaigti Lietuvos teritorijos, ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje topografinių žemėlapių leidybinių originalų (M1:50 000), atitinkančių NATO standartus, gamybą.

Pradėjo dirbti Lietuvos kariuomenės karo kartografijos centras, kuris pagal AGI pagamintus leidybinius originalus tiražuoja žemėlapius.

Ryšys su LRV veiklos prioritetu “1.2. plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO”.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Sukomplektuoti logistikos pajėgų personalą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas : nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Logistikos pajėgos komplektuojamos personalu, turinčiu tinkamą kvalifikaciją vykdyti kovines užduotis pagal numatytą planą. Užpildyta etatų 92,7 proc.

Įsigytas inventorius, įranga Logistikos pajėgų dalinių veiklai užtikrinti.

KAS padaliniuose diegiama logistikos valdymo informacinė sistema LogVIS.

Logistikos pajėgų infrastruktūros plėtra:

Dalinai rekonstruoti kariuomenės aprūpinimo sistemos sandėliai (Kaune);

Įrengtas Karo kartografijos centras;

Arsenalas: pastatyta sargybinė, nupirkti angarai, įrengiamos apsaugos sistemos;

Dalinai rekonstruota Kauno įgulos karininkų ramovė.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Priemonė “Plėsti logistikos pajėgų infrastruktūrą” iš esmės įvykdyta

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nepilnai gauti planuoti asignavimai

Programos uždavinys: Aprūpinti logistikos pajėgas ginkluote, technika, medžiagomis

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Įsigyta technika bei medžiagos:

Karo kartografijos centras: nupirkti baldai bei kompiuterinė ir ryšių įranga, įsigyti 24 žemėlapių leidybiniai originalai (planuoti 23).

Nupirkti sausi daviniai, degalai ir transporto remonto paslaugos, mažavertis ūkinis inventorius bei amunicija.

Lietuvos kariuomenės medicininio aptarnavimo sistema: rekonstruota poliklinika bei ekspertinis diagnostinis stacionaras. Įsigyta medicininė įranga, stomatologinės medžiagos, medikamentai, laboratorinės medžiagos, apmokėtos profesinės karo tarnybos karių sveikatos priežiūros paslaugos Viešosiose medicinos įstaigose.

Pradėtas logistinio aprūpinimo, remonto ir aptarnavimo technikos įsigijimas (įsigyta generatoriai, palapinės, lauko virtuvės).

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Parengti logistikos pajėgas kolektyviniams veiksmams

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Logistikos pajėgų dalinių mokymai ir pratybos. Karo medicinos tarnyba ir Transportavimo tarnyba įvykdė planuotas taktines pratybas ir mokymus

Tarptautiniai mokymai ir pratybos. Karo medicinos tarnybos kariai dalyvavo tarptautinėse mokymų konferencijose Danijoje, JAV bei Islandijoje.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

*** - Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas pateikiamas visai programai, o ne pagal programos uždavinius, kadangi priemonė gali būti vykdoma pagal kelis uždavinius.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Karinės mokymo pajėgos (84135,1)

Programos tikslai: Parengti visų kategorijų personalą kovinių užduočių vykdymui taikos ir karo metu

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas***:

XIII-489 “Parengti Kompleksinę krašto apsaugos sistemos personalo rengimo, ugdymo ir tobulinimo programą”:

Parengtas Karininkų karjeros valdymo koncepcijos projektas; rengiama privalomosios karo tarnybos karių atstovavimo tvarkos analizė; dalyvaujant NORBALTPERS projekte parengta distancinių rezervo būrių vadų kursų programa; KAS personalas kėlė kvalifikaciją Lietuvos viešojo administravimo institute, pagal Prancūzijos ambasados pasiūlymą sudarytos prancūzų kalbos mokymo grupės, vyko anglų kalbos kursai ir testavimas, personalas įvairiuose specialiuose kursuose mokėsi karinių specialybių, įgyvendintos LR Valstybės tarnybos įstatymo ir LR Vyriausybės 2001-09-26 nutarimų Nr.1168 ir 1169 nuostatos

XIII-491 “Sukurti vientisą karių mokymo sistemą ir parengti kariuomenės rūšių kovinio rengimo doktrinas”:

Visoms kariuomenės rūšims rengiamos kovinio rengimo doktrinos; išleistas doktrininis leidinys "Motorizuotųjų šaulių būrio (skyriaus) taktika" bei parengti leidybai "Motorizuotųjų šaulių kuopos taktika" ir "Saugos taisyklės (šarvuotasis transporteris M113 A1)"

XIII-494 “Sukurti bendrą savanorių ir mobilizacinio rezervo mokymo sistemą”:

Sudaryta ir pradėjo veiklą bendra darbo grupė bendrai savanorių ir mobilizacinio rezervo mokymo sistemai sukurti; rengiamos naujos - tobulesnės karinių specialybių kodų lentelės.

Ryšys su LRV veiklos prioritetu “1.2. plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO”.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Individualiai parengti karius pagal nustatytą parengimo kursą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdyta

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdyta

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Įgyvendintos planuotos individualaus karių mokymo programos.

Mokomajame pulke parengti 2628 privalomosios karo tarnybos kariai (planuota 3500).

Parengta 951 vadas ir specialistas (planuota parengti 1000 vadų bei karių specialistų). Planas buvo patikslintas, atsižvelgiant į būtiniausius Lietuvos kariuomenei poreikius. Parengti naujų specialybių vadus ir specialistus reikalingi ilgesnės trukmės kursai.

Parengta 290 karininkų, iš jų 187 - užsienio mokymo įstaigose (planuota 315, iš jų 200 - užsienio mokymo įstaigose). Priimti į studijas LKA 164 kariūnai (planuota 160).

Karinio rengimo kursuose (3 metų) rengiami 660 aukštųjų mokyklų studentų (planuota 750). Aktyviojo rezervo karininko kursą baigė 132 studentai (planuota 160, dalis studentų neišlaikė kvalifikacinio egzamino). Karinio rengimo kursus baigė 82 aukštųjų mokyklų absolventai (planuota 81).

KAS personalo mokymas anglų kalbos centruose: 800 karių ir civilių mokyti aštuoniuose anglų kalbos mokymo centruose I ir II lygiu pagal STANAG 6001 ir dviejuose anglų kalbos mokymo centruose – III lygiu.

Poligonų parengimas kariams mokyti:

Centrinis poligonas: įrengtos dvi elektrinių taikmenų, kovinio šaudymo, prieštankinio ginklų ir sunkiųjų kulkosvaidžių šaudyklos, granatų mėtymo laukas bei atiduotos naudoti lengvųjų konstrukcijų asmens higienos patalpos;

Gaižiūnų poligonas: rekonstruojama vadavietė, įrengtos šaudyklos bei būrio gynybos pozicijos.

Poligonų objektų remonto darbai atlikti pagal planą.

Karinių mokymo pajėgų infrastruktūros plėtra:

LKA: rekonstruotas kariūnų bendrabutis, ramovė ir administracinis pastatas, įrengtos kompiuterinės klasės;

Puskarininkių mokykla: rekonstruoti inžineriniai statiniai.

Ruklos mokomasis pulkas: rekonstruotos vienerios kareivinės bei garažai, rekonstruojama eksploatacinės dirbtuvės, lauko bei inžineriniai tinklai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Priemonė “Plėsti karinių mokymo pajėgų infrastruktūrą” iš esmės įvykdyta

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nepilnai gauti planuoti asignavimai

*** - Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas pateikiamas visai programai, o ne pagal programos uždavinius, kadangi priemonė gali būti vykdoma pagal kelis uždavinius.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Centralizuotos tarnybos (41816,9)

Programos tikslai: Įgyvendinti Krašto apsaugos sistemos materialinio ir informacinio aprūpinimo politiką

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas***: nevykdoma

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Plėtoti KAS materialinę bazę

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Parengti planuoti statybos ir rekonstrukcijos darbų projektai 2002-2004 metams.

Įdiegta planuota kariuomenės valdymo, vadovavimo, ryšių ir informacinės sistemos dalis. Įsigytos telekomunikacinio bei oro erdvės kontrolės ryšio priemonės.

Įvykdytas planuotas centralizuotas pagrindinių prekių ir paslaugų įsigijimas.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Priemonė “Kurti ir aptarnauti ryšių informacines sistemas” iš esmės įvykdyta

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nepilnai gauti planuoti asignavimai

Programos uždavinys: Organizuoti KAS informacinį aprūpinimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Išleisti 954 leidiniai (planuoti 288). Be planuotų vadovėlių, informacinių ir reprezentacinių leidinių, pagamintas didelis kiekis neplanuotų leidinių, susijusių su NATO parlamentine asamblėja (informaciniai ir reprezentaciniai leidiniai) bei skubiais KAM užsakymais.

Įvykdytas centralizuotas spaudinių užsakymas pagal patvirtintą centralizuotai užsakomų spaudinių sąrašą.

Įdiegiamos dokumentų išsaugojimo, komplektavimo-kontrolės, apskaitos-panaudojimo programos.

Montuojama KAS dalinių apsaugos sistema.

Rekonstruojamas Leidybos centras bei įsigyta spaustuvės įranga.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Puoselėti LK tradicijas ir plėtoti kultūrinę veiklą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Bendradarbiaujant su visuomeninėmis organizacijomis surengti planuoti kultūriniai ir švietimo renginiai (koncertai, paskaitos, parodos, minėjimai, knygų pristatymai ir kt.) KAS kariams.

Išleisti 24 žurnalo “Karys” numeriai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

*** - Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas pateikiamas visai programai, o ne pagal programos uždavinius, kadangi priemonė gali būti vykdoma pagal kelis uždavinius.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Visuomenės rengimas ginti valstybę (24990,1)

Programos tikslai: Padėti civilinei valstybės administracijai pasirengti ekstremalioms situacijoms, jų prevencijai ir padarinių pašalinimui, sukurti karo prievolės sistemą, sudaryti valstybės mobilizacinį rezervą, parengti visuomenę valstybei ginti bei maksimaliai panaudoti Lietuvos mokslo ir gamybos potencialą gynybos reikmėms

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas***:

XIII-480 “Parengti Lietuvos Respublikos krizių (nelaimių) valdymo įstatymo projektą”:

Įstatymo projektui parengti sudaryta CSD direktoriaus vadovaujama darbo grupė. Parengta įstatymo struktūra, kaupiama ir analizuojama medžiaga reikalinga projekto rengimui.

XIII-481 “Parengti projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų dėl krizių valdymo ir krizių prevencijos komitetų sudarymo ir jų darbo organizavimo”:

2001-11-27 priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr.1427 "Dėl krizių valdymo komiteto sudarymo ir nuostatų patvirtinimo".

2002-01-09 priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr.19 "Dėl Krizių prevencijos komiteto sudarymo ir jo nuostatų patvirtinimo".

XIII-482 “Įvesti regioninę karo prievolės administravimo sistemą”:

Įkurtas ir įrengtas Klaipėdos KPC, rekonstruojamas Panevėžio karo prievolės centras, vykdomi Vilniaus karo prievolės centro projektavimo darbai.

XIII-483 “Parengti ir suderinti įstatymų pataisų ir papildymų projektus – sudaryti sąlygas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros ar socialinės globos įstaigose”:

Patikslintos sveikatos apsaugos ir socialinės globos įstaigų paraiškos alternatyviai krašto apsaugos tarnybai atlikti; rengiami ir tobulinami poįstatyminių nuostatų projektai alternatyviajai krašto apsaugos tarnybai atlikti.

XIII-484 “Sukurti ir įdiegti mobilizacijos (civilinio pasirengimo) administravimo sistemą”:

Tęsiama darbo grupės ( sudarytos iš LR ministerijų, Vyriausybės įstaigų atstovų), mobilizacijos administravimo sistemai kurti, veikla: 2001m gruodžio mėn. parengtas LR Vyriausybės nutarimo projektas "Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos pertvarkymo mobilizacijos ir karo padėties metu".

XIII-485 “Parengti valstybės mobilizacinį planą, sukurti integruotą mobilizacinio rezervo mokymo sistemą ir mobilizacinio rezervo materialinių išteklių kaupimo planų projektus”:

2001-12-05 LR Vyriausybė priėmė nutarimą Nr.1470 "Dėl LR Seimo nutarimo „Dėl mobilizacijos programos patvirtinimo“ projekto pateikimo LR Seimui". Pradėtas nurodymų mobilizaciniam planavimui savivaldybėse rengimas.

Atsižvelgus į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymus (2001-11-23) ir Statistikos departamento po gyventojų surašymo patikslintą gyventojų skaičių (2001-10-30), perskaičiuota 30 parų maisto produktų ir būtinųjų prekių poreikio natūrinė ir vertinė išraiška. Pagal statistikos departamento pateiktus duomenis (2001-11-10) tęsiama pramonės įmonių bei energetikos įmonių (avarijų likvidacijai) apsirūpinimo materialiniais ištekliais taikos metu analizė.

XIII-508 “Parengti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą”:

Analizuojant esamą karo prievolės įstatymą ir KAM struktūrinių padalinių pasiūlymus kaupiama informacija LR Karo prievolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui

Ryšys su LRV veiklos prioritetu “1.2. plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO”.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Koordinuoti ir kontroliuoti valstybės institucijų ir ūkio subjektų pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir krizėms

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Rengiamas valstybės mobilizacinio plano projektas, nustatomas mobilizacinio rezervo materialinių išteklių poreikis, suorganizuoti 3 mobilizaciniai mokymai.

Įrengtas Krizių valdymo centras (įrengtos darbo vietos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos nariams), parengta programinė užduotis Civilinės saugos mokymo centro įkūrimui.

Sukaupta 75,6 proc. valstybės rezervo nuo reikiamo kiekio.

Surengtos 261 valstybinio lygio civilinės saugos treniruotės ir pratybos (planuota 260).

Kuriamas pavojingų Lietuvos ūkio objektų registras. Įsigyta skaitmeninių žemėlapių tvarkymo įranga.

Dviejuose paieškos ir gelbėjimo postuose vykdomi paieškos ir gelbėjimo darbai (įvyko 5 atvejai, kai reikėjo vykdyti gelbėjimo ir paieškos darbus) .

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Užtikrinti karo prievolės sistemos veiklą ir ją tobulinti

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Karo prievolės administravimo sistema reorganizuojama į regioninį karo prievolės administravimą: pertvarkytas karo prievolės administravimas Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse, įkurtas Klaipėdos KPC, rekonstruojamas Panevėžio KPC.

Pašaukta 2620 karo prievolininkų į privalomąją pradinę karo tarnybą Karo prievolės administravimo tarnybos (KPAT) prie KAM administruojamuose Kauno ir Klaipėdos regionuose (planuota 2508).

Pašaukti 804 atsargos kariai į mokymus KPAT prie KAM administruojamuose Kauno ir Klaipėdos regionuose (planuota 796).

Apmokėta už karo prievolininkų sveikatos tikrinimą Viešosiose medicinos įstaigose.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Ugdyti visuomenės pilietiškumą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Suorganizuoti aštuoni kultūriniai renginiai kariams, paremta dvylika visuomeninių organizacijų organizuojamų vaikų ir jaunimo vasaros karinių sporto stovyklų bei 6 programos, rengiančios piliečius pasipriešinimui ir valstybės gynimui.

Parengta 3 pasirengimo visuotinei gynybai ir visuotinio pilietinio pasipriešinimo mokomosios programos bei 30 visuomeninio pasipriešinimo mokymo instruktorių .

Organizuotos vienerios atvirų durų dienos kariniuose daliniuose, treji jaunimo ir karių sąskrydžiai bei konkursai, dvidešimt trys karių ir jaunimo sporto stovyklos.

Nupirkti kompiuteriai 310 bendrojo lavinimo mokyklų.

Bendradarbiaujama su žiniasklaidos priemonėmis, organizuojami minėjimai, seminarai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos uždavinys: Stiprinti mokslinį potencialą gynybos reikmėms

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Įgyvendinama programa “Moksliniai tyrimai krašto apsaugai. Mokslo ir technologijų plėtra 2001-2003 m.”. Pagal šią programą 2001 m. buvo planuojama skirti apie 5,5 mln. Lt investicinių lėšų iš privatizavimo fondo. Pagal LR Vyriausybės 2001-09-12 nutarimą Nr.1090 lėšų skyrimas buvo sustabdytas. KAM 2001m. IV-ame ketvirtyje rado galimybę perskirsčius lėšas iš paprastųjų išlaidų ir kitų projektų šiai programai vykdyti skirti apie 1,7 mln. Lt. mokslo centrų įrangai įsigyti. Buvo nupirkti technologiniai įrengimai trims Lietuvos moksliniams centrams (VU Lazerinių tyrimų centrui, PFI Medžiagotyros ir jutiklių centrui ir KTU Vibroinžinerijos centrui). Įrengimų įsigijimo metinis planas įvykdytas 32 proc.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Priemonė “Integruoti mokslą į NATO ir kitas tarptautines gynybos ir saugumo programas” dalinai įvykdyta

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: negauti planuoti asignavimai

*** - Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas pateikiamas visai programai, o ne pagal programos uždavinius, kadangi priemonė gali būti vykdoma pagal kelis uždavinius.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Krašto apsaugos politikos formavimas bei jos įgyvendinimo organizavimas (20377,4)

Programos tikslai: Užtikrinti valstybės apsaugos ir gynimo sistemos funkcionavimą, plėtrą ir valdymą

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas***:

II-51 “parengti Vaikų ir jaunimo socializacijos programą”:

KAM Viešųjų ryšių departamentas rengia vidinį "Vaikų, paauglių ir jaunimo socializacijos programos" projektą

VIII-233 “Parengti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą”:

KAM yra dalyvaujanti institucija, o ne atsakinga.

VIII-271 “Parengti Šventosios jūrų uosto atstatymo koncepciją ”:

KAM yra dalyvaujanti institucija, o ne atsakinga.

2001 m. įkurtas ir 2001-09-27 pradėjo dirbti Lietuvos kariuomenės karo kartografijos centras, kuris pagal AGI pagamintus leidybinius originalus, tiražuoja žemėlapius.

X-408 “Parengti Karinių teritorijų aplinkos apsaugos strategijos įgyvendinimo programą”:

2001-07-26 Krašto apsaugos ir aplinkos ministrų įsakymu Nr.1011/394 patvirtinta "Krašto apsaugos sistemos aplinkos apsaugos strategija"; rengiamas šios strategijos įgyvendinimo programos projektas.

XI-426 “Sparčiau įgyvendinti tarptautinės humanitarinės teisės normas Lietuvoje, šiuo tikslu prisijungti prie daugiašalių tarptautinių šios srities sutarčių (1999 m. kovo 26 d. Antrojo protokolo prie 1954 metų Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu, 2000 metų Vaiko teisių konvencijos protokolo dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose, 1976 m. gruodžio 10 d. Konvencijos dėl draudimo panaudoti karo ar kitais priešiškais tikslais poveikio gamtinei aplinkai techniką, 1989 m. gruodžio 4 d. Tarptautinės konvencijos prieš karo samdinių samdymą, panaudojimą, finansavimą ir apmokymą), išanalizuoti galiojančius šios srities nacionalinės teisės aktus ir prireikus parengti jų pataisas”:

1954 m. Hagos konvencija dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu 1999 m. Antrasis protokolas : 2001-09-19 LRV nutarimu Nr.1130 pritarė prisijungimo prie protokolo tikslingumui ir kreipėsi į LR Prezidentą su prašymu pateikti protokolą ratifikuoti LR Seimui. 2001-09-28 LR Prezidentas savo dekretu Nr.1498 pateikė protokolą ratifikuoti LR Seimui ir 2001-11-13 įstatymu Nr.IX-594 minėtas protokolas ratifikuotas.

1989 m.Vaikų teisių konvencijos 2000 m. fakultatyvinis protokolas dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose: LRV 2001-09-24 nutarimu Nr.1151 pritarė prisijungimo prie protokolo tikslingumui ir kreipėsi Į LR Prezidentą su prašymu O.Jusiui (URM viceministrui) suteikti įgaliojimus pasirašyti protokolą. LR Prezidentas 2001-09-27 savo dekretu Nr.1493 įgalioja O.Jusį pasirašyti protokolą. Dėl 2001-09-11 JAV įvykdyto teroristinio akto JT būstinėje Niujorke planuota Antroji visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties šalių konferencija , kurios metu buvo planuota pasirašyti protokolą, atidėta neribotam laikui. Todėl LRV 2001-12-11 nutarimu Nr.1504 kreipėsi Į LR Prezidentą dėl įgaliojimų suteikimo G.Šerkšniui (LR nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui JT) ir 2001-12-18 LR Prezidento dekretu Nr.1608 įgaliojimai buvo suteikti. Dabar su JT deramasi dėl protokolo pasirašymo laiko ir procedūrų. Pasirašius protokolą bus inicijuojamos teisės aktų, reikalingų protokolą ratifikuoti ir atitinkamoms LR BK nuostatoms pakeisti, projektai.

1976 m. Konvencija dėl aplinkos keitimo būdų naudojimo karo ar bet kokiems priešiškiems tikslams uždraudimo: 2001-10-16 LRV priėmė nutarimą Nr.1222 dėl prisijungimo prie Konvencijos tikslingumo ir kreipimosi į LR Prezidentą teikti jį LR Seimui ratifikuoti. LR Prezidentas 2001-10-22 savo dekretu Nr.1525 pateikė LR Seimui konvenciją ratifikuoti.

1989 m. Tarptautinės konvencija prieš karo samdinių samdymą, naudojimą, finansavimą ir rengimą: atliktas konvencijos vertimas į lietuvių kalbą ir prisijungimo prie konvencijos klausimas 2002m. sausio mėn. bus svarstomas Tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimo komisijos posėdyje.

XIII-480 “Parengti Lietuvos Respublikos krizių (nelaimių) valdymo įstatymo projektą”:

Įstatymo projektui parengti sudaryta CSD direktoriaus vadovaujama darbo grupė. Parengta įstatymo struktūra, kaupiama ir analizuojama medžiaga reikalinga projekto rengimui.

XIII-481 “Parengti projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų dėl krizių valdymo ir krizių prevencijos komitetų sudarymo ir jų darbo organizavimo”:

2001-11-27 priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr.1427 "Dėl krizių valdymo komiteto sudarymo ir nuostatų patvirtinimo”.

2002-01-09 priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr.19 "Dėl Krizių prevencijos komiteto sudarymo ir jo nuostatų patvirtinimo".

XIII-487 “Atnaujinti ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas, numatančias kariuomenės plėtrą iki 2012 metų”:

Pradėta ilgalaikių valstybės saugumo stiprinimo programos peržiūra, kuri numatys Sausumos, Oro, Jūrų, Logistikos, Mokymo pajėgų plėtrą iki 2012 metų (ji apims priemones stiprinančias kovinių ir paramos bei aprūpinimo dalinių pajėgas)

XIII-488 “Reorganizuoti ir subordinuoti esamas logistikos tarnybas ir vienetus”:

Vadovaujantis KA ministro 2001-04-25 įsakymu Nr. 542 toliau tęsiama logistikos sistemos reforma: pradėta Transportavimo tarnybos reorganizacija į Judėjimo kontrolės centrą bei Transportavimo ir tiekimo batalioną (parengta abiejų vienetų struktūra ir funkcijos); pradėtos rengti remonto bataliono struktūra ir užduotys.

Pradėtas LogVIS - automatinės logistikos valdymo sistemos diegimas KAS daliniuose. Specialistus rengė Danijos instruktoriai.

XIII-489 “Parengti Kompleksinę krašto apsaugos sistemos personalo rengimo, ugdymo ir tobulinimo programą”:

XIII-490 “Įkurti Rytų ir Vakarų karines apygardas, suformuoti karinių apygardų štabus”:

Rengiama tvirtinimui Rytų apygardų struktūra ir etatai. Įkurta Vakarų apygarda "Žemaitija" .

XIII-491 “Sukurti vientisą karių mokymo sistemą ir parengti kariuomenės rūšių kovinio rengimo doktrinas”:

XIII-493 “Parengti kariuomenės rezervo dalinių suformavimo ir aprūpinimo planus”:

Parengtas LR kariuomenės mobilizacinės sistemos doktrinos projektas, suderintas su kariuomenės vadu ir pateiktas KA ministro pritarimui. Pradėtas rengti mobilizacijos planas, kurio sudėtyje yra rezervo dalinių suformavimo ir aprūpinimo planai.

XIII-494 “Sukurti bendrą savanorių ir mobilizacinio rezervo mokymo sistemą”:

Sudaryta ir pradėjo veiklą bendra darbo grupė bendrai savanorių ir mobilizacinio rezervo mokymo sistemai sukurti; rengiamos naujos - tobulesnės karinių specialybių kodų lentelės;

XIII-495 “Parengti krašto apsaugos savanorių pajėgų struktūras, suderintas su sausumos pajėgų reguliariųjų vienetų struktūromis”:

XIII-496 “Įtraukti Lietuvos Respublikos pajėgas į ES pajėgų planavimo ir mokymo procesus, pagal galimybes suderinant juos su NATO PFP/PARP planavimo procesais”:

Lietuva atnaujino savo identifikuotą, ES vadovaujamoms operacijoms, pajėgų sąrašą. Taip pat jos rengiamos ir NATO/PTL PARP procesui.

2001m lapkričio mėn. vykusioje ES +15 Pajėgų stiprinimo konferencijoje buvo nuspręsta toliau derinti ES ir NATO/PTL PARP planavimo procesus.

XIII-497 “Atnaujinti Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio memorandumą dėl jungtinio taikos palaikymo bataliono”:

Parengtas ir LR kariuomenės vado patvirtintas bataliono rengimo planas, su Danijos Karalyste pasirašytas Savitarpio supratimo memorandumas dėl LITBAT rengimo ir paramos.

Parengtas nuolatinės parengties brigados rengimo planas

XIII-501 “Sukurti ir parengti artilerijos bei oro gynybos batalionus”:

Parengta artilerijos bataliono struktūra. Rekonstruotos Oro gynybos bataliono štabo ir specialios technikos saugojimo-remonto patalpos.

XIII-502 “Tobulinti infrastruktūrą, kad ji tiktų priimti partnerių pajėgas – parengti 1-ąją aviacijos bazę Šiauliuose ir Klaipėdos jūrų uostą”:

Suremontuoti Karinių oro pajėgų I-osios aviacijos bazės administracinio pastato bei angaro stogai ir rekonstruotas garažas.

XIII-503 “Pagal Mokslinių tyrimų krašto apsaugai programą aprūpinti mokslinius centrus naujais technologiniais tiriamaisiais įrengimais”:

Pagal šią programą 2001 m. buvo planuojama skirti apie 5,5 mln. Lt investicinių lėšų iš privatizavimo fondo. Pagal LR Vyriausybės 2001-09-12 nutarimą Nr.1090 lėšų skyrimas buvo sustabdytas. KAM 2001m. IV-ame ketvirtyje rado galimybę perskirsčius lėšas iš paprastųjų išlaidų ir kitų projektų šiai programai vykdyti skirti apie 1,7 mln. Lt. (32 % planuotų lėšų) mokslo centrų įrangai įsigyti. 2001m. gruodžio mėn. parengus ir suderinus pagrindimus LR Vyriausybei pateiktas nutarimo projektas dėl leidimo pirkti iš vienintelio šaltinio, nes didelei daliai įrangos skelbti konkursai neįvyko negavus pasiūlymų ar gauti pasiūlymai neatitiko kvalifikacinių reikalavimų.

XIII-504 “Įdiegti planavimo, programų ir biudžeto sudarymo sistemą”:

KAM įsakyme Nr. "Dėl PPBS ciklo įgyvendinimo priemonių plano" detalizuotas 2003-2005 m. planavimo ciklo parengimas; 2001-12-11 KAM įsakymu Nr.1541 patvirtintos "KAS 2002-2005 m. plėtros gairės"; KAM įsakymu Nr. pradėtas rengti 2003-2005 m. KAS plėtros planas. Tobulinant PPBS koordinavimą parengti ir apsvarstyti įsakymų projektai, peržiūrėta programų struktūra, parengtas PPBS informacinės knygelės projektas, kurį suderinus planuojama išleisti.

XIII-505 “Parengti nacionalinio saugumo strategijos projektą”:

LR Vyriausybės 2001-10-09 potvarkiu Nr.244 sudaryta darbo grupė 2001m. gruodžio mėn. pradžioje parengė Nacionalinio saugumo strategijos projektą. 2001-12-10/23 pagal sutartį Lietuvoje lankęsis JAV "CUBIC APPLICATIONS" ekspertas ats.gen.mjr. R.Howard'as pateikė pasiūlymus ir rekomendacijas. Atsižvelgiant į tai, parengtas patikslintas Nacionalinio saugumo strategijos projektas. Dokumento projektas yra nusiųstas derinti į ministerijas, kitas valstybines žinybas, o vėliau bus perduotas Vyriausybei.

XIII-506 “Sudaryti nacionalinio saugumo strateginio planavimo grupę ir įsteigti strateginių tyrimų ir analizės centrą”:

Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas su Lietuvos karo akademija 2001-12-19 pasirašė Strateginių tyrimų centro steigimo sutartį.

XIII-507 “Parengti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą”:

Atsižvelgiant į KAM struktūrinių padalinių rekomendacijas ir pasiūlymus, kaupiama informacija įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui.

XIII-508 “Parengti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą”:

Analizuojant esamą karo prievolės įstatymą ir KAM struktūrinių padalinių pasiūlymus, kaupiama informacija LR Karo prievolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui

XIII-513 “Parengti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą”:

KAM 2001-12-03 raštu Nr.10-4286 LR Vyriausybei pateiktas nutarimo projektas "Dėl valstybinės reikšmės ir rizikos objektų, kurių apsaugai gali būti panaudota kariuomenė sąrašo ir kariuomenės panaudojimo šių objektų apsaugai ir gynybai tvarkos patvirtinimo". 2002-01-07 LR Vyriausybei pateiktas šio nutarimo projekto pataisytas variantas.

XIV-525 “Kasmet atnaujinti Lietuvos pasirengimo narystei NATO programą ir įgyvendinti Lietuvos pasirengimo narystei NATO metinių programų uždavinius”:

2001-10-25 NATO būstinėje vykusiame NATO išplėstinio Vyresniojo politikos komiteto SPC(R) susitikime su Lietuvos delegacija, buvo pateikti NATO narių atstovų komentarai dėl Lietuvos integracijos į NATO koordinavimo komisijos 2001m. rugsėjo mėn.parengtos ir LRV patvirtintos Metinės integracijos į NATO programos 2002 metams.

2001m lapkričio mėn. NATO buvo pristatytas PTL bendros sąveikos apžvalgos 2001 m. dokumentas, susijęs su svarbiausiais integracijos į NATO aspektais. Šio dokumento rėmuose bus vertinama Lietuvos padaryta pažanga kariuomenės integracijos į NATO srityje

XIV-526 “Dalyvauti Partnerystės taikos labui Individualioje partnerystės programoje (IPP)”:

2001m. dalyvauta 119 IPP renginių 19-oje bendradarbiavimo sričių. Dalyvavimas juose pasirinktas kokybiniu požiūriu t.y. dalyvauta renginiuose , kurie tiesiogiai susiję su Lietuvos integracijos į NATO programos, partnerystės tikslų bei nacionalinių ginkluotųjų pajėgų plėtros plano įgyvendinimu. Prioritetines dalyvavimo sritis apėmė oro stebėjimas, kontrolė ir gynyba, aprūpinimas, kalbų mokymas, karinis mokymas, švietimas ir doktrinos, konsultacijos, valdymas ir kontrolė

XIV-566 “Stiprinti ginkluotės kontrolės ir verifikacijos pajėgumus; sudaryti sąlygas ir svarstyti galimybę prisijungti prie Įprastinės ginkluotės Europoje (CFE) sutarties”:

Šios priemonės vykdyme esame dalyvaujanti, o ne atsakinga institucija.

XIV-569 “Plėsti specialiųjų atašė tinklą”:

Šiuo metu Lietuva yra paskyrusi aštuonis gynybos atašė ir du gynybos atašė padėjėjus, kurie atstovauja Lietuvos krašto apsaugos sistemą dvidešimt dviejose užsienio valstybėse.

Ryšys su LRV veiklos prioritetu “1.2. plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO”.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Įgyvendinti strateginį KAS veiklos planavimą ir valdymą

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Parengti planuoti KAS trumpalaikiai ir vidutinės trukmės, ilgalaikiai planavimo dokumentai, KAS ataskaitos, KAS strateginio planavimo dokumentai, KAS investicijų programa

Įgyvendinamos KAM 2001 m. vykdomos priemonės, patvirtintos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane, diegiama PPBS (planavimo, programų ir biudžeto sudarymo sistema), įgyvendinama BALTPERS (personalo valdymo sistema), rengiamos ir įgyvendinamos pasirengimo narystei NATO priemonės, užtikrinamas Partnerystės tikslų įgyvendinimas, tobulinama KAS įtakojanti įstatyminė bazė, rengiama ir teikiama informacija visuomenei, Lietuvos ir užsienio naujienų agentūroms, tarptautinėms organizacijoms, užsienio valstybių atstovams ir institucijoms apie KAS bei jos vykdomą tarptautinį bendradarbiavimą.

Paskirta 16 gynybos atašė ir karinių atstovų (planuota 14).

Išlaikoma KAM materialinė bazė. Įgyvendinamos planuotos tarptautinio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje programos, planuoti daugiašaliai ir dvišaliai projektai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

*** - Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas pateikiamas visai programai, o ne pagal programos uždavinius, kadangi priemonė gali būti vykdoma pagal kelis uždavinius.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Pensinis aprūpinimas (6187,4)

Programos tikslai: Formuoti ir įgyvendinti karių pensinio aprūpinimo politiką

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas***: nevykdoma

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Užtikrinti karių pensinį aprūpinimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Paskirtos kariams pensijos sumokėtos pagal nustatytą planą.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

*** - Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas pateikiamas visai programai, o ne pagal programos uždavinius, kadangi priemonė gali būti vykdoma pagal kelis uždavinius.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Paskolų, gautų valstybės vardu, grąžinimas (8119)

Programos tikslai: Paskolų, gautų valstybės vardu, grąžinimas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas***: nevykdoma

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Paskolų, gautų valstybės vardu, grąžinimas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nevykdoma

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nevykdoma

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Gautos paskolos yra grąžinamos pagal nustatytą grafiką.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

*** - Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas pateikiamas visai programai, o ne pagal programos uždavinius, kadangi priemonė gali būti vykdoma pagal kelis uždavinius.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) yra plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO. 2001-2004 m. Krašto apsaugos sistemos (KAS) veiklos prioritetus numato Lietuvos parlamentinių partijų susitarimas dėl Lietuvos gynybos politikos, kuriame sutarta dėl esminių KAS plėtros krypčių ir prioritetų bei būtinų prielaidų, tarp jų ir finansinių, kariuomenės sistemos plėtros planams ir Pasirengimo narystei NATO programai įgyvendinti.

Atsižvelgdama į pokyčius geopolitinėje aplinkoje, rizikos faktorius, tarptautinius įsipareigojimus bei šalių partnerių rekomendacijas, siekdama tapti patikima NATO partnere bei įvertinusi valstybės galimybes, Lietuva vykdo gynybos reformą, iš esmės peržiūrėdama kariuomenės struktūrą ir tikslindama kariuomenės plėtros planus. Bus kuriamos profesionaliai parengtos, mobilios, atitinkančios NATO standartus efektyvios ginkluotosios pajėgos, gebančios užtikrinti šalies gynybą ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus. Įgyvendinant gynybos reformą, siekiama optimalaus santykio tarp planuojamų gynybinių pajėgumų ir valstybės skiriamų gynybos reikmėms lėšų.

Prioritetas teikiamas Sausumos pajėgoms plėtoti, išlaikant nedideles Karines oro ir Karines jūrų pajėgas. Toliau plėtojami KAS vadovavimas, valdymas ir ryšiai (C3), kariuomenės rezervo rengimo ir mobilizacijos sistema, kuriama centralizuota logistikos sistema, stiprinama oro erdvės stebėjimo sistema ir oro gynybos pajėgumai, plečiami pajėgumai partnerių pastiprinimams priimti, tobulinama karių ir valstybės tarnautojų mokymo sistema.

Pagrindiniai KAS uždaviniai:

1. Plėtoti Sausumos pajėgas:

- MPB “Geležinis vilkas”, reorganizuotą į Nuolatinės parengties brigadą (NPB), iki 2006 m. parengti vykdyti Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio operacijas Lietuvos teritorijoje kartu su NATO pajėgomis. NPB naujiems uždaviniams vykdyti bus parengti ir aprūpinti trys dabartiniai MPB “Geležinis Vilkas” batalionai bei Artilerijos batalionas:

iki 2002 m. pabaigos – Algirdo batalionas Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio operacijoms vykdyti už Lietuvos teritorijos ribų kartu su NATO pajėgomis;

iki 2004 m. pabaigos – Birutės batalionas;

iki 2004 m. pabaigos – Artilerijos batalionas;

iki 2005 m. pabaigos – Mindaugo batalionas.

sukurti dvi karines apygardas;

suformuoti Lauko (sausumos) pajėgų štabą;

iki 2003 m. Krašto apsaugos savanorių pajėgas integruoti į Sausumos pajėgas.

2. Tobulinti Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą:

stiprinant oro erdvės stebėjimo galimybes, iki 2003 metų pabaigos įsteigti naują radiolokacinį postą pietrytinėje Lietuvos dalyje bei radiolokacinius postus aprūpinti NATO reikalavimus atitinkančia nauja radiolokacine technika;

iki 2003 m. Regioninį oro erdvės stebėjimo koordinavimo centrą prijungti prie NATO integruotos oro gynybos sistemos;

iki 2004 m. pabaigos sukomplektuoti Oro gynybos bataliono personalą ir parengti jį atlikti oro gynybos funkcijas.

3. Tobulinti jūros ir pakrančių stebėjimo sistemą ir ją integruoti į kompleksinę jūros ir oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, stiprinti pajėgumus minų ir nesprogusios amunicijos paieškos ir nukenksminimo operacijoms jūroje vykdyti.

4. Sukurti operacinio lygio kariuomenės logistikos sistemą, užtikrinančią paramą karinėms pajėgoms taikos ir karo metu ir suderintą su NATO logistikos sistema.

5. Tobulinti personalo mokymo sistemą:

iki 2003 metų parengti Kompleksinę krašto apsaugos sistemos personalo rengimo, ugdymo ir tobulinimo programą;

iki 2004 metų sukurti ir pradėti įgyvendinti vientisą pagal specialybės ir padalinių paskirtį karių mokymo bei bendrą savanorių ir mobilizacinio rezervo rengimo sistemas;

2002 metais reorganizuoti Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko Karių profesinio tobulinimo centrą į Kovinio rengimo centrą ir iki 2005 metų išplėtoti jame štabo karininkų trumpalaikių kovinio rengimo kursų sistemą;

tobulinti ir tęsti mokymo reformą Karo akademijoje (nuo 2002 m. pradėti rengti kapitonų kursus ir magistro studijas), Karo inžinerijos ir Puskarininkių mokyklose, parengti ir pradėti įgyvendinti Jėgerių mokyklos mokymo programas.

6. Tęsti kariuomenės aprūpinimą artimo nuotolio oro gynybos ir vidutinio nuotolio prieštankinėmis raketinėmis sistemomis, taktinio ryšio ir transporto priemonėmis bei logistine ir oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos įranga. Aprūpinti minų paieškos ir nukenksminimo bei ABC apsaugos priemonėmis.

7. Plėtoti:

Oro gynybos ir Artilerijos batalionų infrastruktūrą;

Nuolatinės parengties brigados, Logistikos sistemos, mokymo įstaigų infrastruktūrą;

infrastruktūrą partnerių pastiprinimas priimti (oro ir jūrų uostų).

8. Diegti efektyvią išteklių valdymo sistemą ir iki 2003 m. baigti rengti pagrindines planavimo, programų ir biudžeto sudarymo sistemos (PPBS) priemones.

9. Tęsti Mokslo ir technologijų plėtros programos įgyvendinimą.

10. Informuoti visuomenę apie Lietuvos kariuomenės ir KAS veiklą, integracijos į NATO privalumus bei plėtoti projektus su švietimo įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

Lietuva įsipareigojo 2000-2006 m. įgyvendinti 66 PARP III-iojo ciklo Partnerystės tikslus (PT). Juose nurodomos sritys, kuriose Lietuvos kariuomenė turi siekti suderinamumo su NATO pajėgomis. Iki 2002 m. pradžios Lietuva įgyvendino 24 PT, 2002 m. Lietuva įsipareigojusi įgyvendinti 8 PT, be to bus tęsiamas 2001 m. pradėtų PT įgyvendinimas.

Neigiamos įtakos įgyvendinant uždavinius gali turėti nepilnai ir nesavalaikiai skirti planuoti asignavimai KAS.

KULTŪROS MINISTERIJOS

ir Kultūros ministerijos Kultūros vertybių

apsaugos departamento

2001 metų veiklos ataskaita

I. Misija, strateginiai tikslai.

Misija:

Kultūros ministerija sudarys sąlygas nacionalinės kultūros tęstinumui, plėtrai ir sklaidai, laisvai visuomenės kultūros raiškai ir dalyvavimui kultūrinėje veikloje, kultūros vertybių apsaugai, formuos ir padės atskleisti visuomenės grupių, tautinių bendrijų dvasines ir medžiagines vertybes, padės plėtoti ir ugdyti demokratinę, laisvą ir atvirą visuomenę.

Strateginiai tikslai:

1. skatinti kūrybinę veiklą ir meno įvairovę;

2. skleisti Lietuvos kultūrą užsienyje, integruotis į Europos Sąjungą;

3. ugdyti informacinę visuomenę;

4. sudaryti sąlygas visuomenei dalyvauti kultūroje ir ją vartoti;

5. išsaugoti kultūros paveldą, jo kultūrinę vertę;

II. Programų, numatytų kultūros ministerijos strateginiame veiklos plane, aprašymas

17 programa. Meninės kūrybos ir veiklos rėmimas.

Programai vykdyti buvo skirta 40159 tūkst. Lt.

Programos tikslas - remti nekomercinį profesionalųjį meną, jo plėtrą ir sklaidą, sudarant galimybes visuomenei pažinti geriausius Lietuvos ir užsienio kolektyvus bei atlikėjus, skatinti kūrybiškumą ir meno įvairovę, įgyvendinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą.

17 programos 1 uždavinys. Remti nekomercinį profesionalųjį meną.

Kultūros ministerija finansavo visą Lietuvą apimantį meno įstaigų tinklą: 11 teatrų, 4 koncertines organizacijas. Taip sudarytos galimybės visuomenei pažinti aukštos kokybės meninę kultūrą, geriausius Lietuvos ir užsienio kolektyvus bei atlikėjus.

2001 m. pirmą kartą buvo surengtas naujų teatro ir muzikos pastatymų konkursas. Paremta 17 reikšmingiausių teatrų ir koncertinių organizacijų projektų.

Reikėtų paminėti, kad reikšmingą paramą kultūros projektams teikia Kultūros ir sporto rėmimo fondas, kuriam skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Fondas finansavo Jaunų, talentingų menininkų, vykstančių į prestižinius tarptautinius konkursus, programą, Lietuvos kompozitorių kūrinių atlikimo teisių įsigijimo programą, Vertingų muzikos instrumentų įsigijimo programą, Kūrėjų atminimo įamžinimo programą.

Ministerija teikė finansinę paramą vaidybinių, animacinių ir dokumentinių filmų, “Lietuvos kronikos” kūrimui. Valstybinė kino gamybos įmonė “Lietuvos kino studija” rūpinosi kino filmų gamyba. 2001 metais paremti 9 vaidybinių, 11 dokumentinių, 11 animacinių filmų projektai. Pagaminti 7 “Lietuvos kino kronikos” numeriai.

Valstybinė kino distribucijos įmonė “Lietuvos kinas” platino filmus Lietuvoje, atliko subtitravimo paslaugas. Ši įmonė taip pat saugo ir propaguoja kino paveldą. Finansuodama nelietuviškų filmų vertimą ir subtitravimą ministerija įgyvendino valstybinės kalbos įstatymo nuostatas. Subtitruota ir įgarsinta lietuvių kalba 80 kino ir videofilmų. Filmų fonde saugoma 109644 filmų dalys ir vaizdajuostės. Restauruota 3600 filmų kopijų, o rajonų centrams ir kaimo kino tinklui pateikta 4000 filmų. Įsigyti ir išleisti į ekranus 7 kino filmai. Regionuose buvo surengti lietuviškų filmų propagavimo renginiai.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymas.

Parengtas ir pateiktas Seimui Kino įstatymo projektas.

2001 m. gegužės 14 d. LRV nutarimu Nr. 542 patvirtintos “Lietuvos kultūros politikos nuostatos”. Šios nuostatos apibrėžia kultūros politikos tikslus, principus, uždavinius ir jų įgyvendinimo būdus, jomis siekiama sudaryti sąlygas kryptingai ir suderintai valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, taip pat visuomenės kultūrinei veiklai.

17 programos 2 uždavinys. Supažindinti visuomenę su šiuolaikinio meno tendencijomis.

Siekdama supažindinti visuomenę su šiuolaikinio meno tendencijomis ministerija finansavo Šiuolaikinio meno centro veiklą. Centras surengė 18 parodų, iš jų – 6 užsienyje. Centras koordinavo Lietuvos šiuolaikinio meno pristatymą prestižinėje tarptautinėje Venecijos bienalėje.

17 programos 3 uždavinys. Skatinti meno kūrėjų kūrybiškumą.

2001 metais buvo paskirtos 387 stipendijos individualiems meno kūrėjams.

Ryškiausi meno ir kultūros laimėjimai įvertinti 9 nacionalinėms kultūros ir meno premijomis. Buvo finansuojama premijų laureatų kūrybos populiarinimo programa.

Kultūros ministerija skyrė 26 ministerijos premijas už geriausius metų laimėjimus įvairiose kultūros srityse.

Buvo teikiama socialinė parama menininkams, kurie dėl profesijos specifikos ypatumų nebegali dirbti profesinėje scenoje. 2001 m. buvo mokamos 29 rentos.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymas.

2001 metais siekiant akcentuoti kūrybinį rezultatą 2001 m. gegužės 8 d. Vyriausybės nutarimu “Dėl valstybės stipendijų meno ir kultūros kūrėjams įsteigimo” Nr. 525 buvo pakeista stipendijų skyrimo tvarka. Naujoji tvarka akcentuoja kūrybinio rezultato siekimą.

17 programos 4 uždavinys. Remti meno kūrėjų organizacijų programas,

Vykdant Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo nuostatas parama buvo suteikta devynių meno kūrėjų organizacijų programoms įgyvendinti.

17 programos 5 uždavinys. Įgyvendinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą,

2001 metais toliau buvo įgyvendinama Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo strategija ir jos 2000-2003 metų įgyvendinimo priemonėmis (patvirtintos LR Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1176).

Parengti Autorinio atlyginimo mokėjimo autoriams už jų perduotą išimtinę teisę teikti knygas ir kitus leidinius panaudai bibliotekose tvarkos ir Autorinio atlyginimo mokėjimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu tvarkos projektai. Šios tvarkos Vyriausybės patvirtintos 2002 metais.

Parengtas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 69 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214(10) ir 259 (1) straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti pasiūlymai dėl teisinių, organizacinių ir techninių sąlygų atlikti kriminalistines ekspertizes tiriant intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo bylas.

Kitų programų priemonių vykdymas.

2000-2001 metais vykdytas PHARE projektas “Autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimo sistemos stiprinimas”. Organizacinė, techninė, metodinė pagalba (įrangos pirkimas, mokymai, kvalifikacijos kėlimo kursai, stažuotės užsienyje ir kt.) buvo teikiama ne tik Kultūros ministerijai, Teismų departamentui prie Teisingumo ministerijos, Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, Mokesčių policijos departamento Intelektinės nuosavybės teisių gynimo poskyriui, Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybai, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrai (LATGA-A), Gretutinių autorinėms teisių agentūrai (AGATA), Infobalt autorių teisių agentūrai. Pagal šį projektą buvo organizuoti seminarai ir konferencijos, parengti ir išleisti leidiniai, atlikti intelektinės nuosavybės teisių objektų (fonogramų, kompiuterių programų, audiovizualinių kūrinių įvairiose laikmenose) Lietuvos rinkoje tyrimai.

Buvo parengtas atsakymas ES bendrajai derybinei pozicijai derybiniame skyriuje “Įmonių teisė” skyriui “Intelektinė ir pramoninė nuosavybė”.

17 programos 6 uždavinys. Remti nacionalinio meno laimėjimų pristatymą visuomenei.

Remdama nacionalinio meno laimėjimų pristatymą visuomenei ministerija konkurso būdu parėmė 12 tarptautinių konkursų ir festivalių.

18 programa. Tarptautinių kultūros ryšių plėtra.

Programai įgyvendinti buvo skirta 3349 tūkst. Lt.

Programos tikslas - dalyvauti tarptautinėse kultūros programose ir bendruose projektuose, formuojant patrauklų Lietuvos įvaizdį užsienyje, vykdyti įsipareigojimus kultūrinio bendradarbiavimo srityje ir siekti narystės Europos Sąjungoje.

18 programos 1 uždavinys. Vykdyti narystės Europos Sąjungoje siekimo įsipareigojimus.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymas.

Kultūros ministerija koordinavo Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą kultūros ir audiovizualinės politikos srityje klausimus. 2001 m. kovo mėn. derybų dėl narystės ES skyrius ,,Kultūra ir audiovizualinė politika” preliminariai buvo uždarytas.

2001 m. spalio 29 d. LRV nutarimu ,,Dėl Europos Sąjungos ir Lietuvos Asociacijos tarybos sprendimo, nustatančio Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos programoje ,,Kultūra 2000” nuostatas ir sąlygas” įteisintas Lietuvos dalyvavimas ES paramos visam kultūros sektoriui programoje.

Įsteigtas Europos kultūros programų centras, koordinuojantis Lietuvos dalyvavimą programoje. Jau nuo 2001 metų Lietuvos kultūros ir meno projektų autoriai galėjo teikti paraiškas ES finansinei paramai gauti.

Kultūros ministerija koordinavo Lietuvos dalyvavimą Europos Tarybos kampanijos ,,Europa-bendras palikimas” vykdytame tarptautiniame projekte “Medinė kultūra”.

Kultūros ministerija paskirta Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už visuomenės informavimo politiką. 2001 m. vykdant įgaliojimus patvirtinta Duomenų apie viešosios informacijos rengėjus, platintojus ir jų savininkus pateikimo tvarka.

18 programos 2 uždavinys. Formuoti patrauklų Lietuvos valstybės įvaizdį užsienyje.

Tobulinant kultūros sklaidos infrastruktūrą Kultūros, Švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų ministerijų sutartimi įsteigtas Lietuvos institutas – pagrindinė institucija, koordinuojanti efektyvų valstybės kultūros ir meno, bendrosios informacijos apie šalį pristatymą užsienyje.

Pasirašytos tarptautinės kultūrinio bendradarbiavimo sutartys su šiomis užsienio šalimis: Indija (tarpvyriausybinė sutartis), Ukraina (tarpžinybinė sutartis), Rusija (tarpžinybinė sutartis), Kinija (tarpžinybinė sutartis ir bendradarbiavimo programa 3 metams), Baltarusija (tarpžinybinė sutartis), Airija (tarpžinybinė sutartis).

Lietuva dalyvavo Baltijos jūros regiono valstybių kultūrinių mainų programoje ARS BALTICA. Buvo tęsiamas bendradarbiavimas Baltijos Ministrų Tarybos Vyresniųjų pareigūnų kultūros komitete.

2001 rugsėjo – lapkričio mėn. įvyko Baltijos šalių kultūros festivalis Šiaurės šalyse. Taip pat didelio pasisekimo susilaukė Baltijos šalių folkloro ir amatų dienos Skansene, Švedijoje, 2001m. gegužės mėn.

Dalyvauta Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių bendradarbiavimo tarybos kultūros, mokslo, švietimo ir bendro kultūros paveldo komisijos darbe. Minint diplomatinių santykių atkūrimo dešimtmetį 2001 m. rugsėjo mėn. Varšuvoje surengtos Lietuvos kultūros dienos Lenkijoje. 2001 spalio mėn. surengtos Lietuvos dienos Kaliningrado srityje. Kultūros ministerija taip pat koordinavo kultūros programą Prezidento oficialių vizitų Prancūzijoje, Japonijoje ir Airijoje metu.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymas.

2001 m. gegužės 23 d. Vyriausybės posėdyje pritarta Lietuvos kultūros ir meno pristatymo užsienyje koncepcijai. Joje apibrėžti kultūros ir meno pristatymo užsienyje tikslai, uždaviniai, principai, prioritetai, finansavimas.

Plėtojant kultūros pristatymą užsienyje įsteigtos kultūros atašė pareigybės Rusijos Federacijoje ir Lenkijos Respublikoje.

19 programa. Visuomenės informacinis aprūpinimas.

Programai įgyvendinti buvo skirta 35609 tūkst. Lt.

Programos tikslai - kaupti ir saugoti bibliotekų fondus, integruotis į pasaulio bibliotekų tinklus, remti raštijos paveldo leidybą, kaupti, saugoti ir populiarinti muziejų rinkinius, plėtoti informacinę visuomenę, kelti kultūros darbuotojų kvalifikaciją.

19 programos 1 uždavinys. Kaupti ir saugoti bibliotekų fondus, integruotis į pasaulio bibliotekų tinklą.

Kultūros ministerija rėmė knygų ir kitų neperiodinių leidinių įsigijimą savivaldybių viešosioms bibliotekoms. Tam buvo skirta 2340 tūkst. Lt.

Visų Kultūros ministerijos paremtų leidinių pagal sutartis su leidėjais 150-300 egz. nemokamai skirta savivaldybių viešosioms, apskričių, Lietuvos aklųjų ir Nacionalinei M. Mažvydo bibliotekoms. 2001 m. bibliotekos gavo 34 574 egzempliorių 246 pavadinimų knygų. Be to, 2001 m. Lietuvos bibliotekoms padovanota 8176 egzempliorių 45 pavadinimų leidinių.

Visose bibliotekose siekiama įdiegti vieningą integralią automatizuotą informacinę sistemą (LIBIS). Programą vykdo Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka.

19 programos 2 uždavinys. Remti Lietuvos kultūros istorijai svarbių knygų leidybą.

2001 m. organizuoti keturi knygų rėmimo iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų konkursai leidykloms. Pirmajam konkursui leidėjai pateikė 380 paraiškų, paremti 124 leidiniai už 1 519 200 Lt. Pagal konkurso sąlygas valstybės parama sudaro ne daugiau kaip 30 proc. knygos sąmatinės vertės.

Europos literatūros ir kultūros paminklų (nuo seniausių laikų iki XIX a.) ir Senosios Lietuvos raštijos paminklų (XVI—XVIII a.) leidybos konkursui pateikta 31 paraiška, paremtas 21 leidinys už 253 100 Lt.

Lietuvą pristatančių apibendrinamojo pobūdžio ir informacinių kultūrinių leidinių, kurie bus verčiami į anglų kalbą, konkursams pristatytos 49 paraiškos. Paremta 16 leidinių už 530 421 Lt. Pagal sutartis su leidėjais visos šios knygos turi išeiti iki 2002 m. rugsėjo 1 d. ir pristatytos Frankfurto knygų mugėje.

Siekiant puoselėti knygos meno tradicijas surengtas kasmetinis ministerijos, Dailininkų sąjungos ir Vilniaus dailės akademijos knygos meno konkursas.

Lietuvių literatūros vertimų programą, kultūros programą Vilniaus knygų mugėje, literatūros programas tarptautinėse knygų mugėse vykdė VĮ ,,Lietuviškos knygos”.

19 programos 3 uždavinys. Kaupti, saugoti ir populiarinti muziejų rinkinius,

Ministerija kartu su Švietimo kaitos fondu organizavo konkursą savivaldybių muziejams “Holokaustas mūsų žemėje”.

Skatinant naujai ir patraukliai pristatyti kultūros vertybes visuomenei, buvo organizuotas muziejų ekspozicijų modernizavimo konkursas. Paremti 6 muziejų projektai.

Pasirašytos Kultūros ministerijos ir Kauno arkivyskupijos bendradarbiavimo sutartys dėl Kardinolo Vincento Sladkevičiaus muziejaus įkūrimo ir dėl Kauno arkivyskupijos muziejaus steigimo.

19 programos 4 uždavinys. Modernizuoti kultūros įstaigų materialinę bazę.

Valstybės kultūros įstaigoms skirtos minimalios lėšos įsigyti būtiniausią įrangą.

19 programos 5 uždavinys. Kelti kultūros darbuotojų kvalifikaciją.

Kultūros ministerija finansavo Kultūros darbuotojų tobulinimosi centro veiklą. 2001 metais parengtos 22 kultūros darbuotojų tęstinio mokymo programos, įvyko 51 seminaras, kuriuose kvalifikaciją kėlė 1310 klausytojų (iš jų - kartu su tarptautinių projektų partneriais suorganizuoti 5 seminarai).

19 programos 6 uždavinys. Išplėsti priėjimo prie interneto galimybes (bibliotekose).

Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetą – plėtoti informacinę visuomenę, Kultūros ministerija įgyvendino programą „Visuomenės informacinis aprūpinimas“, kurios tikslas - informacinės visuomenės kūrimas ir gyventojų prieigos prie interneto stiprinimas. Lėšos buvo naudojamos interneto skaityklų įrengimui. Konkurso būdu nupirkta 250 kompiuterių, 75 spausdintuvai bei 30 bibliotekų įvestas internetas. Iš konkurso metu sutaupytų lėšų paskelbtas dar vienas viešas konkursas bei papildomai nupirkta 40 kompiuterių bei 20 spausdintuvų. Taip pat paskirstytos lėšos projektuose numatytiems specifiniams bibliotekų poreikiams – lokalaus tinklo įrengimui, interneto ryšio pagerinimui.

20 programa. Kultūros tradicijų ir mėgėjų meninės veiklos rėmimas.

Programos tikslas - skatinti mėgėjų meninę veiklą, palaikyti etninės kultūros vystymąsi, remti visuomeninių organizacijų vykdomus kultūros projektus.

Programai įgyvendinti buvo skirta 3045 tūkst. Lt.

20 programos 1 uždavinys. Skatinti mėgėjų meninę veiklą, palaikyti etninės kultūros vystymąsi.

Įgyvendinant Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą, buvo siekiama sudaryti sąlygas etninės kultūros sklaidai, tyrinėjimams ir apsaugai.

Paremti svarbūs moksliniai tyrimai, archyvinės medžiagos išsaugojimo ir publikavimo darbai, didžioji dalis lėšų skirta tradicinės kultūros sklaidai rajonuose: įvyko 169 tiriamosios ekspedicijos, stovyklos, seminarai ir mokomieji kursai, išleista 61 knyga, 15 garso publikacijų, suorganizuotos 286 tautodailės ir kitos parodos, įvyko 8 tarptautiniai folkloro festivaliai, 19 vaikų folkloro švenčių, 40 instrumentinio folkloro švenčių.

Reikšmingiausias etninės kultūros specialistų darbo rezultatas, padedantis skleisti tradicinės kultūros vertybes už Lietuvos ribų – Kryždirbystės tradicijos įrašymas į UNESCO formuojamą Pasaulio žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą. Pradėtas ir kitas reikšmingas projektas, inicijuotas UNESCO – Tradicinės kultūros vertybių registras.

Tradicine kultūra remiasi visa mėgėjų meno veikla, kurią 2001 m. vystė 944 kultūros centrai, turintys beveik 5 tūkst. kolektyvų. Per metus įvyko apie 70000 įvairių kultūros renginių. Respublikinėse mėgėjų teatro šventėse (“Atspindžiai”, “Šimtakojis”), chorų festivaliuose, choreografijos, muzikos šventėse dalyvavo tūkstančiai žmonių.

20 programos 2 uždavinys. Remti visuomeninių organizacijų veiklą.

Nevyriausybinių organizacijų kultūros projektams remti 2001 metais buvo skirta 491 tūkst. litų. Paremti 94 nevyriausybinių organizacijų kultūros projektai.

21 programa. Istorinės atminties išsaugojimas.

Programos tikslas - formuoti reikšmingų istorinių datų, iškilių asmenybių jubiliejinių datų, valstybinių švenčių paminėjimo tradicijas, saugoti istorinę atmintį.

Programos įgyvendinimui skirta 1152 tūkst. litų.

Programos uždavinys - minėti valstybės šventes, valstybei nusipelnusių asmenybių jubiliejus, vykdyti Lietuvos kultūros vertybių paieškas užsienyje.

2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu ,,Dėl Sausio 13-osios dešimtmečio paminėjimo” Nr. VIII –2024 sudaryta komisija parengė jubiliejinių renginių programą, skirtą šiai datai.

Valstybės švenčių organizavimo komisija, vadovaujama kultūros ministrės, parengė Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Gedulo ir vilties bei okupacijos ir genocido, Lietuvos valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo), Juodojo kaspino, Lietuvos žydų genocido 60-ųjų metinių ir kitų atmintinų dienų paminėjimo programas. Taip pat buvo įgyvendinta programa Lietuvos tragiškų netekčių ir pasipriešinimo 60 –mečiui atminti.

Lietuvos Respublikos Seimo iniciatyva, Kultūros ministerija ir Lenkijos Respublikos ambasada organizavo Gegužės 3-osios Konstitucijos 210-ųjų metinių paminėjimą.

Paminėti šių iškilių asmenybių jubiliejai: žymaus tautinio atgimimo veikėjo, inžinieriaus kultūros mecenato rašytojo Petro Vileišio 150–osios gimimo metinės, Motiejaus Valančiaus 200–osios gimimo metinės, rašytojo Juozo Grušo 100–osios gimimo metinės, 1918 m. vasario 16-osios akto signataro Jono Basanavičiaus 150-osios gimimo metinės.

2001 metų pabaigoje pradėta finansuoti Valdovų rūmų atstatymo programa, patvirtinta rūmų atkūrimo koncepcija.

Kultūros vertybių apsaugos departamento programos.

1 programa. Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbai.

Programai skirta 10066,8 tūkst. Lt. Programą vykdė SP UAB “Lietuvos paminklai”. Bendrovė organizavo 172 kultūros vertybių, įrašytų į programą, tvarkymo darbus. Valstybės lėšomis finansuota 68.85 proc. visų nekilnojamųjų vertybių tvarkymo programos darbų. Savininkų ir valdytojų lėšos programoje sudaro 31.15 proc. Programa įvykdyta 98.84 proc. – atlikta darbų už 14452.058 Lt.

2 programa. Kultūros vertybių apskaitos, registrų tvarkymo, propagavimo ir informacijos kaupimo organizavimas bei administravimas.

Programai skirta 1541 tūkst. Litų. Programą vykdė Kultūros paveldo centras.

2001 metais į Nekilnojamųjų bei Kilnojamųjų kultūros vertybių registrus įrašytos 492 vertybės. Archeologinių vietų – 32 (2000 m. – 58); Laidojimo vietų – 111 (2000 m. – 136); Įvykių vietų – 45 (2000 m. – 49); Mitologinių vietų – 36 (2000 m. – 63); Statinių – 63 (2000 m. – 8); Statinių kompleksų – 44 (2000 m. – 8); Urbanizuotų vietovių -0 (2000 m. 2); Monumentų – 25 (2000 m. 20); Statinių puošybos ir įrangos – 9 (2000 m. –12); Kilnojamųjų kultūros vertybių – 127 (2000 m. 10).

2001 metais į duomenų bazę “Voruta” įrašyta 398 kultūros vertybių bei 287 jų dalių adresinė ir registrinė informacija, suvesta 194 objektų bei 137 jų kompleksinių dalių dosjė informacija.

Iš viso iki 2001 metų į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą iš viso įrašyta 4310 objektų, į Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą – 158, kultūros paminklais paskelbtos 994 kultūros vertybės.

Pagal Kultūros paveldo centro pateiktus sąrašus 2001 metais patikrinti duomenys apie 420 kultūros vertybių, kurias numatoma įrašyti į Registrą. Pasiūlyta į Registrą įrašyti 83 objektus. Kultūros paminklais pasiūlyta skelbti 89 kultūros vertybes, išaiškinti 78 nauji kultūrinės vertės požymių turintys objektai.

2001 metais Klaipėdos apygarda ir Departamento teritoriniai padaliniai surašė beveik tūkstantį pirminių kultūros vertybių apsaugos reglamentų, išdavė daugiau negu pusantro tūkstančio leidimų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbams, apie 200 leidimų tyrimams, , suderino apie 500 paminklotvarkos sąlygų, daugiau negu 2000 žemėtvarkos projektų, įregistravo daugiau negu 500 sandorių. KVAD Mokslinė archeologijos komisija išdavė 204 leidimus archeologijos objektų žvalgymams, žvalgomiesiems tyrimams bei archeologiniams tyrinėjimams.

Kultūros vertybių apsaugos departamento atestavimo komisija surengė 8 posėdžius, kurių metu buvo atestuoti 327 asmenys.

3. Kultūros paminklų ir vertybių saugojimo (užsakomųjų) darbų programa.

Programai skirta 1284.2 tūkst. Litų.

Parengta Tuskulėnų rimties parko sukūrimo programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas. Kartu su Krašto apsaugos ministerija parengta Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvių kapų globos programa. Vadovaujantis ja, sprendžiami Lietuvos karių kapų sutvarkymo ir paminklo žuvusiems Lietuvos kariams Lenkijoje pastatymo Berznyko kapinėse (Suvalkų vaivadija, Lenkija), Laisvės kovų istorinių vietų atlaso parengimo ir išleidimo, Lietuvos karių kapų sklypo tvarkymo Aukštųjų Šančių kapinėse, Kaune, klausimai.

Teisme nagrinėta daugiau negu 40 bylų dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimų, išieškota baudų už 10 867,94 Lt.

Kultūros vertybių apsaugos departamente 2001 metais buvo sudaryta 10 komisijų žalai, padarytai kultūros vertybėms nustatyti.

2001 metais nustatyta 383 kultūros vertybių teritorijos ir parengti teritorijų ribų planai. Nustatyta 181 nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos zonos, parengti apsaugos zonų planai.

Kaip ir kasmet, rudenį rengtos “Europos paveldo dienos”, kurių tema 2001 metais “Gynybiniai įtvirtinimai Lietuvoje” kaip kasmet susilaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo. Vykdant šią programą, parengtas dokumentinis filmas bei leidinys (lietuvių ir anglų kalbomis) apie gynybinių įtvirtinimų raidą Lietuvoje.

2000 metais, pasibaigus Europos Tarybos kampanijai “Europa: bendras paveldas” atsirado keturi nauji Europos Tarybos projektai, iš kurių vienas “Medžio kultūra” buvo vykdomas Lietuvoje.

2001 metų gruodžio 3-6 dienomis Kaune surengta subregioninė konferencija “Subregioninis bendradarbiavimas, vykdant 1970 metų UNESCO konvenciją”, kurioje dalyvavo muitinių, policijos, Interpolo, kultūros paveldo apsaugos specialistai iš Baltijos valstybių, Baltarusijos ir Rusijos.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-31 nutarimu Nr. 152 patvirtinti nekilnojamųjų kultūros vertybių atskirų grupių tipiniai apsaugos reglamentai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. VIII-1947 “Dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo”, Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktu, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 305 “Dėl Lietuvos žydų paveldo išsaugojimo” bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 18 d. pareiškimą “Dėl Lietuvos žydų kultūros palikimo, parengtas LR Vyriausybės nutarimo “Dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programos ir jos įgyvendinimo I etapo priemonių patvirtinimo” projektas.

Priimtas Vyriausybės 2001-10-01 nutarimas Nr. 1186 “Dėl kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos patvirtinimo”.

Pasirašytas Kultūros ministro ir Muitinės departamento direktoriaus 2001-10-15 įsakymas Nr. 326/633 “Dėl Kultūros vertybių įvežimo leidimo formos, kultūros vertybių išvežimo leidimo reikalavimų ir kultūros vertybių išvežimo leidimo pildymo ir įforminimo bei kultūros vertybių išvežimo kontrolės pagal leidimus tvarkos patvirtinimo”.

2001 metais parengta ir Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2001-03-19 įsakymu Nr. 81 patvirtinta meninę vertę turinčių kultūros vertybių tyrimo, konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbų tvarka.

III. Artimiausio laikotarpio planuojamos veiklos prioritetinės kryptys

Nacionalinės kultūros plėtra paskelbta valstybės prioritetu. Siekiant įgyvendinti šį prioritetą bus rengiamos kompleksinės kultūros sričių plėtros programos.

Įgyvendinant Lietuvos kultūros politikos nuostatas būtina kuo skubiau parengti Nacionalinę kultūros plėtros programą, apibrėšiančią konkrečius darbus, kompleksiškai suderinant ir sutvarkant kultūros administravimo, kultūros procesų skatinimo, tradicijų puoselėjimo darbus.

Peržiūrint atlikėjų meno plėtros principus, bus parengtas Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektas, aiškiau apibrėšiantis šių įstaigų veiklos specifiką, jų finansavimo principus.

Prioritetiškai būtina užtikrinti sąlygas informacinės visuomenės plėtrai, intensyvinti kultūros mainus ir racionaliai naudojant valstybės lėšas pristatyti Lietuvą pasaulyje. Daugiau pastangų reikalauja visuomenės galimybių naudotis kultūros ir meno laimėjimais sukūrimas, ypač regionuose.

Patvirtintos Kultūros centrų pertvarkymo gairės galės tapti gera rekomendacija savivaldybėms, kaip suderinti visuomenės poreikius ir valstybės bei savivaldybių pastangas bei galimybes, o tuo pačiu ir pradžia įgyvendinant rengiamą Regionų kultūros plėtros programą.

Užtikrinant strateginio valstybės siekio – informacinės visuomenės kūrimo – įgyvendinimą rengiama Bibliotekų modernizavimo programa.

Nuosekliai tvarkant paveldo apsaugos sistemą bus įgyvendintos Paveldosaugos pertvarkymo koncepcijos nuostatos, parengtas naujos Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo redakcijos projektas.

Neigiamos įtakos galėtų turėti finansavimo trūkumas. Didėjant įstaigų išlaikymo išlaidoms, mažėja lėšos, skirtos kūrybinėms programoms įgyvendinti. Dėl lėšų stygiaus negalima įvykdyti prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, tinkamai pristatyti valstybę užsienyje, užsitikrinant palankų strategiškai svarbių šalių visuomenių požiūrį.

Ypač svarbu didinti asignavimus kultūros paveldo apsaugai. Netvarkomi paminklai nyksta, tuo pačiu brangsta jų renovacija ir restauravimas.

Būtina didinti investicijas kultūros srityje – kultūros įstaigų pastatai renovuotini, technologinė įranga susidėvėjusi. Priešingu atveju kultūros įstaigos bus nepajėgios teikti kokybiškas paslaugas lankytojams.

Nekylant pragyvenimo lygiui kokybiškos kultūros paslaugos ir projektai gali tapti per brangiais, ypač regionuose.

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

Ir Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Sukurti ir įgyvendinti efektyvią su Europos Sąjungos standartais suderintą socialinės paramos, socialinio draudimo bei darbo sistemą stiprinančią šalies gyventojų socialinį saugumą

Strateginiai tikslai:

Padėti gyventojams integruotis į darbo rinką ir užtikrinti teisingus darbo santykius bei saugias darbo sąlygas;

Vykdyti socialinės paramos sistemą bei užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę integraciją;

Subalansuoti socialinio draudimo sistemą bei sudaryti sąlygas pensijų sistemos reformai;

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

1.1.Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Darbo rinkos profesinis mokymas ir konsultavimas, jaunimo darbinės veiklos galimybių išplėtimas bei socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas – 978,9 tūkst. litų.

Programos tikslai:

1. Rengti socialinius darbuotojus užtikrinančius kokybiškų socialinių paslaugų teikimą jų gavėjams;

2. Profesinio informavimo, orientavimo ir konsultavimo būdu padidinti jaunimo galimybes konkuruoti darbo rinkoje.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Organizuoti socialinių darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, koordinuoti jų atestavimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

1.Organizuoti socialiniams darbuotojams kursus bei mokymus, įsigyti reikalingą metodinę medžiagą;

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Socialinių darbuotojų rengimo centre organizuoti tiksliniai mokymai 277 žmonėms (planuota 190):

Mokymai VTAT darbuotojams (75 žm.);

Mokymai socialinės srities įstaigų valstybės tarnautojams (125 žm.);

Mokymai Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybų darbuotojams (22 žm.);

Mokymai socialinės srities, viešųjų įstaigų ir psichinės sveikatos centrų darbuotojams (20 žm.);

Mokymai socialinės paramos skyrių darbuotojams (19 žm.);

Mokymai pabėgėlių socialinę integraciją kuruojančių organizacijų darbuotojams (16 žm.).

Programos uždavinys:

Vykdyti jaunimo profesinį informavimą ir orientavimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

1.Profesiškai orientuoti bausmę atliekančius asmenis bei karius;

2. Teikti jaunimui atviro informavimo, įdarbinimo, konsultavimo, profesinio mokymo ir kitas paslaugas

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

1.Vykdant Vyriausybės 1998 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1320 patvirtintų Valstybės jaunimo politikos koncepcijos įgyvendinimo 2000-2001 metų programos „Jaunimas Lietuvai“ priemones „Finansuoti projektus skirtus bausmę atliekančių asmenų profesiniam orientavimui“ bei ,,Finansuoti projektus skirtus karių profesiniam orientavimui”:

Sukurtas specializuotas kilnojamas profesinio orientavimo centras Panevėžio moterų kalėjime bausmę atliekančių asmenų profesiniam orientavimui.

Sukurtos 4 mokymo programos (kiekvienos programos trukmė – 16-20 valandų):

Profesinio kryptingumo formavimo ir pasitikėjimo savo galimybėmis stiprinimo programa;

Psichologinių nuostatų į darbą ir profesinį mokymą koregavimo programa;

Asmeninių galimybių ir vidinių rezervų atskleidimo programa;

Neadaptyvaus elgesio įveikimo, nerimo, streso mažinimo programa.

Šiose programose dalyvavo 300 nuteistųjų (planuota 500 dalyvių, bet dalyvavusiems suteikta daugiau konsultavimo paslaugų negu planuota).

Po užsiėmimų atlikta apklaustųjų sociologinė apklausa pagal paruoštą anketą ,,Anketa asmenims, lankiusiems savęs pažinimo ir psichologinio švietimo grupę” apie vykdytų priemonių efektyvumą. Apklausoje dalyvavo 200 nuteistųjų. Apklausos rezultatai bus pateikti 2002 metų I ketvirtyje.

2001 m. lapkričio mėnesį Vilniaus Darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos patalpose įrengtas ir atidarytas karių profesinio orientavimo centras.

Karių profesinis orientavimas buvo vykdomas trimis etapais:

Profesijos pasirinkimas ir darbo paieška (2 valandų grupinis užsiėmimas);

Šiuose grupiniuose užsiėmimuose (10-20 karių kiekviename) dalyvavo Lietuvos kariuomenės motorizuotoje pėstininkų brigadoje ,,Geležinis vilkas” bei Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione nuo 2001-10-01 iki 2002-02-01 tarnaujantys kariai). Šiuose užsiėmimuose dalyvaujantys kariai gavo specialiai paruoštą bukletą ,,Kaip pasirinkti profesiją? Kaip ieškoti darbo?”

Šiuose mokymuose 2001 metais dalyvavo 361 karys (planuota 500 dalyvių, bet dalyvavusiems suteikta daugiau konsultavimo paslaugų negu buvo planuota).

2. Individualios konsultacijos. Konsultavosi 6 kariai.

3. Savęs pažinimas ir profesinė karjera (8-16 valandų grupinis užsiėmimas).

Pravesti 2 grupiniai užsiėmimai: Lietuvos kariuomenės motorizuotoje pėstininkų brigadoje ,,Geležinis vilkas”, Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione.

2. Jaunimo darbo centro teikiamų atviro informavimo ir konsultavimo paslaugų skaičius, lyginant su 2000 metais, išaugo 14,2 proc. ir metų gale sudarė 36,8 tūkst. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas informacijos apie laisvas darbo vietas bei darbo pasiūlymus teikimui ir jaunimo verslui skatinti.

Kovo mėnesį pradėta teikti informacija apie priėmimą į valstybės tarnybą. Šiuo metu jaunimas naudojasi keturiais darbo paieškos šaltiniais: SIP kompiuteriais, internetu, skelbimais spaudoje bei informacija apie priėmimą į valstybės tarnybą.

Vasario mėnesį pradėjo funkcionuoti centro interneto svetainė.

Rugsėjo mėnesį su Europos Sąjungos Leonardo da Vinčio programos koordinavimo paramos fondu pasirašyta projektinė sutartis dėl 9600 eurų subsidijos ir pradėtas vykdyti pirmasis projekto etapas – kalbinis mainų dalyvių rengimas.

Jaunimo darbo centre naujai aprašyta 80 profesijų, parengti 2 nauji informaciniai stendai; pagaminti 2 nauji spaudiniai.

Jaunuolių pasinaudojusių laisvų darbo vietų paieškos, profesinio informavimo ir informacijos paieškos internete kompiuterinėmis programomis - 28614 (planuota 25000);

Jaunuolių gavusių individualias konsultacijas profesinio orientavimo, psichologinio konsultavimo ir darbo rinkos klausimais - 5351 (planuota 7000);

Jaunimo darbo klubai (užsiėmimų skaičius/dalyvių skaičius) – 91/1176 (planuota 40/600);

Psichologinis testavimas (užsiėmimų skaičius/dalyvių skaičius) – 16/245 (planuota 21/250);

Profesinio informavimo užsiėmimai (užsiėmimų skaičius/dalyvių skaičius) – 33/458 (planuota 31/400);

Internetinės darbo paieškos mokymai (užsiėmimų skaičius/dalyvių skaičius) – 30/258 (planuota 25/200);

Jaunuolių dalyvaujančių Talentų banko programoje skaičius – 465 (planuota 500);

Įdarbintų jaunų bedarbių skaičius – 318 (planuota 150);

Dalyvavusių aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse – 521 (planuota 210).

1.2. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Nedarbo mažinimas – 1500 tūkst. litų

Programos tikslai:

Didinti gyventojų užimtumą rajonuose su aukštu nedarbo lygiu

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Skatinti vietines užimtumo iniciatyvas ir jas įgyvendinti

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Siekiant apibrėžti valstybės užimtumo ir darbo rinkos politikos strategiją, vidutinės trukmės prioritetinius tikslus bei veiksmus, kurių Vyriausybė, kitos valstybės valdymo institucijos numato imtis gyventojų užimtumui didinti 2001-05-08 nutarimu Nr. 529 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001 - 2004 metų programą. Tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės programinis dokumentas, kuriame Užimtumo programos struktūra, kryptys ir priemonės yra priderintos prie pagrindinių ES keturių strateginių užimtumo krypčių, nurodant pagrindines problemas užimtumo srityje, tikslus ir priemones jiems pasiekti. Svarbiausios užimtumo didinimo 2001 - 2004 metais programos kryptys yra darbo vietų plėtojimas (verslininkystės skatinimas), užimtumo rėmimo tobulinimas, prisitaikymo prie pokyčių didinimas, lygių galimybių darbo rinkoje didinimas ir užimtumo politikos integravimas.

Įgyvendinant Užimtumo didinimo 2001-2004 metų programos priemones bei siekiant įteisinti vienodas moterų ir vyrų, auginančių mažamečius vaikus, teises į įstatymo nustatytą užimtumo rėmimą ir bedarbio pašalpą; praplėsti darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių grupes labiausiai pažeidžiamais asmenimis, tuo pačiu susiaurinant neracionaliai ir nepagrįstai išplėstas grupes; padidinti absolventų motyvaciją ieškoti darbo; pagerinti priešpensinio amžiaus bedarbių materialinį rėmimą, pratęsiant bedarbio pašalpos mokėjimo trukmę arba ją skiriant; užimtumui remti darbdaviams taikyti ekonominio skatinimo priemones (užimtumo rėmimo subsidijas); leisti racionaliau naudoti Užimtumo fondo lėšas, sukoncentruojant jas labiausiai paramos įsidarbinant reikalaujančių bedarbių užimtumui remti 2001-12-21 priimtas Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 5, 7, 8, 11, 13, 14, 16, 16¹, 19, 20¹, 22 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.IX-687.

Siekiant išdėstyti patvirtintus užimtumo ir darbo rinkos politikos tikslus, kuriuos būtina pasiekti norint paspartinti šalies darbo rinkos pakeitimus, toliau tęsti užimtumo sistemos pertvarkymą Užimtumo strategijos tikslams įgyvendinti ir jos parengimą stojimui į Europos Sąjungą parengtas ir 2002-02-07 Vyriausybės nutarimu Nr.189 pritarta Lietuvos Respublikos ir Europos Komisijos Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumentui (2002-02-12 pasirašytas).

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2001-07-26 įsakymu Nr. 100 padidinta teritorinių darbo biržų atsakomybė už padėtį darbo rinkoje kartu suteikiant joms daugiau savarankiškumo. Gerinant vietinės darbo rinkos funkcionavimą bei skatinant gyventojų užimtumą, sudarytos geresnės sąlygos operatyviai reaguoti į darbo rinkos pasikeitimus. Teritorinėms darbo biržoms suteikta teisė savarankiškai perskirstyti lėšas, skirtas atskiroms aktyvios darbo rinkos politikos programoms finansuoti, neviršijant šiems tikslams 2001 metams skirtos išlaidų sumos.

Siekiant maksimaliai užtikrinti norinčių įsidarbinti užsienyje Lietuvos Respublikos piliečių saugumą bei socialines garantijas Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2001-11-12 įsakymu Nr. 149 patvirtinta nauja Licencijų tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje išdavimo tvarka, kuri reglamentuoja licencijų išdavimą, atsisakymą jas išduoti, licencijų galiojimo sustabdymą bei galiojimo panaikinimą, taip pat licencijuojamos veiklos sąlygas.

Organizuojant ir vykdant vietinių užimtumo iniciatyvų darbo vietoms kurti projektų konkursus, atranką ir jų įgyvendinimo finansavimą:

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001-05-24 įsakymu Nr.67 patvirtinta Vietinių užimtumo iniciatyvų įgyvendinimo tvarka;

2001-06-27 pasirašyta su Respublikine darbo birža sutartis Nr. 01-06-27/61 dėl Nedarbo mažinimo programos įgyvendinimo įsisavinant programos lėšas vietinių užimtumo iniciatyvų projektams finansuoti.

Parengtas Vietinių užimtumo iniciatyvų 2002-2004 metais plėtros koncepcijos, kurios vienas iš svarbiausių uždavinių yra stiprinti gebėjimus rengti tokius projektus ir padidinti jiems skiriamų valstybės biudžeto lėšų naudojimo efektyvumą, projektas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. posėdžio sprendimu (protokolo Nr.14, 39 klausimas) sudarė su Ignalinos rajono savivaldybe 2001-05-17 sutartį dėl Didžiasalio gyventojų užimtumo rėmimo programos priemonių. Pagal šią sutartį suteikta valstybės parama 4 Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų ir bendruomenės centro plėtros projekto, sudarančiam sąlygas socialinėje atskirtyje esančių asmenų darbiniam užimtumui didinti, įgyvendinimui. Bendruomenės centras už suteiktą paramą įsigijo žemės ūkio technikos. Šio centro plėtros projekto, kuris bus pilnai užbaigtas 2002 m. pavasarį, įgyvendinimas leis užsiimti darbine veikla didesniam asmenų skaičiui. Vasaros metu jame galės būti užimti 50-60 (2001 m. į centro veiklą įtraukta apie 30 asmenų), o žiemos 25-30 asmenų (2001 m. - 10-12 asmenų). Įgyvendinus vietinių užimtumo iniciatyvų projektus sukurta 11 darbo vietų, į kurias įdarbinti Didžiasalio ilgalaikiai bedarbiai.

Vykdant nedarbo mažinimo programą Lietuvos darbo birža didžiausio nedarbo regionuose (Druskininkų mieste, Akmenės, Pasvalio, Šakių, Jonavos, Šiaulių, Jurbarko, Pakruojo ir Širvintų rajonuose) realizavo Vietinių užimtumo iniciatyvų projektus. Projektų pobūdis: 50 proc. – naujų paslaugų teikimo, 40 proc. – gamybos vystymo, 10 proc. – žemės ūkio paskirties projektai. Buvo realizuota 16 projektų, sukurta 151 nauja darbo vieta (planuota 60). Vienai darbo vietai vidutiniškai skirta– 8,2 tūkst. litų. Daugiau nei kas antras įdarbintas – socialinės pašalpos gavėjas.

1.3. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Gyvenimo lygio, gyventojų užimtumo, socialinio draudimo ir socialinės apsaugos Lietuvoje moksliniai tyrimai – 425,3 tūkst. litų

Programos tikslai:

Vykdyti mokslo tiriamuosius darbus socialinės apsaugos ir darbo srityse

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Tirti aktualias socialinės apsaugos ir darbo problemas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Atlikti mokslinius darbus konkrečiose socialinės apsaugos ir darbo srityse

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Atlikti 5 moksliniai tyrimai (planuota 5):

Užimtumo ir darbo rinkos politikos efektyvumo didinimo bei darbo rinkos institucijų veiklos tobulinimo kryptys;

Tyrimo rezultatai buvo panaudoti nustatant 2002 metams darbo rinkos institucijų veiklos prioritetines kryptis ir užduotis, rengiant norminių teisės aktų: Bedarbių rėmimo įstatymo pataisų įstatymą (Žin., 2002, Nr. 2-51) bei šio įstatymo įgyvendinimo Darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių užimtumo rėmimo tvarką (patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002-01-28 įsakymu Nr. 14). Rezultatai taip pat bus panaudoti rengiant Darbo rinkos institucijų stiprinimo projektą; rengiant norminių teisės aktų dėl darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo pakeitimo ir papildymo projektus.

Užimtumas ir darbo rinka: būklė ir prognozės;

Tyrimas atliekamas kiekvienais metais, jo rezultatai – pagrindinių darbo rinkos rodiklių prognozė, kuria remiamasi planuojant biudžeto išlaidas, priimant reikalingus teisės aktus ir pan. Rodikliai taip pat pateikiami kitoms valstybinės institucijoms.

Gyventojų pajamų, išlaidų ir apmokestinimo tyrimas socialinės stratifikacijos požiūriu;

Tyrimo metu buvo identifikuoti Lietuvos gyventojų socialinius sluoksniai, įvertintos jų pajamos, išlaidos ir mokami mokesčiai bei numatytos socialinės ekonominės politikos tobulinimo kryptys skirtingų socialinių sluoksnių atžvilgiu.

Socialinių paslaugų sistemos kokybinė plėtra;

Tyrimo metu buvo įvertinta esama socialinių paslaugų sistema bei atskirų jos dalių funkcionavimo ypatybės, kokybė, atitikimas klientų (vaikų, senų žmonių, neįgaliųjų) poreikiams bei pasiūlyti pažangesni ar alternatyvūs šių paslaugų plėtojimo modeliai, metodikos ir priemonės. Tuo siekiama garantuoti klientų teisių į kokybiškas paslaugas realizavimą bei Lietuvos socialinių paslaugų sistemos pilnesnę integraciją į tarptautinius paslaugų standartus, jų harmonizavimą su šios srities Europos Sąjungos normatyvinėmis nuostatomis.

5. Gyventojų socialinės paramos bei bedarbių rėmimo tobulinimas rajonuose su dominuojančia kaimo infrastruktūra;

Tyrimo metu buvo išanalizuota ir įvertinta rajonuose su aukštu nedarbo lygiu kaimuose savivaldybių veikla; bedarbių padėties specifika ir pasiūlytos vietos socialinės paramos sistemos tobulinimo kryptys bei konkrečios rekomendacijos.

1.4. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Profesinio sveikatos pakenkimo prevencija – 692,7 tūkst. litų

Programos tikslai:

Užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Rengti priemones saugos ir sveikatos darbe gerinimui

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Rengti saugos ir sveikatos darbe teisės aktų projektus, saugos ir sveikatos darbe informacinius leidinius, teisės aktų įgyvendinimo pasekmių tyrimus

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Darbų saugos centre atlikti teisės aktų, parengtų pagal atitinkamas ES direktyvas, įgyvendinimo pasekmių tyrimai:

Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai;

Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai;

Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatai;

Krovinių kėlimo rankomis bendrieji nuostatai;

Lietuvos higienos norma HN 32-1998 “Darbas su video terminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai”.

Parengti teisės aktų projektai (planuota parengti 10 teisės aktų):

,,Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatai”;

,,Minimalūs saugos ir sveikatos darbe reikalavimai, išgaunant naudingąsias iškasenas”;

,,Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės (profesinės rizikos) vertinimo nuostatai”;

,,Profesinės rizikos vertinimo įmonėse metodinės rekomendacijos”;

,,Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso formos ir jo pildymo tvarka”;

,,Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įmonėje statistinės atskaitos forma, rodikliai ir jos pildymo tvarka”;

,,Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatų” ir ,,Įmonių darbo medicinos tarnybų (medicinos punktų) nuostatų” sujungimo, pakeitimo ir papildymo;

,,Laboratorijų, atliekančių darbo aplinkos tyrimus, atestavimo (licencijavimo) tvarka”;

Pateikti Darbų saugos centro reorganizavimo į viešąją įstaigą projektiniai pasiūlymai dėl šios viešosios įstaigos veiklos krypčių ir funkcijų.

2.1. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Ortopedinė protezinė pagalba Lietuvos Respublikos gyventojams – 24456,9 tūkst. litų

Programos tikslai:

Gerinti medicininę, profesinę ir socialinę invalidų reabilitaciją, jų medicininį, socialinį ir techninį aptarnavimą, įgyvendinant Invalidų socialinės integracijos įstatymą

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Aprūpinti neįgalius asmenis ortopedijos technikos bei kompensacinės technikos priemonėmis ir teikti kitas paslaugas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

1. Kompensuoti išlaidas už gyventojų įsigytas ortopedijos technikos priemones;

2. Įsigyti ir aprūpinti gyventojus kompensacine technika virš 500 litų, elektriniais vežimėliais ir juos remontuoti;

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

1. Pagaminta ir įsigyta 123454 vnt. ortopedijos technikos priemonių, ir jomis aprūpinti 106197 asmenys,iš jų: protezais – 1208, aparatais – 3423, įtvarais – 27642, korsetais – 21828, ortopedine avalyne – 20999, kitomis priemonėmis – 48350.

Gyventojų poreikis ortopedinei technikai patenkintas vidutiniškai 30 procentų (planuota 30 –50 procentų).

2. Nupirkta 1894 vnt. kompensacinės technikos kainuojančios virš 500 Lt, iš jų:

1) Suaugusių invalidų technikos 1510 vnt., iš jų:

Vežimėlių (lauko –171 vnt.; aktyvaus judėjimo - 211 vnt.; universalių -795 vnt.; tualeto kėdžių-vežimėlių – 261 vnt.; elektrinių vežimėlių – 12 vnt.; sėdynių nuo pragulų – 60 vnt.);

2) Vaikų invalidų technikos 335 vnt. (vežimėlių: aktyvaus judėjimo paaugliui – 20 vnt.;

lauko - 205 vnt.; vaikui su CP – 50 vnt., stovų vaikams su CP – 60 vnt.);

3) Specialios nestandartinės technikos – vežimėlių suaugusiems ir vaikams – 49 vnt.

Suaugusiųjų poreikis kompensacinei technikai kainuojančiai virš 500 litų patenkintas apie 76 procentus (planuota 50 procentų).

Vaikų poreikis kompensacinei technikai kainuojančiai virš 500 litų patenkintas apie 89 procentus (planuota 60-65 procentai).

2.2. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Socialinių paslaugų vystymas valstybinėse stacionariose globos įstaigose ir kitose ministerijai pavaldžiose institucijose – 7227,6 tūkst. litų

Programos tikslai:

Užtikrinti kokybiškas socialines paslaugas ministerijai pavaldžiose institucijose

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Teikti specialias socialines paslaugas gyventojams

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

1. Numatyti asignavimus ministerijai pavaldžioms institucijoms, teikiančioms socialines paslaugas;

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

1. Invalidų kompensacinės technikos centre nupirkta kompensacinės technikos kainuojančios iki 500 Lt :

Suaugusiems technikos 10593 vnt. (įvairios lazdos –2608 vnt.; alkūninių bei pažastinių ramentų – 4050 vnt.; kitos technikos –2730 vnt.);

Vaikams technikos 208 vnt. (vaikštynių – 77 vnt.; tualetinių kėdžių – 33 vnt.; čiužinių nuo pragulų – 18 vnt.; ritinių bei mankštos čiužinių – 40 vnt.; ramentų –20 vnt.; kėdučių “kampas” – 20 vnt.).

Suremontuota 1812 vnt. technikos.

Suaugusiųjų poreikis kompensacinei technikai kainuojančiai iki 500 litų patenkintas apie 85 procentus (planuota 45-50 procentų).

Vaikų poreikis kompensacinei technikai kainuojančiai iki 500 litų patenkintas apie 66 procentus (planuota 30-35 procentai).

3. Pabėgėlių priėmimo centre vidutiniškai per metus apgyvendintas 121 asmuo (planuota

145).

4. Valstybinėje medicininėje ekspertizės komisijoje patikrinti 121502 asmenys (planuota 136800), patikrintos 12298 bylos, įvyko 5923 trisdešimties komisijų posėdžiai.

5. Trišalės tarybos sekretoriatas surengė 10 Trišalės tarybos posėdžių (planuota 11-12), kuriuose išnagrinėta 80 teisės aktų projektų ir pasiūlymų dėl veikiančių teisės aktų pakeitimo. Surengta 11 Trišalės tarybos nuolatinių komisijų ir darbo grupių pasitarimų, kuriuose apsvarstyta 40 teisės aktų projektų ir pasiūlymų dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo.

6. Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentas atliko 12 auditų Lietuvos darbo biržoje, Respublikiniame invalidų kompensacinės technikos centre, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyboje, Darbų saugos centre, Adakavo pensionate ir kt. (planuota 19);

7. Įvaikinimo tarnybai organizuojant Lietuvos piliečiai įvaikino 137, užsienio valstybių piliečiai – 43 vaikus. Pateikta 180 išvadų (teikiama dėl kiekvieno vaiko) bylose dėl įvaikinimo. Pasirašyti 5 susitarimai su užsienio valstybių institucijomis, veikiančiomis įvaikinimo srityje.

2.3. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Parama socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir kita ministerijos veikla – 71197,5 tūkst. litų

Programos tikslai:

Užtikrinti į Lietuvą sugrįžusių reabilituotų tremtinių ir politinių kalinių integraciją į Lietuvos visuomenę;

Padėti integruotis į Lietuvos visuomenę prieglobstį gavusiems užsieniečiams;

Aprūpinti darbo vietas ministerijoje šiuolaikine technika, našiomis programinėmis priemonėmis;

Gerinti teikiamų socialinių paslaugų kokybę;

Užtikrinti teisės aktų derinimą su Europos Sąjungos standartais bei normomis;

Vykdyti nacionalinę narkotikų kontrolę ir narkomanijos prevenciją;

Vykdyti nuteistųjų ir grįžusių iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų asmenų socialinę adaptaciją;

Sukurti vaikų patiriamos seksualinės prievartos ir komercinio seksualinio išnaudojimo prevencijos priemonių sistemą;

Dalyvauti Bendrijos “Jaunimo” programoje;

Teikti gyventojams psichologinę pagalbą telefonu;

Informuoti visuomenę apie socialinę ir darbo politiką;

Užtikrinti šalies gyventojų socialinio saugumo politikos formavimą ir įgyvendinimą;

Pertvarkyti vaikų teisių apsaugos sistemą;

Remti šeimas auginančias vaikus;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Aprūpinti politinius kalinius ir tremtinius bei jų šeimas butais ir darbu

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Numatyti asignavimus butų statybai ir pirkimui, išmokų mokėjimui

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Toliau buvo įgyvendinamas 1992-01-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.19

,,Dėl politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą bei aprūpinimo butais ir darbu Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos metmenų”.

2001 metais Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Plungės rajone nupirkta 14 butų politinių kalinių ir tremtinių šeimoms (planuota 10). 94 šeimoms gyvenančioms laikino apgyvendinimo punktuose buvo padengta pusė išlaidų už šildymą ir karštą vandenį; 128 šeimos gavo įsikūrimo pašalpas bei apmokėtos jų persikėlimo išlaidos; 54 asmenys dalyvavo įdarbinimo programoje; 89 asmenys dalyvavo lietuvių kalbos kursuose ir adaptacijos priemonėse; 53 grįžtančių tremtinių vaikai buvo išlaikomi vasaros stovyklose bei gavo paramą besimokydami vidurinėje mokykloje ,,Lietuvių namai” ir kt.

Programos uždavinys:

Vykdyti užsieniečių gavusių prieglobstį Lietuvoje integraciją, padėti jiems socialiai adaptuotis visuomenėje

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Numatyti asignavimus pabėgėlių socialinei integracijai vykdyti.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Įgyvendinamas 2001-05-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.572 ,,Dėl

prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos tvarkos patvirtinimo”.

126 asmenims (planuota 62) gavusiems pabėgėlio statusą bei užsieniečiams, gavusiems leidimus laikinai apsigyventi dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių buvo suteikta valstybės parama socialinei integracijai (gyvenamųjų patalpų nuomai, lietuvių kalbos kursams, ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėjimui vaikų darželiuose ir mokymui bendrojo lavinimo mokyklose, sveikatos draudimui, vienkartinei įsikūrimo pašalpai).

Planuojant 2001 m. lėšas buvo paskaičiuota, kad pilnos apimties socialinės integracijos programoje galėtų dalyvauti 62 asmenys (465 Lt vienam asmeniui per mėnesį). 2001 metais socialinės integracijos programoje dalyvavo 126 asmenys (228 Lt vienam asmeniui per mėnesį), t.y. į šį skaičių įeina asmenys, kurie programoje 2001 metais dalyvavo bent kelias dienas.

Programos uždavinys:

Užtikrinti kompiuterinės sistemos funkcionavimą ir jos vystymą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Aprūpinti darbo vietas kompiuteriais, kompiuterine įranga, užtikrinti jų eksploatavimą

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

2001 metais ministerija atnaujino 27 proc. (planuota kompiuterinę bei programinę įrangą atnaujinti 7 procentais) turimą kompiuterinę įrangą, t.y. nupirko 35 naujus kompiuterius. Taip pat buvo įsigyta iš Hewlett Packard Oy dvejus metus nuomota kompiuterinė įranga (tai sudarė 13 proc. turimos kompiuterinės įrangos), t.y. 10 kompiuterių, 3 nešiojamųjų kompiuterių, 2 tinkliniai spausdintuvai, 3 serveriai, tinklinė įranga.

Programos uždavinys:

Užtikrinti socialinį darbą dirbančių asmenų kvalifikacijos kėlimą bei jų atestavimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursus, suteikti kvalifikacines kategorijas praktinį

socialinį darbą dirbantiems asmenims, kurti socialinių darbuotojų duomenų bazę

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursai 1127 žmonėms (planuota 600). Suteikta 21 kvalifikacinė kategorija: 14 - socialinio darbuotojo eksperto; 7 – vedančiojo socialinio darbuotojo (planuota 800).

Atsižvelgiant į didelį poreikį dalyvauti atestavimo kvalifikacijos kėlimo kursuose, mokymai organizuoti didesniam, nei planuota skaičiui žmonių. Dėl mokymų pratęsimo socialinio darbuotojo, vyriausiojo socialinio darbuotojo, jaunesniojo socialinio darbuotojo kvalifikacinių kategorijų suteikimas atidėtas 2002 metams. 2001 metais buvo organizuotas tik aukščiausių kategorijų - socialinio darbuotojo eksperto ir vedančiojo socialinio darbuotojo suteikimas.

Programos uždavinys:

Perkelti į Lietuvos teisės sistemą Europos Sąjungos teisės normas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Įgyvendinti acquis plano priemones, vertinti ėjimo į Europos Sąjungą pasekmes socialinės

apsaugos ir darbo srityje

Acquis įgyvendinimo priemonių 2001 metų plano (AIPP) vykdymas:

Priemonė ,,Įkurti profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriaus instituciją”. Sukurtas interneto puslapis “Profesinių kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo komisija”, į anglų kalbą išversti teisės aktai, reglamentuojantys profesinių kvalifikacijų pripažinimą ir vertinimą.

Priemonė ,,Nustatyti naujus institucinius poreikius ir naujas esamų institucijų funkcijas (naujojo požiūrio direktyvoms įgyvendinti), parengti paskelbtųjų įstaigų kompetencijos įvertinimo ir akreditavimo užduoties projektus: asmeninių apsaugos priemonių, mašinų ir liftų srityse”. Atliktas atitikties įvertinimo įstaigos, kuri atliks asmeninių apsauginių priemonių sertifikavimo procedūras, nustatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000-07-03 įsakymu Nr.69 įteisintame techniniame reglamente „Asmeninės apsauginės priemonės”, steigimo ar skyrimo ekonominis pagrindimas; direktyvos 93/103/EC, nustatančios minimalius saugos ir sveikatos reikalavimus žvejybos laivuose, įgyvendinimo poveikio įvertinimas.

Priemonė ,,Paskirti notifikuotas įstaigas asmeninių apsaugos priemonių, mašinų ir liftų atitikties įvertinimo procedūroms atlikti”. Vyriausybė 2001 m. vasario 21 d. protokoliniu sprendimu Nr.9 pritarė Atitikties įvertinimo infrastruktūros (bandymo laboratorijų, sertifikacijos įstaigų) plėtros programai, kurioje numatytos lėšos šios programos priemonių įgyvendinimui.

Atliktas mokslinis tyrimas ,,Laisvo asmenų judėjimo pasekmės”. Tyrimą SADM užsakymu atliko I.Zuoko Studija ,,Spinter”. Pagrindiniai tyrimo tikslai:

1. Įvertinti laisvo darbo jėgos judėjimo makroekonominį, struktūrinį ir institucinį poveikį vidutinės trukmės perspektyvoje (3-5 metų laikotarpiu);

2. Nustatyti skirtingų gyventojų kategorijų išvykimo dirbti į užsienį pagrindines priežastis ir motyvus;

3. Išsiaiškinti, kas kliudo (kliudytų) darbuotojams laisvai išvykti dirbti į kitą valstybę ir kt.

Programos uždavinys:

Įvertinti narkomanijos problemos mastus Lietuvoje, nustatyti svarbiausias narkomanijos prevencijos problemas, sukurti narkomanų reabilitacijos sistemą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Remti socialinės psichologinės konsultacijos centrų narkomanams steigimą, teikti metodinę pagalbą, remti nevyriausybinių jaunimo organizacijų narkotikų prevencijos programas

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Buvo įgyvendinamos Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programos vykdymo 2001 metų priemonės (2001-01-23 Vyriausybės nutarimas Nr.73).

Priemonė ,,Remti organizacijų parengtus narkomanijos prevencijos ir narkomanų reabilitacijos projektus”. Paremti 37 konkurso būdu atrinkti projektai (planuota 20). Iš jų: 15 narkomanų reabilitacijos projektų (įsikūrė 2 nauji dienos centrai – juose nuolat lankosi 50 narkomanų, paremti 5 anksčiau įkurti dienos centrai, viena savipagalbos grupė ir buvo paremta 7 projektai, skirti veikiančių narkomanų bendruomenių, dienos centrų, konsultacinių kabinetų veiklai). Pagal 5 projektus paremtose ilgalaikės socialinės reabilitacijos bendruomenės reabilitavosi 62 narkomanai. Skirta lėšų 22 narkomanijos prevencijos projektams. Buvo teikiamos konsultacijos, pravedami seminarai, ruošiami savanoriai, organizuotos išvykos, ekskursijos ir kt. renginiai.

Priemonė ,,Remti nevyriausybinių jaunimo organizacijų narkotikų prevencijos projektus”. Paremtas 51 projektas. Pagal šiuos projektus 3100 asmenų suteiktos socialinės integracijos paslaugos (tame tarpe 1100-ui priklausomiems nuo narkotikų ar rizikos grupių asmenims).

Priemonė ,,Mokyti ir perkvalifikuoti darbuotojus, dirbančius su rizikos grupių asmenimis ir jų šeimos nariais”. Apmokyti 192 asmenys dirbantys socialinį darbą su rizikos grupių asmenimis socialinių paslaugų, švietimo, policijos, medicinos įstaigose, nevyriausybinėse bei vaiko teisių apsaugos organizacijose;

Priemonė ,,Organizuoti psichologines-pedagogines reabilitacijos stovyklas rizikos grupės vaikams ir jaunimui”. Paremtos 3 stovyklos bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija.

Programos uždavinys:

Užtikrinti nuteistųjų bei grįžusių iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų asmenų adaptaciją bei reabilitaciją, įtraukiant juos į visuomenės gyvenimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Teikti nuteistiesiems ir grįžusiems iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų asmenims profesinio orientavimo paslaugas

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Buvo vykdomos Nuteistų ir grįžusių iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų asmenų socialinės adaptacijos 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonės (1999-12-17 Vyriausybės nutarimas Nr.1438).

Priemonė ,,Ištirti, kokio socialinę paramą teikiančių organizacijų ir institucijų tinklo bei kokios socialinės paramos reikia buvusiems kaliniams”. 2001 m. IV ketv. atliktas tyrimas ,,Socialinės paramos buvusiems kaliniams bei ją teikiančių organizacijų ir institucijų poreikių tyrimas”. Tyrimą atliko Teisės institutas.

Tyrimo pagrindiniai aspektai:

1. Bendra buvusių kalinių socialinių poreikių ir socialinės paramos jiems charakteristika;

2. Teisės aktai, reglamentuojantys socialinę paramą buvusiems kaliniams;

3. Socialinė parama, teikiama asmenims, grįžusiems iš įkalinimo vietų;

4. Socialinę paramą teikiančių įstaigų sistema.

Priemonė ,,Rengti nuteistų asmenų socialinių bei profesinių poreikių sociologinius tyrimus”. Atliktas nuteistų asmenų socialinių bei profesinių poreikių sociologinis tyrimas. Darbą atliko Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Tyrimo metu pravesta asmenų, paskutinius vienerius metus atliekančių bausmę įvairaus tipo laisvės atėmimo įstaigose anketinė apklausa bei apklausos ir duomenų analizės pagrindu pateiktos išvados ir pasiūlymai galiojantiems socialinės apsaugos teisės aktams.

Priemonė ,,Parengti buvusių kalinių profesinio mokymo ir įdarbinimo programą”. Ministerija ir Respublikinė darbo birža pasirašė sutartį dėl ,,Buvusių kalinių profesinio mokymo ir įdarbinimo programos”. Buvusių kalinių profesinio mokymo ir įdarbinimo programoje dalyvavo 44 teritorinės darbo biržos, į mokymo programas buvo nukreipti 109 asmenys, 99 asmenys (planuota 90) įsigijo profesines kompetencijas (suteikta apie 30 įvairių profesinių kompetencijų) ir patobulino turimą kvalifikaciją, iš jų 68 įdarbinti, 24 planuojama įdarbinti 2002 metų I ketvirtį. 65 proc. besimokančiųjų neturėję darbinių įgūdžių, profesinės kvalifikacijos, dalyvavo pirminio apmokymo programose. 12 proc. tobulino turimą kvalifikaciją, mokydamiesi personalinių kompiuterių vartotojų kursuose, bei įgydami aukštesnę autotransporto priemonių vairuotojo kategoriją. Vykdant minėtą programą teritorinių darbo biržų specialistai susidūrė su problemomis orientuojant grįžusius iš įkalinimo įstaigų asmenis į darbo rinką. Daugelis konsultuojamų asmenų, neturėdami jokio profesinio išsilavinimo atsisakė mokytis darbo biržos finansuojamuose mokymo kursuose ir įsigyti paklausią darbo rinkoje profesiją. Pradėję lankyti, kai kurie asmenys dėl nepateisinamų priežasčių nutraukė mokymąsi. Buvusių kalinių neįsidarbinimo priežastis yra ne tik nepalankus darbdavių požiūris į juos, bet ir pačių iniciatyvos nerodymas ieškant darbo, didinant įsidarbinimo galimybes arba tiesiog nemokėjimas bendrauti su darbdaviu. Iš to galima daryti išvadą, jog grįžusiems iš įkalinimo vietų asmenims reikalinga, papildoma adaptacijos į darbo rinką programa, speciali psichologinė pagalba.

Priemonė ,,Parengti psichologines priemones socialinei bei profesinei adaptacijai tobulinti”. Panevėžio darbo rinkos mokymo centras 2001 metais vykdė nuteistųjų asmenų profesinę ir socialinę adaptaciją. Tuo tikslu buvo parengti Panevėžio bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje baigiančių atlikti bausmę nuteistųjų individualios darbo paieškos ir integracijos į darbo rinką planai. Atsižvelgiant į įkalinimo įstaigos režimą ir nuteistųjų išsilavinimą bei profesinę kvalifikaciją buvo adaptuotos Studijų ir mokymo programų registre esančios siuvinėtojų ir kompiuterių vartotojų pagrindų darbo rinkos profesinio mokymo programos.

Kolonijoje apmokytos 4 siuvinėtojų grupės (47 žmonės). Mokymosi laikas – 16 savaičių. 51 nuteistoji baigė kompiuterių vartojimo pagrindų programą. Mokymosi laikas – 5 savaitės (iš viso planuota 90 asmenų).

Programos uždavinys:

Nustatyti vaikų komercinio seksualinio išnaudojimo bei seksualinės prievartos prieš juos mastą ir sukurti pagrindinius prevencijos ir kontrolės sistemos elementus

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Atlikti mokslinį metodinį prievartos prieš vaikus masto tyrimą, parengti metodinę medžiagą

bei specialistų mokymo programas, sukurti duomenų bazę

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Buvo vykdomos Nacionalinės programos prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą (2000-01-11 Vyriausybės nutarimas Nr.29) įgyvendinimo priemonės.

Priemonė ,,Atlikti mokslinį metodinį prievartos prieš vaikus masto tyrimą”. Tyrimas atliktas. Parengtas seksualinės prievartos prieš vaikus sociologinio tyrimo apibendrinimas.

Priemonė ,,Parengti metodinę medžiagą pedagogams, socialiniams darbuotojams, policijos pareigūnams ir medicinos darbuotojams”. Parengtos atskiros metodikos specialistams darbui su vaiku patyrusiu seksualinę prievartą.

Priemonė ,,Parengti bendrąsias ir specializuotas specialistų bazinio mokymo bei tobulinimosi programas”. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001-11-05 įsakymu Nr. 143 sudaryta darbo grupė parengė Bendrąją bazinio mokymo bei 7 specializuotas tobulinimosi programas specialistams (planuota parengti 3 bendrąsias ir specializuotas programas):

1) Specializuota tobulinimosi programa, skirta socialiniams pedagogams;

2) Specializuota tobulinimosi programa, skirta policijos pareigūnams;

3) Specializuota tobulinimosi programa, skirta gydytojams;

4) Specializuota tobulinimosi programa, skirta psichologams ir psichoterapeutams;

5) Specializuota tobulinimosi programa, skirta pedagogams;

6) Specializuota tobulinimosi programa, skirta socialiniams darbuotojams;

7) Specializuota tobulinimosi programa, skirta teisėjams ir prokurorams.

Išleistas leidinys ,,Bendroji bazinio mokymo ir specializuotos tobulinimosi programos prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą” su Seksualinės prievartos prieš vaikus ir komercinio seksualinio vaikų išnaudojimo sociologinio tyrimo apibendrinimu.

Priemonė ,,Įgyvendinti Baltijos Jūros Valstybių Tarybos rekomendacijas kovos prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą klausimais – nustatyti, ką turėtų nuveikti vietos savivaldos institucijų valstybės tarnautojai”. 2001 m. kovo mėn. Vilniuje vyko dviejų dienų tarptautinis seminaras ,,Komercinis seksualinis vaikų išnaudojimas ir kitos prievartos prieš vaikus formos”. Seminare dalyvavo ir tobulinosi 70 specialistų susijusių su vaikų teisių apsauga (planuota 70).

Programos uždavinys:

Mokėti piniginį dalyvavimo”Jaunimo”programoje mokestį bei koordinuoti programos vykdymą Lietuvoje

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

1. Numatyti asignavimus dalyvavimo programoje mokesčiui;

2. Numatyti asignavimus programos administravimui.

Vykdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 200-12-18 nutarimas Nr.1464 ,,Dėl Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos asociacijos tarybos sprendimo, įteisinančio Lietuvos Respublikos dalyvavimo Bendrijos ,,Jaunimas” programoje sąlygas, projekto”.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Sumokėtas Lietuvos Respublikos dalyvavimo Bendrijos “Jaunimo” programoje mokestis.

Jaunimo Tarptautinio bendradarbiavimo agentūrai administruojant paremta:

36 jaunimo mainų projektai (1000 dalyvių) (planuota 35);

21 savanorių išsiuntimo projektas;

17 savanorių priėmimo projektų (planuota paremti 42 savanorių priėmimo ir išsiuntimo projektus);

12 jaunimo iniciatyvų projektų (261 dalyvis);

12 mokymų, informavimo ir bendradarbiavimo projektai (119 dalyvių).

Programos uždavinys:

Užtikrinti galimybę gyventojams pasinaudoti nemokama psichologine pagalba telefonu

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vykdant 1998-07-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr.857 ,,Dėl telekomunikacijų paslaugų lengvatų” 12-ai tarnybų teikiančių gyventojams psichologinę pagalbą telefonu kompensuojamos psichologinės pagalbos telefonu teikimo išlaidos (gyventojams pokalbiai nemokami).

Programos uždavinys:

Užtikrinti teisės aktų rengimą, dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, informacijos visuomenei teikimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Organizuoti seminarus, konferencijas, leisti informacinę medžiagą, informuoti visuomenę,

dalyvauti tarptautinėse programose.

Buvo dalyvaujama Tarptautinės darbo organizacijos konferencijose, žiniasklaidos priemonėse skelbiama informacija apie socialinės apsaugos ir darbo srities plėtrą, spausdinami paaiškinimai apie galiojančių teisės aktų taikymą, atsakymai į gyventojams rūpimus klausimus.

Programos uždavinys:

Tobulinti socialinės apsaugos ir darbo sistemą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Siekiant iš esmės reformuoti darbo teisę, naujai sureguliuoti daugelį darbo ir su jais susijusių santykių, įteisinti vieningą darbo teisės kodifikuotą šaltinį parengtas ir Seime svarstomas naujas Darbo kodekso projektas. Susiklostę nauji rinkos ekonomikos santykiai reikalauja lankstaus, aiškaus, pilno ir liberalesnio teisinio reguliavimo darbo santykių srityje. Visos Rytų bei Vidurio Europos šalys savo darbo teisę jau reformavo, todėl ir Lietuvai siekiant narystės Europos Sąjungoje būtina reformuoti darbo teisę pagal prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus.

Parengtas ir priimtas Nelegalaus darbo prevencijos ir kontrolės stiprinimo veiksmų planas, kuriuo siekiama sumažinti nelegalaus darbo paplitimą. 2001-11-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1407 “Dėl nelegalaus darbo reiškinių kontrolės koordinavimo” Valstybinei darbo inspekcijai pavesta koordinuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vykdomus nelegalaus darbo reiškinių kontrolės veiksmus. Darbo inspekcija atsakinga už vieningos kontrolės praktikos formavimą, kontroliuojančių institucijų ir įstaigų pareigūnų bendradarbiavimą organizuojant bendrus patikrinimus, metodinės medžiagos rengimą ir analizę, reikalingą teisinei bazei tobulinti.

Siekiant sparčiau plėtoti socialinių partnerių bendradarbiavimą ir kolektyvinių susitarimų sudarymą priimtas Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo I skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas (2001-10-18 Nr.IX-562).

Įgyvendinama Invalidumo nustatymo reformos koncepcija (patvirtinta 2001-02-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.160), kurios tikslas - pakeisti invalidumo nustatymo tvarką taip, kad būtų sudarytos prielaidos teisingiau ir efektyviau teikti neįgaliems žmonėms socialinės apsaugos priemones, siekiant jų darbingumo, savarankiškumo ir integracijos į visuomenę atstatymo. Patvirtintas Invalidumo nustatymo ir socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reformos vykdymo priemonių planas – grafikas (priimta 2001-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 604).

Parengta ir 2002-02-06 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.171 patvirtinta Socialinių paslaugų teikimo reformos koncepcija. Koncepcijoje apibrėžiamos tolesnės socialinių paslaugų vystymo kryptys, atitinkančios šių dienų poreikius bei suteikiančios galimybes efektyviau plėtoti ir išlaikyti socialinių paslaugų sistemą mūsų šalyje, numatyti socialinių paslaugų finansavimo reformą ir pirkimo modelių įgyvendinimą bei socialinių paslaugų reikalavimų sistemos, kokybės vertinimo ir kontrolės mechanizmo kūrimą. Socialinių paslaugų reformos pagrindinis tikslas – sudaryti teisines, administracines, finansines sąlygas veiksmingiau planuoti, teikti ir organizuoti socialines paslaugas taip, kad būtų užtikrinti būtinieji asmens poreikiai ir pats asmuo skatinamas aktyviai pagelbėti pats sau.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

2001-05-24 Seimas priėmė Lietuvos Respublikos ir Suomijos Respublikos sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo įstatymą Nr.IX-348.

2001-06-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.685 ,,Dėl Garantinio fondo steigimo” patvirtinti Garantinio fondo nuostatai bei Garantinio fondo sudėtis.

2001-05-15 priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas Nr.IX-317 dėl 1996 metų Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Užtikrinti sąlygas efektyviai socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklai.

Programos uždavinys:

Likviduoti Vaikų teisių apsaugos tarnybą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Išmokėti kompensacijas Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojams

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–02-05 nutarimą Nr.134 ,,Dėl Vaikų teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos likvidavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 370 "Dėl Vaikų teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų ir rajonų, miestų vaikų teisių apsaugos tarnybų bendrųjų nuostatų patvirtinimo" dalinio pakeitimo”, išmokėtos kompensacijos likviduotos įstaigos darbuotojams.

Programos uždavinys:

Organizuoti bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių iš socialiai remtinų šeimų nemokamą maitinimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Numatyti asignavimus nemokamo maitinimo organizavimui

Vykdomas Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1999-08-16 įsakymas Nr.64/955 ,,Dėl mažas pajamas turinčių šeimų moksleivių nemokamo maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos patvirtinimo”.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Buvo maitinama 27,3 proc. (planuota 26 proc.) bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių iš socialinę pašalpą gaunančių šeimų bei šeimų, kur pajamos vienam šeimos nariui mažesnės kaip 1,5 dydžio valstybės remiamų pajamų (160 tūkst. moksleivių gavo pietus, 7,2 tūkst. moksleivių – pusryčius, 16 tūkst. moksleivių buvo maitinama vasaros poilsio stovyklose).

Vidutinė maitinimo norma pietums – 2,2 Lt per dieną.

Vidutinė maitinimo norma stovyklose – 5,38 Lt per dieną, vidutinė stovyklų dienų trukmė – 34 dienos.

2.4. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra – 2468,5 tūkst. litų. Programa vykdoma iš valstybės biudžeto bei Europos tarybos vystymo banko paskolos lėšų.

Programos tikslai:

Decentralizuoti socialinių paslaugų sistemą

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Įgyvendinti įvairių rūšių socialinių paslaugų projektus savivaldybėse

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vykdyti socialinių paslaugų tolygią plėtrą visoje šalies teritorijoje, užtikrinti asignavimus

konkursą laimėjusiems socialinių paslaugų projektams vykdyti

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Atlikti rekonstrukcijos, statybos remonto darbai 6-iose socialines paslaugas teikiančiose įstaigose (planuota rekonstruoti 7 įstaigas):

Druskininkų pagyvenusių žmonių globos ir socialinių paslaugų centre;

Klaipėdos globos namuose;

Linkuvos socialinių paslaugų centre;

Vilniaus m. sutrikusio intelekto žmonių darbinio mokymo centre;

Marijampolės m. socialinės pagalbos centre;

Vilniaus m. vaikų krizių centre;

Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centre (darbus numatoma užbaigti 2002 metais);

Planuojamas klientų skaičius rekonstruotose socialines paslaugas teikiančiose įstaigose - 363 (planuota 423);

Darbo vietų skaičius rekonstruotose socialines paslaugas teikiančiose įstaigose – 194 (planuota 205).

2.5. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Paskolų ir socialinės saugos tinklo projektų aptarnavimas – 1769,6 tūkst. litų

Programos tikslai:

Įgyvendinti socialinės politikos ir bendruomenių socialinių paslaugų vystymo projektus

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Užtikrinti Pasaulio banko projekto ir Politikos įvertinimo fondo aptarnavimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

1. Numatyti lėšas pridėtinės vertės mokesčio mokėjimui, palūkanoms už paskolą,

įsipareigojimo mokesčiui ir Pasaulio banko projekto koordinavimo grupės aptarnavimo išlaidoms;

2. Numatyti lėšas Politikos įvertinimo fondo aptarnavimo išlaidoms, mokslinių tyrimų ir programų vykdymui;

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

1. Buvo mokamas pridėtinės vertės mokestis, palūkanos už Pasaulio banko paskolą, įsipareigojimo mokestis, aptarnaujama Pasaulio banko projekto koordinavimo grupė bei Politikos įvertinimo fondas.

2. Atlikti šie 5 moksliniai tyrimai (planuota atlikti 4 tyrimus):

1) Neįgaliųjų socialinės integracijos programų finansavimo metodai bei šių programų įgyvendinimo efektyvumas;

Tyrimo metu buvo išanalizuotas neįgaliųjų socialinės integracijos programų įgyvendinimo efektyvumas bei numatyti optimalūs šių programų finansavimo metodai. Atsižvelgiant į Lietuvos situaciją buvo nagrinėjamas programų finansavimo per Invalidų reikalų tarybą iš valstybės biudžeto lėšų, regioninių programų finansavimo iš savivaldybių biudžetų ir finansavimo kooperuojant lėšas iš minėtų biudžetų būdai.

2) Šeimos konfliktų nagrinėjimas: užsienio valstybių patirtis;

Tyrimo metu buvo išanalizuota užsienio šalių praktika, spendžiant šeimos ginčus dėl turtinių ir asmeninių tarpusavio santykių bei vaikų išlaikymo prievolių, kilus santuokos nutraukimo grėsmei ir ištuokos metu ir buvo įvertinta įstatyminė bazė, šeimos konfliktų nagrinėjimo sistemos struktūra, jos kaštai, paslaugų prieinamumas ir apmokėjimo už jas tvarka.

3) Gyventojų plėtros politikos poreikių vertinimas;

Tyrimo metu buvo įvertintos svarbiausios priežastys, lemiančios šeimos pokyčius (gimstamumo mažėjimą, šeimų kūrimo atidėjimą vėlesniam amžiui, neregistruotų santuokų dažnėjimą), taip pat įvertintas visuomenės požiūris į gyventojų politikos plėtrą (paramos šeimai, auginančiai vaikus ir pagyvenusiems žmonėms), apibūdintos svarbiausios valstybinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus, ir pagyvenusiems žmonėms plėtros kryptys bei įvertintas šeimų ir pagyvenusių žmonių poreikis bendruomenių paramai ir jų teikiamų paslaugų pobūdis.

4) Socialinė atskirtis permainų laikotarpiu;

Tyrimo metu buvo atlikta užsienio šalių patirties socialinės atskirties srityje analizė, socialinės pašalpos gavėjų apklausa, išskirti kriterijai leidžiantys įvertinti socialinę atskirtį, identifikuotos labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės bei pateiktos pirminės rekomendacijos socialinės atskirties problemoms spręsti.

5) Lietuvos socialinės apsaugos sistemos įvertinimas, remiantis tarptautiniais Socialinės apsaugos kodekso standartais.

Tyrimo metu buvo įvertintas socialinės apsaugos sistemos atitikimas Socialinės apsaugos kodekso standartams ir identifikuotos pagrindinės problemos, iškylančios derinant socialinės apsaugos sistemą su kodeksu. Tyrimo metu buvo parengta preliminari ataskaita, remiantis Europos Socialinės apsaugos kodekso metinio pranešimo forma (klausimynu).

3.1. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

Valstybinės ir šalpos (socialinės) pensijos bei valstybinė socialinė parama – 365483 tūkst. litų.

Programos tikslai:

1.Užtikrinti atskirų socialinių grupių gerovę;

2.Teikti socialinę paramą ginkluoto pasipriešinimo dalyviams, slaugos pašalpų gavėjams, kai kurias asmenų grupes drausti valstybės lėšomis, kompensuoti transporto išlaidas invalidams turintiems sutrikusio judėjimo funkciją;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Užtikrinti valstybinių ir šalpos (socialinių) pensijų išmokėjimą įstatymų nustatyta tvarka

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Vyriausybei pritarus Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir pensijų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymą dėl savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo tvarkos pakeitimo. Savarankiškai dirbantys asmenys (individualių įmonių savininkai, advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, tikrųjų ir komandinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai) nuo 2002 m. sausio 1 d. privalės draustis bazinei ir papildomai pensijos daliai (draudėsi tik bazinei mokėdami 69 litus per mėnesį). Papildomai pensijos daliai šie asmenys mokės 15 proc. nuo apmokestinamų pajamų ar pelno.

2002-01-15 priimtas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymą kuriuo, Vyriausybei pasiūlius, nuo 30 iki 90 kalendorinių dienų per metus padidino nedarbingumo dienų skaičių už kurias mokama ligos pašalpa draustiems asmenims, gaunantiems invalidumo pensijas. Taip pat nustatyta, kad ligos pašalpą iki 120 kalendorinių dienų per metus galės gauti šiuo draudimu draustas vienas iš tėvų, slaugantis savo sunkiai sergantį vaiką iki 16 metų amžiaus ne tik ligoninėje, bet ir vaikų reabilitacijos įstaigoje.

Parengtas Valstybinių pensijų sistemos pertvarkymo koncepcijos projektas, kuris 2001 m. pabaigoje buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Koncepcijos projekto parengimo tikslas – sustabdyti valstybinių pensijų sistemos plėtimą bei sumažinti skiriamų valstybinių pensijų dydžių skirtumus. Projekte siūloma: atsisakyti plėsti valstybinių pensijų gavėjų ratą; atsisakyti visų papildomų valstybinių pensijų, numatytų kituose teisės aktuose; siekti palaipsniui mažinti asmenų, turinčių teisę gauti valstybines pensijas, grupes; nedidinti valstybinių pensijų bazės, nuo kurios priklauso kai kurių rūšių valstybinių pensijų dydžiai; suvienodinti visų valstybinių našlių pensijų mokėjimą, t.y. asmeniui mokėti tik vieną našlių pensiją – valstybinę socialinio draudimo arba valstybinę našlių pensiją; sugriežtinti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas.

2001 m. lapkričio 29 d. Vyriausybė pritarė Pensijų sistemos reformos įstatymo projektui, kuris labiau atitinka šalies finansines galimybes. Juo siūloma reformą pradėti nuo 2004 m. sausio 1 d., 5 proc. Sodros įmokų tarifo pervedant į kaupiamuosius pensijų fondus. Privalomai dalyvauti siūloma apdraustiems iki 30 m., vyresniems (iki 50 m.) galima patiems pasirinkti dalyvauti ar ne.

Parengtas ir 2001-12-03 finansų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr.326/160S patvirtintas Priemonių, skirtų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficito mažinimui, planas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

63 asmenys gavo personalines pensijas;

2840 asmenų gavo I ir II laipsnio valstybines pensijas;

92740 asmenų gavo nukentėjusių asmenų valstybines pensijas;

2244 asmenys gavo mokslininkų valstybines pensijas;

58868 asmenys gavo šalpos pensijas.

Programos uždavinys:

Užtikrinti socialinę paramą bei kai kurių asmenų grupių draudimą valstybės lėšomis

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

698 žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms bei sužalotiems ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams buvo išmokėtos vienkartinės pašalpos;

49167 motinos auginančios vaikus iki 3 metų buvo draudžiamos bazinei pensijai;

493 silpnų ūkių ūkininkai buvo draudžiamo bazinei pensijai;

641 dvasininkas buvo draudžiamas bazinei pensijai;

812 asmenų slaugančių turinčius visišką negalią buvo draudžiami bazinei pensijai;

889 asmenys gavo specialaus transporto įsigijimo išlaidų kompensaciją;

8917 visiškos negalios invalidų gavo slaugos pašalpas.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Socialinės apsaugos ir darbo srities artimiausio laikotarpio pagrindinės strateginės kryptys:

1. Užimtumo didinimas, nedarbo mažinimas, ir darbo vietų kokybės tobulinimas. Šiai krypčiai priklauso pradėta vykdyti Lietuvos Respublikos Užimtumo didinimo 2001-2004 metais programa, rengiama Valstybinė darbo saugos ir sveikatos programa, rengiama Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių programa.

Rengiama Valstybinės darbo saugos ir sveikatos programa yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentas, nustatantis veiksmus (priemones) 2002 - 2003 metams, kurias vykdys valstybės valdymo institucijos ir įstaigos įgyvendindamos valstybės saugos ir sveikatos darbe politiką. Programa yra teisinių, organizacinių profesinės rizikos vertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos darbe teisės aktų, suderintų su Europos Sąjungos (ES) teisės aktais, įgyvendinimo priemonių visuma. Šios programos priemonių įgyvendinimas sudarys palankesnes sąlygas darbdaviams įgyvendinti jų pagrindinę pareigą - užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais, sudarys palankesnes sąlygas darbuotojams realizuoti Lietuvos Respublikos Konstitucija suteiktą teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas.

Rengiama Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių programa. Programoje bus numatyta, kaip užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes: siekiant išsimokslinimo, keliant kvalifikaciją, priimant į darbą, perkeliant į aukštesnes pareigas, nustatant darbo užmokestį, kad moterys lygiateisiai su vyrais galėtų dalyvauti visose politinio ir visuomeninio darbo, prestižinės veiklos srityse, užimti vadovaujančias pareigas valstybės valdymo institucijose.

2. Socialinio draudimo sistemos plėtra. Šiai krypčiai priklauso pradedama vykdyti pensijų sistemos reforma, apimanti socialinio draudimo (taip pat ir kaupimo pakopos įvedimas) bei valstybinių pensijų reformą, taip pat draudimo nuo nedarbo reforma, įgyvendinanti stabilią ir patikimą nedarbo draudimo sistemą, kuri užtikrintų apdraustiems šia nedarbo rūšimi asmenims pakankamas gyvenimui pajamas, jiems netekus turėto darbo ir ieškant naujo įdarbinimo pagal turimą arba įgyjamą naują profesiją; ir priemonės socialinio draudimo aprėpčiai bei finansiniam sistemos stabilumui padidinti;

3. Socialinės paramos plėtra ir skurdo bei socialinės atskirties įveikimas. Šiai krypčiai priklauso vykdoma Skurdo mažinimo Lietuvoje strategija ir rengiama jos įgyvendinimo programa; Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programa; Nuteistų ir grįžusių iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų asmenų socialinės adaptacijos 2001-2004 metų programa; rengiama Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programa; Piniginės socialinės paramos reforma ( siekiama sukurti vieningą pajamų ir turto įvertinimo principu teikiamos piniginės socialinės paramos sistemą. Ši sistema mažintų skurdo paplitimą ir derintų paramos taiklumą su paskatomis remiamoms šeimoms sugrįžti į darbo rinką ir plėsti ekonominį aktyvumą); socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reforma (siekiama tikslingiau derinti specialių pagalbos priemonių ir piniginių išmokų teikimą neįgaliesiems, sudarant jiems palankesnes sąlygas sugrįžti į darbo rinką, o pinigines išmokas teikti pagal netekto darbingumo laipsnį); socialinių paslaugų reforma (apibrėžtų efektyvesnius socialinių paslaugų organizavimo būdus, skatintų pačius paslaugų gavėjus ieškoti savipagalbos būdų, pertvarkytų paslaugų finansavimą (įgyvendinant paslaugų pirkimo modelį), sukurtų vieningą socialinių paslaugų standartų, kokybės vertinimo ir kontrolės mechanizmą); vykdoma Nacionalinė programa prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą; rengiama savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklos tobulinimo programa.

Socialinės apsaugos ir darbo srities plėtra bus nukreipta įgyvendinti aktyvią užimtumo politiką, kuri užtikrintų darbo rinkos poreikius atitinkančią darbo jėgos kvalifikaciją ir lankstumą bei sudarytų prielaidas stabiliam užimtumui, orientuoti socialinę paramą į tuos asmenis, kuriems jos tikrai reikia: didesnis dėmesys skiriamas invalidumo, skurdo, socialinės atskirties prevencijai, o tai pareikalaus papildomų išlaidų iš nacionalinio biudžeto.

Ministrė Vilija Blinkevičiūtė

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimas mažinant profesinę riziką bei darbuotojų darbinių garantijų užtikrinimas.

Strateginiai tikslai:

Tirti ir registruoti nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas ir avarijas,analizuoti jų aplinkybes ir priežastis rengti prevencijos rekomendacijas bei priemones.

Teikti išvadas dėl naujai kuriamų darbo priemonių, asmeninių apsauginių priemonių, naujų technologinių procesų projektų, rengiamų mokymo programų darbų saugos klausimais, dalyvauti priimant naudoti įmones, jų padalinius, atestuojant darbuotojus bei darbdavius.

Konsultuoti darbuotojus, darbdavius, įmonių darbų saugos tarnybas, profesines sąjungas darbų saugos, darbo higienos reikalavimų, darbo įstatymų vykdymo, sutarčių sudarymo klausimais ir informuoti visuomenę apie saugos ir sveikatos darbe būklę šalyje. Tirti skundus pareiškimus ir prašymus Darbo inspekcijos kompetencijos klausimais.

Rengtis narystei Europos sąjungoje, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl naujų saugos ir sveikatos darbe teisės aktų projektų atitikimo ES reikalavimams bei kontroliuoti jų įgyvendinimą. Teikti pastabas ir pasiūlymus galiojantiems teisės aktams, reglamentuojantiems darbo santykius, saugos ir sveikatos darbe reikalavimus.

Inspektavimas: nelegalaus darbo ,darbo apmokėjimo tvarkos, darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo, darbo ir poilsio laiko trukmės, profesinės rizikos įvertinimo, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės organizavimo įmonėse, išankstinių ir periodinių darbuotojų sveikatos tikrinimų organizavimo, objektų, kuriuose eksploatuojami potencialiai pavojingi įrenginiai, dirbami pavojingi darbai, asbesto naudojimo, darbo vietų higieninio vertinimo, kenksmingų darbo sąlygų (triukšmas, vibracija,cheminės medžiagos, ergonomika ir kitos), darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, žalos atlyginimo dėl sužalojimo darbe, įmonių, vykdančių darbus aukštyje, naudojančių metalo ir medžio apdirbimo įrenginius, atliekančių miško ruošos darbus, apdirbamosios pramonės, statybos, transporto, žemės ir miškų ūkio, energetikos, prekybos bei paslaugas teikiančių įmonių, moterų ir paauglių, riboto darbingumo asmenų darbo, įmonių gamybinių bei buities patalpų įrengimo, fizinių, juridinių asmenų įmonėms teikiamų darbų saugos paslaugų kokybės ir kt.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)

Programa (01): Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, avarijų, darbų saugos ir darbo įstatymų, kitų poįstatyminių aktų pažeidimų prevencija.

Asignavimai: Programos įgyvendinimui skirta 6315,7 tūkst. Lt

Programos tikslai:

Inspektuoti įmones pagal valstybinės darbo inspekcijos strateginės veiklos plano prioritetų tvarką.

Tirti ir registruoti nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas ir avarijas, analizuoti jų aplinkybes ir priežastis, rengti prevencijos rekomendacijas bei priemones.

Teikti išvadas dėl naujai kuriamų darbo priemonių,asmeninių apsauginių priemonių, naujų technologinių procesų projektų, rengiamų mokymo programų darbų saugos klausimais, dalyvauti priimant naudoti įmones ir jų padalinius, atestuojant darbuotojus bei darbdavius.

Konsultuoti darbuotojus, darbdavius, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybas, profesines sąjungas darbų saugos, darbo higienos reikalavimų, darbo įstatymų vykdymo klausimais ir informuoti visuomenę apie saugos ir sveikatos darbe būklę šalyj, tirti skundus pareiškimus ir prašymus Darbo inspekcijos kompetencijos klausimais.

Rengtis narystei Europos sąjungoje, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl naujų saugos ir sveikatos darbe teisės aktų projektų atitikimo Europos Sąjungos reikalavimams bei kontroliuoti jų įgyvendinimą. Teikti pastabas ir pasiūlymus galiojantiems teisės aktams, reglamentuojantiems darbo santykius, saugos ir sveikatos darbe klausimais.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys Patikrinti ne mažiau kaip 13500 įregistruotų įmonių ir filialų, ištirti sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe priežastis, profesines ligas, parengti rekomendacijas bei priemones.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Priemonė (01) : Organizuoti įmonių inspektavimą pagal VDI veiklos plano prioritetų tvarką, nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų tyrimą, analizuoti jų priežastis ir aplinkybes, teikti išvadas ir pasiūlymus saugos ir sveikatos darbe būklei gerinti, kontroliuoti harmonizuotų teisės aktų įgyvendinimą.

Įgyvendinant priemonę atlikta:

Patikrinta 14,5 tūkst. įmonių ir organizacijų, kurios sudaro 8,6 proc. šalyje registruotų arba 18,6 proc.veikiančių įmonių skaičiaus, atlikta 18,3 tūkst. inspektavimų, išaiškinta 67,6 tūkst. darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų pažeidimų

13,3 tūkst. įmonių patikrinta darbo įstatymų vykdymo klausimais, iš jų 6155 įmonių - vykdant nelegalaus darbo kontrolę.. Daugiau kaip trečdalis patikrinimų kontroliuojant nelegalų darbą atlikta kartu su kitomis jį kontroliuojančiomis institucijomis: SODRA, Mokesčių policija, Viešąja policija, Ekonomine policija, Mokesčių inspekcija. Nustatyta daugiau kaip 25 tūkst. neteisingai įformintų darbo sutarčių, 560 įmonių rasta 1090 darbuotojų, dirbančių be rašytinių darbo sutarčių, dėl jų surašyti 659 ATP protokolai. Palyginti su 2000 m., neteisėtai dirbusių asmenų 2001 m. išaiškinta 4 kartus daugiau. Daugiausia nelegaliai dirbančiųjų rasta statybos, prekybos, medienos gaminių įmonėse. Sąlyginai daug jų nustatyta pas ūkininkus.

Vykdant nelegalaus darbo prevencijos ir kontrolės stiprinimo veiksmų planą, kuriam pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 liepos 19 d. posėdyje, sustiprinta veikla informavimo srityje, ugdant visuomenės nepakantumą nelegaliam darbui: išplatintas LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus kreipimasis dėl nelegalaus darbo, per Lietuvos nacionalinį radiją, respublikiniuose, apskričių bei rajonų laikraščiuose skelbiamas Valstybinės darbo inspekcijos pasitikėjimo telefonas, šalies dienraščiuose spausdinami straipsniai, interviu, informacijos, apie nelegalų darbą, pradėtos rengti ir per Lietuvos nacionalinį radiją transliuojamos VDI teisinio švietimo laidos, išleistas ir platinamas lankstinukas apie nelegalaus darbo žalą ir atsakomybę už jį.

Darbo apmokėjimo klausimais patikrinta beveik 9,8 tūkst. įmonių, iš jų 2,3 tūkst. įmonių rasta pažeidimų. Organizuota atskira įmonių, kuriose darbo užmokestis darbuotojams nemokamas du ir daugiau mėnesių, apskaita ir kontrolė. Nors įmonių įsiskolinimas darbuotojams mažėja (2001 m. rugpjūčio mėn. siekė 145 mln. Lt), jis lieka didelis: 2001 m. gruodžio mėnesį 31794 darbuotojams įmonės buvo skolingos 123 mln. Lt. Surinkta ir apibendrinta informacija apie valstybinių įmonių ir savivaldybių skolas įmonėms. Informacija perduota LR Seimui, Vyriausybei, suinteresuotoms žinyboms.

Patikrinta, kaip laikomasi įmonėse nustatytos darbuotojams darbo ir poilsio laiko trukmės. Rimtų pažeidimų išaiškinta prekybos, transporto, siuvimo, statybos ir paslaugas teikiančiose įmonėse.

Išnagrinėti 3726 piliečių skundai ir prašymai, iš jų daugiau kaip 40 proc. darbo apmokėjimo klausimais. 65 proc.skunduose nurodytų faktų pasitvirtino.

Vykdant Eurointegracijos programą, pagal 13 parengtų modulių patikrinta daugiau kaip 8 tūkst., įmonių kaip įgyvendinami jose nauji, parengti remiantis Europos Sąjungos direktyvomis, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai. Organizuoti seminarai darbo inspektoriams ir socialiniams partneriams apie šalyje įgyvendinamą techninės teisės sistemą, naujų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų taikymą.

Atlikti tiksliniai inspektavimai pagal vykdomus ilgalaikius projektus ir projektus, parengtus metams: Vidinės kontrolės diegimas įmonėse, Darbai aukštyje, Darbo laiko režimas prekybos ir transporto įmonėse ir kt.

Tvarkoma profesinių ligų tyrimo duomenų bazė. 2001 m. joje įrašyti 505 pranešimai apie įtariamas profesines ligas, kurias tiriant surašytos 435 darbo sąlygų higieninės charakteristikos.

Siekdami užkirsti kelią saugos darbe pažeidimams, nelaimingiems atsitikimams darbe ir profesinėms ligoms, darbo inspektoriai darbdaviams įteikė 9773 reikalavimus, kuriuose nurodė darbdaviams įdiegti 44,8 tūkst. priemonių, pareikalavo sustabdyti 34 įmonių darbą, nutraukti 377 darbo priemonių eksploatavimą, ištyrė 144 mirtinus įvykius darbe, 570 profesinių ligų atvejų (374 žmonėms)

Priemonė (02): Vystyti kompiuterizuotą darbų saugos būklės ir analizės informacinę sistemą, sukuriant programinę įrangą atnaujinant bei plečiant materialinį aprūpinimą.

Įgyvendinant priemonę atlikta:

Įrengta 17 kompiuterizuotų darbo vietų, įsigyti 5 spausdintuvai.

Išplečiant VDI Informacinės sistemos galimybes parengta speciali nelaimingų atsitikimų darbe apskaitos ir analizės duomenų įvedimo kompiuterinė programa (posistemė).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Vertinimo kriterijai	Numatyta plane	Gauti rezultatai
Patikrinti įmonių ir filialų	13 500	14 502
Ištirti visus sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus		Ištirti I44 mirtini ir 159 sunkūs n. a.
Ištirti visas profesines ligas		Ištirta 570 prof. ligų 374 žmonėms
Ištirti avarijas		9
Atlikti inspektavimų tikrinant saugos ir sveikatos darbe klausimus	10 400	10 642
Atlikti inspektavimų tikrinant darbo teisės klausimus, iš jų: Darbo apmokėjimo Darbo sutarčių vykdymo Nelegalaus darbo Darbo ir poilsio laiko Darbuotojų lygiateisiškumo darbiniuose santykiuose	10 600 9 500 10 000 2 200 9 250 10 400	13 300 9 757 12 528 6 155 9 663 1 561
Patikrinti įmonių kontroliuojant naujai priimtų teisės aktų įgyvendinimą	8 000	8 100
Konsultuoti asmenų Raštu Priimant skyriuose	1 400 43 500	1364 50 365
Įteikti darbdaviams privalomų vykdyti reikalavimų dėl inspektavimo metu rastų trūkumų pašalinimo	10 000	9773
Išnagrinėti norminių aktų, parengtų pagal ES normatyvus	150	307
Išnagrinėti visus skundus, pareiškimus, socialinių partnerių prašymus	3300	3726
Atlikti potencialiai pavojingų įrenginių registravimą	10 000	-

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės Neatliekamas potencialiai pavojingų įrenginių registravimas

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys Nepatvirtinti potencialiai pavojingų įrenginių registro nuostatai.

Programa (02): Darbo inspektorių kvalifikacijos kėlimas ir mokymas

Asignavimai: Programos įgyvendinimui skirta 54 tūkst. Lt

Programos tikslai: Organizuoti darbo inspektorių mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, kad įgytų reikiamų žinių savo pareigoms atlikti.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys Apmokyti darbo inspektorius: a) suformuojant įgūdžius pareigų vykdymui, b) pagilinant profesines jų žinias, c) supažindinant su technikos pažangos naujovėmis saugos ir sveikatos darbe teisėje ir praktikoje, su ES reikalavimais darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Priemonė (01): Inspektorių tobulinimo centro (bazės) įsteigimas (patalpų rekonstrukcija, kabinetų ir kompiuterizuotų darbo vietų įrengimas, konsultavimo bei kitų priemonių įsigijimas.

Įgyvendinant priemonę atlikta: Priemonė neįgyvendinta.

Priemonė (02):Mokymo ,seminarų, studijų darbo inspektoriams organizavimas

Įgyvendinant priemonę atlikta:

2001 m. balandžio mėn. surengtas seminaras “Eurointegracija – darbuotojų sauga ir sveikata”. Dalyvavo per 200 VDI, darbdavių organizacijų, profesinių sąjungų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, aukštųjų mokyklų atstovų. Seminaro dalyviams pateikta informacija apie saugos ir sveikatos būklę įmonėse it VDI veiklą. Aptarta darbuotojų saugos ir sveikatos nacionalinių teisės aktų derinimo su Europos Sąjungos teise būklė ir perspektyvos, dalyviai supažindinti su praktiniais Europos Sąjungos direktyvų 89/654 EEB ir 89/655 EEB, kitų galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų taikymo aspektais ir patirtimi.

Seminaro metu įvyko 7 bendri posėdžiai, kuriuose išklausyta 18 pranešimų, du iš jų – užsienio šalių specialistų. Vyko diskusijos darbo grupėse.

Pagal Švedijos nacionalinės profesinės saugos ir sveikatos valdybos remiamą projektą Parama VDI savo kvalifikaciją kėlė VDI vadovai bei skyrių viršininkai priežiūros prioritetų nustatymo planavimo srityje. Taikant įgytą patirtį inspektavimo skyriuose ir valdyboje peržiūrėtas ir iš dalies pakeistas planavimo procesas įvertinant praėjusių metų planą, parenkant prioritetui nuolat atsiskaitant už plano vykdymą ir jį koreguojant, iš anksto planuojant ateinančių metų veiklos programas. Šiuose seminaruose mokėsi 26 įvairaus lygio vadovai.

Pagal PHARE Dvynių projektą Institucinis stiprinimas vyko teoriniai ir praktiniai seminarai rizikos vertinimo klausimais Teorinį rizikos vertinimo kursą išklausė 14 darbo inspektorių, Naujo požiūrio seminare dalyvavo 16 darbo inspektorių. Praktiniai rizikos vertinimo mokymai darbo vietose surengti pagal atskirus regionus – Kėdainiuose, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Tauragėje, Vilniuje, ir juose dalyvavo visi darbo inspektoriai. Naudojantis seminarų metu gautomis teorinėmis, praktinėmis žiniomis, gauta medžiaga bei ekspertų parengtu Rizikos vertinimo vadovu rengiami mokymai visiems darbo inspektoriams inspektavimo skyriuose.

Pagal Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo programą darbo inspektoriams darbo higienai surengtas seminaras tema “Kenksmingo poveikio ribinių verčių nustatymas. Metodai ir kriterijai”. Seminare dalyvavo 16 darbo inspektorių. Seminaro metu išnagrinėta situacija Lietuvos chemijos pramonėje ir išklausyti pranešimai apie profesinę saugą cheminių medžiagų srityje, Europos Sąjungos direktyvas dėl darbuotojų apsaugos nuo cheminės rizikos.

Danijos vyriausybės remiamas projektas “Sauga ir sveikata – asbestas” vykdomas antrus metus. 2001 m. pravesti du mokymo kursai, kurių metu apmokyta 30 darbo inspektorių apie teisės aktų, reguliuojančių darbą su asbestu, įgyvendinimą. Parengta ir išleista rekomendacinė medžiaga apie asbestą, jo kenksmingumą, saugos priemones, naudojimą įvairiose srityse.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus,. buvo surengtas seminaras skyrių viršininkams Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos bei Profesinių ligų tyrimo nuostatų praktinio taikymo klausimais, seminaruose su jų įgyvendinimo kontrolės reikalavimais supažindinti inspektavimo skyrių darbo inspektoriai. 10 seminarų apie Nelaimingų atsitikimų tyrimą ir apskaitą pravesta visuose teritoriniuose skyriuose. Taip pat surengtas seminaras darbo higienos ir profesinių ligų tyrimo klausimais, kuriame dalyvavo 26 darbo inspektoriai. Naujų norminių aktų įgyvendinimo kontrolės klausimai bei inspektavimo praktika buvo nagrinėjama seminare darbo teisės klausimais ir jame dalyvavo 37 darbo inspektoriai..

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Vertinimo kriterijai

Numatyta plane

Gauti rezultatai

Kvalifikacijos kėlimas:

-apmokyti darbo inspektorių

-vieno darbo inspektoriui mokymui skirti valandų

162

Naujų darbo inspektorių mokymas:

-apmokyti darbo inspektorių

-vieno darbo inspektoriaus mokymui skirti valandų

280

130**

* rodiklis neįvykdytas, nes nebuvo priimtas planuotas inspektorių skaičius

** taupant lėšas mokymo programa buvo sutrumpinta

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės Neįsteigtas inspektorių tobulinimo centras

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys Neskirtas finansavimas

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Pagrindinės veiklos kryptys:

1. Darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencija.

2. Darbo įstatymų pažeidimų prevencija.

3. Inspekcijos darbo organizavimo tobulinimas.

Pagrindiniai veiklos prioritetai:

1. Vykdant darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją:

1.1. Nelaimingų atsitikimų darbe dėl kritimo iš aukščio prevencija;

1.2. Profesinės rizikos vertinimas ir darbo aplinkos vidinės kontrolės sistemos diegimas įmonėse;

1.3. Darbuotojų saugos teisės aktų pažeidimų ir nelaimingų atsitikimų darbe prevencija;

1.4. Darbuotojų sveikatos teisės aktų pažeidimų ir profesinių ligų prevencija;

1.5. Eurointegracijos klausimai.

.2. Vykdant darbo įstatymų pažeidimų prevenciją:

2.1. Nelegalaus darbo reiškinių prevencija;

2.2. Darbo ir poilsio laiko pažeidimų prevencija;

2.3. Darbo apmokėjimo klausimų kontrolė;

2.4. Darbuotojų socialinių garantijų užtikrinimas, kontroliuojant darbo sutarties įstatymo laikymąsi įmonėse.

3. Tobulinant Inspekcijos darbo organizavimą:

3.1. Darbo planavimo, inspekcijos struktūros tobulinimas, vykdomų funkcijų reglamentavimas;

3.2. Informacinės ir konsultacinės veiklos plėtimas;

3.3. Darbo inspektorių mokymas ir kvalifikacijos kėlimas.

4. Organizuojant tarptautinį darbą:

4.1. Dalyvavimas įgyvendinant užsienio šalių remiamas darbuotojų saugos ir sveikatos programas ir priemones;

4.2. Bendradarbiavimas su kaimyninių šalių darbo inspekcijomis.

L.e. Lietuvos Respublikos vyriausiojo

valstybinio darbo inspektoriaus pareigas Jonas Naujalis

V.Cininas

23 97 58

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija:

Sveikatos apsaugos ministerijos misija:

formuoti ir įgyvendinti sveikatos politiką, užtikrinančią visuomenės sveikatą, aukštą sveikatinimo veiklos kokybę ir racionalų išteklių panaudojimą.

Strateginiai tikslai:

01 Formuoti sveikos gyvensenos ir elgsenos pasirinkimo nuostatas visuomenėje.

Įgyvendinant šį tikslą, siekiama sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo neigiamai gyventojų darbo ir gyvenimo sąlygas veikiančių priežasčių. Sveika gyvensena turėtų būti pripažinta socialine norma. Bus užtikrintas šiuolaikinės visuomenės sveikatos priežiūros įgyvendinimas, sutinkamai su ES reikalavimais.

02 Mažinti gyventojų mirtingumą ir ilginti vidutinę gyvenimo trukmę.

Siekiama sumažinti mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų, traumų, širdies bei kraujagyslių ligų, piktybinių navikų. Bus sudarytos vienodos sąlygos visiems šalies piliečiams gyventi sveikoje aplinkoje ir gauti reikiamas sveikatos paslaugas, monitoruojamos ir vertinamos gyventojų mirtingumo priežastys.

03 Tobulinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo valdymą.

Siekiama suformuoti efektyviai veikiančią valstybės, apskričių ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų sistemą. Numatoma racionalizuoti išteklius ir optimizuoti išlaidas sveikatos priežiūrai, siekiant efektyviau naudoti lėšas bei gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.

04 Vykdyti aktyvią narkomanijos prevenciją, gerinti narkomanų sveikatos priežiūrą.

Kartu su Švietimo ŠMM bus rengiamos narkomanijos prevencijos programos mokyklose. Numatoma plėsti narkomanų ir ŽIV užsikrėtusių asmenų ilgalaikę socialinę ir medicininę reabilitaciją, įsteigti priklausomybės ligų centrus Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje. Lietuvos Respublika sieks įsijungti į ES ir kitas tarptautines narkomanijos prevencijos programas. Vykdys pasirengimo narystei ES nacionalinę PHARE programą.

05 Užtikrinti, Kad Lietuvos rinkoje būtų tik saugūs, kokybiški ir efektyvūs bei įperkami vaistai, atitinkantys ES šalyse taikomus reikalavimus.

Rengiami teisiniai dokumentai, reguliuojantys farmacinę veiklą, įteisinantys ES direktyvų vaistų srityje reikalavimus. Bus tobulinama vaistų kompensavimo sistema.

06 Kovoti su kraujo vėžiu persodinant vaikams kaulų čiulpus išgydymo tikslais.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

13 PROGRAMA. Visuomenės sveikatos priežiūros stiprinimas integruojantis į ES sveikatos sistemą. Jos įgyvendinimui skirti asignavimai – 34277,0 tūkst. Lt. (planas – 34491,0 tūkst. Lt.).

13 programos tikslai:

1. Formuoti sveikos gyvensenos ir elgsenos pasirinkimo nuostatas visuomenėje.

2. Mažinti kenksmingų aplinkos veiksnių poveikį gyventojų sveikatai.

3.Užtikrinti šiuolaikinės visuomenės sveikatos priežiūros įgyvendinimą, sutinkamai su ES reikalavimais.

13 programos 1 uždavinys - sukurti žalingų sveikatai faktorių prevencijos sistemą bei įgyvendinti efektyvią sveikatos ugdymo strategiją.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Buvo parengti, suderinti su Europos Sąjungos teise ir patvirtinti 4 įstatymai:

2001 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-427 priimtas Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 64-2324).

Parengtas ir 2001 m. liepos 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos Seime Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas (Žin., 2001, Nr.64-2327).

2001 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-456 priimtas Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymas (Žin., 2001, Nr. 64-2330). Įgyvendinant šio įstatymo nuostatas, įsteigtas Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras (Žin., 2001, Nr.102-3641).

2001 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.IX-649 priimtas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 112-4069).

Parengtas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo projektas, 2001 m. gruodžio 10 d. pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui.

Parengtas ir Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Maisto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuris suderintas su naujuoju Civiliniu kodeksu.

2001 metais toliau buvo įgyvendinamos valstybinė tabako kontrolės, valstybinė alkoholio kontrolės, Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos ir valstybinė radiacinės saugos programos. Buvo vykdoma gyventojų švietimo veikla, kultūros ir sporto renginiai; Pasaulio dienos be tabako ir nerūkymo dienos kampanijos; išleisti metodiniai leidiniai sveikatos priežiūros specialistams; aprūpinti įranga pagalbos kabinetai, ketinantiems mesti rūkyti; pirkti alkotesteriai. Kadangi vienas iš programos įgyvendinimo efektyvumo rodiklių yra gyventojų rūkymo paplitimo vertinimas, atliktas Lietuvos gyventojų požiūrio į rūkymą tyrimas. Duomenys bus apibendrinti ir paskelbti 2002 metais. Pagrindinės sveikos gyvensenos nuostatas plėtojančios integralaus poveikio tabako kontrolės, alkoholio kontrolės, sveikatos propagandos ir kitos programos buvo vykdomos, siekiant įgyvendinti sveikos gyvensenos įgūdžių diegimą ir sveikatos ugdymą bei stiprinimą. Deja, nors ir parengtos programos, jų įgyvendinimas stringa dėl nepakankamų finansinių išteklių.

Vykdant radiacinės saugos programoje numatytas priemones, parengta ir patvirtinta HN 87:2001 ,,Radiacinė sauga atominėje elektrinėje”(.NAPP), parengtas2001 m. gruodžio 21 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 662 ,,Dėl medicininių procedūrų, kurių metu naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, aprašymų parengimo”.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Produktų saugos srityje parengti teisės aktai, kuriais siekiama reglamentuoti saugią ir sveiką įvairių žmonių grupių mitybą, apsaugant gyventojų sveikatą nuo nekokybiškų maisto produktų.

2001 m. vasario 27 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.139 “Dėl sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31d. įsakymu Nr.794 patvirtintos higienos normos:

HN 53:1998 “Leidžiami vartoti maisto priedai” dalinio pakeitimo ir papildymo” ( žin., 2001, Nr. 22-739). Pakeitimai padaryti vykdant LRV 2000 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 409 “Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2000 m. planų patvirtinimo”;

HN 48:2001 “Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai”, patvirtinta 2001 m. lapkričio 30 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.621 (Žin., 2001, Nr. 104-3719);

HN 28:2001 ,,Geriamasis mineralinis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra”, patvirtinta 2001 m. gruodžio 21 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 664;

HN 107:2001 ,,Specialios paskirties maisto produktai”, patvirtinta 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 666;

HN 15:2001 ,,Maisto higiena”, patvirtinta 2001 m. gruodžio 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.684, kuri tiksliau nustato maisto higienos ir geros higienos praktikos Europos Sąjungos reikalavimus;

HN 106: 2001“Nauji maisto produktai ir nauji maisto ingredientai”, patvirtinta 2001 m. gruodžio 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 683;

HN 53-1:2001 “Leidžiami maisto priedai. Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos” patvirtinta 2001 m. gruodžio 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 682; ši higienos norma yra HN 53:1998 ,,Leidžiamo vartoti maisto priedai” pirmoji dalis.

HN16:2001 ,,Medžiagos ir gaminiai besiliečiantys su maistu”, patvirtinta 2001 m. gruodžio 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 680.

HN 54:2001“Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos”, patvirtinta 2001 m. gruodžio 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 681.

Siekiant apsaugoti gyventojus nuo susirgimų dėl netinkamų kosmetikos ir asmens apsaugos priemonių naudojimo bei jų gamybos, parengtos higienos normos:

HN 64:2001 ”Kosmetikos ir asmens higienos gaminiai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis”, patvirtinta 2001 m. gegužės 15 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.288 (Žin.,2001, Nr. 43-1526);

HN 101:2001”Kosmetikos gaminiai. Gera gamybos praktika”, patvirtinta 2001 m. birželio 25 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 352 (Žin., 2001, Nr. 58-2094);

HN 62:2001 ,,Kosmetikos gaminiai. Bendrieji reikalavimai. Draudžiamos ir ribojamos medžiagos” patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 384 (Žin., 2001, Nr. 64-2372).

Vykdant LR Vyriausybės 2000 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1486 “Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo” (Žin., 2000, Nr. 111-3592) patvirtintos Respublikos derybinės pozicijos “Laisvas prekių judėjimas” IV skyriaus 9 skirsnio “Kosmetika” nuostatas, 2001 m. gegužės 2 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.279 patvirtintas Laisvojo formaldehido identifikavimo ir jo kiekio nustatymo kosmetikos gaminiuose fotometriniu metodu techninis reglamentas (Žin., 2001, Nr. 39-1376).

Parengta Kosmetikos ir asmens higienos gaminių saugos sveikatai įvertinimo tvarka ir Kosmetikos gaminių notifikavimo tvarka, patvirtintos 2001m. liepos 23 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 403 (Žin., 2001, Nr. 65-2397). Pagal šį įsakymą pakeista kosmetikos gaminių vertinimo tvarka, importuojamiems į Lietuvą Europos Sąjungos valstybėse narėse pagamintiems kosmetikos gaminiams taikoma notifikavimo procedūra, o ne gaminių registracija, kaip buvo iki to laiko.

Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 689 patvirtinta Saugos duomenų lapo reikalavimų ir jų pateikimo profesionaliems naudotojams tvarka.

Profesinės saugos srityje, vykdydami Teisės derinimo priemonių 2001 m. planą ir siekdami nustatyti darbuotojų, dirbančių su cheminėmis medžiagomis ir jų preparatais, saugos ir sveikatos reikalavimus, 2001 m. liepos 24 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.97/406 patvirtinti Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai ir Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatai (Žin., 2001, Nr. 65-2396). Įteisintos kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų aplinkos ore ribinės vertės, jų poveikio sveikatai vertinimo reikalavimai (HN 23:2001 “Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai”, patvirtinta 2001 m. gruodžio 13 d. sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymu Nr. 645/169 (Žin., 2001, Nr. 110-4008).

2001 m. gruodžio 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1527 patvirtinti Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro nuostatai “Dėl LR Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 1198 “Dėl profesinių ligų sąrašo ir valstybinio profesinių ligų registro bei jo nuostatų” dalinio pakeitimo” (Žin., 2001, Nr. 106-3817).

Kuriant sveiką aplinką, parengta ir pradėta vykdyti Maudyklų vandens kokybės monitoringo programa (Žin., 2001, Nr. 98-3494).

Siekiant užtikrinti tinkamą baseinų higieninę priežiūrą apsaugant vartotojų sveikatą, 2001-07-17 sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 390 patvirtinta HN 109:2001 “Baseinai. Įrengimas, priežiūra ir kontrolė” (Žin., 2001, Nr. 64-2376).

Radiacinės saugos srityje, įteisinant dirbančių su atvirais jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais apsaugą, parengta HN 112:2001”Vidinės apšvitos monitoringo reikalavimai”, patvirtinta 2001 m. liepos 17 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 389 (Žin., 2001, Nr. 66-2425).

Pagal Radiacinės saugos programoje numatytas priemones dėl Radiacinės saugos centro ir jo laboratorijų akreditacijos buvo pradėti rengti procedūrų aprašymai, parengtas Radiacinės saugos centro patalpų rekonstrukcijos projektas. Vykdymą komplikavo ir vėluojantys prasidėti PHARE projektai. Laboratorijų akreditaciją planuojama atlikti įgyvendinus Radiacinės saugos centro rekonstrukciją bei patvirtintą PHARE projektą 2002-2004 metams. Priemonės vykdymas perkeltas į 2002-2003 metus.

2001 m. birželio 25 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 356 patvirtinta higienos norma HN 105:2001 “Polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos” (Žin., 2001, Nr. 58-2095).

2001 m. sausio 4 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 4 patvirtinta HN 104:2001 “Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų” (Žin.,2001, Nr.4-109).

Siekiant užtikrinti saugią darbo aplinką bei nustatyti nekenksmingus sveikatai elektrostatinio lauko lygius, sveikatos apsaugos ministro 2001m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintos Elektrostatinio lauko stiprio leidžiamų lygių nustatymo darbo vietose taisyklės (Žin., 2001, Nr.10-302).

2001 m. sausio 5 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 10 patvirtinta Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarka (Žin., 2001, Nr. 5-152).

2001 m. liepos 27 d. sveikatos apsaugos ministras įsakymu Nr. 413 patvirtino HN 108:2001 “Sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo higienos reikalavimai”.

Patvirtinta HN 55:2001 “Viešieji tualetai” (sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2001 m. lapkričio 30 d. Nr. 622). Ši higienos norma nustato pagrindinius viešųjų tualetų statybos, rekonstrukcijos, įrengimo ir priežiūros reikalavimus (Žin., 2001, Nr. 103-3688).

HN 65:2001 “Haloterapijos kameros. Įrengimas ir priežiūra” 2001 m. lapkričio 30 d. patvirtinta sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 623. Ši norma nustato pagrindinius haloterapijos kamerų įrengimo, rekonstrukcijos ir priežiūros reikalavimus (Žin., 2001, Nr. 104-3720).

Siekiant nustatyti pagrindinius higienos reikalavimus įrengiant profesinio mokymo įstaigas, sudarant saugias mokymo proceso darbo sąlygas, vykdant šių mokymo įstaigų higienos bei pirminę moksleivių sveikatos priežiūrą, parengta ir 2001 m. rugsėjo 5 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 475 patvirtinta HN 102:2001 “Profesinio mokymo įstaigos. Higienos normos ir reikalavimai” (Žin., 2001, Nr. 78-2734).

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Vykdoma 2000 m. lapkričio 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 694 patvirtinta Aplinkos ir sveikatos programa bei Pasaulio sveikatos organizacijos ir Danijos aplinkos apsaugos agentūros projektas “Nacionalinių aplinkos sveikatinimo veiksmų planų įgyvendinimas Čekijoje, Estijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje”. 2001 metais atlikti šie pagrindiniai darbai:

1. Parengti 8 aplinkos ir sveikatos investiciniai projektai, iš kurių du pradėti įgyvendinti 2002 metais, tai:

Cheminių medžiagų pašalinimas iš darbo aplinkos Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose;

Maudyklų vandens kokybės monitoringo sistemos, atitinkančios Europos Sąjungos reikalavimus sukūrimas.

Atnaujintas ir pakoreguotas Lietuvos Nacionalinio aplinkos sveikatinimo veiksmų plano projektas, numatant jį patvirtinti kaip Valstybinę aplinkos ir sveikatos programą.

Parengti du pavyzdiniai savivaldybių aplinkos sveikatinimo veiksmų planai (Šiaulių miesto ir Vilniaus rajono), kurie numato aplinkos sveikatinimo veiksmus savivaldybių lygmeniu. Įgytas teigiamas patyrimas rengiant savivaldybių aplinkos sveikatinimo planus leis toliau plėtoti tokių planų rengimą savivaldybių lygmeniu.

Atliktas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduotų aplinkos ir sveikatos rodiklių pritaikymo Lietuvoje įvertinimas. Parengtas įvertinimo ataskaita. Parengta aplinkos ir sveikatos informacinės sistemos kūrimo strategijos projektas.

Trijų poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų pagrindu, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduotą schemą atlikta analizė, kaip poveikio sveikatai vertinimo aspektai įtraukiami į poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

Parengtas projektas ,,Visuomenės sveikatos vadybos stiprinimas pagal Europos Sąjungos reikalavimus”. Vykdant PHARE “Dvynių” projektą “ Profesinės saugos ir sveikatos politikos stiprinimas”, buvo atlikta:

Sukurta telematinė informacinė profesinės sveikatos sistema, kuri įgyvendinant ES teisės reikalavimus, suteikia galimybę keistis profesinės sveikatos ir saugos operatyvia informacija tarp valdymo institucijų ir darbdavių bei visuomenės.

Ivyko eilė praktinių seminarų apmokant visuomenės sveikatos specialistus profesinės rizikos vertinimo bei cheminės rizikos vertinimo metodų.

Parengtas potencialiai toksiškų pavojingų cheminių medžiagų registras, kuris leis

turėti pilną informaciją apie šalies rinkoje egzistuojančias chemines toksines medžiagas ir jų valdymą.

Parengtas profesinių ligų sąrašas ir valstybinis profesinių ligų registras, kurio paskirtis – rinkti, kaupti,apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti Lietuvos įstatymuose nurodytus duomenis.

2000-2001 metais Sveikatos apsaugos ministerija dalyvavo PSO Europos regiono biuro inicijuotame ir koordinuotame projekte ,,Būstas ir sveikata Europoje”.

Vykdoma valstybinė "Kūdikių ir vaikų iki 3 metų amžiaus mitybos gerinimo programa". Tęsiamas antras valstybinės programos etapas “Kūdikių ir vaikų mitybos gerinimo ir alimentarinių susirgimų mažinimas”. Tai padeda skatinti natūralų kūdikių maitinimą ir pasiekti, kad 40% kūdikių iki 4-6 mėn. būtų maitinami motinos pienu, bei remiantis programoje numatytų ir atliktų tyrimų duomenimis ir tarptautiniais reikalavimais buvo suformuota kūdikių ir vaikų iki 3 metų amžiaus mitybos politika Lietuvoje. Įrodyta, kad motinos pienu maitinami kūdikiai užauga sveikesni ir fiziškai stipresni.

Vykdoma UNICEF koordinuojama "Jodo ir sveikos mitybos programa”. Vykdant jodo profilaktiką, siekiama sumažinti gūžių paplitimą. Sukurta skydliaukės ligų, susijusių su jodo apykaitos sutrikimais, stebėjimo bei duomenų kaupimo sistema leis sumažinti jodo trūkumo sukeltų sutrikimų paplitimą Lietuvos gyventojų tarpe bei likviduoti jodo trūkumą maiste.

Pradėta ir toliau tęsiama visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija. Šiuo metu Lietuvoje vykdoma laboratorijų tinklo pertvarka: pagal Civilinio kodekso reikalavimus visuomenės sveikatos centrų filialams panaikintas juridinis statusas, apjungiant finansinį valdymą, sumažintas laboratorijų skaičius, palikta tik po vieną laboratoriją apskrityse. Tai suteikė galimybę racionaliau, efektyviau panaudoti lėšas, pagerinti visuomenės sveikatos centrų darbą. Ateityje numatoma palikti 5 akredituotas regionines laboratorijas.

Nacionalinės sveikatos informacinės sistemos plėtra bei tobulinimas yra viena prioritetinių sveikatos priežiūros reformos sričių. Sveikatos priežiūros sistema informacinių technologijų įdiegime atsilieka nuo kitų sričių. Dažniau kompiuteriai naudojami medicininėje technologijoje bei mokslinėse specializuotose programose. Parengtas ir artimiausiu metu bus patvirtintas Informacijos rinkimo ir apdorojimo sistemos pertvarkymo planas.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Siekiant įgyvendinti sveikos gyvensenos įgūdžių diegimo ir sveikatos ugdymo bei stiprinimo programas, parengtos ir patvirtintos pagrindinės sveikos gyvensenos nuostatas plėtojančios integralaus poveikio tabako kontrolės, alkoholio kontrolės, sveikatos propagandos ir kitos programos. Deja, nors ir parengtos programos, jų įgyvendinimas stringa dėl nepakankamų finansinių išteklių.

Valstybinės sveikatos propagandos programos priemonėms įgyvendinti per 5 metus buvo gauta 19,8 proc. sąmatoje patvirtintų lėšų, Valstybinė tabako kontrolės programa per pastaruosius 3 metus gavo apie 3 proc. sąmatoje patvirtintų lėšų. Dėl lėšų stygiaus ir netolygaus programų darbų finansavimo yra nepakankamas įgyvendinamų ugdymo priemonių efektyvumas (sveikatos ugdymas yr atolygus ir nuoseklus procesas, kurio rezultatų negalima pasiekti per pusmetį ar mėnesį, jei buvo planuojama dirbti ištisus metus ar dešimtmetį).

2001 metams alkoholinių gėrimų suvartojimo vienam šalies gyventojui sumažėjimo 2 procentais rodiklis buvo planuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 metais nutarimu Nr. 212 (Žin., 1999, Nr. 21-603) patvirtintą Valstybės alkoholio kontrolės programą, kurią įgyvendinus numatoma per 12 metų alkoholio gėrimų vartojimą sumažinti 25 procentais, jeigu programos įgyvendinimui bus skiriamos planuotos lėšos. Alkoholio vartojimo ir pasekmių rodiklius pateikia Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės pirmo sekančių metų pusmečio pabaigoje, todėl alkoholio suvartojimo rodiklis už 2001 metus bus paskaičiuotas tik 2002 metų birželio - liepos mėnesį. Paskutiniais metais alkoholio gamybos išplėtimo bei įstatymais reglamentuotų suvaržymų alkoholio kontrolės srityje liberalizavimo pasėkoje alkoholinių gėrimų suvartojimas nemažėja. Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijos ribose vykdomos veiklos alkoholio kontrolės srityje (sveikatos ugdymo priemonės, informacijos teikimas bei susirgimų paplitimo apskaita ir situacijos vertinimas, priklausomybių gydymo bei reabilitacijos institucijų tinklo plėtimas) vykdomų priemonių rezultate sumažėjo 100 000 gyventojų tenkančių pirmą kartą užregistruotų susirgimų alkoholine psichoze, išaugo gyventojų informuotumas, bei apsisprendimas keisti gyvenimo įpročius, to pasėkoje padidėjo gerai savo sveikatą vertinančių žmonių skaičius.

2001 m. buvo planuojama pasiekti, kad rūkančiųjų skaičius nedidėtų. 2001 metų suaugusių Lietuvos gyventojų sveikatos žinių, elgsenos ir įpročių tyrimo duomenimis reguliariai rūko 34,9 proc. 18-24 metų vyrų ir 12,8 proc. moterų. Didžiausias reguliariai rūkančių vyrų skaičius nustatytas 35-44 metų amžiaus grupėje (56,9 proc.), o moterų – 25-34 metų amžiaus grupėje (18,9 proc.). Šiuo metu Lietuvos Respublikoje rūkančiųjų daugėja, kadangi šiai problemai spręsti neskiriama pakankamai lėšų ir nepritariama priemonėms, kuriomis galėtų būti mažinama tabako gaminių pasiūla. Vien gyventojų sveikatos palaikymo bei ugdymo priemonių vykdymas negali užtikrinti, kad tabako gaminių vartojimas mažėtų. Būtina vykdyti koordinuotą tarpžinybinę veiklą. 2001 metų sveikatos apsaugos ministerija aktyviai siekė derinti veiklą tabako kontrolės srityje pagal Europos Sąjungos veikiančias teisines nuostatas bei Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomas priemones, mažinant neigiamą rūkymo poveikį gyventojų sveikatai.

Lietuvos Sveikatos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr.VIII-833, viena iš pagrindinių nuostatų - skatinti natūralų kūdikių maitinimą ir pasiekti, kad 40% kūdikių iki 4-6 mėn. būtų maitinami motinos pienu. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 11 09 nutarimu Nr.1108 patvirtintoje “Kūdikių ir vaikų iki 3 m. amžiaus mitybos gerinimo” programoje numatytų ir atliktų tyrimų duomenimis (1993-1999 m.) Lietuvoje vidutiniškai natūralaus maitinimo paplitimas kasmet didėja apie 1-2 procentus ir realus jo siekimas yra maksimaliai 2 procentai per metus. Žindymo monitoringas atliekamas kas 3-5 metai (tyrimai buvo atliekami 1993m., 1996 ir 1999 m.). 2000 m. ir 2001 m. tokie tyrimai nebuvo atliekami, todėl konkrečių žindymo pakitimo duomenų neturime. Jeigu bus pritarta ir toliau bus vykdoma ir ši programa, žindymo paplitimo Lietuvoje tyrimai bus atlikti 2002-2003 m.

2001 m. liepos 10 d. priimtas Geriamojo vandens įstatymas (Žin., 2001, Nr.64-2327) įsigalios 2003 m. liepos 1 d. Šiuo metu įstatymo nustatyta tvarka rengiami įstatymo lydimieji teisės aktai. Už tiekiamo geriamojo vandens kokybę, jo programinę priežiūrą atsakingi vandens tiekėjai, valstybinę kontrolę vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Valstybinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (Statistinė ataskaitinė forma Nr.6 – sveikata. Metinė), mikrobiologinių rodiklių viešai tiekiamas geriamasis vanduo 2000 m. neatitiko 7,2 % iš 12164 tirtų bandinių, o preliminariais 2001 m. ataskaitos duomenimis – 12,8 % iš 9751 tirtų bandinių. Analizuojant patektų duomenų struktūrą, aiškiai matyti, kad rodikliai žymiai blogesni mažuosiuose (žinybiniuose) vandentiekiuose ir lemia gan aukštą mikrobiologinių rodiklių neatitikimą teisės aktų reikalavimams.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apskričių, miestų, rajonų padalinių duomenimis, 2001 m. buvo atlikti 2428 mikrobiologinių rodiklių tyrimai, iš kurių 17,7 % neatitiko HN 24:1998 “Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra” reikalavimų. Kadangi Sveikatos apsaugos ministerija ir jos institucijos įstatymų nustatyta tvarka nėra įgaliotos vykdyti valstybinę kontrolę (reorganizavus kontrolės institucijas), todėl negali tiesiogiai įtakoti efektyvaus geriamojo vandens saugos ir kokybės blogėjimo priežasčių išaiškinimo bei jų pašalinimo.

Užkrečiamųjų ligų valstybės registro duomenimis 2001 metais Lietuvoje užregistruoti 12642 žarnyno užkrečiamųjų ligų ir maisto toksinių infekcijų atvejai. Susirgimų skaičius šiomis ligomis, palyginus su 2000 m. laikotarpiu, padaugėjo 6,6% (2000 m. buvo užregistruota 11850 atv.). Padaugėjo susirgimų salmoneliozėmis (15,36%), kampilobakterioze (27,8%), rotavirusiniu enteritu (54,2%), kitomis virusinėmis žarnyno infekcijomis (74,9%). Gyventojų sergamumas šigelioze sumažėjo 43,4%, sergamumas kitomis bakterinėmis žarnyno infekcijomis išliko tame pačiame lygyje.2001 m. užregistruoti 745 bakterinių maisto toksinių infekcijų atvejai, t.y. 6,1% daugiau nei 2000 m. (702 atv.).

Sergamumų kai kuriais enteritais padidėjimą lėmė gerėjanti laboratorinė diagnostika, salmonelioze – užregistruoti 6 skaitlingi salmoneliozės protrūkiai.

2001 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 44 ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų protrūkiai, tarp jų 17 salmoneliozės, 9 šigeliozės, 10 rotavirusinio enterito, 8 kitos etiologijos. 2000 m. buvo užregistruota 30 protrūkių (8 – salmoneliozės, 11 – šigeliozės, 1 – rotavirusinio enterito, 10 – kitos etiologijos).

Protrūkių skaičiaus padidėjimą 2001 m. lėmė neskaitlingi rotavirusinio enterito protrūkiai, kilę vaikų ikimokyklinėse įstaigose.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šio uždavinio įgyvendinimo neįvykdytų priemonių nėra.

13 programos 2 uždavinys - Įdiegti vieningus planavimo principus ir metodologijas, planuojant sveikatos priežiūros įstaigos veiklą ekstremalių situacijų atvejais.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Vykdant šį uždavinį, parengta nauja informacijos teikimo tvarka apie ekstremalias situacijas ir patvirtinta 2001 m. vasario 23 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 138 “Dėl informacijos apie ekstremalias situacijas ir užkrečiamąsias ligas teikimo tvarkos” (Žin., 2001, Nr. 22-738). ). Šis įsakymas nustatė informacijos apie ekstremalias situacijas teikimo tvarką. Vykdant šio įsakymo nuostatas, Ekstremalių sveikatai situacijų centras užtikrina nuolatinį informacijos priėmimą, analizę ir perdavimą SAM vadovybei, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, kitoms institucijoms apie ekstremalias sveikatai situacijas. Surinkta informacija apie sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, atsakingus už skubios informacijos priėmimą ir perdavimą nedarbo, švenčių ir poilsio metu bei neatidėliotinų priemonių organizavimą ekstremalių situacijų atvejais.

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimo Nr.200 ,,Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymą” (Žin., 2001, Nr.18-559) 3.2.2 ir 3.2.3 punktų nuostatas, parengtas ir patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2001m. lapkričio 27d. įsakymas Nr.617 “Dėl valstybės medicinos materialinių išteklių atsargų tvarkymo”, kuriuo patvirtinti:

Valstybės rezervo medicinos materialinių išteklių atsargų priskyrimo ar nepriskyrimo valstybės rezervui, atsižvelgiant į šių atsargų saugojimo vietą, kriterijai;

Valstybės rezervo medicinos materialinių išteklių atsargų kokybės, saugumo ir panaudojimo galimybių reikalavimai.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, kylančios dėl biologinių medžiagų poveikio darbe, 2001 m. birželio 21 d. patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų įsakymu Nr. 80/353 Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatai (Žin., 2001, Nr.56-1999).

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių ir po jų sekusių biologinio agento panaudojimo atvejų Jungtinėse Amerikos Valstijose, buvo parengtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. 501 “Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių situacijų valdymo centro”, įsteigtas Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų valdymo centras ir patvirtinti jo nuostatai ( Žin., 2001, Nr. 85-2992). Tai yra civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos organas, kuris valstybės lygiu koordinuoja Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą darbui ekstremalių sveikatai situacijų atvejais bei veiklą joms įvykus.

Parengtas sveikatos apsaugos ministro 2001 lapkričio 19 d. įsakymas Nr. 603 “Dėl užkrečiamųjų ligų židinio, atsiradusio panaudojus biologinį agentą, lokalizavimo ir likvidavimo”. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2001 m. spalio 19 d. įsakymu Nr.49 “Dėl ekstremalių situacijų valdymo grupės sudarymo” sudaryta valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Ekstremalių situacijų valdymo grupė, Užkrečiamųjų ligų epideminių situacijų valdymo grupė, Cheminių ekstremalių situacijų valdymo grupė.

Laiku taikytos priešepideminės priemonės bei kontrolė leido lokalizuoti ir sunaikinti juodligės židinį Lietuvoje (iš vieno tiriamojo bandinio buvo išskirtas juodligės sukėlėjas). Nuo 2001 spalio 12 d. gauti 163 pranešimai apie įtartus biologinio agento panaudojimo atvejus Lietuvoje, visi jie ištirti bakteriologiškai.

Prevencinė veikla vykdoma bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, Civilinės saugos departamentu, organizuojami mokymo kursai, renginiai, seminarai, pratybos. Ekstremalių sveikatai situacijų prevencijos ir valdymo programa įgyvendinama pastoviai.

Parengti teisės aktų projektai:

1. HN 57-1995 “Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas cheminio užteršimo atvejais” keitimo projektas.

2. Sveikatos apsaugos ministerijos civilinės parengties ekstremaliomis situacijomis plano projektas.

3. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiklos ekstremaliomis situacijomis plano rengimo rekomendacijų projektas.

4. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos veiklos ekstremaliomis situacijomis plano rengimo rekomendacijų projektas.

Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pasirengimo veiklai ir veiklos ekstremaliomis situacijomis vystymo koncepcijos projektas.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų strateginio veiklos plano priemonių nėra.

13 programos 3 uždavinys - įgyvendinti visuomenės sveikatos priežiūros strategiją.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 941 ,,Dėl Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos patvirtinimo” (Žin., 2001, Nr. 66-2418), parengtas ir 2001 m. gruodžio 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.686 patvirtintas Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos įgyvendinimo 2002-2004 metų priemonių planas, kuriame numatytos konkrečios visuomenės sveikatos priežiūros vystymo kryptys ir priemonės, konkretūs vykdytojai bei terminai. Priemonių plane numatyta sveikatos informacijos ir žinių plėtojimas, kuris leis pasiekti, kad sveikos gyvensenos įgūdžių mokymas taptų visų švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos dalimi, padidinti sveikatos sąjungininkų ir rėmėjų skaičių, pagerinti sveikatos stiprinimo veiklos koordinavimą valstybės ir savivaldybių lygiu. Plane numatytos greito reagavimo į grėsmę visuomenės sveikatai priemonės. Pagerės užkrečiamųjų ligų prevencija ir kontrolė, ekstremalių situacijų valdymas, neinfekcinių ligų prevencija, bus tobulinama visuomenės sveikatos priežiūros vadyba, kas leis suformuoti visuomenės sveikatos ekonominį mechanizmą, pagerės visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinis pasirengimas, bus plėtojami moksliniai tyrimai.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

2001 metais buvo vykdomi moksliniai tyrimai: Darbo aplinkos ir darbuotojų bioterpių užterštumo kancerogeninėmis medžiagomis tyrimai ir profesinės rizikos įvertinimas Lietuvos įmonėse; Kaulų - raumenų sistemos pažeidimai tarp dirbančiųjų su vibraciją generuojančiais įrengimais; Darbo aplinkos užterštumo cheminės dezinfekcijos medžiagomis poveikio darbuotojų sveikatai įvertinimas Lietuvos ligoninėse; Įmonių darbuotojų darbingumo galimybių įvertinimas ir profesinių ligų paplitimas Lietuvoje, Vilniaus miesto visuomeninio transporto vairuotojų darbo sąlygų ir sveikatos būklės įvertinimas; Gydymas antimikrobiniais vaistais ir mikrobiologinių tyrimų organizavimas Lietuvos poliklinikose; Imunocitocheminių metodų diagnostinių ir prognostinių galimybių įvertinimas, nustatant CMV infekciją; XI - XII klasių moksleivių mokymosi krūviai ir sveikata; Aplinkos cheminio užterštumo policikliniais aromatiniais angliavandeniliais ir švinu biologinio poveikio miesto gyventojams studija.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Iš viso ataskaitiniais metais buvo numatyta paskelbti 15 mokslinių publikacijų recenzuojamuose Lietuvos ir užsienio leidiniuose, paskelbta 26 t.y. 73 % daugiau nei planuota.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų strateginio veiklos plano priemonių nėra.

14 PROGRAMA. Gyventojų sergamumo ir mirtingumo mažinimas bei gyvenimo kokybės gerinimas ir modernizavimas. Jai skirti asignavimai – 13134,0 tūkst. Lt. (planas - 13183,0 tūkst. Lt.).

14 programos tikslai:

1. Mažinti gyventojų mirtingumą ir ilginti vidutinę gyvenimo trukmę.

2. Gerinti sveikatos santykių teisumą, susijusį su lygiomis galimybėmis kiekvienam šalies gyventojui siekti geresnės sveikatos.

3. Suaktyvinti atskirų individų dalyvavimą, formuojant sveikatos politiką.

14 programos 1 uždavinys - sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo užkrečiamų ligų.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Vykdant LR Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. 543 ‘Dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valstybinės strategijos priemonių plano patvirtinimo” ir LR sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 312 “Dėl darbo grupės užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės programos projektui parengti” buvo parengti Užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės ekstremalių situacijų atvejais programos dalių projektai:

Trichineliozės epidemiologinė priežiūra ir kontrolė.

Erkinio encefalito ir Laimo ligos epidemiologinė priežiūra ir kontrolė.

Nacionalinė hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros sistema.

Pasiutligės profilaktika.

Įgyvendinant Valstybinę lytiškai plintančių ligų profilaktikos programą, tobulinta chlamidijų ir sifilio laboratorinė diagnostika, Herpes genitalis laboratorinė diagnostika, parengtos metodinės rekomendacijos LPL diagnostikai, gydymui ir profilaktikai.

2001 m. vykdant Tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programą, buvo organizuoti tobulinimosi kursai 400 bendrosios praktikos gydytojų ir 250 bendruomenės slaugytojų TBC profilaktikos ir kontrolės klausimais, buvo tobulinami mikobakteriologinių laboratorijų darbuotojai, TBC registro darbuotojai, gydytojai ftiziatrai. Atspausdintos ir padaugintos TBC registravimo formos. 2001m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1196 vykdomos Tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programos parengimas ir pateikimas tvirtinti valstybine perkeltas iš 2001 m I ketvirčio į 2002 m. I ketvirtį.

2001 m. įgyvendinant AIDS profilaktikos ir kontrolės programą, buvo organizuota ir vykdyta ŽIV infekuotų ir AIDS sergančių asmenų dispanserinė sveikatos priežiūra, efektyvus žyminių infekcijų ir LPL gydymas, ŽIV infekuotų asmenų antivirusinės terapijos monitoringas, antros kartos ŽIV – AIDS stebėjimas remiantis PSO rekomendacijomis. 2001m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1196 vykdomos AIDS profilaktikos ir kontrolės programos parengimas ir pateikimas tvirtinti valstybine perkeltas iš 2001 m III ketvirčio į 2002 m. III ketvirtį.

Įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, buvo nupirkti imunobiologiniai preparatai bei švirkštai, organizuota akcija, kurios metu Lietuvos gyventojai buvo informuojami apie erkinį encefalitą, profilaktikos priemones bei sudarytos palankio sąlygos pasiskiepyti. 2001 metais vykdytas projektas “Hepatito B prevencija paauglių tarpe”, projekto pagrindinis tikslas buvo informuoti paauglius ir jų tėvus apie hepatitą B ir profilaktikos priemones ir sudaryti palankias sąlygas pasiskiepyti nuo hepatito B. Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr.661 “Dėl epidemiologinės poliomielito priežiūros Lietuvos Respublikoje” asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms pavesta tęsti poliomielito epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Siekiant užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugos nuo žmogaus imunodeficito viruso infekcijos poveikio priemonių įgyvendinimą, minimizuoti ŽIV/AIDS epidemijos medicininį, socialinį, ekonominį, psichologinį ir kitą poveikį šalies gyventojų sveikatai ir socialiniam gyvenimui, buvo vykdomi Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai 2119/98/EB dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros bei kontrolės, 95/1729/EB; 96/647/EB; 91/317/EEB (AIDS profilaktika ir kontrolė); organizuojant Valstybinės AIDS profilaktikos ir kontrolės programos valdymą ir priemonių įgyvendinimą, administruojant programos priemonių vykdymą visoje Lietuvos teritorijoje.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

,,NO-TB BALTIC TUBERCULOSIS” 1999-2001 projekto pasekoje Lietuvoje 3 pilotiniuose rajonuose (Kelmės, Kaišiadorių, Varėnos) buvo įgyvendinta DOTS - Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduota tuberkulioze sergančiųjų gydymo strategija. Reorganizuojamas tuberkuliozės laboratorijų tinklas, mažinamas laboratorijų skaičius, įkurta 14 šiuolaikinių tuberkuliozės mikroskopijos centrų atsparių tuberkuliozės sukėlėjo formų nustatymui.

Siekiant užtikrinti Lietuvos dalyvavimą tarptautinėje darbo grupėje dėl užkrečiamųjų ligų kontrolės Baltijos jūros regione 2001 buvo sudarytos penkios darbo grupės:

,, Atsparumas antimikrobiniams vaistams ir hospitalinės infekcijos”.

Šios darbo grupės projektais numatoma:

prisijungti prie Europos Sąjungoje veikiančios atsparių mikroorganizmų stebėjimo programos, kartu tobulinant mikrobiologinę diagnostiką ir steigiant ,,Referens” laboratoriją;

diegti kliniškai ir epidemiologiškai svarbių hospitalinių infekcijų stebėjimo sistemą;

diegti moksliniais tyrimais pagrįstą hospitalinių infekcijų valdymą;

tobulinti specialistų ikidiplominį ir podiplominį mokymą.

,,AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų prevencija”.

Šios darbo grupės projektais numatoma:

vaistų prieinamumo gerinimas, neleidžiant plisti ŽIV virusui iš motinos vaikui;

 narkotikų vartojimo kalėjimuose žalos mažinimą;

 narkomanijos pagalbos prieinamumo gerinimas ir tinklo (network)
įkūrimas - "žemo slenksčio" veikla (low threshold activities);

 lytiškai plintančių infekcijų prevencijos tinklo plėtimas;

 jaunimo centrų tinklo Lietuvoje plėtimas.

,,Epidemiologinė priežiūra ir vakcinacija”.

Šios darbo grupės projektais numatoma:

Epidemiologinių duomenų rinkimą,vykdant užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą pagal WHO/EU standartus ir definicijas;

 Sukurti skubią informacinę sistemą užkrečiamųjų ligų tarptautiniai kontrolei Baltijos jūros regione vykdyti;

 Visiems prieinamą vakcinaciją, vykdant nacionalines imunoprofilaktikos programas;

,,Tuberkuliozė”.

Šios darbo grupės projektais numatoma:

Toliau diegti tiesiogiai stebimo ir kontroliuojamo tuberkuliozės gydymo modelį (DOTS), kurį rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir tarptautinė kovos su tuberkulioze ir plaučių ligomis unija (IUATLD).

Sukurti PSO ir IUATLD rekomenduotą registracijos sistemą, sustiprinti bakteriologinę diagnostiką ir skreplių mikroskopiją, diegti visoje šalyje tiesiogiai stebimą gydymą, kuris turi būti nemokamas.

,,Pirminė sveikatos priežiūra”.

Šios darbo grupės projektais numatoma:

Tęsti Pirminės sveikatos priežiūros raidą, akcentuojant užkrečiamųjų ligų priežiūrą bei stebėjimą;

Vykdyti gripo imunizaciją pirminėje sveikatos priežiūroje kaimo grandyje.

Vykdyti viršutinių kvėpavimo takų infekcijų monitoringą, siekiant pagerinti infekcinių ligų kontrolę.

Ministrų Tarybos ir Šiaurės visuomenės sveikatos institutų 1998-2001„Infekcinių ligų kontrolė Barenco ir Baltijos jūros regione” projekto metu kaip ir kasmet buvo organizuojami tarptautiniai epidemiologijos kursai, kurių metu apmokyti 63 Lietuvos gydytojai. Pagal minėtą projektą Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro registras bei visuomenės sveikatos centrų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriai buvo aprūpinti kompiuterine įranga duomenų apie užkrečiamąsias ligas pasikeitimui šalyje sisteminimui.

Bendradarbiaujant su JT Vystymo programa, Jungtinių Amerikos Valstijų pagalbos programa, NVO ir kitomis institucijomis, plečiamas Baltijos regiono ŽIV/AIDS informacinis tinklas, plečiamas tarptautinis bendradarbiavimas su regiono šalių institucijomis kuriant elektroninius biuletenius, žurnalus ir kt.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Strateginiame veiklos plane numatytų vertinimo kriterijų palyginimas bus atliekamas gavus oficialius 2001 metų statistinius duomenis apie vidutinę gyvenimo trukmę bei sergamumą užkrečiamomis ligomis.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų strateginio veiklos plano priemonių nėra.

14 programos 2 uždavinys - sumažinti gyventojų sergamumą, invalidumą ir mirtingumą nuo neinfekcinių ligų.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Įgyvendinant Valstybinę psichikos ligų profilaktikos programą, buvo siekiama ligotumo psichikos ligomis bei savižudybių skaičiaus mažinimo; pirminės psichikos sveikatos priežiūros plėtojimo ir visuomeninės psichikos sveikatos stiprinimo. Buvo tobulinama įstatyminė bazė bei vykdomas statistikos ir epidemiologijos duomenų kaupimas ir analizė.

Parengtas Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo projektas, suderinant jį su Civiliniu kodeksu ir 2001 liepos 5 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos Seime nutarimu Nr. IX-429.

Parengti pavyzdiniai savivaldybių narkotikų kontrolės komisijos nuostatai ir pateikti derinimui Sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos savivaldybių asociacijai.

Parengtas Nacionalinės savižudybių prevencijos strategijos projektas, kuriam pritarė Valstybinė psichikos sveikatos komisija ir Sveikatos apsaugos ministerijos kolegija.

Įgyvendinant Valstybinę širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programą, surinkti duomenys ir palyginti su Europos šalių duomenimis apie sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, išanalizuoti, parengti kraujagyslių ir širdies ligų registro duomenys perdavimui į statistikos analizės programas, kliniškai stacionare ištirta 300 ligonių, sergančių ūmiais koronariniais sindromais, ambulatoriškai gydyta 300 ligonių hipolipidiniais vaistais, ambulatoriškai kontroliuota lipidemija ir kraujo krešėjimas, sukurta duomenų bazės kompiuterinė programa.

Vykdant Valstybinę traumatizmo profilaktikos programą, surinkta medžiaga apie traumatizmą žurnalams “Sveikatos mokslai” Nr.3-4 ir “Sveikatos aplinka”, organizuota Respublikinė konferencija “Traumatizmo profilaktika” bei išleisti 2 leidiniai konferencijos tematika.

Medicinos pagalbos motinai ir vaikui programos parengimas 2001 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1196 perkeltas į 2002 m. IV ketvirtį.

Vykdant Burnos sveikatos programos vaikų dantų ėduonies profilaktikos paprogramę, išleisti metodiniai leidiniai “Sveiki pieniniai dantys - sveikas vaikas”, “Mitybos vaidmuo karieso profilaktikai”, “Fluoro kiekis Vakarų Lietuvoje ir vaikų dantų ėduonies profilaktika”, “Pirmųjų nuolatinių dantų dygimas ir priežiūra”. Parengtos ir išleistos mokymo – metodinės priemonės gydytojams stomatologams “Pieninių dantų ligų profilaktikos ir gydymo ypatybės”. Ištirtas stomatologinės baimės paplitimas ir ją lemiantys faktoriai 12-15 metų Vilniaus miesto moksleivių tarpe, apmokyti 500 Vilniaus moksleivių burnos higienos ir kitų karieso profilaktikos metodų. Pravestos konferencijos vaikų dantų ėduonies profilaktikos klausimais Vilnius apskrities vaikų darželių auklėtojams ir gydytojams stomatologams ir Kauno miesto ir apskrities pedagogams ir gydytojams. Išleistas leidinys “Ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų ėduonies profilaktika”. Vykdomas ankstyvojo dantų ėduonies rizikos veiksnių išaiškinimas ir profilaktika, tęsiama ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų ėduonies profilaktikos programa Kauno miesto vaikų ugdymo įstaigose, vykdoma perinatalinė vaikų dantų ėduonies profilaktika, atliktas moksleivių dantų ėduonies paplitimo ir intensyvumo tyrimas, paruoštos ir išleistos vaizdinės priemonės: lipdukai, lankstinukai.

Vykdant Valstybinę sutrikusio vystymosi vaikų sveikatos programą, parengtas ankstyvosios reabilitacijos tarnybų tinklo modelis, parašytas mokslinis darbas “Kompleksinės pagalbos poveikis vaikams su raidos sutrikimais visuomenėje”, pravesta tarptautinė mokslinė praktinė konferencija “Vaikų psichinė sveikata”.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Gautų rezultatų apie mirtingumą nuo išeminės širdies ligos bei sergamumą psichinėmis ligomis palyginimas su numatytais strateginiame veiklos plane bus atliktas gavus oficialius 2001 metų statistinius duomenis.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų strateginio veiklos plano priemonių nėra.

14 programos 3 uždavinys - sudaryti sąlygas invalidų ir žmonių sergančių chroninėmis ligomis gyvenimo kokybei gerinti, diegiant į praktiką naujausius mokslo pasiekimus ir technologijas.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Vykdant NAPP teisės derinimo priemonių planą, parengtas ir 2001 m. birželio 28 d. priimtas LR slaugos praktikos įstatymas Nr. IX-413. Šis įstatymas nustato slaugos praktikos teisinius pagrindus, slaugytojų teises ir pareigas. Taip pat sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti 6 minėtą įstatymą įgyvendinantys teisės aktai: SAM 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.511 ,,Dėl bendrosios ir (ar) specialiosios praktikos slaugytojų profesinės kvalifikacijos pripažinimo”, SAM 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.512 ,,Dėl slaugytojų profesinio tobulinimo, privalomo bendrosios ir (ar) specialiosios praktikos slaugytojų licencijų ir sertifikatų (kai jie privalomi) perregistravimo ar galiojimo atnaujinimo tvarkos ir masto nustatymo”, SAM 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.513 ,,Dėl slaugos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo”, SAM 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.514 ,,Dėl slaugos paslaugų, kurioms teikti yra būtina licencija, sąrašo tvirtinimo”, SAM 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.515 ,,Dėl slaugos paslaugų sertifikavimo taisyklių patvirtinimo”, SAM 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.516 ,,Dėl slaugos paslaugų, kurioms teikti būtinas sertifikatas, sąrašo tvirtinimo”.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Vykdomas Health & Care Tech grupės bei Švedijos Eksporto Tarybos projektas ,,Pilni techniniai sprendimai sveikatos apsaugai, informacinėmis technologijomis paremtas mokymas, orientuotas į darbo procesą” 2001-2002, kurio pirmojoje dalyje ,,pilotine”sveikatos priežiūros įstaiga pasirinkta Panevėžio ligoninė.

Vykdant Audinių ir organų donorystės propagavimo programą, parengta ir vykdoma Nacionalinio organų transplantacijos biuro veiklos viešinimo programa: NOTB veikla viešinta žiniasklaidoje, dalyvauta radijo laidose; Žmogaus audinių ir organų donorų ir recipientų registro funkcionavimui vykdyta donorų kortelių gamyba ir kt.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam strateginio plano uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra.

15 PROGRAMA. Sveikatos sistemos priežiūra. Jai skirti asignavimai – 82060,3 tūkst. Lt. (planas – 89650,0 tūkst. Lt.).

15 programos tikslai:

1. Tobulinti sveikatos sistemos valdymą, racionalizuoti sveikatos priežiūros paslaugų įkainius.

2. Išdėstyti efektyviai ir racionaliai paslaugas, koncentruoti aukštų technologijų brangią specializuotą medicinos pagalbą universitetinėse ir regioninėse ligoninėse.

15 programos 1 uždavinys– suformuoti efektyvią apskričių ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų sistemą.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

2001 m. pateikta tvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nauja sudėtis ir jos pakeitimai:

1. Patvirtinta 2001 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 299 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 101 "Dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėties patvirtinimo" dalinio pakeitimo (Skelbta: Valstybės Žinios, 2001.03.21, Nr.: 24, Publikacijos Nr.: 796).

2. Patvirtinta 2001 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 694 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 101 "Dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėties patvirtinimo" dalinio pakeitimo (Skelbta: Valstybės Žinios, 2001.06.15, Nr.: 51, Publikacijos Nr.: 1776)

3. Patvirtinta 2001 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1138 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 101 "Dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėties patvirtinimo" dalinio pakeitimo (Skelbta: Valstybės Žinios, 2001.09.26, Nr.: 82, Publikacijos Nr.: 2863)

Pirminės sveikatos priežiūros ir greitosios medicinos pagalbos finansavimo tvarka bus parengta patvirtinus Greitosios medicinos pagalbos koncepciją, kurios parengimas 2001 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1196 perkeltas į 2002 m. I ketvirtį.

2001 m. buvo parengtas ir derinamas su kitomis žinybomis apdraustųjų valstybės lėšomis įmokų į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą nustatymo metodikos projektas. 2001 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1196 jos parengimas ir patvirtinimas perkeltas į 2002 m. II ketvirtį.

2001 m. birželio 6 d. Sveikatos apsaugos ministerija raštu Nr. 33-25-279 Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui pateikė projektą ,,Dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo plėtros principinių nuostatų”. Suformuoti apskrityse ir savivaldybėse asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo koncepciją problematiška, kadangi vėluoja regioninio valdymo reforma.

2001 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1196 sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo priemonių plano parengimas ir patvirtinimas perkeltas į 2002 m. I ketvirtį.

Buvo vykdomos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (pagal Nacionalinę ACQUIS priėmimo programą – NAPP) sustiprinimo priemonės: įteigtos 2 kompiuterinės darbo vietos, sudarytos galimybės naudotis internetu ir prieiti prie ES duomenų bazės, sukurtas tarnybos internetinis puslapis, įsigyta medicinos prietaisų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1506 ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo”, įgyvendinimas 2001 metais:

Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas 1,4,14, 15, 16, 17, 19, 25, 28, 29, 47 straipsnių bei V skyriaus pakeitimo ir X skyriaus pripažinimo netekusiu galios suderintas su Civiliniu kodeksu ir patvirtintas 2001 m. liepos 5 d. Nr. IX-429;

Įstatymo, reglamentuojančio fizinio asmens gimimo momento konstatavimo kriterijus ir tvarką, projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 26 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui (Projekto Nr.IXP-830);

Norinčių susituokti asmenų sveikatos dokumento forma, patvirtinta 2001 m. birželio 15 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 328;

Ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju, sąrašas patvirtintas 2001 m. liepos 17 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 386;

Medicininių kontraindikacijų, neleidžiančių tapti įvaikintojais, sąrašas, patvirtintas 2001 m. liepos 24 d. sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. 404/96;

Sveikatos pažymėjimo, kurį turi pateikti asmuo, norintis tapti vaiko globėju(rūpintoju) forma, patvirtinta 2001 m. birželio 19 d. sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. 349/79;

Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Lietuvos respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui (Projekto Nr.IXP – 845);

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 4, 5, 7, 17, 20, 22, 25, 28, 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 21, 26, 29, 90, 36, 37, 38 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui (Projekto Nr.IXP – 849), buvo grąžintas ir šiuo metu yra tobulinamas;

Sveikatos sistemos įstatymo 22, 88 straipsnių pakeitimo ir 89, 90, 91, 93 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui (Projekto Nr. IXP – 794), buvo grąžintas ir šiuo metu yra tobulinamas;

Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui (Projekto Nr. IXP – 796), buvo grąžintas ir šiuo metu yra tobulinamas;

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui (Projekto Nr. IXP – 795), buvo grąžintas ir šiuo metu yra tobulinamas;

Parengta ir 2001 m. lapkričios 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1400 patvirtinta Pažymėjimų apie vaiko gimimą išdavimo tvarka.

Parengti pasiūlymai savivaldybėms dėl joms priklausančių įmonių privatizavimo ir 2001 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 31-25-145 pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Sudaryta ir 2001 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 31-27-643 pateiktas Valstybės įmonei Valstybės turto fondui valstybės kontroliuojamų vaistinių, kitų sveikatos sistemos privatizuotinų įmonių bei įstaigų sąrašas.

Parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl kreditorinio įsiskolinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms grąžinimo tvarkos patvirtinimo” projektas ir 2001 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 01-25-1043 pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM yra įgaliota 2001 – 2003 m. parengti programą ir apmokyti medicinos prietaisų gamintojus diegti direktyvų 90/385/EEB, 93/42/EEB, 98/79/EEB reikalavimus. Vykdant šią priemonę buvo surengti mokymo seminarai, pasinaudojant 2000 m. SEIL programos bei 2001 m. TAIEX programų lėšomis, parengta ir 2001 m. kovo 15 d. sveikatos apaugos ministro įsakymu Nr. 176 patvirtinta pereinamojo laikotarpio medicinos prietaisų aprobavimo tvarka, kuri panaikino ankstesnę medicinos normą MN – 4 :1993 ,,Medicinos gaminiai. Aprobavimo tvarka”. Pagal naujai patvirtintą tvarką, Lietuvos medicinos prietaisų gamintojai ir įvežėjai, prieš teikiant į rinką medicinos gaminius, yra mokomi įsisavinti direktyvų reikalavimus. Pradėtas rengti EK dokumentų – rekomendacijų, susijusių su medicinos prietaisų direktyvų įgyvendinimu, paketas. Sustiprinant akredituotą medicinos prietaisų sertifikavimo centrą ,,Sertika”, praplečiant akreditavimo sritį pagal medicinos prietaisų direktyvų reikalavimus, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM rengia reikiamą dokumentaciją bei įrangą.

2001 m. vasario 8 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 101 ,,Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2001 ,,Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas" ir ,,Dėl Lietuvos medicinos normos MN 100:2001 ,,Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas" patvirtinimo (Žin., 2001, Nr.15-467).

2001 m. gruodžio 29 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 679 dėl Lietuvos medicinos normos MN 102:2001 ,,In vitro diagnostikos medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas patvirtinimo ir dėl sveikatos apsaugos ministro 2001 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 176 ,,Dėl pereinamojo laikotarpio medicinos prietaisų aprobavimo tvarkos keitimo” (Žin., 2002, Nr. 9-323).

Parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei sutarties dėl laikino, neapmuitinto medicininės, chirurginės ir laboratorinės įrangos, naudojamos skolintinai ligoninėse ir kitose gydymo įstaigose diagnozavimui ir gydymui, importo ratifikavimo įstatymo projektas.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas
Nuo 2001 m. spalio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo 2001 m. birželio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos slaugos praktikos įstatymas Nr. IX-413. Pagrindinė naujovė - iki 2003 m. spalio 1d. visi bendrąja slaugytojo praktika besiverčiantys slaugytojai turės įgyti bendrosios praktikos slaugytojo licencijas ir sertifikatus, o specialiąja slaugytojo praktika - akušerės, vaikų slaugytojos ir kt. - iki 2005 m.

Slaugos specialistai rengiami pagal naujas, atitinkančias užsienio šalių reikalavimus mokymo programas. Dabar slaugytojas - visiškai savarankiškas specialistas. Jų kompetencijai priklauso ligų prevencija, sveiko gyvenimo būdo propagavimas, rizikos veiksnių profilaktika, ne tik fizinė, bet ir psichinė bei socialinė pacientų priežiūra. Tai ir finansiškai efektyvu - slaugytojo teikiamos paslaugos gerokai pigesnės.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti Slaugos praktikos įstatymą įgyvendinantys teisės aktai :

Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.511 ,,Dėl bendrosios ir (ar) specialiosios praktikos slaugytojų profesinės kvalifikacijos pripažinimo”,

Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.512 ,,Dėl slaugytojų profesinio tobulinimo, privalomo bendrosios ir (ar) specialiosios praktikos slaugytojų licencijų ir sertifikatų (kai jie privalomi) perregistravimo ar galiojimo atnaujinimo tvarkos ir masto nustatymo”;

Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.513 ,,Dėl slaugos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo”;

Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.514 ,,Dėl slaugos paslaugų, kurioms teikti yra būtina licencija, sąrašo tvirtinimo” ;

Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.515 ,,Dėl slaugos paslaugų sertifikavimo taisyklių patvirtinimo”;

Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.516 ,,Dėl slaugos paslaugų, kurioms teikti būtinas sertifikatas, sąrašo tvirtinimo”.

Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų vadovų 2001 m. rugpjūčio 24 d. bendru įsakymu Nr.449/254/108 patvirtinti “Minimalūs medicinos pagalbos teikimo laivuose reikalavimai.” Šiuo dokumentu nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, kurie privalo būti įgyvendinti laivuose, siekiant užtikrinti tinkamą medicinos pagalbos teikimą laivų įgulų nariams jūroje. Patvirtintuose reikalavimuose pateiktas būtinų medicinos atsargų sąrašas, nustatyta, kaip už medicinos pagalbą laivuose atsakingi asmenys turi pasiskirstyti pareigomis, kaip jie turi būti apmokomi, taip pat pateikiama laivo medicininių atsargų tikrinimo schema. Reikalavimai parengti vadovaujantis Europos Bendrijos Tarybos 1992 m. kovo 31 d. direktyva 92/29/EEB dėl minimalių saugos ir medicinos pagalbos teikimo laivuose reikalavimų. Minimalūs medicinos pagalbos teikimo laivuose reikalavimai bus taikomi nuo 2004 m. sausio 1 dienos.

Sveikatos apsaugos ministerija, plėtojant informacinių technologijų vystymą bei diegimą: kuria, tvarko ir administruoja Valstybinį sveikatos priežiūros įstaigų registrą, atliko Valstybinio sveikatos priežiūros įstaigų registro ikiprojektinę informacinės sistemos analizę, parengė Registro projekto specifikacijos projektas (į registro duomenų bazę įrašyti 1166 licenciją gavusių/perregistravusių sveikatos priežiūros įstaigų duomenys); kuria, tvarko ir administruoja Medicinos gaminių registrą, atliko žinybinio Medicinos prietaisų registro ikiprojektinę informacinės sistemos analizę, parengė Registro projekto specifikacijos projektą (į registro duomenų bazę įrašyti 957 aprobuotų medicinos gaminių duomenys); tvarko ir administruoja Gydytojų medicinos praktikos licencijų registrą, pagal naujus poreikius modifikavo Gydytojų medicinos praktikos licencijų registro duomenų bazės struktūrą, modifikavo programinę įrangą, reikalingą esantiems registro duomenų bazėje duomenims perkelti į pakeistos struktūros registro duomenų bazę (į registro duomenų bazę įrašyti duomenys 1210 gydytojų licencijavimo ir sertifikavimo bylų) ir kt.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Gautų rezultatų apie privačia praktika užsiimančių gydytojų skaičiaus padidėjimą palyginimas su numatytais strateginiame veiklos plane bus atliktas gavus oficialius 2001 metų statistinius duomenis.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam strateginio plano uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra.

15 programos 2 uždavinys– Detalizuoti sveikatos priežiūros paslaugas pagal ligų profilius, tobulinti sveikatos finansavimo modelį.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Įteisinti sveikatos priežiūros paslaugų lygiai : Privalomojo sveikatos draudimo tarybų metu buvo priimti ir 29 sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti asmens sveikatos priežiūros stacionaro detalizuotų gydymo profilių paslaugų teikimo bendrieji ir specialieji reikalavimai, reglamentuojantys paslaugų teikimą pagal paslaugos lygius. Šių teisės aktų pagrindu bus galima pereiti prie asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo ne pagal įstaigos lygį, o pagal paslaugų teikimo lygį.

Parengta detalizuotos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainų tvirtinimo tvarka: 2001 03 30 Privalomojo sveikatos draudimo taryba priėmė nutarimą Nr. 2/6 -1 "Dėl stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų tvirtinimo ir įsigaliojimo tvarkos" (Žin., 2001, Nr.30-996). Šiuo nutarimu patvirtintos stacionaro detalizuotų gydymo profilių kainos balais, kurie rodo teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų realius kaštus. Paslaugų kainos išreikštos balais rodo, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas negali užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų 100 proc. finansavimo. Ir toliau išlieka problema, kaip užtikrinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto mokesčių savalaikį pervedimą bei užtikrinti, kad dalis lėšų pervedamų iš biudžeto už valstybės lėšomis apdraustuosius tendencingai ne mažėtų, o išliktų tame pačiame įmokų mokėjimo dydyje. Nes priešingu atveju vis mažinamos įplaukos į PSDF biudžetą didina PSDF biudžeto kreditorinį įsiskolinimą, kas neleidžia užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei efektyvumo.

Rengiant Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų pataisas, įteisinančias galimybę pacientams papildomai susimokėti už paslaugas:

parengtas ir 2001 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.149 patvirtintos priemonės XI - 3 "Dėl valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą už apdraustąjį, draudžiamą valstybės lėšomis, nustatymo metodikos" projektas, kuris yra derinamas su kitomis žinybomis;

2001 m. lapkričio 9 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.584 sudarytos tarpžinybinės darbo grupės parengtas ,, Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas", įgyvendinant 2001m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolo Nr.49 išrašo 10 punkto reikalavimą ,,Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto parengimas".

2001 metais buvo tęsiamas Nacionalinės vėžio kontrolės programos, Medicinos pagalbos motinai ir vaikui, Visuomenės sveikatos plėtros, Burnos sveikatos, Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų medicinos technikos ir technologijų atnaujinimo, Kauno medicinos universiteto klinikų medicinos technikos ir technologijų atnaujinimo, Lietuvos patologinės anatomijos tarnybos technikos renovacijos, Valstybinių sveikatos programų vystymo, Neinfekcinių ligų prevencijos programų įgyvendinimas. Panaudojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 30 d. nutarimu Nr.359 ,,Dėl Valstybės investicijų 2001-2003 metų programoje numatytų 2001 metams kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus” (bei vėlesnėmis jo redakcijomis) patvirtintas lėšas, sveikatos priežiūros įstaigos aprūpintos modernia medicinos įranga. 2001 metais pradėtas sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas rentgenodiagnostine įranga, vykdant Radiologinės pagalbos optimizavimo Lietuvoje programą..

Kartu su aukštojo mokslo įstaigomis kasmet organizuojant mokymo, tobulinimosi išvažiuojamuosius ir vietinius kursus sveikatos priežiūros specialistams pagal patvirtintą specialybių sąrašą, Sveikatos apsaugos ministerija atliko sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursų organizavimo ir finansavimo analizę ir parengė sutartis dėl sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursų organizavimo ir su tuo susijusių išlaidų padengimo 2001 metų sausio – gruodžio mėnesiais su Kauno medicinos universitetu, Klaipėdos universitetu, Vilniaus universitetu bei bendradarbiavimo sutartis tarp Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos gydytojų sąjungos, Vilniaus universiteto ir Kauno medicinos universiteto dėl medicinos praktika besiverčiančių gydytojų bei gydytojų stomatologų profesinės kvalifikacijos tobulinimo.

Naujos sutarčių sudarymo tarp teritorinių ligonių kasų ir privačių bei viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos parengimas 2001 m. spalio 4 d. Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1196 buvo perkeltas į 2002 m. III ketvirtį.

Kadangi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina pavyzdinius nuostatus (LNSS valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdiniai nuostatai yra patvirtinti 2000 m. kovo 23 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu), Tipinių viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų nuostatų parengimo buvo atsisakyta, suderinus su Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1156 perkėlė esamos vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarkos tobulinimo parengimą į 2002 m. II ketvirtį.

Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programos parengimas 2001 m. spalio 4 d. Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1196, perkeltas į 2002 m. II ketvirtį, numatant parengti sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo koncepciją.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

2001 m. kovo 26 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 192 ,,Dėl užsienyje įgytos bendrosios praktikos slaugytojų ir akušerių profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų tvirtinimo” (Žin., 2001, Nr.29-951).

2001 m. birželio 5 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 319 ,,Dėl užsienyje įgytos vaistininko profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų patvirtinimo” (Žin., 2001, Nr.50-1761).

2001 m.lapkričio 23 d. sveikatos apsaugos ministro 2001-11-23 įsakymas Nr. 612/564/411 ,,Dėl geros laboratorinės praktikos principų bei geros laboratorinės praktikos principų laikymosi kontrolės ir įvertinimo tvarkos patvirtinimo” (Žin., 2001, Nr. 102-3643).

2001 m. birželio 5 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2001 m. birželio 5 d. Nr. 319 ,,Dėl užsienyje įgytos vaistininko profesijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų patvirtinimo” ” (Žin., 2001, Nr.50-1761).

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Parengta sveikatos apsaugos sistemos ekonominė programa laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą, kuri integruota į bendrą šalies ekonominę programą.

Parengtas patologijos tyrimų teikimo ir apmokėjimo tvarkos projektas kartu su patologijos tyrimų vystymo programa, kuri sudaro sąlygas vystyti prevenciją ir efektyvią ligų diagnostiką.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis parengta išlaidų, tenkiančių sveikatos sistemos sektoriui priklausomai nuo BVP dinamikos analizė. Atlikta lėšų, tenkančių atskiriems valstybės sektoriams analizė bei jų dinamika priklausomai nuo BVP. Ši medžiaga buvo pateikta LR Seimo Sveikatos reikalų komitetui, svarstant 2002m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Sveikatos apsaugos ministerijos biudžetus.

Metodiškai vadovauta asmens sveikatos priežiūros įstaigoms kokybės užtikrinimo veikloje, platinant informaciją sveikatos priežiūros kokybės klausimais, konsultuojant bei aprūpinant metodine medžiaga asmens sveikatos priežiūros įstaigas (2001m. gruodžio mėn. teorinio – praktinio seminaro “Kokybės sistemos diegimas sveikatos priežiūros įstaigose – sveikatinimo veiklos konkurencingumo pagrindas” metu 74 sveikatos priežiūros įstaigų, jų padalinių ir vidaus audito specialistai gavo metodinę medžiagą “Rekomendacijas kokybės vadybos sistemoms Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose”, skirtą 1998-10-06 Sveikatos apsaugos ministro įsakymui Nr. 571 “Dėl lokalaus medicininio audito nuostatų” įgyvendinti).

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Uždavinys įgyvendintas – Privalomojo sveikatos draudimo tarybų metu buvo priimti ir 29 sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti asmens sveikatos priežiūros stacionaro detalizuotų gydymo profilių paslaugų teikimo bendrieji ir specialieji reikalavimai, reglamentuojantys paslaugų teikimą pagal paslaugos lygius. Uždavinio vykdymas yra tęstinis, ir toliau bus tęsiamas 2002 metais.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam strateginio plano uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra.

15 programos 3 uždavinys – Įdiegti naujas medicinines technologijas sveikatos priežiūroje pagal planines investicines lėšas.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Buvo toliau įgyvendinama investicinė Pirminės sveikatos priežiūros programa, apskrityse vykdomas Lietuvos sveikatos projektas. 2001 metais, panaudojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 30 d. nutarimu Nr.359 ,,Dėl Valstybės investicijų 2001-2003 metų programoje numatytų 2001 metams kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus” Pirminės sveikatos priežiūros programai patvirtintas lėšas, buvo tęsiamas šalies pirminės sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas medicinos įranga, transporto priemonėmis skirtomis bendrosios praktikos gydytojams. Įgyvendinant Lietuvos sveikatos projektą, keturiose apskrityse 2001 metais renovuoti ir aprūpinti įranga 85 Bendrosios praktikos gydytojų centrai, įsteigti 5 psichikos sveikatos centrai. Intensyviai vyko paruošiamasis darbas (duomenų kaupimas, analizė, tolesnių etapų detalizavimas ir pan.) tolesniam projekto įgyvendinimui.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam strateginio plano uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra.

16. Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999 – 2003 metų programa jos įgyvendinimui skirti asignavimai – 406,7 tūkst. Lt. (planas – 500,0 tūkst. Lt.).

Programos tikslai:

Siekti sumažinti jaunų žmonių, vartojančių narkotikus skaičių.

Plėsti narkomanų ir ŽIV užsikrėtusių asmenų ilgalaikę medicininę ir socialinę reabilitaciją, įsteigti priklausomybės ligų centrus Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje suformuojant šių įstaigų tinklą.

Sukurti narkotikų kontrolės teisinius mechanizmus bei tobulinti esamą teisinę bazę, kaip vieną svarbiausių užduočių, siekiant sumažinti narkotikų pasiūlą šalyje.

16 programos 1 uždavinys - vykdyti narkomanijos prevenciją bendruomenėje ir ugdymo įstaigose.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Vykdant programą buvo plėtojama sveikų mokyklų programa, remiami organizacijų parengti narkomanijos prevencijos ir narkomanų reabilitacijos projektai, organizuotas psichologinis-pedagoginis darbas su rizikos grupės vaikais ir jaunimu.

Narkomanijos prevencijos buvo vykdoma per masinės informacijos priemones (skelbti informaciniai straipsniai spaudoje, rengtos laidos per radiją, TV).

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Įgyvendinant ACQUIS programą narkotikų kontrolės srityje bei vykdydant Dvynių projektą LT00-JH-01 “Nelegalių narkotikų poreikio ir pasiūlos mažinimo pajėgumų stiprinimas”, 2001 m. spalio 24 d. sveikataos apsaugos ministro įsakymu Nr.567 „Dėl Nacionalinio narkotikų informacijos centro įkūrimo“ nuo 2001 m. lapkričio 1 d. įsteigtas Valstybiniame psichikos sveikatos centre Nacionalinį narkotikų informacijos centrą, finansuojamą iš Dvynių projekto.

2001 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Vyriausybė pritarė Lietuvos dalyvavimui Europos Tarybos (ET) Pompidou (Pompidu) grupėje, kovojančioje su piktnaudžiavimu narkotikais ir neteisėta narkotikų apyvarta bei pavedė Užsienio reikalų ministerijai informuoti ET generalinį sekretorių apie šį Lietuvos apsisprendimą. Tai pagerins Lietuvos tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su narkomanijos plitimu.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Uždavinio ir programos vykdymas yra nuolatinis. Gautų rezultatų palyginimas su numatytais programoje bus atliktas gavus oficialius 2001 m. statistinius duomenis.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Numatytos programoje priemonės įvykdytos.

16 programos 2 uždavinys - įsteigti priklausomybės ligų centrus Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Plėtojant paslaugas vaikams ir jaunimui, vartojantiems narkotikus, pradėjo veikti priklausomybės ligų centrai Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje. Vilniaus priklausomybės ligų centre atidarytas sergančiųjų narkomanija paauglių skyrius, mieste padidėjo abstinencijos gydymo vietų skaičius nuo 9 iki 24. Paruošti alkoholizmo ir narkomanijos gydymo ir medicininės reabilitacijos standartai, kurie šiuo metu svarstomi.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Atitinka Europos Sąjungos nuostatoms sukurti narkotikų poreikio mažinimo priemonių sistemą.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Pagalba vaikams ir jaunimui vartojantiems narkotikus ir sergantiems narkomanija dėl nepakankamo finansavimo dar nepakankamai prieinama pirminėje sveikatos priežiūroje ir stacionaruose, įskaitant medicininę reabilitaciją. Statistiniai duomenys apie 2001 m. mirčių skaičių dėl priklausomybės nuo narkotikų bus prieinami 2002 m. kovo mėn. Preliminariais Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis 2002 m. dėl narkotikų užregistruotos 47 mirtys (2000 m. –61). Nevisiškai pavyko sustabdyti 2001 m. ŽIV infekcijos plitimą tarp narkomanų (2000 m. 47, 2001 m. – 56).

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šio uždavinio įgyvendinimui neįvykdytų priemonių nėra.

16 programos 3 uždavinys - parengti sveikatos priežiūros įstatymų pakeitimus ir papildymus, užtikrinant priklausomybės ligonių sveikatos priežiūrą.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Atitinka ES nuostatoms sukurti narkotikų poreikio mažinimo priemonių sistemą bei teisės aktus narkotikų kontrolės srityje su ES reikalavimais.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Vykdant programą buvo rengiami teisės aktų projektai, nustatantys papildomus lėšų šaltinius ir kompensavimą už būtinuosius vaistus, kad būtų prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos vaikams ir jaunimui, vartojantiems narkotikus arba sergantiems narkomanija, pirminėje sveikatos priežiūros lygyje.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Sveikatos priežiūros įstatymų tobulinimas, užtikrinant priklausomybės ligonių sveikatos priežiūrą, leistų sumažinti komplikacijų bei mirčių skaičių dėl priklausomybės nuo narkotikų. Šio uždavinio vykdymas yra tęstinis, jo įgyvendinimas yra nuolat vykdomas. Problemos: nepakankamas tarpžinybinis bendradarbiavimas, vykdant formalizuotą veiklą, finansavimo trūkumas, organizuojant narkomaniją sergančiųjų sveikatas priežiūrą (neišspręstas narkomanų gydymo per ligonių kasas klausimas).

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam strateginio plano uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra.

17 PROGRAMA. Nacionalinė vaistų politikos programa. Jos įgyvendinimui skirta – 1649,6 tūkst. Lt. (planas – 2376,0 tūkst. Lt.). Programą vykdo Farmacijos departamentas prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

17 programos tikslai:

1. Užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik saugūs, kokybiški ir efektyvūs vaistai, atitinkantys ES šalyse taikomus reikalavimus.

2. Užtikrinti svarbiausių vaistų įperkamumą, skatinti racionalų vaistų vartojimą.

3. Tobulinti vaistų kompensavimo sistemą, siekiant, kad reikalingiausi vaistai būtų kompensuojami iš PSDF biudžeto lėšų.

17 programos 1 uždavinys - ES teisę farmacijos srityje perkelti į nacionalinę, atitinkamai pertvarkyti farmacijos įmonių veiklą, gerinti vaistų rinkos kontrolę.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Parengtas Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriam 2002 m. sausio 3 d. buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

2001 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 466 patvirtino Lietuvos farmacijos pramonės tarptautinės integracijos programą ir jos įgyvendinimo priemones.

Išsiderėtas pereinamasis laikotarpis nuo 2004-01-01 iki 2007-01-01 vaistų, įregistruotų 2004-01-01, registravimo dokumentacijai peržiūrėti ir parengti pagal Acquis reikalavimus. Nuostata patvirtinta 2001 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 305 „Dėl LR derybinių pozicijų derybose dėl narystės ES patvirtinimo“. Pereinamojo laikotarpio išsiderėjimas sudarys sąlygas vietinei pramonei laipsniškai persitvarkyti pagal geros gamybos praktikos reikalavimus, o po to sutvarkyti vaistų registravimo bylas. Tai sumažins finansinę ir organizacinę įtampą farmacijos pramonės įmonėse, sudarys palankesnes sąlygas joms persitvarkyti pagal ES reikalavimus, sustiprins vietinę farmacijos pramonę, sudarys sąlygas Lietuvos farmacijos pramonei konkuruoti su užsienio vaistų gamintojais.

2001m. rugpjūčio 28 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 455 patvirtintas dažiklių, leidžiamų naudoti vaistų gamyboje sąrašas. Juo pilnai įteisintos ET78/25EEC direktyvos nuostatos.

2001 m. gruodžio 22 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 669 patvirtintos Bendrosios vaistinių preparatų registravimo taisyklės. Teisės aktu įteisintos Europos Tarybos ir Parlamento 2001-11-06 direktyvos 2001/83/EC ,,Dėl žmonėms skirtų vaistų Bendrijos kodekso“ nuostatos, reglamentuojančios vaistinių preparatų registravimą”.

Taisyklių įsigaliojimo terminai nustatyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos derybinėje pozicijoje derybose dėl narystės ES nustatytais terminais. Taisyklės įsigalioja 2004 m. sausio 1 d., išskyrus Europos Sąjungoje centralizuotu arba savitarpio pripažinimo būdu įregistruotus vaistinius preparatus, kuriems taisyklės taikomos nuo Taisyklių paskelbimo ,,Valstybės žiniose“ (numatoma paskelbti sausio mėn. I pusėje). Preparatų, įregistruotų iki 2004 m. sausio 1 d., dokumentacijos sutvarkymui pagal taisykles, taikomas pereinamasis laikotarpis – nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d. Visų Lietuvos Respublikoje registruotų preparatų registravimo bylos iki 2004 m. sausio 1 d. turi būti papildytos dokumentu, liudijančiu, kad preparato gamyba atitinka Europos Sąjungos nustatytus vaistų geros gamybos praktikos reikalavimus.

Parengti papildomi imunologinių vaistinių preparatų registravimo reikalavimai. Juos numatoma patvirtinti kaip Bendrųjų vaistinių preparatų registravimo taisyklių priedą 2002 m. sausio mėn.

2001 m. birželio 5 d. SAM įsakymu Nr. 319 patvirtinta užsienyje įgytos vaistininko profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo tvarka, parengta vadovaujantis ET 85/433/EEB direktyva.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Įgyvendinant Lietuvos farmacijos plėtros tarptautinę programą ir jos įgyvendinimo 2001-2003 m. priemonių planą bus sudarytos palankesnės teisinės ir ekonominės prielaidos vietinės farmacijos pramonės persitvarkymui. Kai vaistai bus gaminami pagal ES reikalavimus, padidės jų eksportas į ES ir kitas šalis, vietinėje rinkoje jie lengviau konkuruos su importuotais vaistais. Tikėtina, kad jie bus pigesni už importuotus, tokiu būdu pagerės gyventojų galimybės įsigyti vaistų

Patvirtintos Geros vaistų platinimo taisyklės sukuria teisinę bazę vaistų platinimo įmonių persitvarkymui pagal ES reikalavimus. Taileis užtikrinti saugų ir kokybišką vaisto kelią iki vartotojo.

Patvirtintas dažiklių, leidžiamų naudoti vaistų gamyboje sąrašas užtikrins dažiklių, atitinkančių ES reikalavimus, kokybę.

Nustatyta vaistininko profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo tvarka sudarys sąlygas pagal ES reikalavimus vykdyti užsienyje įgyto aukštojo farmacijos išsimokslinimo pripažinimą.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam strateginio plano uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra.

17 programos 2 uždavinys – užtikrinti vaistų prieinamumą.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas. Nacionalinės acquis priėmimo

programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

2001m. gegužės 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 308 patvirtinti Reikalavimai vaistų pakuotės ženklinimui ir informaciniam lapeliui Lietuvos Respublikoje. Jie parengti pagal ET92/27EEC direktyvą. Nereceptiniams vaistams šie reikalavimai taikomi jau dabar, receptiniams bus pradėti taikyti nuo 2003 m. sausio 1 d.

2001 m. sausio 18 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 27 patvirtintos vaistų reklamos taisyklės. Jos parengtos pagal ET92/28EC direktyvą. Įsakymu reglamentuota receptinių, nereceptinių, kompensuojamųjų vaistų reklamos, pavyzdžių teikimo specialistams, reklamos kontrolės tvarka.

Parengtas Vaistų išrašymo ir jų išdavimo/pardavimo vaistinėse taisyklių projektas, kurį planuojama papildyti vaistų paso taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis. Projektą numatoma patvirtinti 2002 m. I ketvirtį.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Patvirtinti reikalavimai vaistų pakuotės ženklinimui ir informaciniam lapeliui yra neplaninis teisės aktas (nenumatytas TDPP). Patvirtinti reikalavimai vaistų pakuotės ženklinimui ir informaciniam lapeliui lietuvių kalba bus suprantami gyventojams, o tai skatins racionalų vaistų vartojimą.

Patvirtintos vaistų reklamos taisyklės uždraudžia receptinių vaistų reklamą per televiziją ir radiją, reglamentuoja vaistų reklamą kitomis priemonėmis. Tokiu būdu yra didinama reklamos teikimo kontrolė, gyventojai ir specialistai apsaugojami nuo klaidinančios ir neteisingos reklamos įtakos.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam strateginio plano uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra.

17 programos 3 uždavinys – tobulinti vaistų kainodaros principus, skatinti vietinės farmacijos pramonės gamybą, gerinti farmacinių paslaugų kokybę.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

LRV 2001m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 466 patvirtinta Lietuvos farmacijos pramonės tarptautinės integracijos programa. Programoje numatytos priemonės, sudarančios teisines ir ekonomines sąlygas vietinei pramonei persitvarkyti pagal ES reikalavimus.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Patvirtintos Geros vaistų platinimo praktikos taisyklės (sveikatos apsaugos ministro 2001-06-05 įsakymas Nr. 320). Taisyklėmis įteisintos ES 92/25/EEC direktyvos nuostatos. Numatyta visuma priemonių, užtikrinančių kokybiškas vaistų platinimo paslaugas.

Vaistų kainodaros tvarka šiuo metu dar tikslinama, kadangi šios priemonės įvykdymas pagal Teisės derinimo priemonių planą numatytas 2002 m.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šio uždavinio įgyvendinimo neįvykdytų priemonių nėra.

17 programos 4 uždavinys - tobulinti vaistų kompensavimo sistemą, siekiant, kad reikalingiausi vaistai būtų kompensuojami iš PSDF biudžeto.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas. Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Parengtas Ligų ir kompensuojamųjų vaistų ir Medicinos pagalbos priemonių sąrašų tikslinimo tvarkos, įteisinant ES 89/105/EEB direktyvos nuostatas, projektas.

Naujoji Ligų ir kompensuojamųjų vaistų ir Medicinos pagalbos priemonių sąrašų tikslinimo tvarka, įteisinanti 89/105/EEB direktyvos nuostatas nustato vaistų, ligų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į sąrašus kriterijus, numato vaistų kompensavimo paraiškų svarstymą, įvertinant vaisto medicinines, ekonomines bei farmakoekonomines savybes. Numatoma, kad vadovaujantis naujai parengta tvarka visas paraiškos svarstymo laikotarpis neturėtų viršyti 80 dienų, kas sudarys sąlygas ligoniams greičiau gauti reikiamus vaistus ir laiku pradėti gydymą.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam strateginio plano uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra.

18 PROGRAMA. Vaikų kaulų čiulpų transplantacijos programa. Jos įgyvendinimui skirti asignavimai – 338,3 tūkst. Lt. (planas – 400,0 tūkst. Lt.).

18 programos tikslas:

1. Persodinti vaikams, sergantiems kraujo vėžiu, kaulų čiulpus jų išgydymo tikslais.

18 programos uždavinys - įrengti operacinę vaikų kaulų čiulpų transplantacijai. Atlikti statybos remonto darbus ir įrengti vaikų kaulų čiulpų transplantacijos poskyrį, susidedantį iš 4 pilnos izoliacijos palatų su aktyvia ventiliacine sistema ir būtinomis pagalbinėmis patalpomis bei reikiama medicinine įranga.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Kaulų čiulpų transplantacijos programos įgyvendinimas leido įdiegti į Lietuvos pediatrijos praktiką naują, modernų, pasaulinėje medicinos praktikoje standartizuotą ir ekonomiškai pasiteisinusį gydymo metodą. Kaulų čiulpų transplantacija sumažins onkohematologinęėmis ligomis sergančių vaikų mirtingumą, pagerins jų gyvenimo prognozę, sumažins jų gydymo kaštus. Prognozuojama, kad kaulų čiulpų transplantacijos įdiegimas sumažins vaikams mirtingumą dėl ūminės mieloleukozės 30-40% , aplastinės anemijos – 20-30% , išplitusių solidinių navikų 10-20% , imunodeficitinių ir medžiagų apykaitos ligų – 50-60% . Ši programa susijusi su kitomis vykdomomis programomis: Medicinos pagalbos motinai ir vaikui vystymo programa 1995 – 2002m., Žmogaus organų ir audinių transplantacijos programa 1999 – 2002 m. ir kt.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Programos uždavinys įvykdytas. Atlikti statybos-remonto darbai ir įrengtas vaikų kaulų čiulpų transpalantacijos poskyris, susidedantis iš 4 pilnos izoliacijos palatų su aktyvia ventiliacine sistema ir būtinomis pagalbinėmis patalpomis bei reikiama medicinine įranga.

Įvykdytos priemonės atitinka 2001 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 359 ,,Dėl Valstybės investicijų 2001-2003 m. programoje numatytų 2001 m. kapitalo investicijų pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus”.

Toliau programa bus tęsiama atliekant kaulų čiulpų transplantaciją vaikams pagal parodymus.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Šiam strateginio plano uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Lietuvos sveikatos priežiūros sistema yra pagrįsta solidarumo principu, kuris įteisintas visuose strateginiuose sveikatos sektoriaus dokumentuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 metų programa, o taip pat socialiniai pokyčiai, politinės ir ekonominės reformos integracijos į ES procese, įpareigoja sveikatos politikos strategus dar labiau susirūpinti Lietuvos žmonių sveikata, aktyviai ir kūrybiškai tęsti pradėtą sveikatos apsaugos reformą. Šiandien jau visi - ir Seimas, ir Vyriausybė, ir sveikatos priežiūros specialistai, ir visuomenė - supranta, kad investicija į sveikatą yra investicija į ekonominį ir socialinį valstybės suklestėjimą, investicija į ateitį.

Vykdant ir gilinant reformas, Lietuvos žmonėms turi būti garantuojama prieinama, savalaikė, saugi bei efektyvi sveikatos priežiūra, pagrįsta sveikatos draudimu. Pagrindinis sveikatos priežiūros sistemos tikslas – formuoti visuomenėje sveikos gyvensenos nuostatas, ilginti vidutinę gyvenimo trukmę, mažinti gyventojų mirtingumą, tobulinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbą bei valdymą, vykdyti aktyvią infekcinių ligų, vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką, užkirsti kelią alkoholizmui, narkomanijai, užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik saugūs, kokybiški ir efektyvūs, atitinkantys Europos Sąjungos šalyse taikomus reikalavimus, vaistai, o kompensuojamus vaistus gautų visi gyventojai, kuriems jie reikalingi.

Siekiant įgyvendinti sveikatos sektoriaus artimiausio laikotarpio strategijos tikslus, numatoma: koreguoti asmens sveikatos priežiūros strategiją ir taktiką, restruktūrizuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigas, pagrindinį dėmesį skiriant paslaugų prieinamumui ir kokybei; pirminėj sveikatos priežiūroje aiškios, tinkamai pagrįstos, apmokėjimo sistemos už paslaugas tobulinimas; maksimali Sveikatos apsaugos ministerijos įtaka kontroliuojant ligonių kasų piniginius srautus; tvarkyti vaistų politiką; investicinių programų vykdymas; visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos reorganizavimas, pagrindinį dėmesį skiriant ligų prevencijai.

Artimiausiais metais numatoma toliau vykdyti strateginio veiklos plano programas, aktyviai formuojant ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės sveikatos priežiūros politiką. 2002 m. planuojama restruktūrizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, stiprinti bendrosios praktikos gydytojo instituciją, gerinant pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, tobulinti vaistų ir medicinos priemonių kompensavimo tvarką, užtikrinti, kad visiems pacientams būtų prieinama būtinoji medicinos pagalba. Bus toliau vykdomos integracinės priemonės, tarptautinės programos, diegiant praktikoje naujas technologijos. 2002 metais planuojama parengti ir pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės, AIDS profilaktikos ir kontrolės, vėžio profilaktikos ir kontrolės, informacinės sveikatos sistemos plėtros, motinos ir vaiko, nacionalinės vaistų politikos ir savižudybių prevencijos programų projektus.

Sveikatos apsaugos ministerija sieks, kad auganti šalies ekonomika tiesiogiai atitiktų sveikatos priežiūros finansavimo augimą.

Išorės ir vidaus veiksniai, kurie galėtų turėti neigiamos įtakos, įgyvendinant artimiausio laikotarpio prioritetus:

sveikatos apsauga nėra prioritetinė sritis;

nėra aiškios savanoriškojo sveikatos draudimo vystymosi koncepcijos;

valstybinei ligonių kasai nesuteikta teisė skolintis;

galiojančios paslaugų bazinės kainos neatitinka realių paslaugų teikimo sąnaudų;

senyvo amžiaus asmenų, kurių gydymas yra ženkliai brangesnis, skaičiaus didėjimas;

besitęsianti jaunų ir išsilavinusių asmenų migracijos tendencija;

nenustatyti įmokos dydžio už valstybės lėšomis draudžiamų asmenų apskaičiavimo kriterijai;

nesubalansuotas privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas;

užsitęsęs vykdomos mokesčių reformos neigiamas poveikis privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamoms;

didėjančio atotrūkio tarp finansinių sveikatos priežiūros galimybių ir prisiimamų politinių įsipareigojimų dėl stojimo į Europos sąjungą pavojus, susijęs su laisvu asmenų judėjimu.;

vykstant valstybės valdymo reformai, mažėja centrinių valstybės valdymo institucijų galimybė koordinuoti ir daryti įtaką sprendžiant sveikatos priežiūros organizavimo klausimus, priskirtus savivaldos kompetencijai;

neparengtos ir nepatvirtintos gydymo metodikos;

nesukurtos informacinės sveikatos draudimo sistemos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2002 m. vasario 22 d.

Vilnius

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI

Misija. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija yra pagrindinė Lietuvos Respublikos institucija, formuojanti ir įgyvendinanti bendrą Lietuvos transporto bei ryšių strategiją, visų rūšių transporto saugaus eismo bei ryšių sistemų neigiamo poveikio aplinkai mažinimo politiką, koordinuojanti visų rūšių transporto bei visų ryšių tinklų ir sistemų sąveiką, atstovaujanti Lietuvos Respublikos transporto ir ryšių interesus vidaus bei tarptautinėje rinkoje. Siekdama gerinti keleivių ir krovinių vežimą, nustato Lietuvos transporto sistemos bendrosios infrastruktūros plėtojimo pagrindines kryptis. Įgyvendindama Vyriausybės strateginius tikslus ir būdama atsakinga už transporto ir ryšių sektorių veiklą, ministerija kontroliuoja, kad būtų užtikrinta :

šalies tranzito paslaugų per Lietuvą plėtra;

teikiamų vežimo paslaugų prieinamumas visiems transporto rinkos dalyviams;

lygios konkurencinės sąlygos vežėjams;

transporto ir ryšių sektoriaus inovacinių procesų diegimas;

nacionalinių ryšių paslaugų sistemos plėtra;

optimalus valstybės kontroliuojamų įmonių restruktūrizavimas;

transporto neigiamo poveikio aplinkai mažinimas;

saugus eismas visuose transporto sektoriuose.

Strateginiai tikslai.

1.Tranzitinių vežimų per Lietuvą ir su jais susijusių paslaugų plėtros skatinimas.

2.Transporto infrastruktūros formavimas ir jos integravimas į Transeuropinį tinklą.

3.Transporto ir ryšių sistemos institucinio valdymo tobulinimas; administracinių, teisinių ir kitų kliūčių šalinimas laisvam priėjimui prie transporto ir ryšių tinklų; transporto ir ryšių sektoriaus teikiamų paslaugų liberalizavimas.

4.Transporto ir ryšių nacionalinės įstatyminės bazės kūrimas ir tobulinimas; transporto ir ryšių veiklą reglamentuojančių teisės aktų derinimas su Europos Sąjungos juridine baze.

II. PROGRAMŲ APRAŠYMAS

1 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt). Transporto ir ryšių institucinio valdymo tobulinimas. Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 6519 tūkst. Lt, faktiškai gauta 6349 tūkst. Lt.

Programos tikslas. Užtikrinti optimalų transporto ir ryšių sistemos institucinį valdymą, sudarant palankias sąlygas verslui plėtoti .

Programos uždavinys. Formuoti ir įgyvendinti bendrą valstybės transporto bei ryšių strategiją ir politiką, nustatyti bendrosios infrastruktūros plėtojimo pagrindines kryptis, koordinuoti visų rūšių transporto bei ryšių tinklų ir sistemų sąveiką

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

1 priemonė. Parengti SPAB ,,Lietuvos geležinkeliai“ restruktūrizavimo programą.

Siekiant liberalizuoti geležinkelio transporto paslaugų rinką, sudaryti sąlygas sukurti konkurencingą geležinkelio transportą, kuris integruotųsi į Europos Sąjungos transporto sistemą, buvo priimtas sprendimas restruktūrizuoti bendrovę – išskaidyti centralizuotą sistemą į atskirus padalinius, atskirti geležinkelio infrastruktūrą nuo operacinės veiklos.

Restruktūrizuojant bendrovę, bus laikomasi šių kriterijų:

1. nebūdingos geležinkeliams veiklos atskyrimas nuo pagrindinės veiklos;

2. infrastruktūros atskyrimas nuo komercinių paslaugų;

3. infrastruktūros, keleivių vežimo, krovinių vežimo paslaugų apskaitų atskyrimas, sudarant savarankiškus balansus;

4. racionalus riedmenų perdavimas vežėjams.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 2 d. posėdžio sprendimu pritarė Lietuvos geležinkelio reformos nuostatų ir pagrindinių krypčių įgyvendinimo planui ir 2001-05-15 nutarimu Nr.559 “Dėl Lietuvos geležinkelio transporto reformos nuostatų ir pagrindinių krypčių patvirtinimo“ patvirtino reformos nuostatas ir pagrindines kryptis.

Susisiekimo ministro 2001-06-20 įsakymu Nr.209 patvirtinta AB „Lietuvos geležinkeliai“ restruktūrizavimo programa 2001-2004 metams.

Bendrovės restruktūrizavimas pradėtas vykdyti įgyvendinant patvirtintas nuostatas, nuosekliai pertvarkant ūkinę veiklą. Visos restruktūrizavimo metu veiksiančios įmonės projektuojamos esamų bendrovės struktūrinių padalinių pagrindu. Formuojant savarankiškas įmones, jų struktūros papildomos funkcijomis ir veiklomis, kurių reikia savarankiškam verslui.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

Tai kartu ir Eurointegracinė priemonė.

Akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ reforma vykdoma visam geležinkelių sektoriui integruojantis į Europos Sąjungą ir apima:

- teisinių, ekonominių sąlygų geležinkelio transporto įmonių ūkinei komercinei veiklai sudarymą;

- ūkinės veiklos pertvarkymą;

- sąlygų teikti geležinkelio transporto paslaugas sudarymą privačiam verslui.

2 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Siekiant užtikrinti Kelių priežiūros ir plėtros, kaip specialiosios programos, finansavimą, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1992/82/ EEB, įstatyme numatyta laipsniškai didinti kuro akcizą iki šia direktyva nustatyto minimalaus, kartu didinti atskaitymų nuo akcizo pajamų dalį keliams tiesti ir prižiūrėti.

Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/ EB, nuo 2002 m. sausio 1 d. įstatyme numatytas mokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones bei laipsniškas jo didinimas iki šia direktyva reikalaujamo minimalius dydžio. Taip pat, įstatymo pakeitimo projekte numatytas transporto priemonių savininkų ar valdytojų mokestis už naudojimąsi keliais ir jų infrastruktūra įvardintas kaip naudotojo mokestis, bei nustatyti šio mokesčio tarifai krovininiams automobiliams ir autobusams. Šį mokestį užsienio šalyse įregistruotų autobusų ir krovininių transporto priemonių savininkai mokės naudojimosi tik aukščiausios kategorijos keliais, be to šis mokestis diferencijuotas pagal naudojimosi keliais ir jų infrastruktūra laiko trukmę – dieną, savaitę, mėnesį, metus.

Lietuvos Respublikos Seimas „Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą“ patvirtino 2001-12-21, Nr.IX-682.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetai. Siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS, užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

3 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo projektą.

Siekiama reglamentuoti keleivių ir krovinių vežimo, geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transporto veiklos principus, kombinuotojo transporto veiklą.

Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas pakeičia ir išdėsto nauja redakcija Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymą, kuris buvo priimtas 1991 m. ir nuo priėmimo buvo tik nežymiai keistas. Šiuo metu kiekvieną transporto veiklos šaką reglamentuoja atskiri teisės aktai, todėl pagrindinis parengto įstatymo pakeitimo projekto tikslas – nustatyti transporto veiklos bendruosius principus bei teisinius pagrindus. Į projektą perkeliamos ir Europos Sąjungos direktyvų, reglamentuojančių transporto veiklos pagrindus, nuostatos.

Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pateikė dėl jo pasiūlymus (LRV 2001-09-19 posėdžio protokolas Nr.43).

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetai. Siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS, užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

4 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimo projektą.

Siekiama įgyvendinti Europos Tarybos direktyvos 98/76/EB reikalavimus: licencijuoti vidaus krovinių vežimą, sudaryti vienodas verslo sąlygas privatiems ir savivaldybių vežėjams, išplėsti įgaliojimus kelių transportą kontroliuojantiems pareigūnams, užkirsti kelią nelegaliai keleivių vežimo veiklai, padidinti atsakomybę už teikiamų paslaugų kokybę. Taip pat nustatyti vežėjų patirtų nuostolių, dėl visuomenės aptarnavimo vykdymo, kompensavimo principus.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimo projektui pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-12-11 nutarimu Nr.1495 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“. Kodekso pakeitimo projektas pateiktas Seimui (užregistruotas Seime Nr.IXP-1273).

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

5 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl kelių transporto priemonių ir jų sudedamųjų dalių tipų atitikties įvertinimo projektą.

Šia priemone siekiama įdiegti atitikties įvertinimo sistemą, pagerinti eismo saugą, naudojamų transporto priemonių techninę būklę, užtikrinti kelių transporto priemonių tipo patvirtinimo sistemos funkcionavimą, sertifikatų išdavimą, jų gamybos įvertinimą ir priežiūrą.

Transporto priemonės tipo pripažinimo sistema iki šiol neegzistavo Lietuvoje, tačiau naudojama visoje Europoje. Siekiant suvienodinti Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinius reikalavimus buvo būtina sukurti įstatyminę bazę ir įvesti šią sistemą. Pirmaisiais sistemos gyvavimo metais tik naujus automobilius reikės priskirti prie kurio nors nacionalinio tipo, t.y. kiekviena nauja importuojama transporto priemonė, kurios tipas nėra įregistruotas Lietuvoje, prieš patenkant į Lietuvos rinką turės gauti nacionalinio tipo patvirtinimo pažymėjimą. Kitame sistemos gyvavimo etape pilnas transporto priemonės pripažinimo pažymėjimas bus reikalingas tiek naujoms, tiek senoms į šalį importuojamoms transporto priemonėms.

2001m. sausio 17 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.44 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo“.

Susisiekimo ministro 2001-10-29 įsakymu Nr.355 buvo patvirtinti reikalavimai motorinėms transporto priemonėms bei techniniai reikalavimai dviratėms ir triratėms kelių transporto priemonėms ir jų sudėtinėms dalims bei sistemoms.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje, siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

6 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Jūrų laivų registravimo taisyklių patvirtinimo projektą.

Šia priemone siekiama nustatyti laivų registravimo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre sąlygas ir tvarką.

Jūrų laivų registravimo klausimus reglamentavo Laivų registravimo taisyklės, patvirtintos 1991 m. Vyriausybės nutarimu Nr. 373 (su vėlesniais pakeitimais). Tačiau pakeitus laivybą reglamentuojančius įstatymus bei tarptautinės teisės aktus, minėtų taisyklių nuostatas reikėjo peržiūrėti.

Jūrų laivų registravimo taisyklės, patvirtintos 2001-12-29 susisiekimo ministro įsakymu Nr. 481, nustato laivų registravimo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre sąlygas ir tvarką, taip pat detalizuoja Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 16 straipsnio bei Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo XIV skirsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001-12-21 nutarimu Nr.1573 „Dėl įgaliojimų Susisiekimo ministerijai suteikimo“ įgaliojo ministeriją patvirtinti taisykles. Taisyklės patvirtintos 2001-12-29 susisiekimo ministro įsakymu Nr. 481.

Kad jūrų laivų įrengimai atitiktų tarptautiniams reikalavimams, susisiekimo ministro 2001-12-29 įsakymu Nr.480 patvirtintos jūrų laivų įrengimų atitikimo tarptautiniams reikalavimams įvertinimo taisyklės.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą; siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

7 priemonė. Parengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, dydžių, taikymo principų naujos redakcijos projektą.

Siekiama sukurti lanksčią ir konkurencingą uosto rinkliavų sistemą, sudaryti palankias sąlygas tranzito verslui, didinti krovinių srautus.

Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje pasaulio uostų rinkliavos peržiūrimos ir tobulinamos kas 3-5 metai, buvo atlikta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų analizė ir duomenys pateikti Tranzito komitetui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu, Saugios laivybos įstatymu ir tarptautinių organizacijų (HELCOM, IMO) reikalavimais uosto paslaugoms, parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ projektas.

Naujame nutarime pakeistas piniginis vienetas (iš JAV dol. į Lt); pakeista rinkliavų struktūra: laivo rinkliava išskaidyta į laivo ir navigacinę rinkliavas, krovinio rinkliava visiems laivams pakeista į tonažo, panaikinta švartavimo rinkliava (Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcija šios paslaugos neatlieka).

Skatinant intermodalinius vežimus, sudarytos palankesnės sąlygos konteinerinių linijų veiklai. Siekiant didinti į Klaipėdos uostą įplaukiančių laivų skaičių – sumažinta kai kuriems laivams laivo rinkliava (trampiniams, linijiniams krovininiams ir linijiniams laivams, vežantiems tik konteinerius, keleiviniams laivams). Padidinta laivo rinkliava ro-ro krovininiams laivams, atitinkamai sumažinta tokio tipo laivams tonažo rinkliava, kadangi už pakrautą/iškrautą transporto priemonę nebeskaičiuojama papildoma rinkliava už krovinio toną (nekeičiant bendros rinkliavų sumos šio tipo laivams). Padidinta sanitarinė rinkliava (sugriežtėjus HELCOM reikalavimams teršalų iš laivų priėmimui, padidėjo uosto direkcijos išlaidos, reikalingai teršalų priėmimo įrangai modernizuoti).

Rinkliavų skaičiavimo sistemą pritaikyta prie esančios daugelyje pasaulio uostų – rinkliavos skaičiuojamos litais pagal laivo bendros talpos (BT) vienetą; o laivams vežantiems tik konteinerius, už konteinerius pakrautus/iškrautus kranu, už 20 pėdų konteinerių ekvivalentą (TEU).

Klaipėdos uosto rinkliavos, lyginant su kitų rytinės Baltijos jūrų uostų rinkliavomis panašios ir yra konkurencingos.

Skaičiuojant rinkliavas pagal šį projektą, pajamos iš uosto rinkliavų nedidėjo, pasikeitė tik šių pajamų struktūra.

Nutarimo projektui pritarė Klaipėdos uosto plėtojimo taryba ir suderino Lietuvos laivų asociacija, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija bei Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija.

Projektas parengtas 2001 metais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-02-13 nutarimu Nr. 226 patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, dydžių ir taikymo principus.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

8 priemonė. Parengti teisės aktus, kurių reikia laisvojo valstybinio jūrų uosto statusui įgyvendinti.

Siekiama sudaryti prielaidas, kad pradėtų veikti Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste laisvojo uosto statusas.

Parengti ir patvirtinti teisės aktai:

1. Susisiekimo ministro 2001-05-24 įsakymas Nr. 176 „Dėl tipinės laisvojo uosto žemės sklypo (sklypų) įrengimo sutarties formos patvirtinimo“.

2. Susisiekimo ministro 2001-02-01 įsakymas Nr. 29 „Dėl leidimo veiklai laisvajame uoste formos, leidimo veiklai laisvajame uoste išdavimo, jo galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo“.

Parengti ir derinami teisės aktų projektai:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl laisvojo uosto ribų ir veiklos sąlygų nustatymo“.

2. Susisiekimo ministro įsakymas „Dėl leidimų į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laisvąjį uostą išdavimo tvarkos ir leidimo pavyzdžio patvirtinimo“.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto funkcine paskirtimi susijusių veiklos rūšių sąrašo patvirtinimo“.

Taip pat yra parengtas ir derinamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo dalinio pakeitimo įstatymo projektas.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

9 priemonė. Užtikrinti tarptautinių konvencijų laivybos saugumo reikalavimus.

Pagal IHO standartus bus parengti jūrlapiai teritorinei jūrai bei ekonominei zonai.

Teritorinė jūros bei ekonominės zonos gylių bei Klaipėdos uosto prieigų kranto linijos matavimai paskutinį kartą buvo atliekami kariniais tikslais 1985 metais. Šių matavimų duomenys netikslūs bei pasenę. Kiekviena valstybė pagal Tarptautinės jūrų organizacijos reikalavimus yra įsipareigojusi užtikrinti saugią laivybą jos jurisdikcijoje esančiuose vandenyse. Vienas iš saugios laivybos užtikrinimo būdų – tikslus Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos jūrlapių parengimas, leidyba ir platinimas. Tam tikslui vykdomi gylių matavimai, sudarytas Klaipėdos uosto batimetrinis tinklelis 2 m gardelės dydžio, sudarytos Klaipėdos uosto hidrotechninių statinių schemos, atnaujinama HIS/GIS (hidrologijos/geologijos informacinės sistemos) duomenų bazė.

Parengtas ir atspausdintas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos jūrlapis, ruošiama medžiaga Lietuvos Respublikos teritorinės jūros jūrlapiui spausdinti.

Lietuvos Respublikoje kol kas negalioja Tarptautinės darbo organizacijos 1976 m. Prekybinės laivybos (Minimalių standartų) konvencija Nr. 147, kuri nėra ratifikuota Lietuvoje. Uosto valstybės laivų kontrolę Lietuvoje vykdė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos inspektoriai susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Šioje tvarkoje buvo nustatyta, kad įplaukiančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir užsienio šalių prekybinių laivų uosto valstybės kontrolė vykdoma pagal 1982 m. Paryžiaus tarpusavio supratimo memorandumą dėl laivų kontrolės uosto valstybėje. Kontrolė turi būti organizuojama taip, kad kasmet būtų patikrinta iki 15% bendro skaičiaus įplaukiančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą užsienio šalių prekybinių laivų.

2001-04-02 susisiekimo ministro įsakymu Nr.92 buvo patvirtinta Uosto valstybės laivų kontrolės vykdymo tvarka ir uosto valstybės laivų kontrolės inspektorių pažymėjimo forma.

Lietuvos Respublika yra numačiusi prisijungti prie 1982 m. Paryžiaus tarpusavio supratimo memorandumo dėl laivų kontrolės uosto valstybėje bei toliau stiprinti institucijas, vykdančias šią kontrolę Lietuvos jūrų uostuose.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje bei užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

10 priemonė. Įdiegti „Laivo informacinę sistemą“.

Šia priemone yra siekiama įdiegti bendrą kompiuterizuotą krovinių judėjimo Lietuvos teritorija kontrolės sistemą.

Laivo informacinė sistema skirta efektyviam laivų aptarnavimui Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Tai taikomoji programinė įranga, apimanti laivų kontrolę uoste (laivo atvykimas, švartavimas, išvykimas), atvykimo-išvykimo laivo deklaracijos įforminimas, uosto rinkliavų skaičiavimas bei PVM sąskaitų-faktūrų spausdinimas, veiklos ataskaitų bei suvestinių formavimas. Laivo informacinė sistema pagreitins dokumentų bei ataskaitų rengimą uoste, taip pat pagerins krovinių judėjimo Lietuvos teritorija kontrolės sistemą.

Laivo informacinė sistema įdiegta 2001-12-01.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje bei užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą

11 priemonė. Parengti Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros strategiją, siekiant suformuoti pagrindinius ilgalaikius Lietuvos transporto politikos tikslus laivybos sektoriaus plėtros srityje ir apibrėžti jų įgyvendinimo būdus.

Šia priemone siekiama suformuoti pagrindinius ilgalaikius Lietuvos transporto politikos tikslus laivybos sektoriaus plėtros srityje ir apibrėžti jų įgyvendinimo būdus. Reglamentuoti valstybės poziciją laivybos verslo atžvilgiu bei numatyti, kokia valstybės pagalba gali būti teikiama laivybos verslui.

Jūrų transportas – tarptautinė paslaugų industrija, ir dėl to laivybos veikla daugiausia yra reglamentuojama tarptautiniais ar visuotinai priimtinais susitarimais, tačiau ne vienašališkai nustatytomis taisyklėmis, ypač atsakomybės, tarptautinių saugios laivybos ir taršos prevencijos, darbo klausimų srityse. Laive taikoma valstybės, kurioje jis yra įregistruotas ir su kurios vėliava plaukioja, jurisdikcija, t.y. tie patys administraciniai, fiskaliniai, darbo ir socialinių garantijų įstatymai, kaip ir kitiems toje valstybėje veikiantiems subjektams. Tokių nuostatų ilgą laiką laikėsi ir tradicinės jūrų valstybės (Anglija, Danija, Olandija, Portugalija ir t.t), įskaitant ir Lietuvą. Kai kurios vadinamos „patogių vėliavų“ valstybės (Panama, Liberija, Kipras, Bahamai, Malta ir pan.) nustatė labai palankią aplinką plėstis jose įsisteigusioms laivybos bendrovėms: nėra jokių specialių reikalavimų dėl laivo savininko pilietybės, nedideli fiksuoto dydžio mokesčiai, nepriklausantys nuo bendrovės pelno, nenustatomi reikalavimai laivo įgulą komplektuoti tos valstybės piliečiais ir t.t. Be to, tokios valstybės dažnai sudaro ir kitas patrauklias sąlygas laivybos sektoriaus veiklai, pvz., jūrų draudimo, teisinės paslaugos, yra specializuoti teismai ar arbitražai, finansavimo ir kreditavimo infrastruktūra. Visa tai lėmė, kad dalis laivybos bendrovių perkėlė savo pagrindinę verslo vietą iš tradicinių jūrų valstybių į „patogių vėliavų“ valstybes. Europos Komisijos skaičiavimais, laivų savininkai ar valdytojai tokiu būdu vienam laivui gali sutaupyti apie 1 mln. JAV dolerių per metus. Dėl to nuo 1970 m. iki 1995 m. Europos Sąjungos valstybių vėliavoms priklausančio laivyno bendrojo pasaulinio tonažo dalis dėl laivų pervedimo į „patogių vėliavų“ valstybių laivų registrus sumažėjo nuo 32 iki 14 procentų, jūrininkų skaičius sumažėjo 51 procentu. Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą procesas apima ir jūrų transporto integravimą, todėl Lietuvos jūrų transportui kyla tos pačios problemos, kurias jau patyrė dauguma Europos Sąjungos valstybių: nacionalinio laivybos sektoriaus smukimas, susijęs su laivų perregistravimu „patogių vėliavų“ valstybėse.

Nė viena valstybė vien teisinėmis priemonėmis negali užtikrinti darbo savo piliečiams bei bendrovėms tarptautinės konkurencijos veikiamose rinkose. Laivo savininkas, jeigu tai gali turėti neigiamos įtakos jo finansinei padėčiai, neregistruos laivo savo valstybės laivų registre vien dėl garbės ar noro sukurti darbo vietas savo valstybės piliečiams. Vadinasi tam, kad būtų galima išlaikyti ir plėtoti laivybos sektorių, būtina sudaryti palankias sąlygas sektoriaus plėtrai, taikant tarptautiniu mastu pripažintus standartus bei gerinant laivybos sektoriaus konkurentabilumą.

Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros strategijos projektas parengtas 2001 metais, tačiau dėl užsitęsusio derinimo proceso, tik 2002-01-15 susisiekimo ministro raštu Nr.2-22-162 pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

12 priemonė. Sudaryti nepriklausomą nuo civilinės aviacijos vadovybės incidentų civilinėje aviacijoje tyrimo komisiją.

Organizuoti visų civilinių orlaivių avarijų bei incidentų, įvykusių Lietuvos teritorijoje, tyrimą, taip pat visų Lietuvos Respublikoje registruotų orlaivių avarijų, įvykusių ne Lietuvos teritorijoje, tyrimą, kai tokių tyrimų nevykdo kita valstybė. Užtikrinti nešališką aviacijos avarijų ir incidentų tyrimą.

Susisiekimo ministro 2001-04-13 įsakymu Nr.127 įsteigtas naujas orlaivių avarijų bei incidentų tyrimų vadovo etatas ir 2001-06-11 susisiekimo ministro įsakymu Nr. 149 paskirtas orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo vadovas.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje, siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

13 priemonė. Dalyvauti Europos bendros aviacinės erdvės projekte, kuris rengiamas Europos Komisijos iniciatyva.

Sudaryti sąlygas orlaiviams laisvai naudotis Europos valstybių ir Lietuvos oro erdve.

Europos Komisijos buvo parengta Daugiašalė sutartis dėl Europos bendros aviacijos zonos sukūrimo. Minėta sutartis numato sukurti bendrą Europos aviacijos erdvę. Viena iš svarbiausių sutarties sąlygų yra Europos Sąjungos reglamentų bei direktyvų įgyvendinimas. Išoriniuose Europos Sąjungos santykiuose oro transporto srityje yra priimtas ES Tarybos sprendimas, numatantis konsultacijos procedūras dėl valstybių narių santykių oro transporto srityje su trečiosiomis valstybėmis. 2001 m. vasario 27-28 dienomis Vilniuje įvyko Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos komisijos atstovų techninės konsultacijos, susijusios su Daugiašalės sutarties dėl Europos bendros aviacijos zonos sukūrimo svarstymu. Minėtų konsultacijų metu buvo apsikeista nuomonėmis dėl Lietuvos Respublikos galimybių įgyvendinti atitinkamus Europos Sąjungos reglamentus bei direktyvas.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje, siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

14 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo įstatymo projektą.

Siekiama nustatyti pavojingų krovinių vežimo kelių, geležinkelių, vidaus vandenų, jūrų ir oro transportu Lietuvos Respublikoje teisinius ir organizacinius pagrindus, kryptingai parengti pavojingų krovinių vežimą reglamentuojančius teisės aktus bei derinti pavojingų krovinių vežimo reikalavimus su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, siekiant užtikrinti saugų pavojingų krovinių vežimą.

Šis įstatymas padės suvienodinti pavojingų krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais ir šalies viduje reikalavimus. Tai užtikrins pavojingų krovinių vežimo saugumą, palengvins pavojingų krovinių vežimo dalyvių (siuntėjų, vežėjų, gavėjų, sandėliuotojų) ir kontroliuojančių institucijų darbą. Taip pat, vadovaujantis šiuo įstatymu, bus reglamentuotas pavojingų krovinių vežimo šalies viduje procesas, nustatytos atskirų institucijų funkcijos, vežimo dalyvių atsakomybė. Labai svarbu, kad Pavojingų krovinių vežimo įstatymas apjungs pavojingų krovinių vežimą Lietuvoje reglamentuojančius teisės aktus ir nustatys integruotą pavojingų krovinių vežimo sistemą, užpildys pavojingų krovinių vežimo šalies viduje teisines spragas ir įgalins vykdyti visus Europos Sąjungoje galiojančius reikalavimus vežant pavojingus krovinius.

Seimas 2001-12-11 priėmė Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymą.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje, siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

15 priemonė. Parengti LRV nutarimo „Dėl LRV 1999 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 1032 „Dėl transporto tranzito komiteto sudarymo“ dalinio pakeitimo “ projektą.

Pasiekti, kad Tranzito komitetas taptų veiksminga, nuolatine operatyvine struktūra, greitai ir tiksliai reaguojančia į tranzito rinkos sąlygų pokyčius ir šalinančia biurokratines kliūtis plėtoti tranzito verslą.

Vykdant šią priemonę parengtas ir su suinteresuotomis institucijomis suderintas nutarimo projektas 2001-12-19 pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-01-15 nutarimu Nr. 45 „Dėl Tranzito komiteto sudarymo“ papildė Tranzito komiteto sudėtį bei įkūrė Tranzito komiteto sekretoriatą.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

16 priemonė. Parengti ir pateikti Vyriausybei Lietuvos Respublikos kainų įstatymo, Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo pakeitimų projektus.

Siekiama: patikslinti duomenų perdavimo paslaugos apibrėžimo sąvoką; įteisinti licencijų telekomunikacinei veiklai vykdyti išdavimą aukciono būdu; už licencijos išdavimą mokamą žyminį mokestį pakeisti valstybės rinkliava; papildyti nuostata, kad už suteiktą teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius telekomunikacijų operatoriai privalo mokėti mokesčius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka; nustatyti, kad telekomunikacijų paslaugų kainas prižiūri Ryšių reguliavimo tarnyba.

Susisiekimo ministerija Telekomunikacijų įstatymo 2, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą 2001-03-26 pateikė Vyriausybei. Vyriausybė 2001-05-31 nutarimu Nr.647 pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Lietuvos Respublikos Seimui (Seime įregistruota 2001-06-01, Nr.IXP-745). Tačiau Seimo 2001-09-25 protokolo Nr.11(135) sprendimu projektas buvo grąžintas tobulinti. Pakartotinai Vyriausybei 2001-11-07 pateikta 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-28 posėdyje nuspręsta 9 straipsnio pakeitimo projektą teikti kartu su Mokesčių už suteiktą teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius įstatymo projektu. Vyriausybė 2001-12-11 nutarimu Nr. 1499 pritarė 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir pateikė jį Lietuvos Respublikos Seimui (įregistruota 2001-12-12, registracijos Nr. IXP-745(2).

Ministro Pirmininko 2001-11-09 potvarkiu Nr.257 sudaryta darbo grupė ir rengiamas Telekomunikacijų įstatymo naujos redakcijos projektas, kuriame turėtų būti įtvirtintos 2001-03-26 teiktame projekte 2 ir 9 straipsnių nuostatos.

Dėl šios priemonės pirmosios dalies – Kainų įstatymo projekto –Ministerijų sekretorių 2001-05-21 pasitarimo išvadose buvo nuspręsta:

1. atsižvelgti į Konkurencijos tarybos siūlymą Kainų įstatymą pripažinti netekusiu galios, o kai kurias nuostatas perkelti į Energetikos ir Dujų įstatymus.

2. pasiūlyti Konkurencijos tarybai pateikti Kainų įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą.

3. Ūkio ministerijai pateikti Energetikos ir Dujų įstatymų atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo pataisas.

17 priemonė. Parengti nacionalinio ryšio numeracijos planą.

Siekiama reglamentuoti telekomunikacijų tinkluose naudojamų telefono ryšio numerių paskirtį ir struktūrą.

Vadovaujantis Telekomunikacijų įstatymo 15 straipsniu, numerių ištekliai valdomi ir skiriami vadovaujantis Nacionaliniu telefono ryšio numeracijos planu. Vykdant šią nuostatą buvo parengtas Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano projektas ir, įsteigus Ryšių reguliavimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2001 m. kovo 13 d. perduotas Ryšių reguliavimo tarnybai, nes pagal Telekomunikacijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 10 punktą Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą rengia, kontroliuoja ir prižiūri Ryšių reguliavimo tarnyba.

Senoji telefono ryšio tinklo numeracija buvo visiškai išnaudota ir ribojo ne tik naujų telekomunikacijų rinkos dalyvių atsiradimą, bet ir jau veikiančių telekomunikacijų operatorių galimybes pasiūlyti naujas paslaugas. Telekomunikacijų paslaugų augimas reikalauja daug numeracijos resursų, todėl buvo būtina patvirtinti Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą, kuris padidintų telefono ryšio numeracijos talpumą, leistų planingai skirstyti telefono ryšio numerius, o telekomunikacijų operatoriams plėsti veiklą bei numatyti investicijas daugeliui metų. Talpi numeracija yra būtina konkurencijos telekomunikacijų rinkoje sąlyga.

Nacionalinis telefono ryšio numeracijos planas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 6 d. nutarimu Nr.681 „Dėl telefono ryšio numeracijos plano“.

18 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Siekiama patikslinti bei praplėsti Pašto įstatyme naudojamas sąvokas, nustatyti tarifų taikymo principus. Numatyti, kad visi pašto paslaugų teikėjai pašto paslaugas gali teikti tik turėdami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduotus leidimus, o Ryšių reguliavimo tarnyba vykdytų ginčų, kilusių tarp universaliųjų pašto paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą. Įstatymas papildytas nuostata, kad valstybės paštas gali pristatyti pensijas ir kitas valstybinio socialinio draudimo išmokas.

Galiojusiame Lietuvos Respublikos Pašto įstatyme nebuvo atsižvelgta į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos „Dėl bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos vystymosi bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (97/67 EC)“ ir Lietuvos priimtus įsipareigojimus stojimo į Europos Sąjungą derybinėje pozicijoje (19 skyrius, Telekomunikacijos ir informacijos technologijos) nuostatas, taip pat nebuvo numatytos funkcijos Ryšių reguliavimo tarnybai. Kaip rodo kitų šalių patirtis, pašto paslaugų teikėjų vykdomos veiklos priežiūrą bei ginčus, kilusius tarp pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų, sprendžia nepriklausoma institucija, t.y. Ryšių reguliavimo tarnyba.

Seimas 2001-10-18 priėmė Lietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr.IX-563).

Priėmus Pašto įstatymo pakeitimo įstatymą Lietuva įvykdė savo prisiimtus įsipareigojimus stojimo į Europos Sąjungą derybinėje pozicijoje, taip pat atsižvelgė į Pekino Pasaulinės Pašto sąjungos konvencijos nuostatas.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje, siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonės:

1 priemonė. Įsteigti Lietuvos saugios laivybos administraciją egzistuojančių institucijų pagrindu (3.4.5-P-A25).

Po „Erikos“ tanklaivio katastrofos prie Prancūzijos krantų Europos Sąjunga didelį dėmesį skiria jūrų saugai užtikrinti, nedarydama jokių kompromisų ekonomikai saugos sąskaita. Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, reikalavimų įgyvendinimui ir jų vykdymo valstybinei priežiūrai užtikrinti numatyta įsteigti Lietuvos saugios laivybos administraciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr.1360 priėmė sprendimą nuo 2001 m. sausio 1 d. reorganizuoti valstybės įmonę Klaipėdos valstybinę jūrų uosto direkciją (toliau – Uosto direkcija) skaidymo būdu, ir jos pagrindu įsteigti biudžetinę įstaigą Lietuvos saugios laivybos administraciją (toliau – Administracija). Tačiau 2001 m. iš valstybės biudžeto lėšų šiai institucijai nebuvo skirta. Šiuo metu minėtos administracijos funkcijas vykdo valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (2000-10-02 Susisiekimo ministro įsakymas Nr.273), kuri nuo 2001 m. gegužės 1 d. įsteigė filialą “Saugios laivybos administracija”.

Pagrindinė savarankiškos institucijos – Saugios laivybos administracijos – sukūrimo idėja buvo atskirti valstybės valdymo ir komercines funkcijas. Iki šio laiko visas su saugia laivyba susijusias funkcijas vykdė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas, kuris tuo pat metu buvo ir Uosto direkcijos direktoriaus pavaduotojas. Tai sudarė sąlygas kilti interesų konfliktui, kuomet Uosto direkcijos vadovas, vadovaudamasis komerciniais uosto interesais, galėjo nurodyti savo tiesioginiam pavaldiniui – Uosto kapitonui – priimti sprendimą, nesilaikant saugios laivybos reikalavimų. Be to, nors ES teisė tiesiogiai nereikalauja, kad saugios laivybos administravimui turėtų būti sukurta savarankiška institucija, daugelio kaimyninių valstybių (Suomija, Švedija, Danija, Estija ir kt.) patirtis rodo, kad būtent tokia organizacinė schema, kai Susisiekimo ministerija nustato laivybos politiką, o administracija ją įgyvendina – yra optimalus šio klausimo sprendimo būdas.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas LR saugios laivybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas, kuris numato, kad iki to laiko, kol bus įsteigta biudžetinė įstaiga Lietuvos saugios laivybos administracija, jos funkcijas vykdys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Nors tai nėra optimalus sprendimas, tokio įstatymo priėmimas įstatyminiu lygiu įtvirtintų esamą situaciją ir užkirstų kelią galimiems ginčams dėl to, ar Uosto direkcija įgaliota vykdyti saugios laivybos valstybinę priežiūrą.

Lietuvos Respublikos biudžeto projekte Lietuvos saugios laivybos administracijos įkūrimui 2002 m. II pusmetyje yra skirtos lėšos, todėl numatoma, jog administracija taps savarankišku juridiniu asmeniu nuo 2002 m. liepos 1 d.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje - perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

2 priemonė. Parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl vidaus vandenų laivų registravimo taisyklių patvirtinimo projektą (3.4.5.1-T-B12.1).

ES teisės nuostatos iš dalies įgyvendintos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse ir Laivų, plaukiojančių Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, registravimo taisyklėse. Kai kurios nuostatos perkeltos į teisės aktą dėl minimalių techninių reikalavimų laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais.

2001-11-13 susisiekimo ministro įsakymu Nr.403 buvo parengta ir patvirtinta Laivų, plaukiojančių Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, registravimo taisyklių nauja redakcija. Šiose taisyklėse išdėstytos nuostatos dėl laivų tinkamumo plaukioti liudijimų tarpusavio pripažinimo sąlygų bei pateiktas laivo tinkamumo plaukioti liudijimo pavyzdys pagal ES reikalavimus.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje - perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

3 priemonė. Parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl ES valstybėse išduotų tinkamumo plaukioti pažymėjimų pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos patvirtinimo projektą (3.4.5.1-T-B12.2).

Siekiant užtikrinti laisvą patekimą į rinką, įsigyjant krovinių vežėjo vandenų keliais nacionalinio ir tarptautinio transporto srityje profesiją, būtinas abipusis diplomų, pažymėjimų ir kitų dokumentų, patvirtinančių formalios kvalifikacijos, reikalingos šiai specialybei, įsigijimą bei vidaus vandenų laivų tinkamumo plaukioti pažymėjimų pripažinimas. 2001-01-30 susisiekimo ministro įsakymu Nr.22 patvirtinta Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų išduotų laivų ir laivų įgulų dokumentų galiojimo Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose tvarka. Ši tvarka nustato, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose galioja Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų laivų dokumentai, vežėjų vidaus vandenų keliais profesinę kompetenciją ir vidaus vandenų laivų įgulų narių profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje - perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

4 priemonė. Parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandens transporto specialistų diplomų, kvalifikacinių liudijimų, pažymėjimų išdavimo bei profesinių žinių patikrinimo taisyklių dalinio pakeitimo projektą (3.4.5.1-T-B32).

Iki šiol Lietuvoje galiojusi vidaus vandenų transporto specialistų kvalifikaciją įrodančių dokumentų sistema nevisiškai atitiko ES reikalavimus. Susisiekimo ministro 2001-05-15 įsakymu Nr.161 patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto specialistų laipsnių diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo tvarka. Šiuo įsakymu Valstybinei vidaus vandenų laivybos inspekcijai pavedama išduoti diplomus ir kvalifikacijos liudijimus vidaus vandens transporto specialistams.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje – perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

5 priemonė. Parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl Lietuvos Respublikos jūrinių laipsnių diplomų ir kvalifikacinių liudijimų išdavimo taisyklių patvirtinimo papildymo projektą (3.4.5.1-T-B33).

Iki šiol Lietuvoje galiojusi jūrų transporto specialistų kvalifikaciją įrodančių dokumentų sistema nevisiškai atitiko ES reikalavimus. 2001-04-09 susisiekimo ministro įsakymu Nr.110 patvirtinti mokymo įstaigų, suteikiančių asmenims teorinį ir praktinį pasirengimą, būtiną jūrinio laipsnio diplomui, kvalifikacijos liudijimui ar jų patvirtinimui gauti, akreditavimo nuostatai, mokymo įstaigos akreditavimo liudijimo ir liudijimo priedo pavyzdžiai.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje – perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

6 priemonė. Parengti susisiekimo ministro ir vidaus reikalų ministro įsakymo dėl pavojingų krovinių vežimo tikrinimo keliuose projektą (3.4.5.2-T-B12).

1995 m. Lietuva prisijungė prie Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR), kurią 1998 m. ratifikavo. Pagal Europos Sąjungos nuostatas būtina užtikrinti, kad vežėjai vykdytų pavojingų krovinių vežimo taisyklių reikalavimus. Reikalinga nurodyti konkrečias institucijas, vykdančias pavojingų krovinių vežimo kontrolę, nustatyti pavojingų krovinių vežimo tikrinimo procedūrą, atsakomybės ir nuobaudų už padarytus pažeidimus sistemą.

Priėmus 2001-10-26 susisiekimo, finansų ir vidaus reikalų ministrų įsakymą Nr.349/560/297 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kontrolės keliuose ir pasienio kontrolės punktuose tvarkos patvirtinimo“, užpildytos spragos teisės aktuose, galima vadovautis vieningomis taisyklėmis, kurios palengvina kontroliuojančių institucijų darbą.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje - perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

7 priemonė.. Parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl oro paslaugų tarifų nustatymo ir taikymo tvarkos patvirtinimo pakeitimo projektą (3.4.5.4-T-B1).

Pagal LR įstatymus oro vežėjui suteikiama teisė laisvai nustatyti keleivių, bagažo ir krovinių vežimo tarifus, jei kitaip nenumato tarptautinės sutartys. Tokiu būdu, oro vežėjai gali laisvai nustatyti tarifus tuose maršrutuose ir toms paslaugoms, kurioms netaikomos atitinkamų dvišalių sutarčių dėl oro susisiekimo nuostatos. Susisiekimo ministerija tarifus tvirtina tik tuo atveju, kai tai yra numatyta konkrečioje dvišalėje sutartyje. Tačiau ES teisės aktuose numatytos tarifų pateikimo sistemos Lietuvoje nėra. Todėl buvo būtina parengti teisės aktus, visiškai atitinkančius ES reikalavimus, užtikrinant laisvą ir sąžiningą konkurenciją.

Pakeitimai patvirtinti 2001-10-19 susisiekimo ministro įsakymu Nr.328.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje - perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

8 priemonė. Parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis projektą (3.4.5.4-T-B3).

Lietuvos Respublikoje nebuvo teisės akto, reglamentuojančio kompiuterinių rezervavimo sistemų naudojimo principus bei tvarką. Taip pat galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nebuvo numatyta jokių apribojimų naudotis kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos aviakompanijos naudojasi rezervavimo sistema BABS RTB. Taip pat LAL yra pasirašiusi sutartis su pagrindinėmis didžiausiomis pasaulinėmis rezervavimo sistemomis, tokiomis kaip AMADEUS, WORLDSPAN, ABACUS, SABRE, GALILEO, GABRIEL ir pan.

Kadangi Lietuvos Respublikoje nebuvo atitinkamo teisės akto, reglamentuojančio kompiuterinių rezervavimo sistemų naudojimą, parengtos ir 2001-15-16 susisiekimo ministro įsakymu Nr.166 patvirtintos Elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis taisyklės, į kurias perkeltos ES reglamento nuostatos.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje - perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

9 priemonė. Parengti Civilinės aviacijos direkcijos direktoriaus įsakymo dėl reikalavimų labai lengviems lėktuvams projektą (3.4.5.4-T-B16).

Parengti Civilinės aviacijos direkcijos direktoriaus įsakymo dėl reikalavimų dideliems lėktuvams projektą (3.4.5.4-T-B17).

Parengti Civilinės aviacijos direkcijos direktoriaus įsakymo dėl bendrųjų technikos standartų nurodymų projektą (3.4.5.4-T-B22).

Pripažinimas be papildomų techninių reikalavimų Europos Sąjungos valstybės narės sertifikuotų produktų, suprojektuotų, pagamintų, naudojamų ir techniškai prižiūrimų pagal bendruosius techninius reikalavimus JAR (Jungtinės aviacijos valdžios taisyklės), bei pripažinimas pažymėjimų, kuriuos pagal ES reikalavimus išdavė kita valstybė – Europos Sąjungos narė – ar jos vardu veikianti įstaiga jos jurisdikcijoje ar valdžioje esančioms organizacijoms arba asmenims, kurie užsiima produktų projektavimu, gamyba bei technine priežiūra ir orlaivių eksploatavimu, įvardintas naujojoje Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registravimo, registracijos liudijimų ir tinkamumo skraidyti pažymėjimų išdavimo nuostatų redakcijoje. Susisiekimo ministro įsakymu taip pat patvirtinti LR civilinių orlaivių registravimo ir ženklinimo nuostatai.

Bendrųjų aviacijos reikalavimų (JAR) įgyvendinimas Lietuvoje numatomas keliais etapais. Siekiant suvienodinti civilinės aviacijos techninius reikalavimus ir administracines procedūras su Jungtinės aviacijos valdžios taisyklėmis JAR-22 „Sklandytuvai ir motorizuotieji sklandytuvai“ bei JAR-VLA „Labai lengvi orlaiviai“ reikalavimų galiojimas įteisintas Civilinės aviacijos administracijos generalinio direktoriaus įsakymais: 2001-07-03 Nr.5, 2001-10-19 Nr.71 ir 2001-12-27 Nr.110 . Šių JAR-ų pirmaeilis įgyvendinimas svarbus todėl, kad Lietuvoje gaminami šių kategorijų orlaiviai.

Iki 2003 m. gruodžio 31 d. planuojama įgyvendinti visų likusiųjų JAR-ų įdiegimą. Ilgas laikotarpis būtinas todėl, kad tai susiję su didelėmis finansinėmis išlaidomis JAR-ų analizei, pasiruošimui ir adaptacijai Lietuvos Respublikoje.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Rengtis narystei Europos Sąjungoje – perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

1 priemonė. Parengti projektus teisės aktų, kurių reikia Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui įgyvendinti (pagal LRV 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr.1506 „Dėl LR civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ patvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių planą).

Šia priemone siekiama klasifikuoti geležinkelių infrastruktūros linijas pagal jų reikšmę šalies ūkiui, suderinti Geležinkelio transporto kodekso bei Aviacijos įstatymo normas su Civilinio kodekso normomis.

Geležinkelio transporto kodekso nuostatos suderintos su Civilinio kodekso šeštosios knygos XL skyriumi „Vežimas“, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 2 d. posėdžio sprendimu (protokolo Nr. 21, 23 klausimas) pritarė Lietuvos geležinkelio transporto reformos nuostatų ir pagrindinių krypčių įgyvendinimo planui. 2.1 p. numatyta klasifikuoti geležinkelių infrastruktūros linijas pagal jų reikšmę šalies ūkiui. Siekiant įgyvendinti šias priemones, būtina keisti Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksą.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksą reikia keisti ir Civiliniam kodeksui įsigaliojus, ir klasifikuojant geležinkelių infrastruktūros linijas pagal jų reikšmę šalies ūkiui ir derinti su ES direktyvomis, tikslinga rengti tik vieną Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projekto pateikimo LR Vyriausybei data – 2002 m. II ketvirtis (LRV 2002m. vasario 6 d. nutarimas Nr.170).

Lietuvos Respublikos Aviacijos įstatymo projektas pataisytas, atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pastabas. Pakartotinai pateiktas Teisingumo ir Krašto apsaugos ministerijoms derinti 2002 m. vasario 6 d. raštu Nr. 2-18-478. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 170 įvykdymo terminas atidėtas, galutinis variantas turi būti pateiktas Vyriausybei 2002 m. II ketvirtį.

2 priemonė. Paskirti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovą Rusijos Federacijoje.

Vykdydama šią priemonę, AB „Lietuvos geležinkeliai“ numatė savo atstovu Rusijos Federacijoje (Maskvoje) paskirti Rusijos pilietį. Dėl užsitęsusios užsienio piliečio įdarbinimo procedūros priemonę numatoma įvykdyti 2002 m. I ketvirtį (terminas atidėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 170).

3 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr.1493 ,,Dėl valstybės kelių infrastruktūros tobulinimo“ ir atitinkamų susisiekimo ministro įsakymų pakeitimo projektus.

Šia priemone siekiama supaprastinti nuostatas, pagal kurias degalinės ir prekybos objektai gali būti statomi prie automobilių kelių pagal rekomenduojamas šių objektų išdėstymo schemas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-04 nutarimu Nr.1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ šios priemonės (253 priemonė) įvykdymo terminas nukeltas į 2002 m. III ketvirtį.

4 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl nuostolingų geležinkelio linijų uždarymo projektą.

Vykdant šią priemonę 2001 m. birželio mėn. buvo parengtas ir pateiktas derinti atitinkamoms institucijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl nuostolingų geležinkelio linijų uždarymo“ projektas. Šiame projekte numatoma uždaryti tris geležinkelio linijas: Druskininkai – valstybės siena, Pabradė – valstybės siena, Didžiasalis – Adutiškis – valstybės siena. Užsienio reikalų ministerija pateikė pastabą, kad prieš priimant šį LR Vyriausybės nutarimą, būtina atlikti atitinkamus pakeitimus dviejuose tarptautiniuose susitarimuose: Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės 1994 m. vasario 25 d. laikinajame susitarime dėl abiejų valstybių piliečių kelionių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 18 d. susitarime dėl valstybės sienos perėjimo punktų. Įvertinę ilgas tarptautinių susitarimų pakeitimų procedūras (apie 1,5 metų), šią priemonę galėsime įvykdyti ne anksčiau kaip 2003 m. I ketvirčio pabaigoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 170 įvykdymo terminas atidėtas.

2 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt). Nacionalinė transporto plėtra. Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 147 tūkst. Lt, faktiškai gauta 145 tūkst. Lt.

Programos įgyvendinimui valstybės biudžeto lėšos panaudotos moksliniams-tiriamiesiems darbams finansuoti ir ministerijos darbuotojų kvalifikacijai kelti.

Atsižvelgiant ES rekomendacijas paspartinti transporto teisės aktų harmonizavimą su ACQUIS, buvo planuojami moksliniai-tiriamieji darbai, siekiant:

1. išanalizuoti keleivių vežimą visuomeniniu kelių transportu Lietuvoje, palyginti su ir ES šalimis ir pateikti strategijos projektą bei rekomendacijas, kaip tobulinti keleivių vežimo organizavimą bei suvienodinti privačių ir visuomeninių vežėjų konkurencijos sąlygas;

2. išanalizuoti transporto sistemos plėtrą Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, bei parengti siūlymus, dėl Lietuvos transporto sektoriaus integravimo į bendrą transporto paslaugų rinką.

Kitas svarbus klausimas, keliamas ES rekomendacijose, yra institucijų gebėjimų stiprinimas. Todėl dalis lėšų buvo skirta ministerijos darbuotojų kvalifikacijai kelti.

Programos tikslas. Plėtoti transporto infrastruktūros tinklą, tranzito paslaugas, tenkinti krovinių ir keleivių vežimo poreikius.

Programos uždavinys. Užtikrinti vežamų paslaugų kokybę ir integruotis į ES transporto tinklą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas.
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

1 priemonė. Rekonstruoti IXB transporto koridorių – automagistralės Vilnius–Klaipėda ruožus.

Priemonė priklauso Lietuvos greitkelių projektui. Pagal jį numatyta rekonstruoti Europos tinklo kelių atskirus ruožus. Projektas finansuojamas ES ISPA programos, kuri šiam projektui skyrė 65,5 mln. Eurų, bei Europos ir Šiaurės investicijų bankų paskolų lėšomis.

Kelias Vilnius – Klaipėda yra pagrindinis Lietuvos greitkelis (296,3 km). Eismo intensyvumas šiame kelyje pastoviai auga, didėja kelio apkrovimas. Numatyta atskiruose kelio ruožuose patobulinti kelio techninius parametrus, praplatinti ir sustiprinti dangos konstrukciją, rekonstruoti kai kurias sankryžas, tiltus bei viadukus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2001 m. buvo planuota rekonstruoti 50 km automagistralės, rekonstruota – 73,86 km kelio bei dvi vieno lygio sankryžos ir 11 viadukų. Tai užtikrins saugų ir patogų eismą. Tam buvo panaudota 43,81 mln. Lt (iš jų: 10,8 mln. Lt paskolų, 33,01 mln. Lt ISPA lėšų).

2001 metais Via Baltica magistralėje nutiesta 11 km Marijampolės aplinkkelio. Panaudota 32,0 mln. Lt (iš jų: 14,0 mln. Lt PHARE lėšų ir 18,0 mln. Lt Kelių fondo lėšų).

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

Tai kartu ir Eurointegracinė priemonė

2 priemonė. Išasfaltuoti valstybinės reikšmės kelius, jungiančius kaimus, gyvenvietes, miestelius su administracinių vienetų centrais pagal Žvyrkelių programą.

Lietuvoje yra 9500 km žvyrkelių, o tai sudaro apie 45% visų valstybinių kelių. Jų eksploatacija brangiai kainuoja, o tam tikrais metų laikotarpiais jie tampa sunkiai pravažiuojami, nesaugūs, transporto sukeliamos dulkės teršia aplinką. Pagal Lietuvos kelių (žvyrkelių) projektą planuojama iki 2004 m. padengti asfalto danga apie 630 km žvyrkelių 189 kelių ruožuose bei pavojingiausiuose eismo saugumo požiūriu vietose įdiegti eismo saugumo priemones. Projektas finansuojamas Europos ir Šiaurės investicijų bankų paskolų lėšomis.

2001 m. įvyko du tarptautiniai konkursai, pasirašytos dvejų metų trukmės sutartys. Darbai pradėti visuose ruožuose. Atlikti pagrindiniai darbai: žemės sankasos tvarkymas, pradėtas kelių pagrindo įrengimas. Kelyje Maišiagala-Nemenčinė nutiestas 4 km kelio ruožas.

Labai svarbus socialinis žvyrkelių asfaltavimo efektas, kadangi skirtingų rajonų gyventojai turi nevienodas susisiekimo sąlygas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. Kaip ir buvo planuota, 2001 metais šiam projektui įgyvendinti panaudota 20,8 mln. Lt (iš jų: 14,9 mln. Lt – paskolos lėšos, 5,9 mln. Lt – Kelių fondo lėšos).

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

3 priemonė. Rekonstruoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantines.

Šios priemonės įgyvendinimo tikslas – pagerinti uosto konkurencingumą tarp Baltijos jūros regiono uostų. Numatyta plėsti uosto infrastruktūrą, rekonstruoti uosto krantines, gilinti uosto akvatoriją, pasiekti, kad Klaipėdos jūrų uostas galėtų aptarnauti didelio tonažo laivus, didėtų krovinių srautai per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Projektas įgyvendinamas įmonės ir Europos investicijų banko paskolos lėšomis.

Baigtos rekonstruoti krantinės Nr.3, Nr101-104, kuriose statomi specializuoti birių trąšų ir skystų krovinių terminalai.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2001 metais buvo planuota rekonstruoti 0,5 km krantinių – rekonstruota 0,676 km. Krantinių rekonstrukcijai buvo numatyta 39,38 mln. Lt, iš jų 26,0 mln. Lt Europos investicijų banko paskola. Panaudota – 17,1 mln. Lt nuosavų lėšų. Europos investicijų banko paskola. nepanaudota dėl papildomos šio projekto ekspertizės.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

Tai kartu ir Eurointegracinė priemonė.

4 priemonė. Plėsti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto privažiuojamųjų geležinkelio kelių tinklą.

Privažiuojamieji geležinkeliai bei vidinis uosto geležinkelių tinklas turi atitikti išaugusius krovos pajėgumus. Prie naujų krantinių tiesiamos naujos geležinkelio atšakas. Geležinkelio kelius uosto teritorijoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija stato ir rekonstruoja nuosavomis lėšomis.

2001 m. nutiesta bei suremontuota 4,5 km geležinkelio kelių. Nutiestas geležinkelio kelias į UAB „Klaipėdos Smeltė“, tiesiamas privažiuojamas geležinkelio kelias į konsorciumą „Klaipėdos terminalas“. Dabar geležinkeliu atvežti į uostą kroviniai kraunami tiesiai į laivus. Projekto įgyvendinimas leis pagerinti verslo sąlygas ir uosto konkurencingumą tarp Baltijos jūros regiono uostų.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2001 metais buvo planuota nutiesti bei suremontuoti 4,5 km geležinkelio kelių –nutiesta bei suremontuota 4,5 km. Planuota ir panaudota 6,1 mln. Lt nuosavų lėšų.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

5 priemonė. Modernizuoti ir rekonstruoti geležinkelių infrastruktūrą tarptautiniuose transporto koridoriuose: rekonstruoti 20 km geležinkelio Šumskas – Klaipėda ir Kaišiadorys– Kybartai ruožuose.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ projektą „Kelių kapitalinis remontas IX Kretos transporto koridoriuje (IX B, D) Šumskas – Klaipėda ir Kaišiadorys – Kybartai“ nuo 1995 metų vykdo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Europos investicijų banko paskolų lėšomis ir įmonės nuosavomis lėšomis. Suremontuota 220,8 km geležinkelio kelio, liko suremontuoti 163,9 km kelio.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2001 metais planuota suremontuoti 20 km geležinkelio kelio, suremontuota 33 km. Šiuose ruožuose padidėjo traukinių važiavimo greitis, pagerėjo eismo saugumas. Tam 2001 metais planuota 19,76 mln. Lt, o panaudota – 31,56 mln. Lt (iš jų: 24,33 mln. Lt – paskolų lėšos ir 7,2 mln. Lt – nuosavos lėšos).

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

6 priemonė. Rekonstruoti įvažą į Vilniaus oro uostą, pagerinti susisiekimą tarp Vilniaus miesto infrastruktūros ir oro uosto.

Integruojantis į Europos Sąjungą išaugo Vilniaus tarptautinio oro uosto reikšmė. Didėja ir Jungtinės aviacijos reikalavimai tiek pačiam oro uostui, tiek ir jo prieigoms.

2001 m. Tarptautiniam Vilniaus oro uostui buvo skirta 1,0 mln. eurų iš Europos Sąjungos PHARE programos finansinė pagalba. Naudojant ją ir nuosavas lėšas, rekonstruotas įvažiavimas į Vilniaus oro uostą, pagerintas susisiekimas tarp Vilniaus miesto infrastruktūros ir oro uosto: rekonstruota Vaitkaus gatvė bei viadukas per geležinkelį Vilnius-Lyda

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2001-10-09 Vaitkaus gatvė ir viadukas per geležinkelį priduoti naudoti. Projekto įgyvendinimui planuota ir panaudota 7,46 mln. Lt.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

Tai kartu ir Eurointegracinė priemonė (Rekonstruoti Vilniaus oro uostą (3.4.5-P-A3).

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr.1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“, patvirtinus naują Vyriausybės programą, 2001 m. Strateginiame veiklos plane šiam uždaviniui įgyvendinti numatytos 4 priemonės buvo perkeltos vėlesniam laikotarpiui. Neįvykdytos priemonės:

1. Kruizinių laivų terminalo krantinės rekonstrukcija ir gilinimas iki 8,5 m gylio (733 m);

2. Krantinių Nr.5 ir 6 rekonstrukcija ir gilinimas iki 14 m gylio (410 m);

3.Kkrantinių Nr.101-104 rekonstrukcija ir gilinimas iki 12 m gylio (440 m);

4. Uosto akvatorijos gilinimas (1,5 mln. kub. m ).

3 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt). Keleivių vežimo gerinimas. Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 4913 tūkst. Lt, faktiškai gauta 4891 tūkst. Lt.

Programos tikslas. Užtikrinti keleivių saugų ir patogų vežimą naujais automobiliais.

Programos uždavinys: Užtikrinti savalaikį ir pilną atsiskaitymą už gautus kreditus, įsigyjant naujus autobusus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas. pastoviai kontroliuoti gautų biudžetinių lėšų panaudojimą pagal paskirtį.

Grąžinta 2001 metais planuota gražinti paskolos dalis ir palūkanos už gautus 1996 m. 37 „Hyundai“ ir 44 „Karosa“ autobusus.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

4 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt). Geležinkelio želdinių apsauga ir priežiūra (programą vykdė AB „Geležinkelio apsaugos želdiniai“). Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 2300 tūkst. Lt, faktiškai gauta 2300 tūkst. Lt.

Programos tikslas. Vykdyti specialias priežiūros priemones apsauginėje želdinių juostoje; kurti naujus sniego, vėjų ir išmetamų teršalų sulaikymo apsauginius želdinius geležinkelio juostoje, saugoti želdinius nuo savavališko kirtimo ir naikinimo.

Programos uždavinys. Tinkamai prižiūrėti geležinkelio juostoje apsauginius želdinius, inžinerinius įrenginius, siekiant išvengti avarijų, gaisrų ir kitų padarinių.

Šiam uždaviniui įgyvendinti buvo tinkamai prižiūrimi geležinkelio juostoje apsauginiai želdiniai. Atlikta gaisrų prevencija: mineralizuota (suarta) geležinkelio apsauginėje juostoje – 3260 km; avarijų prevencijai atlikta sanitarinių kirtimų – 2262,4 sąl.ha ir kitų priežiūros darbų – 709,72 sąl.ha.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. Išvengta avarijų geležinkelyje, gaisrų, negauta pretenzijų dėl bendrovės veiklos iš geležinkelio naudotojų. Pagal planuotus asignavimus buvo numatyta atlikti eksploatacijos priežiūros darbų 3071 sąl.ha plote. Faktiškai atlikta eksploatacijos priežiūros darbų 3071 sąl.ha plote. Iš jų: krūmų kirtimas atnaujinimui ir sanitarinis valymas: planuota – 1924,99 sąl.ha, faktiškai įvykdyta – 1924,99 sąl.ha; sanitariniai kirtimai: planuota – 574,48 sąl.ha, faktiškai įvykdyta – 574,48 sąl.ha; retinimo kirtimai: planuota – 473,73 sąl.ha, faktiškai įvykdyta – 473,73 sąl.ha; priešgaisrinės juostos mineralizavimas (arimas): planuota – 97,8 sąl.ha (3260 km), faktiškai įvykdyta – 97,8 sąl.ha (3260 km) .

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

5 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt). Skrydžių saugos užtikrinimas, incidentų civilinėje aviacijoje tyrimas ir prevencija. Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 60 tūkst. Lt, faktiškai gauta 39 tūkst. Lt.

Programos tikslas. Skrydžių saugos užtikrinimas, incidentų civilinėje aviacijoje tyrimas ir prevencija.

Programos uždavinys. Užtikrinti pilną ir objektyvų avarijų ir incidentų tyrimą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonėse buvo numatyta parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl civilinių orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo nuostatų patvirtinimo pakeitimo projektą.

Anksčiau galioję Civilinių orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo nuostatai buvo parengti pagal Čikagos Konvencijos 13-ojo priedo bei Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos dokumento 6920-AN/855-4 standartus ir rekomendacijas.

Šie nuostatai visiškai atitiko ES teisės aktų reikalavimams, išskyrus nuostatą, jog avarijas turi tirti nepriklausoma nuo civilinės aviacijos valdžios tyrimo grupė. Pastovios avarijų tyrimo grupės nebuvo. Tyrimo komisijos funkcionaliai buvo priklausomos nuo civilinės aviacijos valdžios. Civilinių orlaivių incidentus tyrė komisijos, skiriamos aviakompanijų, aviacijos įmonių ar organizacijų, kurioms priklauso orlaiviai, vadovai. Atskirais atvejais incidentą galėjo tirti Civilinės aviacijos inspekcijos komisija. Kadangi nebuvo užtikrintas tyrimo bešališkumas, reikėjo pataisyti galiojančius nuostatus. 2002-01-15 susisiekimo ministro įsakymu Nr.3-25 patvirtinti Civilinių orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo nuostatai, kurie visiškai atitinka ES reikalavimus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. Ištirta 1 avarija ir 5 incidentai.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais. Siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS.

6 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt). Vidaus vandens kelių priežiūra bei eksploatavimas ir mechanizmų išlaikymas (programą vykdė VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija“). Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 7620 tūkst.Lt, faktiškai gauta 7620 tūkst.Lt.

Programos tikslas. Upės laivybinio stovio palaikymas.

Programos uždavinys. Vidaus vandens kelių garantinių matmenų išlaikymas.

2001 metai buvo vidutinio vandeningumo. Vidaus vandens keliuose fizinė navigacija tęsiasi 290 parų, faktinė – 230 parų. Įmonė , vykdydama vidaus vandens kelių priežiūrą ir išlaikydama vidaus vandens kelių būklę pagal Europos Sąjungos reikalavimus, vykdė kelių priežiūros darbus. Per navigacijos laikotarpį, valant vagą, iškasta 1,2 mln. m ³grunto - išvalytos 34 seklumos, darbų apimtis sąmatinėmis kainomis 1689,1 tūkst. Lt. Vykdant vagos reguliavimo ir krantų tvirtinimo darbus, pastatyta 9 gruntinės būnos, suremontuota 14 gruntinių būnų, darbų apimtis sąmatinėmis kainomis 747,1 tūkst. litų. Per navigacijos laikotarpį įsisavinta 25 km naujų vandens kelių Nevėžyje, kur prasidėjo keleivinė-turistinė laivyba. Visą navigacijos laikotarpį buvo organizuota ir veikė paieškos – gelbėjimo tarnyba, tai užtikrino plaukiojančių laivų ir įgulos narių saugumą ekstremaliose sąlygose.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. Vidaus vandenų keliais buvo užtikrintos laivybos sąlygos plaukti laivams su grimzle 120 cm 60% navigacijos laiko arba 138 dienas, su grimzle 140 cm - 37% navigacijos laiko arba 85 dienas per navigaciją.

2001m.navigacijai buvo nustatyta ,kad visi eksploatuojami vidaus vandens keliai, kurie sudaro 87% visų vidaus vandens kelių, atitiktų Europos ekonominės bendrijos vidaus transporto komiteto reikalavimus. 2001 metais eksploatuoti vidaus vandens keliai, sudarantys 87% visų vidaus vandens kelių, atitiko Europos ekonominės bendrijos vidaus transporto komiteto dokumento TRANS/SC.3/144 reikalavimus .

7 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt). Keleivių vežimas geležinkeliais lengvatinėmis sąlygomis (programą vykdė AB „Lietuvos geležinkeliai“). Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 8200 tūkst.Lt, faktiškai gauta 8100 tūkst.Lt.

Programos tikslas. Padėti socialiai remtiniems Lietuvos Respublikos gyventojams.

Programos uždavinys. Vykdant LR transporto lengvatų įstatymą, vežti keleivius geležinkelio transportu lengvatinėmis sąlygomis.

Buvo siekiama sudaryti sąlygas įstatymų numatytoms, socialiai remtinų Lietuvos gyventojų grupėms važiuoti geležinkelių transportu, naudojantis 80 proc. ir 50 proc. nuolaidomis. Geležinkelio transportu keleiviai buvo vežami lengvatiniais tarifais pagal galiojančius įstatymus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2001 metais numatyta vežti 1 650,0 tūkst. keleivių, faktiškai vežta 1769,7 tūkst. keleivių lengvatinėmis sąlygomis, tai yra 119,7 tūkst. arba 7,3 proc. daugiau.

8 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt). Tarptautinio Vilniaus oro uosto labai svarbių asmenų salės išlaikymas (programą vykdė VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“). Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 118 tūkst.Lt, faktiškai gauta 114 tūkst.Lt.

Programos tikslas. Išlaikyti svarbių asmenų salę, kurioje aptarnaujami ypatingai svarbūs asmenys.

Programos uždavinys. Svarbių asmenų aptarnavimas , tarptautinių ryšių plėtimas.

Programai skirtos lėšos buvo panaudotos VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ VIP salės išlaikymo ir svečių aptarnavimo išlaidoms apmokėti. Atvykstančių (arba išvykstančių) į Vilniaus oro uostą aukšto rango Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių pareigūnų sąrašas patvirtintas Vyriausybės nutarimu.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2001 metais buvo numatyta aptarnauti 3000 labai svarbių asmenų, faktiškai aptarnauta – 4466 .

9 PROGRAMA

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt). Universaliųjų pašto paslaugų nuostolių dengimas (programą vykdė VĮ „Lietuvos paštas“). Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 2949 tūkst.Lt, faktiškai gauta 2949 tūkst.Lt.

Programos tikslas. Dengti universaliųjų pašto paslaugų Vyriausybės nustatytų didžiausių tarifų ir realių kainų skirtumą.

Programos uždavinys. Universaliųjų pašto paslaugų ir paslaugų, numatytų registruotosioms ir įvertintosioms pašto siuntoms, teikimas, nenutrūkstamai visiems paslaugų naudotojams, vienodomis sąlygomis, kiekvieną darbo dieną, ne mažiau kaip 5 dienas per savaitę visoje šalies teritorijoje, vienodais tarifais..

Rinkoje sparčiai daugėjant privačių struktūrų, kurios teikia pašto siuntų pristatymo paslaugas, kad vykdyti planines universaliųjų pašto paslaugų apimtis, buvo taikyta lanksti kainų politika įmonėms- stambiems klientams, pagal jų pageidavimą buvo centralizuota pašto siuntų apskaita Įmonės administracijoje. Daug dėmesio skirta rinkos tyrimui ir pašto paslaugų reklamai.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. Programos uždavinio įvykdymą nustato universaliųjų pašto siuntų skaičius. 2001 m. buvo planuota universaliųjų pašto siuntų – 35,6 mln., o faktiškai – 38,5 mln. siuntų, iš jų pašto siuntinių ne sunkesnių kaip 10 kg planuota - 152 tūkst. , faktiškai – 194 tūkst. , pašto siuntų, ne sunkesnių kaip 2 kg. planuota – 35,4 mln., faktiškai – 38,3 mln.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Lietuvai stojant į ES ir įsiliejant į bendrą transporto rinką bei nuolatos augant visuomenės mobilumui ir krovinių vežimui artimiausiu laikotarpiu bus skiriamas dėmesys prioritetinėms veiklos kryptims:

Infrastruktūros rekonstrukcijai ir modernizavimui. Siekiant sukurti modernią tarptautinės ir regioninės reikšmės transporto infrastruktūrą, kad jos techninė būklė atitiktų Europos Sąjungos standartus bei maksimaliai tenkintų transporto paslaugų vartotojų, ypač tranzitą vykdančių ūkio subjektų poreikius, numatoma: spartinti geležinkelių kapitalinį remontą, modernizuoti geležinkelio pasienio stotis bei telekomunikacijų, signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginius; rekonstruoti Klaipėdos jūrų uosto vartus ir įplauką, krantines, uosto geležinkelį, gilinti uosto akvatoriją; tęsti Greitkelių ir Žvyrkelių projektų įgyvendinimą. Akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ reformai. Toliau tęsiamas šiuolaikinės vadybos diegimas; geležinkelių infrastruktūros atskyrimas nuo operacinės veiklos; bendrovei nebūdingos veiklos atskyrimas ir perdavimas savivaldybėms; geležinkelių veiklai nereikalingo turto perdavimas Turto fondui.

Priemonių, didinančių eismo saugą ir mažinančių neigiamą poveikį gamtai, įgyvendinimui. Numatoma baigti tiesti Marijampolės–Kalvarijų aplinkkelį, pradėti statyti keturias dviejų lygių automobilių kelių sankryžas – dvi Marijampolės–Kalvarijų aplinkkelyje bei Panevėžio ir Kauno aplinkkeliuose.

Teisės aktų derinimui. Toliau bus derinami transporto teisės aktai su transporto acquis, ypač geležinkelio ir jūrų transporto srityje.

Valdymo tobulinimui ir institucijų stiprinimui. Siekiant užtikrinti kokybišką teisės aktų bei priemonių didinančių eismo saugą įgyvendinimą laiku, taip pat pasirengimą priimti ir efektyviai panaudoti artimoje ateityje išaugsiančią Europos Sąjungos finansinę paramą, bus tobulinamas transporto institucinis valdymas, stiprinant administracinius gebėjimus, ypač kontroliuojančių institucijų, diegiant transporto sistemos ir atskirų transporto šakų strateginio planavimo principus.

Įgyvendinant šias priemones bus išnaudoti esami privalumai - palanki tranzitui šalies geografinė padėtis, neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas, gerai išvystytas automobilių kelių tinklas. Stengiamasi išvengti pavojų dėl nepakankamai efektyvaus veiksmų koordinavimo su kaimyninėmis šalimis, plėtojant TINA tinklus.

Trūkumai:

- fiziškai susidėvėjusi geležinkelio infrastruktūra, pasenęs geležinkelio riedmenų parkas,nepakankamai išvystytas elektrifikuotų geležinkelio linijų tinklas;

- neracionali Lietuvos geležinkelių organizacinė struktūra (infrastruktūra neatskirta nuo komercinės (operacinės) veiklos, kas trukdo rinkos santykių plėtrą geležinkelių sektoriuje);

- Klaipėdos jūrų uosto įplaukos nepakankamas gylis;

- kai kurie didieji šalies miestai neturi apvažiavimo kelių, miestų gatvės nepritaikytos transporto intensyviam judėjimui, didelis avaringumo lygis automobilių keliuose.

Galimybės:

- rengiantis narystei ES harmonizuoti Lietuvos transporto sektoriaus teisines normas su tomis, kurios galioja ES;

- sukurti Kauno, Klaipėdos bei Vilniaus logistikos centrus ir juos integruoti į Baltijos jūros regiono transporto logistikos centrų tinklą.

SUSISIEKIMO MINISTERIJOS REGULIAVIMO SRITIES ĮMONIŲ 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS

VALSTYBINĖ KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI

Misija. Kelių transporto plėtros politikos įgyvendinimas pagal Europos Sąjungos (toliau – ES) reikalavimus, tenkinant krovinių ir keleivių vežimų poreikius vidaus ir tarptautinėje rinkoje.

Strateginiai tikslai. Tenkinti krovinių ir keleivių vežimų poreikius vidaus ir tarptautinėje rinkoje, užtikrinant tam tikrų sąlygų laikymąsi.

II. PROGRAMOS APRAŠYMAS

Nacionalinė kelių transporto plėtra, kontrolė ir priežiūra.

Programai „Nacionalinė kelių transporto plėtra, kontrolė ir priežiūra“ iš valstybės biudžeto numatyta skirti asignavimų 13481 tūkst. Lt, iš jų subsidijų vežėjams už su lengvata vežtus keleivius (remiantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu) pervedimui – 9000 tūkst. Lt. Faktiškai gauta ir panaudota iš viso 9997,5 tūkst. Lt, iš jų subsidijų pervedimui – 5568,4 tūkst. Lt.

Inspekcijos išlaikymui patvirtinti asignavimai – 4481 tūkst. Lt, panaudota – 4429,1 tūkst. Lt. arba 99 proc. Subsidijų vežėjams už keleivių pervežimą su lengvata pervedimui sąmatoje numatyta 9000 tūkst. Lt, išmokėta vežėjams jų pateiktų ataskaitų pagrindu – 5568,4 tūkst. Lt. Biudžeto asignavimai išnaudoti tik 62 proc., nes pagal galiojančią subsidijų pervedimo vežėjams tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 478, vežėjai pateikė Inspekcijai ataskaitas apie 2001 m. su lengvata vežtus keleivius už 2001 m. I – III ketvirčius (už 2001 m. IV ketvirtį vežėjai ataskaitas pateikė iki 2002 m. sausio 8 d.) ir subsidijos pervestos už I – III ketvirčius. Neišmokėtų vežėjams subsidijų pagal pateiktas ataskaitas nebuvo, t.y. paraiškos patenkintos 100 proc.

Tikslai

1. Įgyvendinti kelių transporto politiką bei vykdyti kontrolę.

2. Organizuoti ir licencijuoti keleivių ir krovinių vežimo verslą, užtikrinant vienodas konkurencijos sąlygas, formuoti leidimų išdavimo sistemą.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius

1 uždavinys. Analizuoti tarptautinių organizacijų teisės aktus ir standartus, rengti normatyvinę medžiagą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas.

Kauptos, atnaujintos, pritaikytos naujausios Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos taisyklės, Europos Sąjungos direktyvos ir kiti tarptautinės teisės aktai. Kurta kelių transporto priemonių atitikties įvertinimo sistema, kurta kelių transporto priemonių sudėtinių dalių tipo patvirtinimo sistema. Parengti šie teisės aktai:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 sausio 17 d. nutarimas Nr. 44 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo“.

2. Susisiekimo ministro 2001 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 130 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos“.

3. Susisiekimo ministro 2001 spalio 29 d. įsakymas Nr. 355 „Dėl susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo 11 dienos įsakymo Nr. 348 „Dėl kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių dokumentų tvirtinimo“ dalinio pakeitimo.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Eil. Nr.	Uždavinio vertinimo kriterijaus pavadinimas	Planas	Įvykdymas	%
1.	Išanalizuotų Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos taisyklių skaičius	33	33	100
2.	Išanalizuotų Europos Sąjungos direktyvų skaičius	208	222	107
3.	Parengtų teisės aktų projektų skaičius	30	16	53
4.	Kontroliuojamų tarpvalstybinių sutarčių skaičius	34	34	100
5.	Įvykusių mišrių tarpvalstybinių komisijų skaičius	15	17	113
6.	Kelių transporto priemonių tipo pripažinimo ir patvirtinimų skaičius	150	-	-
7.	Kelių transporto priemonių sudėtinių dalių tipo patvirtinimų skaičius	-	-	-

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Kelių transporto priemonių tipo pripažinimo ir patvirtinimų skaičius – 150.

Kelių transporto priemonių sudėtinių dalių tipo patvirtinimų skaičius.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys.

Priemonės “Kelių transporto priemonių tipo pripažinimo ir patvirtinimų skaičius” ir “Kelių transporto priemonių sudėtinių dalių tipo patvirtinimų skaičius” neįvykdyta dėl to, kad užduotis buvo planuojama 2000 m. pabaigoje, kai dar nebuvo patvirtinta transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarka (patvirtinta susisiekimo ministro 2001 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 130), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 44 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo“ nustatyta atitikties įvertinimo pradžia – nuo 2002 m. sausio 1 d. Inspekcija 2001 metais atliko paruošiamuosius darbus ir pasirengė vykdyti šią užduotį.

2 uždavinys. Kurti ir įgyvendinti vežėjų, vairuotojų, techninių apžiūrų valstybės kontrolės ir priežiūros sistemą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Atlikti techninio aptarnavimo centrų ir stočių, vairavimo mokyklų, kelių transporto priemonių kontroliniai patikrinimai.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Priemonės įvykdytos. Planuota patikrinti 323 techninio aptarnavimo centrus ir stotis, patikrinta 451. Planuota patikrinti 180 vairavimo mokyklų, patikrinta 204. Planuota patikrinti įmonių (vežėjų) – 250, patikrinta 426.

3 uždavinys – užtikrinti keleivių ir krovinių vežimo kelių transportu tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų vykdymą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vesta ir tobulinta išduotų licencijų, leidimų apskaita, kontrolė.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Eil. Nr.	Uždavinio vertinimo kriterijaus pavadinimas	Planas	Įvykdyta	%
1.	Išnagrinėta piliečių prašymų	23	25	108
2.	Techninio aptarnavimo centrų, techninio patarnavimo stočių patikrinimų skaičius	323	451	139
3.	Vairavimo mokyklų patikrinimų skaičius	180	204	113
4.	Atliktų užsienio šalių vežėjų patikrinimų skaičius	3000	3667	122
5.	Vairavimo mokyklų ekspertizių skaičius	120	120	100
6.	Egzaminuota keleivinio ir krovininio transporto vežėjų vadovų	300	233	77
7.	Patikrinta įmonių (vežėjų)	250	426	170
8.	Patikrintų transporto priemonių skaičius	15000	12896	86
9.	Nagrinėjamų administracinių bylų, aktų skaičius	2200	2438	110
10.	Egzaminą laikiusių vairuotojų, vežančių pavojingus krovinius skaičius	1500	1486	99
11.	Vairavimo mokykloms išduotų pažymėjimų skaičius	60	78	130
12.	Techninio aptarnavimo centrų kontrolierių ir ekspertų egzaminavimas	60	101	168
13.	Išduotų leidimų skaičius	350000	404696	115
14.	Išduotų licencijų skaičius	1300	743	57
15.	Išduotų licencijos kortelių skaičius	5400	8441	156
16.	Atliktų finansinių operacijų kiekis	1400	1575	112
17.	Paskirta baudų (tūkst. Lt)	160	166	102
18.	Gauta raštų	2400	2272	95
19.	Surinkta valstybės rinkliavos (mln. Lt)	6,4	8,4	131

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

Egzaminuota keleivinio ir krovininio transporto vežėjų vadovų.

Patikrintų transporto priemonių skaičius.

Egzaminą laikiusių vairuotojų, vežančių pavojingus krovinius skaičius.

Išduotų licencijų skaičius.

Gauta raštų.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys:

Priemonės “Egzaminuota keleivinio ir krovininio transporto vežėjų vadovų” ir “Egzaminą laikiusių vairuotojų, vežančių pavojingus krovinius skaičius” neįvykdytos dėl to, kad Inspekcijos Vairuotojų mokymo skyrius 2001 metais negavo tiek prašymų, kiek planavo, t.y. Inspekcija šių rodiklių įvykdymui įtakos daryti negalėjo. Priemonė „Patikrintų transporto priemonių skaičius“ neįvykdyta dėl to, kad Inspekcija be programoje planuotų užduočių turėjo vykdyti kitas, programoje nenumatytas, bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas Inspekcijai privalomas užduotis (tikrinami vežėjai dėl kompensacijų už su lengvata vežtus keleivius išmokėjimo – atlikti 6 patikrinimai, kurie darboimlūs ir pagal savo reikšmingumą yra svarbūs, taip pat Susisiekimo ministerijos nurodymu tikrino įmones (vežėjus), turinčias 4 ir daugiau „žalesnių ir saugių“ automobilių – patikrinta 254 įmonės (vežėjai), siekiančios gauti Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) leidimus, šie tikrinimai taip pat darboimlesni už atliekamus transporto priemonių patikrinimus keliuose ar muitinių postuose). Priemonės “Išduotų licencijų skaičius” ir ”Gauta raštų” neįvykdytos dėl to, kad Inspekcija 2001 metais negavo tiek prašymų išduoti licencijas ir negavo numatytų programoje raštų kiekio , t.y. Inspekcija šių rodiklių vykdymui įtakos daryti negalėjo.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Institucijos tikslas – efektyviai valdyti keleivių ir krovinių pervežimų sistemą bei sukurti geras sąlygas laisvam keleivių ir krovinių judėjimui, sudaryti prielaidas šalies vežėjų integracijai į Europos Sąjungą, taip pat įgyvendinti kelių eismo saugumo priemones ir gerinti kelių eismo saugumą šalyje.

Programos tikslai:

1. Įgyvendinti kelių transporto politiką, eismo saugumo priemones, vykdyti kontrolę ir

priežiūrą.

2. Užtikrinti keleivių ir krovinių vežimo kelių transportu tarptautinių sutarčių, kitų teisės

aktų vykdymą.

VALSTYBINĖS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Atlikti visų plaukiojančių priemonių techninę priežiūrą ir registraciją bei jų kontrolę, užtikrinti jų saugumą.

Strateginis tikslas: Vidaus vandenimis plaukiojančių transporto priemonių saugaus plaukiojimo užtikrinimas.

II. PROGRAMOS APRAŠYMAS:

Lietuvos Respublikos teisės aktų įgyvendinimo vidaus vandenų transporto srityje kontrolė.

Programai įvykdyti buvo skirta 734.0 tūkst. Lt. Gauta 572.0 tūkst. Lt.

Tikslas: Vidaus vandens transporto saugaus plaukiojimo užtikrinimas.

Uždavinys: Organizuoti ir vykdyti valstybinę vidaus vandenų laivų ir kitų plaukiojančių objektų ir stacionarinių įrenginių registraciją, kontrolę ir užtikrinti saugią laivybą LR ir tarptautiniuose vidaus vandenyse.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Paruošta eilė teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą LR ir tarptautiniuose vidaus vandenyse.

Organizuotas teisės aktų vidaus vandenų transporto srityje reikalavimų taikymas.

Reguliuota laivų ir kitų vidaus vandenų transporto priemonių eksploatacija ir remontas.

Atlikta vidaus vandens kelių būklės kontrolė, nagrinėti laivų avariniai atvejai.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Gauti rezultatai atitinka rezultatus, numatytus strateginiame veiklos plane. Priemonių planas 2001m. įvykdytas.

Planuota atlikti vidaus vandenyse plaukiojančių laivų registraciją,

techninę priežiūrą, kontrolę ir faktiškai atlikta vidaus vandenyse plau-

kiojančių laivų registracija, techninė priežiūra, kontrolė. - 215 vnt.,

Planuota išduoti ir faktiškai išduoti laivų dokumentai - 275 vnt.

Planuota atlikti laivavedžių atestaciją ir išduoti kvalifikacinius doku-

mentus ir faktiškai atlikta laivavedžių atestacija ir išduoti kvalifikaciniai

dokumentai - 230 vnt.,

Planuota atlikti ir faktiškai atlikta vidaus vandenų kelių parametrų

kontrolė - 9 mėn.,

Atlikta mažųjų pramoginių ir sportinių laivų registracija, dokumentų iš-

davimas, techninė priežiūra, pramoginių laivų laivavedžių egzaminavimas

ir kvalifikacinių liudijimų išdavimas.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Inspekcijos darbuotojai dalyvaus komisijų, susijusių su vandens transporto saugaus plaukiojimo užtikrinimu, darbe.

Pagal pateiktas paraiškas, visiems laivams atliks technines apžiūras ir bandymus.

Kaups, apdoros ir analizuos laivų registracijos ir techninės priežiūros duomenis, kuriais naudojasi atsakant į valstybinių institucijų užklausimus.

Teiks konsultacijas laivų savininkams projektų derinimo, statybos, rekonstrukcijos ir remonto priežiūros klausimais.

Vykdys registraciją, techninę priežiūrą, egzaminavimą ir išduos atitinkamus kvalifikacinius dokumentus.

VALSTYBINĖS GELEŽINKELIO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Lietuvos geležinkelių eismo saugumo valstybinė priežiūra ir kontrolė.

Strateginis tikslas: Geležinkelių transporto darbo efektyvumo gerinimas, užtikrinant saugų traukinių eismą.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Geležinkelių saugaus eismo užtikrinimas.

Programos vykdymui patvirtinta 293 tūkst. Lt, skirta – 291,3 tūkst. Lt.

Tikslas: Vykdyti geležinkelių saugaus eismo nuolatinę priežiūrą ir kontrolę.

Uždavinys: Kontroliuoti, kaip juridiniai, fiziniai asmenys laikosi LR galiojančių įstatymų, tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių geležinkelio transporto eismo saugumą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vykdyti geležinkelių infrastruktūros, riedmenų, konteinerių techninę priežiūrą bei kontroliuoti jų atitikimą Techninio geležinkelių naudojimo nuostatams.

Programos uždavinio įgyvendinimas buvo vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintomis Pagrindinėmis Lietuvos geležinkelių transporto eismo saugumo gerinimo kryptimis. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo tikrinama, kaip AB ,,Lietuvos geležinkeliai” ir kitos įmonės , kurios dalyvauja krovinių pervežimo procese geležinkelių transporte, vykdo Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų reikalavimus. Dalyvauta AB ,,Lietuvos geležinkeliai” struktūrinių padalinių kompleksinių techninių revizijų darbe. Atlikti kompleksiniai traukinių eismo organizavimo pramonės įmonių privažiuojamuosiuose keliuose patikrinimai. Dalyvauta komisijų darbe priimant geležinkelio objektus į eksploataciją. Dalyvauta rengiant norminę techninę dokumentaciją, reglamentuojančią traukinių eismo saugumą, bei teiktos techninės išvados rengtiems teisės aktams, reglamentuojantiems geležinkelių veiklą. Nustatyta tvarka dalyvauta eismo įvykių tyrime.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Strateginiuose veiklos planuose buvo planuota atlikti 500 geležinkelio įmonių bei struktūrinių padalinių patikrinimų - atlikta 500 patikrinimų; buvo planuota atestuoti 450 eismo darbuotojų, atestuota 350; buvo planuota atestuoti 650 krovinių krovimo vadovų – atestuota 570.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Neatestuota 100 eismo darbuotojų ir 80 krovinių krovimo vadovų.

Uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys - dauguma įmonių nutraukė savo veiklą, dėl to sumažėjo eismo darbuotojų skaičius bei pakrovos darbų apimtys.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

LR geležinkelių transporto eismo saugumo programa yra tiesiogiai susijusi su strateginiu geležinkelių transporto sistemos pasiruošimo planu integruojantis į ES.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 599 ,,Dėl Lietuvos geležinkelio transporto reformos nuostatų ir pagrindinių krypčių patvirtinimo numatytas Valstybinės geležinkelio inspekcijos pertvarkymas, numatant, kad jai pavedamos esamos funkcijos ir priskiriamos šios geležinkelio transporto paslaugų rinkos priežiūros funkcijos: licencijų ūkio subjektams geležinkelio transporto paslaugų išdavimas, saugumo sertifikatų geležinkelio įmonėms išdavimas, geležinkelio infrastruktūros paslaugų teikimo priežiūra, ginčų tarp vežėjų ir infrastruktūros valdytojo nagrinėjimas, išvadų apie ginčus ir pretenzijas teikimas atitinkamoms valdžios institucijoms.

TRANSPORTO INVESTICIJŲ DIREKCIJA

I. MISIJA, STRATEGINIS TIKSLAS:

Misija: Pasiekti, kad Lietuvos transporto infrastruktūros plėtros projektai būtų įtraukti į pirmiausia plėtotinų bendro intereso projektų sąrašą ir kad skirti finansiniai resursai (ISPA, Phare, IFI, Biudžetas) būtų tinkamai panaudoti.

Strateginis tikslas: Siekti, kad Lietuvos transporto infrastruktūros plėtojimo projektai, įtraukti į Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programą (Nacionalinę Acquis programą) būtų efektyviai įgyvendinti.

II. PROGRAMOS APRAŠYMAS:

Transporto infrastruktūros, kelių, geležinkelių, oro, vandens transporto monitoringas.

Šios programos įgyvendinimui iš valstybės biudžeto buvo patvirtinta 274 tūkst.Lt, faktiškai skirta – 273,7 tūkst.Lt.

Programos tikslas: Parengti pasiūlymus ES finansinio mechanizmo ISPA, Phare programos ir VIP finansavimui ir siekti, kad projektai būtų įgyvendinami pagal pasirašytus Finansinius memorandumus.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Uždavinys: Užtikrinti ISPA (vidutiniškai 25 mln. kasmet), Phare remiamų projektų parengimą, atlikti nepertraukiamą VIP transporto projektų iš visų finansavimo šaltinių įgyvendinimo monitoringą, parengti reguliarią informaciją daugiašaliam bendro intereso projektų (TINA tinklo) įgyvendinimo koordinavimui.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

(1) 246 priemonė “Įvertinti buvusias investicijas ir tikslinti Lietuvos nacionalinę transporto plėtros strategiją, siekiant maksimalios finansinės pagalbos iš ES paramos fondų ir numatant jų poreikį” – ISPA transporto strategija buvo parengta kartu su Susisiekimo ministerija, vadovaujantis TINA proceso išvadomis apie numatomą investicijų poreikį transeuropinių tinklų plėtrai Lietuvos teritorijoje, ir patvirtinta 2000 m. 2001 m. buvo įgyvendinamos ISPA strategijoje numatytos transporto investicinės priemonės, gaunant maksimalius ES (ISPA finansinės paramos) įsipareigojimus (vidut. 25 mln. eurų kasmet) EK pritartiems projektams, ir buvo parengtos naujos paraiškos (3) EK ISPA paramai gauti. Šios priemonės vykdymo poveikis yra labai reikšmingas, nes EK pabrėžia, jog šalių kandidačių sugebėjimai parengti projektus ir vėliau juos tinkamai įgyvendinti pagal Finansinius memorandumus taps kriterijais gauti kitų ES fondų (Regioninio, Struktūrinių, Sanglaudos) paramą. 2003 – 2004 metų ISPA programos įsipareigojimų vykdymas, t. y. įvykdytų mokėjimų dydis, bus kriterijus, kokio dydžio paramą iš minėtų fondų skirti transportui, Lietuvai tapus ES nare. Ryšys su Vyriausybės veiklos 1 – uoju prioritetu – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES Acquis yra tiesioginis. ISPA finansinis instrumentas yra Sanglaudos fondo prototipas, todėl ISPA paramos gavimas ir projektų, kofinansuojamų iš ISPA paramos, tinkamas administravimas yra tiesioginis pasirengimas siekti ES Sanglaudos paramos dideliems transporto infrastruktūros projektams Lietuvoje įgyvendinti.

(2) 278 priemonė “Rekonstruoti įvažą į Vilniaus oro uostą, pagerinti susisiekimą tarp Vilniaus miesto infrastruktūros ir oro uosto” – TID atliko Phare LI9807.02 projekto “Saugumo priemonių pagerinimas privažiavimo kelyje į Vilniaus oro uostą” Įgyvendinančios tarnybos funkcijas Susisiekimo ministerijos pavedimu. ES parama iš 1998 m. Nacionalinės Phare programos Lietuvai sudarė 1 mln. eurų, ir VĮ “Vilniaus tarptautinis oro uostas” skyrė – 79,955 tūkst. eurų projektui įgyvendinti. 2001 m. spalio 1 d. buvo baigti projekto darbai. Buvo rekonstruota pagrindinio privažiavimo į Vilniaus tarptautinį oro uostą 280 m ilgio ir 15 m pločio Vaitkaus gatvė nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės iki pagrindinės Vilniaus oro uosto aikštės, pastatytas naujas 22,86 m pločio ir 49,10 m ilgio viadukas Vaitkaus gatvėje per geležinkelį Vilnius – Lyda. Projektas buvo įgyvendintas Finansavimo Memorandumo nustatytais terminais. (3) 524 priemonė “Suderinti šiuo metu naudojamas ISPA projektų rengimo, valdymo ir įgyvendinimo, sutarčių sudarymo, finansinės kontrolės procedūras su Europos Bendrijų Komisijos keliamais reikalavimais” 2001 m. TID intensyviai rengėsi išplėstinės decentralizuotos įgyvendinimo sistemos (EDIS sistemos) įgyvendinimui: parengta Finansavimo sutartis su Finansų ministerijos Nacionaliniu fondu; parengtos Funkcijų pasidalijimo su naudos gavėjais, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir AB “Lietuvos geležinkeliai”, sutartys; ISPA projektų įgyvendinimo procedūrų vadovas; aprašyta ISPA transporto projektų įgyvendinančios institucijos darbo sistema. Dokumentai pateikti EK audito pirminiam vertinimui.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

(1) 3.4.5 – P - A3 priemonė – Rekonstruoti Vilniaus oro uostą: TID atliko Phare LI9807.02 projekto “Saugumo priemonių pagerinimas privažiavimo kelyje į Vilniaus oro uostą” Įgyvendinančios tarnybos funkcijas Susisiekimo ministerijos pavedimu. ES parama iš 1998 m. Nacionalinės Phare programos Lietuvai sudarė 1 mln. eurų, ir VĮ “Vilniaus tarptautinis oro uostas” skyrė – 79 955 eurų projektui įgyvendinti. 2001 m. spalio 1 d. buvo baigti projekto darbai. Projektas buvo įgyvendintas Finansavimo Memorandumo nustatytais terminais.

(2) 3.4.5 – P – A19 priemonė – Rekonstruoti I transporto koridorių (Via Baltica): TID atliko Phare LI9807.01 projekto “Kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai ruožas 58.40 – 80.88 km.I dalis: 58.40 – 69.28 km (Marijampolės aplinkkelis)” Įgyvendinančios tarnybos funkcijas Susisiekimo ministerijos pavedimu. ES parama iš 1998 m. Nacionalinės Phare programos Lietuvai sudarė 2,5 mln. eurų. Projektas buvo įgyvendintas Finansavimo Memorandumo nustatytais terminais. Atliekant ISPA įgyvendinančios institucijos funkcijas, gauti EK ISPA įsipareigojimai (11,6 mln. eurų) finansuoti šio koridoriaus projektus ir sudaryta 1 rangos sutartis (9,6 mln. eurų), kofinansuojant dalį iš ISPA paramos.

(3) 3.4.5 – P – A32 priemonė – Rekonstruoti IXB automobilių kelių transporto koridorių: atliekant ISPA įgyvendinančios institucijos funkcijas, 2001 m. baigti darbai “Dangos sustiprinimas ir sankryžų rekonstravimas kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda atskiruose ruožuose” (13,6 mln. eurų) pagal sutartį Nr.1. Visos šios priemonės siejasi su Vyriausybės veiklos 1 – uoju prioritetu – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES Acquis.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Transporto investicijų direkcijos vykdomos programos rezultatai už 2001 m. yra šie:

(1) 2001 m. buvo pateiktos 3 paraiškos ISPA finansavimui (27,5 mln. eurų), dviems iš jų gauti EK įsipareigojimai. EK ISPA įsipareigojimai sudaro 2000 m. – 34 mln.eurų ir 2001 m. - 14,5 mln. eurų. Tokiu būdu užtikrinamas 1.1 vertinimo kriterijaus (Savalaikis paraiškos(ų) parengimas ISPA finansavimui vidutiniškai 25 mln. eurų sumai kasmet – numatyta 100%) vykdymas 100%.

(2) 2001 m. buvo pasirengta rangos sutarčių įteisinimui ir, pravedus konkursus, įteisintos 4 rangų ir paslaugų sutartys už 29,6 mln. eurų. Kadangi iš anksto tiksliai nustatyti numatomų pasirašyti sutarčių vertes yra sunku, laikome, jog 1.2 Vertinimo kriterijus (Įteisintos darbų atlikimo sutartys (vnt./vertė mln. eurų – numatyta 4/30,2)) įvykdytas.

(3) 1.3 vertinimo kriterijus (Ataskaitų pateikimas Jungtiniam priežiūros komitetui (vnt. – numatyta 4)) įvykdytas, nes TID pateikė 8 ataskaitas apie ISPA/Phare projektų įgyvendinimą Jungtiniam vertinimo komitetui.

(4) 1.4 vertinimo kriterijus (VIP programos įgyvendinimo priežiūros ataskaitos (vnt. – 12)) įvykdytas: TID paruošė ir pateikė 12 mėnesinių ir metinę už 2001 m. VIP transporto projektų monitoringo ataskaitas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Šio uždavinio priemonės yra įvykdytos.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

TID artimiausio laikotarpio (1 – 2 m.) prioritetai būtų šie:

(1) Parengti ISPA laikotarpio transporto plėtros strategijos patikslinimą;

(2) parengti paraiškas užsitikrinti Techninę pagalbą 2003 – 2004 m., kad parengti didelį projektų, tinkamų finansuoti iš ES paramos fondų, srautą;

(3) pasirengti vykdyti ISPA (ir kitų EK finansinių instrumentų remiamų) investicinių projektų/priemonių įgyvendinančios institucijos funkcijas pagal išplėstinės decentralizuotos įgyvendinimo sistemos (EDIS) reikalavimus;

(4) parengti Europos standarto geležinkelio projekto privalomuosius dokumentus projektavimui.

Labai svarbus išorės veiksnys, galintis turėti įtakos įgyvendinti numatytus artimiausio laikotarpio prioritetus, yra tarpinių sprendimų priėmimo būtinumas aukštame lygyje.

Vidiniai veiksniai, kurie galėtų turėti neigiamą įtaką įgyvendinant artimiausio laikotarpio prioritetus, būtų riboti žmogiškieji ir finansiniai resursai, turint omenyje labai išaugsiantį administruojamų projektų, kofinansuojamų ES, skaičių. Taip pat paminėtume TID numatomus skirti naujus uždavinius (vykdyti pasienio punktų statybos užsakovo funkcijas).

CIVILINĖS AVIACIJOS ADMINISTRACIJA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Sukurti ir užtikrinti efektyvią civilinės aviacijos valstybinio valdymo ir skrydžių saugos bei aviacinio saugumo priežiūros sistemą.

Strateginiai tikslai: 1. Valstybinės civilinės aviacijos politikos įgyvendinimas;

2. Valstybinė civilinės aviacijos priežiūra ir kontrolė.

II. PROGRAMOS APRAŠYMAS:

14. Oro uostų, vežėjų ir orlaivių naudotojų techninės priežiūros ir aviacinio saugumo užtikrinimas.

Šiai programai įgyvendinti buvo skirta 3921 tūkst. Lt. valstybės biudžeto lėšų, faktiškai gauta 1811 tūkst. Lt.

Programos tikslai:

1. Užtikrinti civilinės aviacijos saugumą, vadovaujantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – ICAO) ir Europos civilinės aviacijos konferencijos (toliau - ECAC) standartais ir rekomendacijomis;

2. Vykdyti civilinės aviacijos administravimą pagal Europos Sąjungos direktyvas ir reglamentus.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

1 uždavinys. Vykdyti nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą pagal ICAO ir ECAC rekomendacijas.

Pirmajam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Siekiant užtikrinti civilinės aviacijos saugumą Lietuvoje pagal ICAO standartus ir rekomenduojamą praktiką, vykdoma Lietuvos Respublikos nacionalinė civilinės aviacijos saugumo programa. Tam sudaryta Nacionalinė civilinės aviacijos saugumo komisija, patvirtinti jos nuostatai. Patvirtintos civilinės aviacijos įmonių (tarptautinių oro uostų ir vežėjų) aviacijos saugumo programos. Patvirtintas Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos saugumo mokymo reglamentas, civilinės aviacijos įmonių saugumo mokymo programos. Nuolat prižiūrima, kaip civilinės aviacijos įmonėse taikomos saugumo priemonės ir procedūros saugumui užtikrinti, kontroliuojama, ar jos atitinka Nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą ir tarptautinius standartus bei rekomenduojamą praktiką. Parengtas vienas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Civilinės aviacijos administracija buvo įsteigta ir pradėjo veikti nuo 2001 m. liepos 2 d. Per antrąjį 2001 m. pusmetį įstaiga įgyvendino ir įvykdė visas priemones civilinės aviacijos saugumui užtikrinti, numatytas strateginiame veiklos plane. Buvo užtikrinta civilinės aviacijos ir oro susisiekimo priežiūra bei saugumas, t.y. per 2001 m. Lietuvoje neįvyko nė vieno teroristinio išpuolio.

2 uždavinys. Vykdyti civilinės aviacijos administravimą pagal Europos Sąjungos direktyvas ir reglamentus.

Antrajam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Įgyvendindama šią programą, Civilinės aviacijos administracija parengė 11 teisės aktų projektų. Visi jie suderinti su Europos teise, atitinka ES direktyvas ir reglamentus. Parengti ir rengiami civilinę aviaciją reglamentuojantys teisės aktai yra pagrindas siekiant užtikrinti saugų, ekonomišką ir veiksmingą oro susisiekimą. Programa buvo iki galo įvykdyta ir veiksminga - užtikrinta oro susisiekimo priežiūra, sureguliuotas civilinės aviacijos valdymas.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Civilinės aviacijos administracija (toliau – CAA) rengė teisės aktų, reglamentuojančių civilinės aviacijos veiklą, projektus. Buvo nuolat tikrinamos civilinės aviacijos įmonės, techninės priežiūros įmonės ir organizacijos, mokymo organizacijos, rengiančios civilinės aviacijos specialistus, ir CAA įgaliotieji egzaminuotojai, prižiūrima bendroji aviacija. Kontroliuota, kaip teikiamos oro eismo paslaugos ir oro navigacijos informacija.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Buvo parengta 20 teisės aktų, reglamentuojančių civilinės aviacijos veiklą, projektų.

Patikrintas 69 oro eismo paslaugų teikimo įrenginių atitikimas pagal specialiuosius reikalavimus ir leista juos naudoti; suderinta 189 objektų statyba ir pateiktos žymėjimo dienos ženklais ir žiburiais sąlygos; dalyvauta komisijų darbe pripažįstant tinkamais naudoti po rekonstrukcijos Kauno aerodromo kilimo ir tūpimo taką bei jo signalinius žiburius.

Patikrintos ir įvertintos pretendentų teorinės žinios bei praktiniai gebėjimai ir išduotos 147 civilinės aviacijos specialisto (toliau – CAS) licencijos, 491 CAS suteiktos naujos kvalifikacijos, pratęstos 627 CAS licencijos, įvertinta 160 užsienio piliečių CAS licencijų ir išduoti pripažinimo dokumentai; parengta ir patvirtinta metodinė literatūra skrydžio egzaminuotojams, 6 CAS rengimo programos, teorijos ir skrydžio egzaminų normatyvai, 15 egzaminų testų.

Įvertintos 1142 CAS medicinos ekspertizės ir 1126 CAS išduoti sveikatos pažymėjimai, atnaujinti 3 CAS egzaminavimo klausimynai, dalyvauta rengiant aviacijos medicinos ekspertizių taisykles.

Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre įregistruoti 43 orlaiviai, 46 orlaiviai išregistruoti; nustačius, kad tinka naudoti - 360 orlaivių pratęstas Tinkamumo skraidyti pažymėjimų (toliau – TSP) galiojimo laikas, 35 orlaiviams išduoti eksporto TSP, 11 orlaivių nustatyti neatitikimai pagal tinkamumo skraidyti reikalavimus ir jiems neišduoti/nepratęsti TSP. Patikrintos 6 užsienio šalių organizacijos, joms leista atlikti LR civilinių orlaivių registre įregistruotų orlaivių techninės priežiūros darbus, inspektuota 14 patvirtintų techninės priežiūros organizacijų, patikrinta Aviacijos instituto lėktuvų techninė priežiūra. Inspektuota aviacijos gamykla, aeroklubai, patikrinti orlaiviai perone. Patikrinti ir patvirtinti Lietuvos aviakompanijų orlaivių minimalios įrangos sąrašai, orlaivių techninės priežiūros programos.

Atlikti 7 aviakompanijų sertifikaciniai patikrinimai, 24 patikrinimai perone, 35 tikrinimai skrendant maršrutu, 66 kvalifikaciniai tikrinimai skrydyje, patikrinta vežėjų 15 bazinių objektų. Patikrinti ir patvirtinti 8 Skrydžių vykdymo vadovai, išduoti 4 Vežėjų pažymėjimų veiklos nuostatų pakeitimai. Organizuotas ir atliktas pavojingų krovinių gabenimo mokymas aviakompanijose, tikrinta kaip aviakompanijos gabena pavojingus krovinius ir kaip jie saugomi oro uostuose. Patikrintas 16 aeroklubų ir 3 oreivių draugijų pasirengimas skrydžių sezonui; atlikta 7 parodomųjų renginių ir varžybų skrydžių saugos priežiūra ir kontrolė, organizuoti bendrosios paskirties aviacijos vadovų mokymo kursai, akrobatinio skraidymo instruktorių praktinis seminaras. Atliktas 1 incidento tyrimas, dalyvauta tiriant 4 avarijas.

2001 m. programa iki galo įvykdyta. Buvo prižiūrima ir tikrinama civilinės aviacijos įstaigų ir organizacijų veikla, užtikrintas jos saugumas, sureguliuotas civilinės aviacijos valdymas. Visos priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti buvo visiškai įvykdytos. Tai liudija ICAO Skrydžių saugos priežiūros auditas, kuris buvo atliktas 2001 m. spalio mėnesį. Audito rezultatas: iš 1999 metais nustatytos 41 pastabos Lietuvos civilinei aviacijai buvo patvirtinta, kad 38 pastabos ištaisytos.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Civilinės aviacijos administracijos programa yra nuolatinė. Todėl ir artimiausiais metais bus siekiama užtikrinti civilinės aviacijos valstybinį valdymą, atliekant skrydžių saugos ir aviacinio saugumo priežiūrą ir kontrolę. Toliau bus kuriama teisinė bazė ir techniniai standartai, atitinkantys Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau - ICAO), Jungtinės aviacijos administracijos (toliau - JAA) ir Europos Sąjungos reikalavimus.

Lietuvos Respublika, būdama ICAO, Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAC) nare ir kandidate į JAA nares, prisiima įsipareigojimus šioms organizacijoms laikytis jų rekomendacijų įgyvendinant pagrindinį tarptautinės civilinės aviacijos tikslą – užtikrinti saugaus, ekonomiško ir veiksmingo oro transporto plėtrą. Siekdama narystės Europos Sąjungoje, Lietuva kartu siekia integruoti šalies civilinę aviaciją į liberalią Europos valstybių oro erdvę. Lietuva yra suderinusi Bendrąjį daugiašalį tarptautinį aviacijos susitarimą – įsijungti į liberalizuotą Europos valstybių oro erdvę - ir yra pasirašiusi pereinamojo laikotarpio protokolo projektą.

Siekiant užtikrinti šalies civilinės aviacijos efektyvų valstybinį valdymą pagal tarptautinius reikalavimus, 2001 m. liepos 2 dieną buvo įsteigta Civilinės aviacijos administracija. CAA įgyvendina civilinės aviacijos plėtros strategiją ir teikia Susisiekimo ministerijai siūlymus rengiant civilinės aviacijos plėtros programas. Personalą, atliekantį valstybinę civilinės aviacijos priežiūrą, turi sudaryti aukščiausios kvalifikacijos civilinės aviacijos specialistai, kuriems būtina nuolat palaikyti ir tobulinti savo kvalifikaciją. Jų darbo apmokėjimas turi būti ne žemesnio lygio, negu gamyboje dirbančių atitinkamų specialistų darbo apmokėjimas. CAA specialistų kvalifikacijai palaikyti ir atitinkamai darbui apmokėti šiuo metu nėra pakankamai lėšų ir teisinių sąlygų.

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI

Misija:

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija yra pagrindinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucija, formuojanti valstybinę švietimo, mokslo ir studijų politiką. Jausdama atsakomybę dabarties visuomenei už ateities kartas, ministerija siekia visuomeninio susitarimo su įvairiomis interesų grupėmis.

Pasinaudodama visa galima ekspertize bei nuolat gilinama kompetencija, ministerija kuria įstatyminę bazę, yra atsakinga už procesus ir rezultatus, kurie:

formuoja ugdymuisi palankias visuomenės nuostatas ir sudarančias sąlygas visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi besikeičiančioje demokratinėje visuomenėje;

užtikrina visoms visuomenės grupėms lygias teises įgyti poreikius ir galimybes atitinkantį išsilavinimą;

garantuoja švietimo ir studijų kokybę, atitinkančią Europos Sąjungos standartus bei paremtą tautos tradicijomis, pasaulio patirtimi ir naujausiomis technologijomis;

skatina mokslo raidą, lemiančią Lietuvos ūkio technologijos pažangą;

laiduoja darniai veikiančią švietimo, studijų ir mokslo infrastruktūrą.

Strateginiai tikslai:

Plėtoti darnią, mokymąsi visą gyvenimą užtikrinančią švietimo sistemą.

Vykdyti Europos Sąjungai adekvačią, pagrįstą valstybės švietimo politiką.

Rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus ir užtikrinti šalies mokslinę kompetenciją.

Tikslams įgyvendinti 2001 m. buvo vykdoma 14 programų. 7 iš jų vykdė Švietimo ir mokslo ministerija, kitas 7 (iš jų 2 specialiąsias) – Mokslo ir studijų departamentas prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Mokslo ir studijų departamentas 2001 m. strateginį planą kūrė ir ataskaitas rengė atskirai nuo Švietimo ir mokslo ministerijos.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

ŠVIETIMO REFORMOS ANTRASIS ETAPAS

(planuota 85 443 tūkst. Lt, įvykdyta 83 447,6 tūkst. Lt)

Programos tikslai:

Aprūpinti ir modernizuoti ugdymo procesą.

Užtikrinti permanentinį pedagogų ir vadovų rengimą bei kvalifikacijos tobulinimą.

Paremti švietimo iniciatyvas per Švietimo kaitos fondą.

Sudaryti socialines pedagogines vaikų ugdymosi sąlygas.

Rūpintis šalies moksleivių užimtumu, popamokinės veiklos ir laisvalaikio kultūros plėtote.

Plėtoti šiuolaikinį distancinį mokymąsi ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą.

Organizuoti kitų ŠMM įstaigų veiklą reformos tikslams pasiekti.

Sukurti švietimo informacinę sistemą.

Sudaryti sąlygas vykdyti kitus programoje nenumatytus darbus.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Diegti bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

įgyvendinta Profilinio mokymo įvedimo bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų trečiojoje pakopoje programa: užbaigtas bandomasis projektas, pagal jį pakoreguotas profilinio mokymo modelis, įgyvendintas sklaidos projektas;

pradėta rengti Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programa ir kiti specialiojo ugdymo dokumentai: aprobuota Priskyrimo spec. ugdymosi poreikių grupei tvarka, parengtos Rekomendacijos gamtos mokslų mokytojams, parengti Pagalbos teikimo vaikams iki 3 m., Egzaminų turinio ir organizavimo tvarkos spec. reikalavimų, Nemokamų spec. paslaugų teikimo švietimo įstaigose tvarkos, Aprūpinimo kompensacine technika tvarkos, Dokumentacijos logopedui ir specialiajam pedagogui projektai.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: dalyvauta rengiant Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 m. programą.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir parengta bei aprobuota 16 programų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos pagrindinės priemonės įvykdytos, tačiau nepatvirtinti kai kurių papildomų dokumentų projektai (Bendrųjų gimnazijų nuostatai, vidinio ir išorinio audito dokumentai, Pagrindinės mokyklos nuostatai, Priešmokyklinio ugdymo pedagogo pareiginiai nuostatai, Vaikų brandumo mokyklai rodikliai, Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa), kai kurie dokumentai nebaigti rengti (Ikimokyklinio ugdymo kokybės vertinimo metodika ir kriterijai, Vertinimo pagrindinėje mokykloje kriterijai).

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: tebevyksta politinės diskusijos dėl mokyklos struktūros, darbai sulėtėjo Pedagogikos institutą reorganizuojant į Švietimo plėtotės centrą, dėl vyriausybių kaitos buvo nukelti priešmokyklinio ugdymo įteisinimo terminai.

Programos uždavinys: Organizuoti pedagoginių leidinių leidybą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuoti 35 leidiniai, išleista 39.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Atnaujinti bendrojo lavinimo vadovėlių fondus.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotos išlaidos 1-am moksleiviui - 16 Lt, išleista 17,6 Lt.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Papildyti mokyklų bibliotekų fondus ugdymo procesui reikalinga literatūra.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotos išlaidos 1-am moksleiviui - 1 Lt, išleista 0,99 Lt.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Organizuoti dalykines olimpiadas ir konkursus, dalyvavimą tarptautinėse olimpiadose.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 20 renginių, įgyvendinta 24 nacionalinės olimpiados, dalyvauta 7 tarptautinėse olimpiadose, rėmėjų lėšomis 5 Baltijos šalių olimpiadose.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Operatyviai informuoti švietimo bendruomenę apie priimamus sprendimus.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir leista 2 Informaciniai leidiniai per mėnesį.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Harmonizuoti švietimo teisinę bazę.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo naujos redakcijos projektas ir atiduotas Vyriausybei. Svarstymai ir tobulinimas tebevyksta. LRV 2002-02-06 nutarimu Nr. 170 terminas atidėtas 2002 m. I ketvirčiui.

Parengti naujos bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo tvarkos dokumentai: LRV 2001-06-27 nutarimas Nr. 785 “Dėl bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos priemonių įgyvendinimo” ir LRV 2001-12-14 nutarimas Nr. 1520 “Dėl bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo nuostatų patvirtinimo”.

Parengtas Visuotinio priešmokyklinio ugdymo įgyvendinimo programos projektas, bus teikiamas Vyriausybei 2002 m. vasario mėn. pagal naujos LRV programos įgyvendinimo priemonėms numatytus terminus.

Siekiant parengti teisės aktus, kurių reikia Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui įgyvendinti, parengtas švietimo įstatymo naujos redakcijos projektas. LRV 2002-02-06 nutarimu Nr. 170 terminas atidėtas 2002 m. II ketvirčiui.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota parengti 6 dokumentus, patvirtinti 2.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nebaigtas rengti Švietimo įstatymas ir jo koncepcija, Visuotinio priešmokyklinio ugdymo įgyvendinimo programa, Civiliniam kodeksui įgyvendinti reikalingi teisės aktai.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Vyriausybė atidėjo terminus, neatsakyta į politinius klausimus.

Programos uždavinys: Sudaryti palankias galimybes pedagogų kvalifikacijos tobulinimui.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: įvykdyti nepriklausomos kvalifikacijos tobulinimo institucijų vertinimo sistemos kūrimo 2001 m. darbai. Darbai bus tęsiami toliau 2002 m.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 13 000, kvalifikaciją patobulino 14 000 pedagogų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Plėtoti pedagogų perkvalifikavimo sistemą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir finansuotos 54 perkvalifikavimo studijų grupės.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Pertvarkyti pedagogų rengimo sistemą, tobulinti vadovų rengimą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: Pradėta rengti Valstybinę pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programą.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota parengti 3 dokumentus, parengti 4 dokumentai.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Nebaigta rengti Valstybinė švietimo įstaigų vadovų rengimo ir pedagogų rengimo pertvarkos programa.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Pasikeitus Vyriausybės programai pakeistas terminas ir šiek tiek programos turinys.

Programos uždavinys: Nustatyti svarbiausias remtinų iniciatyvų kryptis.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 20 pasitarimų, įvyko 23.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Remti pedagogų ir mokyklų bendruomenių, kitų švietimo institucijų, nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota paremti 250 programų, paremtos 257 (gauta daugiau lėšų iš EK, JT, UNESCO).

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Kurti saugias ir sveikas moksleivių ugdymosi sąlygas.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengtas Kompleksinės smurto mokyklose prevencijos ir kontrolės programos projektas, bet pasikeitus Vyriausybei ji neįtraukta į priemonių planą.

Toliau įgyvendinta programa “Geltonasis autobusas”.

Parengti teisės aktai moksleivių pavėžėjimui organizuoti: ŠMM 2001-04-11 įsakymas Nr. 591 “Dėl transporto priemonių bendrojo lavinimo mokykloms 2001 m. programos “Geltonasis autobusas”.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: įvykdytos visos Nepilnamečių kriminalinės justicijos programos priemonės 2001 m., dalyvauta rengiant Prostitucijos ir prekybos žmonėmis kontrolės ir prevencijos programą, Skurdo mažinimo strategijos įgyvendinimo ir kitas programas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota įsigyti 68 autobusus, nupirkti 49 (didesni ir brangesni, nei buvo planuota).

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Nebaigta rengti Vaikus auginančių šeimų rėmimo programa.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: LRV pakeitė programos nuostatas ir SADM atsisakė rengti Vaikus auginančių šeimų rėmimo programą.

Programos uždavinys: Optimizuoti švietimo įstaigų tinklą ir atnaujinti įstaigas.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: parengtas Lietuvos švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo ir jų atnaujinimo programos (naujas pavadinimas – Mokyklų tobulinimo programa) projektas. Pasaulio banko misija programą aprobavo. Pasikeitus Vyriausybės programai terminai nukelti į 2002 m. I ketvirtį.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota parengti 1 programą, ji nebaigta rengti.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: neparengtas Švietimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų pastatų atnaujinimo programos tęsinys.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: pasikeitė Vyriausybės programa, nenumatyta imti papildomų paskolų pastatų atnaujinimui.

Programos uždavinys: Parengti ir įgyvendinti šalies vaikų užimtumo programą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: pradėta rengti Vaikų ir jaunimo socializacijos programą.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: finansuoti Valstybinėje alkoholio kontrolės programoje ir Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionalinės programoje numatyti prevenciniai renginiai, Vaikų vasaros poilsio programos renginiai (poilsio galimybėmis pasinaudojo 32 tūkst. vaikų).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota finansuoti 595 programas, gavus papildomų lėšų finansuotos 866 programos.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nebaigta rengti Vaikų ir jaunimo socializacijos programa, iš esmės neveikė užimtumo problemų darbo grupė.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Pasikeitė Vyriausybės programa, terminai buvo nukelti į 2002 metus.

Programos uždavinys: Plėtoti moksleivių popamokinę veiklą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: siekiant sukurti teisines ir finansines sąlygas moksleivių savivaldai parengti Jaunimo laisvalaikio organizatorių nuostatai, paremti įvairūs vaikų ir jaunimo projektai, įrengta interneto svetainė.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir paremta 70 renginių.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nesukurtos deramos teisinės sąlygos moksleivių savivaldai bei mokyklos ir savivaldos sąveikai.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: pasikeitus Vyriausybės programai darbai buvo nutraukti.

Programos uždavinys: Sukurti distancinio mokymosi programas.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: Parengta Valstybinė distancinio švietimo plėtros programa, jai pritarta LRV 2001-08-14 posėdyje (protokolo Nr. 38, 10 klausimas).

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir sukurti 3 distancinio mokymo moduliai.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Kurti distancinio mokymosi kokybės užtikrinimo sistemą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota parengti 20 distancinio mokymo specialistų, parengti 34.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Kurti sąlygas neformaliajam suaugusiųjų švietimui.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: pradėta rengti Suaugusiųjų švietimo plėtotės programa. Pasikeitus Vyriausybės programai buvo patvirtinta bendresnė priemonė 2002 m. parengti Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos projektą ir įgyvendinimo veiksmų planą. 2001 m. parengtas strategijos planas.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Buvo numatyta parengti tik programos projektą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: iš esmės visos įvykdytos.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: pasikeitė Vyriausybės programa, todėl pakito darbų kryptis.

Programos uždavinys: Užtikrinti pavaldžių bendrojo lavinimo mokyklų veiklą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotos išlaidos 1-am moksleiviui – 5054 Lt, išleista 4309 Lt.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Užtikrinti pavaldžių bendrojo lavinimo internatinių mokyklų veiklą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotos išlaidos 1-am moksleiviui - 9453 Lt, išleista 9629 Lt.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Organizuoti respublikinius kvalifikacijos tobulinimo renginius.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotos išlaidos 1-am mokytojui - 40 Lt, išleista 42.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Plėtoti papildomąjį ugdymą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotos išlaidos 1-am įstaigą lankančiam moksleiviui - 895 Lt, faktiškai išleista 1101 Lt.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Organizuoti pavaldžius centrus reformos tikslams pasiekti.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotos išlaidos 1 darbuotojui 17 723 Lt, faktiškai išleista 21 087 Lt.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Organizuoti mokslinį reformos aprūpinimą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: rengiantis Mokyklų tobulinimo programos įgyvendinimui Pedagogikos institutas reorganizuotas į Švietimo plėtotės centrą.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotos išlaidos 1 darbuotojui - 14695 Lt, faktiškai išleista 15388 Lt.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Organizuoti šalies pedagogikos istorinių vertybių išsaugojimą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotos išlaidos 1 darbuotojui - 10650 Lt, faktiškai išleista 12529 Lt.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Kurti naujus ir tobulinti informacinės sistemos komponentus.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: įgyvendinant Švietimo informacinės sistemos investicinį projektą grąžinta paskola, įsigyta kompiuterių ir informacinės sistemos komponentų.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir grąžinta 1 paskola.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: ne visi komponentai nupirkti.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: vėlavo tiekėjai.

Programos uždavinys: Organizuoti informacinės sistemos eksploataciją.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota, kad NAVISION funkcionuos 150-yje įstaigų; dėl reorganizacijos įstaigų skaičius sumažėjo iki 116.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Įvykdyti papildomus darbus ir priemones.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: Parengta ir įvykdytos Europos kalbų metų Lietuvoje programos priemonės (LRV 2001-02-08 nutarimas Nr. 148 “Dėl Europos kalbų metų Lietuvoje organizavimo”).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota finansuoti 20 priemonių, finansuotos 24.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

ŠVIETIMAS INFORMACINEI VISUOMENEI

(planuota 13 900 tūkst. Lt, įvykdyta 9 958 tūkst. Lt)
Programos tikslas:

Išmokyti visus 9-12 klasių moksleivius naudotis informacinėmis technologijomis ir pasiekti, kad visi mokiniai mokykloje įgytų nustatytą sertifikatą ar išlaikytų egzaminą.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Aprūpinti mokyklas kompiuterine bei bendrosios paskirties programine įranga ir kita IT technika
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 35 moksleiviai vienam kompiuteriui 9-12 klasėse, pasiekta – 28.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos, tik ne visa technika ir programinė įranga jau atiduota mokykloms.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: dar derinamas Vyriausybės nutarimas.

Programos uždavinys: Parengti pedagogų ir moksleivių IT raštingumo standartus ir sudaryti sąlygas pedagogams ir moksleiviams jį įgyti.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: 2001 m. įvykdymas nenumatytas.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir įteikti sertifikatai 30 proc. 9-12 klasių mokytojų.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Plėtoti informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo švietime strategiją.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: Parengtas ir LRV 2001-10-10 nutarimu Nr. 984 patvirtintas Informacinės visuomenės plėtros strateginis planas, parengtas Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo švietimo sistemoje programos projektas.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir parengta 4 dokumentai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: neparengtas informacinės visuomenės plėtros metinis veiklos planas, nepartvirtintas Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo švietimo sistemoje programos projektas.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: metinio plano rengimas ministerijų sekretorių 2001-12-04 posėdyje atidėtas iki biudžeto patvirtinimo. IKT diegimo švietimo sistemoje programos projektą patikėta tvirtinti ministrui.

Programos uždavinys: Kaupti mokomąją ir kitą švietimo įstaigoms reikalingą programinę įrangą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 8, nupirkta ir (arba) išplatinta 11 kompiuterinių programų mokykloms.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

SPECIALISTŲ RENGIMAS

(planuota 291 652 tūkst. Lt, įvykdyta 292 869,1 tūkst. Lt)
Programos tikslai:

Vykdyti aukštesniąsias ir aukštąsias neuniversitetines studijas.

Vykdyti pagrindinį profesinį mokymą.

Reformuoti profesinio rengimo sistemą pagal Baltąją knygą.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Sudaryti sąlygas įgyti profesinę kvalifikaciją aukštesniosiose mokyklose ir kolegijose
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 4288 Lt vienam studentui, išleista – 3871 Lt, nes priimta daugiau studentų.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nebuvo atnaujinta mokymo bazė.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nebuvo skirta asignavimų.

Programos uždavinys: Sudaryti sąlygas įgyti profesinę kvalifikaciją profesinėse mokyklose
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 3997 Lt vienam moksleiviui, išleista – 4295 Lt, nes skirta papildomų lėšų kreditoriniam įsiskolinimui dengti.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: neatnaujinta mokymo bazė, neparemta nevalstybinė profesinė mokykla.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: mokymo bazei nebuvo skirta asignavimų, o nevalstybinė profesinė mokykla nepateikė paraiškos dėl rėmimo.

Programos uždavinys: Sudaryti optimalias profesinio rengimo sąlygas, atitinkančias darbo rinkos poreikius
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: Parengtas ir 2001-11-29 bendru ŠMM ir SADM įsakymu Nr. 1586/160A patvirtintas Profesinio mokymo reglamentavimą liberalizuojančių priemonių planas.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: Dalyvauta rengiant Užimtumo didinimo 2001-2004 m. programą (LRV 2001-05-08 nutarimas Nr.529 “Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo programos patvirtinimo”), įgyvendintos programoje ŠMM numatytos priemonės 2001 m. Dalyvauta valdymo komitete bei rengiant atskirų priemonių įgyvendinimo užduotis ir konkursinę medžiagą PHARE 2000 “Ekonominė ir socialinė sanglauda” projekte. Įgyvendintos parengiamosios PHARE 2001 Profesinio mokymo projekto (Vocational Training for Economic and Social Cohesion) priemonės.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir parengta 3 dokumentai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: pradėta rengti Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo koncepciją, dalyvauta rengiant Viešųjų įstaigų įstatymo projektą, siekiant sudaryti teisinį pagrindą dalies švietimo institucijų pertvarkymui į viešąsias įstaigas.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: tolimesniam dokumentų rengimui reikalingi galutiniai sprendimai dėl Lietuvos švietimo įstatymo naujos redakcijos.

Programos uždavinys: Garantuoti mokymosi studijų tęstinumą
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 20 išlyginamųjų programų, neparengta nė vienos.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: neparengtos išlyginamosios programos.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Atidėta Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos siūlymu.

Programos uždavinys: Sukurti kokybės monitoringo sistemą
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: 2001 m. įvykdymas nenumatytas.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 5, parengta 15 profesinio mokymo standartų.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: ne visi neuniversitetinių studijų vertinimo dokumentų projektai patvirtinti.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nuspręsta sukaupti daugiau kolegijų veiklos patirties.

Programos uždavinys: Sukurti profesijos mokytojų/dėstytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 6, parengta 16 profesinio mokymo ekspertų.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: parengti, tačiau dar nepatvirtinti profesijos pedagogų rengimo koncepcijos, standartų, programų, mokymo priemonių projektai.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nuspręsta apsvarstyti Kolegijoje.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

MOKYKLŲ STATYBA IR PASTATŲ RENOVACIJA

(planuota 10 170 tūkst. Lt, įvykdyta 10 551,6 tūkst. Lt)
Programos tikslai:

Renovuoti mokyklų pastatus ir įrangą, statyti naujas mokyklas.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Pastatyti 2 naujas mokyklas ir 1 gyvenamąjį namą, sukurti optimalias darbo ir buities sąlygas
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuoti ir buvo statomi 8 objektai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nebaigti statyti butai mokytojams.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nepakako investicijų.

Programos uždavinys: Taupyti energijos resursus, mažinti eksploatacines išlaidas
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir renovuoti 2 objektai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

NARKOTIKŲ KONTROLĖ IR NARKOMANIJOS PREVENCIJA

(planuota 1000 tūkst. Lt, įvykdyta 966,1 tūkst. Lt)
Programos tikslai:

Stiprinti socialinį prevencinį darbą mokyklose.

Organizuoti formalųjį prevencinį moksleivių ugdymą.

Vykdyti neformaliąją narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Įvesti socialinių pedagogų etatus švietimo įstaigose.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: Parengta, Vyriausybės 2001-04-24 nutarimu Nr. 471 patvirtinta Socialinių pedagogų etatų steigimo švietimo įstaigose 2001-2005 metų programa.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 150, finansuota 169 socialinių pedagogų etatai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Parengti sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo programas.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotos ir parengtos 5 sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo programos.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Organizuoti mokyklose narkotinių medžiagų prevenciją.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 50, finansuota 87 prevenciniai projektai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

ŠVIETIMO KOKYBĖS VADYBA

(planuota 6046 tūkst. Lt, įvykdyta 6495,7 tūkst. Lt)

Programos tikslai:

Plėtoti bendrojo lavinimo egzaminų sistemą.

Vykdyti tarptautinius švietimo tyrimus ir formuoti švietimo būklės rodiklius.

Organizuoti efektyvų ŠMM darbą.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Organizuoti bendrojo lavinimo egzaminus.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuoti ir organizuoti 7 valstybiniai egzaminai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Vykdyti tarptautinius lyginamuosius švietimo būklės tyrimus.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuoti 4, dalyvauta 5 tarptautiniuose tyrimuose.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos, tik vietoje vieno planuoto brangaus tyrimo dalyvauta kituose pigesniuose.

Programos uždavinys: Sukurti švietimo kokybės rodiklių sistemą ir informuoti visuomenę apie švietimo būklę.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuotas ir publikuotas 1 švietimo būklės leidinys.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Analizuoti, koreguoti, tobulinti švietimo sistemą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: patikslintas ministerijos strateginis veiklos planas, atliktas finansinis ir veiklos auditas.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 730, gauta 513 Vyriausybės pavedimų.

Planuota 2300, patvirtinta 1827 norminiai dokumentai (įsakymai, potvarkiai).

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nebaigtas rengti Nacionalinės švietimo sistemos plėtros strategijos projektas.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: užtruko redagavimas konsultuojantis su ekspertais.

Programos uždavinys: Numatyti reikiamus ŠMM išlaikymo išteklius.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nenumatytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir išlaikyta 3445 kv. metrai patalpų.

Planuota turėti 8, įsigyta devinta transporto priemonė.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

Integravimosi į Europos Sąjungos švietimo struktūras ir tarptautinio bendradarbiavimo programa (planuota 7658 tūkst. Lt, įvykdyta 6756,5 tūkst. Lt)
Programos tikslai:

Derinti Lietuvos švietimo sistemą prie Europos Sąjungos šalių švietimo sistemoms keliamų kokybės reikalavimų ir dalyvauti ES bei kitų šalių ir tarptautinių organizacijų švietimo programose

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Užtikrinti ES ir kitų šalių bei tarptautinių organizacijų programų plėtrą Lietuvoje
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: Pagal Vyriausybės 2000-2004 m. programos priemones užtikrintas efektyvus dalyvavimas ES švietimo programose (“Leonardo da Vinci” ir “Socrates”): priimtas Vyriausybės 2001-07-12 nutarimas Nr. 910 “Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo ES programose “Leonardo da Vinci II” ir “Socrates II”, leidžiantis Lietuvos švietimo įstaigoms įsitraukti į bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi su Europos Sąjungos šalimis. Pasirašytos sutartys tarp Švietimo ir mokslo ministerijos bei Leonardo da Vinci ir Socrates fondų, sumokėti ES programų dalyvio mokesčiai, atrinkti ir patvirtinti 232 bendradarbiavimo projektai. Tai atitinka Vyriausybės prioritetą rengtis narystei Europos Sąjungoje.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: Parengtas ir viešam svarstymui pateiktas naujos redakcijos LR švietimo įstatymo projektas, kuriame numatytos sąlygos migruojančių darbuotojų vaikams įgyti išsilavinimą Lietuvoje. Sėkmingai dalyvaujama ES švietimo programose, išaugo dalyvių skaičius (kai kurių paprogramių apie 20 proc.), į programas įsitraukė jau praktiškai visų Lietuvos administracinių rajonų institucijos (2001-07-12 LRV nutarimas Nr. 910 “Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos mokymo ir švietimo programose “Leonardo da Vinci II” ir Socrates II”; pasirašytos sutartys tarp Švietimo ir mokslo ministerijos ir ES programų “Leonardo da Vinci” ir “Socrates” koordinavimo paramos fondų Lietuvoje dėl programoms skiriamų lėšų panaudojimo; sumokėtas dalyvavimo minėtose programose 2001 m. mokestis). Siekiant sudaryti sąlygas migruojančių darbuotojų vaikų mokymuisi pagal ES Direktyvos 77/486 reikalavimus, atnaujintos ir išleistos mokytojo knygos mokymo priemonių komplektams “Spindulėlis”, “Raktelis” ir “Vaikystės spalvos”, skirtiems mokyti lietuvių kalbos nelietuviškų mokyklų 1, 2, 3, 4 klasėse. Visos šios priemonės yra LR Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano sudedamoji dalis.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: Parengtas darbotvarkės 21 švietimo subalansuotosios plėtros srityje projektas, priimtas 2002 01 24-25 Stokholme; toliau sėkmingai plėtota Tarptautinio bakalaureato veikla (2001-08-23 ministerijos sekretoriaus potvarkis Nr. 1215 “Dėl Tarptautinio bakalaureato organizacijos narystės mokesčio”). 2001 m. Lietuva ėmėsi įgyvendinti Dakaro “Švietimo visiems” strategiją (2001 03 02 raštas Nr. 60-14-61 UNESCO generaliniam direktoriui) ir pirmoji Europoje įkūrė Nacionalinį švietimo forumą (2001 06 26-27 suorganizuota steigiamoji Lietuvos nacionalinio švietimo forumo konferencija). UNESCO Generalinės konferencijos 31-osios sesijos metu (2001 m. spalio mėn.) Lietuva išrinkta į UNESCO Tarptautinio švietimo biuro Ženevoje tarybą (IBE direktorės 2001-11-20 raštas Nr.BIE/ET/01/243.18/PL/ps). 2001 12 05-08 Vilniuje vyko Baltijos jūros regiono šalių seminaras “Ugdymo turinys ir socialinė integracija”, kurį organizavo Tarptautinis švietimo biuras ir LR Švietimo ir mokslo ministerija.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 220 bendradarbiavimo su Europos Sąjungos šalimis projektų, finansuoti 232.

Planuotos ir įvykdytos 4 Nacionalinės acquis priėmimo programos priemonės.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nepatvirtintos Švietimo įstatymo pataisos ir pristabdyta OECD Baltijos regioninės programos švietimo srities uždavinių įgyvendinimas.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Tebesvarstoma visa Švietimo įstatymo nauja redakcija. OECD oficialiai dar nepristatė Lietuvos švietimo politikos apžvalgos.

Programos uždavinys: Stiprinti Europinį turinį švietime
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: ŠMM atstovas dalyvavo 2001 10 01-03 Strasbūre vykusiame ET Švietimo komiteto posėdyje; Lietuva dalyvauja ET pilietinio ugdymo projekte, istorijos mokymo XXI a. projekte, moderniųjų Europos kalbų projekte (Ministerijos sekretoriaus 2001-01-16 potvarkis Nr. 47 “Dėl narystės ET Europos šiuolaikinių kalbų centre mokesčio apmokėjimo”), projekte “Europa mokykloje”.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir išvyko 10 specialistų tobulintis Europos šiuolaikinių kalbų centre.

Planuoti 6, o įgyvendinti 9 tarptautiniai renginiai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos.

Programos uždavinys: Plėtoti tarptautinį dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: dalyvauta plėtojant bendradarbiavimą su Baltijos jūros regiono valstybėmis (URM), rengiant pranešimą pagal Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (SADM), steigiant instituciją, koordinuojančią Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje (KM).

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nenumatytos.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: Parengtas ir pasirašytas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Baltarusijos Respublikos švietimo ministerijos konsultacinės komisijos, įsteigtos pagal LR ŠMM ir BR ŠM susitarimo dėl bendradarbiavimo švietimo srityje protokolą; parengtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Baltarusijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos tarpžinybinės bendradarbiavimo programos 2002-2005 metams projektas; iki 2002 m. pabaigos pratęsta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Lenkijos Respublikos švietimo ministerijos tarpžinybinė bendradarbiavimo sutartis; parengtas Ukrainos ir Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijų susitarimas.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota 40 tarptautinių patirties mainų dalyvių, buvo 39.

Planuotos 5 sutartys, pasirašyta 1, dar 3 parengtos.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: visos įvykdytos

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Švietimo ir mokslo ministerija daugiausia dėmesio artimiausioje ateityje ketina skirti šiems Vyriausybės prioritetams:

1.1. rengtis narystei Europos Sąjungoje;

1.5. užtikrinti švietimo, mokslo ir nacionalinės kultūros plėtrą;

1.6. plėtoti informacinę visuomenę.

Pagal galimybes bus prisidedama ir prie kitų Vyriausybės prioritetų vykdymo: plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO, užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą, mažinti nedarbą ir skurdą, užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.

Užtikrinant švietimo plėtrą nuo 1999 m. laikomasi trijų pagrindinių prioritetų:

1. švietimo prieinamumo visiems;

2. aukštos švietimo kokybės;

3. švietimo sistemos dermės ir mokymosi tęstinumo.

Pagrindinės numatomos vykdyti reformos bei kitos ypač svarbios priemonės:

1. Bendrosios priemonės:

1.1. Parengti ilgalaikę švietimo reformos strategiją.

1.2. Parengti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo naują redakciją.

2. Prieinamumo didinimo priemonės:

2.1. Pradėti įvedinėti visuotinį priešmokyklinį ugdymą, atitinkantį Europos Sąjungos tendencijas.

2.2. Parengti ir pradėti įgyvendinti programą “Kokybiškas pagrindinis išsilavinimas visiems”, apimančią visus, dar neturinčius pagrindinio išsilavinimo Lietuvos piliečius ir atitinkančią UNESCO skelbiamas iniciatyvas “Švietimas visiems”.

2.3. Padėti savivaldybėms racionaliai tvarkyti mokyklų tinklą ir organizuoti moksleivių pavėžėjimą.

2.4. Tobulinti moksleivio krepšelio metodiką ir parengti perėjimo prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo dokumentų projektus.

2.5. Parengti ir pradėti įgyvendinti Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programą, padėsiančią sparčiau įgyvendinti LR Specialiojo ugdymo įstatymą.

2.6. Optimizuoti profesinio mokymo ir aukštesniųjų mokyklų tinklą, suformuoti kolegijų tinklą.

2.7. Parengti mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją.

3. Kokybės gerinimo priemonės:

3.1. Plėtoti mokyklų kompiuterizavimą, siekti 10 moksleivių vienam kompiuteriui santykio, auginti moksleivių ir mokytojų kompetenciją informacijos ir komunikacijos technologijų srityje, plėtoti naudojimosi internetu galimybes.

3.2. Vykdyti Valstybinę distancinio švietimo plėtros programą.

3.3. Toliau rengti profesinio rengimo standartus, neuniversitetinių studijų krypčių reglamentus, vertinti specialistų rengimo programas ir institucijas.

3.4. Tobulinti švietimo vadybą, sparčiau pereiti nuo administravimo prie kokybės vadybos.

3.5. Parengti ir pradėti vykdyti Valstybinę pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programą.

3.6. Tęsti švietimo įstaigų pastatų atnaujinimo, mokymo priemonių modernizavimo darbus.

4. Sistemos dermės priemonės:

4.1. Derinti Lietuvos švietimo sistemą prie ES šalių švietimo sistemoms keliamų reikalavimų.

4.2. Tobulinti ir stabilizuoti stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas.

4.3. Kurti ir diegti išlyginamąsias specialistų rengimo programas.

4.4. Įgyvendinti įvairių švietimo institucijų bendradarbiavimo skatinimo projektus.

Pagrindinės įgyvendinimo rizikos faktoriai: lėšos (kai kurias priemones gali tekti atidėti) ir pasipriešinimas demografinės padėties ir darbo rinkos įtakojamiems sukeliamiems sistemos ir mokyklų tinklo pertvarkymams (lėtės darbai, reikia plėtoti ryšius su visuomene).

Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius

MOKSLO IR STUDIJŲ DEPARTAMENTO

PRIE ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Plėtoti šalies mokslo (mokslinių tyrimų bei jų rezultatų panaudojimo) ir studijų (aukščiausios kvalifikacijos specialistų ir mokslininkų rengimo) sistemą, siekti, kad ji optimaliai tenkintų šalies poreikius

Strateginis tikslas: Rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus ir užtikrinti šalies mokslinę kompetenciją

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Pirma programa - Aukščiausios kvalifikacijos specialistų, atitinkančių šalies reikmes, rengimas, tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimas, dėstytojų ir mokslo darbuotojų mokslinės kompetencijos stiprinimas (skirti asignavimai - 355643 tūkst. Lt)*

Programos tikslas:

Rengti šalies reikmes atitinkančius aukščiausios kvalifikacijos specialistus, kurių rengimo kokybė atitiktų Europos šalių specialistu kokybei.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Užtikrinti studijų procesą valstybinėse aukštosiose mokyklose
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota, kad programą vykdys 7520 pedagoginiai darbuotojai, optimizavus studijų procesą ją vykdė 6706 pedagoginiai darbuotojai;

Planuota ir įsigyta apie 15 tūkst, vnt. studijų procesui reikalingos įrangos;

Planuota pertvarkyti ir pertvarkyta 30 šilumą teikiančių punktų;

Planuota renovuoti ir renovuota 11 pastatų;

Aukštąsias mokyklas baigė planuotas skaičius kvalifikuotų specialistų – 15500;

Nuo planuoto 9050 iki 9942 išaugo aptarnaujančio personalo skaičius.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Kelti valstybinių aukštųjų mokyklų mokslo darbuotojų mokslinę kompetenciją
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota, kad programą vykdys 7520 mokslo darbuotojai, optimizavus mokslinius tyrimus ją vykdė 946 mokslo darbuotojai;

Buvo planuota, kad mokslo darbuotojų skaičius pasieks 1200, pasiekė 946.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Skatinti ir palaikyti tarptautinį bendradarbiavimą ir akademinius mainus
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas :

Įvykdyta Vyriausybės 2000-2004 m. programos įgyvendinimo priemonių VII skirsnio “Švietimas ir mokslas” 2 priemonė ir užtikrintas efektyvų dalyvavimas Europos Sąjungos švietimo programose: priimtas LRV 2001-04-19 nutarimas Nr. 450 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 “Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo” papildymo”, kuris palengvino studentų, dėstytojų, mokslo darbuotojų, turinčių teisę dalyvauti Europos Sąjungos bei kitose programose, kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika,laisvą judėjimą tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių. Tai atitinka Vyriausybės prioritetą rengtis narystei Europos Sąjungoje.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota, kad 1856 studentai ir dėstytojai dalyvaus ES Socrates programoje, dėl finansavimo stokos dalyvavo 1073.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Užtikrinti studentų rėmimą valstybinėse aukštosiose mokyklose
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir pasiekta, kad stipendijas gautų 75% dieninės formos studentų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Sukurti mokymosi visą gyvenimą sistemą
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota sukurti 7, sukurta 15 distancinio mokymo programų;

Planuota įsigyti ir įsigyta 150000 knygų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Užtikrinti investicinių projektų įgyvendinimui gautų paskolų grąžinimą
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Buvo atlikti visi mokėjimai būtini grąžinant investicinių projektų įgyvendinimui gautas paskolas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Antra programa - Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos plėtojimas bei šalies mokslinės kompetencijos užtikrinimas ( skirti asignavimai 91467 tūkst. Lt)

Programos tikslai:

Skatinti mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos, aktualios šalies ūkiui, švietimui ir kultūrai, plėtrą;

Užtikrinti šalies mokslinę kompetenciją, atitinkančią tarptautinius reikalavimus
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Plėtoti valstybinių mokslo institutų mokslinę ir taikomąją veiklą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas :

Įvykdyta Vyriausybės 2000-2004 metų programos įgyvendinimo priemonė (skyrius “Švietimas ir mokslas”) Nr. 33 “Vykdyti Valstybinių mokslo ir studijų institucijų įrangos atnaujinimo programą”:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas :

Įvykdyta 3.2.3-P-A3 priemonė “atnaujinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros įrangą”

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Finansuoti moksliniai tyrimai, vykdomi pagal Vyriausybės patvirtintas svarbiausiasias mokslinių tyrimų kryptis, ko pasėkoje pasiektas planuotas mokslinių straipsnių, tenkančių vienam mokslininkui skaičius – 0,35. Planuota gauti 3, o gauta 5 mln. Lt iš dalyvavimo tarptautinėse mokslo programose. Planuota ir gauta 15 mln. Lt iš ūkio subjektų užsakymų. Planuota atnaujinti ir atnaujinta mokslinių tyrimų įranga pagal tris valstybinių mokslo institutų projektus. Renovuota 10 proc. valstybinių mokslo institutų pastatų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Plėtoti konkursinį mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros finansavimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip planuota, konkursiniam mokslinių tyrimų finansavimui buvo skirta 15 proc. moksliniams tyrimams skirtų valstybės biudžeto lėšų.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Neįdiegta valstybės užsakymų taikomiesiems darbams vykdymo sistema

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Neskirtas finansavimas, neparengti valstybės užsakymų nuostatai

Programos uždavinys: Plėtoti šalies botanikos sodų veiklą
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Pasiektas planuotas mokslinių straipsnių, tenkančių vienam mokslininkui skaičius – 0,25

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Nebuvo papildomai remti moksliniai tyrimai, būtini botanikos sodų veiklai užtikrinti, neatnaujinta botanikos sodų materialinė bazė

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Neskirtas finansavimas

Programos uždavinys: Plėtoti mokslo ekspertinių institucijų veiklą
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Užtikrinta Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos mokslų akademijos veikla, kaip planuota, sudarytos sąlygos 245 ekspertų mokslinei-ekspertinei veiklai.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Plėtoti mokslo informacijos priemonių kūrimą bei informacijos priemonių infrastruktūrą
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Užtikrintos sąlygos Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos veiklai. Kaip planuota, parengtos ir išleistos 45 mokslinės monografijos, užprenumeruoti 672 moksliniai leidiniai.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Trečia programa - Bendrųjų mokslo ir studijų sistemos poreikių tenkinimas

(planuota 27223 tūkst. Lt, įvykdyta 27066 tūkst. Lt)

Programos tikslai:
Tenkinti bendrąsias mokslo ir studijų sistemos reikmes.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Užtikrinti mokslo ir studijų sistemos infrastruktūrinių įstaigų bei objektų veiklą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas :

Įvykdyta 3.2.3-P-B9 priemonė “Dalyvauti iniciatyvoje EUREKA ir COST programoje”

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota išlaikyti ir išlaikyta 2 infrastruktūros objektai su 14 darbuotojų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Kurti ir plėtoti mokslo ir studijų informacines sistemas.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota įrengti 6500 kompiuterinių vietų, įrengta 6000, planuota padidinti Litnet tinklo vartotojų skaičių 600, vartotojų skaičius išaugo 700.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Remti tarptautinį bendradarbiavimą mokslo ir studijų srityje bei integravimąsi į Europos Sąjungos programas.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas :

Įvykdytos 3.2.3-P-A1 priemonė “Stiprinti struktūrą, teikiančią potencialiems 5-osios bendrosios ES programos dalyviams metodinę paramą” ir 3.2.3-P-A2 priemonė “Dalyvauti 5-ojoje bendrojoje ES programoje”

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuoti 25 Lietuvos projektai 5-ojoje ES bendrojoje programoje, parengta 40 projektu. Planuota vykdyti bendradarbiavimą pagal 25 tarpvalstybinės sutartis, buvo bendradarbiaujama pagal 17 sutarčių.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Remti prioritetinius mokslinius tyrimus bei mokslinės literatūros leidybą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota ir vykdyta 3 valstybinės mokslo programos. Planuota per metus išleisti 353 mokslo leidinius, išleista 130. Planuota išleisti 35 aukštųjų mokyklų bendruosius vadovėlius, išleista 32.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

Nepilnai įvykdyta priemonė “Užtikrinti mokslinę ir vadovėlių leidybą (spausdinimą)”.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nepakankamas biudžetinis finansavimas.

Programos uždavinys: Skatinti mokslininkus ir studentus.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota mokėti ir mokėta 30 Valstybės stipendijų. Planuota įteikti 8 Lietuvos mokslo premijas, įteiktos 6. Planuotos mokėti ir mokėtos 6 Lietuvos Respublikos Prezidentų vardinės stipendijos.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

Nepilnai įvykdyta priemonė “Užtikrinti Lietuvos mokslo premijų mokėjimą”.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Lietuvos mokslo premijų komitetas nusprendė paskirti premijas tik 6 darbams.

Ketvirta programa - Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET integracija į Europos Sąjungos akademinį kompiuterių tinklą (LITNET GEANT programa) (asignavimai - 4200 tūkst.Lt)

Programos tikslas:
Sudaryti palankias sąlygas Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms bei švietimo įstaigoms naudotis šalies ir tarptautiniais kompiuterių tinklais.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Integruoti Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklą į Europos Sąjungos akademinį kompiuterių tinklą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Pasiektas planuotas LITNET tarptautinio ryšio kanalo pralaidumas – 34 Mbps;

Pasiektas planuotas LITNET ryšio kanalų Lietuvoje pralaidumas – 34 Mbps

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Išplėsti LITNET tinklą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip planuota, Europos Sąjungos akademinio kompiuterių tinklo ir interneto vartotojų skaičiaus Lietuvoje padidėjo 30%, lygnant su 2000 m.

Planuota prijungti ir prijungta prie LITNET tinklo 150 švietimo įstaigų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Penkta programa - Valstybės politikos mokslo ir studijų srityje formavimas ir įgyvendinimas (asignavimai - 4352 tūkst. Lt)

Programos tikslai:

Formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką mokslo ir studijų srityje;
Užtikrinti efektyvų Lietuvos dalyvavimą 5-ojoje ES bendrojoje programoje.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Užtikrinti Mokslo ir studijų departamento funkcijų vykdymą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas :

Įvykdytos šios Vyriausybės 2000-2004 metų programos įgyvendinimo priemonės (skyrius “Švietimas ir mokslas”):

- Patvirtinti aukštosiose mokyklose teikiamų kvalifikacijų pagal studijų kryptis sąrašą. Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. 368 “Dėl bendrojo studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vykdomos nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose, bei pagal šias studijų kryptis suteikiamų kvalifikacijų klasifikatoriaus patvirtinimo” – Aukštojo mokslo įstatymą įgyvendinantis teisės aktas;

-Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką. Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. 836 „Dėl Valstybinių aukštųjų mokyklų studijų kainos, išlaidų moksliniams tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir aptarnavimu, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ – Aukštojo mokslo įstatymą įgyvendinantis teisės aktas;

Įvykdytos šios Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonės:

- Patvirtinti valstybinių mokslo institutų sistemos restruktūrizavimo planą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. posėdyje (prot. Nr. 45, kl. 2) pritarta Valstybinių mokslo institutų sistemos restruktūrizavimo planui.

- Parengti pavyzdinius nevalstybinių mokslo įstaigų įstatus. Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 1270 „Dėl pavyzdinių nevalstybinių mokslo įstaigų įstatų patvirtinimo“ ;

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota, kad Mokslo ir studijų departamente dirbs 47, faktiškai dirbo 39 darbuotojai. Planuota, kad vienam darbuotojui teks 8 kv.m. ploto, faktiškai teko 6.9 kv.m.

Buvo parengti ir priimti tokie svarbesni Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai:

Įgyvendinant Aukštojo mokslo įstatymą:

2001-01-23 Nr. 74 “Dėl aukštojo išsilavinimo pripažinimo pagal tęstinio mokymosi rezultatus tvarkos“;

2001-01-23 Nr. 76 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 765 “Dėl aukštojo mokslo studijų sričių krypčių ir programų laikinosios klasifikacijos” pripažinimo netekusiu galios“;

2001-02-28 Nr. 235 “Dėl studijų Lietuvos valstybinėse aukštosiose mokyklose reikalavimų užsienio valstybių piliečiams bei asmenims be pilietybės“;

2001-07-11 Nr. 897 “Dėl Doktorantūros nuostatų patvirtinimo“;

2001-07-11 Nr. 900 “Dėl Aukštojo išsilavinimo ir mokslo laipsnių, įgyjamų Lietuvos Respublikoje, diplomų nuostatų patvirtinimo“;

kiti:

2001-01-05 Nr. 19 „Dėl turto perdavimo Teismo medicinos institutui“ ;

2001-01-05 Nr. 20 ”Dėl Teismo medicinos instituto nuostatų patvirtinimo”;

2001-01-29 Nr. 104 “Dėl Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto asignavimų mokslui ir studijoms paskirstymo“;

2001-02-20 Nr. 181 „Dėl universiteto mokslo instituto nuostatų patvirtinimo“ ;

2001-03-8 Nr. 266 “Dėl LR Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 “Dėl žemės, suteiktos mokslo ir mokymo įstaigoms ….. naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo”dalinio pakeitimo”;

2001-03-16 Nr. 304 “Dėl patalpų Vilniuje, Olandų g. 51, perdavimo”;

2001-03-21 Nr. 319 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 483 “Dėl mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų ir pedagogų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“;

2001-03-26 Nr. 332 “Dėl kreipimosi į Respublikos Prezidentą su prašymu pateikti Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartį dėl bendros aukštojo mokslo erdvės sukūrimo Baltijos šalyse“;

2001-04-04 Nr. 365 “Dėl turto perdavimo”(Kėdainių raj. savivaldybei);

2001-04-04 Nr. 372 “Dėl Architektūros ir statybos instituto reorganizavimo“ ;

2001-04-04 Nr. 373 “Dėl Lietuvos gyvulininkystės instituto reorganizavimo“ ;

2001-04-04 Nr. 374 “Dėl Lietuvos maisto instituto reorganizavimo“ ;

2000-04-19 Nr. 450 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 “Dėl Valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo” papildymo”;

2001-04-30 Nr.496 “Dėl negyvenamųjų patalpų Vilniuje, Geležinio Vilko g. 12, perdavimo”;

2001-05-17 Nr. 577 “Dėl turto perdavimo”;

2001-05-23 Nr. 605 “Dėl Fizikos instituto nenaudojamo nekilnojamojo turto nurašymo”;

2001-06-20 Nr. 770 “Dėl studentų priėmimo 2001 metais į valstybinių aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas ir doktorantų priėmimo į valstybinius mokslo institutus plano“;

2001-07-11 Nr. 899 “Dėl minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimų. Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas eiti organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarkos ir pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos patvirtinimo;

2001-07-12 Nr. 912 “Dėl sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio”;

2001-08-09 Nr. 979 “Dėl Europos Bendrijos TEMPUS programos Lietuvos tarnybos likvidavimo“;

2001-08-10 Nr. 985 “Dėl negyvenamųjų patalpų Vilniuje, Dominikonų g. 15/Gaono g. 1 perdavimo Vilniaus dailės akademijai”;

2001-08-24 Nr. 1030”„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 546 „dėl pridėtinės vertės mokesčio“ dalinio pakeitimo;

2001-08-24 Nr. 1036 “Dėl licencijos steigti nevalstybines Klaipėdos socialinių mokslų, Klaipėdos verslo, Kolpingo, Vakarų Lietuvos verslo, Vilniaus teisės ir verslo, Vilniaus verslo kolegijas suteikimo“;

2001-09-11 Nr. 1076 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Egipto Arabų Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo švietimo, aukštojo mokslo ir mokslo srityse sudarymo tikslingumo“;

2001-10-01 Nr. 1205 “Dėl turto perdavimo”;

2001-11-27 Nr. 1423 “Dėl sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio”;

2001-11-27 Nr. 1425 “Dėl valstybės stipendijų mokslininkams įsteigimo“ ;

2000-12-13 Nr. 1445 “Dėl Fizikinės elektronikos instituto tarybos sudarymo“ ;

2001-12-11 Nr. 1506 “Dėl komisijos Igno Domeikos 200-osioms metinėms paminėti sudarymo“ ;

2001-12-21 Nr. 1558 “Dėl UAB “Hibridas” įstatinio kapitalo mažinimo ir turto perdavimo”;

2001-12-21 Nr. 1577 ‘Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 1321 „Dėl Lietuvos mokslo premijų“ dalinio pakeitimo“ ;

Parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 21 d. posėdžio protokolas Nr. 13 “ Dėl Biotechnologijos instituto negyvenamųjų patalpų nuomos kainos”;

Parengti ir priimti šie įstatymai:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje ratifikavimo įstatymas;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl bendros aukštojo mokslo erdvės sukūrimo Baltijos šalyse ratifikavimo įstatymas;

Parengti ir išleisti svarbesni Švietimo ir mokslo ministro įsakymai:

2001-03-12 Nr. 377 “Dėl užsienio valstybių piliečių studijų Lietuvoje“;

2001-04-23 Nr. 658 “Dėl studijų krypties reglamento sandaros patvirtinimo“;

2001-05-25 Nr. 894 “Dėl Užsieniečių, kurių studijos visiškai arba iš dalies finansuojamos iš valstybės biudžeto, priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkos“;

2001-06-01 Nr. 915 “Dėl aukštosios mokyklos ir studento, studijuojančio valstybės finansuojamoje vietoje, sutarties tipinės formos patvirtinimo“;

2001-06-22 Nr.1031 “Dėl studentų priėmimo 2001 metais į valstybinių aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas ir doktorantų priėmimo į valstybinius mokslo institutus plano“

2001-06-28 Nr.1055 “Dėl mokslo ir studijų institucijų vertinimo taisyklių patvirtinimo“;

2001-08-13 Nr. 1194 “Dėl sprendimų dėl įvertintų aukštojo mokslo studijų programų priėmimo tvarkos patvirtinimo“;

2001-09-27 Nr. 1347 “Dėl Socrates/Erasmus įgyvendinimo programos 2001 -2002 metams“;

2001-10-26 Nr. 1439 “Dėl tipinio docento arba profesoriaus pedagoginio vardo atestato pavyzdžio patvirtinimo“.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

Neįvykdytos šios Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonės:

- parengti aukštojo mokslo sistemos plėtros planą, nustatantį aukštojo mokslo plėtros tikslus ir uždavinius, specialistų poreikį, studentų skaičiaus kitimą, aukštųjų mokyklų regioninę plėtrą, tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvas;

- patvirtinti Mokslo ir technologijų komisijos nuostatus.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: atitinkami LRV nutarimų projektai pateikti Vyriausybei

Programos uždavinys: Nuolat kelti personalo kvalifikaciją.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota pakelti 20% darbuotojų kvalifikaciją, kvalifikaciją pakėlė 25% darbuotojų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Bendradarbiauti su tarptautinėmis ir šalies organizacijomis
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota, kad 25 darbuotojai vyks į komandiruotes ir/ar dalyvaus seminaruose, įvykdyta –30.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Užtikrinti gautų paskolų grąžinimą bei jų palūkanų mokėjimą
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Paskolų palūkanos buvo mokamos laiku.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Mokėti 5-osios ES bendrosios programos dalyvio finansinę įmoką.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas :

Įvykdyta Vyriausybės 2000-2004 metų programos įgyvendinimo priemonė (skyrius “Švietimas ir mokslas”) Nr. 45 “Užtikrinti efektyvų dalyvavimą Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programose”.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas :

Įvykdyta 3.2.3-P-A2 priemonė “Dalyvauti 5-ojoje bendrojoje ES programoje”

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Tvarkingai ir laiku sumokėtos 5-osios bendrosios ES programos dalyvio įmokos.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra

Programos uždavinys: Plėtoti Lietuvos dalyvavimą 5-ojoje ES bendrojoje programoje skatinančias struktūras.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas :

Įvykdytos 3.2.3-P-A1 priemonė “Stiprinti struktūrą, teikiančią potencialiems 5-osios bendrosios ES programos dalyviams metodinę paramą” ir 3.2.3-P-B8 priemonė “stiprinti Mokslo ir studijų departamento instituciją”

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip planuota, atnaujinta ir įjungta į tinklą 30 kompiuterizuotų darbo vietų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonių nėra

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Artimiausiu laikotarpiu numatoma veikti pagal tokius Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetus:

- Užtikrinti švietimo, mokslo ir nacionalinės kultūros plėtrą (1.5);

- Plėtoti informacinę visuomenę (1.6);
- Rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir sekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS (1.1);

- Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą (1.3).

Numatoma vykdyti tokias programas:

- Šalies mokslo plėtojimas ir aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimas;

- Studentų rėmimas ir jų kreditavimo sistemos plėtojimas;

- Šalies mokslo ir studijų informacijos sistemų ir tinklų plėtojimas;

- Bendrųjų mokslo ir studijų sistemos poreikių tenkinimas;

- Valstybės politikos mokslo ir studijų srityje formavimas ir įgyvendinimas.

Numatoma plėtoti studijų kokybės užtikrinimo sistemą, vykdyti studijų programų akreditaciją. Bus kuriamos naujos studijų programos, kurios užtikrins pastovią sistemos kaitą ir garantuos palyginamą su kitomis šalimis teikiamo išsilavinimo kokybę. Studijų kokybė bus keliama keliant aukštųjų mokyklų dėstytojų mokslinę kompetenciją, skatinant mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, sukuriant mokymosi visą gyvenimą sistemą.

Bus plėtojama studentų finansinės paramos sistemą tobulinami studentų rėmimo mechanizmai.

Bus diegiama vienkanalė priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka.

Bus toliau remiamas tarptautinis bendradarbiavimas mokslo ir studijų srityje bei integravimasis į ES programas. Numatoma sudaryti sąlygas tarptautiniam Lietuvoje įgyto išsilavinimo pripažinimu toliau skatinti dėstytojų ir studentų akademinius mainus, tarptautinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje.

Numatoma diegti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, didinančių šalies ūkio tarptautinį konkurencingumą, rėmimo sistemą, remti tarptautinio lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, plėtoti jų konkursinio finansavimo mechanizmus. Numatoma didinti mokslinių tyrimų įrangos atnaujinimo tempus, renovuoti mokslo ir studijų institucijų pastatus. Bus nuosekliai diegiami tarptautinėje praktikoje naudojami mokslininkų rengimo, taip pat mokslinių tyrimų kokybės ir efektyvumo vertinimo kriterijai. Institucijų finansavimas bus vis tampriau siejamas su atliekamų darbų (teikiamų paslaugų) kokybe ir veiklos tikslingumu.

Bus stengiamasi didinti socialinių partnerių įtaką mokslo ir studijų sistemoje vykstantiems procesams.

Bus toliau įgyvendinama ilgalaikė programa “Informacijos technologijos mokslui ir studijoms. 2001–2006 m.”, skirta vienai iš svarbiausių informacinės Vieningos ir unifikuotos Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistemos (LieMSIS) sukūrimui. Bus plėtojamas LITNET tinklas.

Numatomų priemonių įgyvendinimui gali trukdyti nepakankamas ir nepakankamai stabilus mokslo ir studijų sistemos finansavimas, nepakankamas socialinių partnerių suinteresuotumas mokslo ir studijų sistemos teikiamų paslaugų kokybe, nepakankami taikomi tarptautinėje praktikoje įprasti reikalavimai vertinant mokslininkų kvalifikaciją, Jų vykdomų mokslinių tyrimų kokybę ir efektyvumą, doktorantų ir kitų specialistų rengimo procesą.

Departamento direktorius

TEISINGUMO MINISTERIJOS

METINĖS VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginius prioritetus kurti valstybėje nacionalinę teisinę sistemą, užtikrinančią žmogaus teises ir laisves.

Tikslai:

Kurti nacionalinę teisinę sistemą, atitinkančią teisinės valstybės sampratą ir Europos Sąjungos kriterijus.

Užtikrinti civilinių teisių apsaugą, teisinėmis priemonėmis reguliuoti bei vystyti verslui palankią aplinką, sudaryti sąlygas valstybės administravimo tobulinimui.

Sukurti ir įgyvendinti nacionalinę teisinės pagalbos sistemą, sudaryti lygias sąlygas asmenims, nepriklausomai nuo jų tautybės, lyties, įsitikinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus bei siekti teisingumo.

Analizuoti ir tobulinti teisėkūros procesą ir teisės sistemą Lietuvoje laikantis europietiškų tradicijų, remiantis tęstinumo ir perimamumo principais bei derinant skirtingus teisinio reguliavimo metodus.

Sudaryti sąlygas kriminalinių bausmių vykdymui, atitinkančias Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių sutarčių reikalavimus, organizuoti bausmių vykdymo įstatymų numatytų auklėjimo priemonių taikymą nuteistiesiems.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:
1. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt ):

1.1.Teisėsaugos institucijų sistemos koordinavimas ir kontrolė (4168,1)

Programos tikslai:

Užtikrinti nuoseklų teisėtvarkos institucijų bendradarbiavimą vykdant savo funkcijas ir kontrolę
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Vykdyti efektyvią teisėsaugos institucijų veiklą
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengtas ir pateiktas Seimui Civilinio proceso kodekso projektas, Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas, su jais susiję įstatymų projektai – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 186/3, 186/6 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir 224, 259/1, 272 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Hipotekos registro steigimo įstatymo 4,5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai.

Vykdant Civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių planą parengtas ir pateiktas Seimui Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo projektas.

Vykdant Civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių planą parengtas ir pateiktas Seimui Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo projektas.

Vykdant Civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių planą parengtas ir pateiktas Seimui Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo projektas.

Civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių planą parengtas ir Vyriausybės priimtas 2001 m. liepos 26 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 926 “Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“.

Parengtas Vyriausybės nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1098 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo" dalinio pakeitimo".

Lietuvos Respublika įstojo į Hagos tarptautinės privatinės teisės konferenciją ir tapo visateise jos nare, Seimui 2001 m. birželio 19 d. priėmus įstatymą „Dėl Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos statuto ratifikavimo“. Ši priemonė atitinka Vyriausybės prioritetą – “rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis“.

Parengtas Lietuvos Respublikos 1961 metų Hagos konvencijos dėl valdžios institucijų teisių ir taikytinos teisės nepilnamečių teisių gynimo srityje ratifikavimo įstatymo projektas (priimtas 2001 m. rugpjūčio 2 d.), kuris vaikų globos institucijoms suteikia galimybę imtis priemonių vaikų, turinčių Lietuvos Respublikos pilietybę, bet gyvenančių užsienio valstybėse, interesams užtikrinti. Ši priemonė atitinka Vyriausybės prioritetą – “rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis“.

Parengtas Lietuvos Respublikos 1971 metų Hagos konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės ratifikavimo įstatymo projektas, kuriame nustatyta teisė, taikoma atsakomybei už eismo įvykio metu padarytus nuostolius, kai eismo įvykyje dalyvavo užsienio valstybės pilietis. Ši priemonė atitinka Vyriausybės prioritetą – “rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis“;

Parengtas ir pateiktas Seimui Lietuvos Respublikos 1980 metų Hagos konvencijos dėl civilinių tarptautinio vaikų pagrobimo aspektų ratifikavimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama apsaugoti vaiko teises ir užtikrinti greitą neteisėtai išvežtų ar laikom užsienio valstybėse vaikų grąžinimą. Ši priemonė atitinka Vyriausybės prioritetą – “rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis“;

Parengtas ir pateiktas Seimui Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama iš esmės pertvarkyti teismo antstolių kontoras prie apylinkių teismų;

Parengtas Lietuvos Respublikos Europos Tarybos 1999 metų baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos ratifikavimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama pašalinti korupcijos sąlygas Lietuvoje;

Parengtas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, reglamentuojantis advokatų – ES valstybių piliečių teisę verstis advokato praktika Lietuvoje. Ši priemonė atitinka Vyriausybės prioritetą – “rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis“;
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Tarybos 1999 m. Baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos ratifikavimo projektą (priimtas 2002 sausio 25 d.). Ši priemonė atitinka Vyriausybės prioritetą – “rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis“;

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl 1973 m. spalio 2 d. sudarytos Konvencijos dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo projektą (pritarta LR Vyriausybėje). Ši priemonė atitinka Vyriausybės prioritetą – “rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis“;

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Konvencijos dėl civilinių tarptautinio vaikų grobimo aspektų ratifikavimo projektą (pateiktas 2002 m. vasario 8 d. pateikta LR Seimui). Ši priemonė atitinka Vyriausybės prioritetą – “rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis“;

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ratifikavimo projektą (pritarta LR Vyriausybėje). Ši priemonė atitinka Vyriausybės prioritetą – “rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis“;

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Papildomai padaryta:

Parengtas ir pateiktas Baudžiamojo proceso kodekso projektas;

Parengtas Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos ekstradicijos sutarties ratifikavimo įstatymo projektas;

Parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų ekstradicijos sutarties ratifikavimo įstatymo projektas;

Parengtas Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti ratifikavimo įstatymo projektas.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Eil. Nr.

Vertinimo kriterijai

Planuota 2001 m.

Įvykdymas

1.

Peržiūrėta ir pateikta išvadų dėl teisės aktų projektų

2465

Pateikta išvadų - 1064,

Seimo pavedimai - 451, Vyriausybės – 926.

2.

Piliečių skundų, prašymų, pasiūlymų nagrinėjimas Teisingumo ministerijoje

1685

2322

3.

Įstatymų projektų dėl tarptautinių konvencijų ir sutarčių ratifikavimo parengimas

5

8

4.

Naujų kodeksų projektų parengimas

Civilinio proceso kodeksas

Parengtas ir pateiktas Seimui

5.

Gyventojų teisinio švietimo programos sukūrimas ir įgyvendinimas

Ištirti gyventojų teisinių žinių poreikius

Įvykdyta

Be to, Teisingumo ministerija išnagrinėjo 6249 raštus, gautus iš kitų institucijų.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

Lietuvos Respublikos neturtinės žalos, kai nusikaltimu yra atimama fizinio asmens gyvybė ar padaroma žala sveikatai, atlyginimo įstatymo projektas nėra pateiktas, nes kilo neaiškumų dėl įstatymo projekto reguliavimo dalyko ir nuspręsta bendradarbiauti rengiant šį aktą su Seimu, kuris tobulina Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų uždrausta veika padarytos moralinės žalos atlyginimo įstatymo projektą.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys:
2. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

1.2.Teismo antstolių institucinės reformos metmenų įgyvendinimas (8686,6).
Programos tikslai:

Sukurti šiuolaikišką, veiksmingą, valstybės ir visuomenės poreikius tenkinantį teismų bei kitų institucijų sprendimo vykdymo procesą
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Tęsti teismo antstolių institucinės reformos įgyvendinimą
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: priemonių nenumatyta.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: priemonių nenumatyta

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Pagal institucinės antstolių reformos metmenimis vykdyti antstolių reformą, kuria siekiama suteikti antstoliams profesines paslaugas teikiančių asmenų statusą, reglamentuoti antstolių savivaldą ir veiklos kontrolę.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Eil. Nr.

Vertinimo kriterijai

Planuota 2001 m.

Įvykdymas

1.

Įvykdytų bylų skaičius

380000

409787

2.

Parengta teismo antstolių institucinės reformos teisinė bazė

Parengtas Antstolių įstatymo projektas

Įvykdyta

3.

Teismo antstolių kontorų atskyrimas nuo apylinkės teismų

54

54

4.

Teismo antstolių kontorų organizacinio darbo patikrinimas

17

18

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: tokių priemonių nėra.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra
3. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

1.3.Neteisėtais pareigūnų veiksmais padarytos moralinės ir materialinės žalos atlyginimas (188.5)
Programos tikslai:

Užtikrinti žalos atlyginimą, padarytą neteisėtais pareigūnų veiksmais
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Organizuoti operatyvų atsiskaitymą
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: priemonių nenumatyta;

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: priemonių nenumatyta;

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: priemonių nenumatyta;

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Eil. Nr.

Vertinimo kriterijai

Planuota 2001 m.

Įvykdymas

1.

Medžiagų dėl moralinės ir materialinės žalos atlyginimo skaičius

14

15, iš jų pagal Europos žmogaus teisių teismo sprendimus – 2.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: tokių priemonių nėra.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra
4. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

1.4.Teismų materialinės-techninės bazės plėtojimas ir kompiuterizavimas (4670)
Programos tikslai:

Sudaryti teismams tinkamas darbo sąlygas
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Teismų materialinės-techninės bazės stiprinimas
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Vykdyti Teismų kompiuterizavimo programą (LITEKO)

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Vykdyti Teismų kompiuterizavimą

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

2001-2003 m. valstybės investicijų programa, patvirtinta Vyriausybės 2001 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 359

Informacinės sistemos „teismų kompiuterizavimas“ kūrimas;

Marijampolės rajono teismo pastato statyba;

Lietuvos apeliacinio ir Vilniaus apygardos teismų rekonstravimas;

Šalčininkų rajono teismo pastato rekonstravimas.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Eil. Nr.

Vertinimo kriterijai

Planuota 2001 m.

Įvykdymas

1.

Kompiuterizuotų darbo vietų skaičius

150

386

2.

Naujai įrengtų darbo vietų skaičius (naujai pastatytų ar suremontuotų ir aprūpintų baldais ir kt.)

46

Dėl lėšų trūkumo Marijampolės ir Šalčininkų rajonų apylinkės teismų pastatų statyba nebaigta

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

Marijampolės rajono teismo pastato statyba;

Šalčininkų rajono teismo pastato rekonstravimas.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nepakankamas biudžetinis finansavimas.
5. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

2.2.Hipotekų registro plėtojimas (3801.2)
Programos tikslai:

Užtikrinti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turto arešto aktų, vedybų ir testamentų sutarčių teisinės registracijos atlikimą ir informacijos teikimą
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Užtikrinti paslaugų teikimą
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Išplėsti Lietuvos Respublikos hipotekos registrą

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Įsteigti turto arešto aktų registrą

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Pagal 2001-2003 m. valstybės investicijų programą, patvirtintą Vyriausybės 2001 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 359 - turto arešto aktų registro steigimas

įsteigtas testamentų registras;

parengti ir Vyriausybės patvirtinti Vedybų sutarčių registro nuostatai ir parengtas techninės užduoties projektas informacinės sistemos sukūrimui;

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Eil. Nr.

Vertinimo kriterijai

Planuota 2001 m.

Įvykdymas

1.

Įregistruotų įkeitimo dokumentų

15100

16153

2.

Įregistruota išieškojimo dokumentų

1997

2249

3.

Įregistruota įkeitimo pakeitimo dokumentų

6430

7663

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: tokių priemonių nėra.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra
6. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

3.2.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas (4589)
Programos tikslai:

Įgyvendinti nacionalinę teisinės pagalbos sistemą
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Užtikrinti piliečių gynybą
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: priemonių nenumatyta

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Įgyvendinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos programą

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: priemonių nenumatyta

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Eil. Nr.

Vertinimo kriterijai

Planuota 2001 m.

Įvykdymas

1.

Asmenų, kuriems suteikta Valstybės garantuojama teisinė pagalba skaičius

165000

96558 (būtina teisinė pagalba buvo suteikta visiems asmenims atitinkantiems įstatymo reikalavimus)

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: tokių priemonių nėra.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra
7. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

4.3.Teisėjų, antstolių, teismų ir hipotekos darbuotojų kvalifikacijos kėlimas (111.3)
Programos tikslai:

Užtikrinti savalaikių, kvalifikuotų teisinių paslaugų teikimą, padidinti visuomenės pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursus
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Organizuoti efektyvų teisėjų, teismo antstolių ir kitų teismų darbuotojų mokymą. Šia priemone siekiama užtikrinti kvalifikuotą darbą taikant ES teisę.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: priemonių nenumatyta

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Eil. Nr.

Vertinimo kriterijai

Planuota 2001 m.

Įvykdymas

1.

Apmokytų klausytojų skaičius

1094

1215

2.

Parengtų mokymo programų skaičius

5

5

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: tokių priemonių nėra.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra
8. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

5.1.Atstovavimas Europos žmogaus teisių teisme (105.4)
Programos tikslai:

Atstovauti Vyriausybę Europos žmogaus teisių teisme ir Žmogaus teisių komitete
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Užtikrinti valstybės interesų gynimą Europos žmogaus teisių teisme
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: priemonių nenumatyta

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: priemonių nenumatyta

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: priemonių nenumatyta

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Eil. Nr.

Vertinimo kriterijai

Planuota 2001 m.

Įvykdymas

1.

Išnagrinėtų bylų (laimėtų/pralaimėtų) prieš Valstybę Europos žmogaus teisių teisme skaičius

5/4

2/2

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: tokių priemonių nėra.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra
9. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

4.1.Dalyvavimas kuriant teisės ir teisinę sistemą (725.4)
Programos tikslai:

Parengti mokslines metodologines teisės sistemos ir atskirų jos dalių kūrimo ir realizavimo prielaidas
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Kaupti, sisteminti ir vertinti statistinę informaciją
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: priemonių nenumatyta

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: priemonių nenumatyta

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: priemonių nenumatyta

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Eil. Nr.

Vertinimo kriterijai

Planuota 2001 m.

Įvykdymas

1.

Mokslo tiriamieji bei taikomieji darbai

8

7

2.

Kriminologinių ir teisinių ekspertizių išvados

35

67

3.

Moksliniai metodologiniai pasiūlymai Seimui, Vyriausybei, ministerijoms

16

18

4.

Parengti leidybai ir išleisti leidiniai

6

5

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: tokių priemonių nėra.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra
10. Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

3.1.Naujų tyrimo metodų įdiegimas ir ekspertinė praktika (3906.8)
Programos tikslai:

Aprūpinti teisėsaugos institucijų poreikius teismo ekspertizių atlikimu
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Parengti naujus tyrimo metodus ir metodiką
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: priemonių nenumatyta

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: priemonių nenumatyta

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: priemonių nenumatyta

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Eil. Nr.

Vertinimo kriterijai

Planuota 2001 m.

Įvykdymas

1.

Ekspertizių atlikimas pagal teismų, prokuratūros ir kvotėjų pavedimus

8700

5407

2.

Valandų skaičius vienai ekspertizei atlikti

30

32.5

3.

Mokslo tiriamųjų darbų teismo ekspertizės srityje vykdymas

47

6

4.

Teismo ekspertizės ir informacinių duomenų bazių sudarymas

7

9

5.

Seminarai, paskaitos, metodinių priemonių rengimas

14

27

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: tokių priemonių nėra.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra
11.Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

4.4.Teisėkūros proceso ir įstatymų įgyvendinimo sistemos pagrindų sukūrimas (328,6)
Programos tikslai:

Užtikrinti efektyvų teisėkūros mechanizmo sukūrimą
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Siekti konsoliduoti teisės aktus ir kodifikuoti atskiras teisės šakas
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso projektas, kuriuo siekiama užtikrinti veiksmingesnį sprendimų vykdymą, operatyvesnį bylų nagrinėjimo procesą. Ši priemonė atitinka Vyriausybės prioritetą – “rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis“;

Priemonė „ištirti ir įvertinti teisėkūros Lietuvoje būklę ir raidą, tuo pagrindu parengti Nacionalinės teisėkūros tobulinimo koncepciją, atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių patirtį bei pasiūlymus, kaip įgyvendinti koncepciją, ir parengti norminio teisės akto, reglamentuojančio teisėkūrą Lietuvoje, projektą“ pradėta vykdyti.

Priemonė „sukurti ir įgyvendinti Teisinio gyventojų švietimo programą“ pradėta vykdyti. Šia priemone siekiama ištirti gyventojų teisinių žinių poreikius, rengti ir įgyvendinti programas ir priemones šiems poreikiams užtikrinti, diegti informacines technologijas, leidžiančias susipažinti su teisės aktais, jų projektais, teisės aktų taikymu

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: priemonių nenumatyta

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: priemonių nenumatyta

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Eil. Nr.

Vertinimo kriterijai

Planuota 2001 m.

Įvykdymas

1.

Teisės aktų reglamentuojančių teisėkūrą ekspertizių skaičius

3

7

2.

Teisėkūros būklės analizės atlikimas

1

1

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: tokių priemonių nėra.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra
III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Teisingumo ministerijos artimiausio laikotarpio prioritetai, numatomos vykdyti reformos ir kitos svarbios priemonės:

Vykdyti programas atsižvelgiant į Vyriausybės strateginius prioritetus;

Savo kompetencijos ribose vykdyti Stojimo Partnerystę ir Nacionalinės acquis priėmimo programą;

Tęsti teisės kodifikavimą (parengti Administracinių teisės pažeidimų, Bausmių vykdymo kodeksus), koordinuoti įstatymų ir kitų teisės aktų, reikalingų kodeksams įgyvendinti, parengimą;

Parengti Civilinio proceso ir Baudžiamojo kodeksų komentarus;

Parengti Lietuvos Respublikos įstatymų sąvadą;

Sukurti ir įgyvendinti gyventojų teisinio švietimo programą;

Tęsti teisinių institucijų pertvarkymą (pataisos reikalų įstaigų ir antstolių);

Užtikrinti Juridinių asmenų registro įsteigimą ir efektyvų veikimą;

Sukurti Lietuvos teisėkūros modelį ir jo įgyvendinimo mechanizmą;

Užtikrinti efektyvią įkalinimo įstaigų veiklą bei laisvės atėmimo ir kitų teismo paskirtų kriminalinių bausmių (išskyrus baudą) vykdymą, nuteistųjų rengimą integracijai į visuomenę jiems atlikus bausmę, sudaryti sąlygas nuteistiesiems įgyti profesiją ir organizuoti nuteistųjų užimtumą laisvės atėmimo vietose, taikyti bausmių vykdymo sistemą reglamentuojančius įstatymus, atitinkančius ES kriterijus.

Išorės ir vidaus veiksniai, kurie galėtų turėti neigiamą įtaką įgyvendinant numatytus artimiausio laikotarpio prioritetus:

Išorės:

Vienas iš pagrindinių išorinių Teisingumo ministerijos veiklos suvaržymų – Vyriausybių kaita ir galimas Vyriausybės strateginių prioritetų performulavimas;

Teisingumo ministerijos programų finansavimo apimčių mažinimas;

Vidaus:

nedalyvavimas valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo programose dėl jų netobulumo;

lėšų ir žmogiškųjų išteklių stoka Teisingumo ministerijos funkcijoms vykdyti.

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTAS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2002-02-20 Nr. 08-03

Vilnius

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija:

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau Kalėjimų departamentas) yra viena iš šalies teisėtvarką užtikrinančių institucijų, turinti savarankiško asignavimų valdytojo statusą, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus uždavinius ir funkcijas.

Kalėjimų departamentas vykdo Teisinės sistemos reformą bausmių vykdymo srityje.

Užtikrina įstatymų nustatytas laikymo sąlygas asmenims, kuriems teisėjo ar teismo nutartimi kardomąja priemone parinktas suėmimas.
Užtikrina teismų nuosprendžių (nutarčių), kuriais nuteista laisvės atėmimu, pataisos darbais be laisvės atėmimo, atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, kuriais pataisos darbų arba laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, nutarčių, kuriomis asmenys lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų ir nutarimų dėl pataisos darbų kaip administracinės nuobaudos vykdymą.

Sudaro Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių konvencijų nustatytas minimalias sąlygas kriminalinei bausmei vykdyti, organizuoja bausmių vykdymo įstatymais numatytų pataisymo priemonių taikymą nuteistiesiems.
Strateginiai tikslai:

1. Vykdyti kardomąjį kalinimą (suėmimą) ir kriminalines bausmes.

2. Humanizuoti įkalinimo ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo sistemą.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:
Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai:

Bausmių vykdymo sistemos veiklos užtikrinimas (kodas 1.2). Šios programos įgyvendinimui planuota 84407 tūkst. Lt, skirta - 83173 tūkst. Lt.

Programos tikslas:
Užtikrinti laisvės atėmimu ir kitų teismo paskirtų kriminalinių bausmių (išskyrus baudą) vykdymą, nuteistųjų rengimą integracijai į visuomenę, jiems atlikus bausmę.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:
Programos uždavinys:

Sudaryti sąlygas skirtoms bausmėms atlikti ir užtikrinti efektyvią įkalinimo įstaigų veiklą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas -

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Parengti teisės aktai: dalyvauta rengiant Bausmių vykdymo kodekso projektą – 8.

Rengimo tikslas - siekti humanizuoti laikymo įkalinimo įstaigose ir areštinėse sąlygas pagal tarptautinius standartus.
kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Vykdytos programos priemonės :

1. Darbuotojų darbo apmokėjimas.

Nuteistųjų ir administracijos darbuotojų materialinis aprūpinimas ir socialinių garantijų teikimas.

Programa atitinka šiuos patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetus: rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS (prioritetas Nr. 1); užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką (prioritetas Nr.7).

Kalėjimų departamento parengti teisės aktai:

Kalėjimų departamento direktoriaus 2001 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 112 patvirtinta Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programa (Žin., 2002, Nr. 1-29);

teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 177 patvirtinta Nuteistųjų trumpalaikių išvykimų už laisvės atėmimo vietų ribų tvarka (Žin., 2001, Nr. 78-2740);

teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 178 patvirtintos naujos Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklės (Žin., 2001, Nr. 78-2741);

teisingumo ministro 2001 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 36 (Žin. 2001, Nr. 19-628), 2001 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 220 (Žin., 2001, Nr. 89-3141) ir 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 265 (Žin. 2001, Nr. 106-3837) patvirtinti Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimai ir papildymai.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Strateginiame veiklos plane numatytas vertinimo kriterijus: išlaidų suma vienam nuteistajam. Planuota - 7850 tūkst. Lt, faktiškai įvykdyta. – 8000 tūkst. Lt.
šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės -

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys -

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai

Statybos, projektavimo darbai ir ilgalaikio turto įsigijimas (kodas 2.1). Šios programos įgyvendinimui skirta 6110 tūkst. Lt.

Programos tikslas:
Siekti, kad įkalinimo įstaigų patalpos ir pastatai atitiktų Lietuvos higienos normas.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Užtikrinti suimtiesiems ir nuteistiesiem įstatymais numatytas buities, o administracijos personalui darbo sąlygas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas -

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas -
kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Vykdytos programos priemonės :

1. Naujų, pradėtų ir baigiamų objektų statyba.

2. Aprūpinimas ilgalaikiu materialiuoju turtu.

Programa atitinka šiuos patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetus: rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS (prioritetas Nr. 1); užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką (prioritetas Nr.7).
gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Strateginiame veiklos plane numatytas vertinimo kriterijus: miegamųjų patalpų plotas (kv. m.), tenkantis vienam nuteistajam ar tardomajam. Planuota – 3,27 (kv. m.), faktiškai įvykdyta– 3,21 (kv. m.). Kadangi Kauno tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso atidavimas eksploatuoti perkeltas į 2002 metus, sumažėjo, lyginant su planiniu, miegamasis plotas, tenkantis vienam nuteistajam (tardomajam) 2001 m.
šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės -

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys -

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai

Nuteistųjų užimtumas ir profesinis bei bendrasis lavinimas (kodas 2.2). Šios programos įgyvendinimui planuota 163 tūkst. Lt., skirta - 163 tūkst. Lt

Programos tikslas:
Sudaryti sąlygas nuteistiesiems įgyti profesiją ir organizuoti nuteistųjų užimtumą laisvės atėmimo vietose.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys

Aprūpinti nuteistuosius darbu.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 14-437) patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 101 priemonė - parengti ir įgyvendinti kalinių įdarbinimo priemones. Šiai priemonei įgyvendinti buvo parengtas ir 2001 m. rugsėjo 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1133 ,,Dėl kai kurių prekių, gaminamų pataisos darbų įstaigose, valstybės įmonėse prie pataisos darbų kolonijų, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, įmonėse, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų invalidų, taip pat įmonėse prie sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba daugiau kaip 50 procentų pacientų, ir jų teikiamų paslaugų pirkimo“ (Žin., 2001, 82-2860). Pradėjus įgyvendinti šį nutarimą, 2001 m. IV–ą ketvirtį valstybės įmonės prie pataisos darbų kolonijų realizavo 2 kartus daugiau pagamintos produkcijos negu per 2001 m. III-ią ketvirtį ir papildomai įdarbino 173 nuteistuosius.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas -
kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Vykdyta programos priemonė – įsteigti darbo vietas nuteistiesiems ir įgyvendinti pastatų bei technologinių įrengimų renovacijos programą .

Programa atitinka patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetą: rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS (prioritetas Nr. 1).
gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Strateginiame veiklos plane numatytas vertinimo kriterijus: papildomai įdarbintų nuteistųjų skaičius – 240. Dėl sunkumų parduodant pagamintą produkciją bei nepakankamo programos finansavimo papildomai įdarbintų nuteistųjų skaičius buvo mažesnis už planinį. Papildomai įdarbinti 42 nuteistieji.
šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės -

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys -

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai

Personalo profesinis tobulinimas (kodas 2.3). Šios programos įgyvendinimui planuota 920 tūkst. Lt, skirta – 920 tūkst. Lt.

Programos tikslas:
Apmokyti personalą teikti būtiną socialinę pagalbą įkalintiems asmenims, taikyti bausmių vykdymo sistemą reglamentuojančius įstatymus, atitinkančius ES kriterijus dėl elgesio su įkalintais asmenimis taisyklių.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys

Užtikrinti naujai priimtų darbuotojų pirminį profesinį parengimą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas -

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas -
kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Vykdyta programos priemonė – mokymo centro išlaikymas.

Programa atitinka patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetą: rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS (prioritetas Nr. 1).
gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Strateginiame veiklos plane numatytas vertinimo kriterijus: parengtų įvadinio mokymo kursų klausytojų skaičius – 150. Šis vertinimo kriterijus įvykdytas iš dalies: parengtų įvadinio mokymo kursų klausytojų skaičius – 147, nes Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos atsiuntė mažiau įvadinio mokymo kursų klausytojų negu buvo planuota.
šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės -

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys -

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai

Kardomojo kalinimo ir kriminalinių bausmių vykdymo organizavimas (2.5). Šios programos įgyvendinimui planuota 3974 tūkst. Lt, skirta – 3964 tūkst. Lt.

Programos tikslas:
Užtikrinti efektyvią įkalinimo įstaigų veiklą.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys

Planuoti, organizuoti ir kontroliuoti įkalinimo įstaigų tarnybinę bei gamybinę-ūkinę veiklą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas -

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas -
kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Vykdytos programos priemonės:

1. Darbuotojų darbo apmokėjimas.

2. Normalių darbo sąlygų sudarymas, materialinis aprūpinimas ir socialinių garantijų darbuotojams užtikrinimas.

Programa atitinka šiuos patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetus: rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS (prioritetas Nr. 1); užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką (prioritetas Nr.7).
gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Strateginiame veiklos plane numatyti vertinimo kriterijai:

1. Parengtų teisės aktų skaičius. Planuota – 30, faktiškai – 30.

2. Išnagrinėtų nuteistųjų ir kitų piliečių skundų, prašymų, pasiūlymų skaičius. Planuota – 650, faktiškai – 1820.

Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, valstybės įmonėse prie jų bei pataisos inspekcijose atliktų planinių, kompleksinių patikrinimų ir vidaus audito skaičius. Planuota – 152, faktiškai – 203.

Metodinės pagalbos suteikimas pavaldžioms įstaigoms ir valstybės įmonėms. Planuota – 90, faktiškai - 173.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės -

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys -

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai

Pensinis aprūpinimas (kodas 2.6). Šios programos įgyvendinimui planuota 1000 tūkst. Lt, skirta 127 tūkst. Lt.

Programos tikslas:
Užtikrinti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų, išėjusių į pensiją, socialinę apsaugą.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys

Skirti valstybines pensijas įstatymais nustatyta tvarka.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas -

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas -
kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Vykdyta programos priemonė – paskaičiuoti ir išmokėti paskirtas pensijas.
gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Strateginiame veiklos plane numatytas vertinimo kriterijus: pareigūnų, gaunančių valstybinę pensiją, skaičius vienam darbuotojui, vykdančiam programą – 35. Šis vertinimo kriterijus lygus - 21.
šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės -

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys -

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:
Artimiausio laikotarpio planuojamos veiklos prioritetinės veiklos kryptys yra:

Organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytą:

- kalinamųjų (suimtųjų) apsaugą, izoliaciją, priežiūrą, materialinį aprūpinimą bei sveikatos priežiūrą;

nuteistųjų laisvės atėmimu apsaugą, priežiūrą, socialinę bei psichologinę pagalbą, užimtumą, materialinį aprūpinimą ir sveikatos priežiūrą;

miestų (rajonų) pataisos inspekcijų veiklą vykdant bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu.

Sudaryti sąlygas laisvės atėmimo bausmei atlikti, kad laisvės atėmimas būtų ne tik bausmė, bet padėtų nuteistiesiems, atlikus bausmę, grįžti į visuomenę.

Rengti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bausmių vykdymo klausimais, maksimaliai priartinant jų nuostatas prie Europos standartų reikalavimų ir Europos kalinimo įstaigų taisyklių rekomendacijų.

Vykdant teisinės sistemos reformą Bausmių vykdymo sistema 2000 m. perduota iš Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities į Teisingumo ministerijos valdymo sritį. Šešių įkalinimo įstaigų apsaugą vis dar vykdo Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos daliniai, kai kuriais atvejais įkalintų asmenų laikymo kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose sąlygos ne visai atitinka Europos kalinimo įstaigų taisyklėse rekomenduojamas minimalias įkalintų asmenų laikymo sąlygas ir elgesio su jais taisykles. Toliau demilitarizuojant ir humanizuojant kriminalinių bausmių vykdymą būtina:

- tobulinti įstatyminę bazę, reglamentuojančią kriminalinių bausmių vykdymą, atsisakant betikslių apribojimų ir draudimų;

- perimti visų įkalinimo įstaigų apsaugos funkcijas iš Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių ir perduoti jas įkalinimo įstaigų administracijoms. Tai numatyta 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, 86-3015) patvirtinta 440 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemone.

Per Lietuvos nepriklausomybės metus nusikalstamumas išaugo daugiau nei 2 kartus. 1990 m. 10 tūkst.gyventojų užregistruoti 99 nusikaltimai, 1999 m. – 209 nusikaltimai. Kovoti su nusikalstamumu buvo bandoma griežtinant baudžiamąją politiką. Dėl šių priežasčių nepavyksta išspręsti įkalinimo įstaigų perpildymo problemos. 1991 m. sausio 1 d. įkalinimo įstaigose buvo laikoma 8894 asmenys, 2000 m. sausio 1 d. – 14412 asmenų. Po 2000 metų amnestijos įkalintų asmenų skaičius buvo sumažėjęs iki 8746 asmenų (2000 m. rugpjūčio 1 d.). Tačiau 2001 m. gruodžio 31 d. įkalintų asmenų jau buvo 11566. Prognozuojama, kad įkalintų asmenų skaičius 2002 m. pabaigoje gali pasiekti 13000. Dabartiniu metu Lietuvos įkalinimo įstaigose vietų skaičius –9941.

Be to, pataisos darbų kolonijų pastatai statyti prieš 30-50 metų, o Šiaulių ir Vilniaus tardymo izoliatoriai beveik prieš 100 metų. Per tokį ilgą intensyvaus eksploatavimo laiką pastatai tiek fiziškai, tiek morališkai susidėvėjo. Todėl įkalinimo įstaigose laikomiems asmenims sudėtinga užtikrinti ne tik Europos įkalinimo įstaigų taisyklėse rekomenduojamas minimalias, bet ir Lietuvos Respublikos įstatymų bei Lietuvos higienos normų numatytas buitines gyvenimo sąlygas.

1995 m. Lietuvos Respublika ratifikavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją, o 1998 m. - Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą. Įkalinimo įstaigos yra vienas iš pagrindinių objektų, pagal kurių būklę sprendžiama, kaip valstybė narė laikosi minėtų konvencijų reikalavimų. 1995 m. ir 1999 m. Lietuvos įkalinimo įstaigas tikrino Europos Tarybos ekspertai, 2000 m. – Europos Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – CPT). Dauguma Europos Tarybos ekspertų aktuose ir CPT raporte nurodytų trūkumų ir rekomendacijų susiję su buitinių gyvenimo sąlygų užtikrinimu Lietuvos įkalinimo įstaigose, kurios dar neatitinka rekomenduojamų 1987 m. Europos kalinimo įstaigų taisyklėse. Vilniaus 2-oji griežtojo režimo pataisos darbų kolonija įsikūrusi Vilniaus arkivyskupijos kurijai priklausančiuose pastatuose, kuriuos anksčiau ar vėliau teks grąžinti. Taigi būtina statyti naujas bei rekonstruoti dabar veikiančias įkalinimo įstaigas.

2002 metais padidėjus vidutiniam nuteistųjų ir kalinamųjų skaičiui 1983 asmenimis, o biudžetiniams asignavimams įkalinimo įstaigų išlaikymui sumažėjus 276 tūkst. Lt, vieno nuteistojo išlaikymo išlaidos sumažės nuo 8000 Lt 2001 metais, iki 6644 Lt 2002 metais, dėl to pablogės nuteistųjų laikymo sąlygos.

Dėl nepakankamų biudžetinių asignavimų įkalinimo įstaigoms 2002 metais ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti lėšų visiškai neskirta, dėl to nebus galimybės atnaujinti virtuvinės įrangos, inžinierinių apsaugos priemonių, įsigyti nuteistiesiems buities sąlygas užtikrinančių buitinių prietaisų. Be to, Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos neturi vieningos kompiuterinės informacinės sistemos, todėl sudėtinga kaupti duomenis, analizuoti ir vertinti veiklos rezultatus.

Padidėjus nuteistųjų ir kalinamųjų skaičiui iki 13000 tūkst. ir neskyrus jų išlaikymui papildomų biudžetinių asignavimų, galimas kreditorinio įsiskolinimo padidėjimas metų pabaigoje iki 5 mln.Lt.

2002 metais valstybės investicijų programoje numatyta tik 3587 tūkst. Lt 2001 metų įsipareigojimams padengti, dėl to 2002 metais numatytų objektų atidavimas eksploatuoti bus neįvykdytas. Padidėjus nuteistųjų ir kalinamųjų skaičiui iki 13000, miegamųjų patalpų plotas vienam nuteistajam ar kalinamajam sumažės nuo 3,21 m² iki 3,13 m².

Kvalifikuoti specialistai darbui įkalinimo įstaigose pradėti rengti tik 1994 m., darbas įkalinimo įstaigose visuomenės laikomas neprestižiniu, o darbo užmokestis nedidelis, todėl vis dar jaučiamas specialistų (ypač psichologų, socialinių darbuotojų) trūkumas.

Įkalinimo įstaigų prižiūrėtojus pradėta mokyti tik 1999 m., įsteigus Kalėjimų departamento Mokymo centrą. Per metus apmokoma apie 150 prižiūrėtojų. Iš viso įkalinimo įstaigose yra 1346 prižiūrėtojų etatai. Per vienerius metus vidutiniškai pasikeičia apie 120 prižiūrėtojų.

Dėl nurodytų priežasčių įkalinimo įstaigose dirba daug darbuotojų, neturinčių specialaus pasirengimo darbui su kalinamaisiais ir nuteistaisiais. Didelė dalis prižiūrėtojų nepraėję specialaus įvadinio mokymo kurso, o apmokyti gana primityviais metodais pačiose įkalinimo įstaigose, kuriose dirba, neatitraukiant nuo tarnybos.
Reikalingi papildomi biudžetiniai asignavimai užtikrinant ir pataisos inspekcijoms pavestų uždavinių įgyvendinimą. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“(Žin., 2001, 86-3015) patvirtintą 438 priemonę, vadovaujantis 2000 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 39-1091), šių inspekcijų materialinį aprūpinimą (aprūpinimas patalpomis, atlyginimų mokėjimas, ryšio paslaugos, transportas ir pan.) nuo 2002 m. sausio 1 d. perima Kalėjimų departamentas. Tam teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 275 ,,Dėl Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžių Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus regionų pataisos inspekcijų įsteigimo“ (Žin., 2001, Nr. 3-86) įsteigtos penkios regioninės (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus) pataisos inspekcijos, turinčios juridinio asmens statusą. Tačiau 2002 m. vykdyti visų juridinio asmens funkcijų (buhalterinė apskaita,raštvedyba) dar šios inspekcijos negalės, kadangi neskirtos lėšos papildomiems etatams. Daugelis pataisos inspekcijų susidūrė su tarnybinių patalpų, ryšio priemonių ir ilgalaikio materialaus turto įsigijimo problema. 18-kos rajonų pataisos inspekcijose yra tik po vieną pareigūno etatą, todėl pareigūnui susirgus, išėjus atostogų, jo pavaduoti nėra kam.

Nuo 2003 m. sausio 1 dienos įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimui Nr. 14 ,,Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 4-98), 2003 metų strateginio veiklos plano projekte būtina numatyti papildomus asignavimus šio nutarimo įgyvendinimui.

Direktorius Jonas Blaževičius

LIETUVOS METROLOGIJOS INSPEKCIJOS

PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS

2001 m. VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: vykdyti valstybinę metrologinę inspekcinę matavimo priemonių būklės ir naudojimo kontrolę; valstybinę metrologinę prekių kiekio kontrolę, įgyvendinant valstybinės nepriklausomos inspekcinės kontrolės politiką metrologijos srityje; siekti efektyvios Lietuvos Respublikos integracijos į Europos Sąjungą.

Strateginis tikslas: užtikrinti valstybinę metrologinę matavimo priemonių būklės ir naudojimo kontrolę, valstybinę metrologinę priekių kiekio kontrolę, ginant valstybės ir vartotojų teises nuo neteisingų ir neteisėtų matavimo padarinių, sudarant vienodas verslo sąlygas, skatinant konkurenciją.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS METROLOGIJOS INSPEKCIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt) - metrologijos politikos įgyvendinimo kontrolė (529,00).

Programos tikslai: užtikrinti institucijos organizacinį - metrologinį darbą, sukurti tinkamas nepriklausomos metrologinės inspekcinės kontrolės darbo sąlygas, įgyvendinant pagrindinį Lietuvos metrologijos inspekcijos tikslą – ginti valstybės ir vartotojų teises nuo neteisingų ir neteisėtų matavimų padarinių.

Plėtoti teisinę administracinę veiklą inspekcinės kontrolės srityje bei tobulinti inspekcijos darbo planavimo ir organizavimo horizontaliuosius ryšius tarp 10 respublikos inspekcijos padalinių, informuoti visuomenę valstybinės metrologinės inspekcinės kontrolės klausimais.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys - siekti, kad inspekciniai patikrinimai būtų atliekami laiku ir kompetentingai.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas - parengta 31 inspekcinių patikrinimų metodika, siekiant efektyviai ir kompetentingai vykdyti valstybinę metrologinę inspekcinę kontrolę pagal Europos Sąjungos reikalavimus, padeda operatyviai surasti optimaliausius inspekcinės kontrolės sprendimo būdus. Išnagrinėti 55 gyventojų ir ūkio subjektų skundai. Stiprinama vartotojų ir valstybės teisių apsauga užtikrinant fizinių ir juridinių asmenų teisingų ir teisėtų matavimo priemonių naudojimą, užtikrinamos lygios ir vienodos verslo galimybės rinkoje. (Vyriausybės strateginis prioritetas – 3. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).

Organizuota 10 seminarų - susitikimų su regionų smulkaus ir vidutinio verslo, pramoninkų, sveikatos, aplinkos, energetikos sričių matavimo priemonių naudotojais bei apskričių viršininkų administracijų, savivaldybių atstovais, aiškinant ir teikiant informaciją valstybinės metologinės politikos įgyvendinimo kontrolės klausimais. Šalies ir apskričių dienraščiuose atspausdinta 19 straipsnių metrologinės inspekcinės kontrolės klausimais. 2001 m. sukurtame ir nuolat atnaujinamame Lietuvos metrologijos inspekcijos tinklapyje teikiama informacija apie atliktus inspekcinius patikrinimus, matavimo priemonių vartotojai bei gyventojai turi galimybę užduoti klausimus ir gauti atsakymus. Tokiu būdu visuomenė šviečiama valstybinės metrologinės inspekcinės kontrolės klausimais. (Vyriausybės strateginis prioritetas – 6. Plėtoti informacinę visuomenę).
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Nuolat atliekama valstybinių metrologinių inspekcinių patikrinimų rezultatų analizė. Per 2001 m. pateikta 36 informacinės medžiagos apie atliktus patikrinimus, problemos ir pasiūlymai ministerijoms, apskričių viršininkų administracijoms bei savivaldybėms. Tikslas – prekių ir paslaugų teisingas kiekio ir vertės nustatymas, atsiskaitant su valstybe, pirkėjais ir paslaugų gavėjais; Metrologijos įstatymo 9 str. priskirtų matavimo priemonių teisėtas naudojimas. Atliekant inspekcinius patikrinimus, matavimo priemonių būklės rezultatai gerėja, kadangi 2001 m. inspekcija atliko per 347 patikrinimų su kitomis šalies kontrolės bei operatyvinės veiklos institucijomis. Tai leidžia Lietuvos metrologijos inspekcijai numatyti ir koordinuoti savo inspekcinį darbą su kitomis institucijomis, atliekant valstybinę metrologinę inspekcinę kontrolę teisinės metrologijos srityje, ginant valstybę bei vartotojų teises nuo neteisingų matavimo priemonių bei matavimų, bei vykdyti rinkos priežiūrą. Metrologija yra acquis ,,Laisvas prekių judėjimas” sektoriuje.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Vertinimo kriterijai, numatyti strateginiame veiklos plane, įvykdyti.

Patikrinimų rezultatų apibendrinta medžiaga ir informacijos teikimas ministerijoms bei kitoms valstybės valdymo institucijoms: planuota - 35, įvykdyta - 36.

Gyventojų ir ūkio subjektų išnagrinėtų skundų skaičius: planuota 40, faktiškai išnagrinėti 55 skundai.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės - tokių nėra, nes visos priemonės įvykdytos.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys – tokių nėra.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt) - valstybinė metrologinė matavimų ir prekių kiekio priežiūra, matavimo priemonių būklės ir naudojimo kontrolė (1261,00).
Programos tikslai:

Užtikrinti valstybinę metrologinę prekių kiekio kontrolę;

Užtikrinti valstybinę metrologinę inspekcinę matavimo priemonių būklės ir naudojimo kontrolę;

Įgyvendinti specializuotą teisinės metrologijos mokymo programą pagal Europos Sąjungos reikalavimus.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys - kontroliuojant prekių kiekį, užtikrinti valstybės ir vartotojų teisių apsaugą nuo neteisingų ir neteisėtų matavimo padarinių.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

2001 m. atlikta 850 patikrinimų, kontroliuojant prekių kiekį. Pažeidimų procentas nuo atliktų patikrinimų per kalendorinius metus, palyginus su 2000 m., sumažėjo nuo 40,6 proc. iki 37 proc. Ruošdamasi įgyvendinti prekių kiekio kontrolę reglamentuojančias ES direktyvas, inspekcija įrengė universalią kilnojamą laboratoriją automobilinių suskystintų dujų dozavimo tikslumui degalinėse tikrinti, įsigijo Italijos firmos Societa Generale Impianti Gas 20 litrų etaloninį suskystintų dujų saikiklį (± 0,1 proc. tikslumo). Rengiamai universaliai kilnojamai prekių kiekio kontrolės laboratorijai sukomplektuoti įsigijo 3 vnt. firmos Mettler-Toledo (Šveicarija) pirmos tikslumo klasės etaloninių elektroninių precizinių svarstyklių su programine įranga ir brūkšninių kodų skaitytuvu. Atliekant valstybinę metrologinę kontrolę, siekiama, kad fasuotų (įpakuotų), dozuojamų, sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ir tam tikrais kiekiais parduodamų prekių kiekis atitiktų ES direktyvų 75/106/EEB, 75/107/EEB, 76/211/EEB, 80/232/EEB bei OIML R87 reikalavimus. Subalansuoti teisės aktai metrologijos srityje su ES direktyvų reikalavimais sudaro vienodas verslo sąlygos visiems ūkio subjektams, skatina sąžiningą konkurenciją, užtikrina tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą. Tokiu būdu apsaugoma vietinė rinka nuo importuojamų ir vietoje gaminamų prekių, neatitinkančių fasuotų (įpakuotų), dozuojamų, sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ir tam tikrais kiekiais parduodamų prekių kiekio keliamų reikalavimų, bei neteisingų ir neteisėtų matavimo padarinių; ginamos valstybės ir vartotojų teisės, užtikrinamas valstybės ir vartotojų teisinės metrologijos apsaugos lygis šalies vartotojų teisių apsaugos sistemoje (Vyriausybės strateginiai prioritetai – 1. Rengtis narystei Europos Sąjungoje- iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis, 3. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Rengiantis narystei ES, direktyvų 75/106/EEB, 75/107/EEB, 76/211/EEB, 80/232/EEB, reglamentuojančių prekių kiekio kontrolę, reikalavimai perkeliami į nacionalinius teisės aktus. Diegiant Lietuvoje ES teisinės metrologijos direktyvas, rengiami ES direktyvų lydimieji įtvirtinamieji teisės aktai, rengiamos fasuojant ir dozuojant prekes naudojamų matavimo priemonių patikros metodikos. Inspekcija atliko naftos produktų dozavimo kolonėlių, automobilinių dujų dozavimo kolonėlių patikros metodikų metrologinę ekspertizę, pateikė pasiūlymus dėl jų tobulinimo metrologijos politiką formuojančiai institucijai - Valstybinei metrologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Inspekcija bendradarbiauja su ES šalių (Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Olandijos, Danijos) analogišką veiklą vykdančiomis ir turinčiomis darbo patirtį organizacijomis, perima jų darbo praktiką atliekant fasuotų (įpakuotų), dozuojamų, sveriamų ir tam tikrais kiekiais parduodamų prekių kiekio kontrolę. Lietuvos Respublikos nacionaliniai teisės aktai prekių kiekio kontrolės srityje turi būti subalansuoti ir atitikti acquis reikalavimus. (Vyriausybės strateginiai prioritetai – 1. Rengtis narystei Europos Sąjungoje- iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Vertinimo kriterijai, numatyti strateginiame veiklos plane, įvykdyti.

Patikrinimų skaičius: planuota 850 patikrinimų, faktiškai atlikta 850 patikrinimų.

Pažeidimų procentas nuo atliktų patikrinimų per kalendorinius metus: planuota 37,0 proc., faktiškai - 37 proc.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės - tokių nėra, nes visos priemonės įvykdytos.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys - tokių nėra.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys - užtikrinti valstybinę metrologinę inspekcinę matavimo priemonių būklės ir naudojimo kontrolę visose Lietuvos Respublikos ūkio ir verslo šakose, sudarant vienodas verslo subjektų veiklos sąlygas rinkoje. Vykdant valstybinę metrologinę inspekcinę matavimo priemonių būklės ir naudojimo kontrolę, užtikrinti ir tobulinti valstybės ir vartotojų teisių apsaugą, teikiant paslaugas sveikatos apsaugoje, veterinarijoje, įvertinant ekologinę būklę bei poveikį jai, užtikrinant darbų saugą, nustatant produktų ir žaliavų kokybę, produktų saugą, nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę, vykdant banko, mokesčių, muitinės ir pašto operacijas bei teisėsaugos ir valstybės valdymo ir kontrolės institucijų pavedimu atliekant matavimus.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

2001 m. atlikta 4050 patikrinimų, kontroliuojant matavimo priemonių būklę bei jų naudojimą visose Lietuvos Respublikos ūkio ir verslo šakose. Pažeidimų procentas nuo atliktų patikrinimų per kalendorinius metus, palyginus su 2000 m., sumažėjo nuo 45,2 proc. iki 40 proc.

Valstybinei metrologinei inspekcinei masės matavimo priemonių būklės ir naudojimo kontrolei bei jų inspekcinei patikrai vykdyti inspekcija įsigijo ir aprūpino apskričių padalinius M1 tikslumo klasės etaloniniais svarsčiais. Kontroliuojama, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, gaminantys, taisantys, importuojantys, nuomojantys, parduodantys ar naudojantys matavimo priemones, laikytųsi ir nepažeistų LR metrologijos įstatymo bei kitų teisinę metrologiją reglamentuojančių teisės aktų.

Atliekant valstybinę metrologinę matavimo priemonių būklės ir naudojimo kontrolę, siekiama, kad matavimo priemonės, naudojamos atliekant matavimo priemonių patikrą, sveikatos apsaugoje, veterinarijoje, įvertinant ekologinę būklę bei poveikį jai, darbų saugoje, nustatant produktų ir žaliavų kokybę, nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę, matavimo priemonių naudojamų banko mokesčių, muitinės ir pašto operacijose bei teisėsaugos ir valstybės valdymo ir kontrolės institucijų pavedimu atliekant matavimus, būtų metrologiškai įteisintos, laiku ir nustatyta tvarka patikrintos, atitiktų nustatytus reikalavimus ir būtų tinkamos naudoti.

Tokiu būdu apsaugomos valstybė ir vietinė rinka nuo importuojamų ir vietoje gaminamų netinkamų ir neteisėtų matavimo priemonių bei neteisingų ir neteisėtų matavimo padarinių, ginamos valstybės ir vartotojų teisės. Vykdant matavimo priemonių būklės ir naudojimo kontrolę, užtikrinamas būtinas valstybės ir vartotojų apsaugos lygis šalies vartotojų teisių apsaugos sistemoje. Kontroliuojant ypatingas dėmesys skiriamas matavimo priemonėms, naudojamoms darbų saugoje; pervežant keleivius ir krovinius; užtikrinant kelių transporto eismo saugumą; geležinkelio, jūrų ir upių transporto, skrydžių saugoje bei mažinant neigiamą transporto poveikį aplinkai (Vyriausybės strateginiai prioritetai – 1. Rengtis narystei Europos Sąjungoje - iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis, 3. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Nuo 2001 m. birželio 1 d. įsigalioja Neautomatinių svarstyklių techninis reglamentas, atitinkantis Europos ekonominės bendrijos direktyvą 90/384/EEC ir papildytą direktyvą 93/68/EEC. Šiuo metu įgyvendinamos 2000 – 04 - 25 LR susisiekimo ministro ir valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro įsakymu Nr. 126/44 patvirtintos Tachografų naudojimo taisyklės, parengtos ES Tarybos reglamento 3821/85/EEC ,,Dėl kelių transporto priemonėse naudojamos registruojančios įrangos” ir Europos šalių susitarimo ,,Dėl kelių transporto ekipažų, važiuojančių tarptautiniais maršrutais darbo (AETR)” pagrindu.

Nuolat atliekama valstybinė metrologinė inspekcinė šalyje naudojamų neautomatinių svarstyklių būklės ir naudojimo kontrolė. Taip pat atliekama tarptautiniais maršrutais autotransporto priemonėse, vežančiose krovinius ir keleivius, įrengtų tachografų būklės ir naudojimo valstybinė metrologinė inspekcinė kontrolė.

(Vyriausybės strateginiai prioritetai – 1. Rengtis narystei Europos Sąjungoje- iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis).
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Vertinimo kriterijai, numatyti strateginiame veiklos plane, įvykdyti.

Patikrinimų skaičius: planuota 4050 patikrinimų, faktiškai atlikta 4050 patikrinimų.

Pažeidimų procentas nuo atliktų patikrinimų per kalendorinius metus: planuota – 40,0 proc., faktiškai - 40,0 proc.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės - tokių nėra, nes visos priemonės įvykdytos.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys - tokių nėra.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys - užtikrinti, kad valstybiniai inspektoriai turėtų tinkamą kvalifikaciją prekių kiekiui ir matavimo priemonėms kontroliuoti; mokėtų bent vieną iš pagrindinių ES kalbų; dirbtų naudodamiesi kompiuterine technika; praktiškai gebėtų naudotis integruotų ES teisinių dokumentų rekomendacijomis.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

30 proc. valstybinių inspektorių patobulino kvalifikaciją: 5 valstybiniai inspektoriai baigė Kauno technologijos universiteto Metrologijos instituto organizuojamus neelektrinių dydžių matavimo metrologų tikrintojų kursus, 5 valstybiniai inspektoriai - AB ,,Lietuvos energija” energetikų mokymo centro suskystintų dujų degalinių tikrintojų kursus, 6 inspekcijos valstybės tarnautojai - užsienio kalbų ir darbo kompiuteriu kursus. Tobulinant valstybinių inspektorių kvalifikaciją, siekiama operatyviai ir kompetentingai atlikti valstybinius metrologinius inspekcinius patikrinimus. Patikrinimų metu atliekamas prevencinis darbas - matavimo priemonių naudotojams aiškinami teisinės metrologijos klausimai. Tokiu būdu bendras pažeidimų procentas nuo atliktų patikrinimų per kalendorinius metus, palyginus su 2000 m., sumažėjo nuo 44,4 proc. iki 39,4 proc. Iš inspektorių reikalaujama dirbti taip, kad inspektorius teisiškai įrodytų verslininko padarytą klaidą, o ne verslininkas įrodinėtų, kad inspektorius neteisus. (Vyriausybės strateginis prioritetas – 3. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą, 6. Plėtoti informacinę visuomenę).
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Vertinimo kriterijai, numatyti strateginiame veiklos plane, įvykdyti.

Procentas valstybinių inspektorių, baigusių kvalifikacijos tobulinimo, teisinės metrologijos, užsienio kalbų, darbo kompiuterių kursus: planuota 30 proc., faktiškai baigė - 30 proc.
III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

2002-2003 m. Lietuvoje planuojamos įgyvendinti prekių kiekį reglamentuojančios ES direktyvos 75/106/EEB, 75/107/EEB, 76/211/EEB, 80/232/EEB. Būtina pasirengti vykdyti prekių kiekio kontrolę pagal šių direktyvų reikalavimus. Tobulinti kvalifikaciją fasuotų (įpakuotų), dozuojamų, sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ir tam tikrais kiekiais parduodamų prekių kiekio kontrolės srityje, dalyvaujant Danijoje, Vokietijoje rengiamuose seminaruose.

Neautomatinių svarstyklių valstybinę metrologinę inspekcinę būklės ir naudojimo kontrolę vykdyti vadovaujantis Lietuvoje galiojančiu Neautomatinių svarstyklių reglamentu, kuris atitinka direktyvas 90/384/EEB ir 93/68/EEC. Išspręsti tarptautinio svarstyklių, žymimų CE ženklu, registro įsigijimo ir jo naudojimo Lietuvoje klausimą.

Tobulinti inspekcijos valstybės tarnautojų kvalifikaciją, dalyvaujant 2 metų MATRA ir PSO programose, kurias remia Nyderlandų Vyriausybė (Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijos). Siekti, kad būtų įvertinta Lietuvos metrologijos inspekcijos, kaip valstybės kontrolės institucijos, kokybės valdymo sistema.

Išorės veiksniai, turintys įtaką įgyvendinant prioritetus:
Pasirengimo integracijai į ES laikotarpiu metrologijos sistemos srityje vykstantys dideli metodologiniai pakitimai (perimamos teisinę metrologiją reglamentuojančios tarptautinės direktyvos, rekomendacijos, kiti teisės aktai ir norminiai dokumentai) ir su šiuo pereinamuoju laikotarpiu susijusios laikinos problemos (neįgyvendintos kai kurios ES direktyvos) turi įtakos Lietuvos metrologijos inspekcijos darbo efektyvumui.

Pavyzdžiui:

Šiuo metu rengiami teisės aktai, įteisinantys įpakavimą reglamentuojančias ES direktyvas (direktyvos 75/106/EEB, 75/107/EEB, 76/211/EEB, 80/232/EEB).

paskelbus direktyvą 90/384/EEC ir 93/68/EEC dėl neautomatinių svėrimo prietaisų, nebuvo išspręsti tarptautinio neautomatinių svarstyklių registro įsigijimo ir naudojimo Lietuvoje klausimai.

Esant ribotoms finansinėms galimybėms įsigyti reikiamą etaloninę metrologinę įrangą ir neturint pakankamai sukomplektuotos universalių – kilnojamų laboratorijų įrangos, skirtos nepriklausomai valstybinei metrologinei inspekcinei kontrolei atlikti pagal šiuolaikinius tarptautinius reikalavimus, nepasiekiamas reikiamas nepriklausomos valstybinės metrologinės inspekcinės kontrolės efektyvumas ir operatyvumas.
Vidaus veiksniai turintys įtaką įgyvendinant prioritetus:

Lietuvos metrologijos inspekcijos apskričių padalinių yra 10, tačiau tik 2 padaliniai turi sukomplektuotą etaloninę metrologinę įrangą matavimo priemonių inspekcinei patikrai atlikti, matavimo priemonių būklei ir naudojimo kontrolei, valstybinei metrologinei prekių kiekio kontrolei vykdyti.

Valstybinei metrologinei fasuotų (įpakuotų), dozuojamų, sveriamų, matuojamų ir tam tikrais kiekiais parduodamų prekių kiekio kontrolei vykdyti ir patikrai atlikti, matavimo priemonių būklės bei naudojimo valstybinei metrologinei inspekcinei kontrolei vykdyti būtina įrengti atitinkančias ES reikalavimus dvi universalias kilnojamas laboratorijas.

Nuolat reikia tobulinti inspekcijos valstybinių inspektorių profesinę-metrologinę ir teisinę kvalifikaciją, ypač tarptautinės praktikos metrologinės inspekcinės kontrolės srityje.

Trūkstant kompiuterinės ir programinės įrangos, nėra galimybės operatyviai pasikeisti informacija su inspekcijos apskričių padaliniais, ją apdoroti ir laiku pateikti apibendrintus inspekcinių patikrinimų rezultatus ministerijoms ir kitoms valstybės valdymo institucijoms.

Lietuvos metrologijos inspekcijos

viršininkas Feliksas Petrauskas

N. Bražunienė, 300822

L. Žukauskienė, 300823

V. Žitkus, 300824

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINIO PATENTŲ BIURO

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Įgyvendinti pramoninės nuosavybės objektų įteisinimą Lietuvoje.

Strateginiai tikslai:

1. Dalyvauti įgyvendinant Lietuvos valstybės strategiją pramoninės nuosavybės objektų apsaugos srityje.

2. Išduoti išradimų patentus, pramoninio dizaino, prekių ženklų, puslaidininkinių gaminių topografijų ir firmų vardų liudijimus pagal galiojančius pramoninės nuosavybės apsaugos įstatymus ir tarptautines sutartis.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ VALSTYBINIO PATENTŲ BIURO STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt)

Nacionalinė pramoninės nuosavybės teisinė apsauga Lietuvoje (1911,6 Lt).

Programos tikslai:

1. Nacionalinės pramoninės nuosavybės apsaugos sistemos šešių valstybinių registrų tvarkymas.

2. Užtikrinti pramoninės nuosavybės apsaugos Lietuvos Respublikoje lygį, atitinkantį Europos Sąjungos ir pasauliniams standartams.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Nr.1. Įgyvendinti Lietuvos valstybės strategiją pramoninės nuosavybės įteisinimo klausimais, išduoti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims įstatymų nustatyta tvarka patentus ir liudijimus, suteikiančius išimtinę teisę naudoti pramoninės nuosavybės objektus Lietuvos Respublikos teritorijoje, tvarkyti ir saugoti Lietuvos Respublikos patentų, pramoninio dizaino, puslaidininkinių gaminių topografijų, prekių ženklų, firmų vardų ir patentinių patikėtinių registrus, skelbti duomenis apie paduotas paraiškas, išduotus patentus ir liudijimus, pakeitimus Lietuvos Respublikos pramoninės nuosavybės objektų registruose, išplėstas Europos patentines paraiškas bei patentus, leisti Valstybinio patentų biuro oficialų biuletenį, išradimų aprašymus bei kitus leidinius, organizuoti informacinę ir leidybinę veiklą pramoninės nuosavybės apsaugos srityje ir vykdyti Lietuvos technikos bibliotekos (LTB) steigėjo funkcijas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Modernizuoti kompiuterines sistemas “Prekių ženklai”, “Firmų vardai”, leisti

VPB oficialų biuletenį bei kitus leidinius, rengti tvarkyti ir išleisti pramoninės nuosavybės objektų klasifikatorius bei kitas paieškos priemones, organizuoti darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą.

Gautų rezultatų palyginimas su VPB strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Visos numatytos priemonės buvo įvykdytos: įrengta 20 naujų kompiuterizuotų darbo vietų; modernizuotos kompiuterizuotos sistemos “Firmų vardai” ir “Prekių ženklai”, išleista 12 oficialių biuletenių, 128 išradimų aprašymai, vienas tarptautinis prekių ženklų klasifikatorius, 18 VPB darbuotojų pakėlė savo kvalifikaciją, gauta 17 tūkst. prašymų suteikti išimtinę teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektais. Neįvykdytų priemonių pagal šį programos uždavinį nėra.

Programos uždavinys: Nr.2

2. Tvarkyti patentinę dokumentaciją dėl Europos patentinės paraiškos bei Europos patento galiojimo išplėtimo į Lietuvos Respublikos teritoriją pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos patentų organizacijos (EPO) susitarimus bei vykdyti veiksmus, susijusius su tarptautine prekių ženklų registracija pagal Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolą, realizuoti Paryžiaus konvencijos ir kitų tarptautinių sutarčių dėl pramoninės nuosavybės apsaugos nuostatas išradimų patentavimo, pramoninio dizaino, prekių ženklų bei firmų vardų registracijos srityje, atstovauti Lietuvos Respublikai tarptautiniuose santykiuose pramoninės nuosavybės apsaugos srityje.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Dalyvauti pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių pramoninės nuosavybės apsaugą, rengime, vykdyti WIPO ir EPO tarptautinių sutarčių, kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, nuostatas, skleisti patentinę informaciją bei užtikrinti priėjimą prie EPO ir WIPO duomenų bazių.

Gautų rezultatų palyginimas su VPB strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Visos numatytos priemonės buvo įvykdytos:

2001 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 2, 6, 26, 31, 41 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 27 (1) straipsniu įstatymą, įgyvendintos 1992 m. birželio 18 d. Tarybos Reglamento Nr. 1768/92/EEC bei 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 1610/96/EC nuostatos; dalyvauta 30-yje renginių, atstovaujant Lietuvą tarptautinėse organizacijose; įdiegta Europos patentų organizacijos administruojama pramoninės nuosavybės esp@cenet informacinė sistema. Neįvykdytų priemonių pagal šį programos uždavinį nėra.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Artimiausio laikotarpio VPB planuojamos veiklos prioritetai yra:

Modernizuoti kompiuterinę sistemą “Patentai”, parengti Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino įstatymo naują redakciją, dalyvauti 34-iuose renginiuose, kuriuose atstovaujama tarptautinėse organizacijose, pasirengti prekių ženklų registracijų galiojimo termino pratęsimo procedūroms, ryšium su laukiamu labai dideliu kiekiu, pasirengti Lietuvai prisijungti prie Europos patentų konvencijos (EPK) ir Hagos sutarties, įdiegti WIPOnet tarptautinės pramoninės nuosavybės informacinę sistemą.

Juridinio skyriaus vedėja

l.e.direktoriaus pareigas Lina Mickienė

Teismų departamento prie teisingumo ministerijos

2001 m. metinės veiklos ataskaita

I. Misija, strateginiai tikslai:

Misija: Teismų darbo administravimas siekiant, kad Lietuvos teismų sistema veiktų efektyviai ir atitiktų Europos Sąjungos teisės reikalavimus
Strateginiai tikslai:

Koordinuoti ir tobulinti teismų veiklą.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ Teismų departamento prie teisingumo STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

Teismų darbo administravimas ir kontrolė, programai skirti asignavimai 547,2 tūkst. Lt (faktiškai gauta).

Programos tikslai:

Analizuoti ir koordinuoti teismų, išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, veiklą, teikti pasiūlymus dėl teismų darbo sąlygų gerinimo, diegti teismuose informacines technologijas.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Užtikrinti Teismų departamento prie Teisingumo ministerijos funkcijų vykdymą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas: Administruoti teismų veiklą.
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Vykdyti teismų kompiuterizavimo programą “LITEKO”. Pradedamas vykdyti PHARE projektas Nr. LT 01.17.02 "Lietuvos teismų gebėjimų stiprinimas";
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Vykdyti teismų kompiuterizavimo programą “LITEKO”. Pradedamas vykdyti PHARE projektas Nr. LT 01.17.02 "Lietuvos teismų gebėjimų stiprinimas";

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

2001-2003 m. valstybės investicijų programa, patvirtinta Vyriausybės 2001 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 359 Informacinės sistemos „teismų kompiuterizavimas“ kūrimas. Pradedamas vykdyti PHARE projektas Nr. LT 01.17.02 "Lietuvos teismų gebėjimų stiprinimas";

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane nurodytais vertinimo kriterijais:

įvykdyta 100%;

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės – nėra;

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys – nėra.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Dalyvauti įgyvendinant Teismų įstatymo pakeitimo įstatyme (Žin., 2002 Nr.17-649) numatytus uždavinius.

Išorės ir vidaus veiksniai, kurie galėtų turėti neigiamą įtaką įgyvendinant numatytus artimiausio laikotarpio prioritetus:

Išorės:

iki Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2002 Nr.17-649) įsigaliojimo 2002 m. gegužės 1d. turi būti priimtas Nacionalinės teismų administracijos įsteigimo įstatymas, Teismų įstatymo įgyvendinimo įstatymas, papildyti arba pakeisti kiti susiję įstatymai ir norminiai aktai, reglamentuojantys teismų savivaldos institucijų įsteigimą. Jei šie dokumentai nebus priimti laiku, Teismų departamentas, kurį planuojama pertvarkyti į Nacionalinę teismų administraciją, negalės normaliai funkcionuoti.

Vidaus:

kol nebus pašalinti išoriniai rizikos faktoriai, Teismų departamento prie Teisingumo kompetencija ir funkcijos nėra pakankamai aiškiai reglamentuotos, sunku nustatyti departamento veiklos strateginius tikslus.

Direktorius

Raimondas Bakšys

NACIONALINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARYBOS

PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS

METINĖ 2001 m. VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos misija – užtikrinti Lietuvos Respublikoje aukštą vartotojų apsaugos lygį, sukuriant vartotojų teisių apsaugos sistemą, suderintą su bei Europos Sąjungos teise ir sugebančią ginti vartotojų interesus, formuoti vartotojų teisių apsaugos strategiją ir prioritetus. Taryba įgyvendina valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje, pagal kompetenciją priima teisės aktus, vykdo teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą ir rinkos priežiūrą, įgyvendinimo koordinavimą, siekia užtikrinti efektyvią vartotojų teisių apsaugą ir gerinti vartojimo prekių ir paslaugų kokybę, saugą bei ginti pažeistas vartotojų teises.

Strateginiai tikslai: Formuoti ir įgyvendinti valstybinę vartotojų teisių apsaugos politiką, skirtą užtikrinti efektyvią vartotojų teisių apsaugą ir siekti tinkamo Lietuvos Respublikos teisės aktų suderinimo su Europos Sąjungos teisės aktais vartotojų teisių apsaugos ir rinkos priežiūros srityse.
II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ NACIONALINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARYBOS PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*: Ekonominis vartotojų interesų gynimas ir rinkos priežiūra pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymą, Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymą ir Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą (390 000 Lt.).

Programos tikslas: Įgyvendinti valstybinę vartotojų teisių apsaugos politiką.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys**: Kontroliuoti kaip laikomasi įstatymų ir kitų norminių aktų ginant vartotojų teisėtus interesus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Sukomplektuoti Tarybos personalą;

Įsigyti ir įrengti patalpas;

Pradėti vykdyti įstatymais nustatytas funkcijas.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*: Vartotojų švietimas ir visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų veiklos programų rėmimas

Programos tikslas: Visuomenės informavimas apie Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos veiklą (100 000 Lt.)

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys - Informuoti visuomenę apie vartotojų teisių apsaugą ir Tarybos veiklą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Visuomenės informavimas žiniasklaidoje apie Tarybos veiklą;

Vykdyti vartotojų, prekių pardavėjų, gamintojų ir paslaugų teikėjų švietimą vartotojų teisių gynimo srityje;

Atstovauti Lietuvos Respubliką tarptautinėse organizacijose vartotojų teisių gynimo srityje;

Įsigyti ir įrengti patalpas.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: Tarybos įgyvendinama programa atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1 prioritetą – rengiantis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES ACQUIS. Programos priemonėmis buvo siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonę - Užtikrinti Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos veiklą.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje nurodoma, kad Tarybos įgyvendinamos priemonės, svarbios pasirengimui narystei Europos Sąjungoje. 2001 m. acguis įgyvendinimo priemonių plane buvo numatyta, kad Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba įgyvendina priemonę 3.6.2 – P – A8 “Rengti vartotojų teisių gynimo specialistus ir kelti jų kvalifikaciją”. Tačiau, neskyrus finansavimo, priemonė nebuvo įgyvendinta.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: Kitų programų priemonių Taryba nevykdė.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais: Taryba pilnai įvykdė 2001 m. strateginiame veiklos plane numatytas priemones.

neįvykdytos priemonės - nėra

priemonių neįvykdymo priežastys - nėra
III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba 2002 m. vykdys programą:

Ekonominis vartotojų interesų gynimas ir rinkos priežiūros institucijų veiklos koordinavimas pagal LR vartotojų teisių gynimo, LR produktų saugos ir LR reklamos įstatymus. Vykdant šią programą ir siekiant sukurti vartotojų teisių apsaugos ir produktų saugos kontrolės institucijų sistemą bus parengta Valstybinė vartotojų teisių apsaugos strategija bei Lietuvos nacionalinė vartotojų švietimo programa, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje. Vykdant programą vartotojai bus sistemingai informuojami apie Tarybos veiklą, vartotojų teisių apsaugos organizavimą, vartotojų teises ir jų gynimą. Šios programos vykdymas padės išaiškinti ir užkirsti LR vartotojų teisių gynimo, LR produktų saugos ir LR reklamos įstatymų pažeidimus bei parengti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos politikos teisinę bazę, suderintą su Europos Sąjungos teise.

2000 m. priėmus naująjį Vartotojų teisių gynimo įstatymą ir 2001 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 50 patvirtinus Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos nuostatus pradėta kurti Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba. Tarybos darbo pobūdis yra specifinis ir sudėtingas, reikalaujantis ekonominių, teisinių, inžinerinių, kitų specialių žinių ir užsienio kalbų mokėjimo. Š.m. vasario 14 d., siekiant bent minimaliai įgyvendinti šiuo metu Tarybai numatytas funkcijas ir užtikrinti Europos integracinių įsipareigojimų vykdymą, Taryba kreipėsi į Vyriausybinę Europos Integracijos Komisiją prašydama pritarimo, kad Tarybai būtų skirtas finansavimas 4 specialistų, reikalingų svarbiausioms funkcijoms vykdyti, priėmimui, jų darbo vietų įrengimui ir įrangos įsigijimui (168 tūkst. litų). Siekiant sėkmingai įgyvendinti Tarybai šiuo metu keliamus uždavinius, būtų reikalingi 65 aukštos kvalifikacijos teisės, ekonomikos, inžinerijos, higienos sričių specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą, sugebantys savarankiškai atlikti teisės aktų projektų ekspertizę, analizuoti teisės aktų taikymo praktiką, tirti vartotojų skundus ir atlikti kitus, su tuo susijusius veiksmus. LPNP patvirtintame institucijos plėtros plane buvo numatyta, kad 2002 m. siekiant įgyvendinti Tarybai įgyvendinti numatytas funkcijas Tarybos struktūrą 2002 m. sudarys 32 darbuotojai. 2002 m. numatytas Tarybos darbo užmokesčio fondas leidžia nustatyti tik 16 etatų struktūrą. Siekiant užtikrinti Tarybai numatytų funkcijų įgyvendinimą, sukurti Tarybos struktūrą bei užbaigti rinkos priežiūros reformą būtina skirti papildomą finansavimą dar 49 darbuotojų priėmimui, darbo vietų įrengimui, būtinos įrangos įsigijimui bei darbuotojų mokymui. Atsižvelgiant tai, kad 2001 m. gruodžio 27 d. Taryba gavo Finansų ministerijos raštą Nr. 0201-07-0115128, kuriame nurodoma, kad “sudarant programų išlaidų suvestinę, 2003 ir 2004 metų bendros asignavimų sumos neturėtų būti didesnės už patvirtintas 2002 metams”, Tarybos struktūros sukūrimas atidedamas neapibrėžtam laikui.

Siekiant tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 866 “Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo” nuostatą - “Visiškai suderinti nacionalinę teisę su vartotojų ir sveikatos apsaugos acquis numatoma iki 2003 metų pabaigos”, užtikrinant aukštą vartotojų teisių apsaugos lygį, ir užbaigti rinkos priežiūros reformą bei Europos Komisijos identifikuotą prioritetą –“Toliau stiprinti rinkos priežiūros institucijas, stiprinti Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą”, LPNP buvo numatytos konkrečios priemonės 2001-2003 m. Nei vienai iš numatytų priemonių 2001-2002 m. neskirtas finansavimas, t.y. neskyrus finansavimo neįgyvendinta 2001 m priemonė 3.6.2 – P – A8 “Rengti vartotojų teisių gynimo specialistus ir kelti jų kvalifikaciją” (ši priemonė atsižvelgiant į VEIK sprendimą turėjo būti perkelta į 2002 m, tačiau neperkelta), neskyrus finansavimo nebus įgyvendinta 2002 m. priemonė 3.23–S4 “Sustiprinti Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą prie Teisingumo ministerijos, siekiant ginti vartotojų ekonominius interesus”.

Nepakankamų asignavimų Tarybos išlaidoms skyrimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 programos “Ūkio politikos” dalies nuostatoms, kurios numato: “Užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, sukuriant vartotojų teisių apsaugos sistemą, suderintą su Europos Sąjungos teise, stiprinti ir tobulinti vartotojų teisių apsaugos ir produktų saugos kontrolės institucijų sistemą, vykdyti vartotojų švietimą” ir 1999 m. ES Stojimo partnerystės dokumento Vartotojų ir sveikatos apsaugos skyriaus nuostatai, kad būtina “stiprinti Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą”.

Acquis įgyvendinančių institucijų plėtros planas, kuriame suformuluotos Tarybos funkcijos, veiksmai, įvertinti institucijos stiprinimo ir finansiniai poreikiai, nebus įgyvendintas, t.y. Taryba neturės pakankamų administracinių gebėjimų nuo 2004 m. sausio 1 d. įgyvendinti narystės ES įsipareigojimus bei nebus iki galo įvykdyta rinkos priežiūros reforma.

Tarybos pirmininkė Rosita Petrauskienė

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Ūkio ministerija yra atsakinga už ūkio, pramonės ir smulkaus ir vidutinio verslo, energetikos, prekybos bei turizmo plėtrą. Vadovaujant šioms sritims ministerija tiesiogiai nedalyvauja versle, jo administravime, o visą dėmesį skiria verslo plėtrai reikalingos infrastruktūros plėtojimui, verslui ir investicijoms palankių sąlygų sudarymui, konkurencinio pranašumo ir svarbiausių ekonomikos plėtros veiksnių išskyrimui ir stiprinimui, naujų ugdymui, sparčiai integracijai į Europos Sąjungą. Tik sukuriant palankią verslo plėtrai teisinę ir ekonominę aplinką, ministerija mato kelią užtikrinti visų visuomenės narių gerovę ir užimtumą.

Vadovaujantis šiomis nuostatomis suformuota Ūkio ministerijos misija ir strateginiai tikslai
ŪKIO MINISTERIJOS MISIJA: KURTI PALANKIĄ TEISINĘ IR EKONOMINĘ APLINKĄ, SIEKIANT UŽTIKRINTI VISUOMENĖS GEROVĘ BEI UŽIMTUMĄ.

STRATEGINIAI TIKSLAI:

Formuoti ir įgyvendinti Lietuvos ūkio plėtros ilgalaikę strategiją, kuri nustatys ir pagrįs prioritetus intensyviam visų veiklų vystymuisi.

Sudaryti palankią aplinką verslo plėtrai ir investicijoms, eksportui plėtoti, remiant smulkų ir vidutinį verslą, užtikrinti darbo vietų kūrimą.

Įgyvendinant pramonės plėtros politiką: didinti pramonės konkurencingumą steigti produktų saugos atitikties įvertinimo įstaigas, sumažinti neigiamą užsienio prekybos balansą.

Įgyvendinti nacionalinę energetikos strategiją: padidinti veiklos efektyvumą restruktūrizuojant ir privatizuojant elektros energijos ir dujų ūkį, tinkamai pasirengti Ignalinos AE I bloko eksploatacijos nutraukimui; sujungti Lietuvos elektros energijos tinklus su Vakarų Europos energetinėmis sistemomis.

Tobulinti verslą reglamentuojančią teisinę bazę, suderinant ją su ES teise ir

atveriant lygiateises tarptautinės konkurencijos galimybes, įgyvendinant atskiras

derybų su ES keliamas sąlygas.

STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE NUMATYTŲ PROGRAMŲ

APRAŠYMAS:

Ūkio ministerija strateginiame veiklos plane įgyvendino 8 programas, o institucijos ir įstaigos prie Ūkio ministerijos – savarankiški valstybės biudžeto asignavimų valdytojai – 6 programas.
II.1. ŪKIO PLĖTROS STRATEGIJOS FORMAVIMO IR ĮGYVENDINIMO SPECIALIOJI PROGRAMA (10159,0 tūkst.Lt).

Programos tikslas:

1.Formuoti Lietuvos ūkio strategiją, koordinuoti ministerijai pavestų šalies ūkio ir atskirų jo veiklų politikos įgyvendinimą integracijos į ES kontekste.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Uždavinys 1.1. Numatyti Lietuvos ūkio plėtros strateginės (ilgalaikės) bei vidutinės trukmės laikotarpio kryptis, atskirų veiklų – pramonės, energetikos, prekybos prioritetus ir tikslus ir įgyvendinti ūkio valdymo makro lygyje funkcijas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengti vidutinės trukmės (3 metų) bendrą ūkio plėtros strategiją

(atsižvelgiant į regioninės plėtros programas), numatyti investicijų į ūkio šakas (sektorius) proporcijas, terminas 2001 m. III ketv.

Parengta Bendra ūkio plėtros strategija 2002-2004 metams, pritarta Strateginio planavimo komitete 2001-10-04, posėdžio protokolinis sprendimas Nr. 25.

Šis dokumentas biudžetų projektų formuotojams nurodo lėšų skyrimo kryptis ir palengvina biudžeto sudarymo procesą, leidžia diegti strateginio planavimo principus planuojant valstybės investicijas.

Reguliariai vertinti Lietuvos Respublikos ūkio ekonominę būklę ir teikti

pasiūlymus dėl ekonominės politikos tikslinimo, terminas - kas ketvirtį.

Pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei (kas ketvirtį) medžiaga leidžia operatyviai įvertinti Lietuvos Respublikos ūkio būklę ir laiku priimti reikiamus sprendimus, tikslinti ekonominę politiką.

Vykdyti investicijų pritraukimo kompanijas, parinkti užsienio

investuotojams tinkamus investicinius objektus, organizuoti laisvųjų ekonominių zonų rinkodaros kompanijas, terminas 2000-2004 m. nuolat.

Siekiant sudaryti investuotojams patrauklias galimybes steigti naujas įmones, investuojant į naujų pramoninės paskirties objektų statybą laisvuose žemės sklypuose, parengti atskirų regionų pramoninės paskirties laisvos žemės sklypų sąrašai, kurių pagrindu Lietuvos ekonominės plėtros agentūra rengia duomenų bazę ir standartinius siūlymus potencialiems investuotojams.

Vykdyti administracinių barjerų verslui, užsienio investicijoms šalinimo

monitoringą, terminas 2001-06-06 (LRV).

Vyriausybei parengta analizė (2001-06-12 raštas Nr. 12-08-4549) apie vykdomus darbus Lietuvos infrastruktūros plėtros srityje, svarbių ekonominių projektų įgyvendinimo galimybes.

Parengti nebaigtų statybų mažinimo planą: (2001 m.)

Pirmame etape 2001 m. vasario mėn. Ūkio ministerija parengė „Ataskaitą apie nebaigtų statyti objektų, kurių statyba buvo vykdoma valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, privatizavimo fondo, Valstybės vardu gaunamų

Ženkleliu žymimos priemonės.

paskolų ar paskolų su valstybės garantija lėšomis, būklę ir pasiūlymus dėl šių objektų

tolimesnio tikslingumo”. Ataskaita svarstyta 2001-07-11 Vyriausybės posėdyje. Išankstiniu vertinimu Finansų ministerija, formuodama Valstybės investicijų 2002-2004 metų programą, atsižvelgė į nebaigtos statybos mažinimo nuostatas.

Antrame etape buvo gilinamasi į savivaldybių nebaigtus statyti statinius, į kurių statybą (naują ar rekonstravimą) savivaldybė yra investavusi savivaldybės biudžeto lėšas, tiksline paskirtimi gautas fondų (išskyrus Privatizavimo fondo ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto) lėšas, paskolas, paimtas be valstybės pagalbos.

Įsteigti Infrastruktūros plėtros fondą, terminas 2001-03-21 (LRV).

Infrastruktūros plėtros fondas įsteigtas ir įregistruotas 2001-05-11 dieną Vilniaus miesto savivaldybės teisės departamento rejestro tarnyboje. Fondo steigėjas yra Lietuvos ekonominės plėtros agentūra. Pagal LR Vyriausybės ir ES Komisijos 1999-12-23 pasirašytą finansinį memorandumą, ES Komisija skiria 5 mln. eurų šiam projektui įgyvendinti, o LR Vyriausybė – 1 mln. eurų. Fondas prisidės prie Valstybės regioninės plėtros politikos vykdymo ir skatins investicijų pritraukimą bei verslo plėtrą mažiau išvystytuose regionuose.

Įsteigti Nacionalinį koordinavimo centrą.

Parengti teisės aktai: 2001 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimus Nr. 1257 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 921 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ ir Nr. 1256 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. 34 „Dėl etatų skaičiaus ministerijose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigose ir kitose valstybės institucijose bei įstaigose“ dalinio pakeitimo“.

Išanalizuoti valstybės turto privatizavimo valdymo kokybę ir pateikti

pasiūlymus, kaip jį gerinti:

- tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius privatizavimą, siekiant užtikrinti jo skaidrumą ir efektyvumą;

- tobulinti privatizavimo politiką ir supaprastinti privatizavimo procedūras.

Parengti teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 1302 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1427 „Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos“ dalinio pakeitimo“, nutarimas Nr. 1303 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1502 „Dėl valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, nutarimas Nr. 1304 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1503 „Dėl valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ ir 2001 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 1338 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1335 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo bei nuomos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1427 „Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos“ dalinio pakeitimo“ dalinio pakeitimo“.

Įstatymų projektai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1475 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10, 11, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir įstatymo „Dėl valstybės įmonių, kurių iki 2000-ųjų metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti“ pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ buvo pateikti Seimui (Reg. Nr. IXP-1252 (2*) ir IXP-1254*).

Parengti ir įgyvendinti pirkėjų įsipareigojimų vykdymo privatizuotuose

objektuose kontrolės tvarką.

Parengti teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 12 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl pirkėjų įsipareigojimų, įrašytų privatizavimo sandoriuose, vykdymo kontroliavimo“.

Nutarimo poveikis: reglamentuota atsiskaitymo už privatizuotą objektą, o taip pat papildomų sąlygų, įrašytų privatizavimo sandoryje, susijusių su investicijomis, darbo vietų išsaugojimu ar sukūrimu, taip pat privatizavimo objekto (privatizuojamos įmonės) turto pardavimo, perdavimo ir perleidimo (įskaitant pirkėjo įsigytas akcijas) apribojimų, kol pirkėjas įvykdys visus įsipareigojimus, kontrolė.

Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „ Dėl Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1997m kovo 24 d. nutarimo Nr.268 „Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje “ dalinio pakeitimo projektą.

Parengti teisės aktai: LRV 2001-12-21 nutarimas Nr.1556 „Dėl LRV 1997-03-24 nutarimo Nr.268 „Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje “ dalinio pakeitimo“.

Išanalizuoti viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus ir

parengti pasiūlymus, užtikrinančius viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą ir kontrolę.

Parengti teisės aktai: Vyriausybės 2001 12 18 nutarimu Nr. 1535 pritarta įstatymo projektui ir pateikta Seimui. Seimas pritarė po pateikimo (reg. Nr. IXP-1298).

Parengti Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo

projektą.

Parengti teisės aktai: 2001 m. gruodžio mėnesį pateiktas svarstyti Seimui (reg.Nr.IXP-1267) Seimo komitetai jam iš esmės pritarė. Projektą numatoma priimti pavasario sesijoje.

Priėmus įstatymą būtų panaikintas alkoholio produktų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 22 procentus valstybės gamybos monopolis, suderintos įstatymo nuostatos su ES teise bei su Civiliniu kodeksu, Reklamos, Visuomenės informavimo įstatymais.

Parengti Lietuvos Respublikos skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir

atliekų supirkimo įstatymo projektą.
Parengti šie teisės aktai:

1. 2001 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymas Nr. IX-565 (Žin., 2001, Nr. 93-3257);

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 177 „Dėl skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo licencijavimo“ (Žin., 2002, Nr. 15-570);

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 184 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl Valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 15-577);

4. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. 49 „Dėl netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 16-628).

Teisės aktai nustato veiklos, susijusios su skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimu, teisinius pagrindus, numato perduoti nurodytų metalų laužo ir atliekų licencijavimą savivaldybėms, įmonėms nereikia perregistruoti licencijų ir mokėti už tai valstybės rinkliavų.

Parengti projektus teisės aktų, kurių reikia Civiliniam kodeksui įgyvendinti

(pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1506 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ patvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių planą: Įmonių įstatymas, Ūkinių bendrijų įstatymas, Akcinių bendrovių įstatymas, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas, Viešųjų įstaigų įstatymas, Asociacijų įstatymas, Įmonių rejestro įstatymas, Įstatymas „Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių“).

Parengti teisės aktai: Parengtas Įstatymo „Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių“ pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas.

Įmonių rejestro įstatymo projektas Vyriausybės 2002 01 22 nutarimu Nr. 82 pateiktas Seimui . (reg. IXP-1345).

Įsteigti nuolatinę vyriausybinę komisiją verslo sąlygų gerinimo ir

nereikalingų rinkos suvaržymų panaikinimo klausimams spręsti (2001 m. III ketvirtis).

Parengti teisės aktai: Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 29 d. nutarimas Nr.1265 „Dėl nuolatinės komisijos verslo sąlygų gerinimo klausimams spręsti“.

Atlikti verslo sąlygų gerinimo priemonių (“Saulėtekio” programa) analizę

ir pateikti pasiūlymus dėl geresnio šios programos įgyvendinimo: statybų reguliavimo srityje, terminas iki 2001-06-06 (LRV).

Ūkio ministro 2001-03-28 įsakymu Nr. 106 atskiroms verslo sąlygų gerinimo ir nereikalingų rinkos suvaržymo panaikinimo problemoms nagrinėti sudarytos 9 darbo grupės, kurios analizuoja ir svarsto asocijuotų verslo struktūrų siūlymus verslo struktūrų siūlymus verslo suvaržymams mažinti. Darbo grupių parengtos priemonės svarstomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitete.

Vykdyti Vyriausybės patvirtintas verslo sąlygų gerinimo priemones,

pakeisti Vyriausybės darbo reglamentą, kad kuo sparčiau būtų svarstomi projektai teisės aktų, susijusių su verslo sąlygų gerinimu.

Pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2001 m. gegužės 14 d. Ūkio ministerijos raštu Nr. 10-01-3764 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ dalinio pakeitimo projektas.

Parengti teisės aktus, liberalizuojančius strateginių prekių ir technologijų

eksportą, tranzitą ir importą; suderinti kontrolės tvarką su tokiomis pat Europos Sąjungos procedūromis.

Parengti teisės aktai: 2001m. lapkričio 22 d. buvo priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr.1390 „Dėl kontroliuojamųjų strateginių prekių ir technologijų sąrašų patvirtinimo dalinio pakeitimo".

Mažinti prekybos verslo suvaržymus.

Parengti teisės aktai: parengtas Prekybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Prekybos įstatymo įgyvendinimo” pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. 2001 lapkričio 13 d. įstatymas Nr. IX-599 priimtas.

Atlikti verslo sąlygų gerinimo priemonių („Saulėtekio programa) analizę ir

pateikti pasiūlymus dėl geresnio šios programos įgyvendinimo informatikos ir telekomunikacijų srityje

Parengtas elektroninio verslo koncepcijos projektas, kuriam LR Vyriausybė pritarė 2001 m. birželio 25 d., protokolas Nr.30. Šios koncepcijos nuostatų pagrindu parengti ir pateikti pasiūlymai detaliam Informacinės visuomenės plėtros planui, kurį rengia Informacinės visuomenės plėtros komitetas.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengti Lietuvos ūkio plėtojimo ilgalaikę strategiją 2001 m. II ketvirtis.

2001 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1274 „Dėl Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros strategijos projekto rengimo“ šios priemonės vykdymas perkeltas į 2002 m. I ketvirtį.

Parengti Lietuvos Respublikos elektroninės prekybos įstatymo projektą

suderintą su ES Acquis (ES direktyvomis 97/7/EB ir 2000/3/EB)

Parengti teisės aktai: Lietuvos Respublikos elektroninės prekybos įstatymo projektas buvo pateiktas Vyriausybei 2001 05 02 raštu Nr.81-07-4108. Atsižvelgiant į tai, kad buvo priimtas naujas Civilinis kodeksas, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir Europos teisės departamentas pritarė LR Seimo Informacinės visuomenės plėtros komisijos pasiūlymui nepriimti atskiro Elektroninės prekybos įstatymo, o taikyti bendras Civilinio kodekso nuostatas jas papildant reglamentais į kuriuos būtų perkeltos ES direktyvos 97/7/EB ir 2000/3/EB. Europos Parlamento ir Tarybos 1997 m. gegužės 20 d. direktyva 97/7/EB “Dėl vartotojų teisių apsaugos nuotoliniame kontrakte” perimta Ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu 258 patvirtintomis “Daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio priemones” taisyklėmis, suderintomis su Teisingumo ministerija.

Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. birželio 8 d. Elektroninės prekybos direktyva 2000/31/EB bus perimta ūkio ministro patvirtintu reglamentu šių metų pirmame ketvirtyje.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Ši priemonė, dėl aukščiau minėtų pasikeitimų, įvykdyta 75 procentais.

Patikslinti kontroliuojamų strateginių prekių ir technologijų sąrašą pagal

Tarybos 2000 m. birželio 22 d. reglamentą 1334/2000/EB.

Parengtas LRV nutarimo projektas „Dėl kontroliuojamų strateginių prekių ir technologijų sąrašų patvirtinimo dalinio pakeitimo“, kurį LRV 2002-11-22 priėmė (Nr.1390).

Įgyvendinti Lietuvos pasirengimo narystei ES programą (nacionalinę

ACQUIS priėmimo programą).

Šiam uždaviniui įgyvendinti Nacionalinėje ACQUIS priėmimo programoje numatytų priemonių aprašymas:

3.8.3-T-B.28 –Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl laikinojo prekių įvežimo procedūros atlikimo tvarkos projektą;

3.8.3-T-B.29 - Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl laikinojo prekių išvežimo procedūros atlikimo tvarkos projektą;

3.8.3-T-B.30 - Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl laikinojo įvežimo perdirbti procedūros atlikimo taikant drobeko sistemą tvarkos projektą;

3.8.3-T-B.30.1 - Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl laikinojo prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos perdirbti tvarkos patvirtinimo dalinio pakeitimo projektą arba naują nutarimo redakciją;

3.8.3-T-B.31- Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl laikinojo muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūros atlikimo tvarkos projektą;

3.1.2-P-B13 –Identifikuoti problemas neharmonizuotose srityse ir parengti priemones jų sprendimui.

Parengti teisės aktai –

3.8.3-T-B.28- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 06 14 nutarimas Nr. 719 ,,Dėl laikinojo prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką tvarkos patvirtinimo” ;

3.8.3-T-B.29- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 06 14 nutarimas Nr. 720 ,,Dėl laikinojo prekių išvežimo iš Lietuvos Respubliką tvarkos patvirtinimo”;

3.8.3-T-B.30- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 11 29 nutarimas Nr. 1434 ,,Dėl laikinojo prekių įvežimo perdirbti taikant drobeko sistemą tvarkos patvirtinimo” ;

3.8.3-T-B.30.1- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 02 15 nutarimas Nr. 234 ,,Dėl laikinojo prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos perdirbti tvarkos patvirtinimo”;

3.8.3-T-B.31- Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas ,,Dėl muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo” atiduotas LR Vyriausybei 2002 02 01;

3.1.2-P-B13- Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 203 patvirtinta ,,Veiksmų programa ES ACQUIS priėmimui neharmonizuotose srityse”.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Priemonės 3.8.3-T-B.28, 3.8.3-T-B.29, 3.8.3-T-B.30, 3.8.3-T-B.30.1 -įvykdytos;

Priemonės 3.8.3-T-B.31 įvykdymas vėluoja;

Priemonės 3.1.2-P-B13 įvykdymas numatytas 2003 metais. 2001 m. vyko teisės aktų peržiūra, analizė, konsultacijos.

II.2. EKSPORTO PLĖTROS IR SKATINIMO STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO SPECIALIOJI PROGRAMA ( 52150,0 tūkst.Lt).

Programos tikslas:

1.Sudaryti palankias sąlygas eksporto augimui.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Uždavinys 1.1 Eksportui palankios aplinkos kūrimas, eksportuotojų mokymas, prekių ir paslaugų konkurencingumo didinimas.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Siekiant sudaryti palankią aplinką eksportui, parengta elektroninio verslo koncepcija, kuriai LR Vyriausybė pritarė 2001-06-25 posėdyje (protokolas Nr. 30); parengtas eksporto kreditavimo dalyvaujant valstybei modelio projektas; įsteigta UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, kuri sudaro sąlygas verslininkams palankesnėmis sąlygomis įgyvendinti verslo projektus. Suteikta parama 86 įmonėms sertifikuojant kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemas bei gaminius. Toliau buvo teikiama parama eksportuotojams iš dalies kompensuojant ne rinkos rizikos draudimo įmokas.

Įgyvendinant eksportuotojų mokymo bei informacinio aprūpinimo gerinimo priemones iš dalies finansuota: projektas „LEPA informacinio centro plėtra“; Informacinės visuomenės infrastruktūros objekto sąlyginiu pavadinimu „Interneto namai“ steigimo projekto parengimas; Informacinės sistemos „Eksporto vartai“ sukūrimo II etapo darbai; Informacinės sistemos „Lietuvos verslo vartai“ pirminės informacijos analizės ir įvertinimo darbų techninės užduoties parengimas; Lietuvos viešbučių rezervavimo sistemos sukūrimas; Interneto svetainės www.statybininkai.lt sukūrimas.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Nacionalinėje acquis priėmimo programoje numatytas Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos priemonių įgyvendinimas. Vienas iš šios strategijos uždavinių yra Eksportui palankios aplinkos kūrimas, eksportuotojų mokymas, prekių ir paslaugų konkurencingumo didinimas. Šio uždavinio pagrindinių priemonių vykdymas aprašytas skyrelyje „Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas“.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytai vertinimo kriterijais:

Lietuviškos kilmės produkcijos eksporto dalis padidėjo 18 procentinių punktų, kai strateginiame veiklos plane numatytas padidėjimas tik 2 procentiniais punktais.
Uždavinys 1.2. Palankaus Lietuvos, jos ūkio subjektų ir jų gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų įvaizdžio formavimas.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Teikta parama ir dalyvauta įgyvendinant įvairias palankaus Lietuvos, jos ūkio subjektų ir jų gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų įvaizdžio formavimo priemones: 37 informacinių ir reklaminių leidinių apie įvairias pramonės ir verslo sritis taip pat skirtų bendram Lietuvos įvaizdžiui formuoti, atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtrai (iš jų 2 videofilmai) išleidimas; 65 parodų ir 10 misijų užsienyje organizavimas ir kt.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Nacionalinėje acquis priėmimo programoje numatytas Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos priemonių įgyvendinimas. Vienas iš šios strategijos uždavinių yra Palankaus Lietuvos, jos ūkio subjektų ir jų gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų įvaizdžio formavimas. Šio uždavinio pagrindinių priemonių vykdymas aprašytas skyrelyje „Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas“.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Preliminariais skaičiavimais užsienio prekybos balanso deficitas (proc. nuo BVP) sumažėjo 1,1 punkto. Strateginiame veiklos plane numatytas sumažėjimas 2 punktais.
Uždavinys 1.3. Galimybių susirasti naujus prekybos bei kooperacijos partnerius, aktyviau ir efektyviau veikti įsiskverbiant į naujas rinkas sudarymas.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Siekiant sudaryti galimybes susirasti naujus prekybos bei kooperacijos partnerius, aktyviau ir efektyviau veikti įsiskverbiant į naujas rinkas, 2001 m. įsteigtos komercijos atašė pareigybės Lenkijos Respublikoje, Švedijos Karalystėje, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ir Rusijos Federacinėje Respublikoje. Iš dalies paremta LEPA atstovybė Vokietijos Ofenbacho mieste; suteikta parama vykdant eksporto plėtros projektą „WES - 2001”; parengtas „Tikslinių rinkų plėtros strategijos” projektas.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Nacionalinėje acquis priėmimo programoje numatytas Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos priemonių įgyvendinimas. Vienas iš šios strategijos uždavinių yra galimybių susirasti naujus prekybos bei kooperacijos partnerius, aktyviau ir efektyviau veikti įsiskverbiant į naujas rinkas sudarymas. Šio uždavinio pagrindinių priemonių vykdymas aprašytas skyrelyje „Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas“.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Preliminariais skaičiavimais prekių eksportas į ekonomiškai išsivysčiusias šalis padidėjo 20 procentų. Strateginiame veiklos plane numatytas padidėjimas 4 procentais.

II.3. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS IR SKATINIMO STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO SPECIALIOJI PROGRAMA (7999,0 tūkst.Lt).

Programos tikslas:

1. Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtros strateginių krypčių iki 2003 m. įgyvendinimas
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:
Uždavinys 1.1.Teisinės ir ekonominės aplinkos tobulinimas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Įvertinti smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2002 m. strategines kryptis,

nustatyti prioritetus ir parengti priemones jiems įgyvendinti.

Įgyvendinant šią priemonę parengti Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strateginių krypčių ir Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros priemonių 2002-2004 metų plano projektai, kurie 2001 m. spalio 25 d. pristatyti Ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos Seimo verslo ir užimtumo komisijos organizuotoje konferencijoje “Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje. Dabartis ir perspektyvos”. Atsižvelgiant į gautas pastabas projektai patikslinti. LR Vyriausybei numatoma pateikti kovo 15 d.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengti Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros naujos redakcijos

įstatymo projektą.

Tobulinant verslo teisinį reglamentavimą parengtas SVV plėtros įstatymo naujos redakcijos, atitinkančios dabartines ES rekomendacijas, projektas.

Įstatymo projekto tolimesniame svarstyme padaryta pertrauka gavus pranešimą iš ES komiteto, kad artimiausiu metu EK numato patikslinti rekomendacijas dėl SVV subjektų apibrėžimo ir siūlo Lietuvoje laikinai susilaikyti dėl Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo naujos redakcijos priėmimo. Pagal patvirtintą integracijos veiksmų planą šio įstatymo projektą numatoma pateikti Vyriausybei š. m. II ketvirtį.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Šių uždavinių įgyvendinimas užtikrins Vyriausybės politikos SVV srityje tęstinumą, kokybiškai pagerins verslo sąlygų reglamentavimą. Rezultatai atitinka strateginiame plane numatytus vertinimo kriterijus.

Buvo numatyta parengti tris norminius dokumentus . Parengti trys dokumentai: du aukščiau įvardinti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo “Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros” projektas.
Uždavinys 1.2. SVV finansinės paramos sistemos kūrimas ir įgyvendinimas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengti ir įdiegti priemonių sistemą, leidžiančią smulkaus ir vidutinio verslo subjektams

kuo geriau pasinaudoti finansiniais ištekliais.

Siekiant įgyvendinti numatytus SVV finansinės paramos instrumentus 2001 m. liepos 11 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.887 “Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros”. Vykdant nutarimą įsteigta uždaroji akcinė bendrovė “Investicijų ir verslo garantijos” (toliau - INVEGA). Pagrindinė bendrovės veikla – SVV paskolų garantijų teikimas, dalinis paskolų palūkanų SVV subjektams dengimas, SVV mikrokreditavimas ir rizikos kapitalo investavimas. 2001 m. spalio 29 d. Ūkio ministro įsakymu Nr.322 buvo patvirtinti aukščiau įvardintų veiklų nuostatai.

Poveikis - bendrovės įkūrimas leidžia sukoncentruoti SVV finansinės paramos instrumentus vienoje institucijoje ir palengvinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skiriamų SVV finansinei paramai, pritraukimą.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengti SVV finansinės paramos instrumentus: parengti priemones, tobulinančias

smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijų sistemą; parengti pasiūlymus dėl smulkaus ir vidutinio verslo rizikos kapitalo; Parengti mikrokreditavimo projektą ir jo įgyvendinimo modelį ir įgyvendinti finansinės paramos priemones smulkaus ir vidutinio verslo subjektams.

Priemonės įgyvendintos per Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones.
Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Finansinės paramos sistemos modelio įgyvendinimo paruošiamieji darbai.

Šių darbų pagrindu buvo parengtas Vyriausybės nutarimo“Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros” projektas.

Uždarosios akcinės bendrovės "Investicijų ir verslo garantijos" steigimas - įstatinio

kapitalo formavimas, pagrindinių priemonių įsigijimas, steigimo ir veiklos išlaidų dengimas

Ši priemonė aprašyta Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdyme.

Paskolų palūkanų dalinis dengimas

2001 m. buvo apdraustos 32 (SVV subjektų gautos) paskolos, 19 buvo dalinai padengtos palūkanos.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Strateginiame veiklos plane buvo numatyta, kad finansinę paramą gaus 40 smulkaus ir vidutinio verslo subjektų. Uždavinio rezultatas buvo pasiektas, nes finansinę paramą gavo 51 smulkaus ir vidutinio verslo subjektas.
Uždavinys 1.3. Verslo informacijos bei mokymo ir konsultavimo paslaugų plėtra

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Įgyvendinti konsultavimo ir mokymo projektus.

Įgyvendinant priemonę šešiose apskrityse vykdyta pradedančiųjų verslininkų ir plėtojančių veiklą įmonių atstovų mokymo programa.

Be to, įgyvendinti 4 regioniniai projektai, kurių metu verslininkams ir norintiems pradėti verslą buvo teikiamos nemokamos informacinės-konsultacinės paslaugos, pravedami mokymai.
Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių:

Verslo informacijos ir konsultavimo (mokymo) paslaugų plėtojimas

Priemonė aprašyta Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdyme.

Informacijos apie verslą skleidimas ir kitų techninės pagalbos priemonių įgyvendinimas

Nuolat atnaujinamas tinklapis (http://www.svv.lt), kuriame lietuvių ir anglų kalba pateikiami Lietuvos norminiai dokumentai, reglamentuojantys verslą ir mokesčius, ir naujai ruošiamų norminių dokumentų projektai, verslo žinynas: informacija kaip įregistruoti įmonę ir pradėti verslą, konsultacinių įmonių duomenų bazė, finansavimo galimybės ir kt.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Strateginiame veiklos plane buvo planuota suteikti techninę pagalbą 150 smulkaus ir vidutinio verslo subjektams.

Mokymo programoje dalyvavo 1060 smulkaus ir vidutinio verslo atstovų. Vykdant šią programą pradedantiems verslininkams suteikta 864 val. konsultacijų ir 837 val. mokymų. Verslą plėtojančių įmonių atstovams - 1029 val. konsultacijų ir 552 val. mokymų. Planuota 150 smulkaus ir vidutinio verslo subjektų suteikti techninę pagalbą.

Poveikis – suteikiamos konsultacijos ir mokymai ugdo verslininkus ir sudaro prielaidas pradėti savo verslą.
Uždavinys 1.4. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra regionuose

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių:

ES PHARE 2000-2001 m. programos "Socialinės ir ekonominės sanglaudos" regionų

verslo skatinimo priemonių įgyvendinimas

Programa vykdoma.

Regioninių ir tikslinių programų rengimas

Parengtos 4 rajonų SVV plėtros programos,

SVV plėtros programose numatytų priemonių įgyvendinimas

Akmenės rajone nemokamuose mokymuose apie netradicinių verslų plėtojimą ir praktiniuose užsiėmimuose dalyvavo 96 rajono gyventojai - uogų augintojai ir norintys užsiimti netradiciniais verslais. Suteikta parama kooperatyvo steigimui.

Telšių apskričiai skirtas dalinis finansavimas apskrities kaimo amatų ir verslų dienų organizavimui, kurių metu surengtos 2 parodos: per 40 verslininkų pristatė savo gaminius apskrityje ir respublikinėse parodose. Suorganizuota konferencija-seminaras apie netradicinius žemės ūkio verslus, finansinės paramos galimybes ir šaltinius, kurioje dalyvavo per 60 SVV atstovų ir ketinančių užsiimti verslu.

Įgyvendinant pilotinį projektą “Naujų darbo vietų steigimas Didžiasalio miestelyje, aktyvinant smulkų ir vidutinį verslą”, finansinė parama suteikta 3 įmonėms, kurios Didžiasalyje įsteigė 9 darbo vietas

Didinant Klaipėdos regiono gyventojų ekonominį aktyvumą, skatinant gyventojų verslumą, naujų įmonių kūrimąsi ir konkurencingumą, vykdytas “Verslo skatinimas mažose bendruomenėse. Seniūnai-verslo patarėjai”. I-ojo etapo metu nemokamai apmokyta 74 apskrities seniūnai, kurie teiks verslininkams pirmines konsultacijas verslo klausimais savo bendruomenės nariams, padės spręsti užimtumo problemas regione.

Poveikis: šio uždavinio priemonių vykdymas sudaro palankią verslui aplinką regionuose.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kadangi šio uždavinio priemonės buvo naujos ir rengiant Strateginį veiklos planą nebuvo galimybės atlikti įvertinimą, todėl vertinimo kriterijai nebuvo suplanuoti.
Uždavinys 1.5. Mažų ir vidutinių įmonių integracija į ES bei tarptautinis bendradarbiavimas SVV srityje

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Dalyvauti Europos Sąjungos daugiametėje programoje mažoms ir vidutinėms

įmonėms.

2000 m. Lietuva įsijungė į ES trečiąją daugiametę SVV programą, šio dalyvavimo rezultate buvo įkurti du euroinfo centrai (Lietuvos ekonominės plėtros agentūros ir Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų). ES trečioji daugiametė SVV programa 2000 metais baigėsi. 2000 m. gruodžio 20 d. ES Taryba priėmė sprendimą 2000-819/EB „Dėl daugiametės verslo ir verslininkystės, ypač smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) programos (2001-2005 metams)“. Lietuva planavo įsijungti į šią programą, todėl didžiąją lėšų dalį (831 tūkst. litų) buvo numatyta skirti šiai programai.

Poveikis – įsijungimas į ES programą sudarys galimybę Lietuvos verslininkams ir SVV infrastruktūros įstaigoms dalyvauti šioje programoje.
Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

ES Daugiametės SVV plėtros programos ir kitų tarptautinių projektų įgyvendinimas.

Lietuva dalyvavo dvejose tarptautinėse programose:

2001 m. gegužės mėn. 17-18 d. dalyvavo Baltijos Partneriate, vykusiame Rygoje, kurios

organizatoriai ir šeimininkai buvo Latvija, Lietuva, Estija.

2001 m. birželio 14 –15 dienomis Vilniuje vyko FEED (Forum for Entrepreneurship and

Enterprise Development) – verslininkystės ir įmonių vystymo forumas, jo tikslas buvo padėti įgyvendinti FEED uždavinius: užtikrinti OECD parengtų rekomendacijų smulkaus ir vidutinio verslo srityje įgyvendinimą.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Strateginiame veiklos plane buvo numatyta dalyvauti trijuose tarptautiniuose projektuose. Lietuva dalyvavo dvejose tarptautinėse programose.

Į ES daugiametę verslo ir verslininkystės, ypač smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) programą (2001-2005 metams) Lietuva neturėjo galimybės įsijungti, nes ES savalaikiai neatliko reikiamų procedūrų, leidžiančių įsijungti ir šalims kandidatėms. Lėšos, kurios buvo numatytos šios programos vykdymui, perskirstytos kitoms priemonėms.
Uždavinys 1.6. SVV infrastruktūros plėtojimas

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Plėtoti paramos verslui infrastruktūrą. Tobulinti paramos sistemą smulkaus ir vidutinio

verslo subjektams per įkurtus verslo inkubatorius ir verslo informacinius centrus. .

Įgyvendinant šias priemones formuojama infrastruktūra visuose Lietuvos regionuose, kuriami verslo inkubatoriai ir verslo informaciniai centrai.

2001 metais veikė Alytaus, Kauno, Kazlų Rūdos, Vilnijos, Šiaulių, Telšių verslo inkubatoriai. Atlikus jų veiklos analizę suformuoti pasiūlymai verslo inkubatorių veiklai tobulinti.

Plėtojant paramos verslui infrastruktūrą kartu atliekama institucinės verslo infrastruktūros efektyvumo analizė ir rengiami pasiūlymai jos veiklos tobulinimui. Parengta institucijų teikiančių paslaugas plėtojimo schema. Pagrindinis dėmesys rengiant infrastruktūros plėtros schemą skirtas rajonams, kuriuose neišvystyta paslaugų verslui infrastruktūra ir didžiausias nedarbo lygis. Numatyta naujų centrų (inkubatorių) steigimo programa 2002 metams.

Poveikis – formuojant SVV infrastruktūrą sudaroma palanki verslui aplinka. Siekiama, kad visose apskrityse veiktų dalinai valstybės remiami verslo informaciniai centrai ar verslo inkubatoriai. Suformuota paramos verslui infrastruktūra leistų ne tik efektyviau panaudoti programai skirtas lėšas, bet ir ženkliai prisidėtų prie verslumo ugdymo regionuose, ypač tuose, kuriuose didžiausia bedarbystė.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Rengiant Strateginį veiklos planą vertinimo kriterijai nebuvo numatyti.

Priemonių įgyvendinimo rezultatai šie:

2001 metų pabaigoje 7 verslo inkubatoriuose veikė 91 įmonė, jose sukurta 323 naujos darbo vietos. Inkubuojamos įmonės 2001 metais veiklos plėtrai investavo per 2149 tūkst. litų, sumokėjo mokesčių valstybei - 3175 tūkst. litų.

Inkubatorių veiklos analizė leidžia daryti išvadas, kad investicijos į jų steigimą gan greitai atsiperka. Tiesiogiai - įvairiais mokesčiais į biudžetą ir netiesiogiai, mažinant nedarbą bei sprendžiant kitas ekonomines socialines, verslumo ugdymo problemas rajonuose.

2001 metais veikė 10 informacinių centrų, iš kurių 5 įkurti praėjusiais metais. Informaciniuose centruose gavo konsultacines paslaugas per 1900 verslininkų, per 1150 dalyvavo įvairiuose centrų organizuotose mokymuose ir seminaruose, pasinaudojo informacinėmis paslaugomis per 2650 verslininkų.

II.4. PRAMONĖS KONKURENCINGUMO DIDINIMAS (12 404,0 tūkst.Lt).

Programos tikslai:

1.Inovacijų versle programos įgyvendinimas.

2.Didinti pramonės konkurencinį pajėgumą ir sudaryti palankias sąlygas jos subalansuotai plėtrai.

3.Nacionalinės kokybės programos įgyvendinimas.

4.Atitikties įvertinimo infrastruktūros steigimas.

5.Pavojingų atliekų sutvarkymas.

6.Maksimalus antrinių žaliavų ir atliekų panaudojimas.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Uždavinys 1.1. Palankios inovacijoms makroaplinkos plėtojimas, inovacijų skatinimo sistemos sukūrimas bei inovacinių projektų įgyvendinimo rėmimas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Atnaujinti ir patikslinti Inovacijų versle programą, vykdyti jos

įgyvendinimo priemonių planą.

Atnaujinama ir tikslinama Inovacijų versle programa, darbo pabaiga – 2002. 12. 1d. Įgyvendinimas- 2004m.

Parengti verslo inkubatorių ir mokslo ir technologijų parkų plėtros

koncepciją.

Parengtas Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepcijos projektas. Koncepcijos galutinio parengimo darbo pabaiga-2002. 12. 1d.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir buvo numatyta strateginiame veiklos plane, paremta 10 EUREKA programos projektų, suteiktos subsidijos dar 5 inovacinių projektų įgyvendinimui.
Uždavinys. 2.1. Pramonės konkurencinių pranašumų stiprinimas ir naujų kūrimas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Pagal nustatytus prioritetus įgyvendinti Pramonės plėtros politikoje ir

jos įgyvendinimo strategijoje numatytas priemones.

Įgyvendinamos pramonės plėtros vidutinės trukmės politikos ir jos

įgyvendinimo strategijos priemonės.

Vykdyti valstybei svarbaus celiuliozės gamybos projekto įgyvendinimo

darbus.

Ministro pirmininko 2001.06.12. potvarkiu Nr.108 ir 2001.11.12. potvarkiu Nr.258 sudaryta darbo grupė celiuliozės gamybos projektui Lietuvoje įgyvendinti.

Parengti ir įgyvendinti Farmacijos pramonės tarptautinės integracijos

programą.

Programa parengta ir patvirtinta LRV 2001. 04. 24 nutarimu Nr.466 .

Įgyvendinimas – iki 2003m.
Uždavinys 2.2. Pramonės subalansuotos plėtros skatinimas

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Įgyvendinti pramonės plėtros vidutinės trukmės politikos ir jos

įgyvendinimo strategijos priemones: patobulinti ir įdiegti informacinio aprūpinimo sistemą, patobulinti įmonių vadovų mokymo sistemą, parengti Pramonės subalansuotos plėtros strategijos projektą, sukurti taikomojo mokslo plėtros ir jo diegimo į pramonę modelį.

Parengtas subalansuotos pramonės plėtros programos projektas.

Suteikta parama asocijuotoms pramonės struktūroms diegiant informacines sistemas.
Uždavinys 3.1. Kokybės infrastruktūros stiprinimas

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengti techninius reglamentus:

,,Slėgio indų bendrosios nuostatos ir jų tikrinimo būdai”,

,,Besiūliai plieniniai cilindrai dujoms”,

,,Besiūliai aliuminio be priemaišų ir aliuminio lydinių cilindrai dujoms”,

,,Suvirinti nelegiruoto plieno cilindrai dujoms”

Reglamentai parengti ir patvirtinti Ūkio ministro 2001 03 28 d. įsakymais Nr.109 ir Nr.110.

Įgyvendinti Nacionalinės kokybės programos priemones:

organizuoti Nacionalinio kokybės prizo konkursą;

remti įmones, diegiančias kokybės ir aplinkosaugos valdymo sistemas;

teikti paramą įmonėms, sertifikuojant produktus;

harmonizuoti ES teisės aktus su Lietuvos teise;

vykdyti darbus, siekiant Nacionalinio akreditacijos biuro prisijungimo prie Europos akreditacijos organizacijos.

Išversti ir Europos Komisijai pateikti ūkio ministro įsakymais patvirtinti 6 techniniai reglamentai. Lietuvos standartais perimtas 61 Europos standartas.Įsigyta Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų registro centrinės duomenų bazės programa bei laboratorinė įranga benzino ir dujų kokybės kontrolei pardavimo vietose atlikti;

Uždavinys 3.2. Kokybės vadybos plėtojimas

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Įgyvendinti Nacionalinės kokybės programos priemones:

organizuoti Nacionalinio kokybės prizo konkursą;

remti įmones, diegiančias kokybės ir aplinkosaugos valdymo sistemas;

teikti paramą įmonėms, sertifikuojant produktus;

harmonizuoti ES teisės aktus su Lietuvos teise;

vykdyti darbus, siekiant Nacionalinio akreditacijos biuro prisijungimo prie Europos akreditacijos organizacijos.

Atlikta pirmosios Lietuvoje įsteigtos vadybos sistemų sertifikacijos įstaigos

LST Sert akreditacija;

Atlikta valstybės įmonės “Pieno tyrimai” akreditacija ir įdiegta kokybės vadybos sistema;

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Įmonių, dalyvavusių Nacionalinio kokybės prizo konkurse, skaičius – planas 10, faktas 10. Įmonių, dalyvaujančių konkurse “Lietuvos metų gaminys” skaičius – planas 110, faktas 125.

Uždavinys 4.1. Esamų bandymų laboratorijų ir sertifikacijos įstaigų akreditacijos srities plėtimas ir naujų bandymų laboratorijų bei sertifikacijos įstaigų steigimas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengti ir įgyvendinti atitikties įvertinimo infrastruktūros (bandymų

laboratorijos, sertifikacijos įstaigos) plėtros programą.

Programa parengta. Programai pritarta LRV 2001.02.21. posėdyje (posėdžio protokolas Nr.9. 2 kl.). Programos įgyvendinimas – 2003m. pabaiga.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengti ir įgyvendinti atitikties įvertinimo infrastruktūros (bandymų

laboratorijos, sertifikacijos įstaigos) plėtros programą.

Programa parengta. Programai pritarta LRV 2001.02.21. posėdyje (posėdžio protokolas Nr.9. 2 kl.). Programos įgyvendinimas – iki 2003m. pabaigos.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir buvo numatyta, išplėsta akreditacijos sritis 8 bandymų laboratorijoms, 6 sertifikacijoms įstaigoms. Įsteigtos 6 naujos laboratorijos ir 1 sertifikacijos įstaiga.
Uždavinys 5.1.Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Įdiegti pavojingų atliekų tvarkymo sistemą Šiaulių ir Klaipėdos

regionuose

Įdiegta pavojingų atliekų tvarkymo sistema Šiaulių ir Klaipėdos regionuose
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Įdiegti pavojingų atliekų tvarkymo sistemą Šiaulių ir Klaipėdos

regionuose

Įdiegta pavojingų atliekų tvarkymo sistema Šiaulių ir Klaipėdos regionuose
Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Valstybinėje pavojingų atliekų tvarkymo programoje (Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 761) numatytų priemonių įgyvendinimas.

Vykdoma Alytaus ir Vilniaus regionų pavojingų atliekų tvarkymo aikštelių statyba.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Naujai sukurtų darbo vietų skaičius - 5, pavojingų atliekų nukenksminimo pajėgumas - 2 tūkst. tonų, liuminescensinių lempų nukenksminta- 352 tūkst. vienetų .
Uždavinys 6.1. Modernios, tenkinančios aplinkos apsaugos ir ES reikalavimus, buitinių atliekų rūšiavimo ir tvarkymo sistemos sukūrimas

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Parengti ir įgyvendinti Antrinių žaliavų perdirbimo plėtros programą.

Rengiama Antrinių žaliavų perdirbimo plėtros programa ir dalinai subsidijuojamas atliekų tvarkymo projektų rengimas ir jų įgyvendinimas. Programos parengimo terminas - 2002 m. rugsėjo 1 diena.

II.5. NACIONALINĖS ENERGETIKOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS (3009,0 tūkst. Lt).

Programos tikslai:

1. Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo plano priežiūros užtikrinimas ir atnaujinimas, Baltijos šalių energijos rinkos kūrimas ir integracija;

2. Branduolinės saugos užtikrinimas eksploatuojant IAE ir ruošiantis jos uždarymui.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Uždavinys 1.1. Lietuvos energetikos teisinės ir administracinės sistemos paruošimas integracijai į Europos Sąjungą

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengti teisės aktus, kurių reikia Valstybinės kainų ir energetikos

kontrolės komisijos veiklos efektyvumui energetikos sektoriuje padidinti.

LR Vyriausybė 2001 lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1366 pritarė Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir pateikė svarstyti LR Seimui. Šio įstatymo projekte yra straipsniai reglamentuojantys Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklą.

Užtikrinti privalomųjų naftos ir jos produktų atsargų 90 dienų laikotarpiui

sukaupimą ir reglamentuoti jų naudojimą: parengti Lietuvos Respublikos naftos produktų atsargų sudarymo ir valdymo koncepciją; kai koncepcijai bus pritarta, parengti Lietuvos Respublikos naftos produktų atsargų sudarymo ir valdymo įstatymo projektą.

LR Vyriausybė 2001 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1437 pritarė Lietuvos Respublikos naftos produktų atsargų sudarymo ir valdymo įstatymo projektui ir pateikė svarstyti LR Seimui. Šiuo įstatymu nustatoma Valstybės naftos produktų atsargų sudarymo ir valdymo tvarka pagal Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus.

Parengti institucines priemones ekstremalioms situacijoms naftos

sektoriuje valdyti: įsteigti Ūkio ministerijoje administracinę struktūrą ekstremalių situacijų naftos sektoriuje valdymui.

Energetikos išteklių departamente naftos skyriuje suformuota 3 specialistų grupė, kuri užsiima naftos produktų atsargų sudarymo, saugojimo ir vartojimo valdymu, priemonių ekstremalių situacijų energetikos sektoriuje valdymui rengimu. Valstybės naftos produktų ir naftos atsargų sudarymas, kaupimas ir valdymo kontrolės funkcija perduota iš Valstybės rezervo skyriaus Energetikos išteklių departamento Naftos skyriui.

Parengti patikslintą Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą.

Parenktas įstatymo projektas, kuriam LR Vyriausybė 2001 lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1366 pritarė ir jį pateikė svarstyti LR Seimui. Energetikos įstatymas atnaujintas priėmus naujus gamtinių dujų ir elektros energijos įstatymus bei įvedant rinkos santykius energetikoje.

Užbaigti specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija”

reorganizavimą.

AB „Lietuvos energija“ reorganizavimas įvykdytas. 2001 m. gruodžio 31 d. buvo įregistruotos naujos įmonės ir tuo užbaigtas elektros energetikos ūkio reorganizavimas.

Parengti akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” privatizavimo programą.

LR Vyriausybė 2001 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1352 pritarė Akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ valstybei nuosavybės teise priklausančio 34 procentų akcijų paketo privatizavimo programai, numatančiai parduoti jį viešo konkurso būdu strateginiam investuotojui.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo poįstatyminio teisės akto

projektas (dėl licencijų veiklai gamtinių dujų sektoriuje išdavimo taisyklių).

LR Vyriausybė 2001 birželio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 743 „Dėl gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo poįstatyminio teisės akto

projektas (dėl gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių).

Priimtas LR Ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. 43 „Dėl gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo poįstatyminio teisės akto

projektas (dėl skundų dėl veiklos gamtinių dujų sektoriuje nagrinėjimo tvarkos).

LR Vyriausybė 2001 m. birželio 19 d.priėmė nutarimą Nr. 745 „Dėl skundų dėl Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo taikymo nagrinėjimo tvarkos patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas;

Lietuvos Respublikos naftos produktų atsargų sudarymo ir valdymo

įstatymo projektas;

Tęsti akcinės bendrovės “Lietuvos energija” restruktūrizavimą, pasirengti

jos privatizavimui (priemonė tęstinė);

Parengti administravimo struktūrą ekstremalių situacijų naftos sektoriuje

valdymui;

Vykdyti akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” privatizavimą: parengti

privatizavimo programą.

Šios priemonės įgyvendintos per Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones.

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo poįstatyminiai teisės

aktų projektai.

LR Ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398 „Dėl elektros tinklų kodekso bei elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtinti: elektros tinklų kodeksas, elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės; LR Ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ patvirtinti: prekybos elektros energija taisyklės, leidimų veikloms elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisyklės, aprūpinimo elektros energija nutraukimo, siekiant užtikrinti visuomenės interesus, detalias sąlygas ir su tuo susijusių nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarka, įpareigojimų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas davimo taisyklės, energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatai; LR Vyriausybės gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ patvirtinti: veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisyklės, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašas, veiklų elektros energetikos sektoriuje, kurioms reikalingas leidimas, sąrašas, elektros energijos importo sąlygos, elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys ir atliekiniai energijos ištekliai, pirkimo skatinimo tvarka.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Priimti 7 LR Vyriausybės nutarimai ir 3 LR Ūkio ministro įsakymai, viso – 10 dokumentų, harmonizuojančių Lietuvos teisinę bazę energetikoje su Europos Sąjungos reikalavimais. Strateginiame veiklos plane buvo planuota paruošti 5 dokumentus. 2001 metais buvo vykdoma 10 užsienio techninės pagalbos projektų, kaip ir numatyta Strateginiame veiklos plane.
Uždavinys 1.2.Nacionalinės energetikos strategijos parengimas/ įgyvendinimas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą.

LR Vyriausybė 2001 m. gegužės 5d. nutarimu Nr. 620 patvirtino Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą. Jame nustatytos Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo priemonės penkerių metų laikotarpiui.

Parengti Lietuvos Respublikos šilumos įstatymo projektą.

LR Vyriausybės 2002 m. vasario 6d nutarimu Nr. 170 priemonė nukelta į 2002 metų I ketvirtį. LR Vyriausybė 2001 m. gruodžio 3d. nutarimu Nr. 1439 pritarė Šilumos įstatymo koncepcijai.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Įgyvendinti Nacionalinę energetikos strategiją (priemonė tęstinė)

Įgyvendinant Nacionalinę energetikos strategiją 2001 m. buvo pradėtas vykdyti mokslo tiriamasis darbas skirtas energetikos ūkio vidutinės trukmės ir ilgalaikių plėtros tikslų bei prioritetų suformavimui ir pagrindimui, energetikos ūkio raidos prognozių parengimui, šalies ir regiono ekonomikos plėtros įtakos energetikos ūkiui įvertinti ir pagrindiniams energetikos sektorių plėtros prioritetams nustatyti. I-mojo etapo ataskaitoje yra pateikti pasiūlymai dėl energetikos ūkio plėtros prioritetų patikslinimo, įvertinant Ignalinos AE 1-jo bloko sustabdymo poveikį bei ES teisinės bazės perkėlimą. Sudėtinė darbo dalis yra ir nacionalinio šilumos ūkio plėtros perspektyvos.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Parengtas pasiūlymų dėl energetikos ūkio plėtros prioritetų paketo projektas ir Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planas, pradėtas ruošti nacionalinis šilumos ūkio planas (atlikta apie 35% darbo), metų bėgyje sistemingai (6 kartus) atnaujinta informacija INIS duomenų bazei branduolinės saugos klausimais, kaip ir numatyta strateginiame veiklos plane.

Uždavinys 1.3. Regioninio bendradarbiavimo energetikos klausimais vystymas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Pirmininkauti Baltijos Ministrų Taryboje ir visuose 17 pareigūnų

komitetuose (priemonė tęstinė).

Pirmininkauta Baltijos Ministrų Tarybos Energetikos komitetui. Tęsiamas darbas kuriant bendrą Baltijos elektros rinką, koordinuojama veikla dalyvaujant Baltijos šalims bendradarbiavime su Šiaurės šalimis ir dalyvaujant bendradarbiavime Baltijos jūros regiono šalių tarpe. Parengta bendra trijų Baltijos šalių ministrų, atsakingų už energetiką, rezoliucija dėl bendrų Baltijos elektros rinkos principų. Bendros Baltijos elektros rinkos sukūrimas sudarys galimybes geriau išnaudoti Lietuvos perteklinius elektros gamybos pajėgumus.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Parengtas vienas bendras Baltijos šalių dokumentas, kaip ir numatyta strateginiame veiklos plane.

Uždavinys 1.4. Baltijos šalių elektroenergetinių sistemų bendro darbo optimizavimas, rinkos santykių įgyvendinimas, dalyvaujant trijų Baltijos šalių elektros rinkos kūrimo bendroje veikloje

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 620

Parengti priemones Baltijos valstybių energetikos rinkai sukurti ir sujungti

su Vakarų Europos energetikos sistemomis, organizuoti jų įgyvendinimą (priemonės tęstinės).

Įgyvendinant trijų Baltijos šalių Premjerų Rezoliucijas dėl bendros Baltijos elektros rinkos sukūrimo, rengiamas pagrindinis dokumentas, kuris reglamentuos techninę elektros tinklų darbo pusę, kad būtų užtikrintas energijos tiekimo patikimumas. Lietuvos įsijungimas į bendrą Baltijos elektros rinką sudarys sąlygas geriau išnaudoti turimus elektros energijos gamybos įrengimus.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Parengta 30% dokumentų nustatančių techninius reikalavimus, Baltijos rinkos funkcionavimui užtikrinti, kaip numatyta strateginiame veiklos plane.
Uždavinys 1.5. Integravimasis į Vakarų Europos elektroenergetines sistemas, išplečiant prekybos elektros energija galimybes

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 620

Parengti priemones Baltijos valstybių energetikos rinkai sukurti ir sujungti

su Vakarų Europos energetikos sistemomis, organizuoti jų įgyvendinimą (priemonės tęstinės).

Parengta bendros Lietuvos –Lenkijos darbo grupės ataskaita , kuriai pritarė Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių bendradarbiavimo Taryba 2001 02 05. Parengta antra bendros darbo grupės ataskaita ir Lietuvos – Lenkijos energetinių sistemų sujungimo investicijų įsisavinimo grafikas, kurie bus pateikti sekančiam Lietuvos –Lenkijos Vyriausybių bendradarbiavimo Tarybos posėdžiui. Energetinių sistemų sujungimas įgalins bendrai Baltijos elektros rinkai integruotis į Vakarų Europos elektros rinkas ir sudarys galimybes geriau išnaudoti Lietuvos perteklinius elektros gamybos įrengimus.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Parengta 70% pasiūlymo paketo Vyriausybei dėl Lietuvos – Lenkijos energetinių sistemų sujungimo projekto įgyvendinimo, kaip numatyta strateginiame veiklos plane.

Uždavinys 1.6. Integravimasis į Vakarų Europos gamtinių dujų sistemas, dujų tiekimo patikimumo padidinimas

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 620

Parengti Lietuvos dujų tinklų sujungimo su kaimyninių valstybių dujų

tinklais galimybių studiją (priemonė tęstinė).

Lietuvos dujų tinklų sujungimo su kaimyninių valstybių dujų tinklais galimybės ir perspektyvos yra nagrinėjamos šiuo metu vykdomame mokslo tiriamajame darbe, skirtame energetikos ūkio vidutinės trukmės ir ilgalaikių plėtros tikslų bei prioritetų suformavimui ir pagrindimui, energetikos ūkio raidos prognozių parengimui, šalies ir regiono ekonomikos plėtros įtakos energetikos ūkiui įvertinti ir pagrindiniams energetikos sektorių plėtros prioritetams nustatyti. Šiai priemonei įgyvendinti naudojamasi ir Danijos Karalystės dvišale pagalba.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Tarpiniai rezultatai atitinka strateginiame veiklos plane numatytus 30% bendro dokumentų paketo.

Uždavinys 1.7. Europos Sąjungos SAVE programos administravimo išlaidos.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 620

Atsižvelgiant į ES direktyvų rekomendacijas, remti mokslo tiriamuosius ir

eksperimentinius darbus, organizuoti ir rengti informacines pažintines kampanijas, skirtas energijos vartojimo efektyvumui didinti ir buitinių elektros prietaisų energijos vartojimo efektyvumui nustatyti, nuolat svarstyti energijos taupymo problemas visuomenės informavimo priemonėse, įvairiuose leidiniuose (priemonė tęstinė).

Priemonė nevykdyta tik dalyvavimo ES SAVE programoje aspektu. Programos apimtyje 2001 metais šis uždavinys nebuvo vykdomas, nes Europos Komisija nespėjo nustatyti Lietuvos dalyvavimo pratęstoje SAVE programoje teisinių schemų ir neatsiuntė sąskaitos dėl Lietuvos įnašo apmokėjimo. (Priežastys išdėstytos Europos Komisijos Plėtros direktorato Generalinio direktoriaus p. E.Landaburu 2001 12 17 laiške LR Finansų ministrei).

Uždavinys 2.1. Parengti IAE saugos analizės ataskaitą (SAR) II blokui

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Įgyvendinti valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės

restruktūrizavimą (įgyvendinti 2001 m. priemones).

Vykdant priemonę, paruoštas valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės restruktūrizacijos plano 2002 - 2005 metams projektas.

Įvykdyti valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės saugumo

gerinimo programos SIP-2 V etapą (įgyvendinti 2001 m. priemones).

2001 metais įgyvendinta 15 Saugos gerinimo programos (SIP-2) priemonių, jų vykdymui panaudota 58,945 mln.Lt, iš jų: 33,135 mln.Lt - nuosavos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės lėšos, 20,63 mln.Lt - kreditai, 5,18 mln. Lt - užsienio pagalba.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Vykdyti Valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė saugumo gerinimo

programą SIP-2: 3.4.4.1-P-B1.4 V – etapas.

Įgyvendinta kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonė.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Parengta saugos analizės ataskaitos dalis – kaip ir planuota - 75 %.
Uždavinys 2.2. Įnašas į Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) techninio bendradarbiavimo fondą

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parinkti valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko

eksploatavimo nutraukimo strategiją, sudaryti galutinį eksploatavimo nutraukimo planą (įgyvendinti 2001 m. priemones).

2001 m. pradėtas vykdyti TATENA nacionalinis projektas Lietuvai “Techninė pagalba, nutraukiant Ignalinos AE pirmojo bloko eksploatavimą”, pagal kurį TATENA finansavo įvairius mokymus, mokslinius vizitus bei stažuotes Lietuvos branduolinės energetikos specialistams eksploatavimo nutraukimo strategijos pasirinkimo klausimais. Šio projekto finansavimui 2001 m. TATENA skyrė apie 700 tūkst. Lt (įskaitant ekstrabiudžetines lėšas). 2001 m. TATENA finansavo 4 nacionalinius projektus Lietuvai, viso už 1341 tūkst. Lt. Pervestas Lietuvos įnašas į TATENA Techninio bendradarbiavimo fondą – 153,878 tūkst. Lt.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Įgyvendinti valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė I-ojo bloko

eksploatavimo nutraukimo programos priemones:

valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė I-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo strategijos parinkimas ir galutinio eksploatacijos nutraukimo plano sudarymas ir nutraukimas

Eksploatavimo nutraukimo strategijos parinkimas yra sudėtinė Galutinio eksploatavimo nutraukimo plano dalis. Galutinio eksploatavimo nutraukimo plano parengimas įtrauktas į PVG darbų sąrašą ir PVG vertinimu gali būti parengtas iki 2002 m. gegužės pabaigos bei patvirtintas VATESI iki 2002 m. rugpjūčio pabaigos.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Įnašas į TATENA Techninio bendradarbiavimo fondą pervestas. Patvirtinti 3 nauji techninio bendradarbiavimo projektai Lietuvai. Lietuvos įnašas sudaro 20 % projektų vertės.
Uždavinys 2.3. Branduolinės energetikos atašė prie Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) delegavimas
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Užtikrinti saugų valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės

eksploatavimą, pasirengti pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimui: parengti valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programą.

Branduolinės energetikos atašė prie Tarptautinės atominės energijos agentūros delegavimas atstovauti Lietuvos Respublikos poziciją ir interesus branduolinės energetikos ir ekonominės politikos srityse, užtikrino efektyvų ir operatyvų bendradarbiavimą su TATENA ir kitomis Branduolinės energetikos atašė kompetencijai priskirtomis tarptautinėmis organizacijomis Vienoje. Tai padeda Ūkio ministerijai spręsti klausimus susijusius su nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimu, dalyvavimu Techninio bendradarbiavimo bei nebiudžetinėse saugos programose.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Pagal numatytą veiklos planą, Atašė parengė ir pateikė 4 informacines apžvalgas apie Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal tarptautines sutartis vykdymą ir 12 apžvalgų apie TATENA valdytojų tarybos sprendimus.

Uždavinys 2.4. Radioaktyviųjų atliekų agentūros veiklos išlaidų dengimas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Įsteigti valstybės įmonę Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrą.

Valstybės įmonė Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra įsteigta ir jos nuostatai patvirtinti 2001 m. gegužės 16 d. Ūkio ministro įsakymu Nr. 171. Įmonė įregistruota Ūkio ministerijoje 2001 m. liepos 20 d.

Užtikrinti saugų valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės

eksploatavimą, pasirengti pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimui: įgyvendinti valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo technines ir aplinkosaugines priemones (įgyvendinti 2001 m. priemones pagal Ūkio ministerijos patvirtintą programos įgyvendinimo priemonių planą).

Užtikrinanat saugų valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą, 2001 metais įgyvendinta 15 Saugos gerinimo programos (SIP-2) priemonių, ruošiamasi antrojo energijos bloko licencijavimui (paruošta dalis saugos analizės atąskaitos), įgyvendintos papildomoms įmonės fizinės apsaugos priemonės.

Pastatyti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginius valstybės įmonės

Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimui nutraukti.

Paruoštas pradinis naujos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemos aprašymas (parengė SKB, finansavo SIP).

Projektas įtrauktas į PVG darbų sąrašą.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Valstybės įmonės Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros įsteigimas;

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių Ignalinos atominės elektrinės

I-ojo bloko eksploatacijos nutraukimui pastatymas.

Šios priemonės vykdytos ir kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir buvo planuota, parengta Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros veiklos planas.

II.6. NACIONALINIS ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS (1615,0 tūkst. Lt).

Programos tikslai:

1. Energijos išteklių ir energijos gamybos, vartojimo bei žalingo jų poveikio aplinkai mažinimas, energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo priemonių suderinimas su ES rekomendacijomis.

2. Atliekinių energijos išteklių vartojimo galimybių įvertinimas ir šių išteklių naudojimas.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:
Uždavinys 1.1. Rengti teisinius bei norminius ir techninius dokumentus, skirtus energijos vartojimo efektyvumo didinimo programai įgyvendinti.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės:

Parengti Lietuvos Respublikos energijos taupymo įstatymo projektą.

Parengtas, suderintas su ministerijomis bei valstybinėmis institucijomis ir pateiktas LR Vyriausybei energijos taupymo įstatymo projektas. LR Vyriausybė 2001 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1534 pritarė šiam projektui ir pateikė LR Seimui. Šio projekto tikslas teisiškai sureguliuoti energijos taupymą, sudaryti sąlygas efektyviai vartoti energiją.

Parengti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą.

Parengtos priemonės Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo plano projekto dalims „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas“ ir „Atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių vartojimas“ užtikrins Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimą.

Parengti Lietuvos Respublikos biokuro įstatymo lydimuosius aktus.

Parengtos ir ūkio ministro 2001 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 147 patvirtintos “Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklės. Jomis nustatomi didmeninės ir mažmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais reikalavimai.

Patvirtinta “Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarka”. Ji nustato nefasuotų naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo, pilstymo bei laikymo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, taip pat kuro talpyklų, terminalų bei degalinių naudojimo reikalavimus.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių

vykdymas:

Parengti ūkio ministro įsakymo dėl techninio reglamento efektyvumo

reikalavimai naujiems karšto vandens katilams, kūrenamiems skystuoju arba dujiniu kuru projektą.

Parengtas ir ūkio ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr.45 patvirtintas techninis reglamentas “Nauji karšto vandens katilai, deginantys skystąjį arba dujinį kurą”, kuris padės užtikrinti efektyvų energijos išteklių naudojimą katiluose, mažinti žalingų degimo produktų išmetimus į atmosferą.

Parengti ūkio ministro įsakymo dėl techninio reglamento dėl šilumos

generatorių patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti naujuose ir esamuose ne pramoninės paskirties pastatuose darbo bei šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų izoliavimo projektą.

Parengtas ūkio ministro įsakymo dėl “Šilumos generatorių efektyvumo ir šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų izoliacijos nepramoninės paskirties pastatuose kontrolės techninio reglamento” projektas. Jį įgyvendinus, bus užtikrintas efektyvus energijos išteklių naudojimas šilumos generatoriuose, mažinamas žalingų degimo produktų išmetimas į atmosferą..

Įgyvendinti patikslintą ir atnaujintą, atsižvelgiant į ES direktyvų energijos

vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo klausimais reikalavimus, Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą.

Patikslinta ir atnaujinta Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa, kuriai ir jos įgyvendinimo 2001-2005 m. pagrindinėms kryptims 2001 09 19 d. nutarimu Nr.1121 pritarė LR Vyriausybė. LR Vyriausybės pavedimu šios programos įgyvendinimo pagrindinės priemonės 2001-2005 m. patvirtintos 2001 m. spalio 26 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 319. Programa įgyvendinama pagal minėtas kryptis, kurias atitinka toliau nurodyti programos uždaviniai.

Lietuvos Respublikos energijos taupymo įstatymo projektas.

Ši priemonė įvykdyta įgyvendinant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones.

Parengti ūkio ministro įsakymo dėl naujų vandens šildymo katilų ir dujinių

pašildytuvų bandymų metodikos bei laboratorijos, šiems bandymams vykdyti, akreditacijos dokumentų, projektą.

Nacionalinis akreditacijos biuras 2001 03 01 akreditavo LEI šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratoriją pagal LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus. Akreditavimo pažymėjimuose ir jų prieduose yra pažymėtos akreditavimo sritys ir bandymo metodai.

Parengti dokumentus apie buitinių vartojančių elektrą prietaisų ženklinimą bei

efektyvumo nustatymo metodiką naujiems, buitiniams katilams, kūrenamiems skystu arba dujiniu kuru, pagal ES reikalavimus.

Ši priemonė yra testinė ir vykdoma įgyvendinant minėtas uždavinio 1.1. Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemones.
Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planas:

Atsižvelgiant į ES teisės aktų reikalavimus, tikslinti ir atnaujinti Nacionalinę

energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, rengti jos įgyvendinimo atitinkamais metais priemones, numatyti darbus, organizuoti jų vykdymą.

Ši priemonė įvykdyta įgyvendinant Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemones.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Parengti 9 teisiniai, norminiai ir techniniai dokumentai, kurie skatina efektyvią energijos gamybą, tiekimo nuostolių mažinimą ir taupų jos naudojimą bei vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimą, o taip pat padeda įgyvendinti energijos taupymo projektus ir priemones.
Uždavinys 1.2. Atnaujinti pastatus, modernizuoti jų energetinį ūkį.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengti Lietuvos Respublikos energijos taupymo įstatymo projektą.

Parengti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą.

Šios priemonės įvykdytos įgyvendinant uždavinio 1.1. priemones.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Įgyvendinti patikslintą atnaujintą, atsižvelgiant į ES direktyvų energijos

vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo klausimais reikalavimus, Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą.

Ši priemonė įvykdyta įgyvendinant uždavinio 1.1. Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemones.

Energijos taupymo įstatymo projektas.

Ši priemonė įvykdyta įgyvendinant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones.

Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planas:

Atsižvelgiant į ES teisės aktų reikalavimus, tikslinti ir atnaujinti Nacionalinę

energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, rengti jos įgyvendinimo atitinkamais metais priemones, numatyti darbus, organizuoti jų vykdymą.

Ši priemonė įvykdyta įgyvendinant Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemones.

Rengti ir įteisinti energetikos audito ir monitoringo pastatuose, įmonėse ir

kituose ūkio objektuose atlikimo tvarką, atlikti šį auditą ir monitoringą įvairiuose ūkio objektuose, siekiant ištirti energijos vartojimo efektyvumą, parengti ir įgyvendinti priemones jam didinti.

Įgyvendinant Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą 2001 m. yra atlikti pastatų energetiniai auditai, apžiūros ir apskaitos metodikos susijusios su efektyviu energijos vartojimu pastatuose.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Įvykdytos 7 priemonės pagal uždavinio vertinimo kriterijų „Energijos tiekimo gerinimo ir gyvenamųjų, visuomeninių ir administracinių pastatų energetinio ūkio rekonstrukcijos studijų pavyzdinių projektų, norminių ir techninių dokumentų projektų, šių pastatų energetinių auditų ir monitoringų skaičius, vnt.“
Uždavinys 1.3. Naudoti vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Įgyvendinti patikslintą ir atnaujintą, atsižvelgiant į ES direktyvų energijos

vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo klausimais reikalavimus, Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą.

Ši priemonė įvykdyta įgyvendinant uždavinio 1.1. Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemones.
Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planas:

Ištirti ir įvertinti įgyvendintus atsinaujinančiųjų ir vietinių energijos išteklių

naudojimo projektus – atlikti jų monitoringą.

Sukurta technologinio proceso monitoringo sistema pavyzdinėje biodujų jėgainėje. Įvykdytos priemonės vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimui apibendrinti. Jų pagrindu bus plečiamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimas ir skleidžiama patirtis vartojant šiuos išteklius.

Tikslinti ir atnaujinti atsinaujinančiųjų, vietinių ir atliekinių energijos išteklių

naudojimo studijas ir programas, organizuoti jų įgyvendinimą.

Nustatytos šilumos siurblių diegimo šalies vidutinio ūkininko ūkyje perspektyvos ir atliktas kelių projektų techninis ekonominis įvertinimas.

Nustatyti galimybes naudoti efektyviausius upių ruožus hidroenergetikai

plėtoti.

Surinkti duomenys apie efektyviausių upių ruožų naudojimo hidroenergetikos plėtrai, atlikta jų analizė.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Įvykdytos: 5 priemonės pagal uždavinio vertinimo kriterijų „Vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo įgyvendintos priemonės, o tai pat pavyzdinių objektų įrengimo, statybos ir eksploatavimo patirties apibendrinimai (studijos)“ bei 3 priemonės pagal uždavinio vertinimo kriterijų „Techninės ir norminės dokumentacijos projektai įmonėms, kurios gamina agregatus vietiniam kurui deginti bei įrengimus vietiniam kurui ruošti“.
Uždavinys 1.4. Didinti energijos vartojimo efektyvumą gamybos procesuose.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Įgyvendinti patikslintą ir atnaujintą, atsižvelgiant į ES direktyvų energijos

vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo klausimais reikalavimus, Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą.

Ši priemonė įvykdyta įgyvendinant uždavinio 1.1. Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemones.
Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planas:

Rengti ir įteisinti energetikos audito ir monitoringo pastatuose, įmonėse ir

kituose ūkio objektuose atlikimo tvarką, atlikti šį auditą ir monitoringą įvairiuose ūkio objektuose, siekiant ištirti energijos vartojimo efektyvumą, parengti ir įgyvendinti priemones jam didinti.

Parengtos priemonės efektyvesniam energijos vartojimui statybinių medžiagų pramonėje bei priemonių planas, įvertinantis bandymo laboratorijų ir normatyvinių dokumentų poreikį šioje pramonėje 2001-2005 metais, nustatytos galimybės efektyvesniam energijos vartojimui metalo pramonės įmonėse.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Įvykdytos: 3 priemonės pagal uždavinio vertinimo kriterijų „Projektai ir studijos technologijoms ir įrengimams, kurie efektyviai naudoja energijos išteklius ir energiją, diegti pramonės ir žemės ūkio įmonėse“ bei 2 priemonės pagal uždavinio vertinimo kriterijų „Efektyvaus energijos išteklių naudojimo priemonės įgyvendintos transporte“.
Uždavinys 1.5. Vykdyti pažintinį, leidybinį, informacinį, reklaminį darbą energijos išteklių ir energijos taupymo bei vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo klausimais.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Įgyvendinti patikslintą ir atnaujintą, atsižvelgiant į ES direktyvų energijos

vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo klausimais reikalavimus, Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą.

Ši priemonė įvykdyta įgyvendinant uždavinio 1.1. Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemones.
Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planas:

Atsižvelgiant į ES direktyvų rekomendacijas, remti mokslo tiriamuosius ir

eksperimentinius darbus, organizuoti ir rengti informacines pažintines kampanijas, skirtas energijos vartojimo efektyvumui didinti ir buitinių elektros prietaisų energijos vartojimo efektyvumui nustatyti, nuolat svarstyti energijos taupymo problemas visuomenės informavimo priemonėse, įvairiuose leidiniuose.

Organizuoti specialistų mokomuosius seminarus, konferencijas energijos

taupymo, efektyvaus atsinaujinančiųjų, vietinių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo klausimais.

Remti mokslo tiriamuosius ir eksperimentinius darbus, rengti ir išleisti

visuomenei skirtus informacinius leidinius atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo klausimais, nuolat propaguoti šių išteklių naudojimą visuomenės informavimo priemonėse.

Šioms užduotims įgyvendinti organizuota ir pravesta reklaminė kampanija, parengtos ir pravestos televizijos ir radijo laidos, parengti ir atspausdinti straipsniai žiniasklaidos priemonėse, parengtos ir išleistos brošiūros, bukletai, informaciniai leidiniai. Organizuoti ir pravesti seminarai, konkursai. Šių priemonių tikslas – skleisti Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos nuostatas ir informaciją apie šios programos įgyvendinimui atliekamus darbus ir jų pritaikymą, leisti specializuotus leidinius, skatinant specialistus ir visuomenę domėtis efektyviu energijos išteklių ir energijos, vietinių, atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių naudojimu.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Parengtos ir pravestos televizijos ir radijo laidos, parengti straipsniai žiniasklaidos priemonėms, o taip pat parengtos ir išleistos brošiūros, bukletai, informaciniai leidiniai – 16 bei organizuoti ir pravesti seminarai ir žaidimas-konkursas – 3.
Uždavinys 1.6. Organizuoti programų ir studijų, kurias mums daro užsienio šalys ar jų organizacijos, parengimą, o taip pat dalyvauti tokių projektų, energijos išteklių ir energijos taupymo, o taip pat vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo klausimais, įgyvendinime

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Pagrindinės priemonės patikslintai ir atnaujintai Nacionalinei energijos vartojimo efektyvumo didinimo programai įgyvendinti 2001-2005 m.

Plėsti bendradarbiavimą su tarptautiniais fondais ir programomis, užsienio

šalimis, tikslu užtikrinti spartesnį energijos taupymo priemonių diegimą ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo didėjimą šalies ūkyje.

Dalyvauta bendrame su užsienio šalimis projekte Baltic chain. Parengta galutinė projekto ataskaita.

Kartu su Danijos specialistais suorganizuotas ir pravestas seminaras „Energetikos vadyba Lietuvos pramonės įmonėse”

Europos Sąjungos SAVE II programos (ES direktyva 647/2000/EC) vykdymo

pagrindu, įvertinti priežastis, trukdančias energijos vartojimo efektyvumo didinimo pastatuose bei pramonėje projektų įgyvendinimui ir parengti pasiūlymus teisės aktų papildymui, kurie sudarytų galimybę sparčiau įgyvendinti šiuos projektus.

2001 m. VĮ „Energetikos agentūra“ kartu AF- International AB, įgyvendinant SAVE programą vykdė bendrą projektą Lietuvos energetinio serviso kompanijos. Projektas tęsiasi ir 2002 m. Vykdant šį projektą, išnagrinėta ir apibendrinta informacija iš valstybės institucijų ir mokslo įstaigų apie: pagrindinius šalies energetikos ūkio ir aplinkosaugos fondus; kitus oficialius finansinius šaltinius ar kitą paramą organizacijoms; valstybės garantijų tiekimo schemas; užsienio programų ir fondų bei užsienio šalių dvišalės kreditavimo programas, įgyvendinant energijos taupymo ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo priemones ir programas. Tikslas parengti pasiūlymą įkurti šalyje energetinio serviso kompanijas.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Vykdant 1.6. uždavinį įgyvendintos 2 priemonės pagal uždavinio vertinimo kriterijų „Programų, projektų ir studijų rengiamų su užsienio šalimis skaičius”.
Uždavinys 2.1. Didinti atliekinių energijos išteklių naudojimą šalies ūkyje.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Įgyvendinti patikslintą ir atnaujintą, atsižvelgiant į ES direktyvų energijos

vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo klausimais reikalavimus, Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą.

Ši priemonė įvykdyta įgyvendinant uždavinio 1.1. Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemones.
Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo plano priemonių vykdymas:

Tikslinti ir atnaujinti atsinaujinančiųjų, vietinių ir atliekinių energijos išteklių

naudojimo studijas ir programas, organizuoti jų įgyvendinimą.

Nustatytas šalies ūkio atliekinių energijos išteklių potencialas, atlikta jo panaudojimo galimybių analizė bei parengti pasiūlymai Esamų šalies ūkyje atliekinių energijos išteklių įvertinimo ir jų panaudojimo ekonominių ir techninių galimybių nustatymo programai parengti. Tikslas – ištirti ir surinkti duomenis apie esamus šalies ūkyje atskiruose objektuose ir regionuose atliekinius energijos išteklius, atlikti jų panaudojimo ekonominę-techninę analizę ir paruošti pasiūlymus minėtai programai parengti.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Dalinai įvykdytas uždavinio vertinimo kriterijus „Atliekinių energijos išteklių šalies ūkio produkcijos perdirbimo įmonėse įvertinimo ir naudojimo galimybių programa ir jos įgyvendinimo teisinių, norminių bei techninių dokumentų projektai“. 2001 m. dėl Vyriausybių kaitos laiku nebuvo patvirtinta patikslinta ir atnaujinta Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa, todėl pagal minėtą kriterijų darbai bus atliekami 2002 m.

II.7. ENERGIJOS TAUPYMO PRIEMONIŲ DIEGIMO SPECIALIOJI PROGRAMA (3030,0tūkst. Lt).

Programos tikslas:

1. Energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo didinimas, siekiant mažinti importuojamo kuro kiekį ir aplinkos taršą.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Uždavinys 1.1. Efektyvaus energijos vartojimo priemonių įgyvendinimo, o taip pat vietinių, atsinaujinančių ar atliekinių energijos išteklių naudojimo projektų

dalinis finansavimas.

Įgyvendinant šį uždavinį, parengti šios programos finansavimo tvarkos

projektai, programos tarybos darbo reglamento projektas ir kt. dokumentų projektai, kuriais vadovaujantis bus vykdomas programos įgyvendinamas.

Neįgyvendinti 2 energijos išteklių ir energijos taupymo bei vietinių, atsinaujinančių ar atliekinių energijos išteklių naudojimo projektai. Šie projektai turėjo būti įgyvendinti gavus lėšas pagal trišales sutartis tarp LR Ūkio ministerijos, Europos Komisijos ir AB „Lietuvos dujos“. Kadangi AB „Lietuvos dujos“ negrąžino nurodytų lėšų, turimų pinigų neužteko programos įgyvendinimui finansuoti.
II.8. VALSTYBĖS STRATEGINIŲ ATSARGŲ KAUPIMO IR IŠLAIKYMO SPECIALIOJI PROGRAMA ( 54964,0 tūkst.Lt).

Programos tikslas

1.Valstybės rezervo naftos produktų, pramoninių ir maisto prekių bei gamybinės techninės produkcijos tvarkymas ir administravimas.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Uždavinys 1.1. Kaupti pavestus tvarkyti valstybės rezervo materialinius išteklius, juos atnaujinti baigiantis saugojimo laikui ir atkurti natūralius nuostolius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. 923-17 2001 metams buvo numatyta kaupti bei atnaujinti tik naftos produktus. Kitų saugotų materialinių išteklių nomenklatūra minėtu nutarimu buvo sumažinta ir skirta parduoti, toliau jos neatnaujinant. Buvo vykdomi atnaujintų naftos produktų ir kitų materialinių išteklių, skirtų parduoti, pardavimo aukcionai. Gautos lėšos pervestos į iždo sąskaitą.

Nesukaupti naftos produktų kiekiai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-08-01 nutarimą Nr.923-17. Gamintojams pakeitus naftos produktų gamybos technines sąlygas, nebuvo galimybės nupirkti benzino ir dyzelino su didesniu kaip 1 metų garantiniu laiku.

Uždavinys 1.2. Saugoti sukauptus valstybės rezervo materialinius išteklius

Buvo sudarytos su valstybės rezervo atsakingaisias saugotojais pasugos sutartys, kurių pagrindu buvo saugomi rezervo materialiniai ištekliai. Saugojimo išlaidoms dengti skirtos biudžeto lėšos panaudotos pilnai. Buvo kontroliojamas pasaugos sutarčių vykdymas, atliktos metinės ir papildomos saugomų materialinių išteklių inventorizacijos.

Uždavinys 1.3. Užbaigti VĮ Vilniaus mazuto saugyklos statybą.

Tolesnė VĮ Vilniaus mazuto saugyklos statyba 2001 m. nebuvo vykdoma. Nebuvo gauta lėšų iš Europos Sąjungos pagal PHARE programą, taip pat tolesnei statybai nebuvo skirtos ir biudžeto lėšos.

2001 m. pabaigoje Vilniaus mazuto saugykla reorganizuota sujungiant ją su VĮ Subačiaus kuro baze į VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra. Ieškoma papildomų šaltinių pratęsti statybos darbų finansavimą 2002 metais.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS

PRIORITETINĖS KRYPTYS

Ūkio raidos 2001 metais rezultatai sudaro geresnes prielaidas tolesnei ūkio plėtrai artimiausiais metais. Iš pasiektų rezultatų 2001 m. išskirtina:

bendrasis vidaus produktas padidėjo 5,7 proc.;

eksporto apimtis išaugo 20,3 proc.;

tiesioginės užsienio investicijos per 9 mėnesius padidėjo 732,3 mln. litų,

arba 69,1 proc.;

infliacija buvo nedidelė – tesudarė tik 2 proc.

Teigiamu veiksniu, artimiausiais metais įtakosiančiu ūkio plėtrą, yra sėkmingai vykdoma šalies ūkio reforma. Didžiausios pastangos nukreiptos ūkiui pertvarkyti darbui rinkos sąlygomis. Iš esmės įgyvendintas atskirų ūkio sričių, bankų privatizavimas, vyksta stambių monopolinių sričių (elektros energetikos, dujų ūkio, geležinkelių, avialinijų) restruktūrizavimo ir privatizavimo procesai. Šie procesai paspartėjo Lietuvai siekiant integracijos į Europos Sąjungą.

Ūkio ministerija, formuodama jai priskirtų veiklos sričių artimiausio laikotarpio prioritetus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais strateginiais tikslais (prioritetais) (LRV 2001-07-31 nutarimas Nr.950), kurie liečia betarpiškai Ūkio ministerijai pavestas sritis. Tai:

rengtis narystei Europos Sąjungoje - iki 2004 metų perimti ir siekti

įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS;

užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo

žemės ūkio plėtrą;

plėtoti informacinę visuomenę.

Ūkio ministerija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus prioritetus, artimiausiam laikotarpiui išskyrė sekančius savo veiklos prioritetus (strateginius tikslus):

formuoti ir įgyvendinti Lietuvos ūkio plėtros ilgalaikę strategiją, kuri

nustatys ir pagrįs prioritetus intensyviam visų veiklų vystymuisi;

sudaryti palankią aplinką verslo plėtrai ir investicijoms, eksportui

plėtoti, remiant smulkų ir vidutinį verslą; užtikrinti darbo vietų kūrimą;

įgyvendinti pramonės plėtros politiką, didinti pramonės

konkurencingumą ir jos dalį bendroje pridėtinėje vertėje, sumažinti neigiamą užsienio prekybos balansą;

įgyvendinti nacionalinę energetikos strategiją: padidinti veiklos

efektyvumą restruktūrizuojant ir privatizuojant elektros energijos ir dujų ūkį; didinti energijos išteklių ir energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą; tinkamai pasirengti Ignalinos AE I bloko eksploatacijos nutraukimui; sujungti Lietuvos elektros energijos tinklus su Vakarų Europos energetinėmis sistemomis;

užtikrinti valstybės rezervo tvarkymą pagal Valstybės rezervo

įstatymą ir ES direktyvų reikalavimus.

Artėjant laikotarpiui, kai Lietuva gali tapti NATO ir Europos Sąjungos nare, vis aktualesniu tampa ilgalaikė ūkio plėtros strategija, nes taps būtina įvertinti ir gerai pagrįsti, kada Lietuva galės pasiekti Europos Sąjungos ekonomikos lygį, kokie resursai tam bus reikalingi.

Labai aktualu rengti ir visos valstybės ilgalaikės raidos projektus. Stojimas į Europos Sąjungą gerokai pakeis ir Lietuvos, kaip valstybės, veidą, prasidės bendravimas su Europos tautomis kitais principais.

Lietuva intensyviai ruošiasi stojimo į Europos Sąjungą procesui.Lietuva padarė žymią pažangą derybose ir pasivijo Liuksemburgo grupės šalis kandidates, derybas pradėjusias dviem metais anksčiau. Ūkio ministerija koordinuoja penkis derybinius skyrius, iš kurių keturiuose derybos preliminariai baigtos. Pradėtos derybos ir dėl penktojo, Ūkio ministerijos kuruojamo, energetikos derybinio skyriaus. Šioms deryboms Ūkio ministerija strateginių klausimų visumoje teiks prioritetą. Pasirengimo narystei Europos Sąjungoje artimiausiais 1-2 metais nemažai teks nuveikti vykdant ACQUIS įgyvendinimo priemonių plane numatytus darbus.

Prioritetiniu tikslu išlieka palankios aplinkos verslo plėtrai sudarymas, eksporto plėtojimas. Skyrium imant, čia į pirmąją vietą išskirtinas smulkaus ir vidutinio verslo vystymas. Tai sąlygoja ne tik aukštas nedarbo lygis, bet ir žymios kaimo gyventojų dalies perorientavimas ateityje į ne žemės ūkio verslus, tam tikrų specifinių gyventojų grupių įdarbinimas (neįgalieji, nuteistieji, įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistai).

Nors eksporto apimtys auga, bet ir toliau būtina eksporto plėtrai teikti prioritetą. Didinant ne žemės ūkio gyventojų dalį, plečiant pramonę, verslus, Lietuvos rinka yra per maža ir todėl būtina rasti rinkas Europos ar kitų žemynų šalyse. Todėl eksporto apimtis galima padidinti tik aktyviai įsiskverbiant į naujas rinkas, visokeriopai remiant konkurencingų prekių gamybą ir paslaugų teikimą, plečiant Lietuvos diplomatines atstovybes užsienyje bei komercijos atašė tinklą.

Stojimo į Europos Sąjungą kontekste ir derybų eigoje aktualiausiais ir prioritetiniais tampa energetikos klausimai. Šiems klausimams parengti LRV nutarimu sudaryta bendra Lietuvos Respublikos ir Europos komisijos energetikos darbo grupė. Pagrindinis ir svarbiausias derintinas klausimas – Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko eksploatacijos nutraukimas. Pakankamai svarbūs yra: finansavimo užtikrinimas Ignalinos AE pirmojo bloko uždarymui, restruktūrizuotos AB ,,:Lietuvos energijos“ pagrindu sukurtų įmonių veikla, dujų ūkio privatizavimo užbaigimas, miestų šilumos ūkio tvarkymas ir kt.

Respublikos mastu – tai globalinės problemos ir jos dažnai tampa ne vien Ūkio ministerijos veiklos prioritetais.

_______________________________

ĮMONIŲ BANKROTO VALDYMO DEPARTAMENTO PRIE ŪKIO MINISTERIJOS METINĖS VEIKLOS ATASKAITA (2001 m.)

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Sušvelninti ekonomikos struktūrinių pokyčių neigiamų tendencijų pasekmes, siekiant atstatyti įmonių, susidūrusių su laikinais finansiniais sunkumais, mokumą ir spartinti bankroto procedūras.

Strateginiai tikslai:

Įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką laikinus finansinius sunkumus turinčių ir nuostolingai dirbančių įmonių veiklos ir bankroto srityse.

II. PROGRAMOS APRAŠYMAS:

ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS IR BANKROTAS (850 tūkst. Lt )

Programos tikslai:
Sumažinti laikinus finansinius sunkumus turinčių ir nuostolingai dirbančių įmonių skaičių ir bendrus nuostolius.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Uždavinys 1. Priežasčių, sukeliančių įmonių nemokumą nustatymas ir pasiūlymų jų pašalinimui, parengimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Atlikti verslo sąlygų gerinimo priemonių ( Saulėtekio programa) analizę ir pateikti pasiūlymus dėl geresnio šios programos įgyvendinimo nuostolingai dirbančių ir nemokių įmonių restruktūrizavimo ir bankroto srityje – parengta:

2001 03 20 LR mokesčių administravimo įstatymo 17, 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymas.

2001 03 20 LR delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas.

LRV 2001 11 16 nutarimas Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 10 13 nutarimo Nr. 1218 „Dėl mokesčio mokėtojų atsiskaitymo su Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių biudžetais bei valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu akcijomis ir turtu tvarkos“dalinio pakeitimo“.

LRV 2001 07 11 nutarimas nr. 871 „Dėl likviduojamos nerūdinių statybinių medžiagų valstybės įmonės „Skalda“atsiskaitymo turtu už įsiskolinimus“.

LRV 2001 08 12 nutarimas Nr. 1006 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kapčiamiestis“atsiskaitymo akcijomis už įsiskolinimus“.

LRV 2001 12 03 nutarimas Nr. 1446 „Dėl likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Koncesija“ atsiskaitymo turtu už įsiskolinimus“.

Rinkti, analizuoti ir pateikti rekomendacijas dėl įmonių ūkinės finansinės veiklos –

Išanalizuota 36 tūkst. įmonių (pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis). Apskaičiuoti visų įmonių ekonominiai-finansiniai rodikliai, įmonės susistemintos pagal apskritis ir veiklos rūšis. Atrinkta virš 13 tūkst. įmonių (36,4 %), turinčių balanse apskaitytus nuostolius ir beveik 14 tūkst. (37, 9 %), kurių įsipareigojimai viršijo pusę turto.

Teikiama informacija Vyriausybei apie įmones, kurios turi galimybių išsaugoti ir plėtoti savo veiklą ir tikslinga būtų jas restruktūrizuoti, ar įmonėms tikslinga kelti bankroto bylas.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Tobulinti nemokių ir bankrutuojančių įmonių analizės metodus – pastoviai vykdoma, bankrutuojančių įmonių tyrimas atliktas kartu su Statistikos departamentu (parengtas leidinys „Įmonių bankrotas 1993-2000“), plačiau pritaikyti statistinės analizės metodai, naudojami kitose OECD šalyse, parengtos patobulintos bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių, bankų ir restruktūrizuojamų įmonių ataskaitų formos .

Tirti įmonių nemokumo ir bankroto priežastis bei pasekmes – atlikta Apygardos teismų teisėjų apklausa; apklausti bankroto administratoriai-juridiniai asmenys; surinkta Valstybinės mokesčių inspekcijos bei SoDros teritorinių skyrių informacija apie bankroto procesų eigą ir pasiūlymai dėl bankroto procesų spartinimo; ištirta priklausomybė tarp kreditorinio įsiskolinimo dydžio ir bankroto procedūrų iniciatorių įmonėse, kuriose įmonių įsiskolinimai valstybės biudžetui didesni nei 1 mln. litų., sukaupta ir išanalizuota informacija apie pasiekusias nemokumo ir turinčias balanse apskaitytus nuostolius įmones. Tyrimų rezultatai apibendrinti pusmetinėse bei metinėse ataskaitose apie įmonių restruktūrizavimo ir bankroto procesų eigą.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Analizuojamų įmonių skaičius nemokių įmonių skaičiaus nustatymui – 80 % (planuota - 80 % ).

Teisės aktų, reglamentuojančių mokesčių sistemą, darbo santykius revizavimas – 100 % (planuota -100%).

Įstatymų skaičius – 2 ( planuota – 1).

Poįstatyminių aktų skaičius – 4 ( planuota – 4).

Informacijos parengimas ir pateikimas – 100 % (planuota - 100 %).
Uždavinys 2. Priežasčių, stabdančių įmonių bankroto proceso nustatymas ir pasiūlymų jų pašalinimui, parengimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengti naujų Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo projektus – parengta:

2001 03 20 Įmonių restruktūrizavimo įstatymas – sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusių ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto.

2001 03 20 Įmonių bankroto įstatymas - siekti supaprastinti ir tobulinti įmonių bankroto procedūras ir sudaryti sąlygas įveikslinti bankrutuojančių įmonių turtą bei spęsti atsiskaitymo su įmonių darbuotojais problemą.

- 2001 03 20 LR Civilinio proceso kodekso 1,26,102,136,142,239 ir 396 straipsnių papildymo įstatymas.

- 2001 03 20 Baudžiamojo kodekso 315 straipsnio pakeitimo įstatymas.

Peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius valstybės kreditorių veiklą įmonių restruktūrizavimo ir bankroto procesų metu, ir pateikti pasiūlymus dėl jų tobulinimo:

- 2002 02 13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl kreditorinių reikalavimų, kylančių iš piniginių prievolių, atsisakymo, vykdymo terminų atidėjimo ir piniginės prievolės pakeitimo kita prievole, kai įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, kai bankrutuojanti įmonė sanuojama arba su ja sudaroma taikos sutartis, tvarkos patvirtinimo“ – reglamentuoja lengvatų taikymą ekonominių sunkumų turinčioms įmonėms, numatoma galimybė perduoti valstybės institucijų kreditorių reikalavimus akcinei bendrovei Turto bankui leis lanksčiau derinti valstybės ir įmonių interesus.

Parengtas ir Seime pateiktas Mokesčių administravimo įstatymo 25 ir 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Parengtas ir Seime pateiktas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 42 straipsnio papildymo įstatymo projektas.

Parengti įmonių restruktūrizavimo ir įmonių bankroto procesų vykdymo tyrimą, įvertinimą ir pateikti pasiūlymus dėl jų tobulinimo

Per metus iškeltos 587 bankroto bylos. Viso departamente tvarkomos 1604 bylos. Duomenys interesantams pateikiami 100%. Duomenų bazė tvarkoma operatyviai (atnaujinama kiekvieną dieną). Gautos finansinės ataskaitos iš bankrutuojančių įmonių - 95%. Jų pagrindu daroma analizė ir tobulinamos įmonių bankroto procedūros.

- Pravesta 24 seminarai ir kursai, viso 252 dalyviai. Licenzijas teikti bankroto administravimo paslaugas gavo 39 juridiniai asmenys ir 55 fiziniai asmenys.

Įvertinti įmonių bankroto procesų eiga, jiems tobulinti parengtas naujas 2001 03 20 Įmonių bankroto įstatymas bei poįstatyminiai aktai. Atliktas užsitęsusių bankroto bylų priežasčių tyrimas.

- 100% atstovavome Fondą, bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti bankrutuojančiose, bankrutavusiose ir nemokiose įmonėse : AB Juodupės Nemunas, LSGAB „Žalgiris“, AB „Oruva“, VĮ „Vista“, Panevėžio valstybinė tiksliosios mechanikos g-la, VĮ „Žemūktechnika“.

-– 100% atstovavome bankrutuojančiose ir bankrutavusiose įm. : AB „Vilniaus Venta“, VĮSNM „Skalda“, kuriose akcijos priklauso nuosavybės teise valstybei.

-– Išnagrinėta administratorių veikla 55 įmonėse.

Priėmus 2001 03 20 Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, vyksta 3 įmonių restruktūrizavimo procesai.

- Licenzijas teikti restruktūrizavimo administravimo paslaugas gavo 11 juridinių asmenų ir 55 fiziniai asmenys.

- 2001 07 30 Ūkio ministro įsakymas Nr. 241 „Dėl bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės, banko ir restruktūrizuojamos įmonės ataskaitų formų patvirtinimo“.

2001 12 13 Ūkio ministro įsakymas Nr. 374 „ Dėl restruktūrizuojamų įmonių administratorių darbo organizavimo ir restruktūrizavimo plano rengimo metodinių rekomendacijų“.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymus įgyvendinantys poįstatyminių teisės aktų projektai – parengta:

2001 07 03 LRV nutarimas „Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ papildymo“.

2001 07 05 Ūkio ministro įsakymas Nr. 221 „Dėl duomenų apie įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarkos, duomenų apie restruktūrizuojamą įmonę bei restruktūrizavimo procesą pateikimo ir skelbimo tvarkos, teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarkos, įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarkos, bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos sudėties, bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos nuostatų ir verslo administratorių etikos taisyklių patvirtinimo“.

- 2001 07 30 Ūkio ministro įsakymas Nr. 241 „Dėl bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės, banko ir restruktūrizuojamos įmonės ataskaitų formų patvirtinimo“.

2001 12 13 Ūkio ministro įsakymas Nr. 374 „ Dėl restruktūrizuojamų įmonių administratorių darbo organizavimo ir restruktūrizavimo plano rengimo metodinių rekomendacijų“.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių veiklos analizė - 100 % (planuota - 100 %).

Teisės aktų ,reglamentuojančių bankroto procesą revizavimas - 100 % (planuota - 100 %).

Įstatymų skaičius – 4 (planuota – 1).

Poįstatyminių aktų skaičius – 12 (planuota – 6).

Informacijos parengimas ir pateikimas - 100 % (planuota - 100 %).

Fondo atstovavimas - 100 % (planuota - 100 %).

Akcijų atstovavimas - 100 % (planuota - 100 %).

Administratorių veiklos ir darbo apmokėjimo kontrolė – 95 % (planuota 90 %).
III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Toliau tobulinti įstatyminę bazę bankroto procesų vykdymo srityje.

Bankroto administratorių veiklos vykdymo kontrolės tobulinimas.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo įgyvendinimas.

Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos administracinių gebėjimų stiprinimas. Numatomi departamento darbuotojų mokymai, kartu su PHARE konsultantais.

Bendradarbiavimo su teismais, Valstybine mokesčių inspekcija ir SoDra, tobulinant įmonių bankroto procedūras, stiprinimas.

Ūkio viceministras – departamento

prie ministerijos direktorius Gediminas Rainys

Energetikos valstybinė inspekcija

PRIE Ūkio MINISTERIJOS

2001metų METINĖS VEIKLOS ATASKAITA

2002-02-18 Nr. 10-83.
I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Užtikrinti naudojamų energetikos įrenginių patikimumą, efektyvumą ir saugą

Strateginiai tikslai: Vykdyti Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę

II. STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE NUMATYTŲ PROGRAMŲ APRAŠYMAS:

Specialioji energetikos įrenginių valstybinės priežiūros ir kontrolės vykdymo programa (2798,0 tūkst.Lt)

Programos tikslas: Užtikrinti patikimą, efektyvų ir saugų energetinių išteklių tiekimą ir naudojimą. Siekti, kad leidimus eksploatuoti energetikos įrenginius gautų tik įmonės, turinčios reikiamus įrengimus, technologiją ir atitinkamos kvalifikacijos personalą. Kaupti reikiamą informaciją apie įmonėms išduotus leidimus energetinei veiklai, energijos gamintojų, tiekėjų ir vartotojų energetikos įrenginių techninę būklę, avarijas, sutrikimus, nelaimingus atsitikimus, personalo atestavimą, nurodymų vykdymą, galiojančius teisės aktus ir jų pataisas, įrenginių patikrinimo grafikų vykdymą.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Uždavinys1.1. Užtikrinti , kad būtų patikrinta visų naujų statinių energetikos įrenginių atitiktis teisės aktų reikalavimams ir išduotos atitinkamos pažymos valstybinėms priėmimo komisijoms.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

01 priemonė. Planuota patikrinti atitiktį naujų statinių energetikos įrenginių – 20000 vnt. Patikrinta – 19273 vnt.
Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Priimta naujų statinių energetinių įrenginių 727vnt. mažiau, negu buvo planuota.
Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys
Priemonė 2001 metais įvykdyta 96,4%. Įsigaliojus “Naujųjų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų laikinąjai tvarkai ir sąlygoms” (Žin., 1999, Nr. 43-1384, Nr. 80-2371), dėl didelių įkainių už naujų elektros energijos vartotojų prijungimą 2001 metų pirmame pusmetyje labai sumažėjo naujų elektros įrenginių montavimas smulkiuose objektuose. Ūkio ministro 2001 05 21 įsakymu Nr. 175 (Žin., 2001, Nr. 43-1529) sumažinus šiuos įkainius dvigubai, 2001 metų antrame pusmetyje smulkiuose objektuose sumontuota daugiau naujų elektros įrenginių. Sumažėjusi naujų statinių energetikos įrenginių priėmino apimtis 2001 m. pirmame pusmetyje turėjo įtakos šios priemonės metiniam įvykdymui.

Uždavinys1.2. Siekti, kad būtų atestuoti visi esami ir naujai paskirti energetikos įmonių vadovai bei asmenys, atsakingi už energetikos ūkį, saugos taisyklių numatytu periodiškumu.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

02 priemonė. Planuota atestuoti 7000 energetikos įmonių vadovų ir asmenų, atsakingų už energetikos ūkį. Atestuota - 6950 asm.

Uždavinys1.3. Užtikrinti, kad būtų patikrinta energijos gamintojų, tiekėjų ir vartotojų eksploatuojamų energetikos įrenginių techninė būklė, energijos tiekimo patikimumas ir gamybos (vartojimo) efektyvumas Inspekcijos numatytu periodiškumu pagal Energetikos ministerijos patvirtintą potencialiai pavojingų įrenginių sąrašą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

03 priemonė. Planuota atlikti įmonių energetikos įrenginių planinių patikrinimų – 3700vnt.

Atlikta -– 4117vnt.

Uždavinys1.4. Užtikrinti, kad būtų LRV 1996 03 22 nutarimo Nr. 383 nustatytu laiku atlikta įmonių, pateikusių paraišką energetikos įrenginių eksploatavimui, ekspertizė ir išduota leidimas pareikštai veiklai.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas
04 priemonė. Planuota išduoti 300 leidimų energetikos įrenginių eksploatavimui.

Išduota – 316vnt.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Vykdyti specialiąją energetikos įrenginių valstybinės priežiūros ir kontrolės vykdymo programą.. Naujuosiuose Energetikos ir Naftos produktų atsargų ir ekstremalios padėties reguliavimo įstatymų projektuose numatyta pavesti Energetikos valstybinei inspekcijai kontroliuoti valstybės ir rezervines energijos išteklių atsargas bei specialiuosius reikalavimus įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, o taip pat naftos sektoriaus įrenginių kontrolę. Kadangi šie įstatymai turėtų būti priimti LR Seime 2002 metų kovo – balandžio mėn., naujos papildomos EVI funkcijos atsiras nuo 2002m. liepos mėn. 1d., o tam teks prašyti keisti LR Vyriausybės 1998-01-21d. nutarimą Nr. 79 “Dėl etatų skaičiaus institucijose prie ministerijų sumažinimo” bei patikslintame valstybės 2002m. biudžete numatyti papildomas lėšas papildomoms EVI funkcijoms vykdyti.

Viršininkas V.Miškinis

VALSTYBINĖS NE MAISTO PRODUKTŲ INSPEKCIJOS PRIE ŪKIO MINISTERIJOS 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

MISIJA: Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos siekia apsaugoti šalies rinką ir piliečius nuo nesaugių ir nekokybiškų ne maisto produktų, vykdant rinkos priežiūrą bei ginant vartotojų teises, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis institucijomis.

STRATEGINIAI TIKSLAI: Sukurti efektyvią ne maisto produktų rinkos priežiūros sistemą, suderintą su Europos Sąjungos teise. Kontroliuoti, kad į Lietuvos rinką būtų teikiami Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkantys ne maisto produktai. Užtikrinti kokybiškus naftos produktų laboratorinius tyrimus, bei AB ”Plasta” ir AB “Achema” produkcijos kokybės kontrolę.

II. PROGRAMŲ APRAŠYMAS:

PROGRAMA “RINKOS KONTROLĖ”. (3736,6 tūkst. Lt.)

Programos tikslai. Užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiami saugūs ir tinkamos kokybės ne maisto produktai.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius.

Programos uždavinys: Vykdyti prevencinę rinkos kontrolę ir ginti pažeistas vartotojų teises.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Pagal Vyriausybės programos priemonę “Parengti Lietuvos Respublikos įstatymų koncepcijas; kai koncepcijoms bus pritarta, parengti įstatymų projektus: Produktų saugos įstatymo pakeitimo ir papildymo”, dalyvauta rengiant Lietuvos Respublikos Produktų saugos įstatymo pakeitimo projektą darbo grupėje.

Pagal Vyriausybės programos priemonę “Parengti teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už vartotojų teisių pažeidimą bei nesaugių produktų teikimą į šalies rinką, dalinį pakeitimą” Inspekcija 2001 12 14 parengė įstatymo projektą “Dėl Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 42, 43, 109, 163, 163¹, 163⁹, 163¹³, 189, 224,239, 241, 241¹, 242, 259¹, 262 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 43, 239⁴, 241³ straipsniais įstatymo projekto pateikimoLietuvos Respublikos Seimui”.Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 32 šiam projektui pritarė ir pateikė jį Lietuvos Respublikos Seimui. Šio įstatymo tikslas tobulinti atsakomybę už vartotojų teisių pažeidimus bei nekokybiškų ir nesaugių produktų (gaminių ir paslaugų) tiekimą į šalies rinką ir kai kuriuos straipsnius suderinti su galiojančiais bei naujai įsigaliojusiais įstatymais ir kitais teisės aktais.

Inspekcija parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą “Dėl valstybinės produktų saugos ekspertizės atlikimo ir apmokėjimo tvarkos patvirtinimo”. 2001 m. rugsėjo 21 d. šis nutarimo projektas buvo priimtas.

Pagal Vyriausybės programos priemonę “Sustiprinti cheminių medžiagų valdymo priežiūros institucijų sistemą” įgyvendinant Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą, Inspekcijoje 2001 05 01 įkurtas Cheminių medžiagų ir preparatų skyrius iš 3 etatinių vienetų.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Pagal acquis programos įgyvendinimo priemonių planą “Vykdyti rinkos priežiūrą pagal techninius reglamentus, įgyvendinančius naujo požiūrio bei kitas direktyvas” 2001 metams užplanuoti darbai įvykdyti. Nuo 2001 01 01 rinkos priežiūra pradėta vykdyti pagal Elektrotechninių gaminių, Mašinų saugos, slėginių indų techninius reglamentus ir 7 higienos normas, reglamentuojančias atskirų gaminių ir paslaugų saugą.

Pagal acquis programos įgyvendinimo priemonių planą “Tvarkyti pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų registrą” darbai užplanuoti 2001 metams įvykdyti. Patvirtinti Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų registro nuostatai. Sukurta ir įsisavinta programinė įranga pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų registro centrinės duomenų bazės tvarkymui.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

Ne maisto produktų patikrinimų skaičius: planuotas - 4500, įvykdyta - 6894.

PROGRAMA “LABORATORINIAI TYRIMAI VYKDANT RINKOS PRIEŽIŪRĄ”. (192,8 tūkst. Lt.)

Programos tikslai: Užtikrinti kokybišką ir savalaikį bandymų atlikimą.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius.

Programos uždavinys: Organizuoti ne maisto produktų bandymus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas.

Vykdant Nacionalinę kokybės programą buvo įsigyta ir įsisavinta įranga operatyviai benzino kokybės kontrolei vykdyti.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

Tikrinamos produkcijos bandymų skaičius: planuotas - 3600, įvykdyta - 7249.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Prioritetai:

1. Sustiprinti ne maisto produktų, kurių saugos nereglamentuoja Naujo požiūrio direktyvos, valstybinę kontrolę.

2. Pasirengti reglamento 339/93 EEC “Dėl iš trečiųjų šalių importuojamų produktų tikrinimo, siekiant nustatyti, ar jie atitinka produktų saugos reikalavimus”, įgyvendinimui.
3. Pagal kompetenciją dalyvauti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą. Tvarkyti pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų registrą.

Valstybinės ne maisto produktų

inspekcijos viršininkas Ramūnas Lebedys

Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos

2001 m. VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI

Misija

Užtikrinti turizmo verslo dalyvių efektyvų funkcionavimą ir dalyvavimą šalies ekonominėje sistemoje, tam tikslui išnaudojant Lietuvos gamtinį, kultūrinį ir žmogiškąjį potencialą, siekiant visapusiško turistų poreikių patenkinimo

Strateginiai tikslai

Pagrindinis tikslas:

Padidinti turizmo sektoriaus pajamas ir šio sektoriaus sukuriamą BVP dalį.

Kiti tikslai:

Pagerinti turizmo paslaugų (produktų) tarptautinį konkurencingumą.

Padidinti atvykstamojo ir vietinio turizmo srautų augimą.

Efektyviau išnaudoti šalies gamtos ir kultūros galimybes turizmo plėtrai.

II. PROGRAMŲ APRAŠYMAS

Valstybiniame turizmo departamente 2001 metais buvo vykdomos dvi programos bendrai 1474,1 tūkstančių litų sumai.

Nacionalinė turizmo plėtojimo programa (623,8 tūkst. Lt). Šios programos tikslai:

Turizmo paslaugų plėtra ir konkurencingumo didinimas

Turizmo sferos darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas

Turizmo informacinės sistemos plėtra ir tyrimai

Lietuvos turizmo rinkodara

Lietuvos turizmo politikos formavimas (850,3 tūkst. Lt). Jos tikslas – vykdyti Valstybinio turizmo departamento nuostatuose numatytas funkcijas.

Žemiau pateikiame programos tikslams keliamus uždavinius ir jų įgyvendinimui vykdytų priemonių aprašymus.

Nacionalinė turizmo plėtojimo programa

1. Turizmo paslaugų plėtra ir konkurencingumo didinimas
1.1. Gerinti aktyvaus poilsio sąlygas

Parengti kempingų, motelių, stovyklaviečių ir poilsiaviečių, turistinių trasų išdėstymo schemas.

VTD užsakymu 2000-2001 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas parengė Utenos apskrities autoturizmo ir kempingų plėtros galimybių studiją. Pagal studiją parengtas „Nacionalinės turizmo informacijos ir pilotinis turizmo infrastruktūros Utenos regione projektas“ Nr. LT 01.12.01. Šis projektas finansuojamas ES Phare lėšomis ir bus įgyvendinamas 2002-2003 m.

2001 m. pradėtas vykdyti aktyvaus turizmo „Dviračių maršrutų ir dviračių ženklų sistemos sukūrimo projektas“ Nr. LI 9917.01.01.0009.
1.2. Skatinti pramogų plėtrą ir investicijas į šią sritį

Parengti poilsio ir pramogų parkų kūrimo kurortuose galimybių studiją.

2001 m. sausio mėn. parengta kurortų raidos koncepcija, kuri šiuo metu aktualizuojama.
1.3. Gerinti Lietuvos pasiekiamumą ir turizmo produkto konkurencingumą

Nemuno turistinės trasos išvystymo galimybių studija.

2001 m. pabaigoje paskelbtas konkursas darbų atlikimui ir 2002-02-01 pasirašyta sutartis su Kauno regiono plėtros agentūra. Darbų atlikimo terminas 2002 gruodžio 1 d.

Tarptautinių ir šalies bei vietinių dviračių trasų projektas.

Atliktas Eurovelo 11 maršruto identifikavimas (Lazdijai-Vilnius-Zarasai), parengta Eurovelo schema ir išleistas leidinys turistams.

2. Turizmo sferos darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas
2.1. Turizmo sferos darbuotojų kvalifikacijos kėlimas

Parengti ir išleisti mokymo priemones turizmo specialistams.

Parengtas, išleistas vadovėlis „Turizmas“. Paskirstytas mokymo įstaigoms, rengiančioms turizmo specialistus.

Rengti mokymo kursus apskričių bei savivaldybių, TIC ir turizmo sferos darbuotojams.

Gegužės ir lapkričio mėn. buvo organizuoti mokymo kursai savivaldybių bei informacinių centrų darbuotojams, kuriuose buvo dėstomi rinkodaros teorijos pagrindai, supažindinama su turizmo politikos naujomis kryptimis ir pasidalinta darbo turizmo informaciniuose centruose praktika. Pravesti 2 seminarai gidams. Pravesti mokymo kursai savivaldybių turizmo paslaugų komisijų atstovams. Pravestas seminaras kurortų sanatorijų vadovams ir administratoriams rinkodaros ir pardavimų klausimais.

3. Turizmo informacinės sistemos plėtra ir tyrimai
3.1. Formuoti vieningą šalies turizmo informacinę sistemą

Turizmo paslaugų ir išteklių registras ir informacinė sistema.

Parengtos registro duomenų teikimo į internetą aplikacijos. Parengti priešprojektiniai pasiūlymai turizmo informacinės sistemos kūrimui esamos registro duomenų bazės bei sprendimų pagrindu.

Turizmo informacijos kelio ženklų statyba.

Parengta turistinių kelio ženklų (Lankytinas objektas, Turizmo informacija ir Kaimo turizmas) išdėstymo schema Via-Baltica, Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda auto trasose ir numatoma 2002-2003 m. pastatyti apie 1000 kelio ženklų.

Apgyvendinimo paslaugų rezervavimo sistema.

Įdiegta viešbučių rezervavimo sistema Lietuvos turizmo fonde.
3.2. Vykdyti turizmo produktų bei rinkų tyrimus ir apskaitą

Vykdyti kasmetines turistų apklausas.

Atliktos 3 užsienio turistų apklausos. Parengtas ir išleistas metinis turizmo statistikos leidinys „Lietuvos turizmo statistika 2000“

4. Lietuvos turizmo rinkodara
4.1. Formuoti valstybės turizmo įvaizdį

Turistiniai informaciniai-reklaminiai leidiniai.

Išleista 10 leidinių numatytų rinkodaros plane. Išleisti 3 nauji plakatai. Sukurtas Lietuvos turizmo logo. Sukurtas 5 min. video filmas „Visit Lithuania“

Dalyvavimas tarptautinėse turizmo parodose.

Dalyvauta 11-oje tarptautinių turizmo parodų. Pirmą kartą dalyvauta Ženevoje – konferencijų, simpoziumų, susitikimų galimybių parodoje. Daugiau dirbta Rusijos rinkoje. Hamburge, Berlyne, Londone parodų metu surengtos spaudos konferencijos žurnalistams.

Kiti aktyvios rinkodaros projektai.

Veikia Turizmo informacijos centrai užsienyje –Miunsteryje ir Maskvoje. 2001 metais Valstybinio turizmo departamento iniciatyva Lietuvoje lankėsi Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos, Australijos, Ispanijos, Prancūzijos, Norvegijos, Švedijos kelionių žurnalistai. Surengtos verslo misijos Rusijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Japonijoje, Danijoje, Čekijoje. Buvo vykdomi nauji turizmo projektai kaip “Alaus kelias Lietuvoje“, “Panemunių žiedai“, kurių veikloje gausiai dalyvavo regionų, rajonų turizmo informaciniai centrai, muziejai ir kt.

Dalyvavimas tarptautinėse turizmo organizacijose WTO, BTC, ETC.

2001 m. parengti paruošiamieji dokumentai dėl įstojimo į Europos Kelionių Komisiją (ETC). Į Baltijos jūros šalių komisiją (BTC) Valstybinis turizmo departamentas įstojo 1995 m. Pastoviai dalyvaujama BTC rengiamuose seminaruose ir parodose. Nors Lietuva ir nėra Pasaulio turizmo organizacijos (WTO) narė, tačiau departamentas dalyvauja jos renginiuose, teikia informacija apie Lietuvą WTO leidiniams.

Tarptautinių sutarčių sudarymas ir įgyvendinimas.

2001 m. parengti 4 tarptautiniai susitarimai dėl bendradarbiavimo turizmo srityje, tarpžinybiniai – su Vengrijos Respublika ir Baltarusijos Respublika ir tarpvyriausybiniai – su Ispanijos Karalyste ir trišalė su Estijos ir Latvijos Respublikų vyriausybėmis.

Lietuvos turizmo politikos formavimas

1. Vykdyti Valstybinio turizmo departamento nuostatuose numatytas funkcijas
1.1. Formuoti ir įgyvendinti šalies turizmo politiką

Nacionalinės turizmo plėtros programos įgyvendinimas, sąlygų veiklai sudarymas

Turizmo teisinės sistemos formavimas ir tobulinimas.

Parengta nauja Turizmo įstatymo redakcija, atsižvelgiant į naują Civilinį kodeksą, bei Europos Sąjungos direktyvas.

Sukurta Profesinės kvalifikacijos vertinimo komisija, patvirtinti jos nuostatai ir darbo reglamentas.

Vykdomas profesinės kvalifikacijos pažymėjimų išdavimas gidams ir kelionių vadovams.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Prioritetai:

nacionalinės turizmo informacinės sistemos sukūrimas;

pasirengimas ES struktūrinių fondų panaudojimui, kuriant viešąją turizmo infrastruktūrą;

kurortų ir kaimo turizmo plėtra.

Nurodytų prioritetų įgyvendinimas gali nepasiekti pagrindinio tikslo – padidinti valstybės pajamas iš atvykstamojo turizmo dėl šių priežasčių:

negerėjantis Lietuvos pasiekiamumas jūra ir sausumos keliais iš ES šalių;

dėl Lietuvos finansinių galimybių nepakankamai konkurencinga turizmo rinkodara;

valstybės ir jos turizmo įvaizdžio blogėjimas dėl Lietuvos piliečių nusikaltimų užsienyje bei kriminogeninės situacijos Lietuvoje;

ekonomikos augimo sulėtėjimas pagrindinėse Lietuvos turizmo rinkose.

Rimantas Skirmantas, 312085

[email protected]

UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJOS

2001 M. VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI

Misija: Visapusiškas Lietuvos Respublikos ir jos piliečių interesų atstovavimas ir gynimas tarptautinėje arenoje.

Funkcijos: Ministerija palaiko diplomatinius santykius ir veda derybas su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, siekia Lietuvos integracijos į tarptautines politines, ekonomines, saugumo ir karines struktūras,visų pirma į Europos Sąjungą ir NATO, gina šalies ekonominius interesus užsienyje, skatina Lietuvos produkcijos eksportą bei užsienio investicijas į Lietuvos ūkį, rūpinasi teigiamo Lietuvos tarptautinio įvaizdžio formavimu bei pilnaverčiu Lietuvos realijų ir pasiekimų pristatymu užsienio valstybių visuomenėms, teikia konsulinę pagalbą užsienyje esantiems Lietuvos piliečiams.
Strateginiai tikslai:

1. Pasitelkiant politines ir diplomatines priemones, siekti nuo greitesnio ir Lietuvai palankaus stojimo į Europos Sąjungą.

2. Pasitelkiant politines ir diplomatines priemones siekti narystės NATO.

3. Palaikyti ir plėtoti geros kaimynystės santykius: aktyviai dalyvauti Baltijos ir Šiaurės Europos valstybių bendradarbiavime, aktyvinti veiklą Baltijos jūros valstybių taryboje, plėtoti strateginę partnerystę su Lenkijos Respublika, palaikyti abipusiai naudingus santykius su Rusija bei pragmatinius santykius su Baltarusija, skatinti santykius su atskiromis NVS šalimis.

4. Stiprinti Lietuvos ekonomiką, įsiliejant į pasaulio prekių ir kapitalo rinką, įgyvendinant narystę pasaulinėje prekybos organizacijoje, skatinant Lietuvos produkcijos eksportą bei užsienio investicijas į Lietuvos ūkį, efektyvinant Lietuvos prekybos politiką.

5. Įgyvendinant užsienio politikos prioritetus, stiprinti dalyvavimą tarptautinėse organizacijose bei plėsti ryšius su kitų regionų šalimis, tuo pačiu prisidedant prie tarptautinės bendrijos pastangų užtikrinti demokratiją, žmogaus teises, taiką ir stabilumą pasaulyje.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ MINISTERIJOS, VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS, APSKRITIES VIRŠININKO STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

Programų pavadinimai ir jų įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

1.2 PROGRAMA. Diplomatinis ir konsulinis LR atstovavimas užsienio valstybėse bei diplomatinių atstovybių (DA) funkcionavimo užtikrinimas

1.2 Programai skirti asignavimai- 99 745 (+ 30 000 pastatui Briuselyje įsigyti) tūkst. Lt., iš viso 129 745 tūkst. Lt.
Programos tikslai:

1. Atsižvelgiant į numatomas lėšas, užtikrinti deramas sąlygas vykdyti LR užsienio politikos prioritetinius tikslus (LR narystė ES bei NATO, geri santykiai su kaimyninėmis valstybėmis, ekonominė diplomatija) ir atstovauti bei ginti valstybės ir LR piliečių interesus užsienio valstybėse.

2. Užtikrinti efektyvų URM ir diplomatinių atstovybių funkcionavimą.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždaviniai:

1.2.1 Užtikrinti deramas sąlygas vykdyti LR užsienio politikos prioritetinius tikslus bei atstovauti ir ginti valstybės ir LR piliečių interesus užsienio valstybėse
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Ši programa apima iš esmės visas LR užsienio politikos tikslų įgyvendinimo priemones ir susišaukia su priemonėmis, įgyvendinamomis pagal smulkesnes programas, kurios iš esmės papildo 1.2 programą.

- Surengta ar padėta rengti 102 dvišaliai ir daugiašaliai Lietuvos pareigūnų vizitai į užsienio valstybes. Iš jų- 24 oficialūs aukšto lygio dvišaliai/daugiašaliai susitikimai, kuriuose aptarta Lietuvos integracijos į NATO tema;

- Surengta ar padėta rengti 58 dvišalių ir daugiašalių užsienio delegacijų vizitai į Lietuvą;

- Derybų dėl narystės ES bei Asociacijos sutarties institucijų administravimas: dalyvauta 6 Derybų konferencijos susitikimuose, 14 techninių konsultacijų su ES pareigūnais, dalyvauta Asociacijos tarybos posėdyje, organizuoti 2 pakomitečių posėdžiai ir Asociacijos Komiteto posėdis Vilniuje; surengti 4 ES ekspertų vizitai į Lietuvą; finansuotos 6 studijos apie ES ateitį ir seminaras apie nevyriausybinių organizacijų indėlį integruojantis į ES;

- Buvo reguliariai prisijungiama prie ES pareiškimų, bendrų veiksmų ir bendrų pozicijų. Per metus yra prisijungta prie 605 ES pareiškimų įvairiais tarptautinės situacijos klausimais. Tęsdama aktyvų dalyvavimą politiniame dialoge su ES Užsienio reikalų ministerija ėmėsi iniciatyvos ir pasiekė, kad 2002 m. antroje pusėje ES ir valstybių kandidačių URM Politikos direktorių konsultacijos įvyktų Vilniuje;

- Lietuva prisijungė prie ES neeilinės Viršūnių Tarybos 2001 m. rugsėjo 21 d. išvadų ir veiksmų plano kovoje prieš terorizmą;

- Lietuva paskyrė savo atstovus prie Politikos ir Saugumo Komiteto bei Karinio Komiteto ES Tarybos Sekretoriate;

- Lietuvos Užsienio reikalų ir Gynybos ministrai dalyvavo ES+15 formato ES Pajėgų formavimo susitikimuose;

- Užmegzti diplomatiniai santykiai su 4 valstybėmis (Lichtenšteinu, Nigerija, Brunėjaus Darusalamu, Zambija);

- Įsteigtos LR ambasados Egipte ir Argentinoje;

- Akredituoti nereziduojantys LR ambasadoriai 7-ioms valstybėms (Andorai, Azerbaidžano Respublikai, Uzbekistano Respublikai, Gruzijos Respublikai, Armėnijos Respublikai, Pietų Korėjos Respublikai, Maroko Karalystei); pradėtas nereziduojančių LR ambasadorių akreditacijos procesas 15-ai valstybių (Jugoslavijos Federacinei Respublikai, Albanijos Respublikai, Bulgarijos Respublikai, Rumunijai, Šveicarijos Konfederacijai, Vietnamui, Mongolijai, Filipinams, PAR, Etiopijai, Tunisui, Indonezijai, Malaizijai, Singapūrui, Tailandui);

- Paskirti nauji 9 garbės konsulai (JAV, Suomijoje, Švedijoje, Liuksemburge, Jamaikoje, Nigerijoje, Izraelyje);

- Pirmąsyk surengtas LR garbės konsulų pasaulyje suvažiavimas;

- Surengtas kasmetinis LR diplomatinių atstovybių vadovų pasitarimas;

-Įvyko 3 Lietuvos-Rusijos tarpvyriausybinės komisijos pirmininkų susitikimai. Pasirašytas memorandumas;

- Įvyko antrasis LR regionų RF Kaliningrado srities bendradarbiavimo tarybos posėdis;

- Padėti surengti aplinkosaugos kursai Kaliningrado srities karininkams;

- “Šiaurės Dimensijos” konferencijoje kartu su Rusija pristatyti 5 papildyti ir atnaujinti bendradarbiavimo su Kaliningrado srities projektai (Nida 2);

- Suorganizuoti ir pravesti 7 jungtinių komitetų (darbo grupių) susitikimai pagal Prekybinio

ekonominio bendradarbiavimo sutartis su: Belgija, Baltarusija, Kazachstanu, Ukraina, JAV

(pagal chartiją),Izraeliu, Italija;

- Surengti 4 verslo forumai – apvalūs stalai: 2 Kaliningrado – Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo tematika, 2 – ryšių su verslo struktūrom stiprinimo klausimais;

- Parengtas LR diplomatų, kuruojančių ekonomikos klausimus, suvažiavimas;

- Pirmąsyk parengta 3 dienų programa išvykstančių LR ambasadorių supažindinimui su Lietuvos ekonomikos aktualijomis;

- Parengta dviejų dienų NATO ekspertų ekonomikos pogrupio susitikimų Lietuvos institucijose programa;

- Surengti 7 posėdžiai dėl laisvosios prekybos sutarčių ir 3 dėl ekonominio bendradarbiavimo sutarties, 4 laisvosios prekybos sutarčių ir 2 ekonominio bendradarbiavimo sutarties konsultacijos;

- Pasirašyta LR- JAV Ekstradicijos sutartis;

- Pasirašyta LR-Lenkijos R. Vyriausybių susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje;

- Pasirašyta LR- Latvijos Respublikos Vyriausybių sutartis dėl abipusės pagalbos stichinių nelaimių ir kitų stambių avarijų atvejais;

- Pasirašyta LR–JK sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo bei fiskalinių pažeidimų išvengimo;

- Pasirašytas LR ir Belgijos bei Liuksemburgo susitarimas dėl jūrų transporto;

- Pasirašytas LR ir Belgijos bei Liuksemburgo susitarimas dėl oro susisiekimo;

- Pasirašytas LR-Prancūzijos vyriausybių susitarimas dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės pastato Paryžiuje statuso;

- Pasirašyta LR ir Slovakijos Respublikos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos;

- Pasirašyta LR Vyriausybės ir Slovakijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl vizų režimo panaikinimo;

- Pasirašyta LR ir Vengrijos Respublikos sutartis dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos katastrofų ir didelių avarijų atvejais;

-Vengrija ir Lietuva pasikeitė notomis dėl Lietuvos ir Vengrijos Sutarties dėl abipusio atsisakymo įvažiavimo vizų papildymo ir dalinio pakeitimo;

- Pasirašyta LR ir Bulgarijos Respublikos Laisvos prekybos sutartis;

-- Pasirašytas LR ir Jugoslavijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijų bendradarbiavimo protokolas;

- Pasirašyta LR ir Rumunijos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos;

- Pasirašyta LR ir Rumunijos Laisvos prekybos sutartis;

- Pasirašyta sutartis su Moldova dėl vizų režimo panaikinimo diplomatinių pasų turėtojams;

- Pasirašyta sutartis su Moldova dėl į šalių teritoriją neteisėtai atvykusių ar gyvenančių asmenų priėmimo atgal;

- Pasirašytos oro susisiekimo, bendradarbiavimo kultūros, mokslo ir švietimo srityje, bei ekonominio-techninio bendradarbiavimo sutartys su Indija.

1.2.2 Užtikrinti efektyvų URM ir diplomatinių atstovybių funkcionavimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:
URM:

- Paskelbtas konkursas ir atrinktas laimėtojas LR ambasados pastato Taline rekonstrukcijos projektui;

- Įvykdytas I-asis etapas konkurso LR ambasadoriaus rezidencijos pastato Varšuvoje projekto pirkimui;

- Pabaigta įrengti praėjimo į ministeriją kontrolės sistema (įvykdymas 100%);

- Tęsiamas priešgaisrinės ir apsauginės signalizacijos įrengimas (įvykdymas iki 2002 m. – 30%);

- Įsigyta vaizdo stebėjimo įranga galutiniam sistemos įrengimui. Vaizdo stebėjimo sistemos įrengimas įvykdytas 90%;

- Ministerijos padaliniai iš dalies aprūpinti įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus atitinkančiais seifais (30%) bei dokumentų naikikliais (20%).
Diplomatinės atstovybės:

- Įsigytas pastatas Briuselyje Lietuvos Misijai prie Europos Bendrijų.

- Pabaigta LR ambasados pastato Kijeve statyba (pastaba: liko nebaigtos gyvenamoji bei reprezentacinė pastato dalys);

- LR ambasadoje Maskvoje (gyvenamojoje dalyje) atlikti 330 kv. metrų rekonstrukcijos darbai;

- Visos diplomatinės atstovybės minimaliai aprūpintos įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus atitinkančiais seifais ir dokumentų naikikliais;

- Pilnai įrengta apsauginė signalizacija LR ambasadoje Čekijoje, Lenkijoje;

- Įsigyta speciali sisteminė programinė įranga skirta duomenų konfidencialumui užtikrinti;

- Pradėtas vykdyti pilotinis projektas, skirtas užtikrinti saugiems informacijos mainams tarp URM ir 5 diplomatinių atstovybių;

- Užsienio reikalų ministerijoje duomenų apsaugai užtikrinti diegiama archyvavimo ir dubliuotų duomenų kaupiklių (RAID) sistema.
Gautų rezultatų palyginimas su veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Numatyti vertinimo kriterijai nėra tikslūs ir turi būti koreguojami ateityje.

Kiekybiškai nurodyti derybų dėl narystės ES kriterijai (atidarytų derybinių skyrių skaičius, uždarytų derybinių skyrių skaičius) įvykdyti, atidaryti visi derybiniai skyriai, uždaryti 23 derybiniai skyriai.

Išplėstas LR diplomatinis atstovavimas pasaulyje, sustiprinta teisinė dvišalių bei daugiašalių santykių bazė.

Priemonės, patvirtintos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane, reikalingos programai įgyvendinti, iš esmės įvykdytos.

Dalis numatytų techninio pobūdžio priemonių (ambasadų bei ambasadorių rezidencijų pastatų įsigijimas) nebuvo įgyvendintos dėl lėšų stygiaus.
1.3 PROGRAMA. Atstovavimas tarptautinėse organizacijose (TO)

1.3 Programai skirti asignavimai- 12 035 tūkst. Lt.
Programos tikslai:

1. Užtikrinti racionalų LR dalyvavimą tarptautinėse organizacijose.

2. Pasirengti pirmininkavimui ir pirmininkauti Europos Tarybos Ministrų komitete bei kitose tarptautinėse organizacijose.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždaviniai:

1.3.1 Užtikrinti racionalų dalyvavimą tarptautinėse organizacijose

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

- Užtikrintas aukšto lygio LR atstovavimas pagrindiniuose JT ir specializuotų agentūrų forumuose ir konferencijose;

- Sustiprintas bendradarbiavimas su UNODCCP (JT biuras narkotikų kontrolei ir nusikaltimų prevencijai);

- Pasiekta, kad kryžiadirbystė būtų įrašyta į Pasaulio nematerialaus paveldo fondą;

- Sistemingai teikiama informacija JT organų statistiniams leidiniams ir klausimynams;

- Tęsiamas Lietuvos indėlis į tarptautinį saugumą (pratęstas Lietuvos policininkų misijos laikas UNMIK, aktyvus dalyvavimas SHRBRIG veikloje stebėtojo statusu, pateiktas prašymas įstoti į SHRBRIG, JT ekspertų-egzaminatorių atvykimas tikrinti Lietuvos civilių policininkų pasiruošimo);

- Žmogaus teisių apsaugos srityje suformuota delegacija į JT Žmogaus teisių komisijos sesiją Ženevoje, paminėtas 2001 12 12 JT 1951 metų pabėgėlių konvencijos 50-metis; suteikti įgaliojimai pasirašyti protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotose konfliktuose, apgintas Vaiko teisių konvencijos raportas, pristatytas konvencijos dėl kankinimų raportas);

- Tęstas nuolatinis darbas, siekiant Lietuvos išrinkimo į UNCITRAL, HABITAT ir Gyventojų ir vystymosi komisiją, UNESCO Vykdomąją tarybą, Moterų padėties komisiją;

- Vykdoma OECD Baltijos regioninė programa (įvyko verslininkystės ir įmonių vystymo forumo darbo grupės susitikimas, OECD seminare Taline pristatyti tarptautiniai įsipareigojimai paslaugų srityje, Vilniuje surengtas OECD ir LR Žemės ūkio ministerijos tarptautinis seminaras pieno pramonės plėtros klausimais, trečiajame BRP įvertinimo susitikime Lietuva pristatė Lietuvos-OECD dialogo ir bendradarbiavimo reikšmę šalyje vykstančioms reformoms, pateikė savo įvertinimus bei apibendrino šalies interesus dėl BRP vidutinio laikotarpio tikslų);

- Pasiruošta Lietuvos prisijungimui prie OECD Deklaracijos dėl tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių, įteiktas pareiškimas ir vyko konsultacijos;

- Oficialiai įteiktas prašymas prisijungimui prie OECD Antikorupcijos konvencijos, vyko atitinkamos konsultacijos;

- Vykdomi Lietuvos įsipareigojimai PPO (pateiktos išvados dėl rengtų Pridėtinės vertės mokesčio bei Draudimo įstatymų, LR Vyriausybės nutarimų dėl muitinio įvertinimo bei cukraus kainos nustatymo, o taip pat ir kitų LR teisės aktų atitikimo PPO sutartims, pagrindiniams GATT principams ir LR įsipareigojimams, parengtas notifikavimo PPO Sekretoriatui planas. Pagal jį jau pateiktos Sekretoriatui notifikacijas muitinio įvertinimo, su prekyba susijusių investicinių priemonių (TRIMs), kilmės taisyklių, PPO Sutarties dėl tekstilės ir aprangos liberalizavimo etapų vykdymo, techninių barjerų prekyboje (TBT), intelektinės nuosavybės teisių prekyboje (TRIPS) bei specialiųjų rinkos apsaugos priemonių srityse, rengiamos Lietuvos derybinės pozicijos naujame daugiašaliame Pasaulio prekybos organizacijos derybų raunde ir pozicijos dėl naujų narių priėmimo į šią organizaciją);

- Surengti arba padėti surengti 10 seminarų Lietuvoje PPO tematika;

- Surengtas specializuotas – muitinio įvertinimo ir pasaulinės praktikos taikymo klausimais – seminaras politikams, muitinės pareigūnams bei verslo atstovams.

1.3.2 Pasiruošimas ir pirmininkavimas Europos Tarybos Ministrų Komitete bei kitose tarptautinėse organizacijose
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

- Informacinės medžiagos apie Lietuvą bei reprezentacinių suvenyrų ruošimas (parengtas ir 1000 egz. anglų kalba išspausdintas leidinys “Lietuva ir Europos Taryba: nuo įstojimo iki pirmininkavimo,” atidarytas pirmininkavimui skirtas internetinis puslapis, parengti pirmininkavimo logotipas, atributika, pašto ženklo išleidimas ir pan.);

- Paruošti ir pristatyti Lietuvos pirmininkavimo prioritetai ET šalių ambasadoriams Strasbūre ir Vilniuje, ET valstybių sostinėse, bei Lietuvos žinybinėms institucijomis; parengtas ET Generalinio Sekretoriaus vizitas į Vilnių (spalio 29 d.);

- Parengta rezoliucija apie ET ir JT bendradarbiavimą, ET PA Politinių reikalų komiteto posėdžio surengimas Vilniuje, keturšalis ES ir ET susitikimas, ESBO MT posėdis;

- UR ministro A. Valionio, kaip ET MK pirmininko, vizitas į ET MK sesiją, bei vizitai į Makedoniją Moldovą, Ukrainą;

- Strasbūre dalyvauta rengiant Europos kultūros identiteto koliokviumą “Nuo kultūros identiteto iki Europos politinio identiteto”;

- Surengta Vilniuje tarptautinė konferencija “Moterys ir demokratija”;

- Padėta surengti konferenciją “Pasienio bendradarbiavimo svarba Europos Sąjungos plėtros kontekste”;

- Vilniuje surengta tarptautinė Civilizacijų dialogo konferencija.
Gautų rezultatų palyginimas su veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Numatyti vertinimo kriterijai nėra pilnai tinkami programos vykdymui įvertinti, turi būti tikslinami ateityje pagal pereitų metų praktinę patirtį. Kiekybiniai kriterijai (surengtų vizitų skaičius, pranešimų skaičius, parengtų leidinių skaičius, surengtų parodų skaičius) pilnai įvykdyti.

Priemonės, patvirtintos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane, reikalingos programai įgyvendinti, įvykdytos.
1.4 PROGRAMA. Derybos su ES

1.4 Programai skirti asignavimai- 485 tūkst. Lt.
Programos tikslai:

Informuoti visuomenę integracijos į ES klausimais, formuoti palankią užsienio valstybių nuomonę dėl LR narystės ES.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždaviniai:

1.4.1 Informuoti visuomenę integracijos į ES klausimais

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Laidų ir reportažų ciklo Lietuvos radijuje ir televizijoje apie ES viršūnių susitikimus užsakymas, LR integracijos į ES metraščio rengimas ir publikavimas.
1.4.2 Formuoti palankią užsienio valstybių nuomonę siekiant LR narystės ES

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

- Žurnale “Lithuania in the World” publikuoti straipsniai apie Lietuvos integraciją į ES, lipdukai apie Lietuvą dienraštyje “Financial Times”; finansuotas Kaliningrado TV laidos “Eurostandartas” kūrėjų vizitas į Lietuvą, spaudiniai LR ambasadų rengiamiems Lietuvos pristatymams užsienyje; skirtos lėšos akademinės visuomenės ir žurnalistų dalyvavimui seminare ES klausimais Ispanijoje, LR ambasados VFR parodai “Lietuva Europos kelyje – istorinė perspektyva”, Lietuvos ir Kaliningrado bendradarbiavimo dienų renginiams Kaliningrade, kilnojamai parodai ir karikatūrų katalogui “Su šypsena – apie Lietuvą ir Europos Sąjungą.” Italijoje surengtas bendras Lietuvos-Lenkijos seminaras stojimo į ES tematika.
Gautų rezultatų palyginimas su veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kriterijai turi būti tikslinami ateityje. Kiekybiškai nurodyti kriterijai (parengtų leidinių skaičius) įvykdyti.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės buvo vykdomos.
1.5 PROGRAMA. Politinis bendradarbiavimas su užsienio valstybėmis

1.5 Programai skirti asignavimai- 982 tūkst. Lt.
Programos tikslai:

Formuoti teigiamą Lietuvos Respublikos įvaizdį užsienio šalyse

Plėsti užsienio valstybių paramą Lietuvos strateginių užsienio politikos tikslų įgyvendinimui.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždaviniai:

1.5.1 Formuoti teigiamą Lietuvos Respublikos įvaizdį užsienio šalyse
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

- Surengti 9 užsienio žurnalistų ar žurnalistų grupių vizitai į Lietuvą, ir jų programa Lietuvoje;

- Rengti reguliarūs informaciniai/šviečiamieji straipsniai apie užsienio politiką ir jos prioritetus bei aktualijas (Lietuvos dienraštyje “Respublika”, laikraštyje “Dialogas”, Lietuvos radijo programoje “Pasaulis ir Lietuva”, žurnale “Lithuania in the World”, radijo stotyse “Radiocentas” bei “Žinių radijas”);

- Surengtos 3-ys Lietuvos žurnalistų (po 5 žmonės) kelionės į Strasbūrą, ET;

- Surengta 14 Lietuvos šiuolaikinio meno parodų per LR ambasadas užsienyje (Vokietija, Prancūzija, Kanada, Lenkija, Italija, Baltarusija, Ukraina, Kaliningrado srities, Čekija, Estija).

1.5.2 Plėsti užsienio valstybių paramą Lietuvos strateginių užsienio politikos tikslų įgyvendinimui

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Šia kryptimi vykdyti veiksmai glaudžiai susiję su 1.2, 1.4 bei 1.6 programų įgyvendinimo priemonėmis, kadangi visi dvišaliai renginiai su ES ir NATO valstybėmis turi ir įvaizdžio formavimo aspektą.
Gautų rezultatų palyginimas su veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kiekybiškai nurodyti kriterijai įvykdyti sėkmingai; patys kriterijai ateityje turi būti tikslinami, kad realiau atspindėtų ministerijos vykdomą veiklą.
1.6 PROGRAMA. LR pasirengimas narystei NATO

1.6 Programai skirti asignavimai- 500 tūkst. Lt. (Šiai programai lėšos skirtos iš Vyriausybes rezervo (2001 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 206).
Programos tikslai:

1. Suformuoti palankią užsienio valstybių vyriausybinių, visuomeninių bei akademinių institucijų atstovų nuomonę dėl Lietuvos pakvietimo stoti į NATO 2002 m.

2. Išsamiai informuoti LR visuomenę integracijos į NATO klausimais.

3. Dalyvauti NATO veikloje bei įgyvendinti NATO reikalavimus krizių valdymo, saugumo ir teisinėje srityse.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždaviniai:

1.6.1 Suformuluoti palankią užsienio valstybių vyriausybinių, visuomeninių bei akademinių institucijų atstovų nuomonę dėl LR narystės NATO narystės
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

- Surengta 11 konsultacijų Lietuvos integracijos į NATO tema;

- Surengti 7 seminarai/apskriti stalai Lietuvos narystės NATO klausimais su užsienio akademinių institucijų ir NVO atstovais;

- Du kartus per 2001 metus buvo leidžiami šeši spaudiniai anglų kalba (“Fact sheet”) LR pasirengimo narystei NATO temomis.

1.6.2 Išsamiai informuoti LR visuomenę LR integracijos į NATO klausimais
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

- Surengta 17 renginių (seminarai mokytojams, susitikimai-diskusijos, regioninės žiniasklaidos grupių vizitai Vilniuje, žiniasklaidos rusų kalba ir rajonų merų vizitai Briuselyje);

- 25 paskaitos-diskusijos regionų gyventojams, 4 reklaminės-informacinės akcijos;

- Informacinė veikla tarp bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių (kartu su ŠMM ir NVO suorganizuoti du nacionaliniai konkursai, diskusijos-žaidimai moksleiviams, parengtas mokymo priemonės/mokytojo knygos tekstas); susitikimai-diskusijos su Kauno ir Klaipėdos akademine visuomene bei studentija;

- Informavimas per žiniasklaidą (reklaminis klipas per LRTV, 16 laidų “Znad Wilii,” laidos per Vilniaus TV, straipsniai “Respublikoje”);

- Kartu su Kultūros ministerija informaciniais leidiniais aprūpintos 66 viešosios savivaldybių ir apskričių bibliotekos; įvykdyti 6 leidybiniai projektai, išleistas informacinis katalogas.

1.6.3 Dalyvauti NATO veikloje bei įgyvendinti NATO reikalavimus krizių valdymo, saugumo ir teisinėje srityse.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Priemonės susišaukia su 1.2.1 ir 1.6.1. dalimi: t.y. dvišalės konsultacijos, dvišaliai vizitai, kurių metų aptariami ir šio tikslo įgyvendinimo būdai.
Gautų rezultatų palyginimas su veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Lietuva NATO šalyse pristatyta kaip reali kandidatė. Ženkliai išaugo Lietuvos visuomenės parama LR narystei NATO (per metus parama išaugo nuo 48,9% iki 60%).

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Artimiausio laikotarpio UR ministerijos prioritetinės veiklos kryptys išlieka nepakitusios:

Pasitelkiant politines ir diplomatines priemones toliau tęsti sklandžią derybų dėl narystės ES eigą ir pasirengti ES tinkamai atstovauti Lietuvos interesams.

Pasitelkiant politines ir diplomatines priemones pasiekti Lietuvos pakvietimo į NATO 2002 m. vyksiančiame Prahos viršūnių susitikime.

Palaikyti ir plėtoti geros kaimynystės santykius: aktyviai dalyvauti Baltijos ir Šiaurės Europos valstybių bendradarbiavime, aktyvinti veiklą Baltijos jūros valstybių taryboje, plėtoti strateginę partnerystę su Lenkijos Respublika bei santykius su Vidurio Europos valstybėmis, palaikyti abipusiai naudingus santykius su Rusija bei pragmatiškus santykius su Baltarusija.

Stiprinti Lietuvos ekonomiką, įsiliejant į pasaulio prekių ir kapitalo rinką, įgyvendinant narystės Pasaulio prekybos organizacijoje uždavinius, skatinant Lietuvos produkcijos eksportą bei užsienio investicijas į Lietuvos ūkį, efektyvinant Lietuvos prekybos politiką.

Įgyvendinant pagrindinius užsienio politikos prioritetus stiprinti dalyvavimą tarptautinėse organizacijose bei plėsti ryšius su kitų regionų šalimis, tuo pačiu prisidedant prie tarptautinės bendrijos pastangų užtikrinti demokratiją, žmogaus teises, taiką ir stabilumą pasaulyje; sėkmingai baigti pirmininkavimą Europos Tarybos Ministrų komitetui.

Atsižvelgiant į 2002 metų specifiką- laukiamą NATO Prahos viršūnių susitikimą, kuris priims sprendimus dėl tolesnės NATO plėtros, bei besibaigiančias derybas su Europos Sąjunga, didžiausias akcentas įgyvendinant užsienio politiką bus skiriamas būtent šių dviejų prioritetų sėkmingam įgyvendinimui, visų prima toliau intensyvinant pastangas užsitikrinti dabartinių narių palankumą Lietuvos stojimo siekiams. Tam tikslui taikomi itin intensyvūs dvišalių konsultacijų mechanizmai, politinio lobizmo veikla valstybių-narių sostinėse; priemonės teigiamam Lietuvos įvaizdžiui šių šalių visuomenės akyse įtvirtinti (žr. 2002 m. strateginį planą).

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija:

Tarnauti visuomenei, stiprinant jos saugumą, tobulinant regionų plėtrą, vietos savivaldą ir viešąjį administravimą, įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros politiką

Strateginiai tikslai:

Siekdama tarnauti visuomenei, stiprinant jos saugumą, tobulinant regionų plėtrą, vietos savivaldą ir viešąjį administravimą, įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros politiką, ministerija:

tobulina viešąjį administravimą bei koordinuoja valstybės institucijų valdymą;

kuria ir įgyvendina valstybės tarnybos politiką, leidžiančią sukurti profesionalią, stabilią valstybės tarnybą, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus;

vysto informacinę visuomenę pagal Europos Sąjungos nurodytas plėtros kryptis;

įgyvendina Nacionalinio plėtros plano bei regionų plėtros planų priežiūrą;

vykdo aktyvią nusikaltimų kontrolę, kuri orientuojama aiškinti nusikaltimus ir veikti nusikaltimų padarymą sąlygojančias priežastis, siekia užtikrinti asmens teisių bei teisėtų interesų apsaugą nuo nusikalstamų kėsinimųsi;

stiprinant šalies nacionalinį saugumą, užtikrina valstybės sienos apsaugą;

šalina tokius rizikos veiksnius ir pavojus Lietuvos saugumui kaip nelegali migracija, kontroliuoja migracijos srautus – šalina kliūtis asmenims laisvai judėti, siekia užkirsti kelią neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką;

vykdo priešgaisrinę apsaugą ir gelbėjimo darbus;

užtikrina Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugą;

vykdo ir koordinuoja vidaus reikalų sistemos pasirengimo būsimai narystei Europos Sąjungoje veiklą.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Programų pavadinimai ir jų įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

KOVINIS PARENGIMAS (33457).

Programos tikslas - parengti Vidaus tarnybos dalinių pareigūnų ir karių pajėgas, kurių paskirtis – palaikyti viešąją tvarką, užkertant kelią laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų masinėms riaušėms ir masiniam pasipriešinimui, kovojant su teroristais ir nusikaltėlių gaujoms, vykdant kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo įstaigų apsaugą, nuteistųjų ir kalinamųjų konvojavimą, sulaikymo ir kitas policijos operacijas.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys - palaikyti ir tobulinti Vidaus tarnybos pulkų karių kovinę parengtį.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengti vidaus tarnybos pulkų reorganizavimo koncepciją ir jos įgyvendinimo planą

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001-12-22 nutarimu Nr. 1609 patvirtino programą bei jos įgyvendinimo planą. Įvykdymo terminas 2001 m. IV ketvirtis - 2003 m. I ketvirtis.

Kitų programos priemonių vykdymas:

Sudaryti minimalias materialines sąlygas pavestų funkcijų vykdymui VRM vidaus tarnybos pulkų pareigūnams, privalomosios pradinės karo tarnybos kariams bei kitiems darbuotojams.

Atnaujinti automobilių paką ir įsigyti ginkluotę.

Rekonstruoti Vidaus tarnybos I pulko kareivinių ir valgyklos pastatus.

Parengti vidaus tarnybos pulkų reorganizavimo koncepciją ir jos įgyvendinimo planą

Įvykdyta

Įvykdyta

Įvykdyta

Įvykdyta

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Dėl lėšų stokos privalomosios karo tarnybos karių keitimas profesionaliais pareigūnais nebuvo vykdomas. Strateginiame veiklos plane buvo numatyta metų bėgyje pravesti 10 karinių mokymų ir pratybų, o buvo pravesta – 12.

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS SISTEMOS KADRŲ RENGIMAS (2546).

Programos tikslas - rengti kvalifikuotus žemesniosios grandies specialistus policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys - parengti žemesniosios grandies policijos bei valstybės sienos apsaugos pareigūnus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų programos priemonių vykdymas:

Sudaryti minimalias materialines sąlygas Klaipėdos aukštesniosios policijos mokyklos personalo darbui ir klausytojų mokymuisi

Įvykdyta

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

2001 metų bėgyje Klaipėdos aukštesniojoje policijos mokykloje buvo planuota paruošti 120 policijos pareigūnų, o paruošta 340 .

SVEIKATOS APSAUGA (9037).

Programos tikslas - vykdyti sveikatos priežiūrą vidaus reikalų sistemos pareigūnams, kuriems pagal darbo pobūdį nustatyti didesni reikalavimai sveikatai.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys -teikti visapusiškai saugias asmens sveikatos priežiūros paslaugas vidaus reikalų sistemos statutiniams pareigūnams, kitoms teisės aktuose nustatytoms pacientų kategorijoms, užtikrinti teisėsauginei veiklai ir visuomenės apsaugai būtiną statutinių pareigūnų prevencinę sveikatos priežiūrą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų programos priemonių vykdymas:

Atlikti kandidatų tarnauti ir tarnaujančių statutinių pareigūnų tinkamumo tarnybai vidaus reikalų sistemoje specializuotąją medicininę ekspertizę (priimant į tarnybą, tarnybos eigoje, po sužalojimų ir pan.).

Teikti saugios ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas to pageidaujantiems vidaus reikalų sistemos statutiniams pareigūnams bei kitoms teisės aktuose nustatytoms pacientų kategorijoms.

Teikti stacionarinį gydymą to pageidaujantiems vidaus reikalų sistemos statutiniams pareigūnams bei kitoms teisės aktuose nustatytoms pacientų kategorijoms.

Užtikrinti prevencinę medicininę ir psichologinę reabilitaciją statutiniams pareigūnams ir kitiems specifinių specialybių tarnautojams.

Periodiškai profilaktiškai tikrinti statutinių pareigūnų fizinę sveikatą ir psichiką bei atlikti aukštos rizikos sąlygomis tarnaujančių pareigūnų imunizavimą.

Įvykdyta

Įvykdyta

Įvykdyta

Įvykdyta

Įvykdyta

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Sveikatos apsaugos programos įgyvendinimo rezultatai VRM strateginiame veiklos plane numatytuosius vertinimo kriterijų dydžius iš esmės atitinka.

Pažymėtina, kad rezultatai pasiekti pagal Sveikatos apsaugos programos uždavinių įgyvendinimo rezultatų vertinimo kriterijų dydžius, apskaičiuotus 5,9% didesniems už realiai skirtus šiai programai finansinius išteklius. 10,5% mažesnį tinkamumo statutinių pareigūnų tarnybai atliktų medicininių ekspertizių skaičių nulėmė tai, kad sumažėjo personalo kaita statutinių valstybės tarnautojų pareigybėse ir į Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM Centrinę medicinos ekspertizės komisiją personalo tarnybos pasiuntė atitinkamai mažiau asmenų. Tačiau pacientų, kuriems suteiktas stacionarinis arba reabilitacinis gydymas skaičius 2001 metais didesnis už planuotąjį 5%. 2001 metais realizuota 100% VRM strateginiame 2001 metų veiklos plane numatytų statutinių valstybės tarnautojų profilaktinių sveikatos tikrinimų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdyta priemonė ir neįvykdymo priežastis:

Parengti sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo priemonių planą

Nedalyvauta vykdant. Pagal Vyriausybės 2000-2004m programą už šią priemonę atsakinga institucija buvo Sveikatos apsaugos ministerija, kuri į VRM nesikreipė, todėl VRM šios priemonės vykdyme nedalyvavo.

PENSINIS APRŪPINIMAS (61280).

Programos tikslas - organizuoti vidaus reikalų sistemos pareigūnų, išėjusių į pensiją, socialinę apsaugą.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys – skirti pensijas sutinkamai su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų programos priemonių vykdymas:

Išmokėti paskirtas pensijas

Įvykdyta

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Vidutinį metinį pensininkų skaičių planavome didesnį, kadangi buvo prognozuojamas didesnis pareigūnų, išėjusių į pensiją, skaičius dėl vidaus reikalų sistemos organizavimo bei Valstybinių pensijų sistemos pertvarkymo koncepcijos, kuri turėjo būti patvirtinta 2001 m. antrame pusmetyje, ateityje blogėjančios išėjusių į pensiją pareigūnų sąlygas ir materialinę padėtį. Jeigu per 2000 m. buvo paskirta 1274 pensijų, tai 2001 m. tik 459. Šio kriterijaus padidėjimo laukiama vėliau. Vidutinis paskirtos pensijos dydis beveik nepakito.

5. VIEŠOJO SAUGUMO IR VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO POLITIKOS FORMAVIMAS, ĮGYVENDINIMO KOORDINAVIMAS IR KONTROLĖ (16599)

Programos tikslas:

Organizuoti vidaus reikalų sistemos misijos (asmens ir visuomenės saugumo stiprinimo, valstybės tarnybos reformos vykdymo, valstybės administravimo tobulinimo bei regioninės plėtros srityse) įgyvendinimą.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos 1 uždavinys - formuoti viešojo saugumo ir viešojo administravimo politiką bei koordinuoti jos įgyvendinimą, planuoti, analizuoti ir apskaityti sistemos veiklą bei užtikrinti kontrolę.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengti įstatymo, reglamentuojančio tarnybą Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose statutinėse įstaigose, projektą.

Parengti Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo pataisas

Dekoncentruoti teritorinį valstybės valdymą. Ši nuostata bus įtraukta į numatomą parengti Apskričių skaičiaus sumažinimo iki 5 ir jų funkcijų perskirstymo tarp savivaldybių ir apskričių koncepciją

Parengti Apskričių skaičiaus sumažinimo ir jų funkcijų perskirstymo tarp savivaldybių ir apskričių koncepcijos įgyvendinimo planą

Parengtas bendras įstatymo projektas. Vidaus reikalų ministras 2001 m. spalio 22 d. įsakymu Nr.554 sudarė darbo grupę, kuriai pavedė parengti įstatymą, kuriuo būtų sureguliuota tarnyba visose Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose statutinėse įstaigose. Policijos departamento Teisės skyrius parengė ir pateikė įstatymo dalies pagal Policijos departamento kompetenciją projektą. Priemonės vykdymas atidėtas iki 2002 m. I ketvirčio.

VRM pateikė iš savivaldybių surinktus pasiūlymus dėl rinkliavų įstatymo pataisymo.

Buvo parengti Vyriausybės nutarimo ir įstatymų pakeitimo projektai dėl apskričių skaičiaus sumažinimo. Tačiau pasikeitus Vyriausybėms, šios nuostatos buvo atsisakyta. Dėl funkcijų perskirstymo tarp savivaldybių ir apskričių buvo priimtas Vyriausybės 2002-01-28 d. nutarimas Nr.122.

Pirmoji šios priemonės dalis neatitinka Vyriausybės 2001-2004 metų programos nuostatų (mažinti apskričių skaičių nenumatyta); antroji dalis – funkcijų perskirstymo tarp savivaldybių ir apskričių koncepcijos įgyvendinimo planą – vykdoma. Dėl apskričių skaičiaus sumažinimo: 2001-2004 m. Vyriausybės programoje nenumatyta mažinti apskričių skaičiaus iki 5 (kaip buvo numatyta Vyr. programoje 2000-2004 m.). Šiuo klausimu Vyriausybė priėmė 2001-09-11 nutarimą Nr. 1074 (pagal VRM pateiktą nutarimo projektą) Dėl funkcijų perskirstymo: LR Vyriausybei pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl apskričių valdymo reformos koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano‘‘ projektas (VRM 2001-05-31 raštas Nr. 1/2973)

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

Šio uždavinio priemonių vykdymo terminas atidėtas iki 2002 m. III ketvirčio (LRV 2002 m. vasario 6 d. nutarimas Nr.170). Be to, yra neįvykdytos šios Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės:

Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento pakeitimus, taip pat pavyzdinio ministerijų darbo reglamento projektą

Laikytis nuostatos, kad įsteigus naują ar reorganizavus veikusią instituciją bendras ministerijos ar institucijos tarnautojų skaičius neturi didėti
Įgyvendinant “vieno langelio” principą (žmogus savo reikalus galės sutvarkyti paprastai vienąkart atėjęs į valdžios instituciją), papildyti Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose pavyzdinę tvarką, patvirtintą Lietuvos Vyriausybės 2000 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 654 “Dėl Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose pavyzdinės tvarkos patvirtinimo”.

Parengti Apskričių skaičiaus sumažinimo iki 5 ir jų funkcijų perskirstymo tarp savivaldybių ir apskričių koncepciją.

Papildyti Vietos gyventojų apklausos tvarką, patvirtintą Lietuvos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1019 “Dėl Vietos gyventojų apklausos tvarkos patvirtinimo” (Žin., 1999, Nr. 80-2357)

Neteko galios, VRM 2001-12-06 įsakymas Nr.643. LR Vyriausybės 2001 10 04 d. nutarimu Nr.1196 nukelta į 2002 – 2003 metus.

Neteko galios, VRM 2001-12-06 įsakymas Nr.643

Neteko galios, VRM 2001-12-06 įsakymas Nr.643

Neteko galios, VRM 2001-12-06 įsakymas Nr.643

Neteko galios, VRM 2001-12-06 įsakymas Nr.643

Programos 2 uždavinys - formuoti ir įgyvendinti nacionalinės regionų plėtros politiką
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengti Nacionalinį (regionų) plėtros 2002-2004 (2006) metų planą.

Parengti tvarką, reglamentuojančią Europos Sąjungos stojimo paramos instrumentų (PHARE, ISPA ir SAPARD), Europos Sąjungos struktūrinių bei Sanglaudos fondų valdymą ir kontrolę.

Aiškiai apibrėžti ministerijų atsakomybę už Europos Sąjungos struktūrinių lėšų valdymą

Pagal 2001 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės protokolinį sprendimą “Dėl Nacionalinio plėtros plano rengimo koncepcijos įgyvendinimo” už NPP parengimą atsakinga Finansų ministerija. VRM Regionų plėtros departamentas pagal savo kompetenciją priemonę įvykdė. Parengta Nacionalinio plėtros plano rengimo koncepcija, skyrius 1.3 “Lietuvos regionų socialiniai-ekonominiai išsivystymo netolygumai”, prioriteto “Regioninė ir vietinė plėtra” aprašymas ir pateikti Finansų ministerijai

Dalyvauta vykdant priemonę, pasiūlymai pateikti Finansų ministerijai.

LRV 2001 metų gegužės 31 d. nutarimas Nr. 649 “Dėl atsakomybės už Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įgyvendinimą Lietuvoje pasiskirstymo tarp valstybės institucijų”

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengti Nacionalinį (regionų) plėtros 2002-2004 (2006) metų planą.

Parengti tvarką, reglamentuojančią Europos Sąjungos stojimo paramos instrumentų (PHARE, ISPA ir SAPARD), Europos Sąjungos struktūrinių bei Sanglaudos fondų valdymą ir kontrolę.

Įvykdyta

Įvykdyta

Kitų programos priemonių vykdymas:

Aiškiai apibrėžti ministerijų atsakomybę už Europos Sąjungos struktūrinių lėšų valdymą.

Įvykdyta

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės:

Parengti Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą

Parengti ir įgyvendinti valstybės ir savivaldybių tarnautojų, atsakingų už verslo plėtrą regionuose, mokymo projektą

Įstatymo projektas suderintas su Europos Komisija. 2002 m. sausio 18 d. Briuselyje 21 derybinio skyriaus techninių konsultacijų konferencijoje. Vyriausybės 2002 02 06 d. nutarimu Nr.170 jo pateikimo terminas nukeltas į 2002 m. antrą ketvirtį

Mokymo projektas patvirtintas 2001-06-28 VRM įsakymu Nr. 345. Neteko galios 2001-09-13 VRM įsakymu Nr. 488, nes pasikeitė LR Vyriausybės programos nuostatos.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonės:

Įgyvendinti PHARE 2001-2002 metų ES programas.

PHARE 2001 įgyvendina Ūkio ministerija, o PHARE 2002 įgyvendina Finansų ministerija

Kitos neįvykdytos programos priemonės ir neįvykdymo priežastis:

Parengti Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Parengti ir įgyvendinti valstybės ir savivaldybių tarnautojų, atsakingų už verslo plėtrą regionuose, mokymo projektą.

Vyriausybės nutarimu perkelta į 2002 m. II ketv.

Tolimesnis priemonės vykdymas atšauktas VRM 2001-09-13 d. įsakymu Nr.488

Programos 3 uždavinys - koordinuoti valstybės institucijų ir savivaldos institucijų santykius.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengti naujo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo koncepciją

Įvykdyta

Kitų programos priemonių vykdymas:

Parengti naujo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo koncepciją.

Nagrinėti Lietuvos teisės aktų atitikimą Europos vietos savivaldos Chartijai ir teikti pasiūlymus dėl jų tobulinimo bei organizuoti seminarus šia tema.

Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo koncepcija pateikta LR Vyriausybei 2001 metų lapkričio mėn. Šiuo metu pagal pateiktas pastabas koncepcija tikslinama

Parengti ir pateikti derinti teisės aktų projektai nagrinėjami kontekste atitikimo Europos vietos savivaldos chartijos nuostatoms. Parengti pasiūlymai dėl vietinių mokesčių įvedimo, naujo Nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo ir jo priskyrimo vietiniams mokesčiams, savivaldybių vertybinių popierių (obligacijų) įteisinimo, paprogramės savivaldybių smulkiems investiciniams projektams finansuoti sudarymo valstybės investicijų programoje, kurie apsvarstyti LRV ir LSA dvišalės komisijos posėdyje.

Kitos neįvykdytos programos priemonės ir neįvykdymo priežastis:

Parengti viešųjų paslaugų teikimo bendrosios nacionalinės strategijos koncepciją (įvykdyta iš dalies).

Parengta viešųjų paslaugų teikimo bendrosios nacionalinės strategijos koncepcijos rengimo techninė užduotis. Atlikta užsienio šalių viešųjų paslaugų teikimo analizė. Dėl lėšų stokos darbas pilnai nebaigtas.

Programos 4 uždavinys - įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymą
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengti naują Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakciją

Įstatymo projektas pateiktas Vyriausybei 2001-10-30 VRM raštas Nr. 1-5675

Kitų programos priemonių vykdymas:

Parengti naują Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakciją.

Tobulinti Valstybės tarnybos sistemą (norminių teisės aktų rengimas, poįstatyminių aktų vykdymo auditas, valstybės tarnautojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas).

Įvykdyta

Įvykdyta

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės:

Parengti naujo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo koncepciją

Reorganizuoti Valdininkų registrą į Valstybės tarnautojų registrą (iš dalies įvykdyta)

Pasikeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, priemonė nebeatitiko naujos Vyriausybės programos nuostatų, buvo atsisakyta koncepcijos rengimo

Priemonės užbaigimas numatomas 2003 m

Kitos neįvykdytos programos priemonės ir neįvykdymo priežastis:

Sudaryti minimalias materialines sąlygas Valstybės tarnybos departamento darbuotojams (iš dalies įvykdyta).

Parengti naujo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo koncepciją.

Reorganizuoti Valdininkų registrą į Valstybės tarnautojų registrą (iš dalies įvykdyta).

Kurti valstybės tarnybos informacinę sistemą. (iš dalies įvykdyta).

Nepilnai sukomplektuotas Valstybės tarnybos departamentas

Pasikeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, priemonė nebeatitiko naujos Vyriausybės programos nuostatų, buvo atsisakyta koncepcijos rengimo

Pasikeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, dėl Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimų priemonės užbaigimas numatomas 2003 m

Priemonės užbaigimas numatomas 2004 m.

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IR BENDRŲJŲ SISTEMOS FUNKCIJŲ VYKDYMAS (42810).

Programos tikslas:

Modernizuoti esamas ir kurti naujas duomenų bazes ir registrų sistemas, koordinuoti migracijos procesus, organizuoti ir vykdyti VRM finansuojamų padalinių materialinį aprūpinimą ir ūkinį aptarnavimą, kurti naują asmens dokumentų išdavimo sistemą, pasirengti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimui.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos 1 uždavinys - organizuoti Vyriausybės atstovų tarnybos, Migracijos, Informatikos ir ryšių, Turto valdymo ir ūkio departamentų bei kitų tarnybų prie VRM, nesančių savarankiškais asignavimų valdytojais, veiklą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų programos priemonių vykdymas:

Sudaryti minimalias materialines sąlygas šių tarnybų darbui.

Apmokėti už lizingo būdu pirktą centrinį kompiuterį.

Įsigyti VRM padaliniams pagrindines priemones.

Grąžinti paskolą.

Sudaryti sąlygas Vyriausybės atstovų tarnybos funkcionavimui

Įvykdyta

Įvykdyta

Įvykdyta

Įvykdyta

Įvykdyta

Programos 2 uždavinys - įgyvendinti Lietuvos Respublikos gyventojų registro, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 05 15 nutarimą Nr. 592 “Dėl Asmens dokumentų rengimo programos” ir 2000 06 06 nutarimą Nr. 653 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 245 “Dėl Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo programos” dalinio pakeitimo”.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengti Lietuvos Respublikos paso įstatymo ir Lietuvos Respublikos asmens identifikavimo kortelės įstatymo projektus

Parengti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” pakeitimus

Sukurti tarpžinybinį duomenų banką ir programines priemones, leidžiančias sujungti policijos duomenų bazes.
Lietuvos Respublikos paso įstatymas ir šio įstatymo įgyvendinimo įstatymas priimti 2001-11-08. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymas ir šio įstatymo įgyvendinimo įstatymas priimti 2001-11-06

Pateiktas Vyriausybei (2001 02 23 Nr.1/993). Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2001-06-12

Parengti reikalavimai 5 duomenų bazių integravimui: Projektas Nr. LI9908.01.02 “Nacionalinių registrų vystymas ir pasiruošimas Šengeno informacinei sistemai“(Lietuvos ieškomų objektų nacionalinis registras).

Kitų programos priemonių vykdymas:

Parengti Lietuvos Respublikos paso įstatymo ir Lietuvos Respublikos asmens identifikavimo kortelės įstatymo projektus.

Parengti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” pakeitimus.

Parengti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl pabėgėlio statuso” pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Sukurti tarpžinybinį duomenų banką ir programines priemones, leidžiančias sujungti policijos duomenų bazes.

Įsigyti techninę ir programinę įrangą Migracijos tarnyboms.

Įstatymai įsigalios 2003-01-01

Įstatymas priimtas 2001-06-18

Įstatymas įsigaliojo 2002-02-06

Parengti reikalavimai 5 duomenų bazių integravimui:Projektas Nr. LI9908.01.02 “Nacionalinių registrų vystymas ir pasiruošimas Šengeno informacinei sistemai“(Lietuvos ieškomų objektų nacionalinis registras)

Įvykdyta

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės:

Sukurti naują asmens dokumentų išdavimo sistemą (įvykdyta iš dalies)

Parengti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl pabėgėlio statuso” pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (įvykdyta iš dalies)

2001-12-05 Vyriausybė priėmė parengtą nutarimą dėl biudžetinės įstaigos – Asmens dokumentų išrašymo centro prie VRM įsteigimo. 2001-12-28 Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinti Asmens dokumentų išrašymo centro nuostatai

Projektas parengtas, 2001 m. gegužės 27 d.Vyriausybė pritarė projektui ir pateikė Seimui. 2001 m. gruodžio 20 d. Seimas pritarė projektui. Įstatymas įsigaliojo nuo 2002-02-06.

Kitos neįvykdytos programos priemonės ir neįvykdymo priežastis:

Sukurti naują asmens dokumentų išdavimo sistemą (Asmens dokumentų išrašymo centro steigimas, personalo sukomplektavimas bei apmokymas darbo vietose) (įvykdyta iš dalies)

Sukurti Lietuvos Respublikos gyventojų registro informacinę sistemą. (įvykdyta iš dalies)

Sukurti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir adresų valstybės registrą ir užtikrinti jo funkcionavimą.

2001-12-05 Vyriausybė priėmė parengtą nutarimą dėl biudžetinės įstaigos – Asmens dokumentų išrašymo centro prie VRM įsteigimo. 2001-12-28 Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinti Asmens dokumentų išrašymo centro nuostatai.

Priemonės vykdymas numatytas 2001-2003 metams. 2001 metams skirtos lėšos įsisavintos.

Registras nekuriamas, svarstomas jo kūrimo būtinumas

Programos 3 uždavinys - įgyvendinti Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje priemones.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengti pasirengimo įgyvendinti Nacionalinę Šengeno informacinę sistemą darbų plano projektą

Sukurti bendrąją pagalbos sistemą (įdiegti bandomąjį Bendrojo pagalbos centro modelį Vilniaus mieste)

2001 metais buvo parengtas Nacionalinio Šengeno ACQUI priėmimo veiksmų plano (toliau – planas) projektas, kurio viena dalis buvo skirta pasiruošimo prisijungti prie Šengeno informacinės sistemos planavimui. 2001 10 05 d. Vyriausybinė Europos integracijos komisija pritarė plano projektui ir išsiuntė jį į Briuselį Europos Komisijos ekspertų įvertinimui. 2001 m. gale buvo gautos Europos Komisijos pastabos dėl plano. Šių metų sausio mėn. Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM, atsižvelgęs į Europos komisijos pastabas, 2002 m. vasario 04 d. raštu Nr. 6-4-513 išsiuntė Tarptautinio bendradarbiavimo ir Europos integracijos departamentui plano papildymą. Šiuo metu Tarptautinio bendradarbiavimo ir Europos integracijos departamentas ruošia planą teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtins planą, bus galima numatyti detalesnes pasiruošimo prisijungti prie Šengeno informacinės sistemos priemones.

Vidaus reikalų ministro 2001-02-28 įsakymu Nr. 76 buvo sudaryta darbo grupė Bendrosios pagalbos centro Vilniaus m. techninių sąlygų sudarymui, atsižvelgiant į veikiantį analogą vienoje iš Europos Sąjungos šalių. Vidaus reikalų ministro 2001 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr.146 patvirtinti Bendrojo pagalbos centro Vilniaus mieste įrangos techniniai reikalavimai. Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM paskelbė konkursą programinei įrangai įsigyti, kuri turi būti sukurta iki 2002 m. rugpjūčio 1 d. Rengiama sutartis su AB „Lietuvos telekomu“ dėl duomenų bazės atnaujinimo. Vilniaus m. VPK įsigyta techninė ir programinė įranga pasirašytą su UAB „Siemens” pagal 2001-11-07 sutartį Nr. 8-121/BZ 112050 . Įdiegta Vilniaus m. VPK. Dalyvauta žinybinės komisijos darbe ir šios priemonės vykdymas bus tęsiamas 2002 metais.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Sukurti ir finansuoti vertėjų paslaugų prieglobsčio prašytojams sistemą ir pradėti teikti paslaugas.

Organizuoti teisinės pagalbos teikimą prieglobsčio prašytojams.

Techniškai modernizuoti informacijos apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes centrą ir užtikrinti informacijos paiešką pagal finansines galimybes.

Parengti pasirengimo įgyvendinti Nacionalinę Šengeno informacinę sistemą darbų plano projektą.

2001 m. vertėjų prieglobsčio bylose paslaugų finansavimą užtikrino Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba (JTVPK) pagal 2001 m. birželio 14 d. Bendradarbiavimo sutartį tarp Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir JTVPK. Migracijos departamentas parengė vidaus reikalų ministro įsakymo "Dėl užsieniečio teisės naudotis vertėjo paslaugomis įgyvendinimo tvarkos patvirtinimo" projektą, kuriame nustatyta, kad santykius su vertėju reguliuoja sutartis sudaryta tarp Migracijos departamento ir vertėjo (vidaus reikalų ministras įsakymą patvirtino 2001 m. rugsėjo 17 d.). Taip pat parengtas sutarties tarp Migracijos departamento ir vertėjų dėl vertimo paslaugų teikimo ir jų finansavimo projektas. Projektas derinamas. Situacija su vertėjų paslaugų finansavimu komplikuojasi dėl to, kad dažniausiai prieglobsčio bylose vertėjai nėra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, todėl negali išsipirkti patento ir neturi Socialinio draudimo pažymėjimų. Bandoma šią problemą spręsti, nustatant, kad vertimai iš/į prieglobsčio prašytojų kalbų/as yra autorinės teisės objektas. Vidaus reikalų ministerijos 2002 m. biudžete vertėjo paslaugoms finansuoti numatyta 60 tūkst. Lt (paprastosios išlaidos). Migracijos departamentas parengė paraišką vertėjo paslaugų viešojo pirkimo konkursui paskelbti ir pateikė ją Vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento Viešųjų pirkimų planavimo poskyriui.

Teisinės pagalbos prieglobsčio prašytojams teikimo organizavimą ir finansavimą reguliuoja Bendradarbiavimo susitarimas tarp Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos ir Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos, pakeistas 2001 m. rugpjūčio 17 d. bei 2001 m. rugpjūčio 17 d. Protokolas dėl susitarimo įgyvendinimo. Pagal šiuos dokumentus teisinės pagalbos finansavimui nustatyti teisinių paslaugų tarifai. Šie tarifai nustatyti remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr.315 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžio ir apskaičiavimo tvarkos. Vidaus reikalų ministerija teisines paslaugas pradėjo finansuoti nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d. Dėl šios priežasties iki nurodytosios datos teisinės paslaugos buvo finansuojamos iš ES ir JTVPK lėšų. Vidaus reikalų ministerijos 2002 m. biudžete teisininkų paslaugoms finansuoti numatyta 50 tūkst. lt (paprastosios išlaidos). Migracijos departamentas parengė paraišką teisinių paslaugų viešojo pirkimo konkursui paskelbti ir pateikė ją Vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento Viešųjų pirkimų planavimo poskyriui.

Vykdoma nuolat

2001 metais buvo parengtas Nacionalinio Šengeno ACQUI priėmimo veiksmų plano (toliau – planas) projektas, kurio viena dalis buvo skirta pasiruošimo prisijungti prie Šengeno informacinės sistemos planavimui. 2001 10 05 d. Vyriausybinė Europos integracijos komisija pritarė plano projektui ir išsiuntė jį į Briuselį Europos Komisijos ekspertų įvertinimui. 2001 m. gale buvo gautos Europos Komisijos pastabos dėl plano. Šių metų sausio mėn. Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM, atsižvelgęs į Europos komisijos pastabas, 2002 m. vasario 04 d. raštu Nr. 6-4-513 išsiuntė Tarptautinio bendradarbiavimo ir Europos integracijos departamentui plano papildymą. Šiuo metu Tarptautinio bendradarbiavimo ir Europos integracijos departamentas ruošia planą teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtins planą, bus galima numatyti detalesnes pasiruošimo prisijungti prie Šengeno informacinės sistemos priemones.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės:

Techniškai modernizuoti informacijos apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes centrą ir užtikrinti informacijos paiešką pagal finansines galimybes.

Įvesti naujo pavyzdžio leidimo užsieniečiams gyventi Lietuvos Respublikoje formą.

Įsigyti techninės ir programinės įrangos ir pagaminti užsieniečio paso blankus (įvykdyta iš dalies).

Centras neįkurtas, nes nebuvo įsteigti 2 papildomi etatai, turėję būti įsteigti 2001 m. III ketv. Priežastis – nepakankamas Vidaus reikalų ministerijos finansavimas. Priemonei vykdyti buvo skirta 40 tūkst. litų biudžeto asignavimų. Informacijos apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybės centro steigimo reikmėms Migracijos departamentas prie VRM panaudojo 22,1 tūkst. litų. Ši priemonė bus vykdoma ir 2002 metais.

Leidimo gyventi užsieniečiams Lietuvos Respublikoje techninės specifikacijos yra slaptos ir neskelbiamos. Jos žinomos tiktai ES valstybių narių paskirtoms atsakingoms už jų spausdinimą įstaigoms. Šios priemonės vykdymas laikinai atidėtas.

Vyriausybė 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu sutinka, kad Vidaus reikalų ministerija pirktų iš Vokietijos kompanijos ,,Giesecke & Devrient GmbH” asmens dokumentų išdavimo sistemos aparatinę, programinę įrangą ir jų diegimo, instaliavimo bei kitas paslaugas. Priemonė Nr.8 bus tęsiama 2002 metais, kadangi užsieniečio paso gamyba numatyta kartu su kitais asmens dokumentais. Užsieniečio paso blankai bus gaminami kompleksiškai su kitais asmens dokumentais. Užsieniečių pasų centralizuotas išrašymas nustatytas vidaus reikalų ministro 2001m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 4RN “Dėl Lietuvos Respublikos ir vidaus reikalų ministro 2001 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1RN “ Dėl asmens dokumentų technologinių ir saugumo reikalavimų bei asmens dokumentų išdavimo sistemos įrangos reikalavimų patvirtinimo” dalinio pakeitimo ir papildymo. 2001 m. balandžio 7 d. paskelbtas ribotas konkursas asmens dokumentų išdavimo sistemos aparatinei ir programinei įrangai pirkti. 2001 m. gruodžio 20 d. pasirašyta sutartis Nr. 1-6783 “Asmens dokumentų išdavimo sistemos viešojo pirkimo-pardavimo sutartis”, kurioje numatyta įsigyti aparatinę ir programinę įrangą, kurios pagalba bus išrašomi ir užsieniečių pasai. Užsieniečių paso blankus numatyta įsigyti uždaro konkurso būdu.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonės:

Įvesti naujo pavyzdžio leidimo užsieniečiams gyventi Lietuvos Respublikoje formą.

Įsigyti techninės ir programinės įrangos ir pagaminti užsieniečio paso blankus (įvykdyta iš dalies).

Leidimo gyventi užsieniečiams Lietuvos Respublikoje techninės specifikacijos yra slaptos ir neskelbiamos. Jos žinomos tiktai ES valstybių narių paskirtoms atsakingoms už jų spausdinimą įstaigoms. Šios priemonės vykdymas laikinai atidėtas.

LR Vyriausybė 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu sutinka, kad Vidaus reikalų ministerija pirktų iš Vokietijos kompanijos ,,Giesecke & Devrient GmbH‘‘ asmens dokumentų išdavimo sistemos aparatinę, programinę įrangą ir jų diegimo, instaliavimo bei kitas paslaugas. Užsieniečio paso blankai bus gaminami kompleksiškai su kitais asmens dokumentais.

Kitos neįvykdytos programos priemonės ir neįvykdymo priežastis:

Sukurti bendrąją pagalbos sistemą (įdiegti bandomąjį Bendrojo pagalbos centro modelį Vilniaus mieste) (įvykdyta iš dalies).

Vidaus reikalų ministro 2001-02-28 įsakymu Nr. 76 buvo sudaryta darbo grupė Bendrosios pagalbos centro Vilniaus m. techninių sąlygų sudarymui, atsižvelgiant į veikiantį analogą vienoje iš Europos Sąjungos šalių. Parengtos techninės sąlygos patvirtintos Vidaus reikalų ministro 2001-04-03 įsakymu Nr. 146. Įvyko Bendrojo pagalbos centro aparatūros ir programinės įrangos įsigijimo tarptautinis konkursas ir 2001-11-07 pasirašyta sutartis Nr. 8-121/BZ 112050 su UAB „Siemens“. Vilniaus m. VPK nepilnai įsigyta techninė ir programinė įranga pagal 2001-11-07 sutartį Nr. 8-121/BZ 112050 pasirašytą su UAB „Siemens“. Neįdiegta Vilniaus m. VPK. Parengtas investicinis projektas perduotas Ekonomikos ir finansų departamentui . Su Finansų ministerija nederintas. VRM 2002 metų veiklos pagrindinių priemonių plane toliau vykdyti priemonę nenumatyta.

INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTRA (6387).

Programos tikslas:

Informaciniu pagrindu reorganizuoti valstybės valdymą, užtikrinti piliečių teisę įgyti žinias ir kvalifikaciją, sukurti informacinę infrastruktūrą, atitinkančią Europos Sąjungos standartus
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos 1 uždavinys - formuoti informacijos politiką ir koordinuoti jos vykdymą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Išnagrinėti galimybę įsteigti instituciją informacinės visuomenės plėtros klausimais ir pateikti atitinkamus pasiūlymus

Parengti Valstybinę informacinių technologijų saugumo strategiją ir jos įgyvendinimo planą

Parengti ir įgyvendinti detalią el.valdymo (el.vyriausybės) koncepciją (parengti koncepciją ir detalų jos įgyvendinimo planą)

Įsteigtas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRV.

IT saugos strategija patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1625

Parengti du alternatyvūs e-valdžios koncepcijos variantai. Projektai pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Kitų programos priemonių vykdymas:

Sudaryti minimalias materialines sąlygas Informacinės plėtros departamento darbuotojams.

Sukurti ir įdiegti informacinę infrastruktūrą (strateginių planų sudarymas, teisinės bazės ir reglamentų rengimas, metodinės bazės kūrimas, naujų informacinių technologijų analizė).

Išnagrinėti galimybę įsteigti instituciją informacinės visuomenės plėtros klausimais ir pateikti atitinkamus pasiūlymus.

Parengti Valstybinę informacinių technologijų saugumo strategiją ir jos įgyvendinimo planą.

Parengti ir įgyvendinti detalią el.valdymo (el.vyriausybės) koncepciją (parengti koncepciją ir detalų jos įgyvendinimo planą).

Įvykdyta

Įvykdyta

Įvykdyta

Įvykdyta

Įvykdyta

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės:

Sukurti Integruotos valstybės registrų bei duomenų bazių sistemos kūrimo ir plėtros strategiją

Parengti detalų informacinės visuomenės plėtros priemonių planą pagal Vyriausybės patvirtintą informacinės visuomenės plėtros strateginį planą

Parengti ir pradėti taikyti bendrus informacinių technologijų infrastruktūros ministerijose ir valstybės institucijose plėtros reikalavimus

Sukurti elektroninio parašo infrastruktūrą

Neteko galios, VRM 2001-12-06 įsakymas Nr.643. Valstybės registrų sistemos vystymo strategijos pagrindinių krypčių” projektas 2001 vasario 15 d. buvo pateiktas Vyriausybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas iš esmės pritarė (2001 gegužės 18 d. posėdžio protokolas Nr.21) Valstybės registrų sistemos vystymo strategijos pagrindinėms kryptims ir jų įgyvendinimo priemonių planui. Komitetas pasiūlė patikslinti projektą pagal posėdyje pareikštas pastabas ir teikti svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės Informacinės visuomenės plėtros komisijai (toliau – Komisija). Komisijos pasitarimo 2001 gegužės 25 d. protokolu Nr. 2 pritarta projektui. Vidaus reikalų ministerijos 2001 m. birželio 26 d. raštu Nr. 1/3409 projektas pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Vyriausybė nutarė priimti projektą, kai jis bus patvirtintas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto. Projektas šiam komitetui buvo pateiktas, tačiau komitetas jam nei pritarė, nei nepritarė. Dėl šios priežasties Vyriausybė šio projekto nepriėmė.

Neteko galios, nes funkcija perduota Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie LRV., VRM 2001-12-06 įsakymas Nr.643.

Neteko galios. Funkcija perduota Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie LRV, VRM 2001-12-06 įsakymas Nr.643.

Funkcija perduota Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie LRV. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimai Nr. 1620, Nr. 1624)

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonės:

Sukurti elektroninio parašo infrastruktūrą.

Parengti apsaugos nuo žalingo turinio ir nelegalios informacijos Internete priemones.

Įsteigus Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie LRV, priemonė perduota šiam komitetui. Informacinės visuomenės plėtros komisijos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. sausio mėn. protokolas Nr. 1.

Neteko galios, 2002 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas.

Kitos neįvykdytos programos priemonės ir neįvykdymo priežastis:

Sukurti Integruotos valstybės registrų bei duomenų bazių sistemos kūrimo ir plėtros strategiją.

Parengti detalų informacinės visuomenės plėtros priemonių planą pagal Vyriausybės patvirtintą informacinės visuomenės plėtros strateginį planą.

Parengti ir pradėti taikyti bendrus informacinių technologijų infrastruktūros ministerijose ir valstybės institucijose plėtros reikalavimus.

Įsteigus Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie LRV, priemonė perduota šiam komitetui

Įsteigus Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie LRV, priemonė perduota šiam komitetui

Įsteigus Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie LRV, priemonė perduota šiam komitetui

Programos 2 uždavinys - valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų bazių integravimas ir duomenų perdavimo infrastruktūros modernizavimas – neįvykdytas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės:

Sujungti valstybės institucijų duomenų perdavimo tinklą (VIKT) su kitais valstybiniais tinklais ir įgyvendinti tinklo techninio atnaujinimo projektą

Sukurti integruotą esamų ir kuriamų duomenų bazių ir registrų sistemą

Priemonės įvykdymas yra numatytas 2002 m. pagal Vidaus reikalų ministerijos pagrindinių veiklos priemonių plane

Funkcija perduota Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie LRV (Informacinės visuomenės plėtros komisijos prie LRV 2001 m. lapkričio 27 d. protokolas Nr. 3

Kitos neįvykdytos programos priemonės ir neįvykdymo priežastis:

Sujungti valstybės institucijų duomenų perdavimo tinklą (VIKT) su kitais valstybiniais tinklais ir įgyvendinti tinklo techninio atnaujinimo projektą.

Sukurti integruotą esamų ir kuriamų duomenų bazių ir registrų sistemą.

Licencijuoti valstybės institucijų programinę įrangą.

Neįvykdyta

Funkcija perduota Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie LRV

Buvo išsiaiškintas programinės įrangos poreikis valstybinėse institucijose, tačiau vėliau funkcija perduota Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie LRV

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Prioritetai

Priemonės

Išorės veiksniai

Vidaus veiksniai

1.Pasiekti Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantį visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo lygį

2. Sukurti efektyviai veikiančią gaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų sistemą

3. Pasiekti Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančią valstybės sienos apsaugą ir migracijos procesų kontrolę

Bus rengiama policijos sistemos optimizavimo programa;

Bus parengtas įstatymo, reglamentuojančio asmens ir turto saugą, projektas;

Bus parengta vidaus reikalų sistemos personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo koncepciją;

Bus parengtas įstatymo, reglamentuojančio tarnybą Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose statutinėse įstaigose, projektas.

Bus parengtas Lietuvos Respublikos gaisrinės saugos įstatymo projektas;

Bus diegiamos priešgaisrinės normos ir standartai, atitinkantys Europos Sąjungos reikalavimus

Bus atliekami valstybės sienos redemarkavimo darbai;

Bus įrengtos kontrolinės pėdsakų juostos;

Bus statomi nauji stebėjimo bokštai;

Bus plėtojama sienos infrastruktūra;

Bus stiprinama sulaikytų užsieniečių priežiūra, tobulinamas tyrimas, susijęs su užsieniečių teisine padėtimi, spartinamas užsieniečių išsiuntimas į kilmės šalis.

Tarpnacionalinio nusikalstamumo didėjimas;

Narkotikų tranzito didėjimas;

Narkomanijos plitimas;

Terorizmo išpuolių grėsmė;

Nelegalios migracijos didėjimui neigiamą įtaką gali turėti kariniai tarptautiniai konfliktai Azijos šalyse.

Netolygi socialinė-ekonominė šalies būklė;

Mažėjantis finansavimas teisėsaugos institucijoms;

Mažas dėmesys nepilnamečių auklėjimui ir užimtumui;

Kaimo vietovių gyventojų užimtumo problema;

Iki šiol nesukurta socialinės integracijos asmenims, grįžusiems iš įkalinimo vietų, sistema.

Tolesnis valstybės valdymo sistemos modernizavimas;

Valstybės ir savivaldybių santykių harmonizavimas ir tobulinimas;

Institucijų veiklos demokratizavimas, įgyvendinant viešumo, skaidrumo ir tarnavimo piliečiams principus.

Bus supaprastinta valstybės valdymo struktūra

Bus patobulinta administracinės priežiūros sistema;

Bus perduotos funkcijos iš apskričių į savivaldybes ir iš centrinio valdymo institucijų į apskritis.

Bus įdiegtos vietinės apklausos teritorijų bendruomenių valdyme

1. Politinės valios stoka;

Pasipriešinimas reformoms;

Finansinių išteklių nepakankamumas

Stiprinti informacinių technologijų saugą valstybinėse institucijose

Skatinti valstybines institucijas teikti viešojo administravimo paslaugas, panaudojant skaitmenines technologijas;

3. Lietuvos Centriniai Interneto Vartai (LCIV)

Bus vykdomas IT saugos valstybinės strategijos įgyvendinimo plane numatytos priemonės;

Bus teisinės bazės plėtojimas;

Bus parengti IT saugos standartų, metodologijos ir reikalavimai;

Bus parengtos IT saugos švietimo programos kartu su Švietimo ir mokslo ministerija;

Bus įsteigti Saugumo priežiūros tarnyba ir Konsultavimo (įvertinimo) padalinys, patvirtinti jų nuostatai ir veiklos planai, užmegzti santykiai su atitinkamomis užsienio struktūromis .

Bus atliktos valstybinių institucijų ir įstaigų viešojo administravimo priklausomumo nuo informacinių technologijų (IT) analizės;

Bus viešojo administravimo paslaugų teisinės bazės analizės IT pritaikymo kontekste atlikimas.

1. Bus LCIV projekto išvystymas iki portalo, suteiksiančio galimybes lengviau ir greičiau gauti informaciją, susijusią su Lietuva, kaip valstybe, bei valstybės institucijomis, ir pradėtas internetu teikti viešojo administravimo paslaugas

Lėšų trūkumas

Lėšų trūkumas

Lėšų trūkumas;

Dalį funkcijų dubliuoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Vyriausybės, nepaisant to, kad 2001-11-27 Informacinės visuomenės plėtros komisijos, vadovaujamos Ministro Pirmininko, posėdyje nuspręsta, jog VRM vykdo el. Valdžios projektus

Užpildyti ne visi laisvi etatai, skirti šiems darbams vykdyti

Užpildyti ne visi laisvi etatai, skirti šiems darbams vykdyti

Skatinti Lietuvos regionų subalansuotą ekonomikos augimą, didinti užimtumą;

2. Rengtis narytei ES

1. Bus parengtos Vieningojo programavimo dokumento regioninės plėtros dalys;

Bus parengta regionų išsivystymo netolygumų mažinimo planavimo metodika;

Bus parengta Specialioji regioninės plėtros programa;

Bus patobulinta teisinė regioninės plėtros bazė;

Bus atnaujinti regionų plėtros planai;

Bus teikiama konsultacinė parama regionų esamoms ir steigiamoms naujoms įmonėms diegiant naujus produktus, technologijas bei standartus.

Bus pasirengta vykdyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo tarpinės institucijos funkcijas;

Bus sudarytos sutartys su PHARE 2000 ESS paslaugų teikėjais ir paramos gavėjais;

Bus įgyvendintos visos PHARE 2000 Ekonominės ir socialinės sanglaudos programos priemonės, įsisavintos programai skirtos lėšos;

Bus parengtos Vieningojo programavimo dokumento regioninės plėtros dalys.

Europos Komisijos sprendimas dėl vėlesnės Lietuvos narystės Europos Sąjungoje;

Europos Komisijos pozicija derybose dėl Lietuvos narystės Europos sąjungoje;

Per mažas Europos Komisijos dėmesys didėjantiems ekonominiams – socialiniams skirtumams tarp Lietuvos regionų;

Europos Komisijos reikalavimas glaudinti Ignalinos AE uždarymo terminus.

Lietuvos piliečių požiūris į narystę Europos Sąjungoje;

Administracinių ir institucinių gebėjimų stoka rengiantis administruoti ir įsisavinti stojimo paramos ir Struktūrinius fondus;

Nepakankama potencialių paramos gavėjų patirtis dirbant su pasirengimo Europos Sąjungos Struktūriniams fondams programomis.

1. Sukurti profesionalią, stabilią, nuolat besimokančią valstybės tarnybą, atitinkančią Europos sąjungos kriterijus

Bus parengti Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo teisės aktai;

Bus įsteigtą Valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga;

Bus reorganizuotas Valdininkų registras į Valstybės tarnautojų registrą.

Galiojančio valstybės tarnybos įstatymo prieštaravimai ir Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymų priėmimų atidėjimas vėlesniam laikui;

Pasikeitęs narystės ES siekis.

Nepakankamas Valstybės tarnybos valdymo funkcijų finansavimas;

Valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos steigimo atidėjimas;

Nepakankamos lėšos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reformai ir valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimui.

Nepakankamas Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos departamento struktūros ir tarnautojų personalinės sudėties stiprinimas;

Vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo politikos nebuvimas ir lėšų šiam tikslui stygius.

POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija:

Policijos misija yra tarnauti visuomenei, užtikrinant viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, teikiant neatidėliotiną pagalbą asmenims, kuriems ji būtina, vykdant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, skatinant saugų eismą, formuojant saugią aplinką.

_____________________________________________________________________________________

Strateginiai tikslai:

užtikrinti asmens, visuomenės saugumą bei viešąją tvarką šalyje;

vykdyti kovą su organizuotu nusikalstamumu, narkomanija, taip pat nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų užkardymą, atskleidimą ir tyrimą, liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugą, kriminalistinių ekspertizių atlikimą, kriminalinę žvalgybą, ginkluotų nusikaltėlių sulaikymo operacijų vykdymą;

sukurti efektyvų bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos institucijomis, kaimyninių ir Europos Sąjungos valstybių kovos su nusikalstamumu procesų kontrolės institucijomis mechanizmą;

įgyvendinti Šengeno ACQUIS reikalavimus užtikrinant visuomenės ir asmenų saugumą, visapusiškai aprūpinant policijos veiklą;

_____________________________________________________________________________________

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:
Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

Nusikaltimų ir teisėtvarkos pažeidimų išaiškinimas bei prevencija (386268,5).
Programos tikslas:

Darbo efektyvumo didinimas įgyvendinant policijos reformą.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Nusikaltimų augimo stabdymas, padarytų sunkių nusikaltimų atskleidimo gerinimas.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

1. Darbuotojų kaitos mažinimas, aukštos kvalifikacijos policijos pareigūnų tinkamo darbo apmokėjimo bei kitų įstatymų numatytų socialinių garantijų užtikrinimas.

· Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2000 m. pradėjus vykdyti valstybės lėšų taupymo politiką, buvo pakeista ar visai panaikinta dauguma pareigūnų socialinių garantijų. Dėl to tarnybą policijoje palieka daug patyrusių pareigūnų ir tai neigiamai įtakoja policijos darbo efektyvumą. Pareigūnų kaita 2000 m. sudarė 6,2%, o 2001 m. 3,6%. Galima teigti, kad policijos pareigūnų kaitos mažėjimą lėmė tai, kad 2001 m. šalies policijos pareigūnų skaičius ir toliau mažėjo.
Ų Ų Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

1. Parengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo koncepciją; kai koncepcijai bus pritarta, parengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą (LRV 2001-02-09 nutarimo Nr.149 (I.39.p.):

· 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas.

2. Parengti Antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatymo projektą:
· įstatymo projektas buvo rengiamas jau 2000 m. Policijos departamentas dėl jo pasiūlymus pateikė VRM Valdymo departamentui 2000-06-14 raštu Nr.5-1278 ir 2000-09-19 raštu Nr.5-1904. Policijos departamentas 2002–01-07 raštu Nr.5-45 projektas pateiktas VRM Teisės departamentui.

3. Parengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo ir su šiuo įstatymu susijusių teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektus (LRV 2001-02-09 nutarimo Nr.149 (I.68.p.):

· Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija 2001-02-28 projektą užregistravo Nr.IXP-425.

4. Atlikti šešėlinės ekonomikos, kontrabandos ir organizuoto nusikalstamumo būklės analizę, pateikti pasiūlymus dėl operatyvinės veiklos subjektų darbo šioje srityje koordinavimo (LRV 2001-02-09 nutarimo Nr.149 (I.67.p.):

· Policijos departamento 2001-01-22 raštu Nr.3S pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

5. Pateikti siūlymus VRM Viešojo saugumo departamentui rengiant Policijos sistemos optimizavimo programą, (LRV 2001-02-09 nutarimo Nr.149 (I.82.p.):

· Policijos departamento 2001-03-02 raštas Nr.5-534 ir 2001-03-20 raštas Nr.5-693.

6. Reorganizuoti Policijos departamento Apsaugos organizavimo tarnybą (LRV 2001-02-09 nutarimo Nr.149 (I.89.p.):

· policijos generalinio komisaro 2001-12-06 įsakymas Nr.636 „Dėl komercinių ir kitų nebūdingų policijai funkcijų atsisakymo”;

· policijos generalinio komisaro 2001-12-20 įsakymas Nr.624 „Dėl Lietuvos policijos apsaugos organizavimo tarnybos ir jos padalinių veiklos”;

· tarp Policijos departamento VP AOT teritorinių padalinių ir UAB „Pasala“ filialų pasirašytos bendradarbiavimo sutartys, numatančios signalizacijos priemonių saugomuose objektuose bei jų techninio aptarnavimo funkcijos perdavimą. Parengtos elektromonterių, kurie UAB „Pasala“ atliks signalizacijos priemonių įdiegimą bei jų techninį aptarnavimą, pareiginės instrukcijos.

7. Kurti nacionalinį Sirene padalinį, (LRV 2001-02-09 nutarimo Nr.149 (I.74.p.):

· policijos generalinio komisaro 2001-04-02 įsakymu Nr.218TE paskirtas atsakingas pareigūnas už nacionalinio padalinio įkūrimo koordinavimą;

· policijos generalinio komisaro 2001-05-01 įsakymu Nr.184 sudaryta darbo grupė Sirene padalinio įkūrimui pasirengti;

· Policijos departamente parengtas Šengeno acquis įgyvendinimo plano Policijos bendradarbiavimo dalies projektas (viena iš jo dalių yra Sirene padalinio sukūrimas) ir Policijos departamento 2001-08-31 raštu Nr.5-2443 pateiktas VRM Tarptautinių ryšių ir Europos integracijos departamentui;

8. Siekiant sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir kitais sunkiais nusikaltimais, dalyvauti inicijuojant atitinkamų susitarimų sudarymą su Rusijos Federacija, (LRV 2001-02-09 nutarimo Nr.149 (I.79.p.):

· pasiūlymai pateikti VRM Policijos departamento 2000 03 29 raštu Nr.5-598;

· VRM Tarptautinių ryšių ir Europos integracijos departamentas informavo, kad yra parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas dėl sutarties tikslingumo.

9. Parengti Lietuvos Respublikos Trišalės sutarties su Latvijos Respublika ir Estijos Respublika dėl bendradarbiavimo nukentėjusiųjų ir liudytojų apsaugos srityje ratifikavimo įstatymo projektą, (LRV 2001-02-09 nutarimo Nr.149 (I.72.p.):

· Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija 2001-03-16 projektą užregistravo Nr. IXP-499;

· Lietuvos Respublikos Seimas 2001-05-24 įstatymu Nr.IX-342 ratifikavo sutartį dėl bendradarbiavimo vykdant liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugą, pasirašytą 2000-03-17 Taline.
Ų Ų Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

1. 3.7.4-P-B5 (parengti šalies operatyvinių tarnybų kovos su nelegalia narkotikų ir psichotropinių medžiagų apyvarta strategiją).

· kovos su nelegalia narkotikų ir psichotropinių medžiagų apyvarta strategija yra parengta ir derinama su Vidaus reikalų ministerijos atitinkamomis žinybomis.

2. 3.4.5.2-T-B9 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Kelių eismo taisyklių pakeitimo projektas);

· parengtas Kelių eismo taisyklių naujos redakcijos projektas. Pagrindinė institucija, atsakinga už šio projekto parengimą, – Susisiekimo ministerija. 2000 m. gruodžio 11 d. susisiekimo ministras pasirašė įsakymą Nr. 359 ,,Dėl darbo grupės sudarymo Kelių eismo taisyklių projektui parengti“. Darbo grupėje dalyvauja ir Lietuvos viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos atstovas;

· 2001 m. gegužės 5 d. projektas buvo pateiktas Saugos eismo komisijai įvertinti. Artimiausiu metu projektas bus pateiktas derinti suinteresuotoms ministerijoms ir teikiamas tvirtinti Vyriausybei. Projekte yra išspręsti klausimai, numatyti Europos Tarybos direktyvoje 91/671/EEC.
Ų Ų kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

1. Pagal savo kompetenciją vykdyti priemones, numatytas Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos programoje:

1.1. atskleisti organizuoto nusikalstamumo apraiškų ekonomikoje mechanizmą, rengti taktines prevencines priemones šiais klausimais:

· Policijos departamento KP ONTT 2001-06-14 pažyma Nr.2266s.

1.2. atlikti fizinių ir juridinių asmenų turimų ginklų ir sprogmenų inventorizaciją, patikrinti jų laikymo ir naudojimo sąlygas:

· pažymos apie ginklų laikymo sąlygas saugomos asmenų, turinčių ginklus, bylose (papildoma informacija – Lietuvos viešosios policijos biure).

1.3. įsigyti lazerinę ir kitokią optinę techniką, skirtą pirštų atspaudų paieškai:

· priemonė nevykdyta, kadangi nebuvo skiriamos lėšos.

1.4. įsteigti bendrą Baltijos valstybių vidaus reikalų ministerijų ryšių karininkų tarybą, parengti pasiūlymus BMT Nusikaltimų prevencijos ir kontrolės vyresniųjų pareigūnų komitetui dėl veiksmų koordinavimo: bendros kovos su automobilių vagystėmis programos įgyvendinimo naudojant palydovines sekimo sistemas; keitimosi kovos su organizuotu nusikalstamumu informacija sistemos tobulinimo; pastangų glaudžiai bendradarbiauti vienodinant valstybių teisėdarą kovos su pinigų plovimu srityje:

· Baltijos Ministrų Tarybos vyresniųjų pareigūnų 2001 m. gegužės mėn. vykusio susitikimo Rygoje metu buvo pateikti pasiūlymai dėl bendro Baltijos valstybių Vidaus reikalų ministerijos ryšių karininkų tinklo kūrimo (pasiūlymai dabar yra svarstomi ir bus pateikti artimiausiu ministrų susitikimo metu). 2001 m. gruodžio mėn. buvo aptartas Lietuvos ir Latvijos policijų bendradarbiavimo sutarties projekto rengimas.

1.5. parengti ir pateikti Vidaus reikalų ministerijos vadovybei pasiūlymus dėl Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro ir teisėsaugos institucijų pasikeitimo operatyvia informacija, kurios reikia su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija kovoti, sistemos tobulinimo:

· Policijos departamento 2001–11-16 raštu Nr. 5-3117 Lietuvos Respublikos Seimui, Europos komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vidaus reikalų ministerijai pateikti siūlymai dėl būtinumo iš dalies keisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos, valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugos įstatymų straipsnius, reglamentuojančius informacijos perdavimą į užsienio valstybes.

2. Pagal savo kompetenciją vykdyti priemones numatytas Nacionalinėje narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programoje 2001-2003 metų priemones:

2.1. parengti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio „Neteisėtas psichotropinių ar narkotinių medžiagų įsigijimas ar laikymas nedideliais kiekiais ar narkotinių psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo“ papildymo projektą – įrašyti nuostatą dėl apsvaigusio asmens vengimo pasitikrinti dėl psichotropinių ar narkotinių medžiagų vartojimo:

· parengti projektai buvo teikiami derinti atitinkamoms institucijoms Policijos departamento 2001-06-05 raštu Nr.5-1564, 2001-06-13 raštu Nr.5-1643, 2001-08-23 raštu Nr.5-2357, 2001-10-29 raštu Nr.5-2984. Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktas dar nepateiktas.

2.2. parengti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektą, siekiant sustiprinti atsakomybę už narkotinių žaliavų auginimą:

· parengti projektai buvo teikiami derinti atitinkamoms institucijoms Policijos departamento 2001-06-05 raštu Nr.5-1564, 2001-06-13 raštu Nr.5-1643, 2001-08-23 raštu Nr.5-2357, 2001-10-29 raštu Nr.5-2984. Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktas dar nepateiktas.

2.3. parengti ir išleisti atmintinę apie narkotikus policijos pareigūnams:

· parengta ir išleista knygelė „Narkomanija ir jos prevencija“.

3. Įgyvendinti Nacionalinės programos prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą įgyvendinimo priemones 2000-2004 metams:

3.1. parengti vaiko, patyrusio seksualinę prievartą (nukentėjusiojo) apklausos mechanizmą ir metodines rekomendacijas, kaip tokį vaiką apklausti:

· parengtos rekomendacijos, išleistos Lietuvos kriminalinės policijos biuro NTT 2001 m. gruodžio 14 d. kriminalinės informacijos biuletenyje Nr.6.

4. Įgyvendinti Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo strategijos įgyvendinimo 2000 - 2003 metų priemones:

4.1. išnagrinėti Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos (ONTT) galimybes kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

· Policijos departamento 2001-03-28 raštas Nr.5-788.
Ų Ų gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Buvo planuota 2001 m. sumažinti užregistruotų nusikaltimų skaičių (palyginti su praėjusiais metais užregistruotais) 6,8%. Nusikaltimų skaičius sumažėjo 3,8%. Šis rodiklis pilnai nebuvo pasiektas, kadangi šalyje išaugo nedarbo lygis (nuo 12,9% - 2000 m. iki 13,1% - 2001 m.). Be to suaktyvėjo policijos veikla, ko pasiekoje buvo daugiau užregistruota latentinių nusikaltimų (pvz. ekonominių nusikaltimų užregistruota 19% daugiau, nusikaltimų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis - 12,2% daugiau).

Buvo planuota 2001 m. gerinti sunkių nusikaltimų atskleidimą (palyginti su praėjusiais metais užregistruotais) 12,9%. Sunkių nusikaltimų atskleidimas pagėrėjo 2,7%. Sunkių nusikaltimų atskleidimas pagėrėjo mažiau nei buvo planuota, kadangi 2001 m. šalyje pakito sunkių nusikaltimų struktūra (padidėjo tyčinių nužudymų skaičius). Policija buvo orientuota į ypač sunkių ir sudėtingų nusikaltimų tyrimą, kuris reikalauja didelių darbo sąnaudų.
Ų Ų šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Priemonė įvykdyta pagal skirtą finansavimą.
Programos uždavinys:

Prevencinio darbo plėtimas, kontrolė ir koordinavimas, visuomenės įtraukimas į nusikaltimų prevenciją (policijos rėmėjai).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Policijos autoriteto tarp gyventojų, visuomenės pasitikėjimo policijos pareigūnais, kaip teisių bei laisvių saugotojais, socialinės pagalbos teikėjais, didinimas.

· Siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą policija, apylinkės inspektoriaus, kaip pagrindinio policijos atstovo visuomenėje, įtaką užkardant ir tiriant anksčiau teistų asmenų daromus nusikaltimus, 2001 11 27 buvo parengtas policijos generalinio komisaro įsakymas Nr.43 “Dėl kriminalinės policijos ir prevencijos padalinių sąveikos gerinimo užkardant ir tiriant anksčiau teistų asmenų daromus nusikaltimus”. Įvertinus rizikos grupės vaikų, taip pat vaikų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, problemas ir siekiant imtis priemonių, kurios užtikrintų vaikų teises ir teisėtus interesus, policijos iniciatyvas buvo pasirašytas bendradarbiavimo protokolas su Respublikinės universitetinės ligoninės Vaiko raidos centro vadovais. Taip pat buvo vykdomos ir kitos nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencinės priemonės.
Ų Ų Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

1. Užtikrinti tinkamą teisėsaugos institucijų materialinį aprūpinimą, kad jos galėtų užtikrinti visuomenės saugumą, įsigyti kompiuterinės technikos, programinės įrangos, ryšio priemonių ir specialiosios technikos, (LRV 2001-02-09 nutarimo Nr.149 (I.85.p.):

· Policijos departamento 2001-06-25 rašte Nr.5-1770 išdėstyti siūlymai dėl priemonės formuluotės bei atsakingų vykdytojų pakeitimo;

· policijos generalinio komisaro 2001 m. liepos mėn. tarnybinis pranešimas „Dėl įsakymo vykdymo” vidaus reikalų ministrui. Kartu pateikta „Policijos departamento bei pavaldžių policijos materialinio aprūpinimo užtikrinimo programa”;

· Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-04 nutarimu Nr.1196 patvirtintose 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse šios priemonės nėra;

· Policijos departamento 2001-11-20 rašte Nr.5-3131 priemonę siūloma įrašyti į Vidaus reikalų ministerijos 2002 m. pagrindinių priemonių planą;

· Įgyvendinant policijos automobilių parko atnaujinimo programos nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. buvo skyrusi 7 mln. Lt, (paskola su Valstybės garantija). Paskelbtas konkursas buvo apskųstas ir teismo pripažintas neįvykusiu, todėl lėšos nepanaudotos ir automobilių parkas nebuvo atnaujinamas.

2. Kurti nacionalinį Sirene padalinį, (LRV 2001-02-09 nutarimo Nr.149 (I.74.p.):

· įgyvendinti 2 bendro Lietuvos ir Kanados policijų projekto „Policijos darbas orientuotas į visuomenę” etapai, surengti 5 seminarai;

· surengti mokymai pagal Europos Tarybos ir PD bendrą projektą „Žmogaus teisės ir policijos veikla”;

3. Parengti Areštinių renovavimo ir asmenų laikymo sąlygų humanizavimo programos projektą (LRV 2001-02-09 nutarimo Nr.149 (I.98.p.), (Vidaus reikalų ministro 2001-11-21 įsakymu Nr.616 patvirtintų 2002 metų veiklos pagrindinių priemonių plane 17 punktas, kurio įgyvendinimo terminas 2002 metų IV ketvirtis):

3.1. atlikti šalies areštinių būklės analizę:

· Policijos departamento VP VTULKT 2001-04-27 raštas Nr.5/9-2-1020.

3.2. programos projektą suderinti su VRM Viešojo saugumo departamentu ir pateikti Vyriausybei:
· Policijos departamentas 2001-07-04 raštu Nr.5-1886 programos projektą pateikė VRM Viešojo saugumo departamentui;

· Policijos generalinio komisaro 2001-07-30 tarnybinis pranešimas viceministrui J.Liaudanskui dėl programos Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikimo 2002 metais.
Ų Ų Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

1. 3.7.3-P-B11 (įsigyti kompiuterinę techniką, programinę įrangą, ryšio priemones ir specialiąją techniką):

· iš skirtų lėšų šiuo metu yra įsigyta: 26 vnt. nešiojamų ir stacionarių kompiuterių, tarnybinių A ir B tipo stočių, spausdintuvų, skeneris ir kitos technikos. Artimiausiu metu ketinama dar nupirkti tarnybinių A ir B tipo stočių, stacionarių ir nešiojamų kompiuterių, skenerių, spausdintuvų. Tačiau įgyvendinant Šengeno ir Europolo konvencijų nuostatas, esamos ir ruošiamos įsigyti technikos skaičius visiškai neatitinka reikiamo poreikio.

2. 3.7.3-P-B14 (kurti nacionalinį Sirene padalinį):

· įkurta Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių tarnyba, kurioje bus sukurtas nacionalinis skyrius (iki šios dienos įsteigtas 1 etatas). Sirene padalinio kūrimo paruošiamieji darbai vyksta įgyvendinant 2 metų ,,Dvynių“ projektą, kurio metu vyksta pareigūnų mokymai. Etatų įsteigimas, įvairios technikos, programinės įrangos įsigijimas bus įmanomas tik gavus pakankamai lėšų ir sukūrus nacionalinę Šengeno informacinę sistemą. Realiai šis nacionalinis padalinys pradės veikti įdiegus SIS-2 informacinę sistemą (t.y. ne anksčiau kaip nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos).

3. 3.7.4-P-B4 (aprūpinti policijos padalinius, įstaigas narkotikų paieškos ir atpažinimo priemonėmis):

· šiais metais įsigyti 48 testų rinkiniai ,,Narko 2
Ų Ų kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

1. Pagal savo kompetenciją vykdyti priemones numatytas Nacionalinėje narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programoje 2001-2003 metų priemones:

1.1. aprūpinti policijos padalinius, įstaigas narkotikų aptikimo ir atpažinimo priemonėmis:

· Policijos departamento MTAST 2001-06-13 raštas Nr.5/23-480 (aprūpinta „NARKO 2”).

1.2. pagerinti kriminalistinių ekspertizių tarnybos ir specializuotų narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos padalinių materialinę – techninę bazę:

· stiprinant materialinę techninę KP KET centrinės narkotikų tyrimo laboratorijos bazę su IĮ „Line libera” 2001-09-28 pasirašytos pirkimo ir pardavimo sutartys Nr.82 (dėl dujinių chromatografų) ir Nr.83 (dėl IR spindulių spektrofotomero);

1.2.1. įsteigti sintetinių narkotikų tyrimo laboratoriją Klaipėdos m. vyriausiajame policijos komisariate:

· laboratorijai reikalingi prietaisai įsigyti, tačiau nėra etatų ir patalpų.

1.3. sukurti kovos su neteisėta narkotikų apyvarta informacinę sistemą:

· priemonei įgyvendinti skirtas finansavimas panaudotas. Sudaryta sutartis dėl reikiamos technikos pirkimo, tačiau dar ne visi reikiami kompiuteriai gauti iš tiekėjų. Šiuo metu vykdoma kompiuterinės technikos instaliavimas. (Papildoma informacija Lietuvos kriminalinės policijos biure).
Ų Ų gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Buvo planuota 2001 m. stabilizuoti nusikaltimų, susijusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis augimą, (palyginti su praėjusiais metais užregistruotais) +7%. Šios rūšies nusikaltimų augimas 2001 m. buvo +12,2. Šių nusikaltimų užregistruota daugiau nei buvo planuota, kadangi vykdant policijos reformą 2001 m. buvo įsteigti specializuoti policijos padaliniai (tiek Lietuvos kriminalinės policijos biure, tiek ir aukštesnės pakopos policijos komisariatuose), tiriantys nusikaltimus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis ir žymiai suaktyvėjo šios rūšies nusikaltimų tyrimas.

Buvo planuota 2001 m. sumažinti nepilnamečių padarytų nusikaltimų skaičių (palyginti su praėjusiais metais užregistruotais) 8,9%. Šios rūšies nusikaltimų skaičius 2001 m. sumažėjo 2,2%. Šių nusikaltimų skaičius sumažėjo mažiau negu buvo planuota dėl kasmet mažėjančio atitinkamų prevencinių ir užimtumo programų finansavimo (kas nepriklauso nuo policijos veiklos). Išaugęs nedarbo lygis, žemas šalies gyventojų vidutinis darbo užmokestis, valstybės vykdomos socialinės kontrolės silpnėjimas tiesiogiai iššaukia alkoholizmo, narkomanijos, taksikomanijos plitimą ir nepilnamečių tarpe bei jų daromų nusikaltimų skaičiaus didėjimą.
Ų Ų šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Priemonė įvykdyta.
Programos uždavinys:

Tarnybinių pareigų atlikimo kokybės gerinimas.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Policijos pareigūnų kvalifikacijos kėlimo tam skirtose mokymo įstaigose organizavimas.

· Policijos departamentas organizavo kvalifikacijos kėlimo kursus 35 šalies policijos įstaigų pareigūnų grupėms Lietuvos teisės universiteto Kauno policijos fakultete bei Klaipėdos Aukštesniojoje policijos mokykloje. Siekiama, kad policijos profesinis ruošimas būtų vykdomas policijos profesinio ugdymo įstaigose bei Policijos departamentui suteikti teisę steigti žinybinę aukštąją neuniversitetinę mokyklą (kolegiją) personalo rengimo poreikiams tenkinti.
Ų Ų Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

1. Tobulinti ir plėtoti policijos Lietuvos policijos mokymo centro veiklą (naujausių mokymo programų įdiegimas, mokymui skirtos įrangos bei priemonių įsigijimas), organizuoti specializuotus kursus, tarp jų ir užsienio kalbų mokymo, seminarus ir pratybas (LRV 2001-02-09 nutarimo Nr.149 (I.86.p.):

· Policijos departamento MC 2001-06-20 rašte Nr.207 pateikiama informacija apie Lietuvos policijos mokymo centro tobulinimo ir plėtojimo veiklą per I 2001 m. pusmetį;

· Policijos departamento Prevencijos tarnybos 2001-06-21 rašte Nr.5/2-399 išdėstyta informacija apie vykdomus mokymus;

· Lietuvos policijos mokymo centre adaptuota COLPI (Atviros visuomenės instituto padalinys) mokomoji medžiaga CD etc. Įsigyta dauginimo ir foto technika, kompiuteriai, lazerinis spalvotas spausdintuvas. Lietuvos policijos mokymo centras organizavo 97 mokymus, kuriuose dalyvavo 1410 žmonių;

· policijos generalinio komisaro 2001-03-28 įsakymu Nr.126 sudaryta darbo grupė dėl Lietuvos policijos mokymo centro Trakų filialo likvidavimo projekto. Parengtas projektas patvirtintas policijos generalinio komisaro 2001-04-17 įsakymu Nr.150. Apie priemonės vykdymą Lietuvos policijos mokymo centras 2001-10-01 raštu Nr.274 informavo policijos generalinį komisarą.

2. Kurti nacionalinį Sirene padalinį, (LRV 2001-02-09 nutarimo Nr.149 (I.74.p.):

· surengti keli kursai su JAV teisės institucijomis;

· nuolat vyksta mokymai pagal „dvynių” projektą, taip pat kartu su Šiaurės Baltijos policijos akademija, CEPOL.
Ų Ų Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

1. 3.7.3-P-B12 (organizuoti specializuotus kursus, tarp jų užsienio kalbų mokymo, seminarus ir pratybas):

· Pagal Lietuvos – Suomijos ,,Dvynių“ projektą per dvejus metus Suomijos Respublikos vidaus reikalų ministerija rengs Lietuvoje ir užsienyje mokymo seminarus, kursus ir kitus programoje numatytus renginius. Nuo 2001 m. spalio 1 d. pagal ,,Dvynių“ projektą vyksta specializuoti užsienio kalbos kursai: vadovaujantiems asmenims, būsimiems Sirene ir SIS darbuotojams. Taip pat policijos pareigūnai dalyvauja Šiaurės Baltijos policijos akademijos rengiamuose mokymuose. Pastaruoju metu kartu su Vokietijos federalinės kriminalinės policijos valdyba (BKA) rengiami įvairūs seminarai: ,,Kova su kreditinių kortelių nusikalstamumu“, ,,Konteinerių kontrolė“, ,,Prekyba moterimis“. Nemažai pareigūnų dalyvavo Lietuvos viešojo administravimo instituto, Juriskonsultų asociacijos, UAB ,,Atsakas“, UAB ,,NRD Baltic“ rengiamuose seminaruose.

2. 3.7.3-P-B13 (tobulinti ir plėtoti Lietuvos policijos mokymo centrą (naujausių mokymo programų įdiegimas, mokymams skirtos įrangos bei priemonių įsigijimas):

· tobulinant ir plėtojant Lietuvos policijos mokymo centro veiklą, skirtos lėšos 5 kompiuteriams ir kitai technikai įsigyti. Pagal sutartį su Atviros Lietuvos fondu gauta finansinė dotacija reikiamai organizacinei technikai įsigyti, Konstitucinės ir teisinės politikos instituto (COLPI) parengtoms mokymo programoms adaptuoti (vertimas į lietuvių kalbą, įgarsinimas kompaktiniame diske) ir jas 2001 – 2002 m. pristatyti Lietuvos policijos pareigūnams visose 10 apskričių, taikant naujausius dėstymo metodus;

· Lietuvos policijos mokymo centro darbuotojai, keldami savo kvalifikaciją, dalyvavo įvairiuose mokymuose, tarp jų: Suomijos organizuojamuose seminaruose pagal ,,Dvynių“ projektą, Prancūzijos policijos atašė Pabaltijo šalims ir Prancūzijos ekspertų mokymuose temomis ,,Apsaugos ir intervencijos grupių darbo taktika“, ,,Veiksmai su tonfa“, Italijoje PHARE programos finansuojamuose mokymuose tema ,,Personalo, renginių, įrenginių ir sporto organizavimo vadyba“;

· šiuo metu vyksta organizacinis darbas, rengiantis nuo 2002 m. pradėti policijos pareigūnų kvalifikacijos kėlimo kursus Europos Sąjungos ir Šengeno teisės klausimais, NATO PFP SOFA susitarimo ir jo Papildomo protokolo nuostatų klausimais ir pan.

3. 3.7.4-P-B6 (organizuoti dvejus praktinius metodinius profesinio tobulinimo kursus pareigūnams, dirbantiems narkotikų kontrolės srityje):

· kursai organizuoti 2001 m. gegužės 24 – 25 d. bei gruodžio 13 – 14 d.
Ų Ų kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

1. Pagal savo kompetenciją vykdyti priemones, numatytas Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos programoje:

1.1. parengti reikiamas metodines rekomendacijas, organizuoti darbuotojų mokymą:

· 2001 m. lapkričio 5-16 ir lapkričio 26 – gruodžio 7 dienomis organizuoti mokymo kursai Vilniaus ir Šiaulių apskrities viešajai policijai dėl nekvalifikuotų įvykių vietų apžiūrų.

1.2. organizuoti liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio darbuotojams specialius kursus ir pratybas, parengti kursų ir pratybų organizavimo metodines rekomendacijas:

· 2001 m. gegužės 14-18 dienomis Vilniuje ir Trakuose vyko JAV teisingumo departamento Maršalo tarybos organizuoti specialūs kursai ir pratybos trijų Baltijos šalių pareigūnams liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos nuo nusikalstamumo poveikio klausimais.

2. Pagal savo kompetenciją vykdyti priemones numatytas Nacionalinėje narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programoje 2001-2003 metų priemones:

2.1. organizuoti praktinius metodinius profesinio tobulinimosi kursus pareigūnams, dirbantiems narkotikų kontrolės srityje:

· Lietuvos policijos mokymo centras kartu su KP ONTT organizavo 2 seminarus narkotikų prevencijos klausimais.

3. Pagal savo kompetenciją vykdyti priemones numatytas VRM personalo mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programoje (koncepcijoje) 2000 - 2005 m.:

· policijos generalinio komisaro 2001-05-28 įsakymas Nr.339K ir 2001-09-04 įsakymas Nr.514K;

· Lietuvos policijos mokymo centre buvo organizuojami kvalifikacijos kėlimo kursai policijos įstaigų pareigūnams, kvalifikaciją kėlė ir Lietuvos policijos mokymo centro darbuotojai.
Ų Ų gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Buvo planuota 2001 m. pakelti 532 policijos pareigūnų kvalifikaciją. 2001 m. kvalifikaciją pakėlė 2997 policijos pareigūnai.
Ų Ų šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Priemonė įvykdyta.
III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Policijos veiklos 2002 metų prioritetinės kryptys:

1. Nusikaltimų prevencija, viešosios tvarkos užtikrinimas ir ryšių su visuomene stiprinimas.

2. Nusikaltimų, susijusių su narkotikais, tyrimas, narkotikų kontrolė ir narkomanijos, ypač narkotikų platinimo tarp nepilnamečių, prevencija.

3. Kova su organizuotu nusikalstamumu, pirmiausia - rezonansinių nusikaltimų tyrimas.

4. Lėšų ir resursų taupymas, racionalus jų panaudojimas.

Tolesnė policijos reforma turi vykti nuosekliai, nustatant strateginius tikslus bei konkrečius uždavinius tikslams pasiekti.

Tęsiant policijos reformos darbus, būtina:

Tobulinti tarnybos policijoje teisinį reglamentavimą. Statutinių įstaigų pareigūnų statusą ir tarnybą turi reglamentuoti atskiras įstatymas arba statutas. Siekti išsaugoti policijos pareigūnų socialinių garantijų sistemą, kuri skatintų policijoje tarnauti tam tinkamus asmenis.

Optimizuoti teritorinių policijos įstaigų valdymą. Teritorinės policijos įstaigos turi tapti pagrindiniais policijos veiklos subjektais. Joms turi būti suteikta daugiau savarankiškumo valdymo, finansų panaudojimo ir personalo formavimo klausimais bei padidinta jų atsakomybė už saugios aplinkos formavimą prižiūrimos savivaldybės teritorijoje.

Tobulinti policijos darbo organizavimą ir veiklos principus. Viešoji policija turi veikti universaliuoju veiklos principu, teikdama pirmiausia socialines paslaugas gyventojams bei telkdama kitas institucijas nusikaltimų prevencijai vykdyti. Tam būtina sukurti universalaus uniformuoto policijos pareigūno modelį. Kriminalinė policija turi koncentruotis į nusikaltimų atskleidimą, glaudžiai bendradarbiauti su prokuratūra ir kitomis teisėsaugos institucijomis.
Siekti glaudesnio policijos bendradarbiavimo su piliečių bendruomene, vietos savivalda bei nevyriausybinėmis organizacijomis.

Užtikrinti racionalų turimų resursų panaudojimą. Nustatyti optimalius policijos pareigūnų skaičiaus ir policijos materialinio aprūpinimo standartus, kuriais remiantis būtų skiriami ir racionaliai skirstomi policijos resursai. Visų lygių policijos įstaigose būtina įdiegti veiklos strateginio planavimo, paremto resursų valdymu, nuostatas.
Įdiegti efektyvią policijos pareigūnų atrankos, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą.

Įgyvendinant integravimosi į Europos Sąjungą reikalavimus, sukurti bendrą policijos informacinę ir ryšių sistemą. Toliau modernizuoti ir plėsti operatyvinės informacinės sistemos duomenų banką, suvienodinti visų šalies specializuotų ir teritorinių policijos įstaigų naudojamą programinę įrangą bei visiškai suderinti ją su centrine duomenų baze.

Atsižvelgiant į ekonominę situaciją, didelį jaunimo neužimtumą, nedarbą, galima prognozuoti, kad ir toliau didės nusikaltimų, susijusių su psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, vagysčių, plėšimų, smurtinių nusikaltimų, ekonominių nusikaltimų skaičius, augs organizuotas nusikalstamumas ir nepilnamečių daromų teisės pažeidimų skaičius.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos

2001 metų veiklos ataskaita

I. Misija, strateginiai tikslai
Misija:

Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kaip nacionalinį saugumą stiprinanti institucija, atsako už sausumos ir jūros sienų apsaugą, atvykstančių į šalį ir išvykstančių iš jos asmenų pasienio tikrinimą oro, jūrų, upių uostų ir sausumos pasienio kontrolės punktuose.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato neteisėto sienos kirtimo atvejus, tiria ir išaiškina kitas neteisėtas veikas prie valstybės sienos. Svarbiausias veiklos tikslas - palaikyti nustatytą valstybės sienos teisinį režimą bei pasiekti narystės Europos Sąjungoje reikalaujamą sienų kontrolės lygį. Pagrindiniai prioritetai teikiami valstybės sienai su Baltarusija ir Rusija.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudama su kitomis Lietuvos institucijomis bei gretimų valstybių pasienio apsaugos tarnybomis, siekia užtikrinti, kad asmenų judėjimas per sienas vyktų sklandžiai ir atitiktų tarptautinių sutarčių nustatytą tvarką.

Kitos su visuomenės ir žmonių saugumo užtikrinimu susijusios Valstybės sienos apsaugos tarnybos teikiamos paslaugos - Ignalinos valstybinės atominės elektrinės apsauga bei užsieniečių, nelegaliai patekusių į šalies teritoriją arba pateikusių prašymus suteikti prieglobstį, registravimas, priežiūra ir įstatymų, tarptautinių konvencijų nustatytų kitų procedūrų taikymas.

Be to, Valstybės sienos apsaugos tarnyba vykdo sienų demarkavimo darbus, dalyvauja bendroje pasirengimo krašto gynybai sistemoje, paieškos ir gelbėjimo veikloje bei katastrofų pasekmių jūroje likvidavimo darbuose.
Strateginiai tikslai:

Pasiekti Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantį Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos lygį, integruoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklą į bendrą Europos Sąjungos valstybių sienų ir migracijos procesų kontrolės sistemą.

II. Programų, numatytų strateginiame veiklos plane, aprašymas

1.4 Programa: Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsauga sausumoje, teritorinėje jūroje ir Kuršių mariose, Šengeno ACQUIS reikalavimų sienų kontrolės srityje įgyvendinimas

Programai įgyvendinti skirta 116 328 tūkst.Lt

Programos tikslai:

1. Užtikrinti, kad valstybės sienos teisinis režimas prie sienos su Latvijos Respublika atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus ir stiprintų šalies nacionalinį saugumą

2. Užtikrinti, kad valstybės sienos teisinis režimas prie sienos su Baltarusijos Respublika atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus ir stiprintų šalies nacionalinį saugumą

3. Užtikrinti, kad valstybės sienos teisinis režimas prie sienos su Lenkijos Respublika atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus ir stiprintų šalies nacionalinį saugumą

4. Užtikrinti, kad valstybės sienos teisinis režimas prie sienos su Rusijos Federacija atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus ir stiprintų šalies nacionalinį saugumą

5. Užtikrinti, kad jūros sienos teisinis režimas, laivų plaukimo teritorinėje jūroje ir Kuršių mariose tvarka atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus, tarptautinę jūrų teisę ir stiprintų šalies nacionalinį saugumą, Valstybės sienos apsaugos tarnyba taptų pagrindine paieškos ir gelbėjimo veiklos jūroje institucija.
6. Įgyvendinti Šengeno ACQUIS reikalavimus sienų kontrolės srityje ir užtikrinti visapusišką Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklos aprūpinimą

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:
Programos uždaviniai:

Užkardyti valstybės sienos kirtimus nenustatytuose vietose, pasienio ruožo režimo pažeidimus, nelegalią migraciją ir kontrabandą per„žaliąją” sieną

Šiems uždaviniams įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:
Bendra sienos patruliavimo įvairiais būdais trukmė – 954 642 valandų, laivais- 1 171, stacionarios kontrolės, panaudojant termovizorinę įrangą trukmė – 4 218 valandų, užkardų veikimo teritorijoje atlikta 313 867 patikrinimų (pasienio teisinio režimo, muitų taisyklių ir kt.).

Pasienio ruože pareigūnai išdirbo 1 682,2 tūkst.valandų, sienos apsaugai sunaudota 43 % darbo laiko.

Pastatytos 4 užkardos, 14 ryšio bokštų, 2 stebėjimo bokštai, rampa, aikštelė ir angaras laivui ant oro pagalvės, atlikta Lazdijų rinktinės pastatų rekonstrukcija.

Programos uždaviniai:
Pagal kompetenciją pasienio kontrolės punktuose užtikrinti sklandų ir teisėtą asmenų ir transporto priemonių vykimą per valstybės sieną

Šiems uždaviniams įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Pasienio kontrolės punktuose patikrinta 15 963,1 tūkst. asmenų, 5 225,1 tūkst. automobilių, 36,1 tūkst. traukinių, 10,5 tūkst. laivų ir 2,9 tūkst. lėktuvų. Pasienio kontrolės punktuose, kur nėra muitinės įstaigų, atlikta 905, 9 tūkst. muitinės tikrinimų, kitų tikrinimų – 765,8 tūkst. Į Lietuvą neįleisti 3 296 užsieniečiai, neatitikę įvažiavimo į šalį sąlygų.

Pasienio kontrolės punktuose pareigūnai išdirbo 2 032,1 tūkst. valandų, pasienio tikrinimams sunaudota 57 % darbo laiko.

Programos uždavinys:

Aprūpinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos padalinius pagal nustatytas normas apranga

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Aprangos įsigyta už 2 466,7 tūkst.Lt. Pagal patvirtintas uniforminės aprangos dėvėjimo normas, pareigūnai aprūpinti 77 % .

Programos uždavinys:
Aprūpinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos padalinius pagal nustatytas normas ginkluote, transportu, techninės kontrolės ir stebėjimo įranga, ryšio bei kitomis pagrindinėmis priemonėmis

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Ginkluotės, transporto priemonių, techninės kontrolės ir stebėjimo įrangos, ryšio bei kitų pagrindinių priemonių įsigijimas buvo vykdomas iš kitų šaltinių (Privatizavimo fondo).
Programos uždavinys:

Užtikrinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos orlaivių skrydžius pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos padalinių ir kitų vidaus reikalų sistemos įstaigų poreikius
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Aviacijos eskadrilės orlaiviai atliko 174 skrydžius, jų trukmė – 438 valandos. Patruliavimo (žvalgybos) tikslais atlikta 119 skrydžių, jų trukmė – 339 valandos, pagal kitų institucijų paraiškas - 8 skrydžiai, jų trukmė – 20 valandų. Kiti Aviacijos eskadrilės orlaivių skrydžiai buvo skirti pagalbinei veiklai ir mokymui.

Programos uždavinys:

Užtikrinti ryšių, informacinės ir kitos Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklą aprūpinančios infrastruktūros funkcionavimą ir plėtrą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Ryšių ir informatikos priemonių ir su šiuo veiklos sektoriumi susijusių paslaugų įsigyta už 968,0 tūkst.Lt.

Programos uždavinys:

Užtikrinti valstybės vardu ir su valstybės garantija gautų paskolų gražinimą
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Valstybės vardu ir su valstybės garantija gautos paskolos gražintos nustatyta tvarka ir terminais. Kreditoriams gražinta 11 790,2 tūkst. Lt.

1.5 Programa: Neteisėtai atvykusių į Lietuvos Respubliką ir esančių joje, pasiprašiusių pabėgėlio statuso užsieniečių laikinas apgyvendinimas, išlaikymas, priežiūra ir išsiuntimas į kilmės valstybes

Programai įgyvendinti skirta 2 934 tūkst.Lt

Programos tikslai:

Užtikrinti tarptautinius standartus atitinkantį į centrą priimtų užsieniečių priežiūrą, išlaikymą ir išsiuntimą į kilmės šalį, užkirsti kelią nelegalios migracijos plitimui per Lietuvą

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:
Sukurti tinkamas užsieniečių gyvenimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas, užtikrinti nustatytą Užsieniečių registracijos centro režimą, kokybišką tyrimo, išsiuntimo ir kitų procedūrų atlikimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:
Į Užsieniečių registracijos centrą priimti ir apgyvendinti 457 asmenys. Bendra visų užsieniečių buvimo centre trukmė - 37 554 paros, vidutinė – 60. Tyrimai, susiję su užsieniečių teisine padėtimi, atlikti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Iš viso atlikta 460 tyrimų, į kilmės (trečiąsias) šalis išsiųsti 206 užsieniečiai.

1.6 Programa: Personalo rengimas valstybės sienos apsaugai ir ginkluotai krašto gynybai, kvalifikacijos kėlimas
Programai įgyvendinti skirta 2 535 tūkst.Lt.

Programos tikslai:
Užtikrinti reikalavimus atitinkantį personalo pasirengimą vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos uždavinius ir dalyvauti ginkluotoje krašto gynyboje

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:
Rengti klausytojus tarnybai Valstybės sienos apsaugos tarnybos padaliniuose ir ginkluotai krašto gynybai

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Visagino pasieniečių mokykloje pagal pagrindinio profesinio mokymo programą (pasieniečio kvalifikacija) mokėsi 240 studentų, mokslą baigė ir tolesnei tarnybai į rinktines nukreipta 50 pasieniečių.

Mokykloje ir kitur organizuotuose įvairiuose mokymo kursuose kvalifikaciją kėlė 425 pareigūnai.

Programos uždavinys:

Rengti privalomosios pradinės karo tarnybos karius tarnybai Valstybės sienos apsaugos tarnybos padaliniuose ir ginkluotai krašto gynybai

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:
Tolesnei tarnybai užkardose parengta 120 karių.

Programos uždavinys:

Užtikrinti mokymo bazės funkcionavimą ir plėtrą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Einamojo remonto ir priežiūros darbai buvo atlikti pagal grafikus ir sudarytas sutartis. Atlikus suplanuotas pastatų rekonstrukcijas, sumažėjo mokyklos reikmėms nereikalingo nekilnojamojo turto apimtys.

1.7 Programa: Valstybės sienos įrengimas

Programai įgyvendinti skirta 1 400 tūkst.Lt.

Programos tikslai:

Lietuvos valstybės sienas nužymėti tarptautinių sutarčių su gretimomis valstybėmis nustatyta tvarka. Sukurti prie būsimos išorinės Europos Sąjungos sienos infrastruktūrą, įgalinančią efektyviai kontroliuoti ir stebėti valstybės sieną

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Demarkuoti valstybės sieną

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:
Baigti sienos su Baltarusija demarkavimo darbai (Lietuvos pusėje). Atlikti sienos su Lenkija redemarkavimo parengiamieji darbai.

Programos uždavinys:

Pastatyti sienos apsaugos įrenginius prie labiausiai pažeidžiamų valstybės sienos ruožų.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Parengta patrulinio tako, kontrolinės pėdsakų juostos ir tvoros įrengimo prie sienos su Baltarusija projektinė dokumentacija.

III. Artimiausio laikotarpio planuojamos veiklos prioritetinės kryptys

Į šį sąrašą įtraukti tokie sienų apsaugos ir pasienio tikrinimų bei su šiais sektoriais susijusios infrastruktūros plėtros projektai, kurių pagalba VSAT veikla planuojamuoju periodu bus plėtojama iki ES/Šengeno reikalaujamo lygio.
Svarbiausi plėtros projektai:
1. Valstybės sienos demarkacija:

sienos su Lenkija redemarkavimas;

pasirengimas sienos su Rusija demarkacijai (žemės išėmimas);

kompensavimas už žemės išėmimą prie sienų su Latvija, Baltarusija;

sienos su Baltarusija optimizavimas (pagal Mišrios demarkacijos komisijos sprendimus).

2. Profesionalios VSAT organizacijos suformavimas:

1) 120 privalomosios pradinės karo tarnybos karių keitimas pareigūnais Lazdijų (80) ir Pakrančių apsaugos (40) rinktinėse.
3. Personalo profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo tobulinimas:

jūreivių mokymo programos rengimas;

Šengeno acquis įtraukimas ir dėstymas profesinio mokymo studijose bei kvalifikacijos

kėlimo kursuose;

anglų kalbos mokymo centro Medininkų užkardoje įsteigimas ir veiklos pradžia;

taikomojo mokslinio tiriamojo darbo (TMTD) plėtra;

mokyklos statybos Medininkų užkardoje techninio projekto rengimas.

pasieniečių meistriškumo varžybų pravedimas

4. Informacinių sistemų plėtra:

VSATIS instaliavimo pabaiga ir eksploatacijos pradžia;

personalo tvarkymo taikomosios sistemos (PTTS) plėtra;

pasirengimas dalyvauti Nacionalinės Šengeno informacinės sistemos darbe ir tam

būtinų techninių sąlygų formulavimas bei įgyvendinimas;

4) kompiuterinių darbo vietų įrengimas, įrangos ir programų atnaujinimas.
5. Techninės kontrolės ir stebėjimo sistemų įdiegimas prie būsimų ES išorinių sienų:

stebėjimo bokštų statyba prie sienos su Rusija ir Baltarusija;

vaizdo sistemų įrengimas pasienio kontrolės punktuose;

Klaipėdos jūrų uosto įplaukos stebėjimo sistemos įrengimas;

transporto ūkio atnaujinimas.

6. Užkardų, administracinių pastatų bei kitų būtinų objektų statyba prie būsimų ES išorinių sienų:

Kudirkos Naumiesčio, Padvarionių, Varėnos, Švenčionių užkardų statyba;

patrulinio kelio įrengimas Ignalinos, Vilniaus ir Varėnos rinktinėse (PHARE

projektas);

valstybės sienos apsaugos zonų nužymėjimas draudžiamaisiais ženklais;

VSAT pagalbinių pastatų, garažų, dirbtuvių rekonstrukcija.

7. Aviacijos eskadrilės veiklos plėtra:

sraigtasparnio įsigijimas;

tūpimo-kilimo aikštelių statyba (kartu su naujai statomis užkardomis).

8. Kinologinės veiklos plėtra rinktinėse ir užkardose:

voljerų statyba (kartu su naujai statomomis užkardomis);

tarnybinių šunų skaičiaus didinimas

kinologų ir šunų bazinis mokymo ir kvalifikacijos kėlimo plėtra;

užkardų vadų ir kitų valdymo lygio pareigūnų mokymo kursų dėl kinologinės veiklos

pravedimas;

kinologų meistriškumo varžybų pravedimas, dalyvavimas tarptautinėse varžybose

(Suomija, Latvija);

dresavimo (mokymo) priemonių įsigijimas.

9. Kelionės dokumentų tyrimo sistemos įdiegimas:

40 užkardos ekspertų (II lygio) pareigūnų mokymas bei dirbančių pareigūnų (I lygio)

kvalifikacijos kėlimas;

kelionės dokumentų tyrimo centro įsteigimas.

10. VSAT veiklos ir biudžeto planavimo bei kontrolės tvarkos tobulinimas:

veiklos rezultatų apskaičiavimo sistemos (VRAS) koregavimas ir plėtra;

VRAS vartotojų tinklo plėtra VSAT Štabe.

PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VRM

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija:

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM – institucija, atsakinga už gaisrų prevenciją, gaisrų gesinimą ir žmonių bei turto gelbėjimą avarijų, katostrofų bei stichinių nelaimių atvejais.

Strateginiai tikslai:

imtis būtinų priemonių užtikrinti šalies priešgaisrinę saugą ir vykdyti gelbėjimo darbus;

organizuoti gaisrų prevenciją bei įgyvendinti organizacines gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų priemones;

sudaryti sąlygas gesinti gaisrus ir gelbėti žmones, atlikti gelbėjimo darbus, pramoninių avarijų ir transporto įvykių vietose, likviduoti gaivalinių nelaimių padarinius, cheminius ir radiacinius incidentus;

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO STRATEGINAIME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):

1. PROGRAMA – ŠALIES PRIEŠGAISRINĖ SAUGA IR GELBĖJIMO DARBAI (81930,5)

Programos tikslas - užtikrinti šalies priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų sistemos veiklą.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos 1 uždavinys – Valstybinė priešgaisrinė priežiūra (24,0).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijų tarnybinės veiklos patikrinimai (6,0)

Objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai (18,0)

Programos 1 uždavinys įvykdytas.

Programos 2 uždavinys – Gaisrų gesinimas ir gelbėjimo darbai (82313,0).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Užtikrinti gelbėjimo, gaisrinių ir operatyvių automobilių darbą (3825,6)

Užtikrinti priešgaisrinės apsaugos ryšio ir valdymo sistemų darbą (681,5)

Įsigyti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklai būtiną trumpalaikį materialųjį turtą (1004,5)

ACQUIS 3.3.9-P-b12 įsteigti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Visagino, Šiaulių, Panevėžio miestų priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose bei Ignalinos AE struktūrinius padalinius, parengti ir aprūpinti juos technine bei kita būtina įranga, apsauginėmis priemonėmis radiacinėms, branduolinėms avarijoms likviduoti (100,0)

Aprūpinti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus uniforma (902,2)

Kelti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų kvalifikaciją (222,9)

Užtikrinti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų socialines garantijas (73095,7)

Užtikrinti gaisrinių pastatų eksploatavimą (2480,6)

1 programos 2 uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys:

Negauti 2001 metams Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinti asignavimai (tūkst. Lt)

188,3;

22,8;

50,0;

5. 8,5;

6. 11,7;

18,3;

106,9.

Iš viso: 406,5
2. PROGRAMA – MATERIALINĖS TECHNINĖS BAZĖS PLĖTIMAS (2330,0)

Programos tikslai:

Pagerinti specialiosios ir gaisrinės paskirties automobilių parko struktūrą.

Aprūpinti ugniagesius gelbėtojus standartus atitinkančiomis apsaugos priemonėmis.

Aprūpinti priešgaisrinius gelbėjimo padalinius priešgaisrine ir gelbėjimo įranga.

Užtikrinti priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų vieningą radijo ryšio sistemą.

Plėsti priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų laidinio ryšio tinklą bei informacinę sistemą.

Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų įkūrimas naujai įsteigtose savivaldybėse.

Vykdyti naują gaisrinių statybų darbus, atlikti esamų gaisrinių rekonstrukciją ir einamąjį remontą.

2 Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos 1 uždavinys – Užtikrinti, kad 2004 metų susidėvėjusių automobilių skaičius neviršytų 40 proc. bendro jų skaičiaus (1202,0).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Įsigyti gaisrinių ir spec. paskirties automobilių (1202,0)

Programos 2 uždavinys – Užtikrinti, kad iki 2004 metų 90 proc. ugniagesių gelbėtojų būtų aprūpinta standartus atitinkančią kovinę apranga, kvėpavimo aparatais, šalmais (89,0).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Įsigyti ugniagesių kovinę aprangą ir įrangą (89,0)

Programos 3 uždavinys – Užtikrinti, kad iki 2004 metų 80 proc. padalinių būtų aprūpinta priešgaisrinę ir gelbėjimo įranga (49,0).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Įsigyti reikalingą kiekį priešgaisrinės ir gelbėjimo įrangos (49,0)

Programos 4 uždavinys – Iki 2004 metų rajonų PGT apjungti į vieningą laidinio ryšio tinklą ir informacinę sistemą (55,0).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Įsigyti ryšio ir reikalingas priemones informacinės sistemos kūrimui (55,0)

Programos 5 uždavinys – Padalinių aprūpinimas pagrindinėmis priemonėmis, specialiąja įranga bei kitomis priemonėmis (200,0).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

ACQUIS 3.6.1.9-B12 įsteigti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Visagino, Šiaulių, Panevėžio miestų priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose bei Ignalinos AE struktūrinius padalinius, parengti ir aprūpinti juos technine bei kita būtina įranga, apsauginėmis priemonėmis radiacinėms avarijoms likviduoti (200,0)

Programos 6 uždavinys – Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų įkūrimas naujai įsteigtose savivaldybėse (300,0).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kazlų Rūdos PGK patalpų remontas (10,0)

Rietavo PGK patalpų remontas (80,0)

Birštono PGK patalpų remontas (10,0)

Pagėgių PGK patalpų remontas (150,0)

Kalvarijų PGK patalpų remontas (50,0)

Programos 7 uždavinys – Vilkaviškio gaisrinės rekonstrukcija (435,0)
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vilkaviškio gaisrinės rekonstrukcija (435,0)

Programa – Materialinės techninės bazės plėtimas įvykdyta.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

šalies priešgaisrinė sauga ir gelbėjimo darbai;

materialinės techninės bazės plėtimas.

Neįgyvendinus šių programų nebūtų sukurta Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kuri atitiktų Europos Sąjungos ir NATO standartus. Tokiu būdų šalies priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nebūtų aprūpintos tinkama gaisrine bei gelbėjimo technika ir įranga, reikalinga užtikrinti operatyvią ir veiksmingą pagalbą ekstremalių situacijų atvejais, būtinomis darbo ir asmeninės apsaugos priemonėmis, kad būtų galima dirbti saugiai bet kokioje agresyvioje aplinkoje. Nebūtų sukurta Europos Sąjungos standartus atitinkanti sistema, užtikrinanti kokybišką žmonių ir turto gelbėjimą gaisrų, stichinių nelaimių ir katastrofų metu. Priešgaisrinės saugos srityje priešgaisrinės normos ir standartai, neatitiktų Europos Sąjungos direktyvų, nebūtų užtikrintas žmonių ir pramoninės veiklos proceso saugumas.

MOKESČIŲ POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE VRM

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija:

Mokesčių policijos departamento prie VRM misija yra stiprinti valstybės finansų apsaugą, užtikrinant finansinių nusikaltimų ir pažeidimų bei kitų nusikaltimų, kurių dominuojantis objektas yra valstybės santykiai finansų srityje, atskleidimą, tyrimą ir prevenciją bei pažeidimų, susijusių su mokesčiais bei įmokomis, tyrimą.

Strateginis tikslas:

Valstybės finansų apsauga

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ DEPARTAMENTO STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:
Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

Finansinių nusikaltimų bei pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, mokesčių išieškojimo priemonių vykdymas (8642,3).

Programos tikslai:

I tikslas. Operatyvinio darbo stiprinimas.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys
Operatyvinės technikos, spec.priemonių įsigijimas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:
Mokesčių išieškojimo priemonių vykdymas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Vertinimo kriterijai ir rezultatai:

Atskleistų nusikalstamų veikų skaičius. 2001 m. atskleistos 385 nusikalstamos veikos.

Iškeltų baudžiamųjų bylų skaičius. 2001 m. iškeltos 273 baudžiamosios bylos.

Įformintų administracinių medžiagų skaičius. 2001 m. surašyta 1226 ATP protokolų ir kitų dokumentų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Išaiškinta nuslėptų mokesčių suma (tūkst. Lt). 2001 m. išaiškinta 20 654 tūkst. Lt nuslėptų mokesčių.

Mokesčių administratorių patvirtinta mokėtina į valstybės biudžetą mokesčių, baudų ir delspinigių suma (tūkst. Lt). 2001 m. patvirtinta 48 225 tūkst. Lt mokėtina į valstybės biudžetą mokesčių, baudų ir delspinigių suma.

Areštuoto, konfiskuoto ar turto, į kurį laikinai apribotos pažeidėjų nuosavybės teisės, vertė (tūkst. Lt). 2001 m. areštuota, konfiskuota turto ar turto, į kurį laikinai apribotos pažeidėjų nuosavybės teisės, vertė - 30 739 tūkst. Lt.

II tikslas. Institucijos plėtros priemonės.

Programos uždavinys
Institucijos valdymas ir informacinės bazės plėtra

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Įstatyminės bazės tobulinimas.
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

LR Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės

Priemonių įgyvendinimas

Parengti Finansinių nusikaltimų tyrimo koncepciją.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001-11-22 nutarimu Nr.1395 “Dėl Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo koncepcijos patvirtinimo” patvirtino šio įstatymo koncepciją.

Parengti ir 2002-01-18 įregistruoti Seime šie teisės aktų projektai:

- Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo projektas.

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 25 ir 134 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

- Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁵, 187, 225, 259¹, 266, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 225³ straipsniu įstatymo projektas.

- Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas.

- Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo 27³ straipsniu įstatymo projektas.

- Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

Įgyvendinti autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo strategiją.

Buvo pateikti pasiūlymai dėl Vyriausybės nutarimų “Dėl autorinių licencinių sutarčių dėl audiovizualinių kūrinių ir fonogramų atgaminimo ir platinimo registravimo ir atgaminimo įrangos registravimo” ir “Dėl laikinosios intelektinės nuosavybės teisių gynimo (kovos su piratavimu ir prekių klastojimu) komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo” projektų.

MPD Intelektualinės nuosavybės teisių gynimo poskyris kartu su:

- Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos bei GESAC organizavo kvalifikacijos kėlimo kursus autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos srityje mokesčių policijos ir muitinės pareigūnams;

- Kultūros ministerijos autorių teisių skyriumi bei GESAC organizavo 3 seminarus: “Autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimas”, “Kova su programinės įrangos piratavimu ir intelektinės nuosavybės apsauga elektroninėje komercijoje”, “Programinės įrangos autorių teisių apsauga Lietuvoje”;

- BSA (Kompiuterinių programų kūrėjų asociacija) organizavo seminarą “Kompiuterių programos piratavimas”;

- IFPI (Tarptautinė fonografijos industrijos asociacija), organizavo seminarą “Kova su piratavimu”.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Vertinimo kriterijus - kvalifikacijai kelti darbuotojų skaičius (procentais). 2001 m. kvalifikaciją kėlė apie 30 % (67 darbuotojai) MPD darbuotojų.

III tikslas. Pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimas.

Programos uždavinys

1. Nusikaltimų, susijusių su pinigų plovimu atskleidimas ir tyrimas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Ryšių su adekvačiomis tarptautinėmis organizacijomis stiprinimas.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Vertinimo kriterijus – pasirašyti susitarimai dėl bendradarbiavimo su adekvačiomis tarptautinėmis organizacijomis.

2001 m. pasirašyti šie susitarimai:

- 2001-04-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su mokesčių įstatymų pažeidimais (šio susitarimo tiesioginiais vykdytojais yra Mokesčių policijos departamentas ir Kazachstano Respublikos Finansinės policijos agentūra).

- 2001-07-30 Mokesčių policijos departamento prie LR VRM ir Gruzijos mokestinių pajamų ministerijos Ypatingojo legiono susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su mokesčių teisės pažeidimais.

- 2001 metais Mokesčių policijos departamento pasirašyti Susitarimo memorandumai dėl bendradarbiavimo keičiantis finansine, žvalgybine informacija, susijusia su pinigų plovimu, su Čekijos ir Kroatijos finansinės žvalgybos padaliniais.

Programos uždavinys

2. Teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo prevencijos priemones, tobulinimas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:
Duomenų analizė ir pasiūlymų teikimas Vyriausybei.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Vertinimo kriterijus - teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimą, derinimas su tarptautiniais.

2001 m. kartu su Azartinių lošimų įstatymu priimtas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Šiuo įstatymu lošimus organizuojantys subjektai prilyginti finansinių įstaigų veiklai. Tokiu būdu sugriežtinta lošimus organizuojančių subjektų kontrolė ir užtikrintas pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimas. Lošimus organizuojantys subjektai, kaip ir finansinės įstaigos, privalo informuoti mokesčių policiją apie įtartinas operacijas pinigais ir apie operacijas pinigais, kurių suma viršija 50.000 litų.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2, 3, 9, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje išplečiama kredito įstaigos sąvoka.
Įstatymo 3 straipsnyje praplečiamas valstybės institucijų, atsakingų už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, sąrašas: Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos ir Vertybinių popierių komisija taptų atsakingomis už šio įstatymo nustatytų pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą pagal savo kompetenciją.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos 1991 m. direktyvos “Dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui” (91/308/EEC) 3 straipsnio reikalavimus dėl kliento tapatybės nustatymo, keičiamas įstatymo 9 straipsnis. Šiuo pakeitimu būtų suvienodinti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai.
Įstatymo 12 straipsnio 7 dalis keičiama, nes praktikoje kilo problema dėl informacijos teikimo mokesčių policijai apie užsienio valstybės įmonės, įregistruotos lengvatinio mokesčių tarifo valstybėje arba zonoje, atliktas operacijas pinigais. Šiuo pakeitimu kredito ar finansinėms įstaigoms būtų nustatytas reikalavimas teikti informaciją apie užsienio valstybės įmonę, jos filialą arba atstovybę, neatsižvelgiant į tai, kad jos veiklai būdingos didelės ir nuolatinės operacijos pinigais.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų nustatytą laisvo kapitalo judėjimo principą, naikinama 13 straipsnio 4 dalis, kurioje yra numatytas apribojimas išvežti iš Lietuvos Respublikos vienkartinę grynųjų pinigų sumą, viršijančią 500 tūkstančių litų.

Paruošti ir derinami Vyriausybės nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1331 “Dėl kliento tapatybės nustatymo bei informacijos apie operacijas pinigais pateikimo tvarkos” dalinio pakeitimo” ir Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1382/10 “Dėl Registro apie kliento atliktas operacijas pinigais tvarkymo taisyklių patvirtinimo” dalinio pakeitimo” projektai.

Nutarimų projektai parengti siekiant išspręsti praktines problemas dėl užsienio valstybių gyventojų tapatybės nustatymo.

IV tikslas. Informacinės sistemos vystymas.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys

Rekomendacijų finansinėms institucijoms paruošimas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:
Teisės aktų suderinamumas su tarptautiniais
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Vertinimo kriterijus - ryšių užmezgimas su finansinėmis įstaigomis dėl operatyvaus duomenų gavimo nusikalstamos veikos nustatymui ir tyrimui. 2001 metais aktyviai bendradarbiauta su Valstybine draudimo priežiūros tarnyba ir Vertybinių popierių komisija. Parengti rekomendacijų dėl pinigų plovimo prevencijos šiose institucijose projektai, kurie šiuo metu derinami.

V tikslas. Tarptautinius standartus atitinkančio finansinės žvalgybos padalinio sukūrimas

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys
Pinigų plovimo prevencijos skyriaus stiprinimas

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:
Naujos programinės įrangos Analyst Notebook įdiegimas.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys:
Priemonė neįvykdyta neradus lėšų šaltinio.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

2002 m. mokesčių policijos operatyvinės veiklos srityje išlieka prioritetų tęstinumas. Prioritetinis dėmesys bus skiriamas operatyvinėms pozicijoms gerinti, aiškinant ir tiriant nusikalstamas veikas, susijusias su:

pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lėšų iš valstybės biudžeto užvaldymo apgaule;

prekių muitinės vertės mažinimu;

organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla;

fiktyvių įmonių steigimu ir jų panaudojimu nusikalstamai veiklai;

neteisėta spirito, alkoholinių gėrimų bei kitų alkoholio produktų realizacija, atkreipiant ypatingą dėmesį į ūkio subjektus, importuojančius alkoholinius gėrimus itin mažomis kainomis;

naftos produktų realizacija;

pinigų, įsigytų nusikalstamu būdu, legalizavimu (pinigų plovimas).

valstybės subsidijų grobstymu (Kaimo rėmimo fondo ir kt. lėšos);

nelegalaus darbo apraiškomis.

Kitose veiklos srityse prioritetai 2002 metais bus skiriami:

Teisės aktams bei žinybiniams dokumentams, susijusiems su Mokesčių policijos departamento reorganizavimu, parengti bei kitoms priemonėms šiuo klausimu atlikti.

Tolimesniam bendradarbiavimui su Policijos departamentu prie VRM, Muitinės departamentu prie FM, VMI prie FM, Valstybine darbo inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba vystyti.

Tarptautiniam bendradarbiavimui plėsti.

Tardymo skyriaus prie MPD darbui gerinti.

Ūkio subjektų ūkinės-finansinės veiklos revizijų kokybei gerinti;

Mokesčių policijos darbuotojų kvalifikacijai darbo vietose kelti.

Siekiant tobulinti nusikaltimų finansams tyrimo sistemą, parengta Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo koncepcija, kuri patvirtinta LR Vyriausybės 2001-11-22 nutarimu Nr.1395. Pagal šią koncepciją Mokesčių policijos departamentas turi būti reorganizuotas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Mokesčių policijos departamentas yra parengęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir su jos įsteigimu bei veikla susijusių teisės aktų pakeitimų ir papildymų projektus, kurie šiuo metu yra svarstomi Seime. Reorganizaciją numatoma atlikti 2002 metų I pusmetyje.

VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I.MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: organizuoti asmens apsaugos darbą pagal tarptautinius standartus ir parengti aukščiausios klasės apsaugos specialistus.

_____________________________________________________________________________________________________________________

Strateginiai tikslai: užtikrinti asmeninę LR Prezidento, LR Seimo Pirmininko, LR Ministro Pirmininko, oficialių svečių apsaugą ir su šių uždavinių vykdymu susijusių pastatų apsaugą.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:
Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai ( tūkst.Lt.)

01.04 LR Vadovybės ir užsienio svečių apsaugos vykdymas ( 16.242,7 ).

Programos tikslas: 01.04.01 užtikrinti saugomų asmenų saugumą (16.242,7 ).
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždaviniai: 01.04.01.01 Fizinių asmenų ir objektų apsauga ( 13198,4).

01.04.01.02. Kovinis taktinis pasirengimas (666) .

01.04.01.03. Materialinės techninės bazės kūrimas(2378,3).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Priemonė – parengti įstatymo, reglamentuojančio Lietuvos Respublikos vadovų ir oficialių valstybės svečių apsaugą projektą. Tikslas – reglamentuoti Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir ofiacialių svečių apsaugą, nustatyti būtinus saugumo reikalavimus, aiškiai nustatyti šią apsaugą užtikrinančios tarnybos funkcijas, kompetenciją ir atsakomybę. Buvo įgyvendintos tarpinės priemonės – parengtas įstatymo projektas suderintas su Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos tarnybomis, Lietuvos Respublikos Vadovybės apsaugos įstatymo koncepcija pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei (koncepcija patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 168 ). Įstatymo projektas derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir artimiausiu metu bus pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Vadovybės apsaugos deparatamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2001 m. strateginiame veiklos plane numatytų uždavinių įgyvendinimo priemonės ir vykdymas:

Dirbančiųjų išlaikymas (13198,4). Priemonė įvykdyta.

01.04.01.02.01 Kelti pareigūnų kvalifikaciją, kovinį – fizinį pasirengimą (363 ) . Priemonė įvykdyta.

01.04.01.02.02 Apmokyti naujai priimtus pareigūnus (303). Priemonė įvykdyta.

Įsigyti efektyvią,atitinkančią pasaulinius standartus ryšio, spec. paskirties įrangą, ginkluotę

(680,3). Priemonė įvykdyta.

Kompiuterinių darbo vietų įrengimas, programų įdiegimas (296) . Priemonė įvykdyta.

Atnaujinimas ir remontas turimos įrangos (244). Priemonė įvykdyta.

Administracinių pastatų eksploatacija ir rekonstrukcija (527). Priemonė įvykdyta.

Autotransporto remontas ir techninė priežiūra (631). Priemonė įvykdyta.

Vadovybės apsaugos deparatamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2001 m. strateginiame veiklos plane numatytų uždavinių vertinimo kriterijai:

01.04.01.01.1 LR Prezidento, LR Seimo Pirmininko, LR Mininstro Pirmininko apsauga ir Vidaus reikalų ministro įsakymu saugomų asmenų skaičius.

01.04.01.01.2 Saugomų oficialių užsienio svečių skaičius.

01.04.01.01.3 Saugomų objektų skaičius.

01.04.01.02.1 Valandų skaičius pareigūnų parengimui ir kvalifikacijos kėlimui.

01.04.01.03.1 Materialinės techninės bazės atnaujinimas % nuo balansinės vertės.

01.04.01.03.2 Pastatų remonto, išlaikymo kaštai Lt/m.

01.04.01.03.3 Transporto išlaikymo kaštai vienam automobiliui.

Uždavinių įgyvendinimas:

Rodiklis

Rodiklio

kodas

Įgyvendinimo planas

Įgyvendinimo būklė

2001 m

2001 m.

Uždavinių vertinimo kriterijai

01.04.01.01.1

01.04.01.01.2

01.04.01.01.3

01.04.01.02.1

01.04.01.03.1

01.04.01.03.2

01.04.01.03.3

7

90

11

4000

-

145

14100

7

90

11

4000

0,5%

145

10686

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Užtikrinti asmeninę Lietuvos Respublikos Prezidento. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, oficialių svečių apsaugą ir su šių uždavinių vykdymu susijusių pastatų apsaugą. Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos veikla priklauso nuo ekonominių, technologinių išorės veiksnių. Teigiamą indėlį veiklai duos aukšta valstybės tarnautojų kvalifikacija, yra būtina patobulinti vidinę struktūrą, sukurti naują, atitinkančią naujausius įstatymus teisinę bazę. Įgyvendinant strateginiame veiklos plane apibrėžtą programą – LR Vadovybės ir oficialių svečių apsaugos vykdymas - neigiamą įtaką turi nepakankamas finansavimas.

LIETUVOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO INSTITUTO

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija:

Pagrindinis Lietuvos viešojo administravimo instituto tikslas - sukurti efektyvią, valstybės tarnautojų ir visuomenės poreikius, Europos Sąjungos ir tarptautinius standartus atitinkančią valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo, kaip žmogiškųjų išteklių vystymo valstybės tarnyboje, sistemą.

Strateginiai tikslai:

valstybės tarnybos įstatymą įgyvendinančių teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų mokymą, rengimas ir tobulinimas;

personalo tarnybų valstybės valdymo ir savivaldos institucijose stiprinimas bei valstybės tarnautojų mokymosi poreikių tyrimo metodikos kūrimas;

valstybės tarnautojų mokymo sistemos valdymo ir mokymo proceso organizavimo sistemų sukūrimas;

valstybės tarnautojų mokymo programų rengimo, priežiūros bei akreditavimo mechanizmų sukūrimas;

valstybės tarnautojų įvadinio mokymo programų parengimas ir mokymo pagal šias programas organizavimas;

valstybės tarnautojų tęstinio kvalifikacijos kėlimo programų parengimas ir mokymo pagal šias programas organizavimas;

aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programų parengimas ir mokymo pagal šias programas organizavimas;

valstybės tarnautojų mokymosi santykio su jų profesine karjera valstybės tarnyboje nustatymas;

Lietuvos viešojo administravimo instituto ir kitų kvalifikacijos kėlimo įstaigų atsakomybės, įgyvendinant valstybės tarnautojų mokymus, nustatymas, jų tarpusavio bendradarbiavimo stiprinimas;

valstybės tarnautojų mokymo finansavimo tvarkos nustatymas;

palankios administracinės kultūros ir viešosios nuomonės valstybės tarnautojų mokymui formavimas.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO INSTITUTO STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ĮVADINIO MOKYMO PROGRAMŲ PARENGIMAS (208).

Programos tikslai:

Karjeros sistemą valstybės tarnyboje taikančių šalių patirties analizė

Lietuvos aukštųjų mokyklų galimybių rengti valstybės tarnautojų mokymo programas analizė

Valstybės valdymo institucijų mokymosi poreikių nustatymas

Kvalifikacinių reikalavimų valstybės tarnautojų pareigybėms nustatymas

Įvadinio mokymo programų pirminio projekto parengimas

Įvadinio mokymo programų papildyto projekto parengimas

Įvadinio valstybės tarnautojų mokymo dėstytojų atranka ir apmokymas
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždaviniai -

Valstybės valdymo institucijų apklausa siekiant išsiaiškinti mokymosi poreikius

Valstybės valdymo institucijų apklausos analizė darbo grupėse

Darbo grupių rezultatų aprobavimas

Karjeros sistemą valstybės tarnyboje taikančių šalių patirties apžvalga

Galimybių taikyti užsienio patirtį Lietuvoje, nustatant kvalifikacinius reikalavimus, analizė

Analizės rezultatų apibendrinimas, kvalifikacinių reikalavimų nustatymas

Lietuvos aukštosiose mokyklose dėstomų studijų programų adaptavimo plano parengimas

Pirminių pasiūlymų dėl įvadinio mokymo programų struktūros analizė

Pirminių pasiūlymų dėl įvadinio mokymo programų ekspertinis įvertinimas

Įvadinio mokymo programų pirminio projekto testavimas

Įvadinio mokymo programų pirminio projekto aprobavimas

Įvadinio mokymo programas lankančių valstybės tarnautojų anketavimas

Anketavimo metu gautų atsiliepimų ir pasiūlymų analizė

Pasiūlymų dėl įvadinio mokymo programų tobulinimo parengimas

Įvadinio mokymo programų patobulinto projekto parengimas

Įvadinio mokymo programų patobulinto projekto ekspertinis įvertinimas

Įvadinio mokymo programų patobulinto projekto testavimas

Įvadinio mokymo programų patobulinto projekto aprobavimas

Kandidatų į dėstytojų paieška ir atranka

Mokymo renginių dėstytojų kvalifikacijai kelti organizavimas

Dėstytojų konsultavimas

Visi uždaviniai susiję su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu strateginiu prioritetu - Rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acqius (2000 12 01 LRV posėdžio protokolas Nr. 54).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Parengta metodika, leidžianti valstybės valdymo institucijoms nustatyti darbuotojų įvadinio mokymosi poreikius

Parengta valstybės valdymo institucijų darbuotojų įvadinio mokymosi poreikių analizė

Nustatyti valstybės tarnautojų įvadinio mokymosi poreikiai

Parengta karjeros sistemą taikančių šalių valstybės tarnautojų pareigybėms nustatomų kvalifikacinių reikalavimų apžvalga

Parengtas valstybės tarnautojų pareigybėms taikytinų kvalifikacinių reikalavimų galimybių taikyti Lietuvoje projektas

Nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai valstybės tarnautojų pareigybėms

Parengtas Lietuvos aukštosiose mokyklose dėstomų studijų programų adaptavimo sudarant valstybės tarnautojų įvadinio mokymo programas planas

Parengtas valstybės tarnautojų įvadinio mokymo programos pirminis projektas

Atliktas valstybės tarnautojų įvadinio mokymo programos pirminio projekto ekspertinis įvertinimas

Atliktas valstybės tarnautojų įvadinio mokymo programos pirminio projekto testavimas

Aprobuotas valstybės tarnautojų įvadinio mokymo programos pirminis projektas

Atlikta įvadinio mokymo programas lankančių valstybės tarnautojų apklausa

Įvertinti įvadinio mokymo programas lankančių valstybės tarnautojų apklausos metu gauti atsiliepimai ir pasiūlymai

Parengti siūlymai dėl valstybės tarnautojų įvadinio mokymo programų tobulinimo

Parengtas valstybės tarnautojų įvadinio mokymo programos patobulintas projektas

Atliktas valstybės tarnautojų įvadinio mokymo programos patobulinto projekto ekspertinis įvertinimas

Atliktas valstybės tarnautojų įvadinio mokymo programos patobulinto projekto testavimas

Aprobuotas valstybės tarnautojų įvadinio mokymo programos patobulintas projektas

Suformuoti 20 kandidatų į dėstytojus sąrašai ir įvertinti dėstymo gebėjimai bei poreikiai profesiniam tobulinimui

Pagal dėstytojų profesinio tobulinimosi poreikius suorganizuoti 3 kvalifikacijos kėlimo renginiai

Nustatyta ir suplanuota 10 dėstytojų konsultavimo tvarka

Visi gauti rezultatai atitiko strateginiame veiklos plane numatytus vertinimo kriterijus.

2. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TĘSTINIO KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PROGRAMŲ PARENGIMAS (198,3).

Programos tikslai:

Karjeros sistemą valstybės tarnyboje taikančių šalių patirties analizė.

Lietuvos aukštųjų mokyklų galimybių rengti valstybės tarnautojų mokymo programas analizė.

Valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo poreikių nustatymas

Kvalifikacinių reikalavimų kitimo kintant valstybės tarnautojų kategorijoms nustatymas

Specifinių kvalifikacinių reikalavimų skirtingose valstybės valdymo institucijose identifikavimas

Tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programų pirminio projekto parengimas

Tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programų papildyto projekto parengimas

Tęstinio kvalifikacijos tobulinimo dėstytojų atranka ir apmokymas.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždaviniai -

Susipažinimas su Lietuvos aukštosiose mokyklose dėstomų studijų programų turiniu

Valstybės valdymo institucijų apklausa siekiant išsiaiškinti mokymosi poreikius

Valstybės valdymo institucijų apklausos analizė darbo grupėse

Darbo grupių rezultatų aprobavimas

Karjeros sistemą valstybės tarnyboje taikančių šalių patirties apžvalga

Galimybių taikyti užsienio patirtį Lietuvoje analizė

Kvalifikacinių reikalavimų ir pareigybių kategorijų santykių nustatymas

Lietuvos valstybės valdymo institucijų anketavimas

Lietuvos valstybės valdymo institucijų specifinių poreikių analizė

Lietuvos valstybės valdymo institucijų specifinių reikalavimų pareigybėms nustatymas

Specifinių kvalifikacinių reikalavimų formulavimas tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programose

Pagrindinių ir selektyvinių modulių nustatymas, atsižvelgiant į specifinius reikalavimus

Pirminių pasiūlymų dėl tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programų struktūros analizė

Pirminių pasiūlymų dėl tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programų ekspertinis įvertinimas

Tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programų pirminio projekto testavimas

Tęstinio kvalifikacijos tobulinimo mokymo programų pirminio projekto aprobavimas

Tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programas lankančių valstybės tarnautojų anketavimas

Anketavimo metu gautų atsiliepimų ir pasiūlymų analizė

Pasiūlymų dėl tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programų tobulinimo parengimas

Tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programų patobulinto projekto parengimas

Tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programų patobulinto projekto ekspertinis įvertinimas

Tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programų patobulinto projekto testavimas

Tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programų patobulinto projekto aprobavimas

Kandidatų į dėstytojų paieška ir atranka

Mokymo renginių dėstytojų kvalifikacijai kelti organizavimas

Dėstytojų konsultavimas

Visi uždaviniai susiję su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu strateginiu prioritetu - Rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acqius (2000 12 01 LRV posėdžio protokolas Nr. 54).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Parengta Lietuvos aukštosiose mokyklose dėstomų studijų programų, kurias galima taikyti sudarant valstybės tarnautojų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programas, apžvalga

Parengta metodika, leidžianti valstybės valdymo institucijoms nustatyti darbuotojų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo poreikius

Parengta valstybės valdymo institucijų darbuotojų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo poreikių analizė

Nustatyti bendrieji valstybės tarnautojų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo poreikiai

Nustatytas kvalifikacinių reikalavimų valstybės tarnautojų pareigybėms kitimas kintant pareigybinei kategorijai

Parengta metodika, leidžianti valstybės valdymo institucijoms nustatyti darbuotojų specifinio tęstinio kvalifikacijos tobulinimo poreikius

Parengta valstybės valdymo institucijų darbuotojų specifinių tęstinio kvalifikacijos tobulinimo poreikių analizė

Nustatyti specifiniai valstybės tarnautojų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo poreikiai

Nustatytos specifinių valstybės tarnautojų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo poreikių realizavimo galimybės sudaromose tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programose

Nustatyti valstybės tarnautojų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo baziniai ir selektyviniai moduliai ir jų tarpusavio ryšys, atsižvelgiant į bendruosius ir specifinius valstybės tarnautojų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo poreikius

Parengtas valstybės tarnautojų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programos pirminis projektas

Atliktas valstybės tarnautojų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programos pirminio projekto ekspertinis įvertinimas

Atliktas valstybės tarnautojų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programos pirminio projekto testavimas

Aprobuotas valstybės tarnautojų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programos pirminis projektas

Atlikta tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programas lankančių valstybės tarnautojų apklausa

Įvertinti tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programas lankančių valstybės tarnautojų apklausos metu gauti atsiliepimai ir pasiūlymai

Parengti siūlymai dėl valstybės tarnautojų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programų tobulinimo

Parengtas valstybės tarnautojų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programos patobulintas projektas

Atliktas valstybės tarnautojų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programos patobulinto projekto ekspertinis įvertinimas

Atliktas valstybės tarnautojų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programos patobulinto projekto testavimas

Aprobuotas valstybės tarnautojų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programos patobulintas projektas

Suformuoti 40 kandidatų į dėstytojus sąrašai ir įvertinti dėstymo gebėjimai bei poreikiai profesiniam tobulinimui

Pagal dėstytojų profesinio tobulinimosi poreikius suorganizuoti 4 kvalifikacijos kėlimo renginiai

Nustatyta ir suplanuota 10 dėstytojų konsultavimo tvarka

Visi gauti rezultatai, išskyrus 2, atitiko strateginiame veiklos plane numatytus vertinimo kriterijus. Nepasiekti rezultatai:

Parengta (bet nesuderinta) karjeros sistemą taikančių šalių valstybės tarnautojų pareigybėms nustatomų kvalifikacinių reikalavimų kitimo pereinant į aukštesnes pareigybines kategorijas apžvalga.

Parengtas (bet nesuderintas) valstybės tarnautojų pareigybėms taikytinų kvalifikacinių reikalavimų kitimo projektas, kintant valstybės tarnautojo užimamai pareigybinei kategorijai.

Šių rezultatų nepasiekimo priežastis - parengti projektai, tačiau laukiama Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimų įstatymo, kad projektai būtų atitinkamai suderinti.
3. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMO PROGRAMŲ PASIRENGIMO INTEGRACIJAI Į ES PARENGIMAS (285).

Programos tikslai:

Karjeros sistemos valstybės tarnyboje šalių patirties analizė

Lietuvos aukštųjų mokyklų galimybių rengti valstybės tarnautojų mokymo programas analizė

Lietuvos valstybės valdymo institucijų mokymo poreikių identifikavimas

Pasirengimo integracijai į ES mokymo programų pirminio projekto parengimas

Pasirengimo integracijai į ES mokymo programų papildyto projekto parengimas

Pasirengimo integracijai į ES mokymo programų dėstytojų atranka ir apmokymas
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždaviniai -

Pasirengimo integracijai į Europos Sąjungą programų turinio analizė

Atsiskaitymo už pasirengimo integracijai į Europos Sąjungą programas formų analizė

Integracijos į Europos Sąjungą mokymo formų analizė

Susipažinimas su Lietuvos aukštosiose mokyklose dėstomų studijų programų turiniu

Susipažinimas su atsiskaitymo už studijų programas formomis

Valstybės valdymo institucijų apklausa dėl integracijos į Europos Sąjungą mokymo poreikių

Valstybės valdymo institucijų bendrųjų ir specifinių mokymo poreikių išskyrimas

Valstybės valdymo institucijų apklausos analizė darbo grupėse

Darbo grupių rezultatų aprobavimas

Lietuvos aukštosiose mokyklose dėstomų studijų programų adaptavimo procedūrų nustatymas, mokymo turinio formavimas atliktos mokymo poreikių analizės pagrindu

Pirminių pasiūlymų dėl integracijos į Europos Sąjungą mokymo programų struktūros analizė

Pirminių pasiūlymų dėl integracijos į Europos Sąjungą mokymo programų ekspertinis įvertinimas

Pasirengimo integracijai į Europos Sąjungą mokymo programų pirminio projekto testavimas

Pasirengimo integracijai į Europos Sąjungą mokymo programų pirminio projekto aprobavimas

Mokymo programose dalyvaujančių valstybės tarnautojų anketavimas

Pasiūlymų dėl mokymo programų tobulinimo parengimas

Mokymo programų patobulinto projekto parengimas

Mokymo programų patobulinto projekto ekspertinis įvertinimas

Mokymo programų patobulinto projekto testavimas

Pasirengimo integracijai į Europos Sąjungą mokymo programų patobulinto projekto aprobavimas

Kandidatų į dėstytojų paieška ir atranka

Mokymo renginių dėstytojų kvalifikacijai kelti organizavimas

Dėstytojų konsultavimas

Visi uždaviniai susiję su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu strateginiu prioritetu - Rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acqius (2000 12 01 LRV posėdžio protokolas Nr. 54) ir Nacionaline acqius priėmimo programos įgyvendinimo priemonėmis (Acquis priemonės kodas 4.2.-P-A6).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Susipažinta su šalių - ES narių patirtimi nustatant integracijos į ES mokymo turinį

Susipažinta su šalių - ES narių patirtimi pasirenkant integracijos į ES mokymo formas

Parengta karjeros sistemą taikančių šalių valstybės tarnautojų atsiskaitymo už Europos integracijos mokymo programas formų analizė

Parengta Lietuvos aukštosiose mokyklose dėstomų studijų programų, kurias galima taikyti sudarant valstybės tarnautojų pasirengimo integracijai į Europos Sąjungą mokymo programas, apžvalga

Parengta Lietuvos aukštosiose mokyklose taikomų atsiskaitymo už išklausytas studijas formų apžvalga, nustatytos valstybės tarnautojų atsiskaitymo už įgytas žinias procedūros

Įvykdyta prioritetinių ES mokymo tikslinių grupių apklausa dėl mokymo poreikių, nustatyti mokymo prioritetai

Atskirtos bendrosios (privalomos, horizontalios) ES programos ir pasirenkamos (vertikalios)

Mokymo turinys aptartas tikslinėse mokymo grupėse ir apibendrinti tikslinės grupės mokymosi poreikiai

Mokymo turinio aptarimo rezultatai darbo grupėse aptarti su platesne auditorija ir ES ekspertais

1) Parengtas preliminarus ES mokymo programų sąrašas ir rekomendacijos programų turiniu; 2) Atlikta dėstomų Lietuvos aukštosiose mokyklose ES mokymo programų analizė; 3)Apsvarstytos aukštųjų mokyklų programų adaptavimo valstybės tarnautojų mokymui galimybės;

4) Atlikta kitų esamų ES ekspertizės šaltinių paieška ar aptartos jų panaudojimo mokymo programų rengimui galimybės ir sąlygos; 5) Surinkti pirminiai mokymo programų projektai ir apsvarstytas jų turinys atsižvelgiant į LIVADIS reikalavimus mokymo programoms ir atliktą ES mokymo poreikių analizę

Parengtas valstybės tarnautojų pasirengimo integracijai į Europos Sąjungą mokymo programos pirminis projektas

Pirminiai mokymo programų variantai įvertinti ES ekspertų ir pateikti komentarai mokymo turinio tobulinimui

Pirminiai patobulinti variantai išbandyti pilotiniuose renginiuose - valstybės tarnautojų - tikslinių mokymo grupių atstovų auditorijoje

Aprobuotas valstybės tarnautojų pasirengimo integracijai į Europos Sąjungą mokymo programos pirminis projektas

Atlikta pasirengimo integracijai į Europos Sąjungą mokymo programas lankančių valstybės tarnautojų apklausa

Parengti siūlymai dėl valstybės tarnautojų pasirengimo integracijai į Europos Sąjungą mokymo programų tobulinimo

Parengtas valstybės tarnautojų pasirengimo integracijai į Europos Sąjungą mokymo programos patobulintas projektas

Atliktas valstybės tarnautojų pasirengimo integracijai į Europos Sąjungą mokymo programos patobulinto projekto ekspertinis įvertinimas

Atliktas valstybės tarnautojų pasirengimo integracijai į Europos Sąjungą mokymo programos patobulinto projekto testavimas

Aprobuotas valstybės tarnautojų pasirengimo integracijai į Europos Sąjungą mokymo programos patobulintas projektas

Suformuoti 20 kandidatų į dėstytojus sąrašai ir įvertinti dėstymo gebėjimai bei poreikiai profesiniam tobulinimui

Pagal dėstytojų profesinio tobulinimosi poreikius suorganizuoti 3 kvalifikacijos kėlimo renginiai

Nustatyta ir suplanuota 10 dėstytojų konsultavimo tvarka

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

10.1. Susipažinimas su Lietuvos aukštosiose mokyklose dėstomų studijų programų turiniu

10.2. Lietuvos aukštosiose mokyklose dėstomų programų galimybės adaptuoti nustatymas
10.3. Kitų ES ekspertizės šaltinių nustatymas (valstybės valdymo institucijos, konsultacinės firmos, ES ekspertai), jų panaudojimo galimybių tyrimas

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Visi gauti rezultatai atitiko strateginiame veiklos plane numatytus vertinimo kriterijus.

4. VADOVAUJANČIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMO PROGRAMŲ PARENGIMAS (73,9).

Programos tikslai:

Karjeros sistemą valstybės tarnyboje taikančių šalių patirties analizė.

Lietuvos aukštųjų mokyklų galimybių rengti valstybės tarnautojų mokymo programas analizė.

Vadovaujančių valstybės tarnautojų mokymo poreikių nustatymas.

Kvalifikacinių reikalavimų vadovaujančių valstybės tarnautojų pareigybėms nustatymas.

Vadovaujančių valstybės tarnautojų mokymo programų pirminio projekto parengimas.

Vadovaujančių valstybės tarnautojų mokymo programų papildyto projekto parengimas.

Dėstytojų parengimas vadovaujančių valstybės tarnautojų mokymui
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždaviniai -

Vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programų turinio analizė

Atsiskaitymo už vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programas formų analizė

Susipažinimas su Lietuvos aukštosiose mokyklose dėstomų studijų programų turiniu

Susipažinimas su atsiskaitymo už studijų programas formomis

Valstybės valdymo institucijų apklausa siekiant išsiaiškinti mokymo poreikius

Valstybės valdymo institucijų apklausos analizė darbo grupėse

Darbo grupių rezultatų aprobavimas

Karjeros sistemą valstybės tarnyboje taikančių šalių patirties apžvalga

Galimybių taikyti užsienio patirtį Lietuvoje, nustatant kvalifikacinius reikalavimus, analizė

Analizės rezultatų apibendrinimas, kvalifikacinių reikalavimų nustatymas

Pirminių pasiūlymų dėl vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programų struktūros analizė

Pirminių pasiūlymų dėl vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programų ekspertinis įvertinimas

Vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programų pirminio projekto testavimas

Vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų anketavimas dėl mokymo programų turinio kokybės

Anketavimo metu gautų atsiliepimų ir pasiūlymų analizė

Pasiūlymų dėl vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programų tobulinimo parengimas

Vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programų patobulinto projekto parengimas

Vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programų patobulinto projekto įvertinimas

Vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programų patobulinto projekto testavimas

Vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programų patobulinto projekto aprobavimas

Kandidatų į dėstytojų paieška ir atranka

Mokymo renginių dėstytojų kvalifikacijai kelti organizavimas

Dėstytojų konsultavimas

Visi uždaviniai susiję su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu strateginiu prioritetu - Rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acqius (2000 12 01 LRV posėdžio protokolas Nr. 54).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Parengta karjeros sistemą taikančių šalių vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programų turinio analizė

Parengta karjeros sistemą taikančių šalių vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų atsiskaitymo už įgytas žinias formų analizė

Parengta Lietuvos aukštosiose mokyklose dėstomų studijų programų, kurias galima taikyti sudarant vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programas, apžvalga

Parengta Lietuvos aukštosiose mokyklose taikomų atsiskaitymo už įgytas žinias formų apžvalga, nustatytos vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų atsiskaitymo už įgytas žinias procedūros

Parengta metodika, leidžianti valstybės valdymo institucijoms nustatyti vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymosi poreikius

Parengta valstybės valdymo institucijų vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymosi poreikių analizė

Nustatyti bendrieji vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymosi poreikiai

Parengta karjeros sistemą taikančių šalių vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų pareigybėms nustatomų kvalifikacinių reikalavimų apžvalga

Parengtas vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų pareigybėms taikytinų kvalifikacinių reikalavimų projektas

Parengtas vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programos pirminis projektas

Suformuoti 20 kandidatų į dėstytojus sąrašai ir įvertinti dėstymo gebėjimai bei poreikiai profesiniam tobulinimui

Pagal dėstytojų profesinio tobulinimosi poreikius suorganizuoti 3 kvalifikacijos kėlimo renginiai

Nustatyta ir suplanuota 10 dėstytojų konsultavimo tvarka

Visi gauti rezultatai, išskyrus 11, atitiko strateginiame veiklos plane numatytus vertinimo kriterijus. Nepasiekti rezultatai:

Nenustatyti kvalifikaciniai reikalavimai vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų pareigybėms

Neatliktas vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programos pirminio projekto ekspertinis įvertinimas

Neatliktas vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programos pirminio projekto testavimas

Neatlikta vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programose dalyvaujančių asmenų apklausa

Neįvertinti vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programas lankančių asmenų apklausos metu gauti atsiliepimai ir pasiūlymai

Neparengti siūlymai dėl vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programų tobulinimo

Neaprobuotas vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programos pirminis projektas

Neparengtas vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų programos patobulintas projektas

Neatliktas vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų programos patobulinto projekto ekspertinis įvertinimas

Neatliktas vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programos patobulinto projekto testavimas

Neaprobuotas vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programos patobulintas projektas

Šių rezultatų nepasiekimo priežastis – rezultatai yra siekiami kartu su PHARE Dvynių projekto vykdymu, todėl jų pasiekimo terminai turėjo būti suderinti su Dvynių projekto terminais. Visi rezultatai bus pasiekti 2002 metais.

5. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS, KOORDINAVIMAS IR PRIEŽIŪRA (190).

Programos tikslai:

Mokymo programų priežiūra

Besimokančiųjų žinių įvertinimo sistemos sukūrimas

Programų katalogų besimokantiesiems rengimas ir leidyba

Dėstymo organizavimas

Dėstymo metodikos priežiūra

Mokymo medžiagos rengimo ir tvarkymo priežiūra

Valstybės tarnautojų mokymo programų registro kūrimas

Užsienio paramos, skirtos Lietuvos viešojo administravimo institutui, koordinavimas

Lietuvos viešojo administravimo instituto veiklos planavimas, priežiūra, vertinimas, tobulinimas

Lietuvos viešojo administravimo instituto infrastruktūros plėtra
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždaviniai -

Mokymo programų priežiūros reglamento nustatymas

Mokymo programų keitimo/ papildymo naujais moduliais tvarkos nustatymas ir taikymas

Mokymo programų kokybės užtikrinimo mechanizmų sukūrimas ir taikymas

Žinių įvertinimo sistemų modelių parinkimas skirtingų kategorijų valstybės tarnautojų grupėms

Žinių įvertinimo sistemų modelių testavimas

Žinių įvertinimo sistemos aprobavimas

Žinių įvertinimo sistemos keitimo procedūros nustatymas

Sutarčių su valstybės valdymo institucijomis dėl jų darbuotojų mokymo parengimas

Sutarčių su dėstymą vykdančiais juridiniais/ fiziniais asmenimis parengimas

Informacijos apie valstybės tarnautojų mokymą vykdančių asmenų kvalifikaciją tvarkymas

Dėstymo proceso priežiūra

Dėstomų programų kokybės užtikrinimas

Anketavimas dėl dėstymo proceso kokybės, anketavimo rezultatų analizė

Dėstymo proceso keitimo procedūrų nustatymas

Dėstymo metodikos standartų sukūrimas ir priežiūra

Dėstymo metodikos žinių bazės sukūrimas, tvarkymas ir priežiūra

Mokymo medžiagos rengimo ir tvarkymo procedūrų nustatymas

Mokymo medžiagos rengimo ir tvarkymo proceso priežiūra

Valstybės tarnautojų mokymo programų registro turinio nustatymas

Valstybės tarnautojų mokymo programų registro tvarkymo procedūrų nustatymas

Valstybės tarnautojų mokymo programų registro naudojimo tvarkos nustatymas

Mokymo programų įvedimas į registrą

Dėstymo metodikos įvedimas į registrą

Instituto darbuotojų dalyvavimas bendrose darbo grupėse su užsienio ekspertais

Instituto veiklos planavimas

Instituto veiklos analizė ir įvertinimas

Instituto veiklos tobulinimas

Administracinių kabinetų įrengimas

Mokymo laboratorijų įrengimas

Visi uždaviniai susiję su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu strateginiu prioritetu - Rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acqius (2000 12 01 LRV posėdžio protokolas Nr. 54).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Parengtas ir patvirtintas valstybės tarnautojų mokymo programų priežiūros reglamentas

Nustatyta valstybės tarnautojų mokymo programų keitimo/ papildymo naujais moduliais tvarka

Parengta valstybės tarnautojų mokymo programų kokybės užtikrinimo tvarka

Parengta karjeros sistemą taikančių šalių valstybės tarnautojų žinių įvertinimo sistemų galimybių taikyti Lietuvoje analizė, atsižvelgiant į skirtingas valstybės tarnautojų kategorijas

Parengtos valstybės tarnautojų žinių įvertinimo sistemos, atliktas ekspertinis įvertinimas ir testavimas

Aprobuotos valstybės tarnautojų žinių įvertinimo sistemos

Parengtos sutartys su valstybės valdymo institucijomis dėl jų darbuotojų mokymo

Parengtos sutartys su dėstymą vykdančiais juridiniais/ fiziniais asmenimis

Sukurta ir tvarkoma duomenų bazė apie valstybės tarnautojų mokymą vykdančių asmenų kvalifikaciją

Nustatyti mechanizmai dėstymo proceso kokybei užtikrinti, dėstymo proceso priežiūra

Nustatyti mechanizmai dėstomų programų kokybei užtikrinti

Atlikta mokymo programas lankančių valstybės tarnautojų apklausa dėl dėstymo proceso kokybės

Nustatyta dėstymo proceso keitimo procedūrų tvarka

Nustatyti dėstymo metodikos standartai, sukurti mechanizmai standartų priežiūrai

Nustatytos mokymo medžiagos rengimo ir tvarkymo procedūros

Atliekama nuolatinė mokymo medžiagos rengimo ir tvarkymo proceso priežiūra

Nustatytas valstybės tarnautojų mokymo programų registro turinys. Registras realizuotas kompiuterinėje formoje

Nustatytos valstybės tarnautojų mokymo programų registro tvarkymo procedūros

Nustatyta valstybės tarnautojų mokymo programų registro naudojimo tvarka

Sudarytos sąlygos naudoti instituto žmonių resursus donorų ekspertų darbui organizuoti

Parengiami kasmetiniai instituto veiklos prioritetai, nustatyta tvarka derinami su instituto valdyba

Parengiamos instituto veiklos ataskaitos, atliekamas instituto veiklos ekspertinis įvertinimas

Instituto veiklos įvertinimo pagrindu, numatomos kryptys instituto veiklai tobulinti

Įrengiami administraciniai kabinetai (baldai, įstaigos ir kompiuterinė įranga)

Įrengiamos mokymo klasės (baldai, mokymo ir kompiuterinė įranga)

Visi gauti rezultatai, išskyrus 4, atitiko strateginiame veiklos plane numatytus vertinimo kriterijus. Nepasiekti rezultatai:

Neparengtas valstybės tarnautojų pareigybėms taikytinų kvalifikacinių reikalavimų.

Nesukurta dėstymo metodikos bazė, nenustatytos jos tvarkymo ir priežiūros procedūros.

Valstybės tarnautojų mokymo programų turinys neįvestas į registrą

Valstybės tarnautojų mokymo programų dėstymo metodika neįvesta į registrą

Šių rezultatų nepasiekimo priežastis – rezultatai yra siekiami kartu su PHARE Dvynių projektu. Todėl jų pasiekimo terminai turėjo būti suderinti su Dvynių projekto terminais, t.y. visų rezultatų pasiekimas numatytas 2002 metais.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Aplinkos analizė:

1. Vidaus veiksniai
1.1. Trūkumai

1.1.1. Nepakankamas dalies Instituto darbuotojų IT raštingumas.

1.1.2. Jauna Instituto struktūra, neturinti tradicijų, todėl dar nėra išryškėjęs tinkamiausias struktūros modelis.

1.1.3. Dėl juridinio Instituto statuso ir didelio kiekio dalininkų komplikuojasi Instituto valdymas, prioritetų nustatymas, ryšys su valstybės tarnybos reikalus tvarkančia institucija.

1.2. Pranašumai

1.2.1. Instituto darbuotojai turi reikiamą kvalifikaciją ir patirtį numatytiems uždaviniams įgyvendinti, taip pat patirtį dirbant su tarptautinėmis programomis ir projektais.

1.2.2. Institutas intensyviai dalyvauja tarptautinėse programose ir projektuose, valstybės biudžeto lešas naudodamas kaip nacionalinį ko-finansavimą. Šiuo metu institutas vykdo tokius projektus:
a) PHARE projektas “Nacionalinės mokymo institucijos įsteigimas”.

b) PHARE “Dvynių” projektas.

c) Kanados-Baltijos projektas “Ekonomikos vadybos mokymo programa Ukrainai.

d) Danijos Vyriausybės projektas “Sprendimų priėmimo procedūros”
e) Danijos Vyriausybės projektas “Europos Sąjungos informacinių regioninių centrų darbuotojų mokymas”.

f) Danijos Vyriausybės projektas “Regionų plėtra”.
Daugelis ankstesnių projektų ir visi dabartiniai projektai yra susiję su naujų mokymo programų rengimu, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimu, mokymo priemonių įsigijimu, mokymo renginių specifinėmis temomis išlaidų padengimu.

1.2.3. Institutas teikia mokymą šiose srityse: įvadinis mokymas; tęstinis mokymas; aukščiausio lygio valstybės tarnautojų mokymas. Mokymas Europos Sąjungos temomis kaip specifinė mokymo sritis yra įtraukiama visoms tikslinėms grupėms. Strateginio valdymo, mokymų, susijusių su pasirengimo narystei Europos Sąjungoje, vadybinių įgūdžių tobulinimo bei įvadinio mokymo programos atitinka Vyriausybės programos prioritetus.

1.2.4. Mokymo renginiams Institutas kviečia šiuolaikinius mokymo metodus įvaldžiusius dėstytojus. Dauguma šių dėstytojų yra parengti, talkinant užsienio ekspertams. Dėstytojai pastoviai tobulina dėstymo įgūdžius specialiuose seminaruose Institute ir užsienyje. Mokymo renginiuose paskaitas aktualiomis viešajam administravimui temomis taip pat skaito valstybės tarnautojai, politikai, specialistai-praktikai, įstatymų rengėjai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, svečiai iš užsienio.

2. Išorės veiksniai
2.1. Grėsmės

2.1.1. Institutui deleguojami valstybės uždaviniai yra nurodyti LR Valstybės tarnybos įstatyme. Tačiau šiuo metu Vyriausybė ketina keisti tam tikras įstatymo nuostatas ar net visą jo koncepciją. Tai gali apimti ir tas įstatymo dalis, kurios susijusios su valstybės tarnautojų mokymu ir Instituto vaidmeniu.

2.1.2. Instituto pagrindinė tikslinė grupė yra karjeros valstybės tarnautojai. Kai kurios ministerijos turi savo mokymo centrus, tačiau ne visos. Iš dalies darbo pasidalijimas tarp skirtingų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų yra aiškus, tačiau jos taip pat neretai konkuruoja tarpusavyje dėl tų pačių valstybės tarnautojų ir tų pačių dėstytojų

2.1.3. Valstybės valdymo institucijos pagal LR Biudžeto įstatymą turėtų skirti apie 1% asignavimų, palyginus su asignavimais valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui, tačiau dažnai mokymui neskiriama ir tokios sumos.
2.1.4. Nėra aiškios valstybės politikos valstybės tarnautojų mokymo atžvilgiu. Dėl to nėra aiškūs kad ir minimalių mokymui skiriamų lėšų panaudojimo prioritetai, ir tai neleidžia užtikrinti tų lėšų panaudojimo efektyvumo - mokoma nebūtinai svarbiausių dalykų, į mokymus siunčiamos nebūtinai svarbiausios valstybės tarnautojų grupės, valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigos investuoja į nebūtinai aktualiausių mokymo programų rengimą.

2.1.5. Nepakankamas valstybės ir savivaldos institucijų ir įstaigų personalo tarnybų potencialas (dydžio, kvalifikacijos ir statuso prasme), įgyvendinant mokymo uždavinius (nustatant mokymo poreikius, planuojant mokymą ir jį vertinant, užtikrinant mokymo naudos perkėlimą į praktiką ir pan.). Institucijų mokymo planai nėra sistemiškai rengiami.

2.1.6. Institutas yra pakankamai maža organizacija (21 darbuotojas), palyginus su panašaus pobūdžio institucijomis kaimyninėse šalyse. Darbuotojų stoka riboja Instituto galimybes prisiimti vykdyti dar daugiau naudingų tarptautinių projektų.

2.2. Plėtros galimybės

2.2.1. Yra numatytas teisinis valstybės tarnautojų mokymo pagrindas - mokymo rūšys, privalomumas, finansavimas ir mokymo proceso valdymas nustatyti LR Valstybės tarnybos įstatyme.

2.2.2. Per pastaruosius metus valstybės tarnautojų mokymo poreikiai ženkliai augo. Tai susiję su keliais veiksniais. Pirmiausiai, mokymo poreikių augimą sąlygoja valstybėje vykstantis pasirengimo stojimui į Europos Sąjungą procesas, taip pat kitos viešojo administravimo reformos: strateginio planavimo ir programinio biudžeto sudarymo sistemos įdiegimas; apskričių reforma; nacionalinė kovos su korupcija strategija; e-Vyriausybės koncepcija; Saulėlydžio ir Saulėtekio komisijų veikla; vidaus audito sistemos įdiegimas; naujos apskaitos sistemos įdiegimas. Antra, pakankamai dažnai vykstanti Vyriausybių kaita, susijusi su ženkliu naujų žmonių atėjimu į valstybės tarnybą, o tai iššaukia jų apmokymo poreikį. Trečia, Vyriausybių skelbiama nuostata mažinti biurokratinį aparatą verčia likusius valstybės tarnyboje asmenis įgyti įvairesnius gebėjimus.

2.2.3. Instituto ir kitų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų tarpusavio konkuravimas dėl tų pačių valstybės tarnautojų turi ir teigiamą pusę, nes tai verčia Institutą nuolat tobulinti savo veiklą, gerinti paslaugų kokybę, operatyviau atsiliepti į kintančius mokymo poreikius.

2.2.4. Nuo 2000 m. lapkričio mėn. Institute prasidėjo 2 metų trukmės PHARE “Dvynių” projektas, kuris yra nukreiptas į Instituto dalykinio ir techninio potencialo sustiprinimą, pritaikant kolegų iš Danijos viešojo administravimo mokyklos ir Suomijos viešojo valdymo instituto patirtį. Projektas iš dalies kompensuoja sumažėjusią biudžeto dotaciją mokymo programų rengimo srityje, nes jame numatyta parama rengiant 55 naujas mokymo programas. Projektas taip pat prisideda švelninant išorinę grėsmę, susijusią su nesistemingu mokymo planų rengimu valstybės institucijose, numatydamas specialias priemones šioje srityje.
Strateginė išvada

Didesnė dalis pranašumų dalinai kompensuoja išorines grėsmes. Prie išorinių grėsmių švelninimo ir vidinių trūkumų šalinimo, Instituto teikiamų paslaugų apimties ir kokybės didinimo iki 2002 m. pabaigos ženkliai prisidės plėtros galimybė, susijusi su PHARE “Dynių” projektu.

Atsižvelgiant į visus veiksnius, ir toliau išlieka svarbus Instituto strateginis tikslas bei valstybės parama jo įgyvendinimui - valstybės tarnautojų mokymo programų rengimas, valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas, pasirengimo narystei Europos Sąjungoje mokymų vykdymas.

Prioritetai įvadinio mokymo programų rengimo srityje: atnaujinti bendrąsias įvadinio mokymo programas ir rūpintis specialiųjų įvadinio mokymo programų parengimu tais atvejais, kai tokios užduoties negalės atlikti specializuoti mokymo centrai. Bendrųjų įvadinio mokymo programų atnaujinimo motyvai: mokymo dalyvių pastabos ir pageidavimai; numatoma nauja teisinė bazė, nustatanti reikalavimus įvadiniam mokymui.

Prioritetai tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programų rengimo srityje: tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas ir toliau išliks prioritetas, nes valstybės tarnautojų pareigybių, kurioms jos turi būti pritaikytos, yra žymiai daugiau negu iki šiol yra parengta programų.

Prioritetai pasirengimo narystei Europos Sąjungoje mokymo programų rengimo srityje: šių programų rengimas ir toliau išliks prioritetas, nes artėjant stojimo į Europos Sąjungą momentui, didės naujų funkcijų skaičius ir jas vykdančių tarnautojų skaičius.

Prioritetai aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programų rengimo srityje: ši programa yra tiesiogiai susijusi su LR Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis dėl aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų mokymo. Didesnė dalis programos uždavinių jau įgyvendinta. Visi programos uždaviniai bus baigti vykdyti 2002 -2003 m.:

Nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų pareigybėms

Atliktas vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programos pirminio projekto ekspertinis įvertinimas

Atliktas vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programos pirminio projekto testavimas

Atlikta vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programose dalyvaujančių asmenų apklausa

Įvertinti vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programas lankančių asmenų apklausos metu gauti atsiliepimai ir pasiūlymai

Parengti siūlymai dėl vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programų tobulinimo

Aprobuotas vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programos pirminis projektas

Parengtas vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų programos patobulintas projektas

Atliktas vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų programos patobulinto projekto ekspertinis įvertinimas

Atliktas vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programos patobulinto projekto testavimas

Aprobuotas vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų mokymo programos patobulintas projektas

Prioritetai mokymo proceso organizavimo, koordinavimo ir priežiūros srityje: mokymo renginių įgyvendinimas neįmanomas be atitinkamų šio proceso organizavimo priemonių, todėl jos ir toliau išliks prioritetinės.

Viešosios įstaigos Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro “Dainava” METINĖS VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija:
Ugdyti valstybės tarnautojų profesionalumą.

Strateginiai tikslai:

Pagrindinis tikslas:

Tobulinti valstybės tarnautojų gebėjimus veiksmingai vadovauti ir administruoti viešąsias programas ir projektus.

Kiti tikslai:

Padėti įgyvendinti valstybės politiką tarnautojų profesinio ir kvalifikacijos tobulinimo srityje, gaunant iš valstybės ir savivaldos institucijų informaciją, reikalingą tarnautojų mokymui ir kvalifikacijos tobulinimui organizuoti.

Tirti valstybės tarnautojų tobulinimosi reikmes ir mokymo efektyvumą, kaupti ir apibendrinti šios srities informaciją.

Teikti siūlymus Vidaus reikalų ministerijai dėl tarnautojų įvadinio ir tęstinio kvalifikacijos tobulinimo sistemos ir ją reglamentuojančių dokumentų rengimo.

Rengti valstybės tarnautojų įvadinio ir tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programas bei organizuoti kursus, seminarus, konferencijas, taip pat pasitarimus ir kitus renginius tarnautojų ir kitų asmenų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo klausimais.

Bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio įstaigomis, organizuojančiomis valstybės tarnautojų profesinį mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą.

Vystyti įvairiapusišką veiklą, siekiant optimaliau panaudoti turimą materialinę techninę bazę bei darbuotojus.

Plėtoti konkurencingumą vidaus rinkoje.

Gerinti teikiamų paslaugų kokybę.

Kelti darbuotojų kvalifikaciją.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ MINISTERIJOS, VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS, APSKRITIES VIRŠININKO STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:
Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*
Valstybės tarnautojų kvalifikacinis mokymas, 190 tūkst. Lt.

Programos tikslai:
Tobulinti valstybės tarnautojų apskrityse ir savivaldybėse gebėjimus priimti veiksmingus sprendimus, administruoti viešąsias programas ir projektus.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys

Per metus parengti 30 įvadinio ir tęstinio kvalifikacinio mokymo programų viešojo administravimo, viešųjų paslaugų valstybės tarnautojams.

Per metus suorganizuoti 80 mokymo renginių(mokymo kursų, seminarų, konferencijų) valstybės tarnautojams.

Per metus mokymo dalyvių skaičių padidinti iki 4000.

Per metus paruošti 12 naujų dėstytojų.

Rengti ir leisti mokomąją medžiagą renginių dalyviams bei dėstytojams.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas
Per 2001 m. buvo parengta 30 naujų tęstinio kvalifikacinio mokymo programų viešojo administravimo, viešųjų paslaugų valstybės tarnautojams, vadybinių ir viešojo administravimo gebėjimų vystymui. Buvo suorganizuota 120 mokymo renginių (mokymo kursų, seminarų, konferencijų). Mokymo dalyvių skaičius buvo 4837. Per 2001 metus buvo paruošta 12 naujų dėstytojų.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

_____________

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

_____________

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais
Lyginant 2001 m. veiklos rezultatus su strateginiame veiklos plane numatytais matome, kad buvo suorganizuota 50% daugiau mokymo renginių, kuriuose dalyvavo 837 valstybės tarnautojais daugiau negu buvo planuota.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

_____________

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys

_____________

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Parengti mokymo poreikių tyrimo bei mokymo renginių vertinimo metodikas, vykdyti apklausas, atlikti jų analizę bei nuolat tobulinti metodikas.

Per metus parengti 32 įvadinio ir tęstinio kvalifikacinio mokymo programas viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų valstybės tarnautojams.

Rengti ir leisti mokomąją medžiagą mokymo renginių dalyviams bei dėstytojams.

Per metus suorganizuoti 80 mokymo renginių (mokymo kursų,seminarų, konferencijų) valstybės tarnautojams.

Per metus mokymo dalyvių skaičių padidinti iki 4200.

Organizuoti aptarimus apie pokyčius rinkoje su nuolatiniais ir galimais klientais.

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI

Misija

Formuoti ir įgyvendinti racionalią žemės ūkio, maisto ir žuvininkystės politiką, kuri rinkos ekonomikos sąlygomis skatina konkurencingos produkcijos gamybą, harmoningą įsiliejimą į Europos Sąjungą, gyventojų užimtumą ir užtikrinti pakankamas šių šakų darbuotojų pajamas.
Strateginiai tikslai

1. Laipsniškai pereiti prie ES bendrosios žemės ūkio politikos principų ir priemonių bei jas įgyvendinti;

2. Kurti konkurencingą vidaus ir užsienio rinkose žemės ir maisto ūkį, skatinti įvairinti ekonominę veiklą kaime ir formuoti racionalią struktūrinę politiką;

3. Skatinti aplinkos apsaugą, ekologinį, biologinę įvairovę ir kraštovaizdį puoselėjantį ūkininkavimą;

4. Palaikyti žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamas, teikiant valstybės paramą žemės ūkiui ir saugant vidaus rinką nuo nekokybiškų įvežamų produktų;

5. Plėtoti veiksmingą žemės ūkio mokslo, mokymo ir konsultavimo sistemą, glaudžiai susijusią su gamyba.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Uždaviniams įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Per 2001 metus Žemės ūkio ministerija parengė 7 įstatymų projektus, kuriuos priėmė Seimas. Taip pat buvo parengti 87 Vyriausybės nutarimai, 481 ministro įsakymas ir 117 ministerijos sekretoriaus potvarkių (1 ir 2 priedai).

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos priemones, patvirtintas Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196, įvykdytos 6 minėtuoju nutarimu patvirtintos priemonės (3 priedas).

Per praeitus metus ministerija iš Vyriausybės, Seimo bei kitų valstybės institucijų iš viso gavo 11514 dokumentų, parengė 4986 raštus, teisės aktų projektus ir kitus dokumentus. Daugiausiai Vyriausybės, Seimo bei kitų valstybės institucijų pavedimų 2001 m. buvo pavesta vykdyti Ekonomikos ir finansų departamentui – 314, Žemės ūkio ir maisto departamentui – 304, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos – 246, Teisės departamentui – 163.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

1. Teisės derinimo priemonių planas

2001 m. Žemės ūkio ministerija buvo atsakinga už derybinių skyrių „Žemės ūkis” ir „Žuvininkystės” bei 6 priemonių kitų 3 derybinių skyrių Teisės derinimo priemonių plano priemonių įgyvendinimą. Ministerijos kompetencijai priklausė 63 priemonės. Visiškai įvykdytos 52 priemonės, iš dalies - 2 priemonės (šiuo metu 1 iš jų įvykdyta). 5 priemonės nebuvo vykdomos. Priežastys, dėl kurių priemonės buvo nevykdomos: nustojo galioti ES teisės aktai bei pasikeitė Europos Sąjungos rinkos reguliavimo priemonės. Keturių priemonių vykdymas dėl objektyvių priežasčių perkeltas į Lietuvos pasirengimo narystei ES programos Teisės derinimo priemonių 2002 m. planą. Išsami šio plano ataskaita pateikta 4 priede.
2. Acquis įgyvendinimo priemonių planas

Remiantis Stojimo partnerystės prioritetais, žemės ūkio sektoriui ir įvairiuose Europos Komisijos dokumentuose pateiktomis rekomendacijomis, suformuluoti pagrindiniai žemės ūkio sektoriaus prioritetai. Acquis įgyvendinimo priemonių plane numatytos priemonės kiekvienam prioritetui įgyvendinti. 62 šio plano priemonės buvo priskirtos Žemės ūkio ministerijos ir jos reguliavimo srities institucijų kompetencijai. Įvykdytos – 24. Pradėtos vykdyti 26 tęstinės priemonės, kurių 2001 m. numatyti darbai įvykdyti. 12 priemonių nebuvo vykdoma dėl objektyvių priežasčių (užsitęsė projekto PHARE 2000 patvirtinimas Europos Komisijoje; Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos buvo akredituota tik 2001 m. lapkričio 26 d., todėl SAPARD lėšos, būtinos tam tikrų priemonių įgyvendinimui, bus gautos tik 2002 metais ir kt.). Išsami Acquis įgyvendinimo priemonių plano vykdymo ataskaita pateikta 5 priede.

SPECIALIOJI KAIMO RĖMIMO PROGRAMA (315877 tūkst. Lt)

Programos tikslas
Plėtoti žemės ūkio produktų rinką, kurti konkurencingą ir efektyvų ūkį, gerinti žemės ūkio produkcijos kokybę.

Programos uždaviniai:
1. Įgyvendinti žemės ūkio rinkos ekonominio reguliavimo ir ūkininkų bei žemės ūkio įmonių pajamų palaikymo priemones.

2. Vykdyti prioritetines investicijų programas.

3. Remti mokslo, mokymo ir konsultavimo programas.

4. Dalyvauti formuojant žemės ūkio paskolų garantijų fondą.

5. Dalyvauti formuojant fondą fizinių asmenų reikalavimams patenkinti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją.

6. Grąžinti Žemės ūkio ministerijos paimtą paskolą.

7. Grąžinti paskolą, paimtą 1996 m. derliaus grūdams supirkti.

8. Vykdyti informacijos apie žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus teikimo ir apdorojimo programą.

9. Vykdyti programas susijusias su pasirengimu stoti į ES.

10. Įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų elektroninio katalogo „Virtualioji mugė” diegimo programą.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Specialioji kaimo rėmimo programa buvo vykdoma pagal numatytą planą su nežymiais nukrypimais. Diegiant ES Bendrosios žemės ūkio politikos elementus - taikant žemdirbių pajamų palaikymo priemonių sistemą tiesioginių išmokų būdu, mokamos išmokos už 2001 metais deklaruotus grūdinių augalų pasėlius (40 Lt/ha). Tam panaudota 20,5 mln. litų Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų. Taip pat buvo nustatytos tiesioginės išmokos už deklaruotus grikių (300 Lt/ha) ir rugių (150 Lt/ha) pasėlius nenašiose žemėse, panaudojant beveik 2 mln.litų lėšų. Tiesioginės išmokos buvo mokamos ir ekologinės gamybos ūkių savininkams, tikslu padidinti rinkoje paklausios ekologiškos produkcijos gamybą. Palaikant žemdirbių pajamas buvo dalinai kompensuojamos ekologinių ūkių sertifikavimo darbų išlaidos.

Parengta gyvulių skerdenų kokybės klasifikavimo sistemos, atitinkančios ES reikalavimus teisinė ir techninė bazė. Pagal šią sistemą už parduotus gyvulius bus apmokama pagal raumenų kiekį (kokybę), o ne pagal gyvo gyvulio svorį.

Atsižvelgiant į itin nepalankias klimatines praėjusios vasaros sąlygas, buvo nustatytos kompensacijos žemės ūkio subjektams, nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių, išmokant už žuvusių linų pasėlių hektarą 1100 Lt., žuvusių rapsų hektarą - 80 Lt.

Taikytos ir kitos būtinos rinkos reguliavimo priemones. Vyriausybė, atsižvelgdama į žemdirbių, jų savivaldos institucijų, visuomeninių organizacijų pageidavimus ir įvertindama kitus faktorius, laikinai (6 mėnesiams) nustatė minimalias ribines 2001 metų derliaus maistinių grūdų supirkimo kainas, taip pat buvo paankstintas intervencinio grūdų supirkimo terminas. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra supirko 96,1 tūkst.t maistinių grūdų, iš jų 88,9 tūkst.t I ir II klasės kviečių, 6,3 tūkst.t I klasės rugių bei 0,9 tūkst.t grikių. Pašarinių grūdų - 155,1 tūkst.t. Be to, priimta saugoti 83,4 tūkst.t maistinių ir 30,7 tūkst.t grūdų.

Žemės ūkio, tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystės produkcijos gamintojams pernai buvo išmokėta 45,9 mln. Lt kompensacija už dyzelinių degalų akcizą.

Sprendžiant bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių skolų žemdirbiams problemas, tikslinant 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, Specialioji kaimo rėmimo programa papildyta 27 mln. Lt. Vyriausybė patvirtino fiziniams ir juridiniams asmenims pagal jų reikalavimus už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją iš dalies sumokėti, tvarką.

Paraiškas finansinei paramai gauti pateikė 73 įmonės, kurių neapmokėtų reikalavimų suma 73,2 mln.Lt. Žemdirbių reikalavimai apmokėti už supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją tenkinami vidutiniškai 36,8 proc. Sutartys finansinei paramai gauti buvo pasirašytos su 69 įmonių administratoriais ar likvidavimo komisijų pirmininkais, 65 įmonėms pervesta 26,5 mln. Lt, 4 įmonėms skirtos lėšos pervestos š.m. sausio mėnesį.

Toliau vykdomi darbai kuriant Integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (IAKS), kuri būtinai turi būti paruošta ir parengta įgyvendinimui iki Lietuvos įstojimo į ES. Iki to laiko turi nepriekaištingai veikti gyvulių bei žemės sklypų registravimo ir identifikavimo sistemos. Per šį laikotarpį buvo tobulinama gyvulių registro duomenų bazė, kuri ateityje bus reikalinga administruojant ES teikiamą paramą. Svarbus informacinės sistemos, o kartu ir Lietuvos derybinės pozicijos elementas - Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT). Tai yra Europos Sąjungos šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių ekonominę – finansinę būklę. Jo duomenimis naudojamasi numatant žemės ūkio strategiją, žemės ūkio subjektų rėmimo kryptis, rengiant regioninius kaimo plėtros planus.

Institucinius gebėjimus būtina stiprinti toliau.
2001 metais buvo parengta Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo 2002 - 2003 metams programa, kuriai pritarė Vyriausybė (LRV 2002 m. sausio 7 d. nutarimas Nr.9 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo 2001-2003 metų programos ir jos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo”).

Sprendžiant gyventojų užimtumo kaime problemas, ministerijos specialistai dalyvavo rengiant Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programą, kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistais įteisino pagalbos (talkos) darbų atlikimo sąlygas ir tvarką.

Parengtas Nacionalinio plėtros plano projekto Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius. Šis planas ateityje bus pagrindu ES struktūrinei paramai gauti.

Šiuo metu yra pasiekta pažanga išskiriant mažiau palankias ūkininkauti vietoves, kurių ūkininkams numatomos teikti kompensacinės išmokos už prarastas pajamas. Siekiant efektyvaus kompensacinių išmokų administravimo, išskirti mažiau palankių ūkininkauti vietovių plotai priderinanti prie žemiausio administracinio lygmens – seniūnijos ribų. Pritaikius šį administravimo principą, bendras mažiau palankių ūkininkauti vietovių išskirtas plotas, dėl kurio vyks derybos su Europos Bendrijomis, siekia 47,4 proc. visų šalies žemės ūkio naudmenų.

Ministerija 2001 m. finansavo užsakomuosius tyrimus, kurių pagrindiniai darbai buvo žemės ūkį, maisto pramonę, veterinariją reglamentuojančių Lietuvos teisės aktų derinimas su atitinkamais ES teisės aktais. Įgyvendinant Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategines nuostatas parengtos 28 atskirų žemės ir maisto ūkio šakų plėtros programos ir jų įgyvendinimo priemonės. Mokslininkai taip pat parengė rekomendacijas žemės ūkio taršos mažinimo, sodo, daržo augalų, uogų auginimo , naujų pašarų gamybos technologijų ir kitais aktualiais gamybai klausimais.

Remiant žemės ūkio konsultacinę veiklą žemės ūkio gamybos ir alternatyvios žemės ūkiui veiklos klausimais siekiama padidinti ūkių konkurencingumą, pagreitinti naujovių ir pažangios patirties pritaikymą. Per 2001 metus Konsultavimo tarnyba suteikė apie 40 tūkst. konsultacijų, suorganizavo per 500 konsultacinių seminarų žemdirbiams. Alternatyvios žemės ūkiui veiklos klausimais žemdirbius ir kaimo gyventojus konsultavo Žemės ūkio rūmai. Per 2001 metus Žemės ūkio rūmai suteikė apie 12 tūkst. konsultacijų, suorganizavo apie 300 seminarų. Siekdama skatinti žemdirbių aktyvumą, pažangaus ūkininkavimo plėtrą, verslumo ugdymą kaime, ministerija 2001 m. rėmė parodas ,,Ką pasėsi 2001 m.” ir ,,Lietuvos agropanorama”

SPECIALIOSIOS KAIMO RĖMIMO PROGRAMOS IŠLAIDŲ SĄMATOS VYKDYMAS

tūkst. Lt

L ė š ų p a s k i r t i s

Sąmata

Įvykdyta

Specialiosios kaimo rėmimo programos pajamos 2001 m.

315877

292454

iš jų:

1.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

301877

292454

2.

Grįžtančios buvusių Paramos žemės ūkiui fondo, Ūkininkų rėmimo

fondo, Paramos žemės ūkiui fondo (iš jų už parduotus grūdus , gautus

iš JAV) lėšos, šių fondų palūkanų dalis, kitos grįžtančios lėšos

14000

Specialiosios kaimo rėmimo programos išlaidos 2001 m.

315877

292282

iš jų:

3.

2000 m. neapmokėtoms išlaidoms ir įsipareigojimams padengti

102443

86270,9

3.1.

Tiesioginėms išmokoms už 2000 m. derliaus rapsų pasėlius

2340

2333,9

3.2.

Tiesioginėms išmokoms už 2000 m. derliaus javus

13470

13462,7

3.3.

Subsidijoms už parduotus 2000 m. derliaus linų šiaudelius

7923

7924,8

3.4.

Socialinei paramai 1-2 karvių laikytojams

10180

10080,6

3.5.

Paramai privačiam 2000 m. derliaus grūdų saugojimui

530

529,7

3.6.

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros

1998- 2000 m.veiklos intervencinėms išlaidoms

60000

44000

3.7.

Parama nelaimės atveju, ekologinei žemdirbystei, paskolų palūkanoms

kompensuoti, bitininkystei, spec. pieno ūkių kūrimui ir kitoms 2000 m.

neapmokėtoms išlaidoms

600

539,2

3.8.

Paskolai, paimtai 1996 m. derliaus grūdams supirkti, grąžinti (pagal

LRV nutarimus 1996 09 03 Nr.1038; 1997 10 13 Nr. 1129; 1998 04 03

Nr. 403; 1999 03 23 Nr.328; 1999 06 07 Nr. 728; 2000 09 22 Nr. 1141)

7400

7400

4.

2001 m. išlaidoms

213434

206011,1

4.1.

Tiesioginėms išmokoms už 2001 m. derliaus javų pasėlius

20500

20419,7

4.2.

Tiesioginėms išmokoms už 2001 m. derliaus rapsų pasėlius

3551

3204,1

4.3.

Tiesioginėms išmokoms už 2001 m. derliaus žieminius rugius

700

696,4

4.4.

Tiesioginėms išmokoms už 2001 m. derliaus linų pasėlius

12200

11066

4.5.

Tiesioginėms išmokoms už 2001 m. derliaus grikių pasėlius mažo

našumo žemėse

1225

1225,4

4.6.

Tiesioginėms išmokoms už modernizuotuose žieminiuose stikliniuose

šiltnamiuose 2001 m. auginamų kultūrų pasėlius

4000

3999,9

4.7.

Tiesioginėms išmokoms už karves žindenes

500

405,2

4.8.

Kompensacijoms už dyzelinius degalus

45900

45809

4.9.

Garantiniam užmokesčiui ir draudimo įmokoms kompensuoti už Žemės

ūkio paskolų garantijų fondo teikiamas bankams garantijas dėl žemės

ūkio subjektų ir Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo

agentūros imamų paskolų (LRV 1997 08 22 nutarimas Nr. 912)

2700

2518

4.10.

Žemės ūkio ministerijos paimtai paskolai grąžinti

11356

11356

4.11.

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros 2001 m.

veiklos intervencinėms išlaidoms

15139

14416,3

4.12.

Paramai veislinei sėklai ir veisliniams gyvuliams įsigyti

6520

6521,1

4.13.

Veislininkystei finansuoti

10077

10077

4.14.

Žemės ūkio užsakomųjų tyrimų programoms finansuoti

4900

4896,4

4.15.

Paramai žemdirbiams teikiant mokymo ir konsultavimo paslaugas

7650

7647,2

4.16.

Paskolų palūkanoms kompensuoti

6400

5249,3

4.17.

Paramai žemdirbiams nelaimės atveju, draudimo įmokoms kompensuoti

1000

557,8

4.18.

Ekologinei žemdirbystei plėtoti, bitininkystei remti

900

773

4.19.

Kooperacijos plėtros programai įgyvendinti

2000

1528,7

4.20.

Paramai privačiam 2001 m. derliaus grūdų saugojimui

3000

2895,8

4.21.

Galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) stebėsenos programai

įgyvendinti

2500

2500

4.22.

Programoms, susijusioms su pasirengimu stoti į Europos Sąjungą,

suteikiant paramą žemdirbiams, iš jų:

22054

20129,3

4.22.1.

žemės ūkio ir maisto produktų kokybės tyrimo sistemos, atitinkančios

ES reikalavimus, plėtojimo programai įgyvendinti

7614

7289,6

4.22.2.

gyvulių registravimo ir identifikavimo užtikrinimo bei veislininkystės

informacinės sistemos, atitinkančios ES reikalavimus, plėtojimo

programai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 10 d.

nutarimas Nr.1313) vykdyti ir jai tęsti

5240

5238,5

4.22.3.

specializuotų pieno ūkių, atitinkančių ES reikalavimus, investicijų

išlaidoms iš dalies kompensuoti pagal ankstesniais metais patvirtintus

verslo planus, ūkininkų 1998-1999 m. pirkusių žemės ūkio techniką

(tarp jų ir išperkamosios nuomos būdu) išlaidoms iš dalies kompensuoti

7500

5904,1

4.22.4.

informacijos apie žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus teikimo ir

apdorojimo programai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m.

vasario 5 d. nutarimas Nr. 132)

1700

1697,1

4.23.

Gyvulių produktyvumo kontrolės programai įgyvendinti

552

552

4.24.

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų elektroninio eksporto katalogo

"Virtualioji mugė" diegimo programai įgyvendinti

724

723,9

4.25.

PHARE Utenos bandomojo projekto išlaidoms iš dalies finansuoti

249

208

4.26.

Vidurio ir Rytų Europos žemės ūkio ministrų konferencijai surengti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-19 nutarimas Nr.175)

137

137

4.27.

Fizinių ir juridinių asmenų reikalavimams apmokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją

27000

26498,6

5.

Iš viso Specialiosios kaimo rėmimo programos išlaidų 2001 m.

315877

292282

Lėšų likutis 2001-12-31

172

NACIONALINĖ KAIMO PLĖTROS PROGRAMA SAPARD PROGRAMAI ĮGYVENDINTI 2000-2006 METAIS (45500 tūkst. Lt)

Programos tikslas
Įgyvendinti nacionalinį kaimo plėtros planą SAPARD programai vykdyti.

Programos uždavinys
Sudaryti tinkamas sąlygas ekonominei, socialinei, aplinkosauginei ir etnokultūrinei kaimo plėtrai

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Rengiantis narystei ES, Lietuvai, kaip ir kitoms šalims kandidatėms, yra suteikta galimybė dalyvauti stojimo programoje SAPARD, skirtai žemės ūkiui ir kaimo plėtrai remti. Siekiant tinkamai pasinaudoti teikiama parama, Lietuva buvo įgaliota parengti teisės aktus skaidriam SAPARD programos įgyvendinimui.

Siekiant užtikrinti efektyvų SAPARD lėšų panaudojimą, 2001 m. kovo 30 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 357 buvo sudarytas Programos priežiūros komitetas. Vykdant šio nutarimo nuostatas žemės ūkio ministro įsakymu buvo sudaryta ir patvirtinta personalinė priežiūros komiteto sudėtis. Priežiūros komitetą sudaro 16 narių, atstovaujančių suinteresuotoms institucijoms bei socialinių ir ekonominių partnerių grupėms. Sprendimai komiteto posėdžiuose priimami bendru susitarimu, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių. Pirmasis Priežiūros komiteto posėdis įvyko 2001 m. lapkričio 8 d. Jo metu komiteto nariai bei Europos Komisijos atstovai teigiamai įvertino Lietuvos pasirengimą SAPARD programai įgyvendinti.
2001 metų lapkričio 26 dieną Europos Komisija priėmė sprendimą (2001/857/EC), suteikiantį teisę Lietuvos Respublikos institucijoms savarankiškai administruoti Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos (SAPARD) lėšas ir pradėti SAPARD lėšų panaudojimo procedūras.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2001 m. gruodžio 4 d. direktoriaus įsakymu Nr. 104 buvo paskelbtas pirmasis paraiškų pateikimo etapo terminas - nuo 2001 m. gruodžio 6 d. iki gruodžio 21 d. (įskaitytinai), paraiškas teikiant apskričių viršininkų administracijų Kaimo plėtros programų skyriams pagal penkias Nacionalinėje žemės ūkio ir kaimo plėtros programoje 2000 – 2006 metams numatytas bei akredituotas paramos kryptis:

1. Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą;

2. Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimo ir marketingo tobulinimas;

3. Ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas;

4. Kaimo infrastruktūros tobulinimas;

5. Profesinis mokymas.

SUBSIDIJŲ UŽ SUPIRKTUS CUKRINIUS RUNKELIUS IŠMOKĖJIMO PROGRAMA (83790 tūkst. Lt)

Programos tikslai
Kurti efektyvų ūkį, palaikyti cukrinių runkelių augintojų pajamas, apsaugoti Lietuvos cukraus rinką

Programos uždavinys
Įgyvendinti cukrinių runkelių augintojų pajamų palaikymo ir cukraus rinkos reguliavimo priemones

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais
Buvo išmokėta subsidijų už 880 tūkst. tonų supirktų cukraus gamybos kvotai įvykdyti cukrinių runkelių. Strateginiame veiklos plane buvo numatyta, kad subsidijos bus išmokėtos už 870 tūkst. tonų supirktų cukrinių runkelių.

ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKCIJOS KOKYBĖS, SAUGOS IR KONKURENCINGUMO BEI ES REIKALAVIMŲ ĮGYVENDINIMO PROGRAMA (13023 tūkst. Lt)

Programos tikslai
1. Išaiškinti geriausios kokybės ir konkurencinga produkcija pasižyminčias bei tinkamiausias mūsų šalies sąlygomis augalų veisles.

2. Sudaryti augalų veislių katalogą ir Lietuvos Respublikoje saugomų augalų veislių registrą.

3. Organizuoti ir kontroliuoti visą kiaulių veislininkystės darbą Lietuvoje, kurti aukšto produktyvumo kiaulių bandas.

4. Apsaugoti Lietuvos teritoriją nuo įvežamų augalų ligų, kenkėjų ir užtikrinti efektyvų augalų apsaugos priemonių panaudojimą.

5. Išaiškinti dirvožemio, augalininkystės produkcijos ir vandens užterštumo lygį bei nustatyti augalininkystės produkcijos kokybės priklausomumą nuo dirvožemio užterštumo.

6. Utilizuoti gyvulinės kilmės atliekas ir gyvulių lavonus.

7. Teisiškai registruoti turtą (traktorius ir kitas mašinas) ir kontroliuoti techninę būklę

8. Apsaugoti šalies rinką nuo nekokybiškų, pavojingos gyvybei kenksmingos sveikatai ir žalingos aplinkai žemės ir miškų ūkio technikos.

9. Pagausinti žuvų ir vėžių išteklius ir sukurti biotechnologijas, atlikti žuvų, vėžių, pašarų, vandens ir kitus tyrimus.

10. Sukurti efektyvią žuvininkystės struktūrą nuo žuvies sugavimo, perdirbimo iki vartotojo.

11. Sukurti žemės ūkio ir maisto produktų atitikties įvertinimo sistemą.

Programos uždaviniai
1. Valstybiniais tyrimais įvertinti naujų augalų veislių ūkinį vertingumą ir tinkamumą auginti juos Lietuvos sąlygomis.

2. Apibendrinus bandymų duomenis, tinkamiausias veisles pateikti valstybinei augalų veislių vertinimo komisijai dėl jų įrašymo į sąrašą.

3. Teikti informaciją ūkininkams ir kitiems žemės naudotojams apie naujausias augalų veisles.

4. Dauginti ir platinti ištirtą augalų veislių sėklą.

5. Vykdyti veislininkystės programą, kaupti ir saugoti informaciją apie kiaulių veislininkystę, teikti konsultacijas veislininkystės klausimais.

6. Saugoti Lietuvos teritoriją nuo įvežamų augalų ligų, kenkėjų ir piktžolių, kurie gali atnešti ekonominę žalą žemės ūkiui.

7. Organizuoti dirvožemio, augalininkystės produkcijos ir vandens užterštumo bei jo priežasčių išaiškinimo tyrimus.

8. Užtikrinti gyvulinės kilmės atliekų ir gyvulių lavonų utilizavimą.

9. Užtikrinti, kad traktoriai ir kitos mašinos būtų eksploatuojamos tik įregistruotos ir techniškai tvarkingos.

10. Išbandyti žemės ūkio ir miškų ūkio techniką.

11. Sertifikuoti žemės ir miškų ūkio techniką.

12. Tirti žemės ūkio technikos tobulinimo kryptis.

13. Ugdyti pasitikėjimą šalyje gaminama žemės ūkio technika.

14. Pasiekti, kad kiekvienais metais visi valstybinės reikšmės vandens telkiniai būtų įžuvinami2-3 rūšių žuvimis, sukurtos papildomos veisimo technologijos, atlikti žuvivaisos darbų efektyvumo tyrimus.

15. Ištirti ir nustatyti Baltijos jūros Lietuvos ekonominės zonos žuvų išteklius, jų gausinimo būdus.

16. Didinti žuvininkystės potencialą.

17. Užtikrinti tikslų ir greitą žemės ūkio produkcijos kokybės nustatymą.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

2001 metais grynasis Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas, lyginant su 2000 metais, padidėjo 22 proc., neigiamas užsienio prekybos balansas per 2001 metus sumažėjo 206 mln. Lt ir sudarė 97 mln. Lt. 2001 metais buvo parengta Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo 2002 - 2003 metams programa, kuriai pritarė Vyriausybė.

Palengvinant lietuviškų produktų eksportą į ES, šalis bus siekiama eksporto į ES nuolaidų, tiek kvotinei produkcijai, tiek mažinant importo mokesčius.

Tobulinama produktų importo bei eksporto licencijavimo sistema, kad ji atitiktų taikomą ES šalyse.

Sugriežtinta muitinės kontrolė, sustiprintas muito režimo keleiviams, įvežantiems vaisius ir daržoves mikroautobusais, autobusais ar lengvaisiais automobiliais.

Priėmus daugelį rinkos apsaugos priemonių, įgyvendinant veterinarinę ir fitosanitarinę importo kontrolę, buvo užkirstas kelią į Lietuvos rinką patekti produktams, kurie neatitinka nustatytų reikalavimų.

Pagal ES teisės aktų nuostatas patvirtinti kokybės reikalavimai pagrindinėms žemės ūkio ir maisto produktų grupėms nustato vienodus reikalavimus importuojamiems bei respublikoje pagamintiems ir į rinką teikiamiems produktams. Tai padės apsaugoti rinką nuo prastos kokybės produktų.

Parengti ir patvirtinti teisės aktai pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės ir saugos reikalavimų bei produktų saugos ir kokybės nustatymo metodų. Pamatiniais analizės metodais, atitinkančiais ES teisės aktų bei tarptautinių standartų reikalavimus, ištirti žemės ūkio ir maisto produktai akredituotose žemės ūkio ir maisto produktų tyrimo laboratorijose didina pasitikėjimą Lietuvoje pagamintais produktais bei jų konkurencingumą. Priekyje bene svarbiausias etapas – jų įgyvendinimas.

Jau galiojančių šviežių vaisių ir daržovių privalomųjų kokybės reikalavimų ir jų kontrolės sistemos įgyvendinimas padidins respublikoje užaugintų vaisių ir daržovių eksporto galimybes, negalės būti importuojami bei tiekiami į rinką nekokybiški vaisiai ir daržovės.

Pasitikėjimą įmonių pagaminta produkcija kelia sertifikuotos įmonių kokybės vadybos sistemos. 14 maisto gamybos ir grūdų perdirbimo įmonių turi sertifikuotas kokybės vadybos sistemas ir 1 įmonė – AB „Rokiškio sūris” turi sertifikuotą aplinkos vadybos sistemą.

Šiuo metu respublikoje veikia viena utilizacijos gamykla - AB „Rietavo veterinarinė sanitarija”. 2001 m. prie minėtos įmonės prijungta AB ,,Kaišiadorių veterinarinė sanitarija", kuri dabar dirba kaip atliekų surinkimo punktas.

Teoriškai paskaičiavus, per metus susikaupia apie 50 tūks.t gyvūninės kilmės atliekų. AB „Rietavo veterinarinė sanitarija” pajėgi utilizuoti apie 10 tūks.t. minėtų atliekų, tai yra gyvulių skerdimo subproduktų, maisto atliekų bei kritusių gyvulių, paukščių, žvėrių ir kitų gyvūnų. Šiuo metu daugiausia perdirbamos tik specifinės rizikos atliekos, susijusios su galvijų pasiutlige.

Įmonės technologinė įranga fiziškai ir morališkai pasenusi, neekonomiška, autotransporto priemonės, skirtos atliekų surinkimui, susidėvėjusios, dideli jų eksploatacijos kaštai, dėl to įmonė negali dirbti visu pajėgumu ir yra būtinos papildomos dotacijos bei investicijos iš valstybės. Tuo tikslu parengtas bei pateiktas Vyriausybei nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 710 „Dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos profilaktikos kompleksinių priemonių patvirtinimo” dalinio pakeitimo” projektas bei rengiama Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymo koncepcija.

Ištyrus veislinių kiaulių paklausą bei pasiūlą respublikoje bei užsienyje, 2001 m. tarpininkauta realizuojant veislinį kiaulių prieauglį bei atliktas išauginto veislinio kiaulių prieauglio raumeningumo matavimus ultragarsiniu aparatu 'Piglog-105" ir pagal kontrolinio kiaulių auginimo, penėjimo, įvertinimo duomenis, buvo teikti pasiūlymai tolesniam kiaulių panaudojimui, kuriant gero produktyvumo kiaulių bandas veislynuose. 2001 m. visos priemonės įvykdytos kaip ir buvo numatyta strateginiame veiklos plane.

2001 m. rajonų žemės ūkio skyriai, Žemės ūkio ministerijai koordinuojant, toliau vykdė žemės ūkio technikos valstybinę priežiūrą. Buvo vykdoma traktorių ir kitos technikos teisinė registracija ir techninės būklės kontrolė. Atlikta 24 tūkst. įregistravimo - išregistravimo operacijų, patikrinta techninė būklė beveik 140 tūkst. tūkst. traktorių, jų priekabų, savaeigių žemės ūkio ir kelių tiesimo mašinų.

Toliau buvo vykdomi žemės ūkio technikos bandymai ir sertifikavimas. Šiuos darbus vykdanti Valstybinė mašinų bandymo stotis 2001 m. iš dalies viršijo kai kuriuos numatytus planinius rodiklius. Žemės ūkio techniką gaminančios įmonės ir privatūs asmenys daugiau negu ankstesniais metais kreipėsi į bandymų stotį, prašydami atlikti bandymus nustatant įvairių gaminių vartojamąsias savybes ir saugos lygį pagal ES direktyvų ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus. Bandymų stotis atliko 47 tokius bandymus vietoje numatytų 45. Ypač daug technikos gamintojų kreipėsi norėdami sertifikuoti savo techniką. 37 gaminiams ir žemės ūkio mašinoms buvo išduoti kokybės sertifikatai ( plane buvo numatyta 18 vnt.).

Pagal 2001 m. planą bandymų stotis buvo numačiusi išplėsti bandymų laboratorijos akreditacijos sritį. Tačiau per metus ši užduotis buvo susieta su Vyriausybės patvirtinta Atitikties įvertinimo infrastruktūros plėtros programa, užduotis buvo išplėsta, numatant bandymų laboratoriją akredituoti pagal Europos tarybos direktyvų Nr. 74/150 ir 98/37 reikalavimus. Šią akreditaciją numatoma pasiekti 2002 metais. Kiti planuoti rodikliai iš esmės buvo įvykdyti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. 1010 patvirtino Žvejybos laivų registravimo žvejybos laivų rejestre tvarką. Stiprinant žvejybos laivų kontrolę pagal Europos Sąjungos reikalavimus yra sumontuoti palydovinio ryšio žvejybos laivų stebėjimo siųstuvai, nupirkti ir suderinti palydovinio ryšio laivų stebėjimo centrai. Šiuo metu vyksta derybos dėl palydovinio ryšio perdavimo stoties parinkimo ir sutarčių pasirašymo Žuvų išteklių naudojimo duomenų bazės kūrimas vykdomas įgyvendinant projektą PHARE 2000 LT 0004-03 ,,Žuvininkystės sektoriaus vystymas ir administracinių struktūrų ES bendrajai žuvininkystės politikai įgyvendinti stiprinimas”.

ŽEMDIRBIŲ MOKYMO, ŠVIETIMO IR INFORMAVIMO PROGRAMA

(2156 tūkst. Lt)

Programos tikslas
Sukurti ir įdiegti žemdirbių tęstinio mokymo sistemą, aprūpinti žemdirbius normatyvine ir kita informacine medžiaga bei formuoti Lietuvoje gaminamos ž.ū. produkcijos įvaizdį, dalyvaujant parodose, mugėse bei organizuojant kursus.

Programos uždaviniai
1. Užtikrinti žemdirbių tinkamą pasiruošimą ūkininkauti, suteikti galimybę persikvalifikuoti ir užsiimti alternatyvia žemės ūkiui veikla, aprūpinti ž.ū. subjektus normatyvine medžiaga pagal ES reikalavimus darbams žemės ūkyje normuoti.

2. Kaupti ir tvarkyti bibliotekos fondą ir aprūpinti informacijos vartotojus abonemente, per tarpbibliotekinį abonementą ir internetą.

3. Atstovauti žemės ūkiui tarptautinėse ir nacionalinėse parodose-mugėse, tirti naujas rinkas, paklausą bei organizuoti konkursus.

4. Aprūpinti ž.ū. subjektus literatūra, informaciniais leidiniais, propaguojančiais mokslo naujoves, naujas technologijas, pažangaus ūkininkavimo metodus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais
Iš viso 2001 m. žemės ūkiui atstovauta 9 parodose – mugėse, juose dalyvavo per 500 šalies įmonių. Dalyvauti tokiose aukšto lygio tarptautinėse parodose kaip ,,AgroBalt”, ,,Polagra” ir kt. reikalingos nemažos lėšos, o turimi finansiniai ištekliai 2001 m. buvo nepakankami, todėl neleido pasiekti strateginiame plane numatyto tikslo - atstovauti žemės ūkiui 12 tarptautinių ir respublikinių parodų-mugių.

Siekiama paremti populiariausius respublikinius konkursus ir muges. Esant ribotom finansinėm galimybėm 2001 m. buvo paremti 2 konkursai, nes norint surengti aukšto lygio respublikinį konkursą reikalingos žymiai didesnės lėšos.

2001 m. buvo suorganizuota 20 įvairių mokymų ūkininkams, kuriuose dalyvavo apie 800 ūkininkų ir kitų kaimo gyventojų. Dėl lėšų stygiaus strateginiame plane numatyto tikslo visiškai pasiekti nepavyko, dėl to ūkininkų mokymas taip pat buvo remiamas ir iš kitų šaltinių. Kursuose dalyvavo apie 600 ūkininkų. Taip pat buvo parengtos ir Žemės ūkio ministerijos patvirtintos 15 žemdirbių tęstinio profesinio mokymo programų. Atlikta 15 agregatų ir 324 išdirbio ir degalų sąnaudų normų tyrimai, parengti 1155 įkainiai 535 agregatams, išleisti 3 mechanizuotų agroserviso darbų įkainių leidiniai, jais aprūpinti agroserviso paslaugas teikiantys subjektai, ūkininkai, mokymo, konsultavimo ir administravimo institucijos. Paskaičiuotos normatyvinės kainos 28 žemės ūkio produkcijos rūšims. Parengta ir išleisti 32 tūkst. griežtos apskaitos dokumentų (ūkininkų pažymėjimų, traktorininkų pažymėjimų). Mokymo metodikos centras ir Darbo ekonomikos centras reorganizuoti į Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnybą ir techniškai modernizuoti. Įsteigti 24 žemdirbių tęstinio mokymo specializuoti centrai, jų techniniam modernizavimui panaudota 500 tūkst. Lt. Sukauptas 143000 vnt. spaudinių bibliotekos fondas. Per metus buvo atliktas fondo patikrinimas. Pasenę bei nebenaudojami dokumentai nurašyti. Aptarnauti 3605 lankytojai, 942 registruoti skaitytojai ir 60 tarpbibliotekinio abonemento vartotojų; Išduota 12 614 dokumentų, parengta 60 literatūros naujienų parodų, 8 teminės parodos, sukurtas išsamus bibliotekos interneto puslapis ir kt.

Siekiant propaguoti Lietuvos ir ES žemės ūkio politiką, bendradarbiaujama su žiniasklaida, rengiami ir publikuojami ministerijos informaciniai straipsniai, leidžiami informaciniai leidiniai, supažindinantys su Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus integracija į ES.

ŽEMĖS ŪKIO ADMINISTRAVIMO IR JO TOBULINIMO STOJANT Į ES PROGRAMA (19041 tūkst. Lt)

Programos tikslai
1. Vykdyti įstatymais ir kitais teisės aktais ministerijai pavestos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendinti šios srities valstybės politiką.

2. Užtikrinti tinkamą valstybės rezervo saugojimą.

3. Palaikyti nuolatinius ryšius su ES komitetais, pakomitečiais ir darbo grupėmis.

4. Įgyvendinti Nacionalinės Acquis priėmimo programos priemones.

Programos uždaviniai
1. Formuoti racionalią žemės ir maisto bei žuvininkystės politiką, kuri rinkos ekonomikos sąlygomis skatintų konkurencingos produkcijos gamybą, gyventojų užimtumą bei pakankamas šių šakų darbuotojų pajamas.

2. Vykdyti LR Vyriausybės valstybės rezervo materialinių išteklių nuostatų reikalavimus.

3. Koordinuoti stojimo į ES žemės ūkio ir maisto srityje procesą.

4. Derinti nacionalinę teisęs su ES teise, analizuoti ES teisės aktus, įvertinti pasekmes.

5. Stiprinti techninę bazę institucijų, atsakingų už žemės ūkio produkcijos duomenų rinkimą, apdorojimą ir analizės atlikimą.

6. Užtikrinti palaipsnišką Lietuvos pasirengimo narystei ES programos (NAPP) Acquis įgyvendinimo priemonių plano vykdymą.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

2001 metais žemės ūkio srityje didelės pastangos buvo sutelktos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimams prisiimti, jautriems žemės ūkiui klausimams spręsti, Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (NAPP) priemonėms įgyvendinti. Siekiant suderinti nacionalinę teisę su ES teise, buvo identifikuojami ir analizuojami ES teisės aktai ir Lietuvos teisinė bazė, įvertinamas nacionalinių teisės aktų atitikimas ES teisės aktus, apmokomi specialistai, dirbantys su šių teisės aktų įgyvendinimu.

Vykdant integracijos į Europos Sąjungą politiką, siekiama sudaryti teisines prielaidas palaipsniui pereiti prie Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo principų. Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo koncepcijai. Atsižvelgiant į ją, parengtas ir šių metų pirmąjį pusmetį bus pateiktas svarstyti Vyriausybei, o II ketv. - Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektas, kuriame numatoma įteisinti pagrindinius žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, reglamentuoti žemės ūkio ir kaimo plėtros prioritetus ir sudaryti teisines prielaidas institucijoms vykdyti naujas, su Europos Sąjungos Bendrąja žemės ūkio politika suderintas, funkcijas, bei įgyvendinti jų kontrolės sistemą.

2001 m. buvo priimti ir kiti svarbūs įstatymai - su Europos Sąjungos bei Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos (UPOV) konvencijos nuostatomis ir Europos Sąjungos direktyvomis suderinti Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymas ir Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymas, su ES teisės aktais suderintas Lietuvos Respublikos cukraus mokesčio įstatymas, Lietuvos Respublikos virškvotinio baltojo cukraus įstatymas (kartu su juo buvo priimtas Mokesčių administravimo įstatymo 5 ir 7 straipsnių papildymo įstatymas).
2001 m. birželio 11 d. atidarytas derybinis skyrius ,,Žemės ūkis". Derybų metu ES Komisijai nuolat teikta papildoma informacija, vyko techninės konsultacijos.
Buvo užtikrintas laipsniškas Lietuvos pasirengimo narystei ES programos Acquis įgyvendinimo priemonių plano vykdymas, t.y. institucijos buvo aprūpintos pagrindinėmis priemonėmis, reikalingomis ES teisės aktų reglamentuojamoms funkcijoms vykdyti. Pradėtos taikyti ISTA metodikos, įvertinant sėklos drėgnumo ir gyvybingumo rodiklius, nustatant augalų ligų, plintančių su sėkla, sukėlėjus. Patobulinama kokybės užtikrinimo sistema laboratorijoje, įvertinant sėklos kokybę ir išduodant tarptautinį ISTA sertifikatą. 50 proc. mėsos perdirbimo įmonių, kurios privalės vykdyti kiaulių skerdenų klasifikaciją, aprūpinta kiaulių skerdenų vertinimo prietaisais, o tai leis užtikrinti tikslesnį apmokėjimą už supirktas kiaules. Sustiprinus VšĮ ,,Ekoagros" techninę bazę, sertifikatų, išduotų ekologiškų žemės ūkio produktų augintojams ir perdirbėjams bei atitinkančių ES reikalavimus, skaičius padidėjo 20 proc.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Artimiausiu laikotarpiu pertvarkant žemės ūkio sektorių ir laipsniškai pereinant prie ES bendrosios žemės ūkio politikos principų numatoma:

1. Užtikrinti, kad laiku būtų įgyvendintos visos Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane ir NAAP numatytos priemonės;

2. Tobulinti teisinę bazę;

3. Peržiūrėti institucinę sanklodą, įgalinančią užtikrinti ES bendrosios rinkos organizavimo ir kaimo plėtros elementų diegimą, stiprinti Nacionalinės mokėjimo agentūros, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros, Kaimo verslo plėtros ir informacijos centro ir kitų institucijų administracinius gebėjimus,

4. Diegti ES BŽŪP (tiesioginių išmokų sistema pasėlių hektarui, tiesioginės išmokos už galvijus, kvotų sistema, intervencinių pirkimų, privataus saugojimo sistemos, importo-eksporto mechanizmai, parama gamintojų grupėms ir kt.) ir struktūrines bei kaimo plėtros politikos priemonės (nenašių žemių teikiant paramą ūkininkaujantiems mažiau palankiose vietovėse išskyrimas, miškų apželdinimas, ūkių modernizavimo finansavimas, jaunų ūkininkų įsikūrimo skatinamas ir kt.);

5. Tobulinti žemės ūkio informacinę sistemą, apimančią Integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, Ūkių apskaitos duomenų tinklo kūrimą bei Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos įgyvendinimą;

6. Ypatingą dėmesį skirti veterinarinių ir fitosanitarinių reikalavimų taikymui, maisto kokybės ir saugos užtikrinimui. Tuo tikslu bus pertvarkomi ir modernizuojami veterinarijos ir fitosanitarijos pasienio postai;

7. Reformuoti žuvininkystės sektorių, diegiant atatinkamas administracines struktūras Bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimui.

Norint pasiekti keliamus tikslus, svarbu tinkamai panaudoti stojimo į ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (SAPARD) lėšas.

Neigiamą įtaką siekiant nustatytų tikslų gali turėti tai, kad:

1. nepakankamas žemės ūkio sektoriaus finansavimas nesudarys sąlygų ūkio subjektams pasirengti konkurencgai rinkai;

2. šiuo metu vyrauja neracionali žemės ūkio subjektų struktūra, dominuoja smulkūs, nekonkurencingi ūkiai;

3. nepakankamai išnaudojamas žemės ūkio naudmenų potencialas, mažas darbo našumas;

4. neišplėtota gamybinė ir socialinė kaimo infrastruktūra, trūksta modernios įrangos, technikos ir pastatų;

5. kai kurie žemės ūkio ir maisto pramonės produktai nekonkurencingi užsienio rinkose;

6. nevienodas paramos dydis naujai ir anksčiau į ES įstojusiom šalims gali sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas.

Ministras Jeronimas Kraujelis

1 priedas
ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS PARENGTI IR SEIMO PRIIMTI ĮSTATYMAI BEI

MINISTERIJOS TEIKIMU PRIIMTI VYRIAUSYBĖS NUTARIMAI

PER 2001 METUS

Eil.

Nr.

Įstatymo, nutarimo pavadinimas

Įstatymo, nutarimo

data

Įstatymo, nutarimo

Nr.

1.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3, 13, 14, 15, 20, 27, 41 straipsnių pakeitimo ir 17 straipsnio bei VIII skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymas

2001 01 26

IX-175

2.

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 13 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas

2001 05 08

IX-314

3.

Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymas

2001 06 28

IX-415

4.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2,4,6,10,12,16,21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

2001 08 03

IX-489

5.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8,9,10,13,15,16,17,18,19,21,22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

2001 08 03

IX-496

6.

Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymas

2001 11 15

IX-602

7.

Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymas

2001 11 22

IX-618

Dėl neišpilstytų alkoholinių gėrimų ir jų žaliavų importo 2001 metų tarifinių kvotų

2001 01 04

6

Dėl dyzelinių degalų akcizo kompensavimo žemės ūkio produkcijos gamintojams 2001 metais

2001 01 10

24

Dėl alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisyklių patvirtinimo

2001 01 22

67

Dėl Žemės ūkio ministerijos ir žemės ūkio bendrovės ,,Vyčia” paskolos sutartyje nustatyto paskolos grąžinimo termino atidėjimo

2001 01 22

68

Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr.IXP-207) pataisų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui

2001 01 24

79

Dėl specialios paskirties uždarosios akcinės bendrovės ,,Biliūnų gyvulių sėklinimas” likvidavimo

2001 01 26

91

Dėl subsidijų už parduotus cukrinius runkelius išmokėjimo

2001 01 26

92

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr.1423 ,,Dėl prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos patvirtinimo” dalinio pakeitimo

2001 02 06

139

Dėl vidurio ir rytų Europos žemės ūkio ministrų konferencijos surengimo

2001 02 19

175

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr.692 ,,Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)” dalinio pakeitimo

2001 02 20

179

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr.260 ,,Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)” dalinio pakeitimo

2001 02 20

180

Dėl sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio

2001 02 26

209

Dėl sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio

2001 02 26

210

Dėl sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio

2001 02 26

211

Dėl sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio

2001 02 26

212

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr.912 ,,Dėl žemės ūkio paskolų garantijų fondo” dalinio pakeitimo

2001 02 28

238

Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 4, 6, 10, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui

2001 03 07

263

Dėl Cukraus režimo patvirtinimo

2001 03 07

264

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr.1026 ,,Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo"”dalinio pakeitimo

2001 03 08

266

Dėl baltojo cukraus gamybos kvotos nustatymo

2001 03 12

284

Dėl įgaliojimų suteikimo

2001 03 16

300

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr.577 ,,Dėl specialios paskirties akcinių bendrovių ,,Stumbras”, ,,Alita”, ,,Anykščių vynas” ir ,,Vilniaus degtinė” stebėtojų tarybų” dalinio pakeitimo

2001 03 16

301

Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui

2001 03 19

307

Dėl javų sėklos 2001 metų importo tarifinių kvotų patvirtinimo

2001 03 26

328

Dėl salyklinių miežių importo tarifinės kvotos patvirtinimo

2001 03 30

350

Dėl lengvatinių paskolų, suteiktų ūkininkams, kooperatinėms bendrovėms, kitoms žemės ūkio ir perdirbimo pramonės įmonėms, grąžinimo terminų atidėjimo

2001 03 30

356

Dėl nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metų programos priežiūros komiteto sudarymo

2001 03 30

357

Dėl amonio nitrato importo tarifinės kvotos patvirtinimo

2001 04 06

381

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. 1180 „Dėl tabako gaminių gamybos ir tabako bei tabako gaminių importo į Lietuvos Respubliką licencijavimo” dalinio pakeitimo

2001 04 06

384

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. 264 „Dėl cukraus režimo patvirtinimo” dalinio pakeitimo

2001 04 09

386

Dėl Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo

2001 04 10

402

Dėl negyvenamųjų patalpų Zarasuose, D.Bukanto g. 18/K.Būgos g. 2, perdavimo

2001 04 10

407

Dėl akcinių bendrovių „Rietavo veterinarinė sanitarija” ir „Kaišiadorių veterinarinė sanitarija” reorganizavimo

2001 04 18

434

Dėl žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų tyrimų ir ūkių apskaitos duomenų tinklo kūrimo

2001 04 18

435

Dėl prekių, įvežamų į Lietuvos Respubliką demonstruoti parodoje Agrobalt-2001, atleidimo nuo importo muitų ir akcizo

2001 04 24

470

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 24 „Dėl dyzelinių degalų akcizo kompensavimo žemės ūkio produkcijos gamintojams 2001 metais” dalinio pakeitimo

2001 04 30

487

Dėl nekilnojamojo turto perdavimo

2001 05 04

516

Dėl įgaliojimų suteikimo

2001 05 04

518

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1335 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo bei nuomos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. Nr. 1427 „Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo” dalinio pakeitimo” dalinio pakeitimo

2001 05 08

528

Dėl 2001 metų derliaus maistinių grūdų intervencinių kainų

2001 05 19

552

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 394 „Dėl žemės ūkio kooperacijos plėtros programos patvirtinimo” papildymo

2001 05 15

553

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 92 „Dėl ekonomiškai silpnų ūkininkų ūkių nustatymo metodikos patvirtinimo” dalinio pakeitimo

2001 05 17

575

Dėl 2002 metų derliaus grūdų intervencinių kainų

2001 06 04

670

Dėl akcinės bendrovės „Pagirių šiltnamiai” įstatinio kapitalo didinimo

2001 06 11

698

Dėl keitimosi informacija apie Lietuvos įsipareigojimų pasaulio prekybos organizacijai dėl žemės ūkio politikos vykdymą, sanitarinių bei fitosanitarinių teisės aktų taikymą ir jų projektų rengimą

2001 06 12

707

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos įsteigimo

2001 06 12

709

Dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos profilaktikos kompleksinių priemonių patvirtinimo

2001 06 13

710

Dėl įgaliojimų suteikimo

2001 06 18

737

Dėl Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui

2001 06 19

749

Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8,9,10,13,15,16,17,18,19,21,22, straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui

2001 07 03

824

Dėl Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui

2001 07 03

825

Dėl pramoninių žuvininkystės tvenkinių sąrašo ir plotų patvirtinimo

2001 07 03

826

Dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 1,2,5 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6 (1) straipsnių įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui

2001 07 05

845

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 1132 ,,Dėl Dėl maisto prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų nekenksmingumo bei kokybės kontrolės tvarkos patvirtinimo’’ dalinio pakeitimo

2001 07 11

862

Dėl maisto pusgaminių 2001 metų importo tarifinių kvotų patvirtinimo

2001 07 11

881

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 24 „Dėl dyzelinių degalų akcizo kompensavimo žemės ūkio produkcijos gamintojams 2001 metais” dalinio pakeitimo

2001 07 12

907

Dėl negyvenamųjų patalpų Vilniuje, Kalvarijų g. 62 ir Saracėnų g. 3, perdavimo

2001 07 12

909

Dėl negyvenamųjų patalpų Vilniuje, Gedimino pr. 19, perdavimo

2001 07 12

914

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr.912 ,,Dėl žemės ūkio paskolų garantijų fondo” dalinio pakeitimo

2001 07 27

940

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 65 ,,Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams’’ dalinio pakeitimo

2001 08 16

1002

Dėl Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo įgyvendinimo

2001 08 20

1010

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 428 ,,Dėl valstybinių socialinės globos bei rūpybos įstaigų sąrašo ir jų naudojamų žemės sklypų dydžių patvirtinimo’’ dalinio pakeitimo (Konstantinas Dobrovolskis)

2001 08 21

1014

Dėl 2001-2002 metų derliaus maistinių grūdų supirkimo

2001 08 30

1053

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 4 d. nutarimo Nr.6 ,,Dėl neišpilstytų alkoholinių gėrimų ir jų žaliavų importo 2001 metų tarifinių kvotų’’ dalinio pakeitimo

2001 09 13

1105

Dėl Lietuvos Respublikos Seimui pateiktos Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 1,2,5 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6 (1) straipsnių įstatymo projekto atšaukimo

2001 09 19

1120

Dėl Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų, skirtų 2001 metais fiziniams ir juridiniams asmenims pagal jų reikalavimus už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją iš dalies sumokėti, paskirstymo tvarkos patvirtinimo

2001 09 21

1149

Dėl cukraus rinkos reguliavimo priemonių (Petras Čėsna)

2001 09 26

1170

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr.602 ,,Dėl valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei nuomos mokesčio’’ dalinio pakeitimo (Dalia Grybauskaitė)

2001 10 01

1181

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr.603 ,,Dėl žemės mokesčio’’ dalinio pakeitimo (Dalia Grybauskaitė)

2001 10 01

1189

Dėl gyvulių ir kitų gyvūnų užkrečiamųjų lygų, nuostolių ir išlaidų, susidariusių likviduojantjų židinius, kompensavimo

2001 10 16

1220

Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo koncepcijos

2001 10 25

1258

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 1120 ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo’’ dalinio pakeitimo

2001 10 25

1259

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1335 ,,Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo bei nuomos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1427 ,,Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo’’ dalinio pakeitimo’’ dalinio pakeitimo

2001 11 09

1338

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų’’ dalinio pakeitimo

2001 11 12

1347

Dėl specialiosios paskirties akcinės bendrovės ,,Anykščių vynas’’ įstatinio kapitalo mažinimo ir turto perdavimo

2001 11 26

1411

Dėl akcinės bendrovės ,,Kietaviškių gausa’’ įstatinio kapitalo mažinimo ir turto perdavimo

2001 11 26

1412

Dėl sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio (pirktų iš Danijos firmos ..SFK Technology A/S’’ prietaisus kiaulių skerdenų kokybei nustatyti)

2001 11 26

1413

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 ,,Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose’’ dalinio pakeitimo (Dalia Grybauskaitė)

2001 12 03

1442

Dėl uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantijos bankui dėl akcinei bendrovei ,,Pagirių šiltnamiai’’ teikiamos vidutinės trukmės paskolos

2001 12 03

1445

Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5,12 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui

2001 12 05

1467

Dėl Lietuvos Respublikos cukraus mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos virškvotinio baltojo cukraus mokesčio įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui

2001 12 05

1473

Dėl sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio (pirktų 2001 m. iš UAB Aerogeodezijos instituto LR ir Rusijos Federacijos valstybės sienos skaitmeninių ortofotografinių žemėlapių gamybos ir LR teritorijos kartografinių duomenų bazės kūrimo paslaugas iki 700 tūkst. Lt)

2001 12 14

1518

Dėl Specialiosios kaimo rėmimo programos 2001 metų išlaidų sąmatos pagal priemones patvirtinimo

2001 12 22

1610

Dėl specialiosios programos ,,Žemės reformos vykdymas’’ 2001 metų išlaidų sąmatos pagal priemones patvirtinimo

2001 12 22

1611

Dėl valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros įstatinio kapitalo mažinimo ir turto perdavimo

2001 12 22

1621

Dėl Veiksmų plano žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijai įgyvendinti pagrindinių krypčių

2001 12 22

1622

Dėl nuostolių, patvirtintų dėl žvejybos galimybių nutraukimo, atlyginimo tvarkos

2001 12 22

1623

Kanceliarijos vedėja Violeta Vagonytė

2 priedas
ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO ĮSAKYMAI

PER 2001 METUS

Eil.

Nr.

Įsakymo pavadinimas

Įsakymo

data

Įsakymo

Nr.

Dėl kolegijos sudarymo

2001 01 08

1

Dėl darbo grupės sudarymo

2001 01 09

2

Dėl 1999 03 02 įsakymo Nr.102 dalinio pakeitimo

2001 01 10

3

Dėl Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros parduodamų maistinių kviečių minimalios eksporto kainos nustatymo

2001 01 10

4

Dėl darbo grupės tipinei perdirbtos žemės ūkio produkcijos, maisto produktų ir kitos tam tikru būdu apdorotos žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčiai parengti sudarymo

2001 01 11

5

Dėl priemonių, apsaugančių vaisių ir daržovių vidaus rinką nuo nekokybiškų ir nelegaliai įvežamų prekių

2001 01 11

6

Dėl 1999 01 08 įsakymo Nr.10 dalinio pakeitimo

2001 01 12

7

Dėl A.Belzaus delegavimo į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą

2001 01 12

8

Dėl darbo grupės sudarymo žemės sklypų identifikavimo ir registravimo sistemos kūrimo principinėms nuostatoms spręsti

2001 01 17

9

Dėl trumpalaikių (iki 3 metų) žemės nuomos sutarčių registravimo nekilnojamojo turto registre

2001 01 17

10

Dėl melioracijos projektų valstybinės ekspertizės, melioracijos darbų valstybinės priežiūros ir melioracijos įrenginių apskaitos

2001 01 17

11

Dėl drėgnio riebaluose ir aliejuje, magnio, žalios ląstelienos nustatymo pašaruose techninio reglamento patvirtinimo

2001 01 18

12

Dėl respublikinių ristūnų žirgų varžybų – bandymų organizavimo

2001 01 22

13

Dėl nacionalinės žemės ūkio strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių rengimo organizavimo

2001 01 22

14

Dėl akcinės bendrovės ,,Kaišiadorių veterinarinė sanitarija” įstatų tvirtinimo

2001 01 22

15

Dėl akcinės bendrovės ,,Rietavo veterinarinė sanitarija” ūkinės-finansinės veiklos rezultatų

2001 01 25

16

Dėl darbo grupės sudarymo

2001 01 26

18

Dėl pasirengimo SAPARD priežiūros komiteto veiklai

2001 01 26

19

Dėl žemės ūkio ministro 2000 01 10 įsakymo Nr.7 ,,Dėl poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo pratęsimo” dalinio pakeitimo

2001 01 29

20

Dėl privalomųjų forsibilių svogūnų, gumbasvogūnių ir gumbų kokybės reikalavimų

2001 01 31

21

Dėl 2000 12 05 įsakymo Nr.337 dalinio pakeitimo

2001 01 31

22

Dėl jautrių žemės ūkio ir maisto produktų rinkos apsaugos

2001 02 02

23

Dėl ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti specialiosios paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai programos (SAPARD) parama, ekonominio gyvybingumo nustatymo tvarkos

2001 02 06

24

Dėl kolegijos sudėties papildymo

2001 02 06

25

Dėl specialiosios kaimo rėmimo programos 2001 metų sąmatos patvirtinimo

2001 02 07

26

Dėl privalomųjų svogūnų, kopūstų ir morkų kokybės reikalavimų

2001 02 13

27

Dėl alternatyvios žemės ūkiui veiklos

2001 02 13

28

Dėl 2000 01 28 įsakymo Nr.29 dalinio pakeitimo

2001 02 14

29

Dėl 1998 08 10 įsakymo Nr.140 dalinio pakeitimo

2001 02 14

30

Dėl pieno supirkimo mobiliuosiuose pieno supirkimo punktuose

2001 02 19

31/77

Dėl tarpžinybinės darbo grupės maisto saugos strategijai parengti

2001 02 19

32

Dėl žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės įstatų dalinio pakeitimo bei naujos valdybos sudėties patvirtinimo

2001 02 19

108/33

Dėl 2000 06 02 įsakymo Nr.176 dalinio pakeitimo

2001 02 22

34

Dėl veiklos sričių paskirstymo tarp ministro, viceministrų ir ministerijos sekretoriaus

2001 02 22

35

Dėl 1999 07 12 įsakymo Nr.301 ir 1999 02 26 akcininko sprendimo pripažinimo netekusiais galios

2001 02 22

36

Dėl privalomųjų obuolių, kriaušių ir agurkų kokybės reikalavimų

2001 02 23

37

Dėl agentūros supirktų maisto produktų pardavimo 2000 m. gruodžio mėn. išlaidų padengimo

2001 02 23

38

Dėl įrangos

2001 02 23

39

Dėl patalpų remonto darbų pirkimo

2001 02 23

40

Dėl UAB ,,Palangos Agila” 2000 metų finansinės veiklos audito

2001 02 23

41

Dėl Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto darbų finansavimo 2001 metais

2001 02 23

42

Dėl kiaušinių teikimo į rinką techninio reglamento patvirtinimo

2001 02 26

43

Dėl pasirengimo vidurio ir rytų Europos žemės ūkio ministrų konferencijai bei ,,Agrobalt 2001” parodai

2001 02 26

44

Dėl 1999 08 10 įsakymo Nr.335 papildymo

2001 03 01

45

Dėl melioracijos darbų, finansuojamų iš valstybės lėšų, skirtų melioracijai ir kalkinimui sąrašo

2001 03 01

46

Dėl pieno supirkimo taisyklių dalinio pakeitimo

2001 03 05

47

Dėl komisijos sudarymo

2001 03 05

48

Dėl valstybės įmonės valstybinio žemėtvarkos instituto privalomų darbų 2001 metais ir valstybinės žemėtvarkos ir dirvožemio tyrimo darbų kainyno tvirtinimo

2001 03 05

49

Dėl žemės sklypų planų rengimo tvarkos

2001 03 05

50

Dėl ministro 2000 10 19 įsakymo Nr.296 ,,Dėl akcinės bendrovės ,,Kriogenas” įstatų tvirtinimo” dalinio pakeitimo

2001 03 08

51

Dėl privalomųjų grūdų, miltų ir kruopų kokybės reikalavimų

2001 03 08

52

Dėl 1999 02 12 įsakymo Nr.71 dalinio pakeitimo

2001 03 08

53

Dėl tinkamiausių Lietuvoje auginti 2001 metais augalų veislių sąrašo patvirtinimo

2001 03 12

54

Dėl gyvulių, žvėrelių veislynų, veislinių bandų, paukščių veislinių ir reprodukcinių ūkių sąrašo

2001 03 12

55

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių

2001 03 13

56

Dėl Vidaus audito išvadų

2001 03 14

57

Dėl komisijos sudarymo

2001 03 14

58

Dėl informacijos apie žemės ūkio naudmenas ir pasėlius teikimo, apdorojimo ir kontrolės tvarkos

2001 03 14

59/103

Dėl techninio reglamento, nustatančio kavos ekstraktų ir cikorijos ekstraktų sudėtį ir analizės metodus patvirtinimo

2001 03 19

60

Dėl baltojo cukraus gamybos kvotos paskirstymo ir minimalios ribinės cukrinių runkelių supirkimo kainos

2001 03 19

61

Dėl 2000 m. vasario 15 d. įsakymo Nr.47 ,,Dėl užsienio šalių sėklininkystės firmų ir selekcininkų sukurtų augalų veislių tyrimo įkainių” patikslinimo

2001 03 20

62

Dėl viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūros

2001 03 20

63

Dėl gyvulių veislininkystės 2001-2005 metais programos projekto tobulinimo

2001 03 20

64

Dėl Europos bendrijos finansinės paramos Lietuvos žuvininkystei lėšų naudojimo

2001 03 20

65

Dėl veislinės medžiagos grynaveisliškumą patvirtinančių dokumentų pripažinimo tvarkos

2001 03 20

66

Dėl cukraus techninio reglamento 15 punkto nuostatų taikymo

2001 03 20

67

Dėl paramos teikimo dauginamosios medžiagos tiekėjams ir žemės naudotojams 2001 metais

2001 03 21

68

Dėl tiesioginių išmokų už linų pasėlius mokėjimo ir bazinių plotų paskirstymo 2001 m. tvarkos

2001 03 21

69

Dėl lėšų GSE stebėsenos programai vykdyti

2001 03 23

70

Dėl melioracijos darbų kainų

2001 03 23

71

Dėl žalio ir termiškai apdoroto pieno analizės metodų taikymo techninio reglamento patvirtinimo

2001 03 23

72

Dėl valstybės paramos besikuriantiems ūkininkams statybine miško medžiaga teikimo tvarkos dalinio pakeitimo

2001 03 26

73

Dėl cukraus režimo vykdymo

2001 03 27

74

Dėl apmokėjimo už pieno sudėties ir kokybės tyrimus VĮ ,,Pieno tyrimai”

2001 03 27

75

Dėl įmonių ir specialistų, pretenduojančių atlikti melioracijos projektų valstybinę ekspertizę, atestavimo

2001 03 27

76

Dėl ūkininkų tęstinio profesinio mokymo tvarkos

2001 03 27

77

Dėl valstybinės augalų apsaugos tarnybos

2001 03 27

78

Dėl jautienos, kiaulienos ir avienos privataus saugojimo taisyklių patvirtinimo

2001 03 28

79

Dėl 1999 12 13 įsakymo Nr.447 (2000 10 30 įsakymo Nr.303 redakcija) pakeitimo ir papildymo

2001 03 28

80

Dėl privalomųjų sausų pašarų kokybės ir gamybos techninių reikalavimų patvirtinimo

2001 03 28

81

Dėl techninio reglamento, nustatančio maistinio etilo alkoholio analizės metodus, patvirtinimo

2001 03 29

82

Dėl techninio reglamento, nustatančio vyno analizės metodus, patvirtinimo

2001 03 29

83

Dėl žemės ūkio paskolų garantijų fondo valdybos narių

2001 03 29

84

Dėl 1999 08 10 įsakymo Nr.335 dalinio pakeitimo

2001 03 29

85

Dėl AB ,,Rietavo veterinarinė sanitarija” 2000 metų finansinės veiklos audito

2001 03 29

86

Dėl tiesioginių išmokų už 2001 metų derliui pasėtų ir subrandintų grūdams rapsų pasėlių hektarą tvarkos

2001 03 29

87

Dėl specialiosios kaimo rėmimo programos tikslinio finansavimo tvarkų ir sąlygų

2001 03 30

88

Dėl bulvių vėžio fitosanitarinės kontrolės ir fitosanitarijos priemonių taikymo tvarkos patvirtinimo

2001 03 30

89

Dėl rinkos apsaugos ir importo bei eksporto problemų

2001 03 30

90

Dėl 2001 metais pradedamų vykdyti užsakomųjų tyrimų programų

2001-04-02

91

Dėl konsultavimo konkurso paskelbimo

2001-04-02

92

Dėl viešojo pirkimo komisijos sudarymo

2001-04-03

93

Dėl tiesioginių išmokų už grikių pasėlius mažo našumo žemėse

2001-04-03

94

Dėl darbo grupės melioracijos įstatymo naujos redakcijos projektui parengti sudarymo

2001-04-04

95

Dėl 1999-05-20 įsakymo Nr.210 ,,Dėl privalomųjų kokybės reikalavimų patvirtinimo” dalinio pakeitimo

2001-04-04

96

Dėl 2001 metų derliaus grūdų supirkimo ir atsiskaitymo

2001-04-04

97

Dėl 2001-03-14 įsakymo Nr.59/103 papildymo

2001-04-05

98/149

Dėl 2000-03-17 įsakymo Nr.88 dalinio pakeitimo ir 2000-12-08 įsakymo Nr.346 pripažinimo netekusiu galios

2001-04-05

99

Dėl asociacijų pripažinimo veislininkystės institucijomis

2001-04-05

100

Dėl lėšų naujausiems žemės ūkio mokslo, mokymo pasiekimams propaguoti, konkursams ir parodoms organizuoti paskirstymo

2001-04-05

101

Dėl 2001 m. vasario 7 d. įsakymo Nr.26 dalinio pakeitimo

2001-04-06

102

Dėl sėklos ir sodinamosios medžiagos pirkimo su valstybės parama 2001 m. konkurso organizavimo

2001-04-06

103

Dėl žemės ūkio ministro 2001-01-17 įsakymu Nr.11 nustatyto teisės atlikti melioracijos projektų valstybinę ekspertizę termino pratęsimo

2001-04-06

104

Dėl žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės 2001 metų privalomų, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų darbų plano ir sąmatos tvirtinimo

2001-04-06

185/105

Dėl nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metų programos priežiūros

2001-04-09

106

Dėl 2000-06-02 įsakymo Nr.176 dalinio pakeitimo

2001-04-09

107

Dėl 2001-02-23 įsakymo Nr.37 dalinio pakeitimo

2001-04-09

108

Dėl 1998-04-23 įsakymo Nr.205 dalinio pakeitimo

2001-04-10

109

Dėl viešųjų pirkimų

2001-04-10

110

Dėl 1999-08-10 įsakymo Nr.335 dalinio pakeitimo

2001-04-10

111

Dėl importuojamų žemės ūkio produktų kokybės kontrolės

2001-04-11

112

Dėl komisijos sudarymo

2001-04-12

113

Dėl agentūros supirktų žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo 2001 m. sausio ir vasario mėn. išlaidų padengimo

2001-04-13

114

Dėl Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros supirktų 2000 m. derliaus grikių minimalios eksporto kainos nustatymo

2001-04-13

115

Dėl pasirengimo narystei Europos Sąjungoje darbo grupių sudarymo

2001-04-13

116

Dėl kooperacijos plėtros finansavimo tvarkos

2001-04-17

117

Dėl lėšų skyrimo žemės reformos darbams 2001 m.

2001-04-17

118

Dėl valdymo tobulinimo grupės sudarymo

2001-04-18

119

Dėl kreditorinio įsiskolinimo AB ,,Marijampolės pieno konservai” likvidavimo

2001-04-19

120

Dėl 1999-08-10 įsakymo Nr.335 dalinio pakeitimo

2001-04-19

121

Dėl lėšų skyrimo dalyvavimo parodoje ,,Agrobalt 2001” išlaidoms iš dalies padengti

2001-04-23

122

Dėl žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo programos

2001-04-24

123

Dėl maisto saugos strategijos

2001-04-24

124

Dėl UAB žemės ūkio paskolų garantijų fondo 2000 m. metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimo

2001-04-25

125

Dėl 1998 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr.240 papildymo

2001-04-26

126

Dėl 2001-03-12 įsakymo Nr.55 dalinio pakeitimo

2001-04-26

127

Dėl 2001-04-03 įsakymo Nr.93 ,,Dėl viešojo pirkimo komisijos sudarymo” dalinio pakeitimo

2001-04-26

128

Dėl AB ,,Pagirių šiltnamiai” 2000 m. pelno paskirstymo

2001-04-27

129

Dėl valstybės įmonės ,,Gyvulių produktyvumo kontrolė” nuostolio padengimo

2001-04-27

130

Dėl valstybės įmonės ,,Vilniaus regiono veislininkystė” nuostolio padengimo

2001-04-27

131

Dėl Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų tyrimo tvarkos

2001-04-27

132

Dėl valstybės įmonės ,,Šiaulių regiono veislininkystė” pelno paskirstymo

2001-04-27

133

Dėl valstybės įmonės ,,Pieno tyrimai” pelno paskirstymo

2001-04-27

134

Dėl ACQUIS įgyvendinančių institucijų plėtros planuose numatytų priemonių įgyvendinimo

2001-04-30

135

Dėl 2000-01-28 įsakymo Nr.29 dalinio pakeitimo

2001-04-30

136

Dėl Žemės ūkio ministerijos 1996-04-29 įsakymo Nr.183 ,,Dėl nedenatūruoto etilo alkoholio eksporto automatinio licencijavimo tvarkos” dalinio pakeitimo

2001-04-30

137

Dėl pieninių gyvulių produktyvumo kontrolės organizavimo taisyklių

2001-05-02

138

Dėl darbo grupės sudarymo

2001-05-02

139

Dėl 2000 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr.154 dalinio pakeitimo

2001-05-03

140

Dėl 2000-01-25 įsakymo Nr.22 ,,Dėl etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų gamybos, išpilstymo, saugojimo, realizavimo ir transportavimo maksimaliai leistinų nuostolių normų” dalinio pakeitimo

2001-05-03

141

Dėl žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės įstatinio kapitalo didinimo

2001-05-04

249/142

Dėl darbo grupės sudėties patvirtinimo

2001-05-04

143

Dėl valdymo tobulinimo grupės veiklos plano

2001-05-04

144

Dėl agentūros supirktų maistinių grūdų pardavimo 2001 m. kovo mėn. išlaidų padengimo

2001-05-08

145

Dėl naujos pieno supirkimo taisyklių redakcijos patvirtinimo

2001-05-09

146

Dėl lėšų skyrimo rajonų žemėtvarkos skyriams už informacijos apie žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus surinkimą ir apdorojimą 2001 m.

2001-05-09

147

Dėl Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro efektyvesnės veiklos užtikrinimo

2001-05-09

148

Dėl AB ,,Rietavo veterinarinė sanitarija” 2000 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo

2001-05-10

149

Dėl 1998 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr.240 dalinio pakeitimo

2001-05-10

150

Dėl tiesioginių išmokų už rapsų pasėlius ūkininkams A. ir V.Sakaliams

2001-05-10

151

Dėl Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros administravimo išlaidų

2001-05-11

152

Dėl melioruotos žemės ir melioracijos įrenginių apskaitos tvarkos

2001-05-11

153

Dėl tarptautinių tarpžinybinių dokumentų registravimo, saugojimo ir vykdymo kontrolės

2001-05-11

154

Dėl 1999-10-11 įsakymo Nr.385 dalinio pakeitimo

2001-05-11

155

Dėl 2001-01-17 įsakymo Nr.10 pripažinimo netekusiu galios

2001-05-14

156

Dėl Lietuvos ekspertų delegacijos sudarymo konsultacijoms su Latvijos delegacija dėl papildomų susitarimo dėl bendradarbiavimo žuvininkystės srityje pasirašymo sąlygų

2001-05-14

157

Dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo į grupes

2001-05-15

158

Dėl UAB ,,Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė” pelno paskirstymo patvirtinimo

2001-05-15

159

Dėl žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijų atitikties kontrolės metodikos patvirtinimo

2001-05-15

160

Dėl komisijos AB ,,Neveronių šiltnamiai” pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo galimybėms ištirti sudarymo

2001-05-16

161

Dėl Žemės ūkio ministerijos 1996-04-29 įsakymo Nr.183 ,,Dėl nedenatūruoto etilo alkoholinio eksporto automatinio licencijavimo tvarkos” papildymo

2001-05-16

162

Dėl naminių gyvūnų genetinių išteklių komisijos sudarymo ataskaitai parengti

2001-05-17

163

Dėl komisijos sudarymo

2001-05-18

164

Dėl vidurio ir rytų Europos žemės ūkio ministrų konferencijos ir ,,Agrobalt 2001” parodos metu vykusių oficialių susitikimų priemonių plano

2001-05-18

165

Dėl naminių gyvūnų genetinių išteklių ataskaitos ir koordinavimo tarybos nuostatų parengimo finansavimo

2001-05-22

166

Dėl žuvų ūkio fondo nuostatų papildymo

2001-05-23

168

Dėl lėšų žemės reformos darbams panaudojimo

2001-05-23

169

Dėl komisijos sudarymo

2001-05-24

170

Dėl vaisių ir uogų vyno taisyklių patvirtinimo

2001-05-25

171

Dėl tipinės pieno pirkimo-pardavimo sutarties dalinio pakeitimo

2001-05-28

172

Dėl agentūros supirktų maistinių grūdų pardavimo 2001 m. balandžio mėn. išlaidų padengimo

2001-05-30

173

Dėl vaisių ir uogų vyno apibūdinimo

2001-05-31

174

Dėl tiesioginių išmokų už grikių pasėlius ūkininkei Nidai Skruodienei

2001-05-31

175

Dėl nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metų programos priežiūros komiteto

2001-05-31

176

Dėl asociacijų pripažinimo veislininkystės institucijomis

2001-05-31

177

Dėl poįstatyminių norminių teisės aktų patvirtinimo

2001-05-31

178

Dėl UAB ,,Palangos agila” 2000 m. metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimo

2001-05-31

179

Dėl 2001 m. kovo 30 d. įsakymo Nr.88 9 priedo dalinio pakeitimo

2001-06-05

180

Dėl UAB žemės ūkio kooperacijos ir verslo mokymo centro 2000 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo

2001-06-05

181

Dėl gyvulių veislininkystės 2001-2005 metais programos

2001-06-06

182

Dėl instruktorių eksporto ir importo mechanizmų, intervencijos, tiesioginių išmokų klausimu skyrimo

2001-06-06

183

Dėl 2001 m. kovo 5 d. įsakymo Nr.48 dalinio pakeitimo

2001-06-07

184

Dėl Lietuvos ūkių apskaitos duomenų tinklo nacionalinės tarybos sudėties ir nuostatų

2001-06-07

185/65

Dėl akcinių bendrovių ,,Rietavo veterinarinė sanitarija” ir ,,Kaišiadorių veterinarinė sanitarija” reorganizavimo projekto tvirtinimo

2001-06-08

186

Dėl žemės ūkio produkcijos bendrųjų pajamų ir papildomų (viršnorminių) ilgalaikių ūkio reprodukavimo sąnaudų normatyvų pagal žemės našumą

2001-06-08

187

Dėl žemės ūkio ministro 1998 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr.240 dalinio pakeitimo bei papildymo

2001-06-11

188

Dėl 2001 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr.171 pakeitimo

2001-06-11

189

Dėl ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo patvirtinimo

2001-06-11

190

Dėl tiesioginių išmokų už žieminių maistinių kviečių pasėlius ūkininkui Povilui Matuzai

2001-06-12

191

Dėl kolegijos sudėties papildymo

2001-06-13

192

Dėl 2001 m. sėklinių pasėlių bei sodo augalų aprobavimo metodinių nurodymų

2001-06-14

193

Dėl nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

2001-06-14

194

Dėl Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros administravimo išlaidų

2001-06-15

195

Dėl lėšų skyrimo žemės reformos darbams

2001-06-18

196

Dėl 1999 m. liepos 1 d. įsakymo Nr.288 dalinio pakeitimo

2001-06-18

197

Dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės, atitinkančios ES reikalavimus, plėtojimo programos įgyvendinimo

2001-06-19

198

Dėl purkštuvų tikrinimo taisyklių patvirtinimo

2001-06-19

199

Dėl transporto išlaidų dydžio patvirtinimo

2001-06-19

200

Dėl priemonių, susijusių su naujojo civilinio kodekso įgyvendinimu, sąrašo patvirtinimo

2001-06-19

201

Dėl keitimosi informacija apie Lietuvos įsipareigojimų pasaulio prekybos organizacijai dėl žemės ūkio politikos vykdymą, sanitarinių bei fitosanitarinių teisės aktų taikymą ir jų projektų rengimą taisyklių patvirtinimo

2001-06-20

202

Dėl ES bendrosios pozicijos nuostatų ir atitinkamų Lietuvos veiksmų

2001-06-21

203

Dėl valstybės įmonės ,,Pieno tyrimai” įstatinio kapitalo didinimo”

2001-06-21

204

Dėl tiesioginių išmokų už maistinių kviečių ūkininkui Arvydui Čiapui

2001-06-21

205

Dėl privalomųjų prekinių pašarų saugos reikalavimų techninio reglamento patvirtinimo

2001-06-21

206

Dėl Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo agropramoninėje srityje darbo grupės sudarymo

2001-06-21

207

Dėl pieninių gyvulių produktyvumo, pieno sudėties bei kokybės kontrolės ir informacijos teikimo taisyklių

2001-06-22

208

Dėl 2001 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr.116 dalinio pakeitimo ir papildymo

2001-06-22

209

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūros ir etatų sąrašo

2001-06-22

210

Dėl akcinės bendrovės ,,Pagirių šiltnamiai” įstatinio kapitalo didinimo

2001-06-22

211

Dėl naftos produktų pirkimo

2001-06-25

212

Dėl pirminio žuvų pardavimo tvarkos Lietuvos Respublikos uostuose patvirtinimo

2001-06-25

213

Dėl ministerijos reguliavimo srities valstybės tarnautojų mokymo

2001-06-25

214

Dėl 2001 m. sausio 10 d. įsakymo Nr.4 ,,Dėl Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros parduodamų maistinių kviečių minimalios eksporto kainos nustatymo” dalinio pakeitimo

2001-06-25

215

Dėl galvijų skerdenų kokybės įvertinimo ir klasifikacijos techninio reglamento patvirtinimo

2001-06-25

216

Dėl skerdenų klasifikavimo sistemos įdiegimo

2001-06-25

217

Dėl tiesioginių išmokų už žieminių maistinių kviečių pasėlius ūkininkui Valdui Melninkui

2001-06-29

218

Dėl bulvinių cistas sudarančių nematodų kontrolės ir fitosanitarijos priemonių taikymo tvarkos patvirtinimo

2001-06-29

219

Dėl kilmės knygų nuostatų

2001-06-29

220

Dėl privalomųjų braškių, žemuogių, vyšnių ir trešnių kokybės reikalavimų

2001-06-29

221

Dėl techninio reglamento dėl alkoholinių gėrimų terminų, apibrėžimų bei procesų apibūdinimo ir prekinio pateikimo nuostatų patvirtinimo

2001-06-29

222

Dėl Žemės ūkio ir maisto produktų importo ir eksporto automatinio licencijavimo tvarkos papildymo

2001-06-29

223

Dėl privalomųjų daržovių sėklos kokybės reikalavimų

2001-06-29

224

Dėl atitikties įvertinimo infrastruktūros (bandymų laboratorijų, sertifikacijos įstaigų) plėtros programos įgyvendinimo

2001-07-02

225

Dėl patikrinimo atlikimo

2001-07-02

226

Dėl komisijos sudarymo

2001-07-03

227

Dėl darbo grupės

2001-07-03

228

Dėl darbo grupės sudarymo susitarimo su Kroatijos Respublikos žemės ūkio ir miškų ministerija vykdymui užtikrinti

2001-07-04

229

Dėl dyzelinių degalų akcizo kompensavimo žemės ūkio produkcijos gamintojams

2001-07-05

231

Dėl Teisės departamento nuostatų patvirtinimo

2001-07-05

232

Dėl užsakomųjų tyrimų programų vykdymo priežiūros komisijų sudarymo

2001-07-05

233

Dėl darbo grupės

2001-07-05

234

Dėl Žemės ūkio ir maisto departamento nuostatų

2001-07-05

235

Dėl Viešųjų ryšių skyriaus nuostatų patvirtinimo

2001-07-05

236

Dėl medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės plotų kartografavimo bei įrašymo valstybiniame žemės kadastre tvarkos patvirtinimo

2001-07-11

371/237

Dėl Valstybinės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros įstatų papildymo

2001-07-11

238

Dėl gyvulių registro nuostatų

2001-07-11

239

Dėl Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr.207 ,,Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo” dalinio pakeitimo

2001-07-12

240

Dėl žemdirbių tęstinio profesinio mokymo centrų (skyrių) steigimo ir žemdirbių neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programų rengimo

2001-07-12

241

Dėl komisijos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo klausimams spręsti sudarymo

2001-07-12

242

Dėl Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos

2001-07-13

243

Dėl gyvulių registravimo ir identifikavimo tvarkos

2001-07-16

244/302

Dėl akcinės bendrovės ,,Pagirių šiltnamiai” įstatų pakeitimo

2001-07-17

245

Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų dalinio pakeitimo

2001-07-17

246

Dėl INFRATEC prietaisų perskirstymo

2001-07-18

247

Dėl komisijos ir ekspertų naujoms pašarinėms žaliavoms ir pašarų priedams įregistruoti bei bandymo laboratorijų patvirtinimo

2001-07-18

248/307

Dėl tiesioginių išmokų už žieminių maistinių kviečių pasėlius ūkininkei Jadvygai Vietienei

2001-07-18

249

Dėl 2001 metų derliaus maistinių grūdų saugojimo išlaidų dengimo

2001-07-18

250

Dėl Valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros įstatų pakeitimo

2001-07-18

251

Dėl tiesioginių išmokų už 2001 metų derliaus žieminių rugių pasėlius mažo našumo žemėse ir 2001 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr.94 dalinio pakeitimo

2001-07-19

252

Dėl patalpų remonto darbų pirkimo

2001-07-19

253

Dėl 2001 m. vasario 6 d. įsakymo Nr.24 ,,Dėl ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti specialiosios paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai programos (SAPARD) parama, ekonominio gyvybingumo nustatymo tvarkos” dalinio pakeitimo

2001-07-20

254

Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1999 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr.156 ir 1999 m. spalio 5 d. įsakymo Nr.380 pripažinimo netekusiais galios

2001-07-20

255

Dėl licencijuotų sandėlių ir sandėlio kvitų sistemos įdiegimo darbo grupės sudarymo

2001-07-23

256

Dėl privalomųjų slyvų, žiedinių kopūstų ir artišokų kokybės reikalavimų

2001-07-25

257

Dėl ministerijos kolegijos sudėties

2001-07-25

258

Dėl tiesioginių išmokų už modernizuotuose žieminiuose stikliniuose šiltnamiuose 2001 m. derliui auginamų daržovių pasėlius skyrimo ir išmokėjimo tvarkos

2001-07-26

259

Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2001-07-04 sprendime Nr.52 ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ūkinės ir finansinės veiklos bei veiklos taupumo, rezultatyvumo ir efektyvumo požiūrių, vykdant programas, tikrinimo rezultatų” nurodytų pažeidimų

2001-07-26

260

Dėl Respublikinių ristūnų žirgų varžybų-bandymų organizavimo

2001-07-27

261

Dėl 2001-06-22 įsakymo Nr.211 ir 2001-07-17 įsakymo Nr.245 dalinio pakeitimo

2001-07-27

262

Dėl 2001 m. vasario 7 d. įsakymo Nr.26 dalinio pakeitimo

2001-07-30

263

Dėl Žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymo Nr.88 ,,Dėl specialiosios kaimo rėmimo programos tikslinio finansavimo tvarkų ir sąlygų” papildymo

2001-07-30

264

Dėl 2000 m. kovo 27 d. įsakymo Nr.97 ,,Dėl apmokėjimo už žalio pieno sudėties ir kokybės tyrimus valstybės įmonei ,,Pieno tyrimai” tvarkos” dalinio pakeitimo

2001-07-30

265

Dėl gyvulių registravimo ir identifikavimo programos 2001 m. išlaidų sąmatos

2001-07-30

266

Dėl komisijos stichinių reiškinių padariniams nagrinėti sudarymo

2001-07-31

267

Dėl institucijų, kurių bazėse steigiami regioniniai žemdirbių tęstinio profesinio mokymo centrai (skyriai)

2001-07-31

268

Dėl Valstybės įmonės ,,Pieno tyrimai” įstatų pakeitimo

2001-07-31

269

Dėl tarnybinių atlyginimų ir priedų nustatymo

2001-08-01

270

Dėl respublikinių melžėjų varžytuvių organizavimo

2001-08-01

271

Dėl darbo grupės sudarymo

2001-08-01

272

Dėl 2001 m. kovo 20 d. įsakymo Nr.63 ,,Dėl viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūros” dalinio pakeitimo

2001-08-01

273

Dėl išmokų už žuvusius pluoštinių linų ir rapsų pasėlius

2001-08-02

274

Dėl 2001 metų derliaus maistinių grūdų intervencinio supirkimo

2001-08-02

275

Dėl INFRATEC prietaisų perskirstymo

2001-08-03

276

Dėl žemės ūkio derybinio skyriaus problemų sprendimo

2001-08-03

277

Dėl Bendrųjų reikalų departamento nuostatų patvirtinimo

2001-08-06

278

Dėl 2001 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr.117 ,,Dėl kooperacijos plėtros finansavimo tvarkos” dalinio pakeitimo

2001-08-06

279

Dėl Teisės departamento ir jo skyrių nuostatų patvirtinimo

2001-08-06

280

Dėl kuruojamų sričių paskirstymo tarp ministro, viceministrų ir ministerijos sekretoriaus

2001-08-06

281

Dėl privalomųjų acto kokybės reikalavimų patvirtinimo

2001-08-13

282

Dėl J.Panamariovo delegavimo į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą

2001-08-21

283

Dėl tiesioginių išmokų už modernizuotuose žieminiuose stikliniuose šiltnamiuose 2001 m. derliui auginamų daržovių pasėlius

2001-08-21

284

Dėl žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų apskaičiavimo darbo grupės sudarymo

2001-08-21

285

Dėl žemės ūkio ir maisto prekių importo tarifinių kvotų paskirstymo komisijos

2001-08-21

286

Dėl Valstybės investicijų 2001-2003 metų programoje Žemės ūkio ministerijai ir jos reguliavimo srities institucijoms numatytų 2001 metams kapitalo investicijų naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarkos

2001-08-21

287

Dėl žvejybos kvotų skyrimo tvarkos patvirtinimo

2001-08-22

288

Dėl agentūros supirktų maistinių grūdų pardavimo 2001 m. gegužės mėn. Išlaidų padengimo

2001-08-22

289

Dėl Žemės ūkio ir maisto departamento struktūrinių padalinių nuostatų

2001-08-22

290

Dėl Ekonomikos ir finansų departamento struktūrinių padalinių nuostatų patvirtinimo

2001-08-23

291

Dėl asociacijų pripažinimo veislininkystės institucijomis

2001-08-24

292

Dėl darbo grupės sudarymo

2001-08-24

293

Dėl 2001-06-19 įsakymo Nr.198 dalinio pakeitimo bei papildymo

2001-08-24

294

Dėl darbo grupės sudarymo

2001-08-28

295

Dėl saldžiųjų paprikų, persikų ir nektarinių privalomųjų kokybės reikalavimų

2001-08-28

296

Dėl 2001 m. kovo 21 d. įsakymo Nr.69 dalinio pakeitimo

2001-08-28

297

Dėl Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų 2001-02-19 įsakymo Nr.108/33 ,,Dėl žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės įstatų dalinio pakeitimo bei naujos valdybos sudėties patvirtinimo” dalinio pakeitimo

2001-08-28

432/298

Dėl 2001 metų derliaus maistinių grūdų intervencinio supirkimo tvarkos patvirtinimo

2001-08-28

299

Dėl tiesioginių išmokų už 2001 metų derliaus grūdinių augalų pasėlius

2001-08-30

300

Dėl komisijos žemėtvarkos projektams, parengtiems valstybiniuose parkuose ir draustiniuose, įvertinti sudarymo

2001-08-30

434/301

Dėl akcinės bendrovės ,,Rietavo veterinarinė sanitarija” įstatų patvirtinimo”

2001-08-30

302

Dėl 2000 m. kovo 17 d. įsakymo Nr.88 dalinio pakeitimo

2001-07-30

303

Dėl ilgalaikių ir vidutinės trukmės paskolų dalies palūkanų apmokėjimo iš specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų

2001-08-30

304

Dėl komisijos norminių teisės aktų projektų rengimui žemės tvarkymo ir administravimo klausimais sudarymo

2001-08-31

305

Dėl bulvių žiedinio puvinio fitosanitarinės kontrolės ir fitosanitarijos priemonių taikymo tvarkos patvirtinimo

2001-08-31

306

Dėl 2001 m. kovo 20 d. įsakymo Nr.63 ,,Dėl viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūros” dalinio pakeitimo

2001-08-31

307

Dėl ministerijos ekstremalių situacijų valdymo centro naujos sudėties patvirtinimo

2001-09-05

308

Dėl Kaimo plėtros ir informacijos departamento nuostatų patvirtinimo

2001-09-05

309

Dėl 2001 m. vasario 7 d. įsakymo Nr.26 dalinio pakeitimo

2001-09-05

310

Dėl žuvininkystės produkcijos gamintojų organizacijų steigimo ir pripažinimo tvarkos patvirtinimo

2001-09-05

311

Dėl darbo grupės sudarymo

2001-09-07

312

Dėl darbo grupės sudarymo

2001-09-07

313

Dėl 2001 m. kovo 29 d. įsakymo Nr.87 dalinio pakeitimo

2001-09-07

314

Dėl maksimalaus procentinio garantinio užmokesčio dydžio

2001-09-07

315

Dėl 2001 m. kovo 29 d. įsakymo Nr.84 dalinio pakeitimo

2001-09-07

316

Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir statistikos departamento generalinio direktoriaus 2001 m. birželio 7 d. įsakymo Nr.185/65 dalinio pakeitimo ir papildymo

2001-09-11

317/(111)-06-793

Dėl Žemės ūkio ministerijos veiklos ataskaitos

2001-09-13

318

Dėl perdirbtų žuvų svorio perskaičiavimo į gyvų žuvų svorį koeficientų nustatymo

2001-09-13

319

Dėl darbo grupės sudėties patvirtinimo

2001-09-13

320

Dėl 2001 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr.106 ,,Dėl Nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metų programos priežiūros” dalinio pakeitimo

2001-09-14

321

Dėl Nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metų programos priežiūros komiteto

2001-09-14

322

Dėl specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos (SAPARD) 2000-2006 m. bendrafinansavimo tvarkos patvirtinimo

2001-09-19

323

Dėl galvijų genetinio įvertinimo pagal produktyvumo požymius metodikos ir veislinių bulių vertinimo komisijos

2001-09-19

324

Dėl Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros administravimo išlaidų

2001-09-19

325

Dėl žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 21 d. įsakymo Nr.68 ,,Dėl paramos teikimo dauginamosios medžiagos tiekėjams ir žemės naudotojams 2001 metais” dalinio pakeitimo ir papildymo

2001-09-19

326

Dėl valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų

2001-09-20

327

Dėl derybų dėl narystės Europos Sąjungoje žemės ūkio 7 derybinio skyriaus sekretoriato steigimo ir nuostatų patvirtinimo

2001-09-20

328

Dėl darbo grupės sudarymo

2001-09-21

329

Dėl Nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metų programos priežiūros

2001-09-21

330

Dėl 2001 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr.322 ,,Dėl nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metų programos priežiūros komiteto” dalinio pakeitimo

2001-09-21

331

Dėl pašarų priedų gamybos, naudojimo ir prekybos jais tvarkos patvirtinimo

2001-09-21

332/395

Dėl pašarų priedų vertinimo taisyklių patvirtinimo

2001-09-21

333

Dėl pašarinių fermentų, mikroorganizmų ir jų preparatų gamybos, naudojimo ir prekybos taisyklių patvirtinimo

2001-09-21

334

Dėl žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės įstatų dalinio pakeitimo

2001-09-21

475/335

Dėl ES PHARE 2000 programos projekto ,,Žuvininkystės sektoriaus vystymas ir administracinių struktūrų ES bendrajai Žuvininkystės politikai įgyvendinti stiprinimas LI00/IB/AG-03”

2001-09-21

336

Dėl cinko bacitracino, flavofosfolipolio, mikroelementų – geležies, vario, mangano ir cinko kiekio pašaruose nustatymo techninio reglamento patvirtinimo

2001-09-27

337

Dėl įgaliotosios institucijos pašarų gamybos ir prekybos leidiniams išduoti paskyrimo

2001-09-27

338

Dėl elektros tiekimo linijų statybos finansavimo tvarkos

2001-09-28

339

Dėl privalomųjų razinų kokybės reikalavimų

2001-09-28

340

Dėl techninio reglamento patvirtinimo

2001-09-28

341

Dėl 2001-03-20 įsakymo Nr.63 dalinio pakeitimo

2001-10-01

342

Dėl komisijos sudarymo

2001-10-04

343

Dėl specialių funkcijų nustatymo SPUAB ,,Vilniaus žirgynas”, SPAB ,,Nemuno žirgynas”, SPUAB ,,Sartų žirgynas”

2001-10-05

344

Dėl lėšų paskirstymo

2001-10-05

345

Dėl 2001 m. kovo 30 d. įsakymo Nr.88 dalinio pakeitimo

2001-10-08

346

Dėl valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros įstatų dalinio pakeitimo

2001-10-10

347

Dėl kompensacijų

2001-10-10

348

Dėl 2001 m. spalio 4 d. įsakymo Nr.343 ,,Dėl komisijos sudarymo” dalinio pakeitimo

2001-10-11

349

Dėl paskolos sutarties pratęsimo, šiltnamių įkeitimo bei nekilnojamojo turto pardavimo

2001-10-12

350

Dėl 2001 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr.322 ,,Dėl nacionalinės žemės ūkio kaimo plėtros 2000-2006 metų programos priežiūros komiteto” dalinio pakeitimo

2001-10-12

351

Dėl žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr.309 ,,Dėl kaimo plėtros ir informacijos departamento nuostatų patvirtinimo” papildymo

2001-10-12

352

Dėl darbo grupės sudarymo

2001-10-15

353

Dėl žuvininkystės tarybos sudėties patvirtinimo

2001-10-15

354

Dėl komisijos sudarymo

2001-10-15

355

Dėl 2001 m. kovo 30 d. įsakymo Nr.88 ,,Dėl specialiosios kaimo rėmimo programos tikslinio finansavimo tvarkų ir sąlygų” dalinio pakeitimo

2001-10-22

356

Dėl žemės ir maisto ūkio integracijos į Europos Sąjungą departamento prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų

2001-10-22

357

Dėl naftos produktų pirkimo

2001-10-23

358

Dėl 2001 m. liepos 18 d. įsakymo Nr.250 ,,Dėl 2001 metų derliaus maistinių grūdų saugojimo išlaidų dengimo” dalinio pakeitimo

2001-10-25

359

Dėl kolegijos sudarymo

2001-10-25

360

Dėl Žemės ūkio ministerijos 1996 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr.183 ,,Dėl nedenatūruoto etilo alkoholio eksporto automatinio licencijavimo tvarkos” dalinio pakeitimo

2001-10-26

361

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2001 metų programos įgyvendinimo priemonių

2001-10-29

362

Dėl 2001 m. sausio 22 d. įsakymo Nr.14 ,,Dėl Nacionalinės žemės ūkio strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių rengimo organizavimo” dalinio pakeitimo

2001-10-29

363

Dėl apmokėjimo už žalio pieno sudėties ir kokybės tyrimus valstybės įmonei ,,Pieno tyrimai” tvarkos

2001-10-30

364

Dėl finansinės paramos skyrimo fizinių ir juridinių asmenų reikalavimams apmokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją

2001-10-30

365

Dėl 2001 m. kovo 20 d. įsakymo Nr.63 ,,Dėl viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūros” dalinio pakeitimo

2001-10-31

366

Dėl protokolo nuostatų patvirtinimo

2001-10-31

367

Dėl atstovavimo valstybei įgyvendinant jai priklausančių akcijų suteikiamas teises

2001-10-31

368

Dėl akcinių bendrovių bei uždarųjų akcinių bendrovių stebėtojų tarybos ar valdybos nariais išrinktų valstybės tarnautojų veiklos šiuose bendrovių valdymo organuose

2001-10-31

369

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūros

2001-10-31

370

Dėl žemės ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr.285 ,,Dėl žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų apskaičiavimo darbo grupės sudarymo” dalinio pakeitimo

2001-10-31

371

Dėl 2001 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr.299 ,,Dėl 2001 metų derliaus maistinių grūdų intervencinio supirkimo tvarkos patvirtinimo” dalinio pakeitimo

2001-10-31

372

Dėl agentūros 2001 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėn. supirktų maistinių grūdų padravimo, skolinimosi nuo 1998 m. liepos mėn. iki 2001 m. gegužės mėn. bei kitų išlaidų padengimo

2001-11-05

373

Dėl 1999 m. kovo 2 d. įsakymo Nr.102 ,,Dėl žemės ūkio mokslo tarybos sudėties ir nuostatų patvirtinimo” dalinio pakeitimo

2001-11-05

374

Dėl privalomųjų arbūzų kokybės reikalavimų

2001-11-05

375

Dėl kvotinio baltojo cukraus eksporto

2001-11-06

376

Dėl visuomeninės techninės tarybos melioracijos klausimams nagrinėti sudarymo

2001-11-06

377

Dėl darbo grupės sudarymo

2001-11-06

378

Dėl 2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr.268 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės žemės ūkio paskolų garantijų fondo perimtų iš bankų reikalavimo teisių patenkinimo ir perimto turto pardavimo tvarkos patvirtinimo” dalinio pakeitimo

2001-11-06

380

Dėl galvijų įkainojimo pagal skerdienų masę ir kokybę taisyklių patvirtinimo

2001-11-07

381

Dėl Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro nuostatų įgyvendinimo tvarkos

2001-11-07

382

Dėl tiesioginės išmokos už 2001 m. derliaus žieminių rugių pasėlius mažo našumo žemėse Stasei Ažusienienei

2001-11-08

383

Dėl dalyvavimo darbo grupėje

2001-11-09

384

Dėl 2001 m. kovo 21 d. įsakymo Nr.69 ,,Dėl tiesioginių išmokų už linų pasėlius mokėjimo ir bazinių plotų paskirstymo 2001 m. tvarkos” dalinio pakeitimo

2001-11-10

385

Dėl Žemės ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Aplinkos ministerijos 1998 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr.160/488/158 dalinio pakeitimo

2001-11-12

386/586/547

Dėl valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiklos

2001-11-12

387

Dėl 2001 m. spalio 29 d. įsakymo Nr.362 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių” papildymo

2001-11-12

388

Dėl interesantų priėmimo, konsultavimo ir informacijos suteikimo skyriaus nuostatų patvirtinimo

2001-11-12

389

Dėl gyvulių registravimo ir identifikavimo tvarkos

2001-11-12

390/498

Dėl ūkio subjekto tiekti gyvulių ausų įsagus atrankos

2001-11-12

391/499

Dėl agentūros 2001 m. rugsėjo mėn. supirktų maistinių grūdų pardavimo, skolinimosi bei kitų išlaidų padengimo

2001-11-13

392

Dėl komisijos užsienio techninei paramai koordinuoti

2001-11-13

393

Dėl 2001 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr.101 dalinio pakeitimo ir papildymo

2001-11-13

394

Dėl prietaisų kiaulių skerdenų kokybei nustatyti pirkimo iš vienintelio šaltinio

2001-11-13

395

Dėl Lietuvos veterinarijos akademijai suteiktos mokslo ir mokymo reikmėms žemės naudojimo

2001-11-13

396/1514

Dėl žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projekto rengimo grupės

2001-11-14

397

Dėl 2000 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr.247/210 ,,Dėl importuojamos augalinės kilmės produkcijos kokybės kontrolės sustiprinimo” dalinio pakeitimo

2001-11-14

398/502

Dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymo

2001-11-15

399

Dėl 2001 m. spalio 10 d. įsakymo Nr.348 ,,Dėl kompensacijų” dalinio pakeitimo

2001-11-15

400

Dėl įsakymų pripažinimo netekusiais galios

2001-11-16

401

Dėl maisto produktų, leidžiamų gabenti tranzitu per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją automobilių transportu tik uždarosiomis, plombuoti tinkamomis transporto priemonėmis, kurios plombuojamos muitinės plombomis, sąrašo patvirtinimo

2001-11-19

402

Dėl lėšų skyrimo

2001-11-19

403

Dėl 2001 m. kovo 29 d. įsakymo Nr.87 ,,Dėl tiesioginių išmokų už 2001 metų derliui pasėtų ir subrandintų grūdams rapsų pasėlių hektarą tvarkos” dalinio pakeitimo

2001-11-20

404

Dėl Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros parduodamų maistinių grūdų minimalios eksporto kainos nustatymo

2001-11-20

405

Dėl atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse

2001-11-21

406

Dėl 2001 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr.274 ,,Dėl išmokų už žuvusius pluoštinių linų ir rapsų pasėlius” dalinio pakeitimo

2001-11-21

407

Dėl 2001 m. liepos 18 d. įsakymo Nr.250 ,,Dėl 2001 metų derliaus maistinių grūdų saugojimo išlaidų dengimo” dalinio pakeitimo”

2001-11-21

408

Dėl privalomųjų melionų kokybės reikalavimų

2001-11-21

409

Dėl tiesioginių išmokų už modernizuotuose žieminiuose stikliniuose šiltnamiuose 2001 m. derliui auginamų daržovių pasėlius

2001-11-22

410

Dėl geros laboratorinės praktikos principų bei geros laboratorinės praktikos principų laikymosi kontrolės ir įvertinimo tvarkos patvirtinimo

2001-11-23

612/564/411

Dėl kvotinio cukraus intervencinio pirkimo ir pardavimo organizavimo nuostatų bei priemokų už cukraus panaudojimo pašarams gaminti taikymo nuostatų patvirtinimo

2001-11-26

412

Dėl UAB žemės ūkio paskolų garantijų fondo 2001 metų veiklos audito

2001-11-26

413

Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijų tvirtinimo

2001-11-26

414

Dėl maksimalaus procentinio garantinio užmokesčio dydžio

2001-11-26

415

Dėl perduodamo turto sąrašo tvirtinimo

2001-11-28

416

Dėl darbo grupės naujos redakcijos Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo koncepcijai ir įstatymo projektui parengti sudarymo

2001-11-28

417

Dėl 2000 m. sausio 25 d. įsakymo Nr.22 ,,Dėl etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų gamybos, išpilstymo, saugojimo, realizavimo ir transportavimo maksimaliai leistinų nuostolių normų” dalinio pakeitimo

2001-11-29

418

Dėl 2001 m. kovo 30 d. įsakymo Nr.88 ,,Dėl specialiosios kaimo rėmimo programos tikslinio finansavimo tvarkų ir sąlygų” 9 priedo dalinio pakeitimo

2001-11-29

419

Dėl AB ,,Pagirių šiltnamiai” 2001-2002 metų veiklos audito

2001-11-30

420

Dėl tirpių sausųjų medžiagų kiekio vaisių ir daržovių produktuose nustatymo refraktometrinių metodu techninio reglamento patvirtinimo

2001-11-30

421

Dėl Lietuvos žemės ūkio universitetui suteiktos mokslo ir mokymo reikmėms žemės naudojimo

2001-12-03

422/1610

Dėl pasaulinio banko struktūrinio pertvarkymo paskolos įsipareigojimų žemės ūkyje vykdymo

2001-12-05

423

Dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymo

2001-12-05

424

Dėl desertinių vynuogių privalomųjų kokybės reikalavimų

2001-12-06

425

Dėl 2001 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr.395 ,,Dėl prietaisų kiaulių skerdenų kokybei nustatyti pirkimo iš vienintelio šaltinio” dalinio pakeitimo

2001-12-06

426

Dėl žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr.355 ,,Dėl greitai užšaldytų vaisių ir daržovių, vaisių sulčių, džemų ir panašių produktų kokybės tyrimų metodų” papildymo

2001-12-06

427

Dėl žemės ūkio ministro 2000 m. vasario 29 d. įsakymo Nr.60 ,,Dėl džemų ir panašių produktų techninio reglamento patvirtinimo” papildymo

2001-12-06

428

Dėl žemės ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr.305 dalinio pakeitimo

2001-12-06

429

Dėl žalio pieno supirkimo kainos apskaičiavimo tvarkos

2001-12-07

430

Dėl 2001 m. liepos 5 d. įsakymo Nr.233 ,,Dėl užsakomųjų tyrimų programų vykdymo priežiūros komisijų sudarymo” dalinio pakeitimo

2001-12-07

431

Dėl 2001 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.92 ,,Dėl konsultavimo konkurso paskelbimo” dalinio pakeitimo

2001-12-07

432

Dėl 2001 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr.101 dalinio pakeitimo ir papildymo

2001-12-07

433

Dėl gyvulių ženklinimo įsagų apskaitos

2001-12-10

434/535

Dėl oficialiosios statistikos formų patvirtinimo žemės ūkio įmonėms

2001-12-11

435

Dėl 2001 m. kovo 30 d. įsakymo Nr.88 ,,Dėl specialiosios kaimo rėmimo programos tikslinio finansavimo tvarkų ir sąlygų” 9 priedo dalinio pakeitimo

2001-12-12

436

Dėl tarnybinio transporto išlaidų dydžio patvirtinimo

2001-12-12

437

Dėl garantinio užmokesčio ir draudimo įmokų kompensavimo

2001-12-12

438

Dėl privalomųjų dekoratyvinių žalumynų, tankiažiedžio smidro ir plunksnašakio smidro kokybės reikalavimų

2001-12-13

439

Dėl privalomųjų skintų gėlių kokybės reikalavimų

2001-12-13

440

Dėl agentūros 2001 m. spalio mėn. supirktų maistinių grūdų pardavimo, skolinimosi bei kitų išlaidų padengimo

2001-12-13

441

Dėl 2001 m. kovo 21 d. įsakymo Nr.69 ,,Dėl tiesioginių išmokų už linų pasėlius mokėjimo ir bazinių plotų paskirstymo 2001 m. tvarkos” dalinio pakeitimo

2001-12-13

442

Dėl viešojo pirkimo komisijos sudarymo

2001-12-14

443

Dėl kokybės politiką reglamentuojančių ES teisės aktų įgyvendinimo

2001-12-14

444

Dėl specialiosios programos ,,Žemės reformos vykdymas” 2001 m. išlaidų sąmatos patvirtinimo

2001-12-14

445

Dėl 2001 m. liepos 12 d. įsakymo Nr.242 ,,Dėl komisijos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo klausimams spręsti sudarymo” dalinio pakeitimo

2001-12-17

446

Dėl 2001 m. vasario 23 d. įsakymo Nr.42 ,,Dėl Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto darbų finansavimo 2001 metais” dalinio pakeitimo ir papildymo

2001-12-17

447

Dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir ekologiškai švarios žemdirbystės plėtojimo intensyvaus karsto zonoje tikslinės programos (Tatulos programa) 2001 metų išlaidų sąmatos

2001-12-17

448

Dėl 2001 metų valstybės biudžeto ir fondų lėšų panaudojimo

2001-12-17

449

Dėl privalomųjų konservuotų kaulavaisių ir privalomųjų konservuotų pomidorų produktų kokybės reikalavimų patvirtinimo

2001-12-18

450

Dėl lėšų skyrimo žemės reformos darbams

2001-12-19

451

Dėl vandenų apsaugos nuo taršos azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių reikalavimų patvirtinimo

2001-12-19

452/607

Dėl žuvų auginimo žuvininkystės tvenkiniuose technologinių normų

2001-12-19

453

Dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės tyrimo sistemos, atitinkančios ES reikalavimus, plėtojimo programos įgyvendinimo

2001-12-20

454

Dėl 2001 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr.406 ,,Dėl atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse” dalinio pakeitimo ir papildymo

2001-12-20

455

Dėl atstovavimo tarptautiniam gyvulių apskaitos komitetui 9ICAR0 ir Europos gyvulininkystės produkcijos gamintojų asociacijai (EAAP)

2001-12-21

456

Dėl žemės ūkio augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimų metodikų patvirtinimo

2001-12-21

457

Dėl privalomųjų kivių vaisių kokybės reikalavimų

2001-12-22

458

Dėl programų vykdymo ataskaitų

2001-12-22

459

Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 25 d. įsakymo Nr.213 ,,Dėl pirminio žuvų pardavimo tvarkos Lietuvos Respublikos uostuose patvirtinimo” dalinio pakeitimo

2001-12-22

460

Dėl 2000 m. liepos 17 d. įsakymo Nr.223 ,,Dėl techninių reglamentų patvirtinimo” dalinio pakeitimo

2001-12-27

461

Dėl Lietuvos Respublikos standartizacijos departamento direktoriaus, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr.25/158/195 pripažinimo netekusiu galios

2001-12-28

103/462/672

Dėl 2001 m. birželio 25 d. įsakymo Nr.217 ,,Dėl skerdenų klasifikavimo sistemos įdiegimo” dalinio pakeitimo

2001-12-28

463

Dėl kiaulių įkainojimo pagal skerdenų masę ir kokybę taisyklių patvirtinimo

2001-12-28

464

Dėl avoparcino ir monensino natrio druskos kiekio pašaruose nustatymo techninio reglamento patvirtinimo

2001-12-28

465

Dėl grūdų užkrėstumo kūlių sporomis nustatymo metodikos patvirtinimo

2001-12-28

466

Dėl amproliumo, diklazurilio ir karbadokso kiekio pašaruose nustatymo techninio reglamento patvirtinimo

2001-12-28

467

Dėl spiramicino kiekio pašaruose nustatymo techninio reglamento patvirtinimo

2001-12-28

468

Dėl miltų, kruopų ir sėlenų spalvos, kvapo, skonio, grikšėjimo, stambumo, metalo magnetinių priemaišų, užkrėstumo ir užterštumo aruodiniais kenkėjais nustatymo metodikos patvirtinimo

2001-12-28

469

Dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, esamų ir būsimų piniginių lėšų, prekių atsargų įkeitimo ir sutarčių pasirašymo

2001-12-28

470

Dėl 2001 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr.390/498 dalinio pakeitimo

2001-12-28

471/575

Dėl lėšų grąžinimo

2001-12-29

472

Dėl 2001 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr.139 ,,Dėl darbo grupės sudarymo” dalinio pakeitimo

2001-12-29

473

Dėl žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų patvirtinimo

2001-12-29

474

Dėl liesos mėsos ir riebalų kiekio nustatymo tam tikruose kiaulienos produktuose taisyklių

2001-12-29

475

Dėl agentūros 2001 m. lapkričio mėn. supirktų maistinių grūdų pardavimo, skolinimosi bei kitų išlaidų padengimo

2001-12-29

476

Dėl 2001 m. spalio 30 d. įsakymo Nr.365 ,,Dėl finansinės paramos skyrimo fizinių ir juridinių asmenų reikalavimams apmokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją” dalinio pakeitimo

2001-12-29

478

Dėl Lietuvos Respublikoje įregistruotų laivų žvejybos užsienio valstybių, su kuriomis Lietuva yra pasirašiusi tarptautines sutartis dėl bendradarbiavimo žuvininkystės srityje, išskirtinėse ekonominėse zonose bei Lietuvos Respublikoje įregistruotų laivų žvejybos atviroje jūroje ir užsienio valstybių, su kuriomis Lietuva nėra pasirašiusi tarptautinių sutarčių dėl bendradarbiavimo žuvininkystės srityje, išskirtinėse ekonominėse zonose tvarkų patvirtinimo

2001-12-29

479

Dėl pieno ir pieno produktų tiesioginio pardavimo vartotojams apskaitos reikalavimų

2001-12-29

480

Dėl kilmės ir zootechninių reikalavimų, taikomų importuojamiems iš trečiųjų šalių veisliniams gyvuliams, jų spermai, kiaušialąstėms ir embrionams patvirtinimo

2001-12-29

481

PASTABA. Iš 481 ministro įsakymo 5 yra riboto naudojimo.

Kanceliarijos vedėja Violeta Vagonytė

3 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001– 2004 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ VYKDYMAS 2001 METAIS
(VYKDANT VYRIAUSYBĖS 2001 M. SPALIO 4 D. NUTARIMĄ NR. 1196)

Eil.

Nr.

Priemonės pavadinimas

Įvykdymas, parengti teisės aktai

Jų rengimo tikslai, poveikis, ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais

1.

(282)

Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 13 d. nutarimu Nr.VIII-1728, įgyvendinimo priemonių patvirtinimo

Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 1622 ,,Dėl Veiksmų plano žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijai įgyvendinti pagrindinių krypčių”

Kurti į rinką orientuotą, konkurencingą žemės ūkį, siekti tolygios kaimo ekonominės ir socialinės plėtros, atitinkančios regionų ypatumus bei didinti kaimo gyventojų užimtumą.

Vyriausybės strateginis tikslas (prioritetas) ,,1.3.užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą”

2.

(283)

Parengti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo koncepciją

Vyriausybės 2001 m. spalio 25 d. nutarimas Nr. 1258 ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo koncepcijos”

Įteisinti perėjimo prie Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemones, teisiškai reglamentuoti kaimo plėtrą, nustatyti prioritetines žemės ūkio ir kaimo plėtros kryptis, užtikrinančias socialinių ir ekonominių sektorių, kaimo vietovių aplinkos ir organizacinės struktūros, socialinės kaimo infrastruktūros plėtrą, skatinančias alternatyvią veiklą, sąlygojančias žemės ir maisto ūkio modernizavimą.

Vyriausybės strateginiai tikslai (prioritetai) ,,1.1. rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acguis”; 1.3. užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą”

3.

(285)

Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl apmokėjimo fiziniams ir juridiniams asmenims pagal jų reikalavimus už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją programos

Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 1149 ,,Dėl Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų, skirtų 2001 metais fiziniams ir juridiniams asmenims pagal jų reikalavimus už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją iš dalies sumokėti, paskirstymo tvarkos patvirtinimo”

Iš dalies kompensuoti žemdirbiams prarastas bankrutuojančiose ir bankrutavusiose įmonėse lėšas už supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją.

Vyriausybės strateginis tikslas (prioritetas) ,,1.3. užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą”

4.

(286)

Parengti Lietuvos Respublikos licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo liudijimų įstatymo koncepciją

Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 222 ,,Dėl Lietuvos Respublikos licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo koncepcijos”

Sukurti palankesnę žemės ūkio kreditavimo sistemą. Siekiant užtikrinti geresnį javų augintojų ir grūdų perdirbėjų kreditavimą, naudojant grūdus kaip užstatą, įdiegti licencijuotų sandėlių ir dvigubų bei paprastų sandėliavimo liudijimų sistemą.

Vyriausybės strateginis tikslas (prioritetas) ,,1.3. užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą”

5.

(295)

Parengti Akcizo kompensavimo už faktiškai įsigytus dyzelinius degalus žemės ūkio ir vidaus vandenų produkcijos gamintojams 2002-2004 metų tvarką

Vyriausybės 2001 m. gruodžio 21d. nutarimas Nr. 1572 „Dėl Akcizo už gazolius ir (arba) jų pakaitalus grąžinimo tvarkos patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1230 „Dėl Specialių apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarkos patvirtinimo” dalinio pakeitimo”

Nustatyti lengvatas žemės ūkio subjektams, perkant dyzelinį kurą, taip padidinti gaminamos žemės ūkio produkcijos konkurencingumą.

Vyriausybės strateginis tikslas (prioritetas) ,,1.3.užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą”

6.

(296)

Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo programos ir jos įgyvendinimo priemonių

Vyriausybės 2002 m. sausio 7 d. nutarimas Nr.9 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo 2001-2003 metų programos ir jos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo”

Skatinti žemės ūkio ir maisto produktų eksportą, sudaryti sąlygas mažinti neigiamą prekybos balansą.

Vyriausybės strateginis tikslas (prioritetas) ,,1.3.užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą”

4 priedas

Laisvo prekių judėjimo, Žemės ūkio ir Žuvininkystės sektorių Teisės derinimo priemonių 2001 m. plano

I –IV ketvirčio vykdymo ataskaita 2002 metų sausio 16 d.

3.1.2.2. Maisto produktai

Atsakingos institucijos

Priemonės kodas

Lietuvos Respublikos teisės aktas

Terminai

Vykdymo ataskaita

teisės akto projekto pateikimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei

planuojamas teisės akto priėmimas ir įsigaliojimas

Žemės ūkio ministerija

3.1.2.2-T-B16

žemės ūkio ministro įsakymo dėl techninio reglamento kavos ir cikorijos ekstraktams patvirtinimo projektas

priėmimas - 2001 metų I ketvirtis; įsigaliojimas - 2001 metų gruodžio 1 d.

Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 60 ,,Dėl techninio reglamento, nustatančio kavos ekstraktų ir cikorijos ekstraktų sudėtį ir analizės metodus, patvirtinimo”.

Žemės ūkio ministerija

3.1.2.2-T-B18

žemės ūkio ministro įsakymo dėl eruko rūgšties kiekio nustatymo analizės metodų patvirtinimo projektas

priėmimas - 2001 metų II ketvirtis; įsigaliojimas - 2002 metų I ketvirtis
Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 87 “Dėl tiesioginių išmokų už 2001 metų derliui pasėtų ir subrandintų grūdams rapsų pasėlių hektarui tvarkos”

LST EN ISO 5508: 2000 ,,Gyvuliniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Riebalų rūgščių metilesterių analizė dujų chromatografijos metodu” (ISO 5508:1990), išleidimo data – 2000 07 02

Žemės ūkio ministerija

3.1.2.2-T-B28

žemės ūkio ministro įsakymo dėl privalomųjų kakavos ir šokolado produktų reikalavimų pakeitimo projektas

priėmimas - 2001 metų II ketvirtis;

įsigaliojimas -

2003 metų IV ketvirtis
Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. 197 “Dėl žemės ūkio ministro 1999 07 01 įsakymo Nr. 288 dalinio pakeitimo”

3.1.4.7. Steigimosi laisvė ir laisvė teikti paslaugas amatininkams, prekybininkams ir ūkininkams

Atsakingos institucijos

Priemonės kodas

Lietuvos Respublikos teisės aktas

Terminai

Vykdymo ataskaita

teisės akto projekto pateikimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei

planuojamas teisės akto priėmimas ir įsigaliojimas

Žemės ūkio ministerija,

Ūkio ministerija,

Finansų ministerija Ūkio ministerija

3.1.4.7-T-B1

3.1.4.7-T-B2

Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo naujos redakcijos projektas

Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas

2001 metų IV ketvirtis

2001 metų IV ketvirtis

Įvykdyta

2001 m. gegužės 17 d. priimtas Žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-330 (Žin., 2001,Nr. 45-1574),įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.
Dalinai įvykdyta

Darbo grupės parengtas Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo įstatymo projektas pateiktas derinti suinteresuotoms ministerijoms ir kitoms institucijoms (2001–10–15 raštas Nr. 4104–05–3984). Suinteresuotos ministerijos ir institucijos, išskyrus Teisingumo ministeriją, iki š. m. lapkričio 6 d. pateikė išvadas dėl projekto. Siekiant laiku pateikti Vyriausybei įstatymo projektą ir atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerija išvados dėl derinti pateikto projekto nepateikia, 2001–11–27 raštu Nr. 4104–05–4556 papildomai kreiptasi į šią ministeriją, prašant skubos tvarka pateikti išvadą.

Išvadą dėl projekto derinimo Teisingumo ministerija pateikė 2001–12–11 raštu Nr. 01B–01–0106039/0105237. Iš Žemės ūkio rūmų išvada dėl derinimo negauta.

2001–12–18 raštu Nr. 4104–05–4828 Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo įstatymo projektas pateiktas suinteresuotoms ministerijoms vizuoti.
Išvadas dėl patikslinto projekto Teisingumo ministerija pateikė 2002–01–09 raštu Nr. 03–01–010P408/020009.

Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo įstatymo projektas 2002–01–10 raštu Nr. 4104–03–122 pateiktas Vyriausybei.

3.4. Sektorių politika

3.4.2. Žemės ūkis

3.4.2.1. Cukraus, inulino bei izogliukozės sektorius

Atsakingos institucijos

Priemonės kodas

Lietuvos Respublikos teisės aktas

Terminai

Vykdymo ataskaita

teisės akto projekto pateikimas LRV

planuojamas teisės akto priėmimas ir įsigaliojimas

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.1-T-B1

Lietuvos Respublikos mokesčio už vidaus rinkoje realizuotą virškvotinį cukrų įstatymo projektas

2001 metų III ketvirtis

2002 metų I ketvirtis
Įvykdyta

Virškvotinio baltojo cukraus mokesčio įstatymo projektas parengtas, buvo pateiktas derinti Ūkio, Finansų, Teisingumo ministerijoms ir Europos teisės departamentui prie LRV. Įvertinus minėtų institucijų pastabas ir pasiūlymus, projektas pateiktas pakartotinai derinti.

Pakartotinai suderinus 2001 m. lapkričio 26d. raštu Nr. 1122-04-4526 pateiktas LRV.

Virškvotinio baltojo cukraus mokesčio įstatymo projektui pritarta Vyriausybėje. 2001 m. gruodžio 5 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1473 įstatymo projektas pateiktas Seimui. Seimo Kaimo reikalų komitete projektas apsvarstytas ir jam pritarta.

Žemės ūkio ministerija,

Finansų ministerija,

Ūkio ministerija

3.4.2.1-T-B12

žemės ūkio ministro įsakymo dėl intervencinio cukraus pirkimo projektas

priėmimas - 2001 metų III ketvirtis;

įsigaliojimas nuo įstojimo dienos
Įvykdyta

2001 m. lapkričio 26 d. žemės ūkio ministro įsakymas Nr.412 "Dėl kvotinio cukraus intervencinio pirkimo ir pardavimo organizavimo nuostatų bei priemokų už cukraus panaudojimo pašarams gaminti taikymo nuostatų patvirtinimo"

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.1-T-B16

žemės ūkio ministro įsakymo dėl baltojo bei žaliavinio cukraus kainų nustatymo projektas

priėmimas -2001 metų IV ketvirtis;

įsigaliojimas nuo įstojimo dienos
Nevykdoma

Teisės aktas nebus rengiamas, nes 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentu Nr. 1260/2001/EB panaikinti reglamentai Nr. 2038/99/EB ir 784/68/EEB.

Žemės ūkio ministerija,

Ūkio ministerija,

Finansų ministerija

3.4.2.1-T-B20

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl cukraus režimo projektas

2001 metų I ketvirtis

2001 metų I ketvirtis
Įvykdyta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 7 d. nutarimas Nr. 264 ,,Dėl cukraus režimo patvirtinimo”.

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.1-T-B21

žemės ūkio ministro įsakymo dėl cukraus pritaikymo gyvulių pašarui projektas

priėmimas - 2001 metų II ketvirtis; įsigaliojimas -

2002 metų I ketvirtis
Įvykdyta

2001 m. lapkričio 26 d. žemės ūkio ministro įsakymas Nr.412 "Dėl kvotinio cukraus intervencinio pirkimo ir pardavimo organizavimo nuostatų bei priemokų už cukraus panaudojimo pašarams gaminti taikymo nuostatų patvirtinimo"

3.4.2.3 Linai ir džiovintos ankštinės daržovės

Atsakingos institucijos

Priemonės kodas

LR teisės aktas

Terminai

Vykdymo ataskaita

Teisės akto projekto pateikimas LRV

Priėmimas ir įsigaliojimas

Žemės ūkio ministerija,

Žemės ūkio ministerija,

Ūkio ministerija, Finansų ministerija

3.4.2.3-T-B1

žemės ūkio ministro įsakymas dėl linų augintojų rėmimo projektas

priėmimas - 2001 metų IV ketvirtis;

įsigaliojimas nuo įstojimo dienos
Nevykdoma

2001 m. Europos Sąjungoje pasikeitus rinkos reguliavimo priemonėms linų sektoriuje (ES reglamentas 245/2001) ministro įsakymo rengimas nutrauktas. Atsižvelgiant į pakitusias ES paramos linų augintojams priemones yra rengiama tvarka, pagal kurią bus taikoma bendrą pasėlių paramos schemą, tame tarpe ir linų. Ši tvarka bus patvirtinta 2002 m.

3.4.2.4. Jautienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos, paukštienos, kiaušinių ir bitininkystės sektorius

Atsakingos institucijos

Priemonės kodas

LR teisės aktas

Terminai

Vykdymo ataskaita

Teisės akto projekto pateikimas LRV

Priėmimas ir įsigaliojimas

Žemės ūkio ministerija,

3.4.2.4–T-B5

Žemės ūkio ministro įsakymo “Dėl jautienos, kiaulienos ir avienos privataus saugojimo taisyklių patvirtinimo” projektas

2001 m. I k.

įsigaliojimas: 2002 m.

sausio 1d.

Įvykdyta

2001 m. kovo 28 d. žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 79 ,,Dėl jautienos, kiaulienos ir avienos privataus saugojimo taisyklių patvirtinimo”.

Žemės ūkio ministerija,

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prie LRV

3.4.2.4–T-B8

Žemės ūkio ministro įsakymo “Dėl kiaušinių teikimo į rinką techninio reglamento patvirtinimo” projektas

2001 m. I k.; įsigaliojimas:

2002 m.

sausio 1 d. (IV – VIII skyriai – nuo įstojimo į ES dienos)
Įvykdyta

2001 m. vasario 26 d. žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 43 ,,Dėl kiaušinių teikimo į rinką techninio reglamento patvirtinimo” (Žin. 2001, Nr. 19-610).

Žemės ūkio ministerija,

3.4.2.4-T-B9

žemės ūkio ministro įsakymo dėl mėsos ir riebalų kiekio tam tikruose kiaulienos produktuose projektas

priėmimas - 2001 metų IV ketvirtis;

įsigaliojimas -

2002 metų II ketvirtis
Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 475 ,,Dėl liesos mėsos ir riebalų kiekio nustatymo tam tikruose kiaulienos produktuose taisyklių”

3.4.2.5. FEOGA (Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas), Europos Sąjungos prekybos politika ir prekybiniai susitarimai,

agromonetarinė politika

Atsakingos institucijos

Priemonės kodas

Lietuvos Respublikos teisės aktas

Terminai

Vykdymo ataskaita

Teisės akto projekto pateikimas LRV

planuojamas teisės akto priėmimas ir įsigaliojimas

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.5-T-B13

žemės ūkio ministro įsakymo dėl tiesioginės paramos taikymo projektas

2001 metų IV ketvirtis
Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 21 d. įsakymas Nr.69 "Dėl tiesioginių išmokų už linų pasėlius mokėjimo ir bazinių plotų paskirstymo 2001 m. tvarkos"

Žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 29 d. įsakymas Nr.87 "Dėl tiesioginių išmokų už 2001 metų derliui pasėtų ir subrandintų grūdams rapsų pasėlių hektarą tvarkos"

Žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymo Nr.88 7 priedas "Tiesioginių išmokų už karves žindenes išmokėjimo tvarka"

Žemės ūkio ministro 2001 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr.94 "Dėl tiesioginių išmokų už grikių pasėlius mažo našumo žemėse"

Žemės ūkio ministro 2001 m. liepos 19 d. įsakymas Nr.252 "Dėl tiesioginių išmokų už 2001 metų derliaus žieminių rugių pasėlius mažo našumo žemėse ir 2001 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr.94 dalinio pakeitimo"

Žemės ūkio ministro 2001 m. liepos 26 d. įsakymas Nr.259 "Dėl tiesioginių išmokų už modernizuotuose žieminiuose stikliniuose šiltnamiuose 2001 m. derliui auginamų daržovių pasėlius skyrimo ir išmokėjimo tvarkos"

Žemės ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr.300 "Dėl tiesioginių išmokų už 2001 metų derliaus grūdinių augalų pasėlius"

Žemės ūkio ministerija,

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,

Aplinkos ministerija

3.4.2.5-T-B1

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektas

2001 metų IV ketvirtis

2002 metų II ketvirtis

Vykdoma
Parengtas įstatymo projektas, suderintas ministerijoje ir 2001 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 1401-02-4454 pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms

Pastabos ir pasiūlymai dėl įstatymo projekto gauti iš Užsienio reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio, Vidaus reikalų, Aplinkos, Finansų ministerijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

2001 m. gruodžio 7 d. projektas pristatytas Žemės ūkio rūmų tarybos posėdyje. Jam iš esmės pritarta, pateikta keletas redakcinio pobūdžio pastabų.
2001 m. gruodžio 12 raštu Nr. 1401-02-4748 įstatymo projektas ir ministerijų derinimo pažyma išsiųsta derinti Teisingumo ministerijai.

Pastabos iš Teisingumo ministerijos gautos 2002 m. sausio 3 d. Įvertinus Teisingumo ministerijos pateiktas pastabas įstatymo projektas artimiausiu metu bus teikiamas suinteresuotoms institucijoms vizuoti.

3.4.2.6. Pašarai

Atsakingos institucijos

Priemonės kodas

Lietuvos Respublikos teisės aktas

Terminai

Vykdymo ataskaita

teisės akto projekto pateikimas LRV

planuojamas teisės akto priėmimas ir įsigaliojimas

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.6-T-B14

žemės ūkio ministro įsakymo dėl privalomųjų pašarų saugos reikalavimų projektas

priėmimas - 2001 metų II ketvirtis;

įsigaliojimas -

2001 metų IV ketvirtis

Įvykdyta.

Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. 206 „Dėl privalomųjų prekinių pašarų saugos reikalavimų techninio reglamento patvirtinimo"

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.6-T-B15

žemės ūkio ministro įsakymo

dėl pašarų priedų gamybos, vartojimo ir prekybos tvarkos patvirtinimo projektas

priėmimas - 2001 metų III ketvirtis;

įsigaliojimas -

2001 metų IV ketvirtis

Įvykdyta

Žemės ūkio ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. 332/395 ,,Dėl pašarų priedų gamybos, naudojimo ir prekybos jais tvarkos patvirtinimo””

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.6-T-B16

žemės ūkio ministro

įsakymo dėl buquinolate, sulphaquinoxaline, furazolidone lygio ir geležies, vario, mangano bei cinko kiekio nustatymo pašaruose ir pašarų prieduose metodikų, naudojamų oficialiai pašarų kontrolei atlikti projektas

priėmimas - 2001 metų III ketvirtis;

įsigaliojimas -

2001 metų IV ketvirtis
Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 m. rusėjo 27 d. įsakymas Nr. 337 „Dėl cinko bacitracino, flavofosfolipolio, milroelementų - geležies, vario, mangano ir cinko kiekio pašaruose nustatymo techninis reglamentas"

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.6-T-B17

žemės ūkio ministro įsakymo

dėl pašarų priedų įvertinimo nuostatų projektas

priėmimas - 2001 metų IV ketvirtis;

įsigaliojimas -

2001 metų IV ketvirtis

Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. 333 ,,Dėl pašarų priedų vertinimo taisyklių patvirtinimo”

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.6-T-B28

žemės ūkio ministro įsakymo dėl fermentų, mikroorganizmų ir jų preparatų skirtų gyvūnų mitybai naudojimo ir prekybos tvarkos projektas

priėmimas - 2001 metų III ketvirtis;

įsigaliojimas -

2001 metų IV ketvirtis

Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. 334 ,,Dėl pašarinių fermentų, mikroorganizmų ir jų preparatų gamybos, naudojimo ir prekybos taisyklių patvirtinimo”.

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.6-T-B4

žemės ūkio ministro įsakymo

dėl sausųjų pašarų privalomųjų kokybės reikalavimų projektas

priėmimas - 2001 metų II ketvirtis; įsigaliojimas -

2001 metų IV ketvirtis

Įvykdyta.

Žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. 81 ,,Dėl privalomųjų sausų pašarų kokybės ir gamybos techninių reikalavimų patvirtinimo”.

3.4.2.7. Fitosanitarija

Atsakingos institucijos

Priemonės kodas

Lietuvos Respublikos teisės aktas

Terminai

Vykdymo ataskaita

teisės akto projekto pateikimas LRV

planuojamas teisės akto priėmimas ir įsigaliojimas

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.7-T-B3

žemės ūkio ministro įsakymo dėl specialių reikalavimų, kuriuos turi atitikti importuojami augalai augaliniai produktai ir kiti objektai, patvirtinimo projektas

-

priėmimas - 2001 metų IV ketvirtis;

įsigaliojimas -

2002 metų I ketvirtis

Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2000 m. lapkričio 20 d. įsakymas Nr. 315 „Dėl karantininių organizmų, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašų patvirtinimo ir 1998 12 28 įsakymo Nr. 315 pripažinimo netekusiu galios” (Žin., 2000, Nr. 102-3244)

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.7-T-B5

žemės ūkio ministro įsakymo dėl sąrašo augalų,augalinių produktų ir kitų objektų, kuriems būtina importo fitosanitarinė kontrolė, patvirtinimo projektas

-

priėmimas - 2001 metų IV ketvirtis;

įsigaliojimas -

2002 metų I ketvirtis

Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2000 m. lapkričio 20 d. įsakymas Nr. 315 „Dėl karantininių organizmų, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašų patvirtinimo ir 1998 12 28 įsakymo Nr. 315 pripažinimo netekusiu galios” (Žin., 2000, Nr. 102-3244)

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.7-T-B6

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl fitosanitarinio registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo projektas

2000 metų IV ketvirtis

priėmimas – 2001 metų I ketvirtis; įsigaliojimas 2002 metų I ketvirtis
Įvykdyta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 10 d. nutarimas Nr. 402 ,,Dėl Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo”.

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.7-T-B7

žemės ūkio ministro įsakymo dėl bulvių vėžio kontrolės projektas

-

priėmimas - 2001 metų I ketvirtis;

įsigaliojimas -

2003 metų IV ketvirtis
Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. 89 ,,Dėl bulvių vėžio fitosanitarinės kontrolės atlikimo ir fitosanitarijos priemonių taikymo tvarkos patvirtinimo” .

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.7-T-B8

žemės ūkio ministro įsakymo dėl bulvių cistas sudarančių nematodų kontrolės projektas

priėmimas - 2001 metų II ketvirtis;

įsigaliojimas -

2003 metų IV ketvirtis
Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 219 ”Dėl bulvinių cistas sudarančių nematodų kontrolės ir fitosanitarijos priemonių taikymo tvarkos patvirtinimo”

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.7-T-B19

žemės ūkio ministro įsakymo dėl augalų apsaugos priemonių purkštuvų techninės patikros ir sertifikavimo taisyklių patvirtinimo projektas

priėmimas - 2001 metų II ketvirtis;

įsigaliojimas -

2001 metų III ketvirtis
Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 199 “Dėl purkštuvų tikrinimo taisyklių patvirtinimo”

Žemės ūkio ministerija,

Aplinkos ministerija,

Sveikatos apsaugos ministerija

3.4.2.7-T-B20

valstybinės augalų apsaugos priemonių registracijos komisijos pirmininko įsakymo dėl augalų apsaugos priemonių įvertinimo ir įregistravimo bendrųjų principų projektas

-

2001 metų I ketvirtis
Įvykdyta

Valstybinės augalų apsaugos priemonių registracijos komisijos pirmininko 2001 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. 43 ,,Dėl augalų apsaugos priemonių įvertinimo ir sprendimų priėmimo bendrųjų principų”.

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.7-T-B23

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 01 26 nutarimo Nr. 92 “ Dėl ministerijų ir Vyriausybės įstaigų kai kurių įgaliojimų, objektų bei atitinkamų materialinių ir finansinių išteklių perdavimo apskričių viršininkų administracijoms” dalinio pakeitimo projektas

2001 metų II ketvirtis

2001 metų IV ketvirtis
Dalinai įvykdyta

Nutarimo projektas buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Žemės ūkio ministerijos 2001 05 28 raštu Nr. 3210-03-2198. Ministerijų sekretorių 2001 06 11 pasitarime nuspręsta siūlyti suderinti su atitinkamomis Augalų apsaugos ir Apskrities valdymo įstatymų nuostatomis. Šių įstatymų projektai buvo apsvarstyti Seimo Kaimo reikalų komitete. Pakeitimams buvo pritarta. Įstatymų projektai su pakeitimais buvo pateikti LR Vyriausybei. Atsižvelgus į pateiktas Vyriausybės rekomendacijas, šių metų spalio mėnesį vykusiame Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje priimtas sprendimas nukelti priemonės vykdymą į 2002 metų II-IV ketvirčius.

2001 m. gruodžio mėnesį priimti Augalų apsaugos (2001 m. gruodžio 10 d. Nr. IX – 635) ir Apskrities valdymo (2001 m. gruodžio 21 d. Nr. IX – 681) įstatymai. Tik įsigaliojus Apskrities valdymo įstatymui (2002 m. balandžio 1 d.) bus priimtas minėtas nutarimas.

3.4.2.8. Sėklos

Atsakingos institucijos

Priemonės kodas

Lietuvos Respublikos teisės aktas

Terminai

Vykdymo ataskaita

teisės akto projekto pateikimas LRV

planuojamas teisės akto priėmimas ir įsigaliojimas

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.8-T-B15

žemės ūkio ministro įsakymo dėl privalomųjų reikalavimų daržovių sėklai projektas

2001 metų II ketvirtis
Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 224 ,,Dėl privalomųjų daržovių sėklos kokybės reikalavimų”

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.8-T-B6

Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymo projektas

2001 metų III ketvirtis

2001 metų IV ketvirtis
Įvykdyta

2001 m. lapkričio 22 d. LR Seime priimtas Augalų veislių apsaugos įstatymas Nr. IX – 618, Žin., 2001, 104-3701

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.8-T-B13

Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo projektas

2001 metų II ketvirtis

2001 metų IV ketvirtis
Įvykdyta

2001 m. lapkričio 15 d. LR Seime priimtas Augalų sėklininkystės įstatymas Nr. IX-602, Žin., 2001, 102-3623

3.4.2.9. Vaisių ir daržovių sektorius

Atsakingos institucijos

Priemonės kodas

LR teisės aktas

Terminai

Vykdymo ataskaita

Teisės akto projekto pateikimas LRV

Priėmimas ir įsigaliojimas

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.9-T-B9

Žemės ūkio ministro įsakymo dėl privalomųjų techninių reikalavimų, taikomų pražydinimui skirtų gumbų, šaknų, svogūnėlių, skintų gėlių ir dekoratyvinių žalumynų prekyboje projektas

Priėmimas - 2001 metų I ketvirtis; įsigaliojimas - 2002 metų IV ketvirtis

Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 21 ,, Dėl privalomųjų forsibilių svogūnų, gumbasvogūnių ir gumbų kokybės reikalavimų”.

Žemės ūkio ministro 2001 m.gruodžio 13 d. įsakymas Nr. 440 ,, Dėl privalomųjų skintų gėlių kokybės reikalavimų“

Žemės ūkio ministro 2001 m.gruodžio 13 d. įsakymas Nr. 439 ,, Dėl privalomųjų dekoratyvinių žalumynų, tankiažiedžio smidro ir plunksnašakio smidro kokybės reikalavimų“

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.9-T-B11

žemės ūkio ministro įsakymo dėl techninių reikalavimų, taikomų kai kurių konservuotų vaisių bei pomidorų produktų gamyboje, patvirtinimo projektas

priėmimas - 2001 metų IV ketvirtis, įsigaliojimas - 2003 metų IV ketvirtis

Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2000 12 27 įsakymas Nr. 373 ,,Dėl privalomųjų pomidorų produktų kokybės reikalavimų, tenkinančių paramos gamybai sąlygas”

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.9-T-B15

žemės ūkio ministro įsakymo dėl refraktometrinio metodo, nustatant sausųjų tirpių medžiagų kiekį produktuose, pagamintuose, perdirbus vaisius ir daržoves, patvirtinimo projektas

priėmimo - 2001 metų IV ketvirtis;

įsigaliojimas - 2003 metų I ketvirtis
Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 11 30 įsakymas Nr. 421 ,,Dėl ,,Dėl tirpių sausųjų medžiagų kiekio vaisių ir daržovių produktuose nustatymo refraktometriniu metodu techninio reglamento patvirtinimo”

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.9-T-B16

žemės ūkio ministro įsakymo dėl reikalavimų džiovintoms figoms ir razinoms, kurių gamybai gali būti teikiama parama, patvirtinimo projektas

priėmimas - 2001 metų III ketvirtis;

įsigaliojimas - 2004 metų I ketvirtis
Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 28d. įsakymas Nr. 340 „Dėl privalomųjų razinų kokybės reikalavimų”, įsigalioja nuo 2002 sausio 1d.

Kadangi figos Lietuvoje neauginamos ir kadangi Komisijos 1999 m. liepos 19 d. reglamentas 1573/1999/EB, nusakantis išsamias reglamento 2201/1996 taikymo taisykles, dėl reikalavimų džiovintoms figoms, kurių gamybai gali būti teikiama parama nereikalauja nacionalinių teisės aktų kūrimo, todėl nėra tikslinga rengti atskirą teisės aktą Lietuvai.

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.9-T-B17

žemės ūkio ministro įsakymo dėl apynių produktų prekybinių reikalavimų įgyvendinimo tvarkos projektas

priėmimas - 2001 metų III ketvirtis;

įsigaliojimas - 2004 metų I ketvirtis
Nevykdoma

Buvo parengtas pirminis įsakymo projektas, tačiau 2001 m. liepos 23 d. Europos Taryba priėmė naują Tarybos reglamentą Nr, 1514/2001, papildantį pagrindinį Tarybos reglamentą Nr. 1636/71, kuriuo remiantis buvo parengtas įsakymo projektas.

Išnagrinėjus papildomus ES teisės aktus, nustatyta, kad šios priemonės įgyvendinimas susijęs su apynių sertifikavimo ir kontrolės institucijų skyrimu (kūrimu).

ES teisės aktai, reglamentuojantys apynių rinkos organizavimą, nustato apynių sertifikavimo, perdirbimo įmonių kontrolės, augintojų grupių pripažinimo ir kitas rinkos organizavimo priemones, apibrėžia sertifikavimo ir kontrolės institucijų veiklą. Kadangi Lietuvoje apyniai pramoniniam perdirbimui neauginami ir nėra apynių perdirbimo pramonės, būtų netikslinga įgyvendinti šio produkto rinkos organizavimo priemones, reikalaujančias papildomų lėšų iš biudžeto (sertifikavimo, perdirbimo įmonių kontrolės institucijų įkūrimo).

Dėl minėtų priežasčių numatytas teisės aktas toliau rengiamas nebus.

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.9-T-B41

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl pavedimo vykdyti augalų ir augalinių produktų kokybės kontrolės projektas

2001 metų III ketvirtis

priėmimas - 2001 metų IV ketvirtis; įsigaliojimas -

2001 metų IV ketvirtis
Įvykdyta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 4 d. nutarimas Nr.505 ,,Dėl rinkos priežiūros institucijų reorganizavimo"; žemės ūkio ministro 2001 m. balandžio 11 d. įsakymas Nr. 112 ,,Dėl importuojamų žemės ūkio produktų kokybės kontrolės"; žemės ūkio ministro 2001 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. 375 ,,Dėl privalomųjų arbūzų kokybės reikalavimų"; žemės ūkio ministro 2001 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 409 ,,Dėl privalomųjų melionų kokybės reikalavimų"; žemės ūkio ministro 2001 m. gruodžio 6 d. įsakymas Nr. 425 ,,Dėl privalomųjų desertinių vynuogių kokybės reikalavimų"; žemės ūkio ministro 2001 m. gruodžio. 22 d. įsakymas Nr. 458 ,,Dėl privalomųjų kivi vaisių kokybės reikalavimų"

3.4.2.10. Statistikos ir informacinių sistemų sektorius

Atsakingos institucijos

Priemonės kodas

Lietuvos Respublikos teisės aktas

Terminai

Vykdymo ataskaita

Teisės akto projekto pateikimas LRV

Priėmimas ir įsigaliojimas

Žemės ūkio ministerija,

Statistikos departamentas

3.4.2.10-T-B6

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų apskaitos duomenų tinklo kūrimo projektas

2001 metų III ketvirtis

2001 metų III ketvirtis
Įvykdyta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. 435 “Dėl žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų tyrimų ir ūkių apskaitos duomenų tinklo kūrimo”

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.10-T-B10

žemės ūkio ministro įsakymo dėl žemės ūkio įmonių įpareigojimo teikti duomenis apie supirktų ir parduotų žemės ūkio ir maisto produktų kainas projektas

2001 metų III ketvirtis
Nevykdoma

Nors numatytas teisės aktas ir neparengtas, priemonė laikoma įvykdyta, kadangi Žemės ūkio ministro 2001 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 243 ,,Dėl žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos" yra patvirtinti šios sistemos nuostatai. Paskirtos dvi institucijos - Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra ir Žemės ūkio rūmai atsakingos už šios sistemos sukūrimą ir eksploatavimą. Nuostatuose numatytos žemės ūkio ir maisto produktų kainų rinkimo iš įmonių bei pateikimo potencialiems vartotojams procedūros.Šių dviejų institucijų atliktas darbas su įmonėmis bei jų asociacijomis parodė, jog daugelis įmonių sutinka teikti duomenis džentelmenišku susitarimu, t.y. įmonės teiks duomenis apie kainas duomenų tvarkytojams, o mainais gaus apibendrintus duomenis apie kainų lygį rinkoje. Be to naujai rengiamame ,,Žemės ūkio ir kaimo plėtros" įstatymo projekte yra numatyta, jog įmonės, pretenduojančios gauti valstybės paramą bei jei duomenys yra reikalingi žemės ūkio politikai formuoti, privalės juos teikti duomenų tvarkytojams.

Žemės ūkio ministerija,

3.4.2.10-T-B13

žemės ūkio ministro įsakymas dėl gyvulių registro sukūrimo ir jo nuostatų patvirtinimo projektas

2001 metų II ketvirtis
Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. 239 ,,Dėl gyvulių registro nuostatų”

3.4.2.11. Agrarinė aplinkosauga

Atsakingos institucijos

Priemonės kodas

Lietuvos Respublikos teisės aktas

Terminai

Vykdymo ataskaita

teisės akto projekto pateikimas LRV

planuojamas teisės akto priėmimas ir įsigaliojimas

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.11-T-B5

žemės ūkio ministro įsakymo dėl žemdirbių apmokymo ir informavimo programos patvirtinimo projektas

2001 metų IV ketvirtis
Įvykdyta

Vadovaujantis žemės ūkio ministro 2001 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 241 ,, Dėl žemdirbių neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programų bendrųjų reikalavimų patvirtinimo” parengta ir viceministro J.Panamariovo patvirtinta bei Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnyboje įregistruota žemdirbių tęstinio profesinio mokymo programa ,,Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir rekomendacijų įgyvendinimas”

3.4.2.12. Vyno ir alkoholinių gėrimų sektorius

Atsakingos institucijos

Priemonės kodas

Lietuvos Respublikos teisės aktas

Terminai

Vykdymo ataskaita

teisės akto projekto pateikimas LRV

planuojamas teisės akto priėmimas ir įsigaliojimas

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.12-T-B1

žemės ūkio ministro įsakymo dėl alkoholinių gėrimų sektoriuje naudojamų apibrėžimų bei terminų patvirtinimo projektas

priėmimas - 2001 metų II ketvirtis;

įsigaliojimas-

2002 metų II ketvirtis

Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 222 “Dėl techninio reglamento dėl alkoholio gėrimų terminų, apibrėžimų bei procesų apibūdinimo ir prekinio pateikimo nuostatų patvirtinimo”

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.12-T-B13

žemės ūkio ministro įsakymo dėl vynų analizės metodų patvirtinimo projektas

priėmimas - 2001 metų I ketvirtis;

įsigaliojimas -

2002 metų II ketvirtis

Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 83 ,,Dėl techninio reglamento, nustatančio vyno analizės metodus, patvirtinimo” .

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.12-T-B14

žemės ūkio ministro įsakymo dėl neutralaus alkoholio analizės metodų patvirtinimo projektas

priėmimas - 2001 metų I ketvirtis;

įsigaliojimas -2002 metų II ketvirtis

Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 82 ,,Dėl techninio reglamento, nustatančio maistinio etilo alkoholio analizės metodus, patvirtinimo” .

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.12-T-B15

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl kompetentingos kontrolės institucijos alkoholio sektoriuje paskyrimo projektas

2001 metų III ketvirtis

2001 metų IV ketvirtis
Įvykdyta

2002 m. sausio 8 d. žemės ūkio ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. 6/5 ,,Dėl pagrindinių vyno sektoriaus kontrolės ir ryšių palaikymo reikalavimų patvirtinimo"

Žemės ūkio ministerija,

Finansų ministerija

3.4.2.12-T-B16

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl vyno produktų gabenimo lydraščių ir atitinkamų įrašų patvirtinimo projektas

2001 metų III ketvirtis

2001 metų IV ketvirtis
Vykdoma

Pirmasis šio nutarimo projektas buvo parengtas jau 2001 m. II k., tačiau Europos Komisija patvirtino naują reglamentą Nr. 884/2001/EB, nustatantį detalias taisykles dėl lydraščių gabenant vyno produktus ir įrašų, kurie turi būti vedami vyno sektoriuje, panaikinusį reglamentą Nr. 2238/93, pagal kurį buvo parengtas Vyriausybės nutarimo projektas. Dėl minėtos priežasties nutarimo projektas papildomai koreguojamas ir rengiamas derinimui valstybinėse institucijose.

Atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį nutarimo projektas bus pateiktas Vyriausybei ne anksčiau kaip 2002 m. I k.

Žemės ūkio ministerija 2001 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 3232-03-4308 pateikė Vyriausybei pasiaiškinimą dėl priemonės vykdymo vėlavimo. Vyriausybė į rašte išdėstytus argumentus atsižvelgė.

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.12-T-B17

žemės ūkio ministro įsakymo dėl vynininkystėje naudojamų technologijų projektas

priėmimas - 2001 metų II ketvirtis;

įsigaliojimas -

2002 metų II ketvirtis
Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 222 “Dėl techninio reglamento dėl alkoholio gėrimų terminų, apibrėžimų bei procesų apibūdinimo ir prekinio pateikimo nuostatų patvirtinimo”

Žemės ūkio ministerija

Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba

3.4.2.12-T-B18

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1, 6, 7, 8, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas

2001 metų II ketvirtis

2002 metų III ketvirtis
Įvykdyta

2001 m. lapkričio 14 d. vyko Strateginio planavimo komiteto posėdis, kuriame buvo svarstytos įstatymo pataisos, pateiktos pastabos. Atsižvelgus į jas, 2001 m. lapkričio 26 d. Ūkio ministerijos raštu Nr. 74-07-8097 įstatymo pakeitimo projektas pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

2001 m. gruodžio 10 d. priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1484 ,,Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo papildymo 53 straipsniu, 1,2,3,6,8,10,12,13,14,16,17,19,20,21,25,27,28,30,41,44,45,48,52 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 23 straipsnio pripažinimo netekusio galios įstatymo projekto pateikimo LR Seimui”

3.4.2.12 Kaimo plėtra ir struktūriniai fondai

Atsakingos institucijos

Priemonės kodas

LR teisės aktas

Terminai

Vykdymo ataskaita

Teisės akto projekto pateikimas LRV

Priėmimas ir įsigaliojimas

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.13-T-B5

LRV nutarimo dėl SAPARD įgyvendinimo priežiūros komiteto sudėties patvirtinimo projektas

2001 metų I ketvirtis

2001 metų I ketvirtis
Įvykdyta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 357 ,,Dėl Nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000 – 2006 metų programos priežiūros komiteto sudarymo”.

Žemės ūkio ministerija,

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,

Aplinkos ministerija

3.4.2.13-T-B3

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektas

2001 metų IV ketvirtis

2002 metų II ketvirtis

Vykdoma
Parengtas įstatymo projektas, suderintas ministerijoje ir 2001 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 1401-02-4454 pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms

Pastabos ir pasiūlymai dėl įstatymo projekto gauti iš Užsienio reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio, Vidaus reikalų, Aplinkos, Finansų ministerijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

2001 m. gruodžio 7 d. projektas pristatytas Žemės ūkio rūmų tarybos posėdyje. Jam iš esmės pritarta, pateikta keletas redakcinio pobūdžio pastabų.

2001 m. gruodžio 12 raštu Nr. 1401-02-4748 įstatymo projektas ir ministerijų derinimo pažyma išsiųsta derinti Teisingumo ministerijai.

Pastabos iš Teisingumo ministerijos gautos 2002 m. sausio 3 d. Įvertinus Teisingumo ministerijos pateiktas pastabas įstatymo projektas artimiausiu metu bus teikiamas suinteresuotoms institucijoms vizuoti.

3.4.2.14. Pieno ir pieno produktų sektorius

Atsakingos institucijos

Priemonės kodas

LR teisės aktas

Terminai

Vykdymo ataskaita

Teisės akto projekto pateikimas LRV

Priėmimas ir įsigaliojimas

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.14-T-B10

žemės ūkio ministro įsakymo dėl laktozės kiekio nustatymo metodo sudėtiniuose pašaruose, importuotuose iš trečiųjų šalių patvirtinimo projektas

priėmimas - 2001 metų IV ketvirtis;

įsigaliojimas nuo įstojimo dienos

Įvykdyta

Žemės ūkio ministro įsakymu 2002 m. gruodžio 27 d. Nr. 461 ,,Dėl 2000 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 223 ,,Dėl techninių reglamentų patvirtinimo” dalinio pakeitimo" patvirtinta nauja Pieno ir pieno produktų pamatinių analizės metodų taikymo techninio reglamento redakcija, kurioje įtrauktas ,,Laktozės kiekio nustatymo metodas sudėtiniuose pašaruose, importuotuose iš trečiųjų šalių”.

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.14-T-B11

žemės ūkio ministro įsakymo dėl techninio reglamento dėl sitosterolio ir stigmasterolio nustatymo svieste patvirtinimo projektas

priėmimas - 2001 metų III ketvirtis;

įsigaliojimas nuo įstojimo dienos

Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 341 ,,Dėl techninio reglamento patvirtinimo” patvirtintas sitosterolio arba stigmasterolio nustatymo svieste arba koncentruotame svieste techninis reglamentas.

3.4.2.17. Gyvulių veislininkystė

Atsakingos institucijos

Priemonės kodas

Lietuvos Respublikos teisės aktas

Terminai

Vykdymo ataskaita

teisės akto projekto pateikimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei

planuojamas teisės akto priėmimas ir įsigaliojimas

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.17-T-B3

žemės ūkio ministro įsakymo dėl veislinių gyvulių kilmės knygų įsteigimo ir įrašymo į kilmės knygas kriterijų projektas

priėmimas - 2001 metų II ketvirtis; įsigaliojimas nuo įstojimo dienos
Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 birželio 29 d. įsakymas Nr. 220 ,,Dėl kilmės knygų nuostatų”

Žemės ūkio ministerija

3.4.2.17-T-B4

žemės ūkio ministro įsakymo dėl gyvulių, jų spermos, kiaušialąsčių, embrionų importo iš trečių

šalių projektas

priėmimas - 2001 metų IV ketvirtis;

įsigaliojimas nuo įstojimo dienos
Įvykdyta

2001 m. gruodžio 29 d. Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 481 ,,Dėl kilmės ir zootechninių reikalavimų, taikomų importuojamiems iš trečiųjų šalių veisliniams gyvuliams, jų spermai, kiaušialąstėms ir embrionams patvirtinimo"

3.4.3. Žuvininkystė

Atsakingos institucijos

Priemonės kodas

Lietuvos Respublikos teisės aktas

Terminai

Vykdymo ataskaita

teisės akto projekto pateikimas LRV

planuojamas teisės akto priėmimas ir įsigaliojimas

Žemės ūkio ministerija,

Aplinkos ministerija

3.4.3-T-B5

aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymo dėl žuvų iškrovimo tvarkos ir kontrolės Lietuvos žvejybos uostuose projektas

2001 metų IV ketvirtis
Įvykdyta

2002 m. sausio 16 d. žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 16 ,,Dėl žuvų iškrovimo tvarkos ir kontrolės Lietuvos žvejybos uostuose patvirtinimo”

Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos,

Aplinkos ministerija,

3.4.3-T-B7

žemės ūkio ministro įsakymo dėl Lietuvos žvejybos laivų žvejybos tvarkos atvirose jūrose ir užsienio valstybių ekonominėse zonose projektas

2001 metų IV ketvirtis
Įvykdyta

2001 m. gruodžio 29 d. žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 479 „ Dėl Lietuvos Respublikoje įregistruotų laivų žvejybos užsienio valstybių, su kuriomis Lietuva yra pasirašiusi tarptautines sutartis dėl bendradarbiavimo žuvininkystės srityje, išskirtinėse ekonominėse zonose bei Lietuvos Respublikoje įregistruotų laivų žvejybos atviroje jūroje ir užsienio valstybių, su kuriomis Lietuva nėra pasirašiusi tarptautinių sutarčių dėl bendradarbiavimo žuvininkystės srityje, išskirtinėse ekonominėse zonose tvarkų patvirtinimo”

Žemės ūkio ministerija

3.4.3-T-B9

žemės ūkio ministro įsakymo dėl rinkos organizavimo projektas

priėmimas – 2001 metų IV ketvirtis; įsigaliojimas – 2002 metai
Vykdoma

Buvo parengtas pirminis įsakymo projektas, tačiau dėl užsitęsusio projekto PHARE 2000 patvirtinimo Europos Komisijoje, įsakymo projektas negalėjo būti tinkamai suderintas su ES ekspertais.

Siekiant supažindinti žvejus ir kitus suinteresuotus asmenis su parengta žuvų ir žuvų produktų rinkos organizavimo tvarka, parengtas Žuvininkystės departamento direktoriaus 2001 m. sausio14 d. įsakymas Nr 3 ,,Dėl pasirengimo bendros žuvų ir žuvų produktų rinkos organizavimui”.

Gavus PHARE projekto ekspertų pastabas, bus parengtas ministro įsakymas.

Žemės ūkio ministerija,

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

3.4.3-T-B11

žemės ūkio ministro įsakymo dėl žuvų iškrovimo ir pardavimo ES uostuose projektas

2001 metų IV ketvirtis
Nevykdoma

Tarybos reglamento 1093/94/EB nereikia derinti su nacionaline teise. Lietuva turės vadovautis šiuo reglamentu po įstojimo, trečiųjų šalių atžvilgiu, kurios iškraus žuvis Lietuvos uostuose (ES ekspertų nuomonė).

Šiuo metu Lietuva pati yra trečioji šalis, kuri iškrauna žuvininkystės produktus Europos Sąjungoje, o po įstojimo į ES Lietuva taikys tas taisykles savo uostuose trečiosioms šalims, ne ES narėms.

Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija

3.4.3-T-B15

aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymo dėl žvejybos užsienio valstybių vandenyse pagal žvejybos susitarimus projektas

2001 metų IV ketvirtis
Įvykdyta

2001 m. gruodžio 29 d. žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 479 „ Dėl Lietuvos Respublikoje įregistruotų laivų žvejybos užsienio valstybių, su kuriomis Lietuva yra pasirašiusi tarptautines sutartis dėl bendradarbiavimo žuvininkystės srityje, išskirtinėse ekonominėse zonose bei Lietuvos Respublikoje įregistruotų laivų žvejybos atviroje jūroje ir užsienio valstybių, su kuriomis Lietuva nėra pasirašiusi tarptautinių sutarčių dėl bendradarbiavimo žuvininkystės srityje, išskirtinėse ekonominėse zonose tvarkų patvirtinimo”

Žemės ūkio ministerija

3.4.3-T-B17

žemės ūkio ministro įsakymo dėl žuvininkystės gamintojų organizacijų steigimo ir pripažinimo tvarkos projektas

priėmimas - 2001 metų II ketvirtis; įsigaliojimas - 2002 metų I ketvirtis (nuostatos dėl intervencijos priemonių taikymo – nuo įstojimo dienos)
Įvykdyta.

2001 m. rugsėjo 5 d. žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 311 ,,Dėl žuvininkystės produkcijos gamintojų organizacijų steigimo ir pripažinimo tvarkos patvirtinimo”.

Žemės ūkio ministerija

3.4.3-T-B18

žemės ūkio ministro įsakymo dėl struktūrinių priemonių projektas

priėmimas - 2001 metų IV ketvirtis; teisės akto priėmimas ir įsigaliojimas nuostatų dėl intervencijos priemonių taikymo įgyvendinimas – nuo įstojimo dienos
Vykdoma

Derinant įsakymo projektą su ES ekspertais, gruodžio mėnesį buvo gautos pastabos, kad įsakymas turėtų būti priimtas tik po to, kai bus sudarytas Žuvininkystės Veiksmų planas bei Daugiametė laivyno valdymo programa, pagal kuriuos bus nustatomi paramos iš ES struktūrinių fondų prioritetai.

2001 m. sausio 15 d. Žuvininkystės departamento prie ŽŪM direktoriaus įsakymu Nr 4 ,,Dėl struktūrinių priemonių žuvininkystės srityje” patvirtinta darbo grupė Žuvininkystės Veiksmų plano rengti bei minėto veiksmų plano rengimo kriterijai.

Aplinkos ministerija,

Žemės ūkio ministerija

3.4.3-T-B20

aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymo dėl žuvininkystės politikos šiurkščių pažeidimų sąrašo projektas

priėmimas - 2001 metų III ketvirtis; įsigaliojimas nuo įstojimo dienos
Įvykdyta

Dauguma šiurkščių bendrosios žuvininkystės politikos pažeidimų yra numatyti Žuvininkystės įstatyme ir kituose nacionaliniuose žuvininkystę reglamentuojančiose teisės aktuose. Už šių taisyklių pažeidimus pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą yra numatyta administracinė atsakomybė. Visi duomenys apie pažeidimus yra renkami ir registruojami. Šiuo tikslu priimtas Aplinkos ministro 2000 12 12 įsakymas Nr. 521 “Dėl administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo tvarkos patvirtinimo”. Įstojus į ES Lietuva teiks visą reikiamą informaciją Europos Komisijai.

3.6.1.3. Vanduo

Atsakingos institucijos

Priemonės kodas

Lietuvos Respublikos teisės aktas

Terminai

Vykdymo ataskaita

teisės akto projekto pateikimas LRV

planuojamas teisės akto priėmimas ir įsigaliojimas

Žemės ūkio ministerija,

Aplinkos ministerija

3.4.3-T-B5

aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymo dėl žuvų iškrovimo tvarkos ir kontrolės Lietuvos žvejybos uostuose projektas

2001 metų IV ketvirtis
Įvykdyta

Žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 452/607 ,,Dėl vandenų apsaugos nuo taršos azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių reikalavimų patvirtinimo”

5 priedas
Acquis įgyvendinimo priemonių plano 2001 metų I – IV ketvirčio vykdymo ataskaita

3.4.2. Žemės ūkis

3.4.2.7 Spartinti žemės ūkio ir maisto (mėsos ir kitų sektorių) pramonės pertvarkymą, gerinant kokybę bei didinant efektyvumą

Priemonės kodas

Priemonė

Atsakingos institucijos

Įvykdymo terminai

Vykdymo statusas

Vykdymo ataskaita

3.4.2.7-P-

B2

tęsti socialinės kaimo infrastruktūros plėtrą bei žemės ir maisto ūkio modernizavimą, panaudojant SAPARD lėšas:

3.4.2.7-P-B2.1

investuoti į pirminę žemės ūkio gamybą

Žemės ūkio ministerija,

Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

2001 –

2003 metų

IV ketvirtis

Nevykdoma

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos buvo akredituota tik 2001 m. lapkričio 26 d., todėl SAPARD lėšos, numatytos šio prioriteto įgyvendinimui, bus gautos tik kitais metais, t.y. investiciniai projektai bus pradėti vykdyti 2002 metais.

3.4.2.7-P-B2.2

tobulinti žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimą ir marketingą

Žemės ūkio ministerija,

Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

2001 –

2003 metų

IV ketvirtis

Nevykdoma

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos buvo akredituota tik 2001 m. lapkričio 26 d., todėl SAPARD lėšos, numatytos šio prioriteto įgyvendinimui, bus gautos tik kitais metais, t.y. investiciniai projektai bus pradėti vykdyti 2002 metais.

3.4.2.7-P

B3

tobulinti grūdų kokybės nustatymo sistemą

Žemės ūkio ministerija

2001 –

2002 metų

IV ketvirtis

Dalinai įvykdyta

Priemonė tęstinė, 2001 m. numatyti darbai įvykdyti. 2001 metų I pusmetyje visiems INFRATEC analizatoriams instaliuotas naujas patobulintas kalibracinis modelis su glitimo kiekio ir krakmolo nustatymo kalibracine lygtimi. Ji apima ne tik Lietuvoje išaugintų kviečių duomenų bazę, bet ir Europos bei kitų šalių INFRATEC vartotojų sukauptas duomenų bazes.

Atliktas prietaisų matavimo tikslumo patikrinimas, naudojant etaloninius bandymus. Instaliuota atnaujinta programinė įranga, skirta analizatorių administravimui, kalibracinių lygčių sudarymui ir duomenų kaupimui bei apdorojimui.

Nupirkta įranga įgalinanti įdiegti grūdų ir jų produktų kokybės rodiklių – stambumo, priemaišų kiekio, natūrinio svorio, kritimo skaičiaus, baltymų kiekio nustatymo metodus pagal ES teisės aktų reikalavimus.

3.4.2.7-P-

B4

vykdyti projektą “Kiaulių supirkimas ir apmokėjimas pagal skerdenos svorį ir kokybę” (aprūpinti 10 įmonių skerdenų įranga)

Žemės ūkio ministerija, Lietuvos veterinarijos akademija

2001 –

2002 metų

IV ketvirtis

Įvykdyta

Nupirkti 3 prietaisai liesos mėsos kiekio kiaulių skerdenoje nustatymui. Prietaisai perduoti pagal nuomos sutartis įmonėms, kurios buvo atrinktos dalyvauti dvišaliame projekte ,,Kiaulių supirkimas ir apmokėjimas pagal skerdenų svorį ir kokybę”. Tai AB ,,Krekenavos agrofirma”, UAB ,,Sistem” ir ŽŪB ,,Nematekas”.

Šie prietaisai yra instaliuoti įmonėse, vykdomas eksperimentas, kaupiami duomenys.

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. 1413 ,,Dėl sutikimo vykdyti viešą pirkimą iš vienintelio šaltinio” iš Danijos firmos ,,SFK Technology A/S” nupirkta 13 prietaisų kiaulių skerdenų kokybei nustatyti (,,Fat-o-Meat’er S 70 Systems’’). Iš Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų papildomai nupirkti dar 4 prietaisai.

Šių prietaisų įsigijimas bei jų instaliavimas mėsos perdirbimo įmonėse sudarys galimybę Lietuvoje pradėti klasifikuoti kiaulių skerdenas bei pereiti prie apmokėjimo už parduotas kiaules pagal skerdenų masę ir kokybę.

3.4.2.7-P-

B5

įkurti skerdenų vertintojų mokymo instituciją vertintojų apmokymams

Žemės ūkio ministerija

2001 metų

III ketvirtis

Įvykdyta

2000 m. lapkričio 23 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 320 pritarta skerdenų kokybės vertintojų mokymo laboratorijos įkūrimui LVA. 2001 m. sausio 25 d. LVA rektoriaus įsakymu Nr. 310A ši laboratorija įkurta. Parengti ir 2001 m. balandžio 17 d. LVA rektoriaus įsakymu Nr. 48 patvirtinti laboratorijos nuostatai. Pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas tarp ŽŪM ir LVA. Būsimieji mokytojai buvo išvykę į Vokietiją stažuotei. Rengiama skerdenų vertintojų mokymo metodika ir mokymo priemonės. Pasirašyta sutartis tarp LVA ir ŽŪM dėl tolimesnės laboratorijos plėtros.

3.4.2.7–P–

B8

sukurti Maisto produktų ir žaliavų kokybės srities teisės aktų rengimo, diegimo administravimo ir tarpžinybinio koordinavimo padalinį Žemės ūkio ministerijoje

Žemės ūkio ministerija

2001 metų

III ketvirtis

Įvykdyta

2001 m. gegužės 31 d. įsak. Nr. 22-K patvirtinus ŽŪM struktūrą, įkurtas Kokybės skyrius, kurio funkcijos – formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką ž.ū. ir maisto produktų saugos ir kokybės, konkurencingumo didinimo, valstybinės rinkos priežiūros kokybės aspektais srityse.

3.4.2.8 Toliau įgyvendinti žemės reformą bei suaktyvinti žemės rinkos funkcionavimą

Priemonės kodas

Priemonė

Atsakingos institucijos

Įvykdymo terminai

Vykdymo statusas

Vykdymo ataskaita

3.4.2.8-P-

B2

kompensuoti piliečiams už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius

Žemės ūkio ministerija,

Žemėtvarkos ir teisės departamentas

2001 –

2003 metų

IV ketvirtis

Nevykdoma

1999 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos įstatyme Nr.VIII-1499 “Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme” numatyta, kad kompensacijos dydžius, terminus ir tvarką kasmet, nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės finansines išgales, įskaitant naujus valstybės turtinius įsipareigojimus ir valstybės pajamų šaltinius. 2001 metais kompensacijos nebuvo mokamos. 2002 m. valstybės biudžete numatyta skirti lėšų kompensacijoms išmokėti. Tikimasi, kad pakeitus atitinkamus žemės reformą ir žemės tvarkymą ir administravimą reglamentuojančius teisės aktus, suaktyvės žemės rinka ir dėl to padidės valstybės biudžeto pajamos, kurias bus galima panaudoti kompensacijoms už žemę išmokėti.

3.4.2.8-P-

B7

spartinti žemės reformos darbų užbaigimą ir sudaryti sąlygas žemės rinkai vystytis

Žemės ūkio ministerija, Žemėtvarkos ir teisės departamentas

2001-

2002 metų

II ketvirtis

Dalinai įvykdyta

Priemonė tęstinė, 2001 m. darbai įvykdyti. 2001 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo priimtos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo bei Žemės reformos įstatymų pataisos. Pataisos nustatė galutinę prašymų padavimo datą – 2001 m. gruodžio 31 d. bei sudarė sąlygas piliečiams pageidaujant patiems susimokėti už projekto įgyvendinimo darbus. Minėtų įstatymų pataisos spartina baigiamuosius žemės nuosavybės teisių atkūrimo darbus.

Nuosavybės teisių atkūrimo užbaigimą stabdo tai, kad yra nepakankamas ir nesavalaikis nuosavybės teisių atkūrimo darbų ir juos administruojančių institucijų finansavimas, sustabdytas nuosavybės teisių atkūrimas valstybiniuose parkuose ir draustiniuose bei trūksta atsiskaitymo vertybiniais popieriais tvarkos, už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius.

3.4.2.9 Stiprinti ir tobulinti žemės ir kito nekilnojamojo turto administravimo sistemą

Priemonės kodas

Priemonė

Atsakingos institucijos

Įvykdymo terminai

Vykdymo statusas

Vykdymo ataskaita

3.4.2.9-P-

B1

stiprinti ir tobulinti žemės ir kito nekilnojamojo turto administravimo sistemą ir sudaryti sąlygas nekilnojamojo turto rinkai plėtoti:

Priemonė tęstinė, 2001 metais numatyti darbai įvykdyti.

2001 m. padaryta pažanga plėtojant nekilnojamojo turto administravimo informacinę sistemą ir gerinant nekilnojamojo turto rinkos sąlygas. 2001 m. birželio 21 d. priimtas Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymas. Parengti ir pateikti Vyriausybei svarstyti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro nuostatai.

3.4.2.9-P-B1.1

- užtikrinti žemės sklypų, statinių ir teisių į juos registravimą

Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija,

Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė

2001 -

2003 metų

IV ketvirtis

Dalinai įvykdyta

Priemonė tęstinė, 2001 metais numatyti darbai įvykdyti.

Daiktai (žemės sklypai ir kitas nekilnojamas turtas) , nuosavybės ir kitos daiktinės teisės registruojami įstatymo nustatytais terminais. Iki 2002 m. įregistruota centriniame duomenų banke per 4.5 mln. daiktų, iš to skaičiaus per 985 tūkst. žemės sklypų ir per 3.5 mln. statinių, kas sudaro 80 procentus planuojamų įregistruoti daiktų skaičiaus.

Pagerintas gyventojų aptarnavimas, įdiegiant paslaugų užsakymą internetu. Patobulintas daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimo sistemos saugumas, kompiuterizuojant sandorių sudarymą notarų biuruose ir juos integruojant su nekilnojamojo turto registravimo sistema.

3.4.2.9-P-B1.2

- užtikrinti nekilnojamojo turto kadastro ir registro informacinės sistemos plėtrą ir eksploatavimą; sukurti nekilnojamojo turto vertinimo sistemą apmokestinimui

Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija,

Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė

2001 –

2003 metų

IV ketvirtis

Dalinai įvykdyta

Priemonė tęstinė, 2001 metais numatyti darbai įvykdyti.

Įgyvendinant naujo Civilinio kodekso ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas padaryti pakeitimai nekilnojamojo turto kadastro ir registro informacinėje sistemoje.

Kuriamas nekilnojamojo turto rinkos duomenų (sandorių) duomenų bankas bei rinkos duomenų kompiuterinė informacinė– analitinė sistema.

2001 06 19 d. Aplinkos ministro įsakymų nr. 323 pakeista statinių kadastrinių verčių skaičiavimo tvarka, orientuojant į rinkos kainas. Kuriamas nekilnojamojo turto rinkos duomenų kompiuterinis duomenų bankas jį integruojant su nekilnojamojo turto kadastro ir registro sistema, kurios funkcionalumas plečiamas įtraukiant GIS duomenis (registro ir verčių žemėlapių kūrimui).

3.4.2.9-P-B1.3

- aprūpinti bei plėtoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonę

Aplinkos ministerija,

Žemės ūkio ministerija,

Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė

2001 -

2003 metų

IV ketvirtis

Dalinai įvykdyta

Priemonė tęstinė, 2001 metais numatyti darbai įvykdyti.

2001 m. pagerintas Klaipėdos ir Plungės rajonų gyventojų aptarnavimas: įrengtos naujos patalpos gyventojų aptarnavimui ir dokumentų archyvams Gargžduose ir Plungėje. Įmonė 2001 m. skyrė 950 tūkst. Lt patalpų remontui ir 550 tūkst.Lt skenerių, spausdintuvų, kompiuterių ir kt. techninės įrangos įsigijimui.

3.4.2.10 Užtikrinti fitosanitarijos ir veterinarijos institucinių sistemų efektyvų funkcionavimą

Priemonės kodas

Priemonė

Atsakingos institucijos

Įvykdymo terminai

Vykdymo statusas

Vykdymo ataskaita

3.4.2.10-P-B7

įdiegti fitosanitarijos pasienio kontrolės priemones:

2001 –

2003 metų

IV ketvirtis

3.4.2.10-P-B7.1

apmokyti augalų karantino pasienio bei regionų inspektorius vykdyti fitosanitarinę kontrolę pagal ES reikalavimus

Žemės ūkio ministerija,

Valstybinė augalų apsaugos tarnyba

2001 metų

IV ketvirtis

Įvykdyta

Inspektoriai apmokyti ES ekspertų – dėstytojų vykdyti kontrolę pagal ES reikalavimus (pagal PHARE projektą)

3.4.2.10-P-B7.2

aprūpinti pasienio ir regionų augalų karantino postus įranga, reikalinga vykdyti fitosanitarinę kontrolę bei stiprinti Valstybinės augalų apsaugos tarnybos (VAAT) centrinės laboratorijos materialinę techninę bazę

Žemės ūkio ministerija,

Valstybinė augalų apsaugos tarnyba

2001-

2002 metai

Dalinai vykdyta

Priemonė tęstinė, 2001 m. numatyta įsigyti įranga nupirkta naudojant PHARE projekto lėšas.

3.4.2.10-P-B7.4

apmokyti VAAT fitosanitarinių tyrimų laboratorijos darbuotojus vykdyti kenksmingų organizmų diagnostiką ir identifikavimą

Žemės ūkio ministerija,

Valstybinė augalų apsaugos tarnyba

2001 metų

IV ketvirtis

Įvykdyta

Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos specialistai stažavosi ES šalių narių laboratorijose.

3.4.2.10-P-B7.5

išplėsti Valstybinės augalų apsaugos tarnybos augalų apsaugos skyriaus personalą registruojamų augalų apsaugos priemonių duomenų įvertinimui

Žemės ūkio ministerija,

Valstybinė augalų apsaugos tarnyba

2001 metų

IV ketvirtis

Įvykdyta

Išplėstas Valstybinės augalų apsaugos tarnybos personalas,, priimti ekotoksikologas, toksikologas ir chemikas.

3.4.2.10-P-B7.6

išplėsti Valstybinės augalų apsaugos tarnybos augalų karantino skyriaus funkcijas vykdyti augalų augalinių produktų ir kitų objektų importuotojų bei gamintojų registravimą bei miškų fitosanitarinę kontrolę

Žemės ūkio ministerija,

Valstybinė augalų apsaugos tarnyba

2001 metų

IV ketvirtis

Įvykdyta

Parengta ir suderinta fitosanitarinio registro techninė užduotis, pagal kurią kuriama programinė įranga.

Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro objektai bus pradėti registruoti nuo 2002 m. sausio 2 d.

PHARE LI98 projekto eigoje buvo parengti darbo vadovai Valstybinės augalų apsaugos tarnybos inspektoriams, kuriuose buvo išdėstytos nuostatos ir rekomendacijos dėl fitosanitarinio registro ir miškų fitosanitarinės kontrolės.

3.4.2.10-P-B7.8

sustiprinti augalų apsaugos priemonių registracijos sistemą, organizuojant mokymus duomenis vertinantiems ekspertams

Žemės ūkio ministerija,

Valstybinė augalų apsaugos tarnyba

2001 metų

IV ketvirtis

Įvykdyta

Buvo organizuoti 2 seminarai Danijoje ir 1 Lietuvoje. Planuojamas baigiamasis seminaras Danijoje nukeltas į 2002 metų pradžią.

3.4.2.10-P-

B9

užtikrinti efektyvesnę Valstybinio augalų veislių tyrimo centro veiklą:

3.4.2.10-P-

B9.1

aprūpinti Valstybinio augalų veislių tyrimo centro (VAVTC) stotis reikiama augalų veislių bandymų atlikimo technika

Žemės ūkio ministerija,

Valstybinis augalų veislių tyrimo centras

2001 –

2003 metų

IV ketvirtis

Dalinai įvykdyta

Įsigyta reikalinga technika augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimams atlikti pagal ES reikalavimus ( javų bandymų sėjamoji, žolių bandymų sėjamoji, rotorinė šienapjovė, grūdų valomoji ir kita technika)

3.4.2.10-P-

B9.2

įsigyti ir įdiegti kompiuterines augalų veislių bandymų duomenų apdorojimo programas

Žemės ūkio ministerija,

Valstybinis augalų veislių tyrimo centras

2001 –

2003 metų

IV ketvirtis

Dalinai įvykdyta

Įsigyta kompiuterinė technika bei programinė įranga augalų veislių ūkinio vertingumo rezultatams apdoroti

3.4.2.10-P-

B10

sustiprinti Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos techninę bazę:

3.4.2.10-P-

B10.1

stiprinti ISTA laboratorijos Vilniuje techninę bazę aprūpinant techninėmis priemonėmis

Žemės ūkio ministerija,

Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

2001-2003m.

IV ketvirtis

Įvykdyta

Nupirkta įranga, kuri užtikrins sėklos kokybės įvertinimą pagal ES reikalavimus. Pradėtos pilnai taikyti ISTA metodikos, įvertinant sėklos drėgnumo ir gyvybingumo rodiklius, nustatant augalų ligų, plintančių su sėkla, sukėlėjus. Tobulinama kokybės užtikrinimo sistema laboratorijoje, įvertinant sėklos kokybę ir išduodant tarptautinį ISTA sertifikatą. Įsigyta konferencijų - mokymo įranga, kurios pagalba įgyvendinamas efektyvus informacijos įsisavinimas seminarų, užsienio ekspertų konsultacijų metu.

3.4.2.10-P-

B15

modernizuoti valstybės įmonę ,,Gyvulių produktyvumo kontrolė” pagal ES reikalavimus

Žemės ūkio ministerija,

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie ŽŪM

2001 metų

IV ketvirtis

Įvykdyta

Įsigyti kompiuteriai bei kompiuterinė įranga produktyvumo kontrolės duomenims kaupti ir perduoti, bei VĮ ,,KVPIC” išanalizuotiems duomenims gauti.

3.4.2.10-P-

B16

modernizuoti Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties kontrolinio penėjimo tvartus ir skerdenų kokybės vertinimo laboratoriją pagal ES reikalavimus

Žemės ūkio ministerija,

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie ŽŪM

2001 -

2003 metai

Dalinai įvykdyta

Priemonė tęstinė, 2001 m. darbai atlikti. Įrengta skerdenų kokybės vertinimo laboratorija pagal ES reikalavimus. Parengtas projektas dėl penėjimo tvartų rekonstrukcijos.

3.4.2.10-P-

B17

rekonstruoti kontrolinio buliukų penėjimo stotį (UAB ,,Šilutės veislininkystė”) pagal ES reikalavimus

Žemės ūkio ministerija,

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba

2001 metų

IV ketvirtis

Įvykdyta

Stotis aprūpinta būtina įranga, atnaujinti vandentiekio tinklai, įrengti tvartų gardai. Tai leis užtikrinti mėsinių buliukų penėjimosi ir mėsinių savybių kontrolės vykdymą pagal ES reikalavimus.

3.4.2.10-P-

B18

modernizuoti Lietuvos veterinarijos akademijos mėsos tyrimų laboratoriją pagal ES reikalavimus

Žemės ūkio ministerija,

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba

2001 metų

IV ketvirtis

Įvykdyta

Gauta laboratorinė įranga mėsos kokybės tyrimui, bei kompiuterinė įranga duomenims analizuoti.

3.4.2.10-P-

B19

sustiprinti Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM materialinę techninę bazę (centriniame ir regioniniame lygmenyje)

Žemės ūkio ministerija,

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba

2001 –

2002 metai

Dalinai įvykdyta

Sustiprinant valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM techninę bazę centriniame ir regioniniame lygmenyje įsigytos transporto priemonės, užtikrinsiančios veislininkystės inspektorių galimybę kontroliuoti ūkiuose vedamą apskaitą, tikrinti VĮ ,,Gyvulių produktyvumo kontrolė” asistentų darbą.

3.4.2.10-P-

B20

išplėsti Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM funkcijas ryšium su integracija į ES

Žemės ūkio ministerija,

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba

2001 –

2002 metai

Dalinai įvykdyta

Sustiprinta VGVPT prie ŽŪM tarnybos administracija. Vietoje atleistųjų tarnybos darbuotojų konkurso būdu atrinkti ir priimti 2 aukštesnės kvalifikacijos specialistai.

3.4.2.10-P-

B22

parengti pasienio kontrolės punktų fitosanitarijos postų architektūrinius/techninius projektus

Žemės ūkio ministerija,

Valstybinė augalų apsaugos tarnyba

2001-

2002 metai

Įvykdyta

Parengti Klaipėdos, Kybartų, Kenos, Medininkų, Šalčininkų.pasienio kontrolės punktų fitosanitarijos pasienio postų architektūriniai / techniniai projektai

3.4.2.10-P-

B23

pastatyti ir įrengti pasienio kontrolės punktų fitosanitarijos postus

Žemės ūkio ministerija,

Valstybinė augalų apsaugos tarnyba

2001-

2003 metai

Dalinai įvykdyta

Priemonė tęstinė, 2001 m. numatyti darbai įvykdyti. Parengti pasienio kontrolės punktų fitosanitarijos pasienio postų architektūriniai / techniniai projektai; su pasirinktais statybų rangovais sudaryti kontraktai dėl Kybartų kelio ir geležinkelio, Klaipėdos jūrų uosto (Smeltės ir Malkų), Šalčininkų kelio ir Kenos geležinkelio pasienio kontrolės punktų fitosanitarijos pasienio postų statybų.

3.4.2.10-P-

B24

įsteigti fitosanitarinį registrą

Žemės ūkio ministerija,

Valstybinė augalų apsaugos tarnyba

2001-

2002 metai

Įvykdyta

Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro nuostatus (2001 04 10 nutarimas Nr. 402). 2001 m. lapkričio 07 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 382 patvirtinta šių nuostatų vykdymo tvarka

3.4.2.11 Pasirengti ES Bendrosios žemės ūkio politikos, struktūrinių bei Kaimo plėtros priemonių įgyvendinimui

Priemonės kodas

Priemonė

Atsakingos institucijos

Įvykdymo terminai

Vykdymo statusas

Vykdymo ataskaita

3.4.2.11-P-B3

tobulinti ūkių apskaitos duomenų tinklo (FADN) metodiką, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus (naujai patvirtintus teisės aktus)

Žemės ūkio ministerija,

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas,

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

2001 metų

IV ketvirtis

Įvykdyta

Lietuvos ŪADT duomenų turinys suderintas su EK reglamentu Nr. 2237/77/EEB ir reikalavimais, išdėstytais 2001 03 28. EK ŪADT komiteto metodikoje Nr. 1256. To pasekoje parengtos naujos duomenų rinkimo formos (10 lentelių).

3.4.2.11-P-B9

tęsti žemės ūkio mokymo turinio pertvarkymą:

3.4.2.11-P-B9.1

– parengti 6 nacionalinių žemės ūkio profesijų mokymo standartus, atitinkančius ES (ISCED) reikalavimus

Žemės ūkio ministerija

2001 –

2003 metai

Įvykdyta

Parengti žemės ūkio profesijų mokymo standartai:

Veterinarijos felčerio rengimo standartas, valstybinis kodas S362301;

Pienininko rengimo standartas, valstybinis kodas S354101;

Geodezijos inžinieriaus rengimo standartas, valstybinis kodas S558101;

Kaimo turizmo vadybininko, valstybinis kodas S581204;

Želdynų dizaino inžinieriaus rengimo standartas, valstybinis kodas S562201

Miškininkystės darbuotojo, valstybinis kodas S362301

3.4.2.11-P-B9.2

-įsteigti žemės ūkio tęstinio mokymo bei kvalifikacijos kėlimo specializuotus centrus

Žemės ūkio ministerija

2001 –

2002 metai

Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 08 31 įsakymu Nr.268 įsteigti 24 centrai, rengiami centrų veiklos nuostatai.

Centrai aprūpinti kompiuterine technika, programine įranga, grafoprojektoriais, kopijavimo technika, multimedine technika ir kt. technikai įsigyti.

3.4.2.11-P-B10

identifikuoti papildomus poreikius apmokyti specialistus, atsakingus už integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) eksploatavimą

Žemės ūkio ministerija,

Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras,

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

2001 –

2003 metų

IV ketvirtis

Dalinai įvykdyta

PHARE projekto pagalba buvo organizuoti KVPIC specialistų mokymai. Programuotojai mokėsi dirbti su duomenų bazėmis Oracle programos aplinkoje (duomenų apdorojimas, ataskaitų formavimas ir t.t. )

3.4.2.11-P-B11

kelti kvalifikaciją specialistų, atsakingų už ūkio apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) tyrimo metodikos tobulinimą, duomenų surinkimą bei rezultatų analizės atlikimą

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas,

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

2001 –

2003 metų

II ketvirtis

Dalinai įvykdyta

Du LAEI darbuotojai savaitę stažavosi Nyderlandų žemės ūkio ekonomikos institute, kur susipažino su Olandijos ŪADT darbo organizavimu.

2001 m. spalio 23-24 d. organizuotas seminaras, kuriame dalyvavo 90 ūkio apskaitos specialistų. 2001 m. gruodžio 11 d. seminare dalyvavo 8 ūkio apskaitos specialistai.

3.4.2.11-P-B12

vykdyti specialistų, atsakingų už žemės ūkio rinkos informacinės sistemos sukūrimą ir eksploatavimą, mokymus

Žemės ūkio ministerija,

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, Lietuvos žemės ūkio rūmai

2001 –

2003 metų

III ketvirtis

Dalinai įvykdyta

Priemonė tęstinė. 2001 m. numatyti darbai atlikti. PHARE LI99/IB-AG-01 projekto pagalba buvo pravesti seminarai -konsultacijos dėl LŽŪMPRIS sukūrimo. 2001 m. gruodžio mėnesį prasidėjusio PHARE LI 2000/IB-AG-01 projekto pagalba mokymai bus vykdomi toliau.

3.4.2.11-P-B13

parengti žemdirbių ir kaimo gyventojų 15 tęstinio mokymo programų

Žemės ūkio ministerija

2001 –

2002 metai

Įvykdyta

2001 m. parengtos ir patvirtintos programos:

Parengtos formaliojo tęstinio profesinio mokymo programos:

A, B, C, AC, D ir E kategorijų traktorininkų mokymo programos;

Poilsio kaime organizatoriaus II lygio mokymo programa;

Kaimo bendruomenės veiklos organizavimo programa
Neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programos:

Augalų apsaugos sertifikavimas;

Augalų apsaugos priemonių naudotojų;
Asmenų dirbančių su fumigantais;

Prekybos darbuotojų prekiaujančių augalų apsaugos priemonėmis;

Kompiuterinio raštingumo ir informacinių technologijų;

Vaistažolių auginimo;

Ūkininkų ir kitų kaimo gyventojų verslumo ugdymo;

Ekonominės plėtros ir alternatyviųjų pajamų skatinimo;

Ūkininkų ūkio veiklos buhalterinė apskaita (4 programos pagal išsilavinimo ir veiklos lygius);

Gyvulių skerdenų kokybės vertinimas;

Laboratorinių ir dekoratyvinių gyvūnų auginimas;

Veterinarijos farmacinė veikla;

Pašarų kokybės vertinimas

3.4.2.11-P-B14

stiprinti institucijų, atsakingų už integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) įgyvendinimą, techninę bazę

Žemės ūkio ministerija,

Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras

2001 –

2003 metų

IV ketvirtis

Įvykdyta

2001 metais KVPIC PHARE projektų lėšomis gavo paramą, kuri leido sustiprinti techninę bazę, užtikrinančią IAKS sudėtinių dalių efektyvesnį funkcionavimą. Per 2001 m. KVPIC gavo kompiuterinės (aplikacijų serveris, programuotojų darbo vietos) ir programinės įrangos (vaizdo apdorojimo programinė įranga, GPS matavimo sistema, GIS – geografinės informacinės sistemos programinė įranga regioniniams ofisams ir t.t.), kuri išsprendė greitesnį duomenų apsikeitimą tarp rajonų VMVT ir centrinės duomenų bazės kuriant ir palaikant gyvulių registrą (bazinį IAKS registrą).

3.4.2.11-P-B15

stiprinti techninę bazę ir tobulinti programinę įrangą tyrimams pagal ūkio apskaitos tinklo (ŪADT) metodiką atlikti

Žemės ūkio ministerija,

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas,

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

2001 –

2003 metų

IV ketvirtis

Dalinai įvykdyta

Sustiprinta ir išplėsta Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) techninė bazė bei patobulinta programinė įranga tyrimams pagal ūkio apskaitos tinklo (ŪADT) metodiką atlikti.

Įrengtas 11 Mb/s pralaidumo radijo ryšio kanalas, jungiantis centrinį biurą su LITNET'u Kaune ir užtikrinantis stabilų bei greitą duomenų apsikeitimą su biurais rajonuose. Sudarytos sąlygos kaupti informaciją, kurios reikia žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinės-finansinės veiklos analizei atlikti, jų pajamoms apskaičiuoti bei žemės ūkio politikai formuoti.

3.4.2.11-P-B16

aprūpinti institucijas techninėmis priemonėmis, reikalingomis žemės ūkio produktų rinkos duomenims surinkti, juos kaupti, apdoroti ir atlikti analizę

Žemės ūkio ministerija,

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, Lietuvos žemės ūkio rūmai

2001 –

2003 metų

II ketvirtis

Dalinai įvykdyta

Nupirkta kompiuterinė ir sisteminė programinė įranga, sukurta duomenų bazės struktūra ir pagrindiniai komponentai.

Sukurta programinę įrangą pieno ir pieno produktų grupės pirminiams duomenims įvesti į elektronines laikmenas, pasirengta ataskaitų rengimui bei jų teikimui vartotojams.

3.4.2.11-P-B17

reorganizuoti Mokymo metodikos centrą į Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnybą ir ją techniškai modernizuoti

Žemės ūkio ministerija

2001 –

2002 metai

Dalinai įvykdyta

ŽŪM 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 292 nuo 2001 m. sausio 02 d. įsteigta Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnyba.

Viešojo pirkimo būdu įsigyta kompiuterinė multimedinė technika, programinė įranga, mobili mokymo laboratorija

3.4.2.11-P-

B18

parengti dokumentus Lietuvos įtraukimui į ES “trečiųjų šalių registrą”

Žemės ūkio ministerija

2001 metų

IV ketvirtis

Įvykdyta

Parengta teisinė (Ekologinio žemės ūkio taisyklės, taikomos ekologinio žemės ūkio priežiūros ir kontrolės institucijoms. Detalios ekologinių gamybos ūkių, sertifikuotos produkcijos perdirbimo įmonių tikrinimo taisyklės, nuobaudų taikymo sistema esant pažeidimams) ir informacinė medžiaga (Ekologiškų produktų kiekiai, kuriuos numatoma eksportuoti į ES šalis, augalų apsaugos priemonių, dezinfekcinių medžiagų, trąšų ir dirvos gerinimo priemonių leistinų naudoti ekologiniuose ūkiuose sąrašai, informacija apie ekologiškos produkcijos gamintojus, sertifikuotos žemės plotus, gauta nepriklausomų ekspertų ataskaita apie ekologinio žemės ūkio sertifikavimo sistemą) bei kita informacija pagal ES reglamento 92/94/EEB nuostatas. Medžiaga 2002 m. sausio mėn. bus pateikta ES Komisijai vertinimui.

3.4.2.11-P-

B21

stiprinti Kaimo plėtros programų skyrių apskrityse materialinę techninę bazę siekiant užtikrinti tinkamą nacionalinės paramos bei ES stojimo paramos programos (SAPARD) lėšų administravimą

Žemės ūkio ministerija,

Apskrities viršininkų administracija

2001 –

2003 metų

IV ketvirtis

Dalinai įvykdyta

Sustiprinta Kaimo plėtros programų skyrių materialinė - techninė bazė: sukurtos kompiuterizuotos darbo vietos, įsigyta kito darbui reikalingo ilgalaikio turto (kopijavimo aparatai, spausdintuvai, metalinės spintos ir pan.). Taip pat įsigyta baldų, kurie skirti naujų darbo vietų materialiniam aprūpinimui, bei automobiliai, kurie yra reikalingi kontrolieriams atliekant patikras įvairiose Lietuvos vietose. Visas šis ilgalaikis turtas padės tinkamai administruoti nacionalinės paramos bei ES stojimo paramos programos (SAPARD) lėšas.

3.4.2.11-P-

B22

tęsti socialinės infrastruktūros plėtrą bei žemės ir maisto ūkio modernizavimą, panaudojant SAPARD lėšas( trys prioritetinės kryptys):

3.4.2.11-P-

B22.1

- ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas

Žemės ūkio ministerija,

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

2001 –

2003 metų

IV ketvirtis

Nevykdoma

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos buvo akredituota tik 2001 m. lapkričio 26 d., todėl SAPARD lėšos, numatytos šio prioriteto įgyvendinimui, bus gautos tik kitais metais, t.y. investiciniai projektai bus pradėti vykdyti 2002 metais.

3.4.2.11-P-

B22.2

– tobulinti kaimo infrastruktūrą

Žemės ūkio ministerija,

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

2001 –

2003 metų

IV ketvirtis

Nevykdoma

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos buvo akredituota tik 2001 m. lapkričio 26 d., todėl SAPARD lėšos, numatytos šio prioriteto įgyvendinimui, bus gautos tik kitais metais, t.y. investiciniai projektai bus pradėti vykdyti 2002 metais.

3.4.2.11-P-

B22.3

profesinis mokymas

Žemės ūkio ministerija,

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

2001 –

2003 metų

IV ketvirtis

Nevykdoma

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos buvo akredituota tik 2001 m. lapkričio 26 d., todėl SAPARD lėšos, numatytos šio prioriteto įgyvendinimui, bus gautos tik 2002 metais.

3.4.2.11-P-

B22.4

-techninė parama

Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra rie Žemės ūkio ministerijos

2001 metai

Nevykdoma

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos buvo akredituota tik 2001 m. lapkričio 26 d., todėl SAPARD lėšos, numatytos šio prioriteto įgyvendinimui, bus gautos tik 2002 metais.

3.4.2.11-P-

B23

išplėsti Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros funkcijas intervencinėms priemonėms administruoti

Žemės ūkio ministerija,

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra

2001 –

2002 metų

IV ketvirtis

Nevykdoma

Kadangi sumažintas intervencinių priemonių finansavimas, Agentūra turėjo atleisti 5 žmones ir apriboti naujų žmonių priėmimą.

3.4.2.11-P-

B27

įgyvendinti Ekologinio žemės ūkio programą

Žemės ūkio ministerija

2001 –

2003 metų

IV ketvirtis

Dalinai įvykdyta

Priemonė tęstinė. Šiais metais numatytos priemonės įgyvendintos. Specialiojoje kaimo rėmimo programoje buvo patvirtinta Ekologinio žemės ūkio plėtotės finansavimo tvarka. Įgyvendinant programines priemones (tiesioginių išmokų už sertifikuotų pasėlių hektarą mokėjimas, sertifikavimo išlaidų dalinis kompensavimas bei priemonių intensyvaus karsto zonoje įgyvendinimas) 2001 m. pasiekti šie pagrindiniai rodikliai:

sertifikuota 280 ekologinės gamybos ūkių;

sertifikuotas žemės plotas padidėjo iki 6400 ha;

paklausios rinkose ekologiškos žemės ūkio produkcijos užauginta 30 proc. daugiau nei 2000 m.

3.4.2.11-P-

B29

įvesti etatą ekologinės žemės ūko produkcijos gamintojų ar importuotojų pranešimų apie savo veiklą rinkimui bei sertifikavimo organizacijų kontrolei

Žemės ūkio ministerija

2001 metų

III ketvirtis

Įvykdyta

Žemės ūkio ministro 2001 05 31 įsakymu Nr. 22-K patvirtinta Žemės ūkio ministerijos struktūra. Šiuo įsakymu įsteigtas Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyrius. Skyriuje numatytas etatas ekologinės žemės ūko produkcijos gamintojų ar importuotojų pranešimų apie savo veiklą rinkimui bei sertifikavimo organizacijų kontrolei vykdyti.

3.4.2.11-P-

B31

įgyvendinti pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir rekomendacijų žemdirbių apmokymo ir informavimo programą

Žemės ūkio ministerija

2001 –

2003 metų

IV ketvirtis

Dalinai įvykdyta

Priemonė tęstinė. Šiais metais numatyti darbai atlikti. Vadovaujantis žemės ūkio ministro 2001 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 241 ,, Dėl žemdirbių neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programų bendrųjų reikalavimų patvirtinimo” parengta ir viceministro J.Panamariovo patvirtinta ir Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnyboje įregistruota žemdirbių tęstinio profesinio mokymo programa ,,Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir rekomendacijų įgyvendinimas”. Pravesti 3 mokymo kursai Bariūnų žemės ūkio bendrovėje (kursus išklausė 120 dalyvių) bei 2 seminarai ūkininkų Litkevičiaus ir Driuko demonstraciniuose ūkiuose.

3.4.2.11-P-B32

įsteigti SAPARD įgyvendinimo priežiūros skyrių (Žemės ūkio ministerijoje arba Žemės ir maisto ūkio integracijos į ES departamente prie Žemės ūkio ministerijos

Žemės ūkio ministerija

2001 metų

I ketvirtis

Įvykdyta

2001 m. balandžio 9 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 106 ,,Dėl Nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000 – 2006 metų programos priežiūros” Žemės ir maisto ūkio integracijos į ES departamentui prie ŽŪM pavesta vykdyti priežiūros komiteto sekretoriato funkcijas.

3.4.3. Žuvininkystė

Priemonės kodas

Priemonė

Atsakingos institucijos

Įvykdymo terminai

Vykdymo statusas

Vykdymo ataskaita

3.4.3-P-

A4

stiprinti žvejybos laivų kontrolę pagal ES reikalavimus: pasirengti įdiegti palydovinę laivų stebėjimo sistemą

Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija

*2001 –

2003 metai

Dalinai įvykdyta

Priemonė tęstinė, 2001 m. numatyti darbai įvykdyti. 59 žvejybiniuose laivuose instaliuoti palydovinio ryšio siųstuvai

3.4.3-P-

B4.1

įkurti Žvejybos monitoringo centrą

2001 –

2003 metai

Dalinai įvykdyta

Priemonė tęstinė, 2001 m. numatyti darbai įvykdyti. Nupirktas žvejybos monitoringo centras. Paruošta sutartis su olandų firma “Telstar” dėl žvejybinių laivų stebėjimo.

3.4.3-P-

A5

sukurti Lietuvos žvejybos laivų registrą

Žemės ūkio ministerija,

Aplinkos ministerija,

Susisiekimo ministerija

*2001 metų

IV ketvirtis

Nevykdoma

Vyriausybės 2001-08-20 nutarimu Nr. 1010 patvirtinta "Žvejybos laivų registravimo žvejybos laivų rejestre tvarka". Dėl užsitęsusio projekto PHARE 2000 patvirtinimo Europos Komisijoje, veikiantis žvejybos laivų registras bus įsteigtas iki 2002 m. vasario mėn.

3.4.3-P-

A6

sukurti kompiuterizuotą duomenų bazę apie žuvų išteklių naudojimą:

- kvotos;

- duomenys apie Lietuvos laivams išduodamus leidimus žvejoti;

- žvejybos pastanga;

- žuvų iškrovimai;

- perkrovimai;

Žemės ūkio ministerija,

Aplinkos ministerija

*2001 metai

Nevykdoma

Dėl projekto PHARE 2000 užsitęsusio patvirtinimo Europos Komisijoje ši priemonė bus įgyvendinta pagal PHARE 2000 iki 2002 m. liepos mėn.

- pardavimai;

- žvejybos laivų registro duomenys

3.4.3-P-

A8

apmokyti specialistus, dirbsiančius su žvejybos laivų registru

Žemės ūkio ministerija,

Aplinkos ministerija

*2001 metų

IV ketvirtis

Nevykdoma

Dėl projekto PHARE 2000 užsitęsusio patvirtinimo Europos Komisijoje ši priemonė bus įgyvendinta pagal PHARE 2000 iki 2002 m. vasario mėn.

3.4.3-P-

A9

apmokyti specialistus, kurie dirbs su kompiuterizuota duomenų baze

Žemės ūkio ministerija,

Aplinkos ministerija

*2001 –

2002 metai

Nevykdoma

Dėl projekto PHARE 2000 užsitęsusio patvirtinimo Europos Komisijoje ši priemonė bus įgyvendinta pagal PHARE 2000 iki 2002 m. liepos mėn.

3.4.3-P-

A10

apmokyti žvejybos laivų kapitonus ir personalą dirbti su palydovinio ryšio sistemomis

Žemės ūkio ministerija Aplinkos ministerija

*2001 metų

II ketvirtis

Įvykdyta

Gegužės mėn. įvyko pirminiai apmokymai, organizuoti latvių firmos “Reids”. Žvejybinių laivų personalo apmokymai vyks, kai pradės veikti žvejybos monitoringo centras.

3.4.3-P-

B11

stiprinti išteklių būklės tyrimus – modernizuoti Klaipėdos tyrimų laboratoriją

Žemės ūkio ministerija,

Aplinkos ministerija

2001 metai

Įvykdyta

2000-2001 m. pradžioje iš ES paramos Lietuvos žuvininkystei lėšų atnaujintas laboratorijos pastatas.

Š.m. liepos – rugpjūčio mėn. 1 mokslininkas tobulinosi stažuotėje – NAFO išteklių tyrimo programoje

3.4.3-P

B12

stiprinti šviežių žuvų pirmojo pardavimo kontrolę

Žemės ūkio ministerija,

Aplinkos ministerija

2001 metai

Įvykdyta

2001 birželio 25 d.Žemės ūkio ministro įsakymas Nr 213 “Dėl pirminio žuvų pardavimo tvarkos Lietuvos Respublikos uostuose patvirtinimo”. Įsigaliojimas nuo 2002 m. sausio 1 d.

3.4.3-P-

B13

padėti perdirbimo įmonėms pasirengti sertifikavimui (metodikų parengimas)

Žemės ūkio ministerija

2001-

2002 metai

Dalinai įvykdyta

Pagal Užsakomųjų tyrimų programą išleisti ir išplatinti įmonėms du leidiniai – “Bazinių RVASVT programų sudarymas įvairių žuvų produktų gamybai” ir “Gerosios gamybos (GGT) ir Gerosios higienos (GHT) taisyklių parengimas žuvų perdirbimo įmonėms”.

3.4.3-P-

B14

informuoti bei apmokyti žuvų perdirbėjus bei žvejybos laivų specialistus

Žemės ūkio ministerija

2001 –

2002 metai

Dalinai įvykdyta

Parengti leidiniai pagal Užsakomųjų tyrimų programą bus išplatinti įmonėms

3.6.1.3 Vanduo

Priemonės

kodas

Priemonė

Atsakingos institucijos

Įvykdymo terminai

Vykdymo statusas

Vykdymo ataskaita

3.6.1.3-P-

B3

rengti Valstybinės taršos nitratais mažinimo programą

Žemės ūkio ministerija,

Aplinkos ministerija

2001 metų

IV ketvirtis

Įvykdyta

2001 m. gruodžio 19 d. patvirtintas Žemės ūkio ir aplinkos ministrų įsakymas Nr. 452/607 ,,Dėl vandenų apsaugos nuo taršos azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių reikalavimų patvirtinimo “ kuriame įteisinti pagrindiniai Taršos nitratais mažinimo programos principai bei pasidalyta atsakomybė tarp Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų rengiant ir įgyvendinant šią programą.

Pirmas programos rengimo etapas įvykdytas. Programa bus rengiama 2002 m., vykdant priemonę 3.22.4-D1

NACIONALINĖS MOKĖJIMO AGENTŪROSPRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

METINĖS VEIKLOS ATASKAITA UŽ 2001 METUS

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Administruoti bei kontroliuoti Europos Sąjungos paramos programos (SAPARD) lėšas, įgyvendinti nacionalines paramos programas bei nuo įstojimo į Europos Sąjungos dienos vykdyti ir administruoti visus atsiskaitymus, susijusius su Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) finansuojamomis žemės ūkio rinkos reguliavimo ir paramos programomis.

Strateginiai tikslai: Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos priemones.
II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ NACIONALINĖS MOKĖJIMO AGENTŪROS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS STRATEGINIAME PLANE, APRAŠYMAS

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt): Parama žemės ūkiui ir maisto pramonei, 2364 tūkst. Lt.

Programos tikslas: Užtikrinti Agentūros išlaikymą ir jai pavestų funkcijų vykdymą.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Įgyvendinant programos tikslą, būtina užtikrinti, kad mokėjimo institucijai priskirtos užduotys (funkcijų atskyrimas, patikra vietoje, kontrolė prieš vykdant mokėjimą) būtų atliekamos tinkamai.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

1. Tinkamas investicinių projektų, finansuojamų SAPARD ir valstybės lėšomis, vertinimas, administravimas ir kontrolė.

2. Specialistų, kurie dirbs su projektais, apmokymas ir kvalifikacijos kėlimas.

3. Elektroninės projektų apskaitos ir valdymo sistemos centriniame ir regioniniame lygmenyje įdiegimas ir būtinos materialinės bazės sukūrimas.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: -

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: -

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiais veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais: Buvo parengti visi reikiami dokumentai, susiję su Naconalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos akreditacija. 2001 m. lapkričio 26 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. 857 Agentūra buvo akredituota.
Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: -

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: -
III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:
Išoriniai veiksniai:

Svarbiausias Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos veiklą įtakojantis veiksnys – Lietuvos Respublikos ir Europos komisijos pasirašyta ir 2001 m. birželio 21 d. ratifikuota Daugiametė finansavimo sutartis. Remiantis šia sutartimi, 2001 lapkričio 26 d. Europos Komisija priėmė sprendimą dėl paramos valdymo funkcijos perdavimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai, taip pat bus vykdoma Agentūros veiklos priežiūra. Europos Komisijai nustačius, kad .Daugiametės finansavimo sutarties nuostatos nevykdomos, gali būti laikinai sustabdyti Agentūros įgaliojimai tol kol jie nebus pataisyti ir pašalinti.

Metinės finansavimo sutartys, kurios sudaromos tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Komisijos yra teisinis dokumentas, kuris suteikia pagrindą Europos Komisijai skirti, o Lietuvos Respublikai, konkrečiai Agentūrai, administruoti SAPARD programai skiriamus metinius finansavimo asignavimus. Neužtikrinus šių sutarčių pasirašymo, Agentūros veikla įgyvendinant SAPARD turėtų būti sustabdoma dėl lėšų neskyrimo.

Pagal Europos Bendrijos Tarybos reglamentą Nr.1268/1999 šalims kandidatėms yra numačiusi skirti finansinę paramą pagal Specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (SAPARD). Vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos reikalavimų, keliamų SAPARD paramos įgyvendinimui, yra finansinis šalies kandidatės indėlis, t. y. iki 25 proc. kiekvieno projekto paramos sumos turi būti finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Neskyrus nustatytos dalies valstybės lėšų bendram investicinių projektų finansavimui, Europos Komisija inicijuos SAPARD paramos lėšų teikimą, t.y. virš 30 mln. eurų kasmet.

Šiuo metu numatytas Agentūros darbuotojų skaičius gali užtikrinti apie 700 investicinių projektų per metus administravimą. Žymiai padidėjus projektų skaičiui, esami Agentūros žmogiškieji resursai bus nepakankami pavestų funkcijų vykdymui.

Siekiant tinkamai pasirengti Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimui ir skiriamos finansinės paramos įsisavinimui, Lietuva privalo sukurti ES reikalavimus atitinkančią institucinę struktūrą. Kaip pažymėta NAPP institucijų plėtros plane, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (toliau – Agentūra), kaip vienintelei institucijai Lietuvoje, vykdančiai mokėjimo agentūros funkcijas, ateityje bus suteiktos šios funkcijos:

tiesioginių išmokų, vykdomų ir ES BŽŪP paramos priemonių administravimas;

paramos žuvininkystės sektoriui iš FIFG fondų administravimas.

Siekiant sukurti ES reikalavimus atitinkančią administracinę struktūrą, Agentūros plėtrai ir informacinių sistemų sukūrimui iki įstojimo į ES datos būtina skirti pakankamus materialinius resursus. Neskyrus minėtų resursų, kyla pavojus negauti ES teikiamos paramos.

.Tuo pačiu Agentūra, vykdydama Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo nuostatas, įgyvendina nacionalinę žemės ūkio paramos politiką ir administruoja nacionalinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai programas. Jų įgyvendinimas vykdomas pagal ES reikalavimus, keliamus investicijų programų administravimui, bei daugeliu atveju papildo ES teikiamą paramą žemės ūkio ir kaimo plėtrai (SAPARD programa).

Vidiniai veiksniai

Pagal 2001 m. kovo 5 d. tarp Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos pasirašytą Daugiametę finansavimo sutartį, Agentūra atlieka tris pagrindines funkcijas: autorizuoja paraiškas (priima sprendimą dėl projekto finansavimo), vykdo mokėjimus ir juos apskaito, teikia ataskaitas bei informaciją apie administruojamus ir kontroliuojamus projektus, prižiūri vykdomų projektų eigą. Atsižvelgiant į nurodytas funkcijas bei darbų apimtis, patvirtinta Agentūros struktūra, etatų skaičius bei sukurta materialinė techninė bazė.

Vienas iš svarbiausių Agentūros akreditacijos kriterijų – darbuotojų kvalifikacija ir jų tęstinis mokymas. Tinkama kvalifikacija gali tiesiogiai įtakoti tinkamą investicinių projektų vertinimą, lėšų panaudojimo kontrolę bei vykdomų programų priežiūrą.

Aukščiau išvardintų funkcijų vykdymui būtinas efektyvus esamos administracinės struktūros ir turimų materialinių techninių priemonių panaudojimas.

Ateityje, didėjant ES paramai, centrinė administravimo struktūra turės būti gerai išvystyta ir pilnai atitikti Europos sąjungos keliamus reikalavimus tokio tipo institucijoms. Atsižvelgiant į finansuojamų projektų skaičių, būtina užtikrinti pakankamą regioninių padalinių pasirengimą jiems deleguotų paraiškų, mokėjimo prašymo surinkimo bei patikros vietoje funkcijų atlikimui.

Direktorius Evaldas Čijauskas

NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS PRIE ŽŪM

2001 M. METŲ VEIKLOS ATASKAITA

MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI
Misija

Formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės kadastro bei geodezijos, kartografijos ir georeferencinių duomenų bazių kūrimo srityje.

Strateginiai tikslai

1. Užbaigti piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimą.

2. Parengti perspektyvinę šalies žemės tvarkymo ir administravimo strategiją, kurios įgyvendinimas užtikrintų žemės nuosavybės teisių apsaugą, sudarytų sąlygas racionaliam žemės naudojimui, konkurencingų ūkių kūrimui, aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimui, infrastruktūros plėtrai ir bendrai subalansuotai žemės ūkio ir kaimo plėtrai bei žemės rinkos funkcionavimui.

3. Tobulinti ir modernizuoti šalies žemės kadastrą, suderinant jį su ES reikalavimais, bei sukurti bendrąją žemės informacinę sistemą.

4. Sukurti unifikuotas georeferencinių duomenų bazes, integruotas į ES informacinę erdvę ir NATO, sudarančias sąlygas šalies ūkio plėtrai ir valstybės saugumui bei suverenitetui užtikrinti, o taip pat geografiškai orientuotų registrų ir kadastrų funkcionavimui užtikrinti.
II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS PRIE ŽŪM STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

DIRVOŽEMIO TYRIMO IR ŽEMĖS ĮVERTINIMO PROGRAMA ( 650 tūkst.Lt)
Programos tikslai

Sudaryti žemės vertinimo planus (žemėlapius), reikalingus žemės vertės nustatymui rengiant žemės reformos žemėtvarkos, sklypų konsolidavimo projektus, teikiant duomenis žemės kadastrui, mokesčių už žemę apskaičiavimui, nepalankių ūkininkauti teritorijų išskyrimui ir kt. tikslams.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:
Programos uždaviniai:

Atlikti žemės įvertinimo darbus.

2. Atlikti dirvožemio tyrimą ir kartografavimo darbus, išanalizuoti mėginius ir sudaryti dirvožemio žemėlapius M 1:10000.

3. Kurti ir kaupti dirvožemio duomenų bazę GIS skaitmeninėje formoje M 1:10000.
Uždaviniams įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Programa vykdyta, siekiant įgyvendinti Vyriausybės strateginį tikslą (prioritetą) ,,1.2. rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acguis”.

Programa įvykdyta. Rezultate atlikti šie strateginiame veiklos plane numatyti darbai:

1. Sudaryti žemės vertinimo žemėlapiai M 1:10000, naudojantis turima arba atnaujinta dirvožemio tyrimo, agrocheminio tyrimo, nusausintų plotų inventorizacijos ir kita medžiaga, kadastro vietovių ir jų dalių teritorijoms.

2. Tiriant dirvožemius, atlikti paruošiamieji darbai, surinkta vietovės kartografinė medžiaga M 1:10000 – topografiniai ar reljefo žemėlapiai, išnagrinėti geomorfologiniai duomenys ir kt. Atlikti lauko tyrimo ir kartografavimo darbai, kasant kasinius (dirvožemio profilius) prakasas ir zonduojant nustatyti dirvožemių tipai ir potipiai, - granuliometrinė sudėtis. Skirtingų dirvožemių ribos pažymėtos kartografuojant kartografinėje medžiagoje. Iš dirvožemio profilių paimti mėginiai buvo analizuojami dirvožemio laboratorijoje, apibendrinami analitiniai duomenys ir koreguojami lauko tyrimo duomenys. Sudaryti dirvožemio žemėlapiai M 1:10000, parodantys dirvožemių paplitimą ir pasiskirstymą teritorijoje, jų įvairovę.

3. Ištirti reikalingų dirvožemių duomenys ir sudaryta GIS duomenų bazė.
VALSTYBINĖS ŽEMĖS APSKAITOS PROGRAMA (200 tūkst.Lt)
Programos tikslai

Užtikrinti valstybinę žemės apskaitą.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždaviniai:

Paruošti valstybės žemės apskaitos programinės įrangos papildymą ir pakeitimą.

2. Paruošti valstybės žemės apskaitos suvestinius duomenis.

3. Parengti leidinį apie žemės fondo 2001 m. sausio 1d. būklę.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Programa vykdyta, siekiant įgyvendinti Vyriausybės strateginį tikslą (prioritetą) ,,1.2. rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acguis”.

Programa įvykdyta. Rezultate atlikti šie strateginiame veiklos plane numatyti darbai:

1. Atliktas valstybinės žemės apskaitos programinės įrangos papildymų ir pakeitimų projektavimas, dokumentavimas, bandymai.

2. Paruošti valstybinės žemės fondo apskaitos 2001 01 01 suvestiniai duomenys.

3. Sumaketuotas ir atspausdintas leidinys apie žemės fondo 2001 m. sausio 1 d. būklę.
VALSTYBINĖS ŽEMĖTVARKOS DARBŲ PROGRAMA ( 320 tūkst. Lt.)
Programos tikslai

Rengti teminę kartografinę medžiagą;

Parengti skaitmeninius žemės naudojimo specialiųjų sąlygų nustatymo žemėlapius;

Rengti žemės ir vandenų išteklių apskaitą ir monitoringus, naudojant distancinius (remote sensing) tyrimo metodus;

Rengti žemėtvarkos teritorinio planavimo dokumentus.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždaviniai:

1. Parengti žemėlapius apie šalies žemės, vandenų, augmenijos dangos išteklių kiekybinius ir kokybinius rodiklius ir apie šalies žemės naudojimą bei žemėnaudų ribas.

Sukurti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų GIS duomenų grafinę ir atributinę bazę visos šalies teritorijos kadastro vietovėms.

Parengti duomenis apie šalies žemės ir vandenų išteklius, jų kokybę bei vykdyti monitoringą, atitinkantį Europos Sąjungos standartus.

Parengti specialiuosius – detaliuosius žemėtvarkos teritorinio planavimo dokumentus (schemas ir planus) įvairiems žemės tvarkymo sprendimams šalies ir regiono (rajono) lygmenyje, kuriais būtų įgyvendinama šalies žemės tvarkymo ir kaimo plėtros strategija.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Programa vykdyta, siekiant įgyvendinti Vyriausybės strateginį tikslą (prioritetą) ,,1.2. rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acguis”.

Programa įvykdyta. Rezultate atlikti šie strateginiame veiklos plane numatyti darbai:

1. Parengtas žemės reformos suvestinio analoginis žemėlapis M 1:50000 ir sudarytas katalogas.

2. Papildyti ir patikslinti analoginiai specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapiai M 1:10000.

3. Įdiegtas žemės ir vandenų išteklių monitoringas, naudojant distancinius tyrimo metodus, atitinkančius Europos Sąjungos MARS ir EUROSTAT standartų reikalavimus.

4. Parengta ir vektorizuota į skaitmeninę GIS formą perspektyvinė žemės naudojimo ir žemės dangos schema rajono savivaldybės teritorijai M 1:50000 analoginėje formoje.
VALSTYBINĖS ŽEMĖS TVARKYMO PROGRAMA (1665 tūkst. Lt.)
Programos tikslai

Metodiškai vadovauti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesui, žemės reformos ir žemėtvarkos projektų įgyvendinimui, šalies žemės tvarkymui bei žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro sistemos kūrimui ir jos funkcionavimui.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Įgyvendinti žemės reformą, sukurti teisinę sistemą žemės rinkai, žemių konsolidavimui bei žemės ir kito nekilnojamojo turto sistemai funkcionuoti.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Programa vykdyta, siekiant įgyvendinti Vyriausybės strateginį tikslą (prioritetą) ,,1.2. rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acguis”.

Vykdant programą, buvo įgyvendinamos šios 11-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės:

Parengti LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir LR Žemės reformos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektus (IX – 22);

Parengti žemės tvarkymo ir administravimo reformos principines nuostatas (IX-23);

Parengti LR Žemės tvarkymo ir administravimo įstatymo koncepciją; kai koncepcijai bus pritarta, parengti LR Žemės tvarkymo ir administravimo įstatymo projektą (IX-24);

Parengti LR Žemės įstatymo pakeitimo bei papildymo įstatymo projektą (IX-25);

Parengti LR Nekilnojamojo turto registro ir kadastro įstatymo projektą (IX-26).

Patvirtinus 12-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, programa buvo tęsiama, įgyvendinant šias priemones:

Parengti: Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo, Piliečių teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo, Apskrities valdymo įstatymo, ir kitų reikalingų įstatymų pakeitimo projektus (470);

Parengti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame būtų reglamentuojama laisvos valstybinės žemės pardavimas ir nuoma (302);

Parengti Lietuvos Respublikos žemės tvarkymo ir administravimo įstatymo koncepciją ir, jai pritarus, šio įstatymo projektą (303);

Parengti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro ir registro įstatymų pakeitimo projektus (304).

Programa įvykdyta nepilnai, kadangi tvirtinant 12-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones buvo pratęsti kai kurių ankstesnės programos priemonių (Parengti LR Žemės tvarkymo ir administravimo įstatymo koncepciją; kai koncepcijai bus pritarta, parengti LR Žemės tvarkymo ir administravimo įstatymo projektą; Parengti LR Žemės įstatymo pakeitimo bei papildymo įstatymo projektą; Parengti LR Nekilnojamojo turto registro ir kadastro įstatymo projektą) įvykdymo terminai, juos perkeliant į tolimesnį laikotarpį.
NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO IR REGISTRO INFORMACINĖS SISTEMOS PLĖTRA IR EKSPOATAVIMAS (2127 tūkst. Lt.)
Programos tikslai

Užtikrinti nekilnojamojo turto kadastro ir registro informacinės sistemos plėtrą ir eksploatavimą.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždaviniai:

Projektuoti, vystyti ir aktualizuoti centrinę kadastro GIS duomenų bazę.

Kurti ir vystyti regioninių kadastro GIS duomenų bazes ir užtikrinti jų funkcionavimo priežiūrą.

Vystyti Nekilnojamojo turto kadastro informacinę sistemą pagal Nekilnojamojo turto

registro ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimus.

Užtikrinti Nekilnojamojo turto informacinės sistemos eksploatavimą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Programa vykdyta, siekiant įgyvendinti Vyriausybės strateginį tikslą (prioritetą) ,,1.2. rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acguis”.

Programa įvykdyta. Rezultate atlikti šie strateginiame veiklos plane numatyti darbai:

1. Atliktas regioninių kadastro GIS duomenų bazių testavimas ir importavimas į centrinę GIS duomenų bazę, centrinės kadastro GIS bazės administravimas. Tobulinta kadastro GIS duomenų bazių struktūra, sukurtos vartotojų aplikacijos.

2. Vykdytas regioninių kadastro GIS duomenų bazių administravimas. Atliktas sklypų kadastro numerių įvedimas ir reagavimas pagal kadastro ir registro duomenų bazių sulyginimą ir žemėtvarkos skyrių archyvinę medžiagą. Atlikta žemės sklypų planų kontrolė ir sklypų ribų įvedimas į skaitmeninį kadastro žemėlapį prieš registraciją.

3. Atliktas duomenų bazės modelio ir programinės įrangos projektavimas, sistemos integravimas su kitomis posistemėmis, aptarnaujančias NTK sistemą.

4. Vykdytas nekilnojamojo turto informacinės sistemos administravimas.

SPECIALIOJI PROGRAMA – ŽEMĖS REFORMOS VYKDYMAS (40000 tūkst. Lt.)
Programos tikslai

Sukurti sąlygas tolimesniam žemės pertvarkymui.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždaviniai:

1. Išmokėti kompensaciją už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius.

2. Nustatyti respublikos dirvožemių rūgštingumą bei juose esantį maisto medžiagų kiekį.

3. Sudaryti sąlygas grąžinti žemę buvusiems savininkams.

4. Paspartinti nuosavybės teisių į žemę atkūrimą.

5. Informuoti visuomenę apie šalyje vykdomą žemės reformą bei ateities perspektyvas.

6. Žemės reformą vykdančių darbuotojų valdymo išlaidos.

7. Įgyvendinti žemės reformos žemėtvarkos projektus.

8. Grąžinti skolintas lėšas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Programa vykdyta, siekiant įgyvendinti Vyriausybės strateginį tikslą (prioritetą) ,,1.2. rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acguis”.

Programa įvykdyta nepilnai, kadangi buvo nepakankamas atskirų priemonių finansavimas. Pagal strateginį veiklos planą buvo numatyti atlikti šie darbai:

1. Išmokėtos kompensaciją už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius (priemonė neįvykdyta dėl negautų asignavimų).

2. Atlikti dirvožemių agrocheminiai tyrimai (priemonė įvykdyta dalinai, nes negauti visi planuoti asignavimai).

3. Žemės, suteiktos pagal valstiečio ūkio įstatymą, išpirkimas asmeniniam ūkiui (priemonė neįvykdyta dėl negautų asignavimų).

4. Teismo išlaidų, susijusių su bylų dėl nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę nagrinėjimu bei išlaidų teisinei pagalbai, apmokėjimas (priemonė įvykdyta).

5. Informacinės medžiagos (leidinių, lankstinukų, stendų, internetinio puslapio) parengimas ir platinimas, seminarų bei konferencijų žemės tvarkymo klausimais organizavimas (priemonė įvykdyta dalinai dėl nepakankamo finansavimo).

6. Žemės reformą vykdančių darbuotojų valdymo išlaidos (priemonė įvykdyta dalinai dėl nepakankamo finansavimo).

7. Nuosavybės teisę įrodančių dokumentų parengimas, žemės paženklinimas vietoje ir kiti žemės reformos darbai (priemonė įvykdyta dalinai dėl nepakankamo finansavimo).

8. Kitos priemonės, susijusios su skolintų lėšų į spec. kaimo rėmimo programą grąžinimu (priemonė įvykdyta).
LIETUVOS VALSTYBINIO GEODEZINIO PAGRINDO IŠVYSTYMO IR TOBULINIMO, LIETUVOS TERITORIJOS, EKONOMINĖS ZONOS IR KONTINENTINIO ŠELFO KARTOGRAFAVIMO PROGRAMA ( 5445 tūkst. Lt.)
Programos tikslai

Įsijungti į europinę geografinės informacinės sistemos erdvę, užtikrinti geodezinės ir kartografinės medžiagos atitikimą ES ir NATO standartams.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždaviniai:

Sukurti geografiškai orientuotų valstybės kadastrų, registrų unifikuotą duomenų bazę, integruotą į ES informacinę erdvę, tinkamą operatyviam ir efektyviam valstybės darbui.

2. Siekti geografinės informacijos integravimo į bendrąją informacinės visuomenės plėtrą.

3. Dekoncentruoti teritorinį valstybės valdymą geodezijos ir kartografijos srityje.

4. Užtikrinti ginkluotųjų pajėgų, laivybos ir aeronavigacijos aprūpinimą geodezine, kartografine medžiaga, atitinkančia tarptautinius ir NATO standartus.

5. Užtikrinti geodezinių ir kartografavimo darbų, reikalingų valstybės sienos demarkavimui, jos apsaugai, efektyvumą ir kontrolę.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Programa vykdyta, siekiant įgyvendinti Vyriausybės strateginius tikslus (prioritetus) ,,1.2. rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acguis”; ,,1.3.užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, ekonomikos augimo skatinimą”; ,,1.5.plėtoti informacinę visuomenę”.

Vykdant programą, buvo įgyvendinamos šios 12-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės:

Parengti aeronavigacinius žemėlapius pagal ICAO (Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos) standartus (281);

Parengti stambaus mastelio kartografavimo programą urbanizuotoms teritorijoms; Atnaujinti Lietuvos teritorijos valstybinio geodezinio pagrindo ir Lietuvos teritorijos, ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje kartografavimo programas (306);

Parengti Lietuvos valstybės sienos demarkavimo geodezinę ir kartografinę medžiagą ir baigti demarkuoti valstybės sieną, užtikrinant šių darbų finansavimą, su Lenkijos Respublika, Baltarusijos Respublika, Rusijos Federacija (514).

Programa įvykdyta nepilnai, kadangi buvo nepakankamas finansavimas geodezinio pagrindo atnaujinimo darbams atlikti.

Vykdant programą, atlikti šie strateginiame veiklos plane numatyti darbai:

1. Parengtas georeferencinių duomenų, registrų, kadastrų hierarchinės piramidės modelis; suderinta geografiškai orientuotų duomenų bazių valdymo infrastruktūra su ES analogiškų struktūrų modeliu; parengtas valdymo struktūros, kaupiančios geografinius duomenis, pavyzdinis modelis; patobulinta InGIS specifikacija; suderintas Geodezijos ir kartografijos įstatymo projektas, atsižvelgiant į LR Seimo komitetų pastabas; išduotos licencijos geodeziniams, kartografiniams darbams, sukurta licencijuojamų darbų kokybės kontrolės sistema; dalyvauta tarptautiniuose projektuose ir programose, Eurogeografics veikloje; parengti teisės aktai kartografinės produkcijos autorių teisėms ginti.

2. Parengti siūlymai dėl geografinių duomenų panaudojimo ministerijų, departamentų, mokslo bei mokymo įstaigų taikomosiose programose.

3. Parengta savivaldybių kartografavimo programa; parengta savivaldybių geodezinių tinklų išvystymo programa; parengtas savivaldybės, kaupiančios geografinius duomenis, pavyzdinis modelis.

4. Kaupta, sisteminta ir teikta medžiaga NATO valstybėms, apibrėžta sutartimi su NIMA; parengtos įslaptintos geodezinės-kartografinės medžiagos apskaitos, naudojimo ir apsaugos taisyklės; į nacionalinius normatyvus perkelti NATO standartai, specifikacijos, reglamentai; parengta ir išleista aeronavigacinių žemėlapių M 1:250 000 specifikacija; parengti 3700 kv.km ploto aeronavigaciniai žemėlapiai; sudarytas ir išleistas aeronavigacinis NN35-1 JOG serijų 1501 ir 1501 AIR 15118 kv.km ploto žemėlapis; atlikti Lietuvos valstybinio geodezinio vertikaliojo pirmos klasės tinklo matavimai 250 km atkarpoje; sudarytas Lietuvos valstybinis gravimetrinis pirmos klasės tinklas (51 punktas); parengti 10 000 kv.km ploto topografiniai žemėlapiai; parengta 3425 kv.km Lietuvos teritorijos georeferencinių duomenų bazė; pradėta pastoviai eksploatuoti GPS stotis; sudarytas GPS III klasės tinklas Lazdijų r.; atnaujinta GKPIS duomenų bazė.

5. Parengta metodinė normatyvinė medžiaga valstybės sienos demarkavimui*; parengti derybiniai pasiūlymai Lietuvos delegacijai deryboms su kaimyninėmis valstybėmis*; dalyvauta derybose dėl valstybės sienos demarkavimo*; vykdyta demarkavimo darbų kontrolė, pateiktos išvados Mišriajai komisijai*; organizuotas sienos ženklų koordinavimas, demarkavimo geodezinės ir kartografinės medžiagos rengimas, jos derinimas*; atlikti paruošiamieji valstybės sienos žemėlapių sudarymo darbai ir pagaminta Lietuvos valstybės sienos demarkavimo geodezinė ir kartografinė medžiaga su : Lenkijos Respublika (2002m.), Baltarusijos Respublika (2003 m.), Rusijos Federacija (2004m.)*.
III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Artimiausiu laikotarpiu planuojama:

Visomis išgalėmis spartinti piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo užbaigimą;

Rengti teisinę ir organizacinę bazę tolimesniam šalies žemės tvarkymui ir administravimui, atitinkančiam subalansuotos plėtros principus, vykdyti.

Planuojamų priemonių, sąlygojančių sėkmingą žemės ūkio ir kaimo plėtrą, įgyvendinimui neigiamą įtaką gali turėti nepakankamas ir nesavalaikis piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo darbų ir juos administruojančių institucijų finansavimas.

Žemės ūkio viceministras -

generalinis direktorius Kazys Maksvytis

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:
Misija:

Įgyvendinti valstybės politiką gyvulių veislininkystės srityje, vykdant šios šakos valstybinę priežiūrą.
Strateginiai tikslai:

1. Užtikrinti gyvulių veislininkystės 2001-2005 m. programos vykdymą ir lėšų, skirtų jai įgyvendinti, planavimą ir racionalų naudojimą;

2.Vadovaujantis ES Komisijos sprendimais, parengti teisinius norminius aktus dėl selekcinio proceso tvarkymo palaipsnio perdavimo pripažintoms veislininkystės institucijoms;

3. Harmonizuoti gyvulių veislininkystės norminius aktus pagal ES reikalavimus;

4. Atstovauti Lietuvos gyvulių veislininkystės šakai tarptautiniame gyvulių apskaitos komitete (ICAR), tarptautinėje bulių įvertinimo taryboje (INTERBULL), Europos gyvulininkystės produkcijos gamintojų asociacijoje (EAAP), FAO genetinių išteklių komisijoje.
II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ TARNYBOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:
Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimais (tūkst.Lt):

Gyvulių veislininkystės įstatymo ir kitų su veislininkyste susijusių teisės aktų vykdymo valstybinė priežiūra skirti asignavimai 2001 m. - 1319 tūkst.Lt

Programos tikslas:

Reglamentuoti gyvulių veisimą, skatinant jų laikytojus auginti geriausių veislių veislinius gyvulius.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:
Programos uždavinys:

Koordinuoti ir kontroliuoti veislininkystės programos vykdymą, teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Žemės ūkio ministerijai teisės aktų projektus.
Šiam uždaviniui įgyvendinti įvykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Vadovaudamasi Gyvulių veislininkystės įstatymu ir vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 05 04 nutarimą Nr. 518 „Dėl įgaliojimų suteikimo“, o taip pat siekdama, kad toliau būtų plėtojama nacionalinė gyvulių veislininkystė, išsaugotas genofondas, didėtų gyvulių, paukščių, žvėrelių, triušių, bičių produktyvumas, gerėtų gaminamos produkcijos kokybė ir kad gaminama produkcija būtų konkurencinga, mažėtų gyvulių produktyvumo skirtumai tarp Europos Sąjungos šalių ir Lietuvos, gerėtų Lietuvos augintojų organizacijų veikla, Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Tarnyba) pateikė Žemės ūkio ministerijai Gyvulių veislininkystės 2001-2005 m. programos projektą. Žemės ūkio ministras 2001 06 06 šią programą patvirtino Įsakymu Nr. 182 „Dėl gyvulių veislininkystės 2001-2005 metais programos“ ir pavedė Tarnybai organizuoti programos priemonių vykdymą, finansavimą bei kontrolę.

Lietuvos Respublikos Seimas Gyvulių veislininkystės įstatymo 20 straipsniu „Valstybės parama veislininkystei“ veislinę gyvulininkystę pripažino prioritetine žemės ūkio šaka.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Tarnyba dalyvauja tobulinant derybinę poziciją Nr. 7 „Žemės ūkis“ atstovaudama gyvulių veislininkystę pagal žemės ūkio ministro 2001 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 116 „Dėl pasirengimo narystei Europos Sąjungoje darbo grupių sudarymo“ patvirtintą pasirengimo narystei ES darbo grupių reglamentą.

Suderinti su ES direktyvomis bei komisijos sprendimais ir išleisti žemės ūkio ministro įsakymai:

2001m. gegužės 2 d. įsakymas Nr. 138 „Dėl pieninių gyvulių produktyvumo kontrolės organizavimo taisyklių“ pagal ES direktyvas ir komisijos sprendimus 86/130 EEB, 94/515 EEB ir ICAR reikalavimus.

2001 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 220 ,,Dėl kilmės knygų nuostatų” pagal ES direktyvas ir komisijos sprendimus 84/247/EEB, 84/419/EEB, 86/404/EEB, 88/124/EEB, 89/501/EEB, 89/502/EEB, 89/503/EEB, 89/504/EEB, 89/505/EEB, 89/506/EEB, 96/78/EEB, 93/623/EEB, 90/254/EEB, 90/255/EEB, 90/258/EEB.

2001 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. 324 ,,Dėl galvijų genetinio įvertinimo pagal produktyvumo požymius metodikos ir veislinių bulių vertinimo komisijos“ pagal ES direktyvas ir Komisijos sprendimus 86/130 EEB, 94/515 EEB.

2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 481 ,,Dėl kilmės ir zootechninių reikalavimų, taikomų importuojamiems iš trečiųjų šalių veisliniams gyvuliams, jų spermai, kiaušialąstėms ir embrionams" pagal ES direktyvas ir Komisijos sprendimus 94/28/EB, 96/509/EB, 96/510/EB, 93/623/EEB.

Suderinti su ES direktyvomis bei komisijos sprendimais ir išleisti Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko įsakymai:

2001m. birželio 6 d. įsakymas Nr.16 „Dėl mėsinių galvijų apskaitos dokumentų“ pagal ES komisijos sprendimus 86/130 EEB, 94/515 EEB ir ICAR reikalavimus;

2001m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr.28 „Dėl veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, veislinių kiaulių kontrolinio penėjimo ir skerdenų vertinimo taisyklių bei veislinių kiaulių apskaitos formų“ pagal ES komisijos sprendimus 89/507 EEB, 90/118 EEB, 90/119 EEB.

Tarnyba 2001 metais organizavo Lietuvos pasirengimo narystei ES programos (NAPP) Acquis priemonių planą įgyvendinimą veislininkystės sistemos institucijose:

dalinai sustiprinta Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM materialinė techninė bazė (centriniame ir regioniniame lygmenyje), ryšium su integracija į ES;

vykdant valstybės įmonės ,,Gyvulių produktyvumo kontrolė” modernizavimą pagal ES reikalavimus įsigyti kompiuteriai bei kompiuterinė įranga produktyvumo kontrolės duomenims kaupti ir perduoti;

pradėta rekonstruoti kontrolinio buliukų penėjimo stotis (UAB ,,Šilutės veislininkystė”), kuri bus pasirengusi užtikrinti mėsinių buliukų penėjimosi ir mėsinių savybių kontrolės vykdymą pagal ES reikalavimus;

Lietuvos veterinarijos akademijoje pradėta modernizuoti mėsos tyrimų laboratorija pagal ES reikalavimus;

valstybinėje kiaulių veislininkystės stotyje įrengta skerdenų kokybės vertinimo laboratorija pagal ES reikalavimus. Paruoštas projektas dėl tvartų rekonstrukcijos.
Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų vykdymas

Tarnyba, vykdydama savo veiklos programą, per metus rengė žemės ūkio ministro įsakymus:

Įsakymo

data, Nr.

Įsakymo pavadinimas

Įsakymo rengimo tikslai Tarnybos veiklos programos vykdymui

2001.03.12

Nr.55

Dėl gyvulių, žvėrelių veislynų, veislinių bandų, paukščių veislinių ir reprodukcinių ūkių sąrašo

Selekcinio-veislinio darbo planų, , veislininkystės apskaitos tvarkymo kontrolė

2001.03.20

Nr.66

Dėl veislinės medžiagos grynaveisliškumą patvirtinančių dokumentų pripažinimo tvarkos

Pažymų apie importuojamų veislinių gyvulių ir paukščių, gyvulių spermos ir embrionų grynaveisliškumą išdavimas, importuojamų gyvulių ir naminių paukščių, gyvulių spermos ir embrionų apskaitos tvarkymas

2001.04.05

Nr. 100

Dėl asociacijų pripažinimo veislininkystės institucijomis: Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociaciją, Holšteinų galvijų gerintojų asociaciją, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociaciją, Lietuvos arklių augintojų asociaciją, Žemaitukų veislės arklių augintojų asociaciją.

Keliamų reikalavimų pripažintoms veislininkystės institucijoms atitikimo tikrinimas, jų veiklos kontrolė.

2001 05 02

Nr.138

Dėl pieninių gyvulių produktyvumo kontrolės organizavimo taisyklių

Taisyklių vykdymo priežiūra

2001.05.31

Nr. 177

Dėl asociacijų pripažinimo veislininkystės institucijomis: Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociaciją, Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociaciją, Lietuvos avių augintojų asociaciją.

Keliamų reikalavimų pripažintoms veislininkystės institucijoms atitikimo tikrinimas, jų veiklos kontrolė.

2001 06 22

Nr. 208

Dėl pieninių gyvulių produktyvumo, pieno sudėties bei kokybės kontrolės ir informacijos tikrinimo taisyklių

Taisyklių vykdymo priežiūra

2001 06 25

Nr. 217

Dėl skerdenų klasifikavimo sistemos įdiegimo

Tarnybai nuo 2002 05 01 įdiegiama nauja funkcija – skerdenų vertinimas pagal kokybę

2001 06 29

Nr. 220

Dėl kilmės knygų nuostatų

Pieninių galvijų, mėsinių galvijų, kiaulių kilmės, arklių kilmės, avių kilmės ir ožkų kilmės knygų nuostatai, jų vedimo tvarka.

VGVPT vykdo įsakymo vykdymo priežiūrą

2001 07 17

Nr. 246

Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų dalinio pakeitimo

Tarnybos nuostatų papildymas skerdenų klasifikavimo funkcija

2001 07 27

Nr. 261

Dėl respublikinių ristūnų žirgų varžybų – bandymų organizavimo

Tarnyba kontroliuoja lėšų paskirstymą pagal sąmatą, dalyvauja žirgų varžybų – bandymų organizacinio komiteto darbe.

2001 09 19

Nr. 324

Dėl galvijų genetinio įvertinimo pagal produktyvumo požymius metodikos ir veislinių bulių vertinimo komisijos

Įsakymo vykdymo priežiūra ir dalyvavimas vertinimo komisijos darbe.

2001 10 05

Nr. 344

Dėl specialių funkcijų nustatymo SP UAB ,,Vilniaus žirgynas”, SP AB ,,Nemuno žirgynas”, SP UAB ,,Sartų žirgynas”

Nustatytas konkretus privalomai laikyti ir veisti arklių skaičius žirgynams, VGVPT pavesta apmokėti žirgynams už laikomus arklius.

2001 11 16

Nr. 401

Dėl įsakymų pripažinimo netekusiais galios

Pripažinti netekę galios ŽŪM įsakymai dėl veislynų ir veislinių bandų vertinimo

2001 12 21

Nr. 456

Dėl atstovavimo Tarptautiniam gyvulių apskaitos komitetui ( ICAR ) ir Europos gyvulininkystės produkcijos gamintojų asociacijai ( EAAP )

Tarnybai pavesta atstovauti Lietuvą šiose organizacijose ir mokėti kasmetinį nario mokestį

2001 12 29

Nr. 481

Dėl kilmės ir zootechninių reikalavimų, taikomų importuojamiems iš trečiųjų šalių veisliniams gyvuliams, jų spermai, kiaušialąstėms ir embrionams patvirtinimo

Įsakymo reikalavimų vykdymo kontrolė, įstojus į ES.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Tarnyba savo veiklos strateginiame plane numatytas priemones 2001 metams įvykdė:

1. Rajonų valstybiniai veislininkystės inspektoriai patikrino fizinius ir juridinius asmenis, auginančius veislinius gyvulius ir teikiančius veislininkystės paslaugas – atlikta 200 patikrinimų, priimti sprendimai jų pašalinimui;

2. Išdavė 169 licencijas užsiimti gyvulių veislininkystės veikla;

3. Rengtos apžiūros ir įvertinimai veislinių gyvulių augintojų tarpe, atnaujinti veislynų veislinių bandų sąrašai, kontroliuotas arklių įvertinimas per 20 varžybas-bandymus.

4. Populiarinta veislinė gyvulininkystės per AgroBalt 2001, surengta 7 seminarai, 1 mokslinė-gamybinė konferencija.

5. Atlikti darbai atsispindi Tarnybos darbuotojų darbo ataskaitose, analizių lentelėse, Tarnybos viršininko įsakymuose, pasėdžių ir pasitarimų protokoluose.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės - įvykdyta

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys - įvykdyta
III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

artimiausių 1-2 metų prioritetai: Baigti derinti gyvulių veislininkystės norminius aktus pagal ES reikalavimus. Tuo tikslu parengti arklių vertinimo taisykles; eržilų, kuilių, avinų ir ožių spermos kokybės reikalavimus, patikslinti pieninių veislių galvijų vertinimo taisykles.

numatomos vykdyti reformos: Parengti teisinius norminius dokumentus pripažintoms veislininkystės institucijoms dėl kilmės knygų vedimo, o tai įgyvendinus – prekybą veisliniais gyvuliais.

sarbios priemonės aptariami išorės ir vidaus veiksniai, kurie galėtų turėtio neigiamą įtaką, įgyvendinant numatytus artimiausio laikotarpio prioritetus:

Viršininkas Kęstutis Juozas Saikevičius

VALSTYBINĖS SĖKLŲ IR GRŪDŲ TARNYBOS PRIE

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I.MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: vykdyti Lietuvoje dauginamos bei išvežamos iš respublikos ir įvežamos iš kitų šalių prekinės sėklinės bei sodinamosios medžiagos ir grūdų bei jų produktų kokybės valstybinę kontrolę.
Strateginiai tikslai:

1. Įgyvendinti valstybės politiką sėklininkystės bei grūdų ir jų produktų kokybės gerinimo srityse.

2. Užtikrinti, kad vartotojams būtų pateikiama kokybiška sėklinė bei sodinamoji medžiaga ir grūdai bei jų produktai.

3. Sukurti vieningą sėklinės bei sodinamosios medžiagos ir grūdų bei jų produktų kokybės kontrolės sistemą, atitinkančią ES reikalavimus.

II.PROGRAMOS, NUMATYTOS VALSTYBINĖS SĖKLŲ IR GRŪDŲ TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas: prekinės sėklinės bei sodinamosios medžiagos ir grūdų bei jų produktų kokybės valstybinė priežiūra ir sertifikavimas.

Programos įgyvendinimui skirta 2688 tūkst.Lt
Programos tikslai:

1.Užtikrinti, kad į rinką patektų kokybiška prekinė sėklinė bei sodinamoji medžiaga, atitinkanti Lietuvoje galiojančius privalomuosius kokybinius reikalavimus.

2. Kontroliuoti superkamų ir laikomų intervenciniuose fonduose bei valstybės rezerve grūdų kokybę.
Programos įgyvendinimo uždaviniai:

1.Kontroliuoti visos prekinės sėklinės bei sodinamosios medžiagos kokybę, ją sertifikuojant pagal Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) schemas.

Šio uždavinio įgyvendinimui buvo numatyta įdiegti tarptautinę sėklų tyrimo metodiką, apmokyti laboratorijos specialistus darbui pagal ją, parengti laboratoriją perakreditavimui pagal Tarptautinės sėklų tyrimo asociacijos (ISTA) standartą, atnaujinant laboratorinę įrangą ir priemones, sukurti kompiuterizuotą informacijos surinkimo sistemą.

Šiuo metu laboratorijoje pagal Tarptautinės sėklų tyrimo asociacijos (ISTA) taisykles atliekamos švarumo, kitų rūšių sėklų ir 1000 sėklų svorio nustatymo, daigumo, drėgmės ir gyvybingumo analizės. Tarptautinio audito metu buvo pripažinta, kad laboratorijoje sukurta kokybės užtikrinimo sistema, atitinkanti ISTA sėklų tyrimų laboratorijų akreditavimo standartą. ISTA Vykdomojo komiteto sprendimu laboratorija perakredituota. Laboratorijoje įgyvendinamas kompiuterizavimo planas.

Uždavinio įgyvendinimui buvo numatyta kontroliuoti 19000 t sertifikuotos prekinės sėklos ir sodinamosios medžiagos, sertifikuota – 22053 t, kontroliuoti sodo augalų 4700 tūkst.vnt., įvykdyta – 5423 tūkst.vnt.

2. Rengti norminius dokumentus ir kokybės vertinimo metodikas, atitinkančias tarptautinius reikalavimus.

Uždavinio įgyvendinimui buvo numatyta išanalizuoti turimus norminius dokumentus ir parengti naujus privalomus kokybinius reikalavimus pašarinių, aliejinių ir pluoštinių augalų, javų, daržovių, grikių ir runkelių sėklai, atitinkančius ES reikalavimus.

Žemės ūkio ministro įsakymais buvo patvirtinti privalomieji kokybės reikalavimai: javų sėklai, parengti pagal ES Tarybos direktyvą 66/402/EEB; runkelių sėklai – pagal ES Tarybos direktyvą 66/400/EEB; grikių sėklai – pagal ES Tarybos direktyvą 66/402/EEB; aliejinių ir pluoštinių augalų sėklai – pagal ES Tarybos direktyvą 69/208/EEB; daržovių sėklai – pagal ES Tarybos direktyvą 70/458/EEB, pašarinių augalų sėklai – pagal ES tarybos direktyvą 66/401/EEB, augalų dauginamosios medžiagos tiekimo į rinką taisyklės – pagal ES tarybos direktyvas 66/400/EEB, 66/401/EEB, 66/402/EEB, 66/403/EEB, 69/208/EEB, 70/458/EEB, 93/64/EEB, 93/62/EEB, 66/403/EEB.

3.Vykdyti ūkininkų ūkių, žemės ūkio įmonių ir kitų ūkio subjektų atestaciją.

Uždavinio įgyvendinimui buvo numatyta vertinti ūkininkų ūkių, žemės ūkio įmonių ir kitų ūkio subjektų pasirengimą auginti ir ruošti prekinę sertifikuotą sėklą bei sodinamąją medžiagą pagal nustatytus vertinimo kriterijus ir išduoti leidimus šiai veiklai vykdyti.

Sertifikuojant sėklą, sodinamąją ir kitą dauginamąją medžiagą buvo kontroliuojama 270 ūkininkų ūkių, žemės ūkio įmonių ir kitų ūkio subjektų.

4.Kontroliuoti grūdų bei jų produktų kokybės įvertinimą greituoju metodu.

Įgyvendinti šiam uždaviniui buvo numatyta sukurti vieningą grūdų kokybės įvertinimo tinklą prietaisais Infratec ir užtikrinti šio tinklo funkcionavimą.

2001 m. baigtas kurti vieningas grūdų kokybės vertinimo Infratec analizatoriais tinklas, modeminio ryšio pagalba jungiantis 39 prietaisus. I-ajame pusmetyje visiems Infratec analizatoriams instaliuoti patobulinti kalibraciniai modeliai, skirti kviečių, rugių, miežių, rapsų kokybės rodiklių nustatymui. Taip pat instaliuota atnaujinta programinė įranga, skirta analizatorių administravimui, kalibracinių lygčių sudarymui ir duomenų kaupimui bei apdorojimui.

Šio uždavinio įgyvendinimo kriterijus – kontroliuojamų grūdų bei jų produktų greituoju metodu kiekis tonomis. 2001 m. buvo numatyta kontroliuoti 230 tūkst.tonų grūdų ir jų produktų, įvykdyta – 369 tūkst.tonų.

5.Rengti ir teikti išvadas apie įmonių galimybes ir pasiruošimą supirkti į intervencinius fondus bei valstybės rezervą grūdus ir tikrinti jų kokybės vertinimą, apskaitą, laikymą bei panaudojimą.

Šio uždavinio įgyvendinimui numatyta nuolat tikrinti bei atlikti kontrolinius laboratorinius tyrimus ir remiantis jų rezultatais teikti informaciją ir pasiūlymus Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai, grūdų pardavėjams, supirkėjams ir kitiems ūkio subjektams apie grūdų kokybę ir priemones jų prekinės bei maistinės vertės išsaugojimui ir gerinimui.

2001 m. II-III ketv. patikrintas grūdų perdirbimo įmonių ir kitų ūkio subjektų pasiruošimas supirkti ir saugoti intervencinių pirkimų grūdus ir pateiktos išvados Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai. Laikomų intervencinių pirkimų grūdų kokybės būklė nuolat kontroliuojama visose grūdų saugojimo vietose.

Šio uždavinio įgyvendinimo kriterijus – tikrinamų įmonių skaičius. 2001 metams numatyta tikrinti 20 įmonių. Patikrintas pasiruošimas ir galimybės supirkti ir saugoti intervencinių fondų grūdus 20-yje įmonių, kuriose nuolat kontroliuojama saugomų grūdų kokybės būklė ir apskaita.

Vykdant Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemones, priimtas Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymas, žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinti privalomieji daržovių sėklos kokybės reikalavimai.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Numatoma:

modernizuoti laboratoriją pagal ISTA standartą; sukurti sodo augalų dauginamosios medžiagos sertifikavimo sistemą; tobulinti daržovių ir bulvių sertifikavimo bei grūdų ir jų produktų kokybės nustatymo sistemas; parengti kokybės reikalavimus dekoratyvinių augalų bei daržovių dauginamajai medžiagai, išskyrus sėklą, sėklų ir sėklinių bulvių bandinių atrinkimo ir sėklinių bulvių analizių atlikimo metodikas; parengti aliejinių ir pluoštinių augalų ligų, nurodytų privalomuosiuose reikalavimuose, nustatymo metodikas bei nacionalinius kokybės reikalavimus gėlių sėklai; įdiegti superkamų į intervencinius fondus grūdų kokybės vertinimo pagal ES Tarybos reglamentus tvarką; tobulinti vieningo grūdų kokybės nustatymo sistemos darbą ir įdiegti grūdų kokybės nustatymo metodus, atitinkančius naudojamus Europos Sąjungos šalyse; parengti licencijuotų sandėlių techninio reglamento ir leidimų išdavimo tvarkos projektus ir dalyvauti įdiegiant licencijuotų sandėlių sistemą respublikos grūdų sektoriuje; įgyvendinant Pašarų įstatymo nuostatas, pradėti vertinti ūkio subjektų pasirengimą gaminti ir tiekti į rinką pašarus bei išduoti leidimus šiai veiklai vykdyti.

Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos viršininkas Jonas Lisauskas

Žemės ir maisto ūkio integracijos į Europos Sąjungą departamentas

prie Žemės ūkio ministerijos

1.MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:
Misija:

Koordinuoti ir administruoti Lietuvos žemės ir maisto ūkio sektoriaus integracijos į Europos Sąjungą (ES) procesą, vykdyti iš to kylančias užduotis bei metodiškai vadovauti šio sektoriaus pasirengimui narystei ES įgyvendinant ES Acquis, dalyvauti formuojant į ES orientuotą politiką.
Strateginiai tikslai:

1. Užtikrinti sėkmingą derybų dėl narystės ES eigą.

2. Koordinuoti integracijos į Europos Sąjungą procesą žemės ir maisto ūkyje.

3. Užtikrinti nacionalinės teisės derinimo su ES teise ir Bendrijos Acquis įgyvendinimo priežiūrą.

4. Formuoti palankią žemdirbių ir kaimo gyventojų nuomonę narystės ES klausimais.
II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ MINISTERIJOS, VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS, APSKRITIES VIRŠININKO STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:
Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai ( tūkst. Lt )

Žemės ir maisto ūkio integracijos į Europos Sąjungą programa, 2001 metais šios programos vykdymui buvo skirta 1158 tūkst. Lt
Programos tikslas:

Koordinuoti žemės ir maisto ūkio sektoriaus pasirengimą narystei ES
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinių įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su Vyriausybės strateginio prioriteto ,,rengtis narystei Europos sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos sąjungos Acquis” įgyvendinimu.
Programos uždaviniai:

1.Vykdyti Nacionalinės teisės derinimo su ES teise ir Bendrijos acquis įgyvendinimo priežiūrą.
Uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Siekiant užtikrinti sėkmingą Lietuvos žemės ir maisto ūkio pasirengimo narystei ES ir derybinio proceso eigą (Vyriausybės programos įgyvendinimo tikslas), departamentas koordinavo 14 ,,Pasirengimo narystei ES” darbo grupių veiklą. Europos Komisijai buvo teikiama papildoma informacija Derybiniam skyriui Nr. 7 “Žemės ūkis”, dalyvauta techninėse konsultacijose su Europos Komisijos atstovais Bendrosios žemės ūkio politikos, fitosanitarijos ir veterinarijos klausimais, buvo analizuojami ES teisės aktai, rengiant nacionalinės teisės aktų projektus, organizuotas ES teisės aktų vertimų autentikavimas.

Departamento darbuotojai tiesiogiai dalyvavo rengiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projekto koncepciją bei įstatymo projektą (Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonė).
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 192 patvirtinti Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė Acquis priėmimo programa) Žemės ūkio ir Žuvininkystės sektorių Teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių 2001 metų planai.

Pateiktos 2001 m. I-IV ketvirčių Teisės derinimo ir Acquis įgyvendinimo priemonių planų vykdymo ataskaitos. Nuo 2001 m. rugsėjo mėnesio planų vykdymo ataskaitos teiktos kiekvieną mėnesį. Ataskaitos nuolat suvedamos į kompiuterinę duomenų bazę LIESIS.

Parengti derybinių skyrių “Žemės ūkis” ir “Žuvininkystė” Acquis įgyvendinančių institucijų plėtros planai, kuriems pritarta Kolegijos posėdyje.

Parengti Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos Teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių 2002 metų planai (Žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriai).

Koordinuotos dvišalės ir daugiašalės techninės pagalbos indikatyvinės programos, skirtos pasirengimui narystei ES: poreikio identifikavimas, planavimas, jų įgyvendinimo priežiūra, pateiktos ataskaitos. Išskirtas techninės pagalbos integracijos į ES srityje poreikis 2002 metams. Pildyta EK Techninės pagalbos informacijos keitimosi biuro duomenų bazė bei duomenų bazė apie specialistų dalyvavimą mokymuose. Nuolat pildyta TAIEX harmonograma, teiktos 6 ataskaitos. Užpildytas 2001 metų teisės patikros sąrašas Screening 2001.
2.Įgyvendinti integracijos prioritetines kryptis ir strategines nuostatas.
Uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Dėl nacionalinės žemės ūkio plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių 3 kartus teiktos pastabos. Atlikti parengiamieji darbai ir pradėta rengti papildoma informacija Derybiniam skyriui Nr. 7 “Žemės ūkis”. Parengtos ataskaitos Žemės ūkio pakomitečių bei Asociacijos komiteto posėdžiams apie atskirų Asociacijos sutarties straipsnių vykdymą.

Parengta bei pateikta URM informacija apie Lietuvos žemės ūkio pažangą rengiantis narystei ES Lietuvos – ES Asociacijos komiteto posėdžiui, kuris įvyko 2001 m. birželio 11 d. Vilniuje.

Dalyvauta rengiant (patvirtinta Žemės ūkio ministro 2001 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 124) Maisto saugos strategiją.

Baigta rengti ir 2001 m. liepos 27 d. Europos Komisijai pateikta papildoma informacija derybiniam skyriui Nr. 7 “Žemės ūkis” (800 lapų), 2001 m. rugsėjo mėn. - papildoma detalesnė informacija (100 lapų) tam tikrais specifiniais klausimais.

2001 m. spalio 2–3, 10 ir gruodžio 5 d. Briuselyje dalyvauta techninėse konsultacijose su Europos Komisijos atstovais Bendrosios žemės ūkio politikos, fitosanitarijos ir veterinarijos klausimais dėl tolesnės derybų eigos ir apsikeitimo informacija.

2001 m. spalio – gruodžio mėn. buvo rengiama papildoma informacija, kurios poreikis išryškėjo po minėtų techninių konsultacijų. (Ši informacija (1276 lapai) buvo išsiųsta į Briuselį 2002 m. sausio 7, 14 ir 25 d.).

Parengtas Vyriausybės nutarimo projektas ,,Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo” dalinio pakeitimo”, kuris buvo 2001 m. gruodžio 29 d. pateiktas Užsienio reikalų ministerijai (patvirtintas 2002 m. sausio 14 d.; Nr. 34). Jame atsisakoma keturių pereinamųjų laikotarpių ir trijų techninių pritaikymų, o kai kurie – suformuluoti kita redakcija.

LRV 2001 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 357 “Dėl Nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000 – 2006 metų programos priežiūros komiteto sudarymo” sudarytas minėtos programos priežiūros komitetas, bei Žemės ūkio ministerijai pavesta patvirtinti personalinę komiteto sudėtį, organizuoti komiteto darbą bei įsteigti jo sekretoriatą.Vykdant minėtą nutarimą, departamentui pavesta vykdyti Programos priežiūros komiteto sekretoriato funkcijas. Vykdant departamentui pavestą uždavinį, buvo rengiami Priežiūros komiteto darbui reikalingi dokumentai, taip pat pradėtas organizuoti pirmasis komiteto susitikimas.

Parengtas 2001 m. gegužės 5 d. Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 176 “Dėl Nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000–2006 metų programos priežiūros komiteto”, kuriuo patvirtinta personalinė Priežiūros komiteto sudėtis.

2001 m. rugsėjo 21 d. žemės ūkio ministro įsakymu nr. 330 “Dėl Nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000–2006 metų programos priežiūros” funkcijų vykdymas pavestas Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir informacijos departamentui.

2001 m. gruodžio 12 d. Briuselyje dalyvauta konsultacijose su Europos Komisijos atstovais dėl tolesnio prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimo tarp Lietuvos ir ES.
3. Teikti informaciją, teisės aktų, reglamentuojančių žemės ir maisto ūkio sektorių, rengimui.
Uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

2001 m. numatyti darbai įvykdyti. Išleisti 6 informaciniai leidiniai, publikuoti 5 straipsniai, skaityta 24 pranešimai įvairiose Lietuvos vietose. El. paštu išplatinti 34 “e-žinių” informaciniai biuleteniai. Surengtas seminaras aukštiems valstybės pareigūnams “Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemonių įgyvendinimas Lietuvoje; tikslai, iššūkiai ir problemos”. Aktuali informacija nuolat atnaujinama, papildoma ir pateikiama internete. Parengta ir 2001 m. gruodžio 20 d. Žemės ūkio ministerijos Kolegijoje patvirtinta Žemdirbių ir kaimo vietovių gyventojų informavimo rengiantis narystei ES programa.
III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Užtikrinti Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą politikos įgyvendinimą, koordinuoti bendrą Lietuvos žemės ir maisto ūkio integracijos į Europos Sąjungą procesą, t.y.

- metodiškai vadovauti, rengiant bei atnaujinant Lietuvos pasirengimo narystei ES programą (Nacionalinė Acquis priėmimo programa) pagal derybinius skyrius “Žemės ūkis” ir “Žuvininkystė’, teikti kiekvieno mėnesio bei metinę programos vykdymo ataskaitas suinteresuotoms institucijoms, užtikrinti ES teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę, pildyti duomenų bazes;

- koordinuoti ir kontroliuoti 14 pasirengimo narystei ES darbo grupių veiklą;

- dalyvauti techninėse konsultacijose, teikti papildomą informaciją siekiant užtikrinti sėkmingą derybų eigą. Vykdyti derybinių įsipareigojimų monitoringą; Koordinuoti ir dalyvauti, rengiant tolimesnius socialinių-ekonominių pasekmių scenarijus;

- užtikrinti tolesni Europos sutarties nuostatų įgyvendinimą bei šios sutarties rėmuose renginių organizavimą. Baigti antrąjį derybų etapą su ES Komisija dėl žemės ūkio ir maisto produktų prekybos režimo peržiūrėjimo;

- rengti metines ir ketvirtines ataskaitas ES Komisijai apie žemės ir maisto ūkio pažangą, rengiantis narystei ES;

- dalyvauti Techninės paramos (dvišalių, daugiašalių, PHARE ir kt.) poreikių planavime bei paramos projektų įgyvendinime, darbas priežiūros komitetuose;

- rengti teminių leidinių Europos Sąjungos, Lietuvos integracijos į ES klausimais, organizuoti informacinius renginius, koordinuoti Žemdirbių ir kaimo vietovių gyventojų informavimo rengiantis narystei Europos Sąjungoje programos įgyvendinimą.

Neigiamą įtaką, sąlygotą išorinių veiksnių, įgyvendinant numatytą programą, galėtų turėti valstybės prioritetų pasikeitimas. Taip pat neigiamą įtaką gali turėti plėtros scenarijaus sulėtėjimas iš pačios ES pusės (nusprendus atidėti planuojamą ES plėtros pradžią).

Neigiamą įtaką, sąlygotą vidinių veiksnių, įgyvendinant numatytą programą, galėtų turėti finansavimo stoka, kas gali sąlygoti kvalifikuotų specialistų praradimą.

Departamento direktoriaus pavaduotojas Laimonas Čiakas

Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGIJA, TIKSLAI:

Misija:

Formuoti racionalią politiką žuvininkystės srityje, bei šios šakos integravimą į Europos Sąjungą struktūras, užtikrinant tausojančią žvejybą, žuvų išteklių atstatymą, skatinant žuvų perdirbimo pramonės plėtrą.
Strateginiai tikslai:

Užtikrinti efektyvios, žuvų išteklius tausojančią žvejybą ir žuvų išteklių gausinimą;

.Skatinti žuvų perdirbimo pramonės ir akvakultūros plėtrą, konkurencingos produkcijos gamybą;

3. Palaikyti užimtumą žuvininkystėje, kad tai užtikrintų pakankamas žvejybos, žuvų perdirbimo pramonės ir akvakultūros šakų darbuotojų pajamas;

4. Koordinuoti mokslinius žuvininkystės tyrimus žuvininkystės srityje.
II. PROGRAMŲ APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt).

Programa - ,,Lietuvos žemės ūkio administravimas”. Jos finansavimui skirta 853 tūks. Lt.

Programos tikslai: Vykdyti valstybinę žuvininkystės politiką, rengti teisinius ir norminius aktus bei vystymo programas žuvų ištekliams atkurti, žvejybai, žuvų veisimui ir asignavimui, žuvų perdirbimo pramonei ir prekybai žuvimi reguliuoti. Prižiūrėti šių programų vykdymą.

Rengti sutartis žvejybos klausimais su užsienio šalimis, tarptautinėmis žuvininkystės organizacijomis, palaikyti su jomis pastovius ryšius.

Išsaugoti ir plėsti žvejybą Baltijos jūroje ir Atlanto vandenyne bei integravimosi į pasaulinę žuvų rinką.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys. Užtikrinti žuvų išteklių tausojančią žvejybą.

Priemonių vykdymas. Siekiant užtikrinti žuvų išteklių tausojančią žvejybą paskirstomos žuvų kvotos, užtikrinančias natūralią žuvų reprodukciją, plečiamas dirbtinis vertingų rūšių žuvų veisimas.

59 žvejybiniuose laivuose instaliuoti palydovinio ryšio siųstuvai. Nupirktas žvejybos monitoringo centras. Paruošta sutartis su olandų firma “Xantic” dėl žvejybinių laivų stebėjimo. Laivų stebėjimas bus pradėtas 2002 m. įsigijus reikalingą programinę įrangą ir pasirašius sutartį su antžeminio stebėjimo olandų firma “Xantic”. Šiais metais Lietuvos palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistema turi būti suderinta su ES analogiškų sistemų parametrais.

Siekiant suderinti žvejybos pajėgumus prie žuvų išteklių būklės ir Lietuvai skiriamų žuvų sugavimo kvotų pertvarkoma žvejybos laivyno struktūra, dalį laivų specializuojant gausesnių žuvų rūšių gaudymui (pirmoje eilėje strimelių ir šprotų, kurių ištekliai yra pakankamai gausūs).

Programos uždavinys. Žvejų uosto Klaipėdoje statybos ir žvejybai reikalingos infrastruktūros sukūrimo organizavimas.

Priemonių vykdymas. Baltijos jūroje žvejojančių laivų prieplaukos Klaipėdoje statyba pradėta 2001 m. ir iki 2002 m. pradžios įrengtos krantinės. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracija, kuri yra šios statybos užsakovas, žvejų uosto statybą numato užbaigti 2002 m. II pusmetyje.

Uosto teritorijoje vyksta ledo gamyklos statyba. Kitų žvejybos verslui būtinų technologijų ir įrenginių statyba bus tęsiama įrengus žvejybos prieplauką.

Programos uždavinys. Žvejybos Baltijos Jūros priekrantėje optimizavimas.

Priemonių vykdymas. Lietuvos valstybinio žuvininkystės ir žuvivaisos tyrimo centro žuvininkystės laboratorija Klaipėdoje vykdė nuolatinį žuvų išteklių Baltijos jūros priekrantėje monitoringą. Šių tyrimų pagrindu buvo parengtos rekomendacijos žuvų sugavimo kvotoms nustatyti. Žuvų išteklių suderinimas su žvejojančių priekrantėje žvejybos įmonių skaičiumi įgalino išsaugoti žuvų išteklius biologiškai pagrįstose parametruose.

Kompleksinė priekrantės žvejybos ir pajūrio regiono tolesnės plėtros studija rengiama Klaipėdos universiteto ir Ekologijos instituto mokslininkų. Parengus priekrantės žvejybos mokslinį pagrindimą ateityje žvejybos įmonių skaičius bus mažinamas kartu atsižvelgiant į pajūrio regiono gyventojų – žvejų užimtumą ir persikvalifikavimo galimybę.

Programos uždavinys. Sutvarkyti pirminį žuvų pardavimą pagal ES reikalavimus.

Priemonių vykdymas. Priemonė yra daugiametė ir bus vykdoma iki 2004 metų. Pagal projektą PHARE LI00/IB/AG-03 yra ruošiamos techninės specifikacijos kompiuterizuotos duomenų bazėz įsigijimui. Konkursas dėl įrangos pirkimo bus paskelbtas 2002 m. vasario mėn.

Programos uždavinys. Plėsti ir modernizuoti žuvų perdirbimo pramonę.

Priemonių vykdymas. Uždavinys yra daugiametis. 2001 m. devynios Lietuvos žuvų perdirbimo įmonės ir septyni laivai gavo veterinarinius numerius, suteikiančius teisę ekportuoti į ES šalis visų rūšių žuvų produktus. Kitose įmonėse vykdomi jų pertvarkymo darbai siekiant sudaryti sanitarines sąlygas tokiems leidimams gauti. Rengiami įmonių verslo planai ir kiti reikalingi dokumentai jų pertvarkymui dalinai pasinaudojant SAPARD lėšomis.

Programos uždavinys. Padidinti akvakultūros įmonių gamybinio potencialo panaudojimo efektyvumą.

Priemonių vykdymas. Tam, kad padidinti akvakultūros įminių gamybinio potencialo panaudojimo efektyvumą, būtina modernizuoti vandens siurblines, įdiegti apykaitines žuvų auginimo sistemas, gerinti žuvų, ypač karpių, selekciją. Pradėta statyti moderni lašišinių žuvų auginimo linija Zarasų rajone, toliau buvo statomas Meškerinės lašišų veislyno jauniklių paauginimo cechas. Toliau tęsiami darbai dėl karpių veislių tinkamumo toliau veisti Lietuvoje selekcijos, bei karpių reprodukcinė selekcija. Buvo atliekami moksliniai – tiriamieji darbai akvakultūros, aplinkosaugos ir kt. temomis.

Programos uždavinys. Žuvivaisos darbų naturalių žuvų išteklių atstatymui organizavimas.

Priemonių vykdymas. Žuvų išteklių atstatymui, naujų, ypač vertingų žuvų rūšių įveisimui ir išsaugojimui būtina išplėsti ir atnaujinti žuvivaisos įmonių materialines technines galimybes, užbaigti lašišų veislyno statybą. Kiekvienais metais parengiama ir vykdoma žuvų įveisimo į valstybinės reikšmės vandens telkinius ir biomelioracijos programa. Toliau sėkmingai tęsiama programa ,,Lašiša – 1997 –2010”. Į vandens telkinius 2001 m.išleista 231 000- tūkst. vnt. paaugintų žuvų jauniklių.

Programos uždavinys. Nacionalinės teisės derinimas su ES teise ir šių teisės aktų projektų įgyvendinimas.

Priemonių vykdymas. Siekiant suderinti Lietuvos žuvininkystėje taikomas teisines normas su ES teise ir bendrąją ES žuvininkystės poliotika būtinas nacionalinių teisės aktų ruošimas, bei jų harmonizavimas su ES teise.

2001 m. patvirtinti šie žemės ūkio ministro įsakymai:

dėl Gamintojų organizacijų pripažinimo tvarkos;

dėl Lietuvos žvejybos laivų žvejybos tvarkos atvirose jūrose ir užsienio valstybių ekonominėse zonose;

dėl žvejybos užsienio valstybių vandenyse pagal žvejybos susitarimus;

dėl žuvininkystės politikos šiurkščių pažeidimų sąrašo.

2001 m. parengti šie žemės ūkio ministro įsakymų projektai:

dėl žuvų iškrovimo tvarkos ir kontrolės Lietuvos žvejybos uostuose;

dėl rinkos organizavimo;

Artimiausiu metu bus rengiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, žemės ūkio ministro įsakymai, kad būtų pilnai įgyvendintas žuvininkystės įstatymas.

Vyksta projektas PHARE 2000 LI00/IB/AG-03. Projektas prasidėjo 2001 m. rugsėjo 1 d. Trukmė – 24 mėn.

Paruošti projektiniai pasiūlymai dėl bendradarbiavimo su Norvegija ( Žvejybos laivyno valdymo plano parengimas, Žuvų išteklių Baltijos jūroje tyrimų gerinimas).

Paruošti projektiniai pasiūlymai dėl bendradarbiavimo su ES šalimis (Žuvininkystės veiksmų plano parengimas).

Vykdomos AIPP bei TDPP priemonės. Parengtas 2002 m. NAPP.

Programos uždavinys. Informacijos teikimas, teisės aktų, reguliuojančių žuvininkystę, ruošimas.

Priemonių vykdymas. Bus įgyvendinami įsipareigojimai prisiimti integravimosi į ES Derybinėje pozicijoje. Vykdomas integracijos į ES prioritetinių krypčių formavimas ir Derybinėje pozicijoje prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimas. Žuvininkystės Derybinė pozicija yra preliminariai uždaryta.

Programos uždavinys. Daugiametės (SAPARD) programos rengimas.

Priemonių vykdymas. Visiškas Europos (asociacijos) sutarties įgyvendinimas numatomas iki Lietuvos įstojimo į ES datos. Žuvų perdirbimo įmonės parengė tris verslo planus SAPARD programos lėšoms gauti. Teikiama informacija ir konsultacijos įmonėms ir visoms suinteresuotoms institucijoms, galinčioms pasinaudoti SAPARD programos lėšomis. Darbas bus tęsiamas visu programos įgyvendinimo laikotarpiu.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

2001 metams numatytų tęstinių programų ir priemonių dalis įvykdyta. Artimiausio laikotarpio programų ir priemonių įgyvendinimą numatoma užbaigti 2003-2004 matais.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:
Artimiausiu laikotarpiu pertvarkant žuvininkystės sektorių ir pereinant prie Europos Sąjungos Bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimo, numatoma:

1. Parengti ir įgyvendinti daugiametės žvejybos laivyno valdymo programas, siekiant suderinti laivyno pajėgumus su žuvų ištekliais.

2. Plėtoti žvejybos tecnininį aprūpinimą, pastatyti Baltijos jūros žvejybos paivų prieplauką ir būtiną kranto infrastruktūrą.

3. Vykdyti pasirengimą žuvininkystės rėmimui per ES struktūrinius fondus (FIFG -Finansinis instrumentas žuvininkystei valdyti).

Plėtoti akvakultūra, skatinant naujų technologijų diegimą ir selekciją.

Žuvininkystės departamento prie

Žemės ūkio ministerijos direktorius Vytautas Vaitiekūnas

LIETUVOS ARCHYVŲ DEPARTAMENTAS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2002 m. vasario d. Nr.

Vilnius

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI

Misija - užtikrinti Lietuvos archyvų fondo dokumentų išsaugojimą ir prieinamumą, kad būtų garantuoti piliečių ir valstybės institucijų teisėti interesai, patenkinti visuomenės poreikiai informacijai bei išsaugotas nacionalinis identitetas.
Strateginiai tikslai:

1. Užtikrinti Lietuvos valstybinio archyvų fondo kaupimą, saugojimą ir naudojimą

2. Prižiūrėti ir kontroliuoti Lietuvos archyvų fondą

3. Formuoti ir įgyvendinti politiką dokumentų ir archyvų srityje.
II. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PROGRAMŲ APRAŠYMAS

Programos pavadinimas ir jai įgyvendinti skirti asignavimai (tūkst.Lt)

Lietuvos valstybinio archyvų fondo saugojimas, komplektavimas, naudojimas.

Programai įgyvendinti buvo skirta 7763 tūkst.Lt.
Programos tikslai:

1. Užtikrinti archyvų funkcionavimą

2. Organizuoti archyvų fondą
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius

Programos uždavinys

Archyvų vidaus administravimas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Buvo numatyta rekonstruoti valstybinių archyvų saugyklas, kad būtų užtikrinti mikroklimato parametrai ir efektyviai naudojamos lėšos (11 Vyriausybės priemonė Nr. VIII.30, įvykdymo data - 2000-2004 m.). Priemonė nebuvo vykdoma, kadangi jai įgyvendinti visiškai nebuvo skirta lėšų. Į 12-osios Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones ji nebuvo įtraukta.

Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Nebuvo numatyta

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Nebuvo numatyta

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Per metus pasiekti rezultatai viršija numatytus kriterijus, išskyrus vieną; Vyriausybės aprobuotame strateginiame veiklos plane buvo numatyta, kad programą įgyvendins 525 tarnautojai, tačiau programą įgyvendino tik 496 tarnautojai.

Plane buvo numatyta, kad kvalifikaciją kels 150 darbuotojų, įvykdymas – 158 darbuotojai, kompiuterizuotų darbo vietų skaičius planuota 115, įvykdyta – 145. Pagal valstybinių archyvų apskaitos duomenis 2002 m. sausio 1 d. valstybiniai archyvai saugojo 9572019 saugojimo vienetų dokumentų, kas sudaro 106087,32 išilginių metrų (planuota, atitinkamai 95500000 saugojimo vienetų ir 105 km).

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Neįvykdyta personalo išlaikymo priemonė ir saugyklų režimo užtikrinimo priemonė

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys

Priemonių neįvykdymo priežastis – nepakankamas programos finansavimas. Tris metus iš eilės yra mažinamas valstybinių archyvų darbo užmokesčio fondas, nors saugomų dokumentų apimtys, jų poreikis ir reikalavimai jų prieinamumui nuolat auga, o archyvisto atlyginimo vidurkis tesudarė 856 Lt. Tokia tendencija neatitinka informacinės visuomenės plėtros strategijos, kadangi valstybinio archyvų fondo dokumentai yra didžiausias viešojo sektoriaus informacijos segmentas. UNESCO, kartu su Tarptautine archyvų taryba atlikti tyrimai rodo, kad išsivysčiusiose šalyse kuriant informacinę visuomenę profesionalių archyvistų skaičius per dešimt metų padvigubėjo.

Į tai, kad valstybiniai archyvai pažeidžia teisės aktų ir standartų reikalavimus, reglamentuojančius dokumentų išsaugojimą, 2001 m. ir 2002 m. vykdytų patikrinimų metu jau atkreipė dėmesį ir Valstybės kontrolės kontrolieriai. Dokumentų saugyklose leistinas temperatūros svyravimas yra ±2°C, o drėgmė - ±5%, tuo tarpu valstybinių archyvų saugyklose temperatūros svyravimas siekia 25°C, o drėgmės - 45%. Esamo finansavimo rėmuose nėra galimybių spręsti šios problemos. Iš valstybės biudžeto programos įgyvendinimui skirta 7763 tūkst.Lt, iš jų: 5305 tūkst.Lt – darbo užmokesčiui, 1626,5 tūkst.Lt – įnašams socialiniam draudimui ir tik 831,5 tūkst.Lt – kitoms išlaidoms, t.y. tik 10,7% asignavimų, iš kurių turi būti finansuojamas patalpų eksploatavimo, komunalinių paslaugų, transporto, komandiruočių, kitos išlaidos. Atsižvelgiant į griežtus reikalavimus, keliamus saugyklų mikroklimatui ir į tai, kad iš šių lėšų turi būti eksploatuojama 19 pastatų, kurių plotas yra 46,4 tūkst.m², užtikrinti teisės aktų ir standartų reikalavimus bei tuo pačiu garantuoti dokumentų išsaugojimą, yra visiškai nerealu. Investicinių lėšų saugyklų rekonstrukcijai bei remontui taip pat nebuvo numatyta.

Programos uždavinys

Dokumentų fizinės būklės užtikrinimas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Uždavinio rėmuose numatyta išplėsti Lietuvos valstybinio archyvų fondo mikrofilmavimo, restauravimo ir konservavimo darbus (11 Vyriausybės priemonė Nr. VIII.31, įvykdymo data – 2000-2004 m.). Dokumentų fizinio išsaugojimo užtikrinimo darbai iš esmės buvo mažinami, lyginant su ankstesniais metais, kadangi buvo sumažintas finansavimas. Į 12-osios Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones ji nebuvo įtraukta.

Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Nebuvo numatyta

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Nebuvo numatyta

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Uždavinio rėmuose atliktų darbų apimtys viršijo planuotus, tačiau dėl biudžetinio finansavimo trūkumo teko koreguoti atskirų darbų rūšių apimtis, didinant tas, kurios reikalauja mažiau finansinių išteklių arba kurias galima įgyvendinti iš kitų, negu valstybės biudžetas, šaltinių. Uždavinio vertinimo kriterijuose buvo numatyta padaryti 400 tūkst. dokumentų mikrofilmų kadrų (įvykdyta virš 612 tūkst.kadrų), restauruoti 16 tūkst. lapų (padaryta 14,5 tūkst. lapų), įrišti 1,1 tūkst. bylų (įrišta 6,6 tūkst. bylų), kartonuoti 100 tūkst. bylų (įvykdyta virš 240 tūkst. bylų).

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Priemonės įvykdytos

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys

-

Programos uždavinys

Dokumentų komplektavimas
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Uždavinio rėmuose buvo vykdoma lituanistinių archyvų, esančių už Lietuvos ribų paieška ir kaupimas (11 Vyriausybės priemonė VIII.32, įvykdymo data - 2000-2004 m.). Priemonės tikslas – susigrąžinti sukauptus vertingus lituanistinių dokumentų kompleksus, tuo išplečiant valstybės istorijos šaltinių bazę. Priemonės realizavimo rezultatas - valstybinių archyvų saugyklos buvo papildytos 1221 saugojimo vienetų originalių dokumentų iš Australijos, JAV, Lenkijos, Prancūzijos, Vokietijos bei 19 saugojimo vienetų (iš viso 9058 kadrai) vertingų dokumentų mikrofilmų iš Rusijos archyvų.

Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Nebuvo numatyta

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Nebuvo numatyta

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Strateginiame veiklos plane numatyti uždavinio vertinimo kriterijai įvykdyti. Valstybinių archyvų komplektavimo šaltinių skaičius numatytas plane - 2250 institucijų, įstaigų ir organizacijų jų dokumentų valdymo priežiūra buvo vykdoma. Buvo planuota suderinti 5500 norminių ir apskaitos dokumentų, suderinta 5874 dokumentai. Planuota įvykdyti 200 institucijų ir įstaigų raštvedybos ir archyvų patikrinimų, patikrinta 366 įstaigos. Planuota priimti į valstybinių archyvų saugyklas 108 tūkst. saugojimo vienetų dokumentų; priimta virš 105 tūkst. saugojimo vienetų. Buvo planuota, kad kontroliuojamose įstaigose bus sukaupta 875 tūkst. saugojimo vienetų dokumentų, bet ataskaitiniai duomenys rodo, kad dokumentų, saugomų įstaigose apimtys dar labiau išaugo ir 2002-01-01 duomenimis įstaigose saugoma virš 1133 tūkst. saugojimo vienetų dokumentų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Priemonės įvykdytos

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys

-

Programos uždavinys

Dokumentų naudojimas
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Nebuvo numatyta

Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Nebuvo numatyta

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Nebuvo numatyta

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Strateginio plano uždavinio vykdymo eigą sąlygoja visuomenės poreikis informacijai bei dokumentams, reikalingiems įstaigų, ūkio subjektų bei fizinių asmenų teisėms užtikrinti. Uždavinio vertinimo kriterijuose buvo numatyta, kad valstybinių archyvų skaityklose per metus apsilankys 5 tūkst. skaitytojų, bet šis rodiklis buvo viršytas 25% - skaityklose apsilankė 6255 skaitytojai. Buvo planuota per metus išduoti fiziniams ir juridiniams asmenims 80 tūkst. atsakymų į jų paklausimus, išduota beveik 71 tūkst., arba 11% mažiau. Kadangi visi piliečių, įstaigų ir ūkio subjektų paklausimai buvo įvykdyti, uždavinys laikomas įvykdytu.

Pažymėtina, kad lyginant su 2000 m. ne tik apie 16% sumažėjo paklausimų skaičius (planuota, kad sumažės 5%), tačiau ir keičiasi jų pobūdis. Anksčiau dominavusius paklausimus, susijusius su teisių į turėtą nekilnojamąjį turtą atstatymu, keičia padidėję srautai paklausimų dėl išvežimo darbams į Vokietiją, vykdomųjų komitetų sprendimų, teismų nuosprendžių.

Iš kitos pusės, smarkiai didėja dokumentų tiesioginių naudotojų skaičius, keičiasi jų sudėtis bei reikalavimai informacijos paieškos sistemoms ir pateikimo formai.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Priemonės įvykdytos

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys

-

Programos pavadinimas ir jai įgyvendinti skirti asignavimai (tūkst.Lt)

Nacionalinis registras Lietuvos archyvų fondo sąvadas.

Programai įgyvendinti buvo skirta 299,9 tūkst.Lt.
Programos tikslai

Integruotos kompiuterizuotos informacinės sistemos sukūrimas
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius

Programos uždavinys

Registro projekto parengimas ir sąlygų jo įgyvendinimui sudarymas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Nebuvo numatyta

Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Nebuvo numatyta

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Nebuvo numatyta

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Įgyvendinant uždavinį buvo numatyta turėti registro projektą – priemonė įvykdyta. Planuota įrengti 8 tvarkytojų darbo vietas – įrengtos 5, pravesti 8 registro tvarkytojų mokymus – pravesti 5, turėti 1 duomenų bazių serverį – įsigyti 4, įvesti 10 tūkst. įrašų į registro prototipo centrinę duomenų bazę – įvykdyta.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Nepilnai įvykdyta registro tvarkytojų mokymo priemonė
Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys

Uždavinio įgyvendinimo rezultatus įtakojo viešojo pirkimo procedūros. Departamento skelbti du atvirieji konkursai neįvyko, todėl pirkimo procedūros buvo baigtos tik 2001-12-29. Dėl šios priežasties nebuvo spėta instaliuoti planuotas registro tvarkytojų darbo vietas ir pravesti apmokymus.
Programos pavadinimas ir jai įgyvendinti skirti asignavimai (tūkst.Lt)

Lietuvos archyvų fondo valstybinis administravimas.

Programai įgyvendinti buvo skirta 1013 tūkst.Lt iš valstybės biudžeto ir 58 tūkst.Lt iš privatizavimo fondo, iš viso 1071 tūkst.Lt.
Programos tikslai

Teisinės bazės dokumentų valdymui kūrimas ir įgyvendinimas
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius

Programos uždavinys

Lietuvos archyvų fondo valdymas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Uždavinio rėmuose buvo vykdomos trys Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės:

1. Parengti ir patvirtinti teisės aktą, reglamentuojantį viešojo administravimo dokumentų rengimą ir įforminimą (11 Vyriausybės priemonė II.35).

2. Parengti ir patvirtinti teisės aktą, reglamentuojantį dokumentų tvarkymą viešojo administravimo institucijose ir įstaigose (11 Vyriausybės priemonė II.36, 12 Vyriausybės priemonė Nr. 430).

3. Sukurti autentiškų elektroninių dokumentų saugojimo materialinę bazę (11 Vyriausybės priemonė IV. 26, įvykdymo terminas 2001-2004 m., 12 Vyriausybės priemonė Nr. 80, įvykdymo terminas 2004 m. IV ketv.).

Priemonės buvo įvykdytos: LAD generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 buvo patvirtintos Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės; LAD generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88 buvo patvirtintos Raštvedybos taisyklės.

Šių dokumentų parengimo tikslas - sudaryti prielaidas valstybės institucijų administracinių gebėjimų gerinimui bei skaidrios viešosios politikos formavimui ir vykdymui pagal Lietuvos pasirengimo narystei ES pagrindų nuostatas.

Trečioji priemonė pradėta vykdyti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad preliminarus šios priemonės įgyvendinimo kaštų įvertinimas yra 20 mln.Lt, o ataskaitiniais metais jai įgyvendinti buvo skirta tik 58 tūkst.Lt, priemonės savalaikis įgyvendinimas vargu ar bus įmanomas.
Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Nebuvo numatyta

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Nebuvo numatyta

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Per metus pasiekti rezultatai viršijo planuotus kriterijų rodiklius. Buvo numatyta parengti ar suderinti 25 teisės aktus - įvykdyta 138, t.y. 5,5 karto daugiau. Planuota suteikti informaciją ir konsultacijas 750 fizinių ir juridinių asmenų - suteikta 1123; pravesti 8 Centrinės ekspertų komisijos posėdžius - pravesti 9 posėdžiai, kuriuose apsvarstyta 70 klausimų; patikrinti dokumentų tvarkymą, saugojimą ir naudojimą 3 įstaigose - patikrintos 2 (Kauno apskrities archyvas ir Vidaus reikalų ministerija).
Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Nebuvo įvykdytas 1 patikrinimas

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys

Vieno patikrinimo neatlikimą sąlygojo daugiau, kaip 5 kartus išaugusios teisės aktų derinimo apimtys (Archyvų įstatymo ir Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka) ir darbuotojų trūkumas. Pagal Vyriausybės nustatytą limitą Departamentas gali turėti 32 etatus, bet dėl 4 metus iš eilės mažinto darbo užmokesčio fondo, 2001 m. programą turėjo įgyvendinti tik 27 darbuotojai. Nuolat augant darbų apimtims, darbuotojų skaičius kasmet mažėja – šios dvi tendencijos yra visiškai neadekvačios.
Programos uždavinys

Archyvų sistemos administravimas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Nebuvo numatyta
Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Nebuvo numatyta

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Nebuvo numatyta

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Uždavinių įgyvendinimo kriterijuose buvo numatyta, kad kvalifikaciją kels 14 darbuotojų – kėlė 12; planuota pravesti 5 sistemos darbuotojų mokymus, pravesti 3; patikrinti asignavimų naudojimą 2 archyvuose, tai ir įvykdyta, dalyvauti 3 tarptautiniuose projektuose, dalyvauta 7; turėti 17 kompiuterizuotų darbo vietų, turima 22.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Mažesni, nei planuoti rodikliai pasiekti 2 priemonėse – kvalifikacijos kėlimo ir mokymų sistemos darbuotojams organizavimo. Priemonių neįvykdymą sąlygojo sumažėjęs Departamento darbuotojų skaičius, labai išaugusios teisės aktų derinimo ir konsultavimo apimtys bei finansinių išteklių trūkumas mokymams organizuoti.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Artimiausio laikotarpio veikloje išskirtinos trys prioritetinės kryptys:

1. Fizinio dokumentų išsaugojimo užtikrinimas.

2. Fizinių ir juridinių asmenų socialinių, nuosavybės, kitų teisių ir poreikio retrospektyvinei informacijai užtikrinimas.

3. Efektyvių dokumentų valdymo metodų diegimas viešojo sektoriaus įstaigose ir organizacijose sudarant prielaidas jų administraciniams gebėjimams stiprinti, veiklos skaidrumui ir atskaitingumui.

Ypatingai akcentuotina, kaip bazinė, fizinio dokumentų išsaugojimo kryptis, kadangi neužtikrinus dokumentų išsaugojimo, kitų krypčių realizavimui nebeliks pagrindo.

Pastaruosius ketverius metus ekonominiai sunkumai iš vienos pusės ir didžiulis dokumentų poreikis iš kitos, sąlygojo tokią situaciją, kad didelė dalis dokumentų atsidūrė ant sunykimo ribos. Europos Sąjungos šalyse dokumentų išsaugojimas traktuojamas, kaip valdomas procesas, tuo tarpu Lietuvoje - didelė problema, kadangi neišsaugojus dokumentų ne tik žus reikšminga valstybės kultūros paveldo dalis, bet ir bus neįmanoma garantuoti valstybės institucijų, ūkio subjektų ir fizinių asmenų teisių. Fizinio dokumentų išsaugojimo problemos sprendimas negali būti atidėtas - geresnių laikų dokumentai gali nesulaukti. Šiai problemai spręsti bus rengiama ilgalaikė Valstybės archyvų išsaugojimo programa, siekiama sukurti autentiškų elektroninių dokumentų saugojimo materialinę bazę, kas sudarys prielaidas dokumentų skaitmeniniuose formatuose naudojimui Lietuvoje.

Informacinės visuomenės plėtra sąlygojo naujus reikalavimus priėjimui prie informacijos bei jos pateikimo formoms. Šiandien vartotojo netenkina būklė, kai su informacija apie saugomus dokumentus bei pačiais dokumentais galima susipažinti tik jų saugojimo vietoje. ES šalyse investuojamos didelės lėšos į informacijos apie valstybės archyvuose saugomus dokumentus pateikimą internete bei pačių dokumentų kopijų pateikimą skaitmeniniuose formatuose. Atsižvelgiant į ES šalių praktiką viešojo sektoriaus informacijos prieinamumo srityje, Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse yra numatyta priemonė Nr. 79 – sukurti Lietuvos archyvų fondo sąvadą. Šiai priemonei 2002 m. biudžete nenumatyta nei vieno lito, todėl šios prioritetinės krypties darbui sulėtės ir Vyriausybės programos priemonės savalaikis įgyvendinimas nebus įmanomas. Tiek kiek leis finansinės galimybės bus diegiamos informacinės technologijos archyvuose.

Politinio proceso raida Europoje sąlygojo padidėjusius reikalavimus viešojo sektoriaus institucijų veiklos efektyvumui, skaidrumui bei jų atskaitingumui visuomenei, dėl to vyksta viešojo administravimo reformos daugelyje ES šalių. Kadangi administravimas įmanomas tik dokumentuojant veiklą, šios reformos esmingai palietė ir dokumentų bei archyvų valdymo praktiką. Išorės veiksniai, Lietuvos teisės derinimo prie ES teisės procesas bei pastaraisiais metais priimti nauji įstatymai reikalauja parengti naują Archyvų įstatymo redakciją, suderintą su kitų teisės aktų nuostatomis. Taip pat bus skiriama daug dėmesio diegiant naujus, tarptautinius standartus atitinkančius teisės aktus, reglamentuojančius dokumentų valdymą ir saugojimą viešojo sektoriaus įstaigose.

Pagrindinis veiksnys, galintis įtakoti efektyvią valstybinės archyvų sistemos veiklą, būtų finansavimas. Dabartiniu metu sistema yra prie tokios ribos, kad jos pagrindinis uždavinys – išgyventi, o ne modernizuotis. Tokia būklė visiškai neatitinka šiuolaikinio visuomenės raidos etapo – informacinės visuomenės plėtros, kadangi viešojo sektoriaus veiklos dokumentai yra vienas iš didžiausių informacijos šaltinių.

Generalinis direktorius Vidas Grigoraitis

EUROPOS KOMITETO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2001 M. VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija:

Planuoti, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti Lietuvos pasirengimo narystei ES proceso eigą, siekiant savalaikės ir sėkmingos Lietuvos narystės ES.
Strateginiai tikslai:

Koordinuoti ir derinti Lietuvos valstybės institucijų veiklą integracijos į Europos Sąjungą procese;

Planuoti ES Acquis Communautaire perkėlimą ir įgyvendinimą iki 2004 m. ir užtikrinti šio plano kokybiško vykdymo kontrolę;

Dalyvauti rengiant ir derinant Lietuvos derybines pozicijas bei peržiūrėti derybinių įsipareigojimų vykdymą;

Objektyviai ir išsamiai informuoti Lietuvos visuomenę apie šalies pasirengimą narystei ES bei ES plėtros procesą;

Skatinti sklandžią Lietuvos verslo integraciją į ES vieningąją rinką, siekiant kuo efektyviau pasinaudoti jos teikiamais privalumais;

Registruoti, apibendrinti bei pateikti informaciją apie Lietuvos pažangą, rengiantis narystei ES;

Analizuoti Lietuvos stojimo į ES socialines ir ekonomines pasekmes;

Analizuoti ir teikti išvadas dėl administracinių barjerų laisvam kapitalo ir prekių judėjimui šalinimo.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ EUROPOS KOMITETO prie LRV STRATEGIINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt):
Lietuvos Respublikos integracijos į Europos Sąjungą koordinavimas ( 3960 )

Programos tikslai:
Dalyvauti formuojant Lietuvos Respublikos integracijos į Europos Sąjungą politiką ir užtikrinti jos įgyvendinimo koordinavimą

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Integracijos į Europos Sąjungą koordinacinio proceso vykdymas
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas :

II Valstybės valdymas Nr.10 - Parengti pasiūlymai dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje strateginio valdymo tobulinimo:

2001 04 26 parengta svarbiausių darbų sąrašas, kuris buvo patvirtintas Vyriausybės posėdžio protokoliniu sprendimu, kuriuo institucijos buvo įpareigotos imtis atitinkamų priemonių pasirengimo narystei ES paspartinti. 2001 08 03 iš Europos Komisijos buvo gautas ir valstybės institucijų pastaboms išplatintas Stojimo partnerystės Lietuvai projektas. 2001 09 07 LR žinybų pastabų pagrindu peržiūrėtam partnerystės projektui pritarė VEIK, 2001 09 19 pastabos perduotos Europos Komisijai. 2001 12 19, atsižvelgus į Europos Komisijos reguliaraus pranešimo įvertinimus, buvo parengtas ir VEIK-oje pristatytas svarbiausiųjų 2002 metų pirmojo pusmečio darbų ir strateginių krypčių sąvadas.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Nuolat vykdoma situacijos analizė pagal Acquis sektorius, problemų identifikavimas, jų sprendimo inicijavimas, kiek to neapima kitos EK vykdomos programos. Vykdomas bendradarbiavimas su integracijos į ES procese dalyvaujančiomis institucijomis.

Tiesiogiai NAPP priemonės šioje programoje nevykdomos. Šios programos įgyvendinimas sukuria prielaidas ir teikia sąlygas NAPP parengimui ir jos įgyvendinimo monitoringo užtikrinti.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

EK koordinuoja Derybų delegacijos dėl narystės ES veiklą. Atsižvelgiant į derybų eigą, buvo parengta dešimt LR Vyriausybės nutarimų dėl derybų pozicijų pakeitimo ir jų aiškinamųjų raštų projektų laisvo prekių judėjimo, laisvo asmenų judėjimo, laisvo kapitalo judėjimo, laisvės teikti paslaugas, transporto politikos, mokesčių, muitų sąjungos ir aplinkos srityse.parengti du LR Vyriausybės pasitarimo protokolo projektai dėl pereinamųjų laikotarpių mokesčių bei energetikos derybų skyriuose.

Nuolat organizuojami įvairūs susitikimai su Lietuvos ir kitų šalių bei ES institucijų ir interesų grupių atstovais Lietuvos integracijai į ES aptarti.Surengti 4 Vyr.derybininko susitikimai su interesų grupėmis: aplinkos derybinio skyriaus klausimams aptarti; privalomojo civilinio transporto draudimo klausimams; pakuočių ir pakavimo atliekų tvarkymo, miestų nuotėkų valymo klausimams; EK Lietuvos skyriaus vadovo A.Henriksono susitikimas su interesų grupėmis.

Parengta su derybų eiga ir derybų pozicijų pakeitimu susijusi medžiaga ir sprendimų projektai šešiems VEIK posėdžiams.

Parengtas Lietuvos derybų pozicijose fiksuotų įsipareigojimų sąvadas pagal 29 derybų skyrius.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Koordinuojamų institucijų skaičius – 45

Administruojamų programų skaičius - 6

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės – nėra

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

Lietuvos pasirengimo narystei programos (LPNP – NAPP) administravimo programa (140)

Programos tikslai:
Užtikrinti efektyvų Lietuvos pasirengimo narystei planavimą.

Koordinuoti Lietuvos pasirengimo narystei planų įgyvendinimą.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Efektyviai planuoti integracijos į ES pasirengimą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

XIII. Užsienio politika. Nr.3. Atsižvelgiant į derybų eigą ir derybinius įsipareigojimus, kasmet atnaujinti Lietuvos pasirengimo narystei programą (LPNP).

Vykdant šią priemonę buvo parengta ketvirtoji Lietuvos pasirengimo narystei programos (LPNP) versija, susidedanti iš aprašomosios dalies “Lietuvos pasirengimo narystei programa 2001 – 2003 metams” ir dviejų priedų: “Teisės derinimo priemonių planas 2001 ir 2002 – 2003 metams” bei “Acquis įgyvendinimo priemonių planas 2001 ir 2002 – 2003 metams”. Ši LPNP versija buvo patvirtinta 2001 metų birželio 13 dienos Vyriausybinės Europos integracijos komisijos (VEIK) posėdyje. 2001 metų birželio 26 dieną angliška šios programos versija buvo pristatyta Europos Komisijai.

Siekiant užtikrinti savalaikį ir efektyvų Lietuvos pasirengimo narystės darbų planavimą ir vykdymą, buvo parengtas ir 2001 metų vasario 22 dieną priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 192 dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos Teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių 2001 metų planų patvirtinimo.

Priemonės vykdymas tiesiogiai siejasi su strateginiu Vyriausybės veiklos prioritetu – naryste Europos Sąjungoje, kadangi visi programoje aprašyti darbai skirti pasirengti prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Su šio uždavinio įgyvendinimu siejasi 2001 metų Acquis įgyvendinimo priemonių plano priemonė 4.2-P-A1 “tobulinti Lietuvos pasirengimo narystei programą, nuolat atlikti jos vykdymo monitoringą”, o tiksliau jos pirmoji dalis.

Šios priemonės vykdymo komentaras analogiškas aukščiau pateiktam.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas - nėra
gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Strateginiame veiklos plane numatytas vertinimo kriterijus buvo nepriklausomų ekspertų ataskaitų skč-1.

Lietuvos pasirengimo narystei programos (LPNP) įvertinimą kiekvienais metais pateikia Europos komisijos ekspertai. 2001 metų Reguliariajame pranešime apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES Europos komisija pateikė palankų LPNP įvertinimą, teigdama, kad naujoje programos versijoje atsižvelgta į anksčiau pateiktas rekomendacijos, taip pat numatytos priemonės derybinių įsipareigojimų bei Stojimo partnerystės prioritetų įgyvendinimui.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės - nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys - nėra
Programos uždavinys:

Tobulinti ir vykdyti pasirengimo narystei ES planų įgyvendinimą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas - nėra

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Su šio uždavinio įgyvendinimu siejasi 2001 metų Acquis įgyvendinimo priemonių plano priemonė 4.2-P-A1 “tobulinti Lietuvos pasirengimo narystei programą, nuolat atlikti jos vykdymo monitoringą”, o tiksliau priemonės antroji dalis.

Lietuvos pasirengimo narystei programos (LPNP) vykdymo monitoringas 2001 metais iš esmės buvo patobulintas pagerinus programos monitoringo procedūrą. Nuo 2001 m. gegužės mėn. LPNP vykdymo monitoringas vyksta naudojant Lietuvos integracijos į ES informacinę sistemą (LIESIS). Šios informacinės sistemos dėka pasirengimo narystei procese dalyvaujančios institucijos visą informaciją apie LPNP priemonių vykdymą suveda per internetą į LIESIS duomenų bazę, kas leidžia operatyviau sekti ir palyginti informaciją apie programos priemonių vykdymą.

Atsižvelgiant į institucijų pateiktą informaciją apie LPNP priemonių vykdymą, Europos komitetas atiko pusmetinę, metinę ir tarpines LPNP vykdymo analizes bei pristatė jas septyniuose VEIK posėdžiuose (atitinkamai priimti VEIK sprendimai dėl neįvykdytų priemonių vykdymo paspartinimo) bei LR Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje (spalio mėn.). Informacija apie vėluojamas vykdyti LPNP priemones papildomai teikta LR Vyriausybės kanceliarijai (2 kartus), bei pristatyta ministerijų sekretorių pasitarime (lapkričio mėn.). Eilę kartų papildomai kontroliuotas neįvykdytų priemonių vykdymas.

Šios priemonės vykdymas tiesiogiai siejasi su strateginiu Vyriausybės veiklos prioritetu – naryste Europos Sąjungoje, kadangi visi LPNP suplanuoti darbai skirti pasirengti prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus, o savalaikis suplanuotų darbų vykdymas užtikrina nuoseklų Lietuvos integracijos į ES procesą.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas - nėra
gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Strateginiame veiklos plane numatytas šio uždavinio įgyvendinimo vertinimo kriterijus - ataskaitų skaičius (penkios). Per 2001 metus parengtos ir pristatytos septynios LPNP vykdymo ataskaitos, šalia planuotų penkių ataskaitų parengiant dvi tarpines ataskaitas, kas leido operatyviau reaguoti į LPNP priemonių vykdymo atsilikimus.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės - nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys – nėra
Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

Lietuvos stojimo į ES socialinių ir ekonominių pokyčių tyrimo nacionalinė programa (544).

Programos tikslai:
Derybose dėl narystės ES Lietuvos prašomų pereinamųjų laikotarpių ir išimčių pagrindimas ir geros administracinės praktikos Lietuvoje diegimas.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Derybinių pozicijų pagrindimas ir pasirengimo narystei planavimas pasiremiant pasekmių įvertinimo ir gilesnių tyrimų rezultatais.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Priemonė Nr. 1 – detalūs Lietuvos narystės ES tyrimai pagal derybinius poreikius pasirinktose politikos srityje. Europos komiteto prie LRV užsakymu buvo pradėti 22 Lietuvos integracijos į ES pasekmių įvertinimo tyrimai. 2001 m. visiškai baigta 13 studijų, likusios 9 bus baigtos pirmoje 2002 m. pusėje. Tyrimų rezultatai buvo sėkmingai panaudoti derybose dėl narystės ES (pavyzdžiui direktyvos 98/93/EC dėl 90 dienų privalomųjų naftos atsargų sukaupimo įgyvendinimo poveikio įvertinimo studija; geležinkelių transporto infrastruktūrą reglamentuojančių ES teisės aktų grupės (direktyvos 2001/12/EC, 2001/13/EC, 2001/14/EC ir 2001/16/EC) įgyvendinimo pasekmių įvertinimas; reglamento 3821/85/EEC dėl registruojančios įrangos kelių transporte įgyvendinimo pasekmių įvertinimas; direktyvos 94/19/EC dėl indėlių garantijų sistemų įgyvendinimo pasekmių įvertinimo studija) bei vidinio Lietuvos pasirengimo narystei ES prasme (direktyvos 84/5/EEC dėl autotransporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įgyvendinimo pasekmių įvertinimo tyrimas; direktyvos 98/83/EC dėl žmogaus vartojamo vandens kokybės įgyvendinimo pasekmių įvertinimas; direktyvos 91/676/EEC dėl vandenų apsaugos nuo nitratų taršos, susidarančios dėl žemės ūkio veiklos, įgyvendinimo pasekmių įvertinimas; benziną gabenančių mobiliųjų talpyklų (autocisternų ir geležinkelio cisternų) parko atnaujinimo, pagal direktyvos 94/63/EC reikalavimus, poreikio įvertinimas). Šių tyrimų dėka buvo akcentuotas dėmesys konkrečioms ES teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo sąlygoms, procedūroms, infrastruktūrai, tiksliau buvo įvertintos galimybės, ištekliai bei tikėtini pokyčiai valstybės institucijų funkcionavime, geriau apibrėžtos galimos pasekmės verslui.

Priemonė Nr. 2 – valstybės tarnautojų, atliekančių pasekmių įvertinimo darbus, apmokymas. 2001 m. sausio ir spalio mėn., kartu su Lietuvos viešojo administravimo institutu, buvo surengti 4 “Norminių teisės aktų poveikio įvertinimo metodikos” seminarai, kuriuose dalyvavo apie 100 valstybės tarnautojų. Valstybės tarnautojų mokymas nenutrūkstamai vyko ir įgyvendinant visus 22 integracijos poveikio tyrimus.

Priemonė Nr. 3 – valstybės tarnautojų, atliekančių pasekmių įvertinimo darbus, konsultavimas. 2001 m. įvyko 33 Integracijos pasekmių įvertinimo koordinavimo darbo grupės posėdžiai (įtraukiant ir tyrimų rezultatais suinteresuotų valstybės institucijų atstovus), kuriuose buvo parengtos ir apsvarstytos 22 tyrimų techninės užduotys bei 30 tarpinių tyrimų ataskaitų. Tyrimų kokybei užtikrinti buvo surengta 20 susitikimų su tyrimų atlikėjais bei suinteresuotų valstybės institucijų atstovais.
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Lietuvos stojimo į ES socialinių ir ekonominių pokyčių tyrimo nacionalinė programa buvo parengta atsižvelgiant į vieną iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetų – šalies integraciją į ES. Programa atitinka Vyriausybės programos XIII skyriaus priemonę Nr.2 “Įgyvendinti Lietuvos stojimo į ES socialinių ir ekonominių pokyčių tyrimo programą”.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Atitinka Lietuvos integracijos į ES institucinio koordinavimo priemonę “Vykdyti Lietuvos stojimo į ES socialinių ir ekonominių pokyčių tyrimo programą” (priemonės kodas 1.3.1-D2).

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: nėra
gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Strateginiame veiklos plane buvo numatyta atlikti 20 integracijos poveikio studijų (inicijuoti 22 tyrimai, pilnai atlikta – 13) bei surengti 45 “Norminių teisės aktų poveikio įvertinimo metodikos” seminarus (surengti 4 seminarai).
šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

Nepilnai įvykdyta antroji priemonė – valstybės tarnautojų, atliekančių pasekmių įvertinimo darbus, apmokymas. Šios priemonės nepilnas įgyvendinimas buvo iš dalies kompensuotas individualiu valstybės institucijų atstovų, dalyvaujančių tyrimų atlikime, konsultavimu.
šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys:

Pagrindinė antrosios priemonės neįvykdo priežastis yra Lietuvoje dar nebaigta kurti norminių teisės aktų poveikio įvertinimo sistema. Kol kas trūksta esminio jos komponento – LR Vyriausybės darbo reglamento pataisų, kurias priėmus poveikio įvertinimas taptų privalomu kiekvienam Lietuvoje priimamam teisės aktui (Europos komitetas prie LRV yra parengęs ir dar 2000 m. rudenį pateikęs Vidaus reikalų ministerijai reikiamas LR Vyriausybės darbo reglamento pataisas). Techninis pasirengimas tokio pobūdžio seminarams yra pilnai baigtas – parengta seminarų medžiaga (www.euro.lt), surengta keletas bandomųjų/pilotinių seminarų.
Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

Lietuvos pažangos rengiantis narystei ES monitoringas (50 )
Programos tikslai:

Nuolat atlikti pažangos monitoringą (registruoti Lietuvos pažangą siekiant narystės ES, ją apibendrinti bei pristatyti ES institucijoms ir valstybėms narėms).
Programos uždavinys:

Europos Komisijos ir ES valstybių narių informavimas apie Lietuvos pažangą integracijos į ES procese
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Vykdyti Lietuvos pažangos rengiantis narystei Europos Sąjungoje monitoringą (LR Vyriausybės 2000-2004 m. programos įgyvendinimo priemonių planas): parengti du ketvirtiniai pažangos pranešimai ir Metinis pranešimas apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES, jo santraukos lietuvių, anglų ir prancūzų k., atlikta Europos Komisijos Reguliaraus pranešimo analizė; parengta ir Stojimo konferencijai pateikta papildoma informacija prie LR derybinių pozicijų aštuoniolikoje derybinių skyrių; surengti keturi seminarai valstybės tarnautojams pasirengimo narystei ir derybų tema; Lietuvos pažanga pristatyta susitikimuose su ES institucijų ir valstybių narių atstovais. Savalaikis ir kokybiškas Europos Komisijos, kitų ES institucijų ir valstybių narių informavimas apie Lietuvos pažangą siekiant narystės ES: (a) užtikrino sparčią pažangą derybose dėl narystės ES, (b) suteikė papildomos informacijos apie pasirengimo narystei ES trūkumus; (c) prisidėjo gerinant Lietuvos valstybės tarnautojų ekspertinius gebėjimus tinkamai apskaityti su integracija į ES susijusių Lietuvos valdymo institucijų veiklą, tokiu būdu tiesiogiai prisidedant prie Vyriausybės veiklos prioriteto, susijusio su integracija į ES, ir LR Vyriausybės 2001-2004 m. programos įgyvendinimo priemonių plano priemonės “Siekti baigti derybas dėl narystės ES 2002 metais, kad Lietuva 2004 metais taptų visateise ES nare, o Lietuvos piliečiai lygiomis teisėmis dalyvautų 2004 metų Europos Parlamento rinkimuose” įgyvendinimo.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Vykdyti Lietuvos pažangos ruošiantis narystei ES monitoringą (4.2-P-A4) – vykdoma nuolat (rezultatų aprašymą žr. aukščiau).
kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Europos komiteto prie LRV Strateginiame veiklos plane numatytų priemonių vykdymas:

Metinio pažangos pranešimo rengimas: 2001 m. birželio 29 d. parengtas ir Europos Komisijai bei ES šalims narėms pateiktas metinis pažangos pranešimas.

Metinio pažangos pranešimo santraukos rengimas ir vertimas į anglų ir prancūzų kalbas: 2001 m. birželio-liepos mėn. parengtos pranešimo santraukos anglų, lietuvių, vokiečių ir prancūzų kalbomis.

Ketvirtinių pažangos pranešimų rengimas: 2001 m. vasario 15 d. ir 2001 m. gegužės 21 d. anglų k. parengti du ketvirtiniai pranešimai bei antrojo jų santrauka. 2001 m. rugsėjo 28 d. anglų k. parengta papildoma informacija prie Metinio pažangos pranešimo (trečiasis ketvirtinis pažangos pranešimas), 2001 m. lapkričio mėnesį parengta Europos Komisijos 2001 m. Reguliaraus pranešimo apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES ir ES Strateginio plėtros dokumento išvadų analizė.

Pažangos pranešimų pristatymas ir platinimas: Parengti pranešimai pateikti ES institucijoms, ES šalių narių bei kandidačių ambasadoriams, svarbiausioms LR valstybės institucijoms, LR ambasadoms ES valstybėse narėse bei kandidatėse (kaip ir įprastai, rugsėjo 28 d. naujausia informacija apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES pristatyta ir į paskutiniuosius (prieš paskelbiant Europos Komisijos Reguliarųjį pranešimą) Komisijos pareigūnų klausimus atsakyta vizito Briuselyje metu); plačiajai visuomenei pranešimai prieinami per Europos komiteto internetinę svetainę (www.euro.lt → Svarbiausieji integracijos į ES dokumentai).
gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Gauti rezultatai atitinka strateginiame veiklos plane numatytus vertinimo kriterijus.

neįvykdytų priemonių - nėra.
Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

Visuomenės informavimo programa (1060)

Programos tikslai:

Informuoti Lietuvos visuomenę apie šalies integraciją į Europos Sąjungą
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Informuoti Lietuvos visuomenę apie šalies integraciją į Europos Sąjungą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Priemonė Nr.1 - Europos informacijos centrų (EIC) Lietuvos apskrityse veikla. Per 2001 metus visoje Lietuvoje EIC apsilankė apie 25000 piliečių, suorganizuota per 250 renginių, žiniasklaidoje pasirodė per 350 pranešimų, mininčių EIC. Skatintas EIC darbuotojų kvalifikacijos kėlimas: su Švedijos ambasada bei Europos Komisijos Delegacija Lietuvoje suorganizuotas mokomasis vizitas į Briuselį, su Danų Europos institutu įgyvendintas projektas “Development of Regional EU Information Capabilities in Lithuania”. Šalia 9 Europos informacijos centrų Lietuvos apskričių centruose, veikiančių nuo 2000 m., su Didžiosios Britanijos ambasados pagalba 2001 m. atidarytas dar ir EIC Visagine. 2001 m. rugpjūtį atidarytas ir dvi savaites veikė Palangos Vasaros Europos informacijos centras.

Priemonė Nr.2 – informacinės produkcijos apie šalies integraciją į ES rengimas ir leidyba. Per 2001 m. išleisti arba parengti spaudai šie leidiniai: 6 brošiūros po 10000 egz., 6 lankstinukai po 10000 egz. ir 4 lankstinukai po 5000 egz., leidinio "Integracijos žinios" lietuvių kalba 12 numerių po 5000 egz. ir 1 numeris rusų kalba 2000 egz. tiražu. Be to išleisti ir išplatinti 2 rūšių plakatai su eurointegracijos simbolika po 2000 egz., 5 rūšių lipdukai po 3000 egz., kalendoriukų 10000 egz. ir maišelių 500 egz. tiražu.

Priemonė Nr.3 - renginiai apie šalies integraciją į ES. Be EIC renginių, 2001 m. suorganizuota dar 150 renginių įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

Priemonė Nr.4 - visuomenės nuomonės apklausos. 2001 m. atlikti 3 išsamūs segmentiniai tyrimai bei kasmėnesinės dviejų klausimų visuomenės nuomonės apklausos.

Priemonė Nr.5 - nevyriausybinių organizacijų (NVO) projektai. Iš viso 2001 m. įgyvendinta 12 NVO projektų.

Priemonė Nr.6 - vaizdo filmai, televizijos, radijo laidos. 2001 m. parengtos ir transliuotos radijo laidos stotyse "Radiocentras", "Kapsai" (Marijampolė), "Žemaitijos radijas" (Telšiai), “Saulės radijas” (Šiauliai), 18 televizijos laidų ciklas TV stotyje "11 Kanalas" bei Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos ir Marijampolės regioninėse televizijose.

Priemonė Nr.7 - tinklapio www.euro.lt priežiūra. Internetinio puslapio lankytojų skaičius 2001 metais iš viso buvo apie 15000.
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Visuomenės informavimo programa parengta ir įgyvendinama atsižvelgiant į vieną iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetų - šalies integraciją į ES.

Nacionalinės acquis priėmimo programos (NAPP) įgyvendinimo priemonių vykdymas :

Programa atitinka NAPP priedo Acquis įgyvendinimo priemonių plano Lietuvos integracijos į ES institucinio koordinavimo priemonę "Vykdyti visuomenės informavimo programą" (priemonės kodas 4.2-P-B10).

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas : nėra

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

2001 m. Strateginiame veiklos plane (SVP) buvo numatyta suorganizuoti 108 renginius Europos informacijos centruose, iš viso suorganizuota 250 renginių.

SVP buvo numatyta išleisti 310 000 egz. leidinių eurointegracijos tema, realiai išleista 231 500 vnt. įvairios produkcijos.

SVP buvo numatyta suorganizuoti 3 regioninės spaudos žurnalistų keliones, 3 konkursus, 9 seminarus, 15 mokinių grupių ekskursijų, 25 debatų klubų susitikimus, visi šie renginiai suorganizuoti, be to papildomai įvyko dar 83 įvairūs renginiai.

SVP buvo numatyta surengti 5 visuomenės nuomonės apklausas ir 1 žiniasklaidos, realiai atlikta 3 segmentiniai visuomenės nuomonės tyrimai ir 22 vieno klausimo visuomenės nuomonės apklausos.

SVP buvo numatyta 16 užsklandų transliavimas per televiziją, dvisavaitinė laida televizijoje bei dvisavaitinė laida radijuje, realiai transliuota 11 užsklandų, rengtos radijo bei TV laidos.

SVP buvo numatyta, kad NVO vykdomų projektų skaičius bus 8, realiai įgyvendinta 12 NVO projektų.

SVP buvo numatyta, kad internetinio puslapio lankytojų skaičius per 2001 m. bus 12000, realiai apsilankė 15000 lankytojų.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: nėra

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

Lietuvos ekonominės integracijos į bendrąją Europos Sąjungos rinką programa (117)

Programos tikslai:
Sukurti tinkamas prielaidas rinkos dalyvių pasirengimui Lietuvos narystei ES ir jų veiklai vieningosios ES rinkos sąlygomis.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Pasirengti Europos atitikties įvertinimo protokolo pasirašymui.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Priemonė Nr. 1 - tikslinti protokolo objektą.

2001 m. I ketv. derinant su ministerijomis ir kitomis institucijomis buvo apibrėžtas derybų dėl Protokolo I etapo objektas (6 Naujojo požiūrio direktyvos: Žemų įtampų įrenginių 73/23/EEC, Mašinų saugos 98/37/EC, Asmeninių apsauginių priemonių 89/686/EEC, Liftų 95/16/EC, Paprastų slėgio indų 87/404/EEC, Elektromagnetinio suderinamumo 89/336/EEC). 2001 m. IV ketv. pradėtas formuoti derybų dėl Protokolo II etapo objektas. Europos Komisija preliminariai buvo informuota apie pasirengimą pradėti derybas dėl Medicinos prietaisų 93/42/EC, Statybos produktų 89/106/EEC ir Žaislų saugos direktyvos 88/378/EEC.

Priemonė Nr. 2 - įvertinti pasirengimą protokolo pasirašymui.

2001 m. buvo vedamos derybos dėl Protokolo pasirašymo su Europos Komisija (derybinių grupių atstovų susitikimai įvyko kovo 7 d., birželio 11 d., gruodžio 5 d.). Susitikimų metu Europos Komisijai buvo pateikta informacija apie ES direktyvų reikalavimų perkėlimą į nacionalinę teisės sistemą, apie harmonizuotųjų standartų perėmimą nacionaliniais standartais, potencialiai paskirsimas atitikties įvertinimo įstaigas ir t.t. Protokolas I derybų etapo objekto direktyvoms buvo parafuotas 2001 m. liepos 24 d. Šiuo metu vadovaujantis Tarptautinių sutarčių įstatymu (1999 06 22 VIII-1248) ir LRV 2001 10 01 nutarimu Nr.1179 "Dėl LR tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo tvarkos patvirtinimo" rengiamasi gauti Prezidento įgaliojimus pasirašyti Protokolą.

Priemonė Nr. 3 - įvertinti rinkos priežiūros sistemos reorganizavimą.

Po rinkos priežiūros sistemos reorganizavimo pagal LRV 2000 05 04 nutarimą Nr. 505, buvo vykdomas rinkos priežiūros sistemos funkcionavimo monitoringas Europos atitikties įvertinimo protokolo atžvilgiu.

Priemonė Nr. 4 - pasirengti protokolo pasirašymui.

Protokolas parafuotas 2001 m. liepos 24 d. Šiuo metu vadovaujantis Tarptautinių sutarčių įstatymu (1999 06 22 VIII-1248) ir LRV 2001 10 01 nutarimu Nr.1179 "Dėl LR tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo tvarkos patvirtinimo" vykdomos procedūros, reikalingos Protokolo pasirašymui bei jo ratifikavimui LR Seime.
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Pasirašyti Europos atitikties įvertinimo ir gaminių pripažinimo protokolą (PECA)
gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Pasirašyti protokolą. Priemonė įvykdyta dalinai.
šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

Nepilnai įgyvendinta Vyriausybės programos priemonių plane numatyta priemonė Nr.40- pasirašyti Europos atitikties įvertinimo ir gaminių pripažinimo protokolą (PECA). Protokolas parafuotas, tačiau dar nepasirašytas.
šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys:

Protokolą buvo numatyta pasirašyti 2001 m. IV. Pasirašymas numatytu laiku neįvyko dėl objektyvių priežasčių: jau parafavus Protokolą, Europos Komisija iškėlė siūlymą koreguoti Protokolo tekstą. Pasirašymas planuojamas 2002m. II ketv.
Programos uždavinys:

Teikti informaciją apie bendrosios rinkos galimybes rinkos dalyviams .
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Priemonė Nr. 1 - tirti rinkos dalyvių poreikius (atlikti rinkos dalyvių anketinį tyrimą).

Parengtos ir išsiuntinėtos anketos 2 tūkst. įmonių. Atlikta analizė pagal gautas anketas, kurių buvo virš 300 vnt.

Priemonė Nr. 2 - parengti poreikių tenkinimo planą.

Parengta rinkos dalyvių mokymo programos koncepcija, Kovo 29 d. Vilniuje, Villon viešbutyje surengta “Euroverslo” konferencija. Parengtas mokymo programos atributikos dizainas; organizuota bukleto apie programos tikslus, konferencijos bei seminarų tematiką leidyba. Po konferencijos atlikta konferencijos dalyvių apklausos analizė.

Parengta pirmojo (pavasario) 6 seminarų ciklo tematika, parengti jų aprašymai, parinkti lektoriai, atlikti finansiniai skaičiavimai; parengtos ir įgyvendintos seminarų marketingo priemonės.

Gegužės - birželio mėn. surengti 6 seminarai. Dalyvavo 157 klausytojai. Parengta antrojo (rudens) 6 seminarų ciklo tematika, parengti jų aprašymai, parinkti lektoriai, atlikti finansiniai skaičiavimai; parengtos ir įgyvendintos seminarų marketingo priemonės. Lapkričio- gruodžio mėn. surengti 6 seminarai. Dalyvavo 104 klausytojai.

Seminarų ciklų metu buvo nagrinėjama ši tematika: “Prekybos sąlygos ES ir reikalavimai produktams”; “Valiutų kursų įtaka prekiaujant su ES valstybėmis”; “Smulkaus ir vidutinio verslo perspektyvos integracijos į ES kontekste”; “Konkurencingumo politika, dempingas ir valstybės pagalba verslui”; “Šiuolaikinės verslo plėtros tendencijos: elektroninė ir mobilioji komercija”; “Kokybės vadybos sistemų pagrindai ir ISO 9000 standartai”; “ES projektų rengimas ir valdymas”.

Priemonė Nr. 3 - rengti informacinius seminarus rinkos dalyviams.

Vasario-gegužės mėn. surengti 7 seminarai regionų verslininkams: Alytuje, Utenoje, Ukmergėje, Rokiškyje, Šiauliuose, Marijampolėje ir Telšiuose. Skaityti 4 pranešimai.

Priemonė Nr. 4 - parengti informacinę medžiagą.

Vasario mėn. parengtas potencialių elektroninio biuletenio “Euroverslo naujienos” gavėjų sąrašas (šiuo metu - virš 3 tūkst. įmonių, sąrašas nuolat papildomas), parengti ir suderinti biuletenio techniniai ir meniniai sprendimai, apibrėžtas jo turinys, įvyko biuletenio pristatymas žiniasklaidos atstovams.

2001 06 19 biuletenis pristatytas Pramonininkų konfederacijoje.

Vasario - gruodžio mėn. parengta ir išplatinta 11 biuletenio numerių: “Bendro pobūdžio informacija apie bendrosios rinkos principus rinką”; “Transporto politika”; “Konkurencijos politika”; “Žemės ūkis”; “Užsienio prekybos politika”; “Standartizacija ir kokybės vadybos sistemos”; Lietuvos derybos dėl narystės”; “SVV”; “Pramonės politika”; “Muitinė”; “Euras ir globalinė recesija”.

Gruodžio mėnesį atliktas “Euroverslo naujienų” skaitytojų nuomonės tyrimas.
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Įgyvendinant Vyriausybės programos XIII skyriuje numatytą priemonę Nr.4 “Įgyvendinti Lietuvos ekonominės integracijos į Europos Sąjungos bendrą rinką strategiją”, parengti Lietuvos ekonominės integracijos į ES Vieningąją rinką skatinimo strateginės kryptys ir jų įgyvendinimo priemonių planas, kuriems pritarta 2001 m. birželio 26 d. ministrų pasitarimo protokolu Nr. 30.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Atitinka LPNP AIPP 2001 m. priemonę “Vykdyti Lietuvos verslo integracijos į ES vieningą rinką programą” (4.2-P-B8).

Priemonė tęstinė. 2001 m. parengtas ir įgyvendintas Lietuvos ekonominės integracijos į ES

vieningąją rinką skatinimo strategijos gairės ir jų įgyvendinimo priemonių planas. Priemonių planas praktiškai įgyvendintas, vykdomas jo įgyvendinimo monitoringas ir bus rengiamas 2002 m. priemonių planas.
gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Strateginiame veiklos plane buvo numatyta, kad seminaruose dalyvaus apie 2400 dalyvių (seminaruose ir konferencijoje dalyvavo iki 1500 klausytojų).
šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

Nepilnai įvykdyta trečioji priemonė - rengti informacinius seminarus rinkos dalyviams.
šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys:

Verslininkams iš planuotų 12 seminarų surengti septyni. Dėl nepakankamo verslininkų provincijoje aktyvumo tolimesnis seminarų organizavimas buvo pripažintas netikslingu ir buvo nutarta seminarus perkelti į 2002 metus ir organizuoti tikslinėms (organizuotoms) grupėms.

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.):

Užsienio investicijų skatinimas Lietuvoje (66)

Programos tikslai:

Mažinti administracinius barjerus investicijoms į Lietuvos ūkį;

Informuoti verslo atstovus apie investicinę aplinką Lietuvoje.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

Vykdyti Pasaulio Banko ekspertų (FIAS) pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo monitoringą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Priemonė Nr.1 -dalyvauti kuriant sistemą, leidžiančią supaprastinti investavimo ir verslo vedimo procedūras. Vykdant šią priemonę Europos komiteto prie LRV specialistai dalyvavo “Saulėtekio” darbo grupių veikloje, bei teikė pasiūlymus dėl investicinio klimato gerinimo, kurie neprieštarauja ES teisei.

Priemonė Nr. 2 - pasitelkiant užsienio ekspertus, paruošti investicinės aplinkos gerinimo projektus. Vykdant šią priemonę Europos komiteto prie LRV specialistai remdamiesi Pasaulio banko FIAS atlikta investicinės aplinkos studija “Saulėtekio” komisijai pateikė pasiūlymus dėl investicinės aplinkos gerinimo.
Programos uždavinys:

Teikti informaciją apie investicinę aplinką Lietuvoje.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Priemonė Nr. 1. - rengti Investicijų vadovą. Kaip rodo atlikta Pasaulio Banko FIAS studija, pagrindinis investuotojų rūpestis – neretai tarpusavyje prieštaraujantis ir nuolat besikeičiantis normų, taisyklių apribojimų nutarimų bei įstatymų “perteklius”, bei informacijos trūkumas apie teisinių aktų kaitą. Norint išspręsti šią problemą, buvo parengtas vadovas užsienio investuotojui, kuris yra nemokamas, platinamas Europos komiteto prie LR Vyriausybės bei Lietuvos ekonominės plėtros agentūros tinklalapiuose, leidžiamas lietuvių bei anglų kalbomis ir kas 3 mėn. atnaujinamas. Vadovas pateikia informaciją apie verslo registravimo, žemės įsigijimo, statybos, eksporto – importo ir kt. Vadovas yra naudingas ne tik užsienio, bet ir vietos investuotojams.
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Užsienio investicijų skatinimo programa buvo parengta atsižvelgiant į vieną iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetą - sudarys palankias sąlygas užsienio ir vidaus investuotojams, skatins verslo, ypač smulkaus ir vidutinio, plėtrą, šalins biurokratinius suvaržymus.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: nėra
gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Strateginiame veiklos plane buvo numatyta įgyvendinti 30 proc. Pasaulio banko rekomendacijų (buvo įgyvendinta 100 proc.), bei kas ketvirtį paruošti Investicijų procedūrų vadovą (buvo paruošta 4), nepriklausomų ekspertų įvertinimų skaičius 5 (buvo atliktos 3), nepriklausomų ekspertų įvertinimo metinių ataskaitų sk. - 1.
Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

Nepilnai įvykdyta priemonė, kuri numato pasitelkiant užsienio ekspertus, paruošti investicinės aplinkos gerinimo projektus.
Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys:

Pagrindinė šios priemonės neįvykdymo priežastis – nepakankamas programos finansavimas, bei nepakankama dvišalė pagalba, kadangi buvo rasti tik 3 ekspertai, kuriuos finansavo Olandijos Vyriausybė.
III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Europos komitetas prie LRV, vykdydamas jam pavestus uždavinius, planuoja, koordinuoja ir kontroliuoja tiek bendrą Lietuvos pasirengimo narystei ES proceso valdymą, tiek atskiras jo programas. Europos komitetas koordinuoja Lietuvos Respublikos teisės aktų derinimą su Europos Sąjungos teise, ekonominės integracijos į ES programas bei visuomenės informavimo siekiat narystės ES procesą.

Taip pat Europos komitetas koordinuoja derybų dėl narystės ES eigą, dalyvauja 29 derybinių darbo grupių veikloje, vadovauja derybinei darbo grupei “Laisvė teikti paslaugas”, nuo 2001 m. vykdo Derybų dėl narystės ES sekretoriato funkcijas.

Lietuvos pasirengimo narystei programa (LPNP) ir toliau bus tobulinama bei atnaujinama, siekiant užtikrinti nuoseklų, racionalų ir efektyvų teisės derinimo bei įgyvendinimo procesą. LPNP bus siekiama atspindėti visus Lietuvos prisiimtus derybinius įsipareigojimus bei pereinamuosius laikotarpius. Taip pat bus siekiama patobulinti LPNP vykdymo monitoringo procedūrą.

2002 m. Lietuvos derybos dėl narystės ES apims sudėtingiausius derybų skyrius, tokius kaip žemės ūkio politika, energetika, regioninė politika ir struktūrinės priemonės, finansinės ir biudžeto nuostatos. Pasekmių įvertinimo studijų (kurių 2002 m. planuojama atlikti 7-10) rezultatai leis pagrįsti Lietuvos derybinėse pozicijose esančius pereinamųjų laikotarpių bei išimčių prašymus bei spręsti sudėtingiausias pasirengimo narystei ES problemas.

Lietuvos stojimo į ES socialinių ir ekonominių pokyčių nacionalinės programos įgyvendinimas taip pat prisidės prie administracinių gebėjimų stiprinimo bei ekonominės politikos racionalizavimo, juo labiau, kad LR Vyriausybės svarstymui pateiktos LR Vyriausybės darbo reglamento pataisos, kurių priėmimas poveikio įvertinimą (atliekamą remiantis norminių teisės aktų poveikio įvertinimo metodika, 2000 m. spalio 13 d. patvirtinta Europos komiteto prie LRV generalinio direktoriaus įsakymu Nr.57) padarytų privaloma kiekvieno Lietuvoje rengiamo norminio teisės akto dalimi.

Be to, atliktų studijų rezultatai bus panaudoti vykdant Lietuvos visuomenės informavimo apie ES kampaniją, kas, kaip tikimasi, prisidės prie Lietuvos visuomenės informuotumo apie integraciją į ES didėjimo nuo 39.9 iki 50 proc. (kartu su Visuomenės informavimo apie narystę ES programos priemonėmis).

Visuomenės informavimo programos 2002-2003 m. tikslai:

Kelti visuomenės žinių apie Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą lygį,

Siekti Lietuvos visuomenės pritarimo šalies narystei ES.

2002-2003 m. veiklos prioritetai:

Sumažinti Lietuvoje neapsisprendusiųjų dėl narystės ES skaičių, skiriant kuo daugiau dėmesio žiniasklaidai, kaip informacijos sklaidos kanalui.

Siekti, kad nevyriausybinės organizacijos, akademiniai bei profesiniai sluoksniai, privačios struktūros dar labiau įsitrauktų į informavimo procesą.

Išlaikyti esamus euroinformacijos sklaidos kanalus, įsteigti naujus.

Užtikrinti, kad Lietuvos derybų dėl narystės ES procese dalyvaujančios valstybės institucijos, savo kompetencijos ribose dalyvautų įgyvendinant Programą, koordinuoti jų veiklą.

Programos įgyvendinimas 2002 – 2003 m. leis įtakoti 7-10 sudėtingiausių derybų ir pasirengimo narystei klausimų sprendimą, sukurti norminių teisės aktų reguliuojančio poveikio sistemą Lietuvoje ir padidinti visuomenės informuotumo apie šalies integracijos į ES lygį.

Lietuvos verslo pasirengimui dirbti ES rinkoje gerinti ir konkurencingumo galimybėms didinti bus toliau įgyvendinama Ekonominės integracijos į bendrąją rinką programa. Kadangi verslo Lietuvoje skatinimas yra svarbus valstybės ekonominės plėtros veiksnys, todėl biurokratinių kliūčių mažinimas, bei informavimas apie verslo sąlygas išliks ir toliau aktualus. Toliau bus leidžiamas vadovas užsienio investuotojui, kuriame bus galima rasti informaciją lietuvių ir anglų kalbomis apie investavimo procedūras, bei kartu su kitomis institucijomis (LR Ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra) analizuojamos ir siūlomos optimaliausios paskatos, kurios suaktyvintų investicinį procesą Lietuvoje.
Bus vystomi ir plėtojami verslui skirti projektai “Euroverslas”, “Euroverslo naujienos”, rengiama ir leidžiama informacinė medžiaga verslui, plėtojamas bendradarbiavimas su verslui skirtais Euroinfocentrais. Numatoma atnaujinti Lietuvos ekonominės integracijos į bendrąją ES rinką skatinimo strateginių krypčių įgyvendinimo priemonių planą ir vykdyti įgyvendinimo monitoringą; 2002 m. planuojama suorganizuoti 10 seminarų verslininkams verslo integracijos tema (informavimas ir mokymas tikslinėms verslo grupėms); suorganizuoti 6 seminarus akademiniam jaunimui verslo integracijos tema (informavimas ir mokymas); atlikti smulkaus verslo integracijos į bendrąją ES rinką pasekmių tyrimą (anketinę apklausą). Kartu su kitomis institucijomis bus stiprinamas klausimų, susijusių su ES vidaus rinkos funkcionavimu bei Lietuvos dalyvavimu ES vidaus rinkoje, koordinavimas.

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija:
Tinkamai pasiruošti narystei Europos Sąjungoje – suderinti nacionalinę teisę su acquis communautaire. Toks atitikimas yra pagrindinė stojimo į Europos Sąjungą sąlyga, o taip pat Lietuvos tarptautinis įsipareigojimas pagal 1995 m. Europos (asociacijos) sutartį. Nuo šios misijos įvykdymo sėkmės dideliu mastu priklauso Lietuvos ekonomikos ateitis. Tuo tikslu siekiama: užtikrinti Vyriausybės programos vykdymą teisės aktų harmonizavimo srityje; garantuoti aukščiausią atliekamos teisinės ekspertizės lygį; nuolat kelti Departamento darbuotojų teisininkų kvalifikaciją; padaryti prieinamą sukauptą duomenų bazę visoms valstybinėms įstaigoms ir kuo platesniam ūkio subjektų ratui.

Strateginiai tikslai:

Suderinti įstatymų ir LRV nutarimų projektus su Europos Sąjungos teise.

Suderinti LR tarptautinių sutarčių projektų nuostatas su Europos Sąjungos teisės reikalavimais.

Suderinti ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės institucijų vadovų aktų nuostatas su Europos Sąjungos teisės reikalavimais.

Konsultuoti kitas valstybės institucijas, joms rengiant ir įgyvendinant teisės aktus.

Dalyvauti derybose dėl stojimo į Europos Sąjungą.

II. PROGRAMOS, NUMATYTOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:
Programa - Teisės aktų projektų ekspertizė

Jos įgyvendinimui skirti asignavimai - 1121,0 tūkst.litų

Programos tikslas:
Užtikrinti rengiamų nacionalinės teisės aktų atitikimą Europos Sąjungos teisę.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys
Užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės iškeltų uždavinių įvykdymą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas
Papildyti ir patikslinti pasiūlymus dėl konstitucinių nuostatų, susijusių su Lietuvos Respublikos stojimu į Europos Sąjungą – įvykdyta.
Parengti pasiūlymus dėl nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus darymo Lietuvos Respublikos teisės aktuose tvarkos (projektas suderintas su Teisingumo ministerija ir bus pateiktas Vyriausybei iki 2002 m. vasario 29 d.).

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas
Priemonės - atlikti Lietuvos Respublikos teisės aktų derinimą su ES teisės aktų nuostatomis – AIPP 4.2-P-B13 - vykdymas. Per 2001 metus įvertino ir pateikė išvadas dėl daugiau nei 1650 teisės aktų (įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei tarptautinių sutarčių) projektų atitikimo Europos Sąjungos teisę bei patikrino daugiau nei 570 “Valstybės žiniose” paskelbtų teisės aktų (ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų įsakymų ar jų kolegialių institucijų nutarimų).

Papildyti ir patikslinti pasiūlymus dėl konstitucinių nuostatų, susijusių su Lietuvos Respublikos stojimu į Europos Sąjungą – įvykdyta.

Parengti pasiūlymus dėl nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus darymo Lietuvos Respublikos teisės aktuose tvarkos (projektas suderintas su Teisingumo ministerija ir bus pateiktas Vyriausybei iki 2002 m. vasario 29 d.).

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Parengti pasiūlymus, kokia tvarka Lietuvos Respublikos teismai kreipsis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą, prašydami preliminarių išvadų dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo – 2002 metų III ketvirtis.

Parengti pasiūlymus dėl teisės aktų, nustatančių, kaip Lietuvos Respublikai bus atstovaujama bylose, nagrinėjamose Europos Bendrijų Teisingumo Teisme – 2003 metų IV ketvirtis.

Generalis direktorius Vilenas Vadapalas

LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ FONDO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2001 METŲ METINĖS VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Organizuoti ginkluotės mokslinius tiriamuosius darbus ir jos gamybą; organizuoti vieningą ginklų apskaitą valstybėje; aprūpinti jėgos struktūras ginklais, šoviniais, kovine technika, specialiąja technika; teikti metodinę pagalbą jėgos struktūroms, joms pasirenkant reikalingą ginkluotę.

Strateginiai tikslai: Įgyvendinti specialų projektą D 41 768. Aprūpinti Krašto apsaugos ministeriją, Vidaus reikalų ministeriją ir kitas valstybės institucijas bei struktūras ginklais, šaudmenimis, kovine technika.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ FONDO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)

3.1. Kontrakto D 41 768 įgyvendinimas, įmonės steigimas, įmonės kapitalo suformavimas, 57256 tūkst. Lt (18256 tūkst. Lt iš Valstybės biudžeto, 39000 Lt paskola su valstybės garantija pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–03–30 nutarimą Nr. 359).

Programos tikslai:

3.1.1. Atsiskaityti pagal įsipareigojimus.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys : 3.1.1.1. Atsiskaityti nustatytais terminais.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

3.1.1.1.1. Paruošti naują gamybą.

Panaudojus Valstybės biudžeto ir su Valstybės garantija gautos paskolos lėšas, pastatyta šaudmenų gamykla – Valstybės įmonė “Giraitės ginkluotės gamykla”. Užbaigti statybos darbai, sumontuoti ir paleisti technologiniai įrengimai. Pagaminta bandomoji šovinių partija (daugiau negu 3 mln. vnt.). Parengtas gamyklos pripažinimo tinkama naudoti aktas. Ruošiantis stojimui į NATO paruošta visus šios organizacijos standartų reikalavimus atitinkanti šovinių gamyba, užtikrintas apsirūpinimas šoviniais nepriklausomai nuo užsienio tiekėjų, sudarytos galimybės planingai kaupti mobilizacinį šaudmenų rezervą.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Su kreditoriais nustatytais terminais atsiskaityta 100%, kaip ir buvo numatyta strateginiame veiklos plane. Dėl palankaus valiutos kurso svyravimo liko nepilnai išnaudotas šios priemonės finansavimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

2001 metais nepasirašytas gamyklos pripažinimo tinkama naudoti aktas.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys:

2001 m. žiemos pradžioje išryškėjo gamybinio korpuso stogo dalies konstrukcijos trūkumai. Tokio tipo stogo techniniai sprendimai Lietuvoje naudojami pirmą kartą, ir pasirodė, kad juos būtina tobulinti. Ginklų fondo, kaip objekto statytojo, iniciatyva priėmimo akto pasirašymas buvo atidėtas iki išaiškėjusių trūkumų pašalinimo. Tokį sprendimą sąlygojo tai, kad darbus vykdęs rangovas sutiko remonto darbus atlikti savo sąskaita, o darbų atlikimo trukmė – tik iki 10 dienų. Įvertinus darbų, atliekamų patalpose po remontuojamu stogu specifiką, planuota stogo konstrukcijos defektus šalinti 2002 metų sausio pabaigoje (jeigu leis klimatinės sąlygos), ir po to užbaigti šaudmenų gamyklos pripažinimo tinkama naudoti įforminimą.
Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)

4.2. Jėgos struktūrų aprūpinimas ginkluote, ginklų apskaita, 1424 tūkst. Lt.

Programos tikslai:

4.2.1. Ginklų fondo įstatyme nurodytų uždavinių vykdymas.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: 4.2.1.1. Priimti paraiškas ir organizuoti ginkluotės pirkimus.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

4.2.1.1.1. Aprūpinti ginklais pagal paraiškas.

2001 metais iš 8 Lietuvos Respublikos institucijų priimtos 96 paraiškos ginkluotės įsigijimui bendrai 117532,56 tūkst. Lt sumai (t.sk. KAM – 59 paraiškos, VRM – 7, PD – 8, VSD – 8, VSAT – 7, ŠS – 1, MD – 1, VAD – 1). Patenkinus paraiškas Lietuvos jėgos struktūrų apginklavimas priartintas prie NATO šalių apginklavimo lygio.

Vadovaujantis Europos Tarybos direktyva 91/477/EEC “Dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės” parengta naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo koncepcija.

Parengtas naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas, atitinkantis Europos Tarybos direktyvą 91/477/EEC. Tai leis Lietuvai lengviau suderinti dar vieną derybinį skyrių stojant į ES.

Dalyvauta JT Šaunamųjų ginklų protokolo svarstyme Vienoje, protokolas priimtas 2001 m. gegužės 31 d.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Pagal darbų apimtį priemonės įvykdytos 98,95 %. Pagal visas paraiškas sudarytos sutartys ginkluotės tiekimui, už ginkluotę atsiskaityta.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

Pagal vieną paraišką iš VFR negauta “Heckler & Koch” firmoje pagaminta ginkluotė, nors už ją sumokėta.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys:

Baigiantis 2001 metams VFR Strateginių prekių importo – eksporto agentūra neišdavė “Heckler & Koch” firmai licencijos minėtos ginkluotės eksportui. Vyksta intensyvus susirašinėjimas su ambasada VFR, siekiant išsiaiškinti tokio trukdymo priežastis.
III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Ginklų fondas, būdamas pavaldus Vyriausybei ir nepriklausomas nuo atskirų žinybų, organizuoja ir koordinuoja ginkluotės apyvartą valstybėje, optimaliai tenkindamas visos valstybės poreikius. Žinybinis nepriklausomumas garantuoja priimamų sprendimų objektyvumą.

Ginklų fondo veikloje galima išskirti dvi prioritetines kryptis. Pirmoji - Ginklų fondas atlieka vyriausybinės agentūros funkcijas, kai statutinėms organizacijoms bei fiziniams asmenims perkami ginklai iš užsienio. Antroji - atsižvelgiant į paskutiniu metu didėjančius tarptautinių organizacijų reikalavimus Lietuvai siekiant narystės ES ir NATO, Ginklų fondas atlieka nacionalinės koordinacinės agentūros funkcijas (informacijos apsikeitimas su tarptautinėmis organizacijomis šaulių ginklų klausimais). Veikla organizuojama įgyvendinant šiuos strateginius tikslus:

1. Organizuoti Lietuvoje šovinių gamybą, atitinkančią NATO standartų reikalavimus, užtikrinti pelningą šovinių įmonės darbą, užtikrinti galimybę eksportuoti šovinius.

2. Vykdyti ginklų fondo įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus uždavinius; įgyvendinti ir vykdyti įstatymų, atitinkančių ES dokumentus, nuostatas; dalyvauti JT 2001 m. priimtų Veiksmų plano bei Šaunamųjų ginklų protokolo, ESBO dokumento dėl šaulių ginklų nuostatų ir kitų Lietuvos įsipareigojimų tarptautinėms organizacijoms vykdyme.

3. Didinti visuomenės saugumą, sudarant galimybes saugos struktūriniams padaliniams vykdyti jų funkcijas, o piliečiams - įstatymais numatyta tvarka įsigyti ginklus.

Veiksniai, galintys turėti neigiamos įtakos, įgyvendinant numatytus prioritetus:

Sprendimai, nepalankūs integravimuisi į ES ir NATO.

Politiniai sprendimai, galintys apsunkinti šovinių eksportą.

Valstybės bendros ekonominės situacijos pablogėjimas.

Ginklų prekybos liberalizavimas.

_____________________

INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS KOMITETO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Planuoti, organizuoti ir koordinuoti informacinės visuomenės plėtros procesus, siekiant atviros, išsilavinusios, nuolat besimokančios ir žiniomis savo veiklą grindžiančios visuomenės, kurios nariai turi galimybę ir geba visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis šiuolaikinių ITT priemonėmis, kūrimosi.

Strateginis tikslas: Organizuoti ir koordinuoti informacinės visuomenės plėtros procesus, siekiant užtikrinti sąlygas efektyviai, sparčiai ir sistemingai Lietuvos informacinės visuomenės plėtrai, orientuojantis į Europos Sąjungos numatytas kryptis, rengiant valstybinio lygmens strateginius planus bei įgyvendinimo priemones, ruošiant, atnaujinant bei tikslinant valstybės informacijos politikos metmenis bei koordinuojant šios srities darbų vykdymą.
II. PROGRAMOS, NUMATYTOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Programa - Informacinės visuomenės plėtra.

Programai skirti asignavimai 4196 tūkst. Lt
Programos tikslai:

Užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir informacijos technologijų teikiamais pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie greitai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkose;

Modernizuoti valstybės valdymą, panaudojus kompiuterizuotus informacijos šaltinius, sukūrus tam reikiamą teisinę aplinką, plėtoti elektroninę valdžią ir elektroninę demokratiją, sudaryti gyventojams realias galimybes nevaržomai gauti iš visų valdžios institucijų informaciją bei palankias sąlygas plėtoti Lietuvos informacinę visuomenę, teikti pasiūlymus, kritikuoti, dalyvauti priimant sprendimus;

Sudaryti sąlygas žiniomis, informacija, ryšių ir informacinėmis technologijomis grindžiamo verslo ir pasaulinės ekonomikos plėtrai;

Puoselėti Lietuvos kultūrą, kultūros paveldą, lietuvių kalbą ir išsaugoti juos pasaulio informacinės visuomenės aplinkoje.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius

Visi žemiau išvardinti programos uždaviniai atitinka vieną iš Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų), patvirtintų 2001 m. liepos 31 d. Vyriausybė nutarimu Nr. 950 – „plėtoti informacinę visuomenę“.

2001 metais vykdytos priemonės, pavestos Informacinės visuomenės plėtros komitetui pagal 2001 spalio 4 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1196 patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemones bei 2001 m. rugpjūčio 10 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 984 priimtą Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginį planą.
Programos uždavinys:

Nustatyti kompiuterinio raštingumo kvalifikacinius reikalavimus valstybės ir savivaldybių tarnautojams ir pedagogams bei sudaryti sąlygas šią kvalifikaciją įgyti (atitinka Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginio plano 2.7 tikslą).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Priemonės pavadinimas: Kompiuterinio raštingumo kvalifikacinių reikalavimų valstybės ir savivaldybių tarnautojams nustatymas, atitinkamų mokymo programų parengimas. Priemonės tikslas: užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos tarnautojai įgytų Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantį kompiuterinį raštingumą, leisiantį jiems sėkmingai taikyti informacines technologijas savo darbe. Priemonės poveikis: sudarytos prielaidos spręsti Lietuvai aktualią nepakankamo valstybės ir savivaldybių tarnautojų kompiuterinio raštingumo problemą, kuri yra didelė kliūtis elektroninės vyriausybės plėtrai.
Programos uždavinys:

Plėtoti darbus, ugdančius gyventojų sampratą apie informacinės visuomenės plėtros svarbą (atitinka Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginio plano 1.10 tikslą).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Pavadinimas: Gyventojų informavimo apie informacinės visuomenės procesus situacijos analizė ir programos parengimas. Tikslas: Didinti Lietuvos gyventojų informuotumą apie informacinės visuomenės plėtros procesus, jų svarbą, naudą, teikiamas naujas galimybes ir kt. Poveikis: Pasirengta sistemingai informuoti gyventojus apie informacinę visuomenę pagal parengtą programą, kuri remiasi užsienio šalių patirties analize ir Lietuvos situacijos įvertinimu.
Programos uždavinys:

Sukurti interneto portalą, per kurį gyventojai ir verslo įmonės galėtų gauti visą viešą su valstybės institucijomis ir jų vykdomomis funkcijomis susijusią informaciją bei viešojo administravimo paslaugas (atitinka LR Vyriausybės 2001-2004 m. programos įgyvendinimo priemonę Nr. 69 ir Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginio plano 2.9 tikslą).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Pavadinimas: Informacinės visuomenės elektroninių viešųjų paslaugų tyrimas. Tikslas: Atlikti Lietuvos ir kitų šalių (Anglijos, Airijos ir Kanados) elektroninių viešųjų paslaugų būklės analizę ir įvertinimą bei sukurti jų sąvadą. Poveikis: Įvertinus elektroninių viešųjų paslaugų esamą situaciją, pasirengta viešųjų paslaugų teikimo viešaisiais kompiuterių tinklais plėtrai.

Pavadinimas: Techninės užduoties interneto portalo „valdžios elektroniniai vartai“ kūrimui paruošimas. Tikslas: Atlikti interneto portalo kūrimo paruošiamuosius darbus. Poveikis: Pasirengta interneto portalo, skirto valstybės institucijų viešosios informacijos ir paslaugų teikimui, kūrimui.

Programos uždavinys:

Sukurti tarpusavyje susijusių valstybės registrų ir duomenų bazių sistemą, skirtą įstatymuose numatytų objektų registravimui, apskaitai, registravimo duomenų teikimui (atitinka LR Vyriausybės 2001-2004 m. programos įgyvendinimo priemonę Nr. 71 ir Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginio plano 2.4 tikslą).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Pavadinimas: Valstybės registrų ir duomenų bazių dabartinės situacijos analizė. Tikslas: Įvertinti esamą padėtį, rengiantis valstybės registrų ir duomenų bazių sistemos kūrimo ir plėtros strategijos bei reikalavimų kūrimui. Poveikis: analizės pagrindu patikslintos registrų sistemos plėtros strategijos svarbiausios nuostatos, išskirti pagrindiniai registrų plėtros uždaviniai ir sudarytas pagrindas Registrų registro patikslinimui, sukuriant vieningą registrų kūrimo ir eksploatavimo monitoringo sistemą.
Programos uždavinys:

Diegti modernių informacinių technologijų naudojimu pagrįstas priemones, padedančias valstybės ir savivaldybių institucijoms vykdyti jų funkcijas (atitinka Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginio plano 2.8 tikslą).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Pavadinimas: Kompiuterinio anglų–lietuvių–anglų kalbų žodyno „Alkonas“ atviros licencijos įsigijimas. Tikslas: Sudaryti sąlygas valstybės ir savivaldybių tarnautojams naudotis šiuolaikinėmis darbo priemonėmis. Poveikis: Įgyta teisė valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms visose kompiuterizuotose darbo vietose laisvai įdiegti kompiuterinį žodyną (numatoma aprūpinti apie 15 000 kompiuterizuotų darbo vietų).
Programos uždavinys:

Priimti interneto tinklapių prieinamumo iniciatyvos (Web Accessibility Initiative) rekomendacijas (atitinka Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginio plano 2.14 tikslą).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Pavadinimas: Informacinės aplinkos pritaikymo neįgaliesiems poreikių tyrimas ir koncepcijos parengimas. Tikslas: Sudaryti sąlygas visoms visuomenės grupėms, tame tarpe ir neįgaliesiems, sėkmingai dalyvauti informacinės visuomenės plėtros procesuose bei naudotis informacinės visuomenės galimybėmis. Poveikis: Pasirengta informacinės aplinkos pritaikymo neįgaliesiems darbams, artimiausiu metu numatant iniciatyvos „eEurope+” įsipareigojimų įvykdymą.
Programos uždavinys:

Elektroninio parašo infrastruktūros sukūrimas (atitinka LR Vyriausybės 2001-2004 m. programos įgyvendinimo priemones Nr. 85 ir 98 ir Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginio plano 3.1 tikslą).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Pavadinimas: Elektroninio parašo funkcionavimo užtikrinimo paruošiamieji darbai. Tikslas: Sukurti elektroninio parašo infrastruktūrą, sudarančią sąlygas Lietuvoje naudoti el. parašą. Poveikis: atlikta elektroninio parašo infrastruktūros funkcionavimą reglamentuojančių teisės aktų analizė, parengti poįstatyminių teisės aktų projektai.

Programos uždavinys:

Skatinant konkurenciją telekomunikacijų ir duomenų perdavimo srityje, plėtoti bevielio ryšio ir kitas alternatyvias sistemas (atitinka Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginio plano 3.4 tikslą).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Pavadinimas: Telekomunikacijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų studija. Tikslas: Išanalizuoti telekomunikacijų sektoriuje taikomas naujausias Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės normas. Poveikis: Parengti šiuolaikinio telekomunikacijų ir informacijos technologijų reguliavimo modelio, atitinkančio ES naujausius reikalavimus, metmenys.
Programos uždavinys:

Integruoti valstybinių telekomunikacinių tinklų laisvus resursus, sukuriant didelio laidumo duomenų perdavimo tinklą (atitinka LR Vyriausybės 2001-2004 m. programos įgyvendinimo priemonę Nr. 90 ir Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginio plano 2.10 tikslą).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Pavadinimas: Valstybinių ryšio ir duomenų perdavimo tinklų apsijungimo analizė ir koncepcijos parengimas. Tikslas: pasirengti valstybinių telekomunikacinių tinklų laisvų resursų integravimo darbams. Poveikis: parengtas sprendimas, leidžiantis sukurti šalyje dar vieną telekomunikacijų tinklą, kuris sudarytų prielaidas efektyviau naudoti valstybės išteklius, pašalinti kliūtis telekomunikacijų verslui dėl rinkos monopolizavimo bei teikti pigesnes ir prieinamesnes paslaugas vartotojams.
Programos uždavinys:

Vykdyti lietuvių kalbos naudojimui informacinėse technologijose skirtus darbus (atitinka LR Vyriausybės 2001-2004 m. programos įgyvendinimo priemonę Nr. 87 ir Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginio plano 4.1 tikslą).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Pavadinimas: Kompiuterių ir jų programinės įrangos sertifikavimui lietuvių kalboje, programinės įrangos lokalizacijai ir atviro teksto programinės įrangos taikymui skirtų darbų vykdymas. Tikslas: Užtikrinti nacionalinės kalbos išsaugojimą globalios informacinės visuomenės aplinkoje. Poveikis: Pradėti tęstiniai darbai, skirti lietuvių kalbos naudojimui moderniose technologijose.
III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Artimiausiu laikotarpiu numatomi tokie svarbiausi Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbai, kuriant Lietuvos informacinę visuomenę:

1. Lietuvos gyventojų ITT kompetencijos ugdymo srityje:

Įgyvendinti žvalgomąjį projektą „Skaitmeninės bendruomenės sukūrimas“ kartu su pasirinkta vietos savivaldos institucija;

Sukurti ir įgyvendinti informavimo apie nemokamos ir atvirojo kodo programinės įrangos, kuri gali būti panaudota moksliniams ir praktiniams darbams, programą;

Didinti Lietuvos gyventojų informuotumą apie informacinės visuomenės procesus, naujas galimybes ir pan.;

Skatinti atvirų visuomenei prieigos prie interneto taškų (bibliotekose, mokyklose ir panašiai), akcentuojant kaimo vietoves, steigimą.

2. Elektroninės Vyriausybės paslaugų vystymo srityje:

Sukurti interneto portalą “valdžios elektroniniai vartai”, skirtą viešos su valstybės institucijomis ir jų vykdomomis funkcijomis susijusios informacijos bei viešojo administravimo paslaugų teikimui gyventojams ir verslo įmonėms;

Sukurti tarpusavyje susijusių valstybės registrų ir duomenų bazių sistemą;

Parengti bendruosius reikalavimus valstybės institucijų elektroninių dokumentų valdymo sistemoms bei jų diegimo terminams;

Tęsti programinės įrangos licencijavimo valstybės institucijose darbus;

Informuoti (per specialią svetainę, renginius, spaudą ir kt.) apie informacinės visuomenės plėtros srities bendradarbiavimo su tarptautiniais fondais, dalyvavimo tarptautinėse iniciatyvose ir programose galimybes ir pan.;

Pasirengti perėjimui prie interneto protokolo 6 versijos;

Vykdyti informacinės aplinkos pritaikymo neįgaliesiems darbus.

3. Elektroninio verslo ir žiniomis pagrįstos ekonomikos skatinimo srityje:

Sukurti elektroninio parašo infrastruktūrą, sudaryti sąlygas elektroninių atsiskaitymo sistemų funkcionavimui;

Integruoti valstybinių telekomunikacinių tinklų laisvus resursus, sukuriant didelio laidumo duomenų perdavimo tinklą;

Plėtoti Valstybinių institucijų kompiuterinį tinklą (VIKT).

4. Lietuvių kalbos ir kultūros išsaugojimo srityje:

Toliau vykdyti svarbiausius kompiuterių programinės įrangos lokalizavimo, atviro teksto programinės įrangos taikymo skatinimo, kitus susijusius darbus.

5. Informacinės visuomenės plėtros procesų koordinavimo srityje:

Parengti Informacinės visuomenės plėtros pagrindų įstatymo projektą; naujuoju įstatymu būtų apibrėžiami Lietuvos informacinės visuomenės plėtros principai, valstybinio informacinės visuomenės plėtros administravimo subjektai ir jų kompetencija, informacinės visuomenės plėtros planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarka bei informacinės visuomenės plėtros finansavimo šaltiniai.
Svarbiausi veiksniai, galintys turėti neigiamos įtakos priemonių vykdymui

2001 m. buvo priimtas reikšmingas Lietuvos informacinės visuomenės kūrimui dokumentas – Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginis planas (patvirtintas 2001 m. rugpjūčio 10 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 984), kuris sudarė prielaidas sistemingai vykdyti informacinės visuomenės plėtros darbus. Tačiau informacinės visuomenės plėtros srityje išlieka nemažai problemų, kurių svarbiausios: nepakankamai aiškiai apibrėžta atsakingos valstybės institucijos kompetencija, neskiriamas reikalingas finansavimas šios srities darbams, stinga valstybės institucijų tarpusavio veiklos koordinavimo, nepakankamai kryptinga ir efektyvi informacinės plėtros politika. Didžiąja dalimi šias pagrindines problemas turėtų išspręsti 2002 metais numatomas priimti Lietuvos informacinės visuomenės plėtros pagrindų įstatymas. Įstatymu įtvirtinus valstybinio informacinės visuomenės plėtros administravimo subjektus ir jų kompetenciją, informacinės visuomenės plėtros strateginio planavimo ir įgyvendinimo principus, būtų sudarytos prielaidos užtikrinti teisinių informacinės visuomenės plėtros pagrindų stabilumą, didinti valstybės valdymo efektyvumą bei racionaliau panaudoti ir taupyti šiai sričiai skiriamas valstybės lėšas.
Pagrindiniai informacinės visuomenės plėtros rodikliai 2001 m.

Lietuvos gyventojų ITT kompetencija:

2001 m. spalio-gruodžio mėn. nors kartą per savaitę internetu naudojosi 7,4 % Lietuvos gyventojų, nors kartą per mėnesį - 10,4 % šalies gyventojų (2000 metų pabaigoje šie rodikliai sudarė atitinkamai 6,7 % ir 8,9 %); tuo tarpu Europos Sąjungos šalyse nuolatinių interneto vartotojų (t.y. vartojančių internetą bent kartą per savaitę) skaičius sudaro 31 %. Tyrimų duomenimis, informacines technologijas Lietuvoje naudoja siaura gyventojų grupė: tai jauni žmonės, pagal užimtumą - firmų vadovai, studentai ir specialistai, gyvenantys didmiesčiuose, turintys aukštą išsimokslinimo lygį, palyginti dideles pajamas ir aukštą socialinį statusą. Tai reiškia, kad didžioji dalis gyventojų negali ir nemoka naudotis naujomis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis.

Elektroninės vyriausybės plėtra

2001 m. viduryje elektroninės vyriausybės paslaugomis internetu per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi tik 5 % Lietuvos gyventojų (tačiau šis rodiklis sudarė daugiau nei pusę visų Lietuvos interneto vartotojų); pasaulyje elektroninės vyriausybės projektais naudojasi vidutiniškai 26 % gyventojų. Šiuo metu elektroninės vyriausybės paslaugų plėtra Lietuvoje susiduria su eile problemų: iki galo nesutvarkyta valstybei reikšminga registrų sistema, nefunkcionuoja elektroninis dokumentas ir elektroninio parašo infrastruktūra, dėl lėšų trūkumo atidėti valdžios portalo kūrimo darbai, didelė dalis valstybės ir savivaldybių tarnautojų neturi reikalingų kompiuterinio raštingumo pagrindų.

Žinių ekonomika ir elektroninis verslas

Kol kas Lietuva pasižymi žemais elektroninio verslo paplitimo rodikliai: 2001 m. nuolatiniai interneto pirkėjai sudarė apie 3 % visų Lietuvos internautų; ES vidurkis šioje srityje – 44 %. 2001 m. pradžios duomenimis, maždaug 58 % Lietuvos verslo įmonių buvo kompiuterizuotos, netoli 40 % naudojosi internetu, 10 % turėjo savo interneto tinklapį, 12 % naudojosi sąskaitų tvarkymo internetu galimybe. 2001 m. rudens duomenimis, daugiau nei pusė kompiuterizuotų Lietuvos įmonių yra negausiai apsirūpinusios kompiuterine technika: maždaug apie pusė kompiuterizuotų Lietuvos bendrovių turi po 1 arba 2 kompiuterius. Tyrimai rodo, kad pagrindinės įmonių problemos, susijusios su ITT naudojimu, yra aukštos interneto kainos; lėtas interneto ryšys arba per mažas ryšių kanalo laidumas; mažas internetu teikiamų viešųjų paslaugų skaičius.

Ataskaitą parengė:

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV

Strategijų ir programų skyrius

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

200l METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI

Misija:
Kūno kultūros ir sporto departamentas kartu su kitomis suinteresuotomis įstaigomis ir organizacijomis, rengdamas ir įgyvendindamas valstybinę kūno kultūros ir sporto strategiją, skatina šalies gyventojus nuolat sportuoti, kūno kultūros ir sporto priemonėmis didina jaunimo užimtumą, užtikrina geriausių sportininkų deramą atstovavimą Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, kituose tarptautiniuose sporto renginiuose.

Strateginiai tikslai:

Kūno kultūros ir sporto plėtojimas.

Kūno kultūros ir sporto politikos formavimas.

Valstybinis kultūros, kūno kultūros ir sporto programų rėmimas.

Didelio meistriškumo sportininkų rengimas olimpinėms žaidynėms.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS
Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

0101. SVEIKATINGUMAS IR SPORTAS. 14 155,5 tūkst.Lt

Programos tikslai:

010101. Kūno kultūros ir sporto priemonėmis gerinti gyventojų sveikatą ir užimtumą.

010102. Neįgaliųjų integravimas į visuomenę per sportą.

010103. Sporto šakų plėtojimas šalyje.

010104. Valstybės jaunimo politikos koncepcijos įgyvendinimas.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

0101. SVEIKATINGUMAS IR SPORTAS

1. Programos uždavinys - Organizuoti ir remti organizacijas, vykdančias masines sveikatingumo ir sporto priemones.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

- Priemonės, patvirtintos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane,

reikalingos programai įgyvendinti (patvirtinta 2001 m. vasario 9 d. LRV nutarimu Nr.149):
01. Pasirengti ir dalyvauti žiemos universiadoje Zakopanėje

Žiemos universiada vyko 2001 02 06 –17 Zakopanėje (Lenkija). Universiadoje dalyvavo 5

sportininkai, tačiau svarių rezultatų nepasiekta.

- Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

01. Sporto visiems priemonių vykdymas

2001 metais Kūno kultūros ir sporto departamentas vykdydamas sporto visiems programą finansavo 18 šalies sporto visiems ir 5 neįgaliųjų sporto organizacijų programas. Lietuvos asociacija “Sportas visiems” 2001 metais surengė 173 sveikatingumo renginius, kuriuose dalyvavo 45 910 žmonės, 311 sporto varžybų, kuriose dalyvavo 57 132 dalyviai ir 57 kvalifikacijos kėlimo seminarus, kursus, konferencijas, kuriose dalyvavo 2 874 dalyviai. Iš viso šalyje surengta 1903 sveikatingumo renginiai, tai 553 renginiais daugiau nei buvo planuota. Išaugo ir sporto klubų skaičius, jų dabar yra 1 232, tai 107 klubais daugiau nei buvo 2000 metais ir 162 klubais daugiau nei buvo planuota.

Siekiant sužinoti įvairių sluoksnių Lietuvos gyventojų požiūrį į kūno kultūrą ir sportą bei gyventojų dalyvavimą kūno kultūros ir sporto pratybose, 2001 m. buvo atliktas sociologinis tyrimas “Lietuvos 7-80 metų amžiaus gyventojų požiūris į kūno kultūros pratybas ir dalyvavimas jose”. Nustatyta, kad 87 proc. visų apklaustųjų teigiamai vertina kūno kultūros ir sporto naudą stiprinant sveikatą, gerinant fizines galias ir darbingumą, 31,04 proc. apklaustųjų mankštinasi savarankiškai, o 16,56 proc. – lanko organizuotas pratybas. Tačiau taip pat nustatyta, kad net 52,40 proc. nesimankština ir nelanko sporto pratybų.
02. Veteranų sporto skatinimas

Remta sporto veteranų ir olimpinio judėjimo propagavimo asociacijos “Penki žiedai” programa. 146 sporto veteranai dalyvavo tarptautinėse sporto veteranų varžybose.
03. Moksleivių ir studentų (universiados) sporto skatinimas

Siekiant skatinti moksleivius domėtis savo fiziniu pajėgumu ir ji stiprinti, ugdyti asmeninę kūno kultūrą buvo tęsiama (1996 m.pradėta) Lietuvos kūno kultūros ženklo programa. 2001 m. parengta 1 647 ženklininkai, tai 243 ženklininkais daugiau nei 2000 m. Buvo apdovanota 10 geriausių Lietuvos moksleivių sportininkų bei jų treneriai. Remtos Lietuvos moksleivių sporto asociacijos, Kūno kultūros mokytojų asociacijos ir Lietuvos studentų sporto asociacijos programos. Lietuvos studentų čempionatuose (21 sporto šakos) dalyvavo 3750 studentų. Lietuvos studentų rinktinės dalyvavo žiemos ir vasaros universiadose. 2001 08 20 - 09 20 vasaros universiadoje Pekine (Kinija) dalyvavo 34 sportininkai. Krepšininkės užėmė IV, o krepšininkai V vietas. Taip pat užimtos dar 3 penktos vietos (lengvoji atletika, plaukimas ir dziudo imtynės).

04. Apskričių, savivaldybių vykdomų sveikatingumo ir sporto priemonių rėmimas
Buvo remta 10 apskričių sporto visiems programos. Įvyko 70 renginių, kuriuose dalyvavo 12 976 dalyviai, tai 524 dalyviais mažiau negu buvo planuota, tačiau, palyginus su 2000 metais, rodikliai yra geresni. 2001 metais buvo surengta 12 renginių daugiau ir dalyvavo 2 721 dalyvių daugiau nei 2000 m.

05. Sporto klasių žemės ūkio mokyklose steigimas

Buvo toliau remiami 7 žemės ūkio mokyklų sporto klasių moksleiviai, tobulintys savo sportinį meistriškumą.

- Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Asignavimų valdytojo tikslo kodas
Programos

kodas

Programos

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio pavadinimas

Kodas

2001 m. planas

Plano įvykdymas

Tikslo kodas

Uždavinio kodas

01

01

01

01

Užsiiminėjančių kūno kultūra skaičiaus didėjimas

5 proc.

4,74

Sportinių sveikatingumo renginių skaičius

1350

1903

Sporto klubų skaičius

1070

1232

Apskričių žaidynių dalyvių skaičius

13500

12 976

Besimokančiųjų sporto klasėse žemės ūkio mokyklose skaičius

125

112

2. Programos uždavinys – Organizuoti ir remti neįgaliųjų sporto organizacijas bei jų vykdomas priemones.

- Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:
01. Neįgaliųjų sporto varžybos ir kitų sporto priemonių vykdymas

Neįgaliesiems buvo vykdyta 58 sporto varžybos, kuriose dalyvavo 3737 neįgalūs žmonės, 2 sveikatingumo renginiai, kuriuose dalyvavo 211 dalyvių ir 5 kvalifikacijos kėlimo seminarai, kuriuose dalyvavo 144 žmonės. Pasaulio, Europos čempionatuose dalyvavo 65 neįgalieji sportininkai, kurie iškovojo 6 aukso, 11 sidabro ir 7 bronzos medalių. 2001 07 22 – 08 01 XIX pasaulio kurčiųjų žaidynėse Romoje kurtieji sportininkai iškovojo 2 aukso ir 3 bronzos medalius.

- Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Asignavimų valdytojo tikslo kodas
Programos

kodas

Programos

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio pavadinimas

Kodas

2001 m. planas

Plano įvykdymas

Tikslo kodas

Uždavinio kodas

01

01

02

01

Sportuojančių neįgaliųjų skaičius

2200

2600

Sporto renginių neįgaliesiems skaičius

58

65

Kurčiųjų žaidynėse iškovotų medalių skaičius

3-4

5

- Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

- Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys
3. Programos uždavinys – Sporto plėtojimo, sportuojančių sveikatingumo ir užimtumo užtikrinimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

- Priemonės, patvirtintos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane,

reikalingos programai įgyvendinti (patvirtinta 2001 m. vasario 9 d. LRV nutarimu Nr.149
01. Pasirengti ir dalyvauti Europos jaunimo olimpinių dienų žiemos varžybose

02. Pasirengti ir dalyvauti pagrindinių sporto šakų pasaulio ir Europos čempionatuose

- Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:
01. Sporto šakų programų, varžybų kalendorių sudarymas ir vykdymo kontrolė

2001 m.Lietuvos 26 sporto šakų federacijos parengė savo sporto šakų plėtojimo šalyje programas. 82 federacijos parengė suaugusiųjų, jaunimo, jaunių, jaunučių ir vaikų sporto varžybų kalendorius. Departamentas su visomis federacijomis, gaunančiomis biudžeto lėšas programų vykdymui, sudarė bendradarbiavimo sutartis. Sutartyse šalia eilės reglamentuojančių bendradarbiavimo nuorodų yra ir sporto šakos biudžeto lėšų 2001 m. panaudojimo planas. Federacijos pateikia ketvirtines ir metines savo veiklos ataskaitas.
02. Šalies čempionatų vykdymas ir dalyvavimo Europos ir pasaulio čempionatuose užtikrinimas

Dauguma sporto šakų federacijų surengė šalies čempionatus skirtų Departamento bei

savivaldybių, rėmėjų lėšomis. Strateginių sporto šakų rinktinių nariai ir komandos dalyvavo pasaulio, Europos suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių čempionatuose, pasaulio neolimpinių sporto šakų žaidynėse, pasaulio ikariadioje, Europos jaunimo olimpinių dienų žiemos ir vasaros varžybose. Visi šie renginiai buvo patvirtinti Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane.
03. Sporto mokslo, leidybos, specialistų tobulinimo priemonės

2001 m. šalyje pravesta 1 tarptautinė-mokslinė konferencija “Didelio meistriškumo sportininkų

rengimo, valdymo“ klausimais. Sporto mokslininkai dalyvavo 2 tarptautinėse konferencijose užsienyje. Apgintos 3 habilituoto mokslų daktaro ir 2 mokslų daktaro disertacijos. Buvo sorganizuoti keli seminarai, mokymai sporto vadovams, treneriams. Išleista knygų, sporto leidinių sporto psichologijos metodikos klausimais. Išleista 4 “Sporto mokslo” žurnalo numeriai.
04. Antidopingo veiklos plėtojimas

Šalies antidopingo specialistai rengė seminarus ir leido leidinius sporto specialistams,

sportininkams kovodami prieš draudžiamų vaistinių medžiagų propagavimą ir vartojimą. Buvo dalyvauta tarptautinėje antidopingo veikloje. Nė vienam šalies sportininkui nebuvo nustatytas dopingo vartojimas.
05. Lietuvos sportininkų skatinimas už aukštus sportinius pasiekimus

Svarbus vaidmuo skatinant šalies sportininkus gerai pasirengti ir atsakingai dalyvauti pasaulio,

Europos čempionatuose, bei kituose tarptautiniuose renginiuose tenka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui “Dėl sportininkų ir jų trenerių, medikų, mokslininkų materialinio ir moralinio skatinimo”. 2001 m. šalies sportininkų suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių laimėjimai (iškovota daugiau kaip 200 įvairaus lygio medalių) tai visiškai patvirtina.

- Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Asignavimų valdytojo tikslo kodas
Programos

kodas

Programos

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio pavadinimas

Kodas

2001 m. planas

Plano įvykdymas

Tikslo kodas

Uždavinio kodas

01

01

03

01

Organizuotai sportuojančiųjų skaičius

108000

107709

Sporto šakų varžybų skaičius

1250

1270

Šalies čempionatų ir dalyvavimų Europos ir pasaulio čempionatuose skaičius

180

204

Keliančių kvalifikaciją skaičius

13500

13182

Paimtų dopingo mėginių skaičius

30

25

Skatinamų sportininkų už aukštus sportinius pasiekimus skaičius

90

88

4. Programos uždavinys – Optimalių sportavimo sąlygų sudarymas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

- Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:
Priemonės:

01. Masinio naudojimo sporto aikštelių įrengimas ir renovacija

Buvo tęsiama ankstesniais metais pradėta aikštelių, sporto bazių renovacija. Minimalios tam

reikalui skirtos lėšos buvo panaudotos 15 miestų bei rajonų, sporto draugijos “Žalgiris” bazių atnaujinimui, inventoriaus įsigijimui. Buvo skirtos lėšos 12 aukštųjų mokyklų sporto inventoriui įsigyti.
02. Sporto bazių kapitalinė statyba ir remontas

Buvo tęsiama ankstesniais metais pradėta universalios sporto salės “Sportima” statyba.

- Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Asignavimų valdytojo tikslo kodas
Programos

kodas

Programos

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio pavadinimas

Kodas

2001 m. planas

Plano įvykdymas

Tikslo kodas

Uždavinio kodas

01

01

03

02

Renovuotų ir naujai įrengtų sporto aikštelių skaičius

100

Sporto bazių statybų skaičius

2

1

- Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

Masinio naudojimo sporto aikštelių įrengimą ir renovaciją vykdė kooperuotomis lėšomis savivaldybės. Buvo skirtas dalinis finansavimas iš Kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų.

- Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Nepakankamas finansavimas.

5. Programos uždavinys – Jaunimo domėjimosi sportu aktyvinimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

- Priemonės, patvirtintos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane, reikalingos

programai įgyvendinti (patvirtinta 2001 m. vasario 9 d. LRV nutarimu Nr.149):
01. Organizuoti pagrindinius sporto renginius: Lietuvos jaunučių sporto žaidynes.

Lietuvos jaunučių sporto žaidynės vyko 2001 birželio mėnesį, jų programoje buvo 21 sporto šakos varžybos, kuriose dalyvavo 6 460 jaunųjų sportininkų.

- Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:
01. Valstybės 2000 – 2001 m. programos “Jaunimas Lietuvai” įgyvendinimas

Buvo finansuojamos visuomeninių jaunimo sporto organizacijų: Lietuvos stutentų sporto

asociacijos, Lietuvos moksleivių sporto asociacijos, Lietuvos gatvės vaikų futbolo asociacijos, Lietuvos šaulių sąjungos ir kitų sporto organizacijų, dirbančių su jaunimu, programos. Nebuvo skirta lėšų sporto aikštelėms įrengti laisvės atėmimo įstaigose, bei sporto renginiams organizuoti kariniuose daliniuose, kaip buvo numatyta 2000 – 2001 metų ”Jaunimas Lietuvai” programoje.
02.Lietuvos jaunių ir jaunučių sporto žaidynių organizavimas ir vykdymas

2001 m. Lietuvos jaunimo ir jaunučių sporto žaidynių programoje buvo 21 sporto šakos

varžybos, žaidynėse dalyvavo visi šalies miestai ir rajonai. Iš viso 14 200 sportininkų. Nugalėtojams ir prizininkams buvo įteikti 5 083 medaliai, o komandoms 106 prizai.
03.Vasaros sporto stovyklų ir apmokymo plaukti organizavimas

Šiai priemonei lėšų iš Departamento biudžeto nebuvo skirta. Vasaros sporto stovyklas, apmokymą plaukti vykdė savivaldybių sporto organizacijos.

- Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Asignavimų valdytojo tikslo kodas
Programos

kodas

Programos

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio pavadinimas

Kodas

2001 m. planas

Plano įvykdymas

Tikslo kodas

Uždavinio kodas

01

01

04

01

Dalyvių jaunimo sporto renginiuose skaičius

19000

26660

Lietuvos jaunimo ir jaunučių žaidynių dalyvių skaičius

8500

11926

Jaunimo vasaros sporto stovyklų skaičius

270

Nėra duomenų

Apmokytų plaukti skaičius

6500

8598

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

Vasaros sporto stovykloms ir apmokymui plaukti nebuvo skirta lėšų, todėl nėra ir ataskaitų apie vasaros stovyklų skaičių.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Nepakankamas finansavimas.
0201. KŪNO KULTŪROS IR SPORTO ADMINISTRAVIMAS 590,- tūkst. Lt

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Programos tikslai:

020101. Valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje įgyvendinimas
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

1. Programos uždavinys – Kūno kultūros ir sporto veiklos valdymas ir administravimas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

- Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas
Priemonės:

01. Kūno kultūros ir sporto koordinavimas

2001 metais buvo parengta:

1.Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl Europos konvencijos dėl žiūrovų brutalaus elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes nuostatų įgyvendinimo”.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos kūno kultūros programos 2001- 2004 metams” projektas.

3. Dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.

4. Dėl Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 9,10,11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo “Dėl valstybinės kūno kultūros ir sporto komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo” projektas.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas “Dėl negyvenamų patalpų perdavimo Žemaitės g. Nr.6”.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas ”Dėl negyvenamų patalpų perdavimo Vilniaus sporto medicinos centrui Kedrų g. 6”
02. Struktūros, personalo, asignavimų valdymas

2001 metais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 birželio 19 d. nutarimu Nr. 693, Kūno kultūros ir sporto departamento pareigybės suskirstytos į lygius ir kategorijas.

Nuo 2001 m. spalio 22 d. įsigaliojo nauja Kūno kultūros ir sporto departamento organizacinė struktūra – panaikintas Bendrasis skyrius, sukurti nauji Sporto bazių ir investicijų bei Organizacinis skyriai. Etatų skaičius nepakito.

Metų pradžioje Departamente dirbo 22 darbuotojai, pabaigoje – 23, iš jų 11 – viešojo administravimo valstybės tarnautojų ir 12 – paslaugų valstybės tarnautojų.
03. Tarptautinis bendradarbiavimas

Vykdydami tarptautinį bendradarbiavimą Kūno kultūros ir sporto departamento atstovai 2001 metais dalyvavo šiuose tarptautiniuose renginiuose:

Latvijos sporto kongrese, kuris vyko 2001 m. sausio 12 dieną Rygoje.

Europos Tarybos organizuotose Antidopingo apvalaus stalo diskusijose 2001 metų vasario 19 – 21 dienomis Helsinkyje.

Sporto konferencijoje „Sporto valdymas”, kuri vyko 2001 m. vasario 26–27 dienomis Briuselyje.

Kasmetiniame Europos Tarybos Sporto plėtros komiteto CDDS (Committee for the Development of Sport) posėdyje, kuris vyko 2001 m. kovo 1–2 dienomis Strasbūre (Prancūzijoje). Posėdyje aptariama konvencijų įgyvendinimo eiga kiekvienoje iš CDDS šalių narių.

Tarptautinėje “Fair Play” konferencijoje, kuri vyko 2001 m. balandžio 26–28 dienomis Kipre.

Seminare „Europos Sąjungos įstatymų diegimas – vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų veiklos pasekmės šalyse kandidatėse”, kuris vyko 2001 m. gegužės 15–16 dienomis Blede (Slovėnijoje).

Europos Tarybos SPRINT programos planavimo ir koordinacinės grupės posėdyje, kuris vyko 2001 m. gegužės 9 dieną Strasbūre (Prancūzijoje). Posėdyje aptartas programų ir konvencijų: Europos sporto visiems chartijos, Antidopingo konvencijos, Europos konvencijos “Dėl žiūrovų brutalaus elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes” įgyvendinimas. Tuo metu vyko sporto ministrų susitikimas.

Kasmetinėje Europos sporto konferencijoje, vykusioje Taline 2001 m. birželio 27–29 dienomis.

Harmonizavimo ir švietimo seminare antidopingo klausimais Baltijos valstybėms ir šešioms buvusioms TSRS šalims, kuris vyko Helsinkyje 2001m. rugpjūčio 25–27 dienomis.

SPRINT programos seminare „Vaikų, jaunimo ir moterų apsauga sporte: kaip garantuoti žmogiškąjį orumą ir lygias teises šioms grupėms”, kuris vyko 2001 m. rugsėjo 14–16 dienomis Helsinkyje.

Europos Tarybos apskritame stale-diskusijoje “Dėl žiūrovų brutalaus elgesio per sporto varžybas ir ypač futbolo rungtynes” Baltijos šalims, kuris vyko Rygoje 2001 m.lapkričio 6-8 d.

Baltijos ir Šiaurės šalių sporto vadovų susitikime, kuris vyko 2001 m. rugsėjo 28– 29 dienomis Rygoje (Latvijoje). Susitikime aptartos tolimesnio bendradarbiavimo galimybės, esama padėtis.

Europos Sąjungos s porto forume, kuris vyko 2001 m. spalio 16–18 dienomis Briuselyje. Forume aptarti šie klausimai: Nicos deklaracijos įgyvendinimas, Antidopingo konvencijos įgyvendinimas, socialinės ekonomikos problemos ir neįgaliųjų sporto tendencijos.

Pasitarime dėl tarptautinės antidopingo konvencijos , kuris vyko 2001 m. gruodžio 7–8 dienomis Minske.

Gruodžio mėnesį Kūno kultūros ir sporto departamentas pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Rusijos federacijos Kūno kultūros, sporto ir turizmo komitetu.

Kūno kultūros ir sporto departamentas tęsia dvišalį bendradarbiavimą sporto srityje su Suomijos, Lenkijos valstybėmis, taip pat Flandrijos Vyriausybe.

Taip pat Lietuvos sportininkų delegacija dalyvavo IV-ose Frankofonijos žaidynėse, kurios vyko Otavoje, 2001 m. liepos mėnesį.
04. Darbo sąlygų užtikrinimas, patalpų eksploatavimas, ūkio priežiūra

Sumontuotas naujas stoginis ventiliatorius, atliktas remontas V a. esančiose pagalbinėse patalpose ir įrengtas naujas darbo kabinetas, buvo planuota kompiuterizuoti 6 darbo vietas, tačiau dėl lėšų stygiaus kompiuterizuotos 2 darbo vietos. Vykdoma nuolatinė Departamento pastato ir aplinkos priežiūra, patalpos reguliariai valomos ir tvarkomos.

- Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Asignavimų valdytojo tikslo kodas
Programos

kodas

Programos

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio pavadinimas

Kodas

2001 m. planas

Plano įvykdymas

Tikslo kodas

Uždavinio kodas

02

01

01

01

Parengtų ir suderintų aktų skaičius

30

7

Asignavimų naudojimų patikrinimų skaičius

15

16

Interesantų priėmimo ir konsultacijų skaičius

1000

1010

Sistemos darbuotojams seminarų skaičius

5

5

Dalyvavimų tarptautiniuose renginiuose skaičius

20

15

Darbuotojų, keliančių kvalifikaciją skaičius

20

20

Kompiuterizuotų darbo vietų įrengimo skaičius

6

2

Suremontuotų patalpų plotas (kv.m)

480

25

- Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

- Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys:
0301. KULTŪROS IR SPORTO RĖMIMO FONDAS 11972,6 ,- tūkst. Lt.

Programos tikslai:

030102. Kultūros propagavimas.

030102. Kūno kultūros ir sporto vystymas.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

1. Programos uždavinys – Kultūros plėtojimas (įgyvendina Kultūros ministerija)
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

- Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:
01.Kultūros programų rėmimas
2. Programos uždavinys – Kūno kultūros ir sporto plėtojimas

- Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:
Priemonės:

01. Kūno kultūros ir sporto programų rėmimas

- Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Asignavimų valdytojo tikslo kodas
Programos

kodas

Programos

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio pavadinimas

Kodas

2001 m. planas

Plano įvykdymas

Tikslo kodas

Uždavinio kodas

04

01

01

01

Remiamų kultūros programų skaičius

240

306

Remiamų kūno kultūros ir sporto programų skaičius

Iš viso:

160

400

48

354

- Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Iš numatytų 400 programų, paremta 354.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Pagrindinė priežastis, kad negauta 398,4 tūkst. Lt asignavimų Kultūros ir sporto rėmimo fondo finansavimui.
0401. DIDELIO MEISTRIŠKUMO SPORTININKŲ RENGIMAS 2963,4 tūkst.Lt.

Programos tikslai:

040101. Olimpinio rezervo rengimas.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

1. Programos uždavinys - Optimalių pasirengimo sąlygų sudarymas

- Priemonės, patvirtintos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane,

reikalingos programai įgyvendinti (patvirtinta 2001 m. vasario 9 d. LRV nutarimu Nr.149):
01.Parengti pasiruošimo 2004 m. olimpinėms ir parolimpinėms žaidynėms Atėnuose programas

Programos parengtos.

- Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:
01. Materialinis – techninis sportininkų aprūpinimas

Programą įgyvendino 66 treneriai-sporto mokytojai ir švietimo darbuotojai, 59 apmokami sportininkai profesionalai. Šiems sportininkams užėmusiems tam tikrą vietą olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, kad jie galėtų rengtis svarbiausioms tarptautinėms sporto varžyboms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 927 mokami atlyginimai (5-18 koficientai bazinės mėnesinės algos dydžio), mokomųjų treniruočių stovyklų metu mokami maistpinigiai iki 50 Lt. per dieną (LRV 1997 m. birželio 5 d nutarimas Nr. 561). Per metus sportininkų atlyginimams išleista 450 000 Lt, 142 000 įnašai socialiniam draudimui. Pagal galimybes sportininkai buvo aprūpinami sportiniu inventoriumi ir apranga. Buvo įsigyti treniruokliai irkluotojams, sportiniai šautuvai biatloninkams, sportiniai marškinėliai, startukai lengvosios atletikos atstovams, sportiniai kostiumai šokėjams ant ledo, striukės ir kitas inventorius bei apranga už 99 000 Lt. Sportininkams nuvykti į varžybas ir į įmokomąsias treniruočių stovyklas skiriamas transportas. Kurui, tepalams ir kitiems degalams išleista 34 000 Lt.
02.Medicininė priežiūra

Sportininkams buvo teikiama reikiama medicininė priežiūra. Juos aptarnauja 9 olimpinės rinktinės gydytojai, 5 fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojai, 7 masažuotojai, 1 laboratorinės diagnostikos specialistas, gydytojas stomotologas, psichologas, slaugės. Medicinos darbuotojams išmokėti atlyginimai 186 000 Lt ir 58 000 Lt įnašai socialiniam draudimui.Medikamentams išleista per 73 000 Lt. Sporto mokslo konsultantai vykdo sportininkų etapinius, visapusiškus tyrimus, pateikia duomenis apie sportininkų fizinę, psichinę būseną, koreguoja (kartu su treneriais) pasirengimo planus, planuoja varžybas ir stovyklas.
03. Personalo išlaikymas, ūkio priežiūra

Sportininkus treniruoja 11 Lietuvos nusipelnusių trenerių, 10 nacionalinės kategorijos, 3 trenerio vardą turintys treneriai-sporto mokytojai. Iš viso pajėgiausius šalies sportininkus treniruoja per 50 sporto pedagogų. Jiems už darbą išmokamas atlyginimas 523 000 Lt ir įnašai socialiniam draudimui 162 000 Lt. Šie treneriai vadovauja 59 olimpinės rinktinės narių ir 90 olimpinės rinktinės kandidatų pratyboms. Talentingiausi ir pajėgiausi Lietuvos sportininkai maitinami uždaro tipo LOSC valgykloje. Jaunųjų talentų mitybai buvo skirta 240 000 Lt. Sportininkai gyvena viešbutyje-bendrabutyje. Jų elgesį, mokymąsį, buitį prižiūri 4 bendrabučio auklėtojos. Pajėgiausių sportininkų paslaugoms vienas autobusas, 4 mikroautobusai. Juos aptarnauja 3 vairuotojai.

- Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Asignavimų valdytojo tikslo kodas
Programos

kodas

Programos

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio pavadinimas

Kodas

2001 m. planas

Plano įvykdymas

Tikslo kodas

Uždavinio kodas

04

01

01

01

Sportinio inventoriaus skaičius

1160

Nėra duomenų

Lietuvos olimpinės rinktinės narių skaičiaus didėjimas (proc.)

70

59

Pasaulio čempionatuose medalių skaičius

5

7

Europos čempionatuose medalių skaičius

8

9

Pasaulio čempionatuose 4-10 vietų skaičius

10

13

Europos čempionatuose 4-8 vietų skaičius

16

12

Varžybų Lietuvoje skaičius

170

186

Varžybų užsienyje skaičius

120

123

Mokomųjų treniruočių stovyklų skaičius Lietuvoje

110

110

Mokomųjų treniruočių stovyklų užsienyje skaičius

70

68

Olimpinės rinktinės narių sveikatos patikrinimų skaičius

340

351

Perspektyvinio rengimo sportininkų sveikatos patikrinimų skaičius

270

284

Olimpinės rinktinės narių mokslinių-metodinių tyrimų skaičius

680

655

Prespektyvių rengimo sportininkų mokslinių-metodinių tyrimų skaičius

450

438

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

Sumažėjo planuojamų olimpinės rinktinės narių skaičius nuo 70 iki 59 sportininkų. Mažėjimo priežastis – padidinti atrankos į olimpinę rinktinę reikalavimai, taip pat padidintas kandidatų į olimpinę rinktinę skaičius. Sumažėjusio mokslinių-metodinių tyrimų skaičiaus priežastis - dėl lėšų stokos neveikė Lietuvos kūno kultūros akademijos mobilioji grupė.

- Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys :

Nepakankamas finansavimas, didesni atrankos kriterijų reikalavimai.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:
Artimiausio laikotarpio (1 - 2 m.) prioritetai, numatomos vykdyti reformos, svarbios priemonės:

1. Jaunimo fizinio aktyvumo skatinimas.

Bus siekiama ugdyti sveiką, stiprų, gerai fiziškai susiformavusį ir tinkamai pasirengusį mokytis mokykloje vaiką, skatinti vaikų fizinio ugdymo raidą. Formuoti teigiamą tėvų ir visuomenės požiūrį į kūno kultūrą, sudaryti sąlygas ir visokeriopai skatinti moksleivių fizinį aktyvumą, gerinti jų sveikatą ir didinti fizinį pajėgumą. Plėsti ir gerinti popamokinį moksleivių kūno kultūros ugdymą, pasiekti, kad iki 2004 metų laisvalaikiu sportuojančių moksleivių skaičius padidėtų ne mažiau kaip 15 proc. Gerinti jaunuolių fizinį pajėgumą, orientuotą į NATO ir policijos standartus, fizinius gebėjimus integruoti ir optimaliai panaudoti profesinėje karių ir policininkų veikloje. Ugdyti jaunimo teigiamą požiūrį į kūno kultūrą, didinti studentų fizinį aktyvumą ir pajėgumą, gerinti jų sveikatą, įgytus įgūdžius panaudoti darbinėje veikloje. Pasiekti, kad bakalaurų studijų programose kūno kultūros pratyboms būtų skirta po 4 val. per savaitę. Formuoti teigiamą visuomenės ir darbdavių požiūrį į sveikatą kaip didžiausią vertybę, kūno kultūros priemonėmis didinti žmonių fizinį aktyvumą, darbingumą ir gerinti sveikatą.
2. Neįgaliųjų socialinė integracija į visuomenę per kūno kultūros sporto priemones.

Bus siekiama kūno kultūros priemonėmis spręsti neįgaliųjų socialinę integraciją į

visuomenės gyvenimą, formuoti palankų visuomenės požiūrį į neįgaliųjų sportą. Pagerinti neįgaliųjų sporto klubų organizacinę veiklą ir finansavimą.
3. Olimpinio rezervo rengimas.

Labiau plėtojant besimokančio jaunimo sportą bei sporto šakas miestuose ir rajonuose bus ieškoma talentingų sportininkų, jie profesionaliai rengiami svarbiausioms tarptautinėms sporto varžyboms – olimpinėms žaidynėms, pasaulio ir Europos čempionatams. Gerais sporto rezultatais garsinti šalies vardą ir kurti palankų Lietuvos valstybės įvaizdį.
4. Pasirengimas olimpinėms žaidynėms.

Olimpinio sąjūdžio plėtra, sportininkų rengimas ir dalyvavimas vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse turi tapti svarbia valstybės politikos dalimi, padedančia populiarinti sportą, įgyvendinti Lietuvos įvaizdžio kūrimą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Sporto varžybos turi būti sportininkų rengimo sistemos pagrindinė dalis, padedanti sportininkams pasirengti Europos, pasaulio čempionatams, olimpinėms žaidynėms. Šalies sportininkai geriausius rezultatus turi pasiekti minėtose varžybose. Susisteminti šalies sportininkų mokslinį, metodinį, medicininį aprūpinimą. Sudaryti optimalias sąlygas sportininkų treniruotėms ir varžyboms.

5. Sporto bazių renovacija ir statyba.

Renovuoti strateginių sporto šakų sporto bazes, numatyti naujų sporto bazių, aikštynų, stadionų plėtrą ir statybą.
6.Informacinės sistemos sukūrimas.

Sukurti integralią kūno kultūros informacinę sistemą, sujungiant į vieną tinklą visas sporto organizacijas.
7.Sporto specialistų kvalifikacija ir atestacija.

Remiantis mokslo ir praktikos laimėjimais, tobulinti nacionalinę kūno kultūros specialistų rengimo ir tobulinimosi sistemą, kurioje specialistų pasirengimas vyktų per bakalauro ir magistro išsilavinimą. Atestuojant ir licencijuojant specialistus, jų žinios, mokėjimai ir darbo rezultatai turi sudaryti vieną visumą, efektyviai susietą su darbo užmokesčio sistema.
8. Tarptautinis bedradarbiavimas siekiant integruotis į Europos Sąjungą.

Palaikyti ir gerinti draugiškus tarpvalstybinius sporto ryšius su užsienio valstybėmis, aktyviai dalyvauti tarptautinių sporto organizacijų veikloje, kviesti daugiau tarptautinių strateginių sporto šakų varžybų į Lietuvą, inicijuoti keitimąsi sportininkais, sporto specialistų delegacijomis, sporto metodine litaratūra, informacija, konferencijomis. Toliau plėtoti bendradarbiavimą su užsienio šalių lietuvių sporto organizacijomis bei pavieniais asmenimis.

Tęsti kūno kultūros teisės aktų tobulinimą bei kūrimą sudarant palankesnes sąlygas kūno kultūros plėtotei šalyje, užtikrinant sportininkams bei sporto specialistams socialines garantijas, suderinant mūsų įstatymus su Europos Sąjungos teisinėmis normomis.

Išorės ir vidaus veiksniai, kurie galėtų turėti neigiamos įtakos įgyvendinant numatytus artimiausio laikotarpio prioritetus:

Nesusiformavusi šalies visuomenės nuomonė ir praktinė veikla, kad kūno kultūra ir

sportas yra viena iš svarbiausių priemonių jaunimo ruošimuisi darbinei veiklai, jo užimtumui, kovai prieš narkomaniją, girtavimą, nusikalstamumą, piliečių fizinei ir dvasinei atgaivai, Lietuvos įvaizdžio pasaulyje formavimui.

Mažėjantis savivaldybių dėmesys ir parama sporto mokymo įstaigų, sveikųjų ir

neįgaliųjų klubų veiklai miestuose ir rajonuose.

Efektyvėjanti talentingų sportininkų atranka ir jų ugdymo sistema, sporto mokslo ir

medikų pagalba sportininkų rengimuisi labai pagerino pasaulio sportininkų rezultatus ir konkurenciją.

Blėstantis jaunų specialistų noras dirbti pagal savo specialybę, didelio profesinio

meistriškumo specialistų stoka, didėjanti jų migracija į užsienį.

Finansinių išteklių, gautų iš valstybės ir rėmėjų, kiekio neatitikimas keliamų kūno

kultūros ir sporto uždavinių vykdymui integruojantis į europines struktūras.

Dėl kapitalinių investicijų šalies sporto bazėms stokos, jos susidėvėjo ir pasidarė

nepatrauklios sportuojantiesiems ir žiūrovams, o tarptautinės organizacijos nerengia prestižinių tarptautinių sporto varžybų Lietuvoje.

Kūno kultūros ir sporto departamento

generalinis direktorius Vytas Nėnius

LIETUVOS INVALIDŲ REIKALŲ TARYBOS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Institucijos misija. Lietuvos invalidų reikalų tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Taryba) misija yra padėti Lietuvos Respublikos Vyriausybei formuoti invalidų reikmes atitinkančią socialinę politiką, įgyvendinti Lietuvos Respublikos invalidų integracijos įstatymą, kitus invalidų visuomeninius santykius reguliuojančius teisės aktus, rengti ir įgyvendinti invalidų Valstybinę medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos ir integracijos programą, kontroliuoti kaip ši programa vykdoma.

Tarybos formuojama invalidų socialinės integracijos politika atitinka 1991 m. priimtą Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymą (Žin., 1991, Nr. 36 – 969, 1998, Nr.98 – 2706), 1993 m. Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Asamblėjos priimtų “Lygių galimybių teikimo invalidams bendrųjų taisyklių”, Europos socialinėje chartijoje (pataisytoje) (Žin., 2001, Nr. 49 – 1704, Nr. 53), 1996 m. Europos Komisijos priimtoje

“Nauja 1996 Europos Bendrijos strategija invalidams”, 2000 m. priimtoje ET 2000 m. įdarbinimo direktyvoje 2000/78/EC, kituose tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintas rekomendacijas ir nukreipta nuosekliai ginti invalidų teises siekiant lygių galimybių visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, skatinti invalidų reabilitacijos (medicininės, profesinės, socialinės, savarankiškų gyvenimo įgūdžių ugdymo) socialinių, aplinkos pritaikymo, užimtumo, ugdymo paslaugų teikimą ir jų plėtojimą bendruomenės lygyje, skatinti savivaldybes bendradarbiauti su invalidų visuomeninėmis organizacijomis, kurios gerai žinodamos specialiuosius invalidų poreikius, dirba kaip socialiniai partneriai, padeda kurti savivaldybėms bendruomenės lygyje reikalingas paslaugų tarnybas, sudaro sąlygas, kad invalidai taptų lygiaverčiais visuomenės nariais, o ne išlaikytiniais.

Taryba savo veikloje siekia:

Numatyti strategijų kryptis bei būdus invalidų medicininei, profesinei, socialinei reabilitacijai ir integracijai vykdyti;

Vykdyti nuoseklią, darnią invalidų medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos ir integracijos politiką, sudarančią galimybes invalidams vis daugiau dalyvauti visuomenės gyvenime;

Numatyti racionalius invalidų medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos ir integracijos būdus atsižvelgiant į negalių pobūdį ir specifiką;

Formuoti ir vykdyti invalidų medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos ir integracijos politiką nacionaliniu ir savivaldos lygmenimis bendradarbiaujant su šalies ir tarptautinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis;

Imtis veiksmingų priemonių (invalidumo nustatymo kriterijai, materialinės padėties garantijos, ugdymas, lengvatos, socialinės paslaugos, užimtumas, aprūpinimas kompensacine technika ir būtinomis medicininėmis priemonėmis) sudarant vienodas galimybes invalidams dalyvauti visuomeniniame gyvenime;

Skatinti tarpusavio toleranciją, supažindinti visuomenę su invalidų gyvenimo specifika bei atsiriboti nuo neigiamų stereotipų;

Atskirti medicininės reabilitacijos aspektus nuo socialinės reabilitacijos;

Sukurti tvirtą socialinį, mokomąjį ir psichologinį integracijos pagrindą, vystyti savarankiškus įgūdžius, reikalingus kasdieniniame gyvenime, stiprinti asmeninę globą, užtikrinti išėjimą į visuomenę (apsipirkimas, transportas, t.t), plėtoti profesinį parengimą.

1998 m. taryba patvirtino 7 prioritetines invalidų medicininės, profesinės reabilitacijos ir socialinės integracijos kryptis: invalidų ugdymo, invalidų darbinio užimtumo, aplinkos pritaikymo invalidams, savarankiško invalidų gyvenimo formavimo, informacijos ir komunikacijų prieinamumo, medicininės reabilitacijos, invalidų socialinės integracijos politikos formavimo. Lietuvos invalidų reikalų taryba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta invalidų reabilitacijos programų finansavimo tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 8 d. nutarimas Nr. 439 “Respublikinių visuomeninių invalidų organizacijų invalidų reabilitacijos programų finansavimo tvarka”) finansuoja konkurso tvarka invalidų respublikinių visuomeninių organizacijų ir kitų valstybinių institucijų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 420 “Dėl Lietuvos invalidų reikalų tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų patvirtinimo”) programas iš valstybės biudžeto lėšų. Programas vertina nepriklausomi ekspertai, pagal kurių rekomendacijas yra skiriamas finansavimas.

Institucijos strateginis tikslas - siekti invalidų medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos ir integracijos, t.y :

- Sudaryti lygias galimybes invalidams dalyvauti visuomenės gyvenime, šalinti kliūtis, teikiant reabilitacijos, socialines paslaugas, didinant aplinkos prieinamumą, skatinant įdarbinimą ir kitas užimtumo formas, užtikrinant ugdymą;

- Tenkinti invalidų specialiuosius poreikius, plėtojant negaliai kompensuoti paslaugas (asistentų, vertėjų, padėjėjų, transporto, socialines ir k.) ir priemones (pritaikyti aplinką), skatinant ugdymo, užimtumo, savarankiško gyvenimo, profesinės reabilitacijos tarnybų steigimą bendruomenės lygyje;

- Sudaryti sąlygas ir galimybes invalidams kaip ir kiti piliečiams realizuoti savo teises į mokslą, ugdymą, darbą, visuomeninį gyvenimą ir nejausti diskriminacijos dėl savo negalių, kurios riboja asmens sugebėjimą būti savarankišku;

- Siekti maksimalios ir visuotinės moralinės integracijos į visuomenės gyvenimą;

- Veiksmingomis priemonėmis užtikrinti invalidams visokeriopą mokslo, sveikatos apsaugos, užimtumo, įdarbinimo ir socialinės apsaugos struktūrų teikiamą paramą, visuomenės bei jos aplinkos sistemų prieinamumą;

- Užtikrinti bei kontroliuoti pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos Invalidų socialinės integracijos įstatymo bei kitų teisės aktų įgyvendinimą;

- Numatyti tolimesnę invalidų medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos ir integracijos politiką prioritetinėmis kryptimis padedant Vyriausybei rengti valstybinę medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos ir integracijos programą bei kitus teisės aktus.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)

01.01. Invalidų ugdymas . Programos įgyvendinimui skirta 2717,00 tūkst.Lt

Programos tikslai:

1. Užtikrinti reikiamą įgūdžių lygį tolimesnėms reabilitacijos pakopoms (darbiniam užimtumui, savarankiškam gyvenimui), kad sunkią negalią turintis invalidas atsižvelgiant į jo fizinę ar psichinę būklę ir pagal jo sugebėjimus įgytų pirminius apsitarnavimo, gebėjimo orientuotis įgūdžius, būtų ugdomas, lavinamas ir mokomas.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys

1.Invalidų ugdymo sistemos sukūrimas.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Rengiama Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programa. Priemonę planuojama įvykdyti 2002 metų I ketvirtyje. Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos programos 2003-2012 metams projektas parengtas 2001 metais ir šiuo metu baigiamas programos projekto derinimas.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

(nurodomos įvykdytos priemonės,parengti teisės aktai, jų rengimo tikslai, poveikis, ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais)

__________________________________________________________________________________

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

(nurodomos įvykdytos priemonės,parengti teisės aktai, jų rengimo tikslai, poveikis, ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais)
Vykdoma 1992-2002 metų Valstybinė invalidų medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos programa, pagal 7 prioritetines invalidų reabilitacijos ir integracijos kryptis (invalidų ugdymas, invalidų darbinis užimtumas, aplinkos pritaikymas invalidams, savarankiško invalidų gyvenimo formavimas, informacijos prieinamumas ir komunikacijos, medicininė reabilitacija, invalidų socialinės integracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas).

Invalidų ugdymo programą vykdė 18 invalidų visuomeninių organizacijų ir 1 sveikatos priežiūros įstaiga.

Įsteigtos 5 naujos invalidų ugdymo tarnybos, centrai, integruotos klasės mokyklose, kurias lankys 160 invalidų (dienos užimtumo grupė Rokiškio lopšelyje darželyje “Pumpurėlis”, integruota klasė Šiaulių J. Laužiko vidurinėje mokykloje, specialiojo ugdymo ir socializacijos centras “Vilties šaltinis” Visagine, lankys 98 invalidai; Kauno mieste Dienos centras, kuriame kasmet informacines, apmokymo ir ugdymo paslaugas gaus 50 invalidų; Druskininkuose meninės veiklos centras, kurį lankys 12 invalidų). Pritaikytos ir remtos 24 ugdymo tarnybos, centrai, specializuotos mokyklos, integruotos invalidams klasės mokyklose, kurias lankė 2463 invalidai.

Pagal naujas metodikas ir programas pirminių įgūdžių mokyti 1215 invalidų. Menu, daile, muzika buvo ugdomi 5264 invalidai, iš jų 1612 invalidai vaikai.

Remtas 31 invalidų sporto klubas, sportinėje veikloje dalyvavo 2382 invalidai. Remti 92 suaugę besimokantys invalidai mokymo (aukštosiose, aukštesniosiose, specialiosiose) įstaigose. 555 invalidams teiktos transporto paslaugos vežant į ugdymo įstaigas.

Reabilituoti 13 apakusiųjų; 24 ikimokyklinio amžiaus vaikams bei 26 integruotai besimokantiems suteikta tiflopedagoginė pagalba. Reabilitacijos, orientacijos ir mobilumo lavinimo priemonėmis aprūpinti 273 regėjimo invalidai.

Kvalifikaciją tobulino 739 specialistai (114 kūno kultūros ir sporto; muzikos, dailės, kineziterapeutai, spec. pedagogai, neurologai), iš jų 304 invalidai.

Metodinėmis bei specialiomis mokymo, ugdymo priemonėmis buvo aprūpintos 182 invalidų ugdymo tarnybos, centrai, integruotos klasės. Priemonėmis naudosis 10447 invalidai, iš jų 740 invalidai vaikai.

Buvo ugdomas 12771 invalidas.
gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Strateginiame veiklos plane numatytas vertinimo kriterijus - ugdomų invalidų skaičius yra 12500, pagal gautus rezultatus 2001 m. buvo ugdomas 12771 invalidas.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės________________________________________

Įvykdytos visos planuotos priemonės_____________________________________________________

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys___________________________________________

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*
01.02. Invalidų darbinis užimtumas . Programos įgyvendinimui skirta 6952,20 tūkst.Lt

Programos tikslai
1. Užtikrinti žmogaus konstitucines teises į darbinį užimtumą, kad kuo daugiau darbingo amžiaus invalidų turėtų galimybę pagal savo fizinę ir psichinę būklę dirbti, arba būtų užimti dienos veiklos arba užimtumo tarnybose, augtų jų savarankiškumas, gerėtų materialinė būklė, valstybei sumažėtų išlaikytinių skaičius.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys**

1. Darbinio užimtumo sistemos invalidams sukūrimas.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Rengiama Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programa. Priemonę planuojama įvykdyti 2002 metų I ketvirtyje. Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos programos 2003-2012 metams projektas parengtas 2001 metais ir šiuo metu baigiamas programos projekto derinimas.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

(nurodomos įvykdytos priemonės,parengti teisės aktai, jų rengimo tikslai, poveikis, ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais)

__________________________________________________________________________________

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

(nurodomos įvykdytos priemonės,parengti teisės aktai, jų rengimo tikslai, poveikis, ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais)
Vykdoma 1992-2002 metų Valstybinė invalidų medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos programa, pagal 7 prioritetines invalidų reabilitacijos ir integracijos kryptis (invalidų ugdymas, invalidų darbinis užimtumas, aplinkos pritaikymas invalidams, savarankiško invalidų gyvenimo formavimas, informacijos prieinamumas ir komunikacijos, medicininė reabilitacija, invalidų socialinės integracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas).

Invalidų darbinio užimtumo programas vykdė 15 invalidų visuomeninių organizacijų ir 1 mokslo įstaiga.

Invalidams įsteigtos 22 naujos užimtumo tarnybos, centrai, įstaigos, kurias lankys 1468 invalidų. Sutrikusio intelekto asmenims, akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems, asmenims su fizinėmis negaliomis įsteigtos tarnybos Akmenėje, Ignalinoje, Kelmėje, Kretingoje, Pasvalyje, Plungėje, Raseiniuose, Šilutės pensionate Utenoje, Zarasų rajono Magučiuose, Kupiškyje, Vilniuje, Mažeikiuose, Alytuje. Asmenims, sergantiems psichikos ligomis įsteigti 7 užimtumo kambariai, tarnybos Vilniuje, Tauragėje, Vilkaviškyje, Šiauliuose, Palangoje. Remta 101 veikiančių užimtumo tarnybų, centrų, įstaigų, kuriuos lankė 9627 invalidai. Menu, daile, muzika buvo užimti 369 invalidai.

Profesijas įgijo 317 invalidai, iš jų 12 lengvųjų drabužių siuvėjų, 10 pynėjų, 76 invalidai su judėjimo negaliomis “B” kategorijos vairuotojų kvalifikaciją, 183 invalidų mokėsi floristikos, keramikos, siuvimo, kt. namudinių verslų, 9 invalidai gavo anglų kalbos, 20 invalidų kompiuterių kursų baigimo sertifikatus. Remti 7 suaugę besimokantys invalidai mokymo (aukštosiose, aukštesniosiose, specialiosiose) įstaigose.

Invalidams įsteigtos 135 naujos darbo vietos, paremtos ir išsaugotos anksčiau įsteigtos 985 darbo vietos. Dalinai dengtos 30 invalidų visuomeninių organizacijų įmonių socialinių įmokų ir energetinės išlaidos, paremtos darbo vietos 1905 dirbantiesiems, iš jų 629 invalidams (157 I gr., 402 II gr., 70 III gr.).

Kompensacinės technikos priemonėmis aprūpintas 601 invalidas. Metodinėmis bei specialiomis priemonėmis buvo aprūpinti 30 naujai įsteigti ir veikiantys užimtumo centrai, tarnybos, įstaigos, priemonėmis naudosis 884 invalidų. Gestų kalbos vertimo paslaugas teikė 13 vertėjų. Teiktos transporto paslaugos 1724 invalidams. 433 studijuojantys regėjimo invalidai aprūpinti asmeniniu skaitovu, 70 aklųjų aprūpinti masažo kabinetų įranga, 84 regėjimo invalidai dalyvavo smulkaus verslo skatinimo programoje.

Kvalifikaciją tobulino 342 specialistai (13 masažuotojų, įdarbinimo specialistų; 42 socialiniai darbuotojai; 6 standartinių automobilių pritaikymo invalidų poreikiams; 15 keramikos, siuvimo, rankdarbių), iš jų 291 invalidas.

Darbo rinkoje dirbo 2945 invalidai.
gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Strateginiame veiklos plane numatytas vertinimo kriterijus – skaičius invalidų, užimtų darbine veikla. Planuota buvo 2800 dirbančių invalidų, pagal gautus rezultatus 2001 metais darbo rinkoje dirbo 2945 invalidai ir užimti darbine veikla įvairiose darbinio užimtumo tarnybose buvo 9996 invalidai.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės________________________________________

Įvykdytos visos planuotos priemonės_____________________________________________________

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys____________________________________________

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*
01.03. Aplinkos pritaikymas invalidams . Programos įgyvendinimui skirta 1832,00 tūkst.Lt

Programos tikslai
1. Užtikrinti invalidų socialinės izoliacijos mažinimą sudarant invalidams galimybę savarankiškai judėti fizinėje aplinkoje (transporto, visuomeninės paskirties objektuose, gatvėse, keliuose, bute ir jo aplinkoje).

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys**

1. Buitinės, viešosios ir transporto aplinkos pritaikymas invalidams.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Rengiama Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programa. Priemonę planuojama įvykdyti 2002 metų I ketvirtyje. Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos programos 2003-2012 metams projektas parengtas 2001 metais ir šiuo metu baigiamas programos projekto derinimas.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

(nurodomos įvykdytos priemonės,parengti teisės aktai, jų rengimo tikslai, poveikis, ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais)

__________________________________________________________________________________

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

(nurodomos įvykdytos priemonės,parengti teisės aktai, jų rengimo tikslai, poveikis, ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais)
Vykdoma 1992-2002 metų Valstybinė invalidų medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos programa, pagal 7 prioritetines invalidų reabilitacijos ir integracijos kryptis (invalidų ugdymas, invalidų darbinis užimtumas, aplinkos pritaikymas invalidams, savarankiško invalidų gyvenimo formavimas, informacijos prieinamumas ir komunikacijos, medicininė reabilitacija, invalidų socialinės integracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas).

Aplinkos pritaikymo invalidams programas vykdė 6 invalidų visuomeninių organizacijos.

Invalidams pritaikyti 242 objektai, iš jų 208 butai (185 butai asmenims su labai ryškiais judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimais, 23 butai – su ryškiais sutrikimais) ir 34 objektai (10 mokymo, ugdymo įstaigų, 23 socialinių paslaugų centrų, tarnybų, 1 viešo lankymo pastatų). Pritaikyta 10 butų asmenims su klausos sutrikimais.

Suderinti 758 pastatų, visuomeninių objektų projektai, pasirašyti 616 valstybės komisijos aktai priimant objektus, suteikta 578 konsultacijos dėl aplinkos pritaikymo.

Kompensacinės technikos priemonėmis aprūpinta 180 invalidų.
gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Strateginiame veiklos plane numatytas vertinimo kriterijus – skaičius invalidams pritaikytų objektų. Planuota buvo 190 objektų, pagal gautus rezultatus 2001 metais pritaikyta 242 objektai, iš jų 208 butai invalidams ir 34 viešo lankymo tarnybos.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės________________________________________

Įvykdytos visos planuotos priemonės_____________________________________________________

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys____________________________________________

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

01.04. Savarankiško invalidų gyvenimo formavimas. Programos įgyvendinimui skirta 4233,50 tūkst.Lt

Programos tikslai
1. Užtikrinti invalidų maksimalų savarankiškumą, kad kuo didesnis skaičius invalidų gautų nestacionarines paslaugas, paslaugas į namus, transporto paslaugas ir išliktų maksimaliai savaranki bei netaptų centralizuotų globos namų globotiniais.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys**

1. Savarankiško invalidų gyvenimo sistemos formavimas.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Rengiama Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programa. Priemonę planuojama įvykdyti 2002 metų I ketvirtyje. Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos programos 2003-2012 metams projektas parengtas 2001 metais ir šiuo metu baigiamas programos projekto derinimas.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

(nurodomos įvykdytos priemonės,parengti teisės aktai, jų rengimo tikslai, poveikis, ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais)

__________________________________________________________________________________

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

(nurodomos įvykdytos priemonės,parengti teisės aktai, jų rengimo tikslai, poveikis, ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais)
Vykdoma 1992-2002 metų Valstybinė invalidų medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos programa, pagal 7 prioritetines invalidų reabilitacijos ir integracijos kryptis (invalidų ugdymas, invalidų darbinis užimtumas, aplinkos pritaikymas invalidams, savarankiško invalidų gyvenimo formavimas, informacijos prieinamumas ir komunikacijos, medicininė reabilitacija, invalidų socialinės integracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas).

Savarankiško invalidų gyvenimo formavimo programas vykdė 13 invalidų visuomeninių organizacijų.

Įsteigtos 26 naujos bendruomenės lygyje savarankiško gyvenimo, socialinių paslaugų tarnybos, centrai, kurie aptarnaus 2784 įvairių negalių invalidus.

Remta 70 veikiančių bendruomenės lygyje savarankiško gyvenimo, socialinių paslaugų tarnybų, centrų, kuriose buvo suteikta 48847 paslaugų 10776 invalidams.

12190 invalidų suteikta 42395 nestacionarinės socialinės paslaugos.

Teiktos transporto paslaugos 4900 invalidų.

Kvalifikaciją tobulino 32 specialistai (20 socialinių darbuotojų, 8 - kultūrinių paslaugų organizatoriai, kompiuterinių technologijų specialistai), iš jų 16 invalidų.

Organizuotos 33 socialinės aktyvios reabilitacijos ir savarankiškumo stovyklos, kuriose dalyvavo 879 invalidai.

Metodinėmis bei specialiomis priemonėmis aprūpinti 199 aklieji ir silpnaregiai bei 21 naujai įsteigtos ir jau veikiančios savarankiško gyvenimo, socialinių paslaugų tarnybos, centrai, priemonėmis naudosis 2425 invalidai.

Kompensacinės technikos priemonėmis aprūpinti 1258 invalidai, iš jų 900 regėjimo invalidų.

537 socialiai remtinoms invalidų šeimoms, auginančioms vaikus iki 16 metų, mokėtos išmokos už komunalines paslaugas, kurą, elektros energiją, telefoną.

Paslaugas gavo 10776 invalidai.
gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Strateginiame veiklos plane numatytas vertinimo kriterijus – skaičius invalidų, gaunančių paslaugas. Planuota, kad socialines paslaugas gaus 2000 invalidų, pagal gautus rezultatus 2001 metais socialines paslaugas gavo 10776 invalidai .

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės________________________________________

Įvykdytos visos planuotos priemonės_____________________________________________________

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys____________________________________________

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

01.05. Informacijos prieinamumas ir komunikacijos. Programos įgyvendinimui skirta 1817,00 tūkst.Lt

Programos tikslai
1. Užtikrinti kad informacijos ir komunikacijų stoka netrikdytų integracijos proceso, kad sunkią negalią turintys invalidai taptų informacinės visuomenės dalimi, jiems būtų prieinama sveikajai visuomenės daliai gaunama informacija.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys**

1. Formuoti statistinių duomenų bazę ir užtikrinti invalidams lygias galimybes (kaip ir kiti asmenys) gauti jiems prieinamomis formomis ir būdais informaciją.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Rengiama Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programa. Priemonę planuojama įvykdyti 2002 metų I ketvirtyje. Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos programos 2003-2012 metams projektas parengtas 2001 metais ir šiuo metu baigiamas programos projekto derinimas.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

(nurodomos įvykdytos priemonės,parengti teisės aktai, jų rengimo tikslai, poveikis, ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais)

__________________________________________________________________________________

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

(nurodomos įvykdytos priemonės,parengti teisės aktai, jų rengimo tikslai, poveikis, ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais)

Vykdoma 1992-2002 metų Valstybinė invalidų medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos programa, pagal 7 prioritetines invalidų reabilitacijos ir integracijos kryptis (invalidų ugdymas, invalidų darbinis užimtumas, aplinkos pritaikymas invalidams, savarankiško invalidų gyvenimo formavimas, informacijos prieinamumas ir komunikacijos, medicininė reabilitacija, invalidų socialinės integracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas).

Informacijos prieinamumo ir komunikacijų programas vykdė 14 invalidų visuomeninių organizacijų.

2001 m. buvo leidžiami periodiniai informaciniai leidiniai 8 (3 Brailio raštu ir reginčiųjų raštu), mokomieji metodiniai leidiniai 34, vizualinio mokymo priemonės (vaizdajuostės) 3, informaciniai leidiniai 6 (Brailio raštu, reginčiųjų raštu, įgarsinti), teminis gramatikos gestų žodynėlis, gestų kalbos žodyno 4 tomas.

Naujos komunikacijų sistemos, prieinama informacija specifinius poreikius turintiems invalidams, įtakoja invalidų integracijos procesą -informacija buvo prieinama 37122 invalidams. Skaičius invalidų, sugebančių naudotis komunikacijos priemonėmis (siekia 7108, iš jų 300 aklųjų ir silpnaregių), kompiuterių kursus baigė 154 invalidai, iš jų 30 invalidų įsigijo teksto rinkėjų kompiuteriu specialybę.

Įsteigtas Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centras. Teikta metodinė pagalba 4 ugdymo įstaigoms, kurias lankė 87 kurtieji vaikai.

532 regėjimo invalidai aprūpinti kompensacinės technikos priemonėmis.

Kvalifikaciją tobulino 570 specialistų (75 surdopedagogai; 53 socialiniai darbuotojai, socialinių paslaugų organizavimo vadybininkai; 15 kultūrinės veiklos organizatorių; užimtumo specialistai, slaugos darbuotojai gydytojai), iš jų 7 invalidai.

37122 invalidai gavo visuomenei prieinamą informaciją.
gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Strateginiame veiklos plane numatytas vertinimo kriterijus - invalidų, gaunančių visuomenei prieinamą informaciją, skaičius yra 35000, pagal gautus rezultatus 2001 m. skaičius invalidų, gaunančių visuomenei prieinamą informaciją, buvo 37122.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės_______________________________ _______
Įvykdytos visos planuotos priemonės____________________________________________ __

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys____________________________________________

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

01.06. Medicininė reabilitacija. Programos įgyvendinimui skirta 2191,00 tūkst.Lt

Programos tikslai
1. Maksimaliai atstatyti žmogaus su negalia parastas funkcijas, siekiant žmonių su negalia maksimalaus prarastų funkcijų atstatymo arba kompensacijos, diegti naujas efektyvias reabilitacijos metodikas, pritaikyti kompensacinę techniką.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys**

1. Sukurti medicininės reabilitacijos sistemą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Rengiama Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programa. Priemonę planuojama įvykdyti 2002 metų I ketvirtyje. Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos programos 2003-2012 metams projektas parengtas 2001 metais ir šiuo metu baigiamas programos projekto derinimas.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

(nurodomos įvykdytos priemonės,parengti teisės aktai, jų rengimo tikslai, poveikis, ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais)

_________________________________________________________________________________

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

(nurodomos įvykdytos priemonės,parengti teisės aktai, jų rengimo tikslai, poveikis, ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais)
Vykdoma 1992-2002 metų Valstybinė invalidų medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos programa, pagal 7 prioritetines invalidų reabilitacijos ir integracijos kryptis (invalidų ugdymas, invalidų darbinis užimtumas, aplinkos pritaikymas invalidams, savarankiško invalidų gyvenimo formavimas, informacijos prieinamumas ir komunikacijos, medicininė reabilitacija, invalidų socialinės integracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas).

Medicininės reabilitacijos programas vykdė 7 invalidų visuomeninės organizacijos ir 7 sveikatos priežiūros įstaigos.

2001 m. buvo steigiama 1 nauja ankstyvos reabilitacijos tarnyba Biržuose (paslaugas gaus 200 neįgalių vaikų), tarnyba pradės veikti 2002 m., plečiama Elektrėnų psichikos sveikatos centro veikla (paslaugas gaus 197 invalidas), steigiamas 1 naujas kompleksinės reabilitacijos centras Vilniuje, kur medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos paslaugas per metus gaus 164 invalidai stacionare ir 300 invalidų ambulatoriškai.

Pritaikoma invalidams aplinka 11 medicininės reabilitacijos centrų (paslaugas gavo 2998 invalidai) ir 5 ankstyvos reabilitacijos tarnybose, vaikų reabilitacijos centruose (paslaugas gavo 1007 neįgalūs vaikai).

Kompensacine technika buvo aprūpinti 237 invalidai, iš jų 70 regėjimo invalidų, 133 kurtieji.

Organizuota 1 aktyvios reabilitacijos ir savarankiškumo stovykla, kurioje dalyvavo 17 invalidų, ligų prevencijai skirtuose mokymuose dalyvavo 3666 invalidai. Medikų komanda 100 invalidų teikė kompleksinės reabilitacijos paslaugas namuose.

Kvalifikaciją tobulino 52 specialistai (43 pediatrai, kineziterapeutai, 5 medicininės socialinės ekspertizės gydytojai), iš jų 1 invalidas.

Metodinėmis bei specialiomis priemonėmis buvo aprūpintos 3 naujai įsteigtos, veikiančios ankstyvos reabilitacijos, ambulatorinės reabilitacijos tarnybos, centrai, įstaigos, invalidai, priemonėmis naudosis 2247 invalidai, iš jų 47 neįgalūs vaikai.

2998 invalidams buvo atstatytos arba kompensuotos prarastos funkcijos.
gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Strateginiame veiklos plane numatytas vertinimo kriterijus - invalidų, kuriems atstatytos arba kompensuotos prarastos funkcijos, skaičius yra 950, pagal gautus rezultatus 2001 m. buvo atstatytos arba kompensuotos prarastos funkcijos 2998 invalidams.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės________________________________________

Įvykdytos visos planuotos priemonės_____________________________________________________

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys___________________________________________

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

01.08. Invalidų socialinės integracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas. Programos įgyvendinimui skirta 326,00 tūkst.Lt

Programos tikslai
1.Invalidų medicininės, profesinės reabilitacijos ir socialinės integracijos programų įgyvendinimas.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys**

1. Koordinuoti invalidų medicininės, profesinės, reabilitacijos ir socialinės integracijos programos įgyvendinimą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Rengiama Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programa. Priemonę planuojama įvykdyti 2002 metų I ketvirtyje. Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos programos 2003-2012 metams projektas parengtas 2001 metais ir šiuo metu baigiamas programos projekto derinimas.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

(nurodomos įvykdytos priemonės,parengti teisės aktai, jų rengimo tikslai, poveikis, ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais)

_________________________________________________________________________________

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

(nurodomos įvykdytos priemonės,parengti teisės aktai, jų rengimo tikslai, poveikis, ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais)
Vykdoma 1992-2002 metų Valstybinė invalidų medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos programa, pagal 7 prioritetines invalidų reabilitacijos ir integracijos kryptis (invalidų ugdymas, invalidų darbinis užimtumas, aplinkos pritaikymas invalidams, savarankiško invalidų gyvenimo formavimas, informacijos prieinamumas ir komunikacijos, medicininė reabilitacija, invalidų socialinės integracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas).

Invalidų socialinės integracijos politikos formavimo ir įgyvendinimo programą vykdė Taryba. Jos sprendimus įgyvendino sekretoriatas.

Buvo koordinuotos 91 invalidų reabilitacijai ir integracijai skirtos programos, kurias vykdė 29 invalidų respublikinės visuomeninės organizacijos, 7 sveikatos priežiūros ir 1 mokslo įstaigos, ir vykdyta programų kontrolė. 2001 m. invalidų reabilitacijos ir integracijos programoms vykdyti buvo patvirtintas 20369 tūkst. Lt finansavimas, faktiškai gauta ir panaudota 20068,7 tūkst. Lt, t.y 98,53 procento metinio plano. Įgyvendinant Valstybinę invalidų medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos programą buvo formuojama invalidų specifinių poreikius atitinkanti politika, tapo efektyvesnis invalidų reabilitacijos ir integracijos procesas. Valstybinės invalidų medicininės, profesinės, socialinės programos lėšos šiuo metu yra vienas iš pagrindinių šaltinių, iš kurio finansuojamos bendruomenės steigiamos alternatyvios tarnybos – ugdymo grupės ikimokyklinėse įstaigose, integruotos mokymo klasės vaikams su negalia, dienos veiklos, užimtumo, socialinių paslaugų centrai, savarankiško gyvenimo namai, remiamas profesinis mokymas, perkvalifikavimas, įdarbinimas, invalidų visuomeninių organizacijų įmonės. Kartu programa sukuria darbo vietas tiek invalidams, tiek ir sveikiesiems.

1999 metais programoje dirbo 843 asmenys, iš jų 350 invalidai, invalidų visuomeninių organizacijų įmonėse dirbo 2211 asmenys, iš jų 840 invalidai.

2000 metais programoje dirbo 1143 asmenys, iš jų 675 invalidai, invalidų visuomeninių organizacijų įmonėse dirbo 2270 asmenys, iš jų 826 invalidai.

2001 metais programoje dirbo1076 asmenys, iš jų 605 invalidai, invalidų visuomeninių organizacijų įmonėse dirbo 1905 asmenys, iš jų 629 invalidai.

Kadangi užtikrinti invalidų integraciją į įvairias sritis nepakanka lėšų ir poreikis tenkinamas tik dalinai, siekiama pritraukti lėšų iš kitų šaltinių (fondų, savivaldybių, rėmėjų). 1999 metais programų vykdytojai iš kitų šaltinių programai vykdyti pritraukė 8446,17 tūkst. litų, 2000 metais – 8792,64 tūkst. litų, 2001 m. - 7726,03 tūkst. Lt.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Strateginiame veiklos plane numatytas vertinimo kriterijus – koordinuojamų programų skaičius yra 91, pagal gautus rezultatus 2001 m. buvo koordinuota 91 programa.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės________________________________________

Įvykdytos visos planuotos priemonės_____________________________________________________

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys___________________________________________

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vykdydama ir koordinuodama invalidų reabilitacijos ir integracijos programas, siekia invalidų integracijos. Invalidų socialinės integracijos įstatymo nuostatoms įgyvendinti 1992 metais buvo patvirtintos 1992 - 2002 metų Valstybinės invalidų medicininės, socialinės, profesinės reabilitacijos programos (toliau – Programa) kryptys. Pagal šias kryptis buvo vykdomos invalidų medicininės reabilitacijos, socialinių paslaugų, įdarbinimo, ugdymo, aplinkos pritaikymo, visuomenės informavimo ir švietimo, sporto, kultūros programos.

Per dešimtmetį buvo sukurta: asmenims su fizine negalia - medicininės reabilitacijos modelis, asmenims su raidos (intelekto) sutrikimais – ugdymo, užimtumo, savarankiško gyvenimo, socialinių paslaugų tarnybų modelis, akliesiems ir silpnaregiams veikia tinklas tarnybų, užtikrinančių nuoseklų savarankiško gyvenimo įgūdžių mokymo ir ugdymo procesą. Patvirtinta valstybine ir įgyvendinama gestų kalbos vartojimo programa, atsirado ir plėtojamos socialinių paslaugų tarnybos invalidams su fizinėmis negaliomis. 1992 – 1997 metais buvo vystomas invalidų medicininis – reabilitacinis socialinės politikos modelis. Nuo 1998 metų invalidų socialinės integracijos politika vis daugiau įgauna socialinio – edukacinio socialinės politikos modelio bruožų.

2002 metais baigiasi dešimties metų programa. Pagal Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą parengtas Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programos projektas, kurį planuojama pateikti svarstyti Vyriausybei 2002 metų I ketvirtį. Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos programos 2003-2012 metams projektas parengtas vadovaujantis Invalidų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis ir JTO 1993 m. Asamblėjos priimtų “Lygių galimybių teikimo neįgaliesiems bendrųjų taisyklių” rekomendacijomis, kurios atspindi nuoseklų invalidų teisių gynimą siekiant lygių galimybių visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Strategija siekti lygių galimybių invalidams apima: invalidų diskriminavimo ir izoliavimo mažinimą visose gyvenimo srityse, palankesnio visuomenės požiūrio formavimą, teisių į mokslą, sveikatos priežiūrą ir socialinę apsaugą, užimtumą (skatinant dalyvavimą laisvoje darbo rinkoje) ir visuomenės gyvenime įgyvendinimą, įvairių kliūčių šalinimą.

Įgyvendinant Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programą keisis ir prioritetinės programos, bus išryškintos pagrindinės invalidų socialinės integracijos prielaidų sritys – tai visuomenės švietimas, asmens sveikatos priežiūra, reabilitacija (medicininė, profesinė, psichosocialinė, savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas), socialinės paslaugos ir invalidų socialinės integracijos būtinų sąlygų sritys – tai aplinkos prieinamumas (pritaikant viešąją fizinę aplinką, būstą ir gyvenamąją aplinką, informacinę aplinką), švietimas, užimtumas (įdarbinimas ir kitos užimtumo formos) materialinė parama ir socialinės apsauga, kultūra, sportas, poilsis, šeimyninis gyvenimas ir asmens neliečiamybė. Programoje išgryninamos ir labai konkrečiai numatomos invalidų socialinei integracijai būtinos prioritetinės priemonės įvairiose visuomenės gyvenimo srityse.

Sekretoriato vedėja Genovaitė Paliušienė

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui

2002-02-21

Į 2002 02 11

Nr. 31-3-

Nr.

DĖL 2001 metų veiklos ataskaitos

Vykdydami Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavedimą, teikiame Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 metų veiklos ataskaitą.

PRIDEDAMA: Ryšių reguliavimo tarnybos 2001 m. veiklos ataskaita – 3 lapai.

Pagarbiai,

Direktorius Tomas Barakauskas
RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Užtikrinti harmoningą šalies telekomunikacijų rinkos vystymąsi , pilnai integruojantis į Europos Sąjungos valstybių telekomunikacinę erdvę .

Strateginiai tikslai:

Pagrindiniai ilgalaikiai strateginiai tikslai:

užtikrinti, kad telekomunikacijų operatoriai turėtų vienodas galimybes konkuruoti telekomunikacijų rinkoje

sudaryti palankias sąlygas telekomunikacijų paslaugų plėtrai

užtikrinti efektyvų telekomunikacijų resursų naudojimą

Sąlygų sukūrimas kompleksiniam ir harmoningam telekomunikacijų rinkos vystymuisi sietinas pirmiausiai su žemiau išvardinamu konkrečių tikslų įvykdymu, kurie būtini kaip pradinė, į artimiausią laikotarpį orientuota, siektino institucijos tikslo vykdymo sąlyga:

užbaigti Ryšių reguliavimo tarnybos steigimo procesą, išsaugant sukauptą VĮ Valstybinės radijo dažnių tarnybos materialinę-techninę bei personalo bazę;

Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijų, išdėstytų Lietuvos Respublikos Telekomunikacijų įstatyme, vykdymui padidinti darbuotojų skaičių Ryšių reguliavimo tarnybos struktūroje nuo 100 iki 2001 metams skirtų 111 etatų sudėties, stengiantis išsaugoti VĮ Valstybinėje radijo dažnių tarnyboje ryšių administravimo patirtį sukaupusius darbuotojus, sudarant palankias sąlygas jų darbų tęstinumui Ryšių reguliavimo tarnyboje ;

užtikrinti Ryšių reguliavimo tarnybos darbuotojų apmokymą ir jų kvalifikacijos kėlimą, ypač daug dėmesio skiriant personalo apmokymui tose ryšių reguliavimo srityse, kuriose iki šiol VĮ Valstybinė radijo dažnių tarnyba nedirbo ir neturi sukaupusi patirties;

parengti pirmuosius teisės aktus įgyvendinant liberalios telekomunikacijų rinkos koncepciją.
II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt) Ryšių valdymo ir kontrolės specialioji programa yra nauja, pradėta 2001 metais vykdyti Vyriausybės įstaigos Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos programa. Programai skirta 8 888 tūkst. Lt iš jų 2 700 tūkst. Lt nepaprastosioms išlaidoms.

Programos tikslai: Kompleksinės telekomunikacijų rinkos valdymo sistemos sukūrimas

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys

1.1. Vientisos, organizuotai veikiančios Ryšių reguliavimo tarnybos struktūros veiklos užtikrinimas.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas –nenumatytas;

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas - visi buvę VĮ “Valstybinė radijo dažnių tarnyba” specialistai tapo Ryšių reguliavimo tarnybos darbuotojais, įdarbinta 17 naujų specialistų, 28 darbuotojai kėlė kvalifikaciją seminaruose ir kursuose (LRV 2000 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 409 patvirtinto AIPP 2000 m. priemonių plano 3.2.4-P-A1 priemonė);

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas- nenumatytas;

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais - planuotas darbuotojų kvalifikacijos kėlimo mastas nepasiektas, dėl užtrukusio PHARE programos, kurioje numatytas darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, nugalėtojo vertinimo konkurso. Šiuo metu konkurso nugalėtojas jau patvirtintas;

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės – užtruko PHARE programos konkursas dėl aukščiau minėtų priežasčių;

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys - pagrindinės priežastys, kad uždavinio priemonės nebuvo baigtos 2001 metais, yra tosi, kad Ryšių reguliavimo tarnyba buvo įsteigta tik 2001 05 01, trūko kvalifikuotų specialistų naujų funkcijų vykdymui, o taip pat užsidelsė PHARE programos nugalėtojų įvertinimo konkursas.
Programos uždavinys

1.2. Materialinės- techninės Ryšių reguliavimo tarnybos bazės užtikrinimas
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas – nenumatytas;

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas - įsigytas ilgalaikis materialus turtas už 180 tūkst. Lt: kompiuterinė technika, kompiuterinė programinė įranga, radiomonitoringo įranga, telekomunikacijų tinklų parametrų matavimo įranga. (LRV 2000 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 409 patvirtinto AIPP 2000 m. priemonių plano 3.2.4-P-A1 priemonė);

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas – nenumatytas;

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais - strateginiame veiklos plane buvo numatyta įsigyti techninės įrangos už 2 700 tūkst. Lt.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: - dėl aukščiau minėtų priežasčių užtruko PHARE programos pradžia to dėl nebuvo pilnai įsigyta planuota techninė įranga.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys:

pagrindinės uždavinio priemonių neįvykdymo priežastis yra tai, kad užsidelsė PHARE programos nugalėtojų įvertinimo konkursas (šiuo metu nugalėtojas jau išrinktas ir rengiamas kontraktas, programos vykdymą numatoma pradėti 2002m. I ketv.).
Programos uždavinys

1.3. Teisinės ryšių reguliavimo bazės kūrimas, integravimas ir įtvirtinimas šalies įstatymų struktūroje.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: - 3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 681 dėl Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano patvirtinimo; Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2001 m. liepos 2 d. įsakymas Nr.12 dėl telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo; 2001 m. liepos 2 d,. įsakymas Nr.13 dėl Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano įdiegimo bendrųjų principų bei grafiko patvirtinimo; 2001 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas Nr.14 dėl Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano įdiegimo bendrųjų principų bei grafiko dalinio pakeitimo ir papildymo.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas -3.1. Parengti teisės aktų projektai: Telekomunikacijų operatorių vamzdynų, kabelių kanalų, kolektorių, bokštų ir stiebų bendro naudojimo tvarka; Telekomunikacijų tinklų sujungimo privalomieji reikalavimai ir bendrosios telekomunikacijų tinklų sujungimo sutarčių sąlygos; Ginčų, kilusių tarp telekomunikacijų operatorių dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo ar vamzdynų, kabelių kanalų, kolektorių, bokštų ir stiebų bendro naudojimo sprendimo tvarka;

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: -parengti teisės aktai: LR Vyriausybės 2001 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 1272 dėl akcinės bendrovės „Lietuvos telekomas" fiksuoto telefono ryšio paslaugų didžiausių ribinių kainų nustatymo; LR Vyriausybės 2001 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 1478 dėl bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų didžiausių ribinių kainų nustatymo; parengtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektas

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais - buvo numatyta parengti 6 teisės aktus.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės - 3.3 Neparengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl telekomunikacijų universaliųjų paslaugų teikimo ir kompensavimo tvarkos projektas (priemonė perkelta į NAPP 2002 m. IV ketv.); 3.1. Nepatvirtinti parengti teisės aktai (užtruko derinimo su suinteresuotomis institucijomis procedūra, įvykdymas perkeltas į NAPP 2002 m. I ketv.)

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys - pagrindinės priežastys, kad uždavinio priemonės nebuvo baigtos 2001 metais, yra tos, kad Ryšių reguliavimo tarnyba buvo įsteigta tik 2001 05 01, trūko kvalifikuotų specialistų naujų funkcijų vykdymui, o taip pat užsidelsė PHARE programos nugalėtojų įvertinimo konkursas.
III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Artimiausių dvejų metų veikla bus vykdoma vadovaujantis pagrindiniu Lietuvos Respublikos strateginiu prioritetu - rengtis narystei Europos Sąjungoje, iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

Pasiruošti fiksuoto telefono ryšio monopolio pabaigai ir pilnam telekomunikacijų rinkos liberalizavimui – parengti ir priimti atitinkamus teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymui pakankamą administracinių gebėjimų lygį.

Galutinai suderinti telekomunikacijų rinkos reguliavimo sistemą pagal naująsias ES elektroninių ryšių direktyvų nuostatas – parengti ir priimti atitinkamus teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymui pakankamą administracinių gebėjimų lygį.

Parengti pašto reguliavimo sistemą pagal ES teisines nuostatas - parengti ir priimti atitinkamus teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymui pakankamą administracinių gebėjimų lygį.

Pagrindiniai veiksniai galintys turėti neigiamos įtakos: naujos Telekomunikacijų įstatymo redakcijos patvirtinimas vėliau nei 2002 m. trečio ketvirčio pradžioje; delsimas išduoti plačiajuosčio bevielio ryšio licencijas; PHARE programos LI0003.03.01 “Pagalba Ryšių reguliavimo tarnybos sukūrimui ir jos techninės bazės stiprinimui” pradžios vėlavimas; Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimo klausimų neapibrėžtas sprendimas ryšium su ženkliai sumažintu Ryšių reguliavimo tarnybos 2002 m. biudžetu ir eilės papildomų funkcijų suteikimu. Reikia pažymėti, kad šiuo metu Ryšių reguliavimo tarnyba išsilaiko iš lėšų, kurias telekomunikacijų operatoriai moka už teikiamas paslaugas ir kurios grįžta Tarnybai per biudžetą.

_____________________

STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija:

Rengti ir tvarkyti oficialiąją valstybės statistiką, koordinuoti kitų oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų darbus.

Strateginiai tikslai:

Sukurti valstybės statistikos informacinę sistemą, integruotą į ES statistikos sistemą, dalyvauti informacinės visuomenės kūrime.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai
Valstybinės statistikos tvarkymas (10806 tūkst.Lt)

Programos tikslai:

Rengti ir teikti išsamią, palyginamą statistinę informaciją valstybinės valdžios, valdymo bei mokslo institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms, informuoti visuomenę apie valstybės ekonominę ir socialinę būklę, demografinių bei aplinkos procesų pokyčius.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys

Valdžios ir valdymo bei mokslo institucijų aptarnavimas (statistikos paslaugos).
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Siekiant nustatyti perkamosios galios paritetus ir pagal juos perskaičiuoti BVP bendrąja valiuta, Statistikos departamentas dalyvauja Europos palyginimų programoje. Tuo tikslu, pagal Eurostato parengtą Europos valstybėms bendrą sąrašą, fiksuoja vartojimo prekių ir paslaugų bei investicinių prekių kainas, standartinių statybos objektų sąmatinę vertę ir teikia šiuos duomenis Eurostatui perkamosios galios paritetams nustatyti.

Šalių kandidačių įvertinimui Eurostatas 2001 metais pradėjo derinti su šalių statistikos tarnybomis rekomenduojamų statistinių rodiklų sąrašą. Informaciją pagal šį sąrašą SD pradės teikti Eurostatui 2003 metais.

Informacinių technologijų plėtrai įvetinti 2001 metais buvo atliktas šių technologijų panaudojimo įmonėse ir įstaigose tyrimas, kurio tikslas — nustatyti kompiuterių ir interneto naudojimo apklaustose įmonėse apimtis (apklausta 5600 respondentų). Tyrimas bus atliekamas kasmet didinant respondentų skaičių.

Kartu su Ūkio ministerija lietuvių ir anglų kalbomis parengtas ir išleistas pusmetinis leidinys „Lietuvos ekonomikos apžvalga”, kuriame pateikta bendra ūkio apžvalga, įvertinta socialinė ir finansinė būklė, vertybinių popierių rinka, aptarti ekonominiai ryšiai su užsieniu ir ekonomikos reformos problemos.

Įgyvendinant nuostatą dėl galimybės Lietuvos ir užsienio vartotojams naudotis statistine informacija, įkurtas Statistikos informacijos biuras su kompiuterizuota biblioteka–skaitykla.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Parengtas LRV 2001 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. 569 „ Dėl Europos nacionalinių sąskaitų sistemos diegimo“. Sudaryta nacionalinių sąskaitų ekspertų grupė iš suinteresuotų institucijų atstovų, kurie teikia pasiūlymus nacionalinėms sąskaitoms plėtoti ir tobulinti. Parengta ir patvirtinta Nacionalinių ir regioninių sąskaitų plėtojimo programa, kuriai pritarė Lietuvos bankas ir Finansų ministerija. Pagal Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos (ESS’95) metodologinius reikalavimus revizuotos ir perskaičiuotos 1995–2000 metų Lietuvos nacionalinės sąskaitos. Atlikti eksperimentiniai regioninio BVP skaičiavimai panaudojant vietos veiklos vienetų tyrimo rezultatus. Tai įgalino patikslinti atskirų veiklų indėlį apskričių BVP apimtyse ir struktūroje.

Siekiant tobulinti finansinių sąskaitų metodiką, sudarytos 2000 metų eksperimentinės finansinės sąskaitos ir įvertinti finansinio turto balanso rodikliai, kurie bus paskelbti 2002 metų I pusmetyje leidinyje „Lietuvos nacionalinės sąskaitos“.

Siekiant atitikimo ES reikalavimams, parengtos investicijų, skirtų mašinoms ir įrenginiams įvertinti pagal prekių srautus, būstų nusidėvėjimo ir kitos metodikos.
kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Oficialiosios statistikos 2001 metų darbų programoje numatyti statistikos darbai iš esmės įvykdyti.
gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

2001 metai buvo rengiama daugiau kaip 85 procentai ES reikalaujamų statistinių rodiklių, iš kurių 75 procentai atitinka jiems iškeltus ES reikalavimus. Įgyvendinus tarptautinius standartus, valstybinės valdžios ir valdymo bei mokslo institucijoms bus teikiama palyginama statistinė informacija
šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Neatlikti 2001 metais numatyti pasirengimo visuotiniam žemės ūkio surašymui darbai ir nevykdomi ketvirtiniai gyventojų užimtumo tyrimai. Verslo tyrimuose nepilnai įdiegti tarptautiniai klasifikatoriai, kaip CPA, PRODCOM. Socialinės apsaugos statistikos rodikliai ne visiškai atitinka tarptautinę ESSPROS metodiką. To pasekoje nepasiektas planuotas 80 procentų statistinių rodiklių atitikimas ES reikalavimams. Minėtų klasifikatorių ir metodikos diegimas numatyti 2002–2003 metais.
šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys

Nepakankamas finansavimas.
Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai

Statistiniai tyrimai ir surašymai, kompiuterizuotas duomenų apdorojimas, statistinės informacijos išleidimas (32301 tūkst. Lt).
Programos tikslai:

Rinkti pirminius duomenis iš įmonių, organizacijų ir įstaigų, atlikti surašymus ir kitus tyrimus, apklausiant namų ūkius ir gyventojus, ir tuo pagrindu rengti išsamią, patikimą ir palyginamą statistinę informaciją.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys

Statistiniai tyrimai ir surašymai
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Sėkmingai atliktas visuotinis gyventojų ir būstų surašymas, paskelbti pirmieji išankstiniai surašymo duomenys. 2002 m. numatoma paskelbti surašymo užfiksuotą galutinį Lietuvos gyventojų skaičių ir juos apibūdinančias charakteristikas. Surašymo duomenys labai svarbūs derinant derybinės pozicijos objektus.

Pradėti pasirengimo visuotiniam žemės ūkio surašymui darbai, parengtas surašymo lapo ir taisyklių jam pildyti projektai, 2002 m. numatytas bandomasis surašymas ir jam pasirengta.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Atliktas darbo kainos tyrimas, kuris įgalins vertinti darbo kainos lygį, jos sudėtį bei struktūrą šalies ūkyje ir pagal ekonominės veiklos rūšis bei įmonių dydžio grupes (informacija bus paskelbta 2002 m. I pusmetyje). 2001 m. atlikti pasirengimo darbo užmokesčio struktūros tyrimui darbai, 2002 m. planuojamas bandomasis atrankinis tyrimas.

Siekiant suderinti su ES reikalavimais transporto statistiką, patobulinta ir parengta nauja krovinių vežimo kelių transportu tyrimo programa.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

2001 m. pradėtas vartotojų nuomonių apie šalies ekonomikos ir gyvenimo lygio tendencijas tyrimas. Rezultatai skelbiami kas mėnesį.
gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Lietuvos statistikos informacinė sistema (SIS) iš esmės integruota į ES SIS. Statistiniuose tyrimuose diegiami tarptautiniai klasifikatoriai ir metodikos įgalina Lietuvos statistinę informaciją palyginti su kitų ES šalių informacija. SD rengia per 85 procentus ES reikalaujamų statistinių rodiklių.
šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Neatliktas bandomasis žemės ūkio surašymas, numatytas 3 rajonų savivaldybėse, nevykdomi ketvirtiniai gyventojų užimtumo tyrimai (tyrimai atliekami 2 kartus per metus).
šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys

Neskirtas finansavimas
Programos uždavinys

Statistikos informacinės sistemos sukūrimas ir tobulinimas. Kompiuterizuotas statistinės informacijos surinkimas ir apdorojimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

2001 m. respondentams sudarytos galimybės naudoti pažangius statistinių duomenų teikimo būdus: pradėtas naudoti elektroninis paštas, 2002 m. laipsniškai bus diegiami elektroniniai klausimynai. 2001 m. pradėti parengiamieji elektroninių klausimynų diegimo darbai, ištirtos įmonių galimybės teikti statistinius duomenis elektronine forma.
Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Tenkinant vartotojų poreikius, 2001 m. pradėtos naudoti geografinių informacinių sistemų (GIS) priemonės rengiant ir teikiant statistinę informaciją. Tai ypač aktualu pateikiant statistinę informaciją regionais ir mažesniais administraciniais teritorijos vienetais. Pradėta kurti automatizuota statistinės informacijos platinimo sistema.
gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Nėra.
šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys
Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai

Valstybės registrų tvarkymas (249 tūkst. Lt)

Programos tikslai:

Rinkti, kaupti ir saugoti juridinius ir statistinius duomenis apie ūkio subjektus (įmones, įstaigas, ūkininkų ūkius).
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys

Ūkio subjektų ir ūkininkų ūkių registrų tvarkymas.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas
Statistinis ūkio subjektų registras, atsižvelgiant į ES reikalavimus, 2001 m. papildytas šiais statistiniais vienetais: juridinis vienetas, įmonė, vietos vienetas. Papildoma informacija gauta 2000 –2001 m. atlikus įmonių apklausas statistinių vienetų išaiškinimui. Remiantis šių vienetų duomenimis, statistinė informacija pagal ekonominės veiklos rūšis, regionus ir kitus lygmenis bus tikslesnė.
kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Ūkininkų ūkių registras, įkurtas 1994 m., funkcionuoja. Jame įrašomi teisiškai įregistruoti ūkininkų ūkiai. Atlikus visuotinį žemės ūkio surašymą, numatoma sukurti visų ūkių, užsiimančių žemės ūkio produkcijos gamyba, statistinį registrą.
gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Statistinio ūkio subjektų registro pilnumas ir atitikimas ES reikalavimams 2001 m. sudarė 80 procentų.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Nėra.
šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys
Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai

Ūkiskaitiniai darbai (6500 tūkst. Lt)

Programos tikslai:

Kompiuterizuotos apskaitos darbai užsakovams pagal sutartis.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys

Darbai pagal sutartis. Atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus apskaita.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Numatytos darbų pagal sutartis apimtys įvykdytos 84 procentais.
šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

Užsakovų atsisakymas kompiuterizuotų apskaitos darbų.
šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys

Teritorinių statistikos įstaigų patikėjimo teise naudojamos patalpos perduodamos Valstybiniam turto fondui, todėl sumažėjo galimybės jas išnuomoti. Nemažai užsakovų, pvz. Telekomas, vienpusiškai atsisakė kompiuterizuotos apskaitos paslaugų.
III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Pasirengti ir atlikti visuotinį žemės ūkio surašymą;

Atlikti ketvirtinius gyventojų užimtumo tyrimus;

Rengti, analizuoti ir skelbti gyventojų ir būstų 2001 metų visuotinio surašymo rezultatus;

Atlikti su informacinės visuomenės plėtra susijusius tyrimus;

Kartu su Finansų ministerija rengti vidaus ir užsienio skolos statistiką;

Siekti visiško ES šalyse taikomų statistikos standartų atitikimo;

Plačiau naudoti administracinius (registrų ir duomenų bazių) duomenis statistikos reikmėms;

Diegti elektronines duomenų surinkimo formas;

Tobulinti ir plėsti imčių metodų taikymą statistiniuose tyrimuose;

Siekti, kad statistinių duomenų kokybė atitiktų oficialiosios statistikos kriterijus;

Įdiegti statistikos kokybės vertinimo sistemą;

Sukurti automatizuotą statistinės informacijos platinimo sistemą.

Generalinio direktoriaus pirmoji pavaduotoja Vilija Lapėnienė

TAUTINIŲ MAŽUMŲ IR IŠEIVIJOS DEPARTAMENTAS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija:

Užtikrinti, kad Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje ir NATO tautinių santykių politika atitiktų tarptautinius įsipareigojimus, garantuotų demokratijos stabilumą ir tautinių mažumų teises, kad būtų plėtojami Lietuvos ir išeivijos ryšiai, prisidedantys prie svarbiausių Lietuvos užsienio politikos tikslų įgyvendinimo.
Strateginiai tikslai:

1. Padėti tautinėms mažumoms integruotis į Lietuvos visuomenę ir remti jų visuomeninę bei kultūrinę veiklą.

2. Spartinti Rytų Lietuvos rajonų socialinį plėtojimą.

3. Padėti užsienio lietuvių bendruomenėms išsaugoti tautinę kultūrą, gimtąją kalbą, identitetą, palaikyti ir stiprinti ryšius su Lietuva.

4. Formuoti ir įgyvendinti valstybinę tautinių santykių darnumo ir ryšių su užsienio lietuviais bei išeiviais iš Lietuvos politiką.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ DEPARTAMENTO STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS
Programa 1.1 TAUTINIŲ MAŽUMŲ BENRUOMENIŲ KULTŪRINĖS VEIKLOS RĖMIMAS

Programos įgyvendinimui skirti asignavimai – 475 tūkst. Lt, gauti asignavimai – 461,1 tūkst. Lt.
Programos tikslai:

1. Harmonizuoti ir stabilizuoti tautinius santykius.

2. Padėti išsaugoti tautinių mažumų identitetą.

3. Rūpintis nykstančių bei išskaidytų kultūrų atminimu.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Diegti gyventojams, priklausantiems tautinėms mažumoms, pilietines nuostatas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengtas ir išleistas pranešimas apie Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje pagal Konvencijos 25 str. 1 d. lietuvių ir anglų kalbomis. Parengti ir išleisti 4 numeriai Tautinių bendrijų informacinio biuletenio. Surengti trys seminarai pilietinio ugdymo tema: „Daugiakalbė Europa – praeitis, dabartis, ateitis“, „Tolerancija daugiakultūrinėje Lietuvos visuomenėje“, „Įstojimo į NATO reikalingumas ir perspektyvos“. Kartu su MA Filosofijos ir sociologijos institutu atliktas tyrimas „Adaptacijos kontekstas ir eiga Lietuvos etninėse grupėse”. Šis tyrimas buvo pristatytas tarptautiniame seminare Kauno Vytauto Didžiojo universitete.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengtas Tautinių mažumų įstatymo projektas, kuriam pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 04 04 nutarimu Nr. 377 ir pateikė svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. Teikiamas Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymas yra papildytas naujais straipsniais ir patikslina kai kurias galiojančio įstatymo straipsnių nuostatas, terminiją. Šis įstatymas patikslina asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teises ir laisves, yra suderintas su kitais įstatymais, Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kitais tarptautiniais dokumentais bei teisės aktais. 2001 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 520 „Dėl Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų įgyvendinimo tvarkos“. Parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 09 12 protokolinis sprendimas Nr. 42 „Dėl Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų įgyvendinimo tvarkos“.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: Minėtos priemonės susijusios su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų veiklos programos IV „Kultūra“ numatytais veiklos prioritetais.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais: Išleisti 2 leidiniai ir 4 informaciniai biuleteniai, 2001 m. strateginiame veiklos plane numatyti 4 leidiniai.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Nebuvo išleisti leidiniai rusų, lenkų, gudų kalbomis apie Lietuvos Konstituciją, santvarką, institucijas ir simboliką.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Buvo išleistas pranešimas apie Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą, be to, siekiant paskatinti tautines bendrijas, kad jos pačios aktyviau įsijungtų į visuomenės informavimą apie save ir savo veiklą, buvo tęsiama 2000 m. pradėto leisti Tautinių bendrijų biuletenio leidyba, kuriame turi galimybę pasisakyti visų tautinių bendrijų nariai, informuoti apie savo veiklą, renginius. 2001 metais išleisti 4 biuletenio numeriai.

Programos uždavinys: Padėti išsaugoti tautinių mažumų kultūrą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: Vykdant numatytą uždavinį buvo paremta 10 kultūrinių renginių, kuriems buvo numatytos lėšos, taip pat paremtos 197 programos, skirtos organizacijų kultūrinei – švietėjiškai veiklai.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: Buvo vykdomos dvi programos: Tautinių mažumų bendruomenių kultūrinės veiklos rėmimo programa ir Romų integracijos į Lietuvos visuomenę rėmimas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais: Tautinių bendrijų namų (585 kv. m.) išlaikymo kaštai – 191 tūkst. Lt. Įvyko 20 tautinių mažumų kultūros renginių, kuriems teikiama finansinė parama. Suteikta parama 4 bendruomenių projektams.

Programos uždavinys: Padėti nykstančioms mažumoms išlikti.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: Pateiktas ir paremtas vienas projektas internetiniam puslapiui kurti apie Europos išskaidytų etninių mažumų institutą ir jo veiklą. Daugiau projektų institutas nepateikė, be to negautas pakankamas finansavimas.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: šiam uždaviniui įvykdyti buvo skirta nepakankamai lėšų, dėl to kiti projektai nebuvo remiami.

Programa 1.2 ROMŲ INTEGRACIJOS Į LIETUVOS VISUOMENĘ RĖMIMAS

Programos įgyvendinimui skirti asignavimai – 605 tūkst. Lt, gauti asignavimai – 591,1 tūkst. Lt.
Programos tikslai:

1. Sudaryti sąlygas romų etninei mažumai integruotis į Lietuvos valstybės gyvenimą.

2. Padėti romams išlaikyti tautinį identitetą.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Pagerinti Vilniaus miesto romų padėtį.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Strateginis prioritetas - rengtis narystei Europos Sąjungoje ir iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Vykdant 2000 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 759 patvirtintą Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2000 – 2004 metų programą, buvo sudaryta darbo grupė iš įvairių institucijų atstovų. Ši grupė aptarė programos priemonių vykdymo eigą ir problemas. Pastatytas ir 2001 m. rugsėjo 3 d. atidarytas Romų visuomenės centras, įsteigta Viešoji įstaiga „Romų visuomenės centras“, įkurtos dvi ikimokyklinio ugdymo klasės, kurias lanko 26 vaikai. Atliktas „Romų, gyvenančių Vilniaus taboruose“ sociologinis tyrimas, pateikta tyrimo ataskaita, tyrimas pristatytas visuomenei. Buvo organizuoti valstybinės kalbos kursai, kuriuose buvo apmokyti 45 asmenys, taip pat organizuotos teisinės konsultacijos Lietuvos romams iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio miestų, kuriose dalyvavo virš 100 asmenų.

Programos uždavinys: Išsaugoti romų tautinį savitumą, atsižvelgiant į specifines romų sąlygas.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas: Romų visuomeninių organizacijų kultūrinei ir pažintinei veiklai buvo parengti 6 projektai. Jiems suteikta finansinė parama. Suteikta parama dviem saviveiklinio meno kolektyvams.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: Priemonė 1.2.2.1.01 įvykdyta iš dalies – suteikta parama 6 projektams vietoj numatytų 20, 1.2.2.1.1.02 įvykdyta iš dalies (suteikta parama 2 kolektyvams vietoj numatytų 5).

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Pastačius Romų visuomenės centrą ir įsteigus viešąją įstaigą „Romų visuomenės centras“, reikėjo dalį lėšų nukreipti šio centro išlaikymui. Taip pat šiai programai negautas numatytas finansavimas. Negauta 13,9 tūkst. Lt.

Programa 2.1 RYTŲ LIETUVOS SOCIALINIS PLĖTOJIMAS

Programos įgyvendinimui skirti asignavimai – 70 tūkst. Lt., gauti asignavimai –70 tūkst. Lt.
Programos tikslai:

1. Padėti Rytų Lietuvos rajonų gyventojams, priklausantiems tautinėms mažumoms, išmokti valstybinę kalbą.

2. Remti Rytų Lietuvos mokyklas, kuriose mokoma valstybine kalba.

3. Gauti objektyvią informaciją apie Rytų Lietuvos socialinę ekonominę raidą.

4. Remti Rytų Lietuvos rajonų daugiakalbę spaudą, padedančią skatinti etnokultūrinį identitetą ir integraciją.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Organizuoti valstybinės kalbos mokymą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Visagino mieste yra apie 8 tūkstančius žmonių dar nemokančių ar nepakankamai gerai mokančių valstybinę kalbą. Daugelis besimokančių valstybinės kalbos stengiasi patekti į sustiprinto kalbinių įgūdžių ugdymo grupes. Visaginiečiai, nors ir išlaiko pirmos, antros kalbos mokėjimo kategorijos egzaminus, bet neturėdami pastovios kalbinės aplinkos, po trumpo laiko išmoktą kalbą pradeda užmiršti. Kartu su Visagino valstybinės kalbos centru parengtas dviejų metų projektas „Lietuvių kalbos kursai kitakalbiams Visagino gyventojams“. Nuo rugsėjo mėnesio Valstybinės kalbos centre darbą pradėjo departamento remiamos keturios sustiprinto kalbinių įgūdžių ugdymo grupės. Jose mokosi per 50 įvairių miesto įstaigų bei organizacijų darbuotojų. Mokslas tęsiamas ir 2002 metais.

Programos uždavinys: Remti naujai įkurtas mokyklas.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Departamentas remia Rytų Lietuvos regiono mokyklas, ypač naujai įsteigtąsias valstybine kalba. Kaip ankstesniaisiais, taip ir 2001 metais naujai įsteigtų Vilniaus ir Šalčininkų rajonų mokyklų moksleiviams parūpinama mokymo priemonių, moksleiviams ir mokytojams užprenumeruota periodinė spauda. Departamentas pagal savo išgales finansuoja ir remia kai kurias šiose mokyklose įgyvendinamas moksleivių mokymo bei ugdymo priemones. Taip buvo paremta Tetėnų 2-osios pagrindinės mokyklos parengta programa „Mokykla – lietuviškos kultūros puoselėtoja“, organizuotos ir remtos Šalčininkų rajono Kalesninkų pagrindinės ir Visagino „Verdenės“ vidurinės mokyklų moksleivių vasaros poilsio ir užimtumo stovyklos. Stovyklų tikslas - ugdyti ir įtvirtinti valstybinės kalbos įgūdžius, puoselėti ekologinio dorovingumo pradmenis. Moksleiviai, kurių nemaža dalis buvo iš socialiai remtinų šeimų, gilino valstybinės kalbos žinias ir įgūdžius, turtino savo žodyną kalbos pamokose, pasakodami, bendraudami, žaisdami, sportuodami, dainuodami, iškylaudami. Departamentas taip pat parėmė Vilniaus rajono sporto, rekreacijos ir turizmo renginių sandraugos „Startas” organizuotą ilgalaikį dviračių žygį „Pažink Lietuvą”, kurio tikslas buvo pagerinti rajono vaikų ir jaunimo užimtumą, sumažinti nepilnamečių nusikalstamumą. Šie projektai, sulaukus gero moksleivių tėvų bei visuomenės įvertinimo, bus tęsiami ir 2002 m.

2001 metais paremta 14 mokyklų.

Programos uždavinys: Įvertinti Rytų Lietuvos socialinės ekonominės raidos pokyčius.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Tautinių mažumų ir išeivijos departamento, Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto specialistų sukaupta medžiaga apie Rytų Lietuvos rajonų specifiką, ten vykstančių procesų, problemų esmę, jų atsiradimo priežastis ir ypatumus buvo išnagrinėta su Kultūros ir meno institutu š.m. spalio 25 – 26 dienomis surengtoje mokslinėje konferencijoje „Rytų Lietuva: visuomenės ir socialinių grupių raiška bei sąveika“. Per trisdešimt mokslo darbuotojų savo pranešimuose aptarė ir apibendrino Rytų Lietuvos socialinę ir ekonominę raidą, švietimo reformą, etninius procesus, gyventojų užimtumą, jų kultūrinius poreikius, demografinius pokyčius bei daug kitų klausimų. Konferencijos medžiaga bus išleista atskiru leidiniu.

Atskiras sociologinis tyrimas nebuvo rengtas, nes paaiškėjo, kad neseniai panašus tyrimas buvo atliktas Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto darbuotojų, be to, pasinaudota Statistikos departamento duomenimis.

Programos uždavinys: Užtikrinti Rytų Lietuvos rajonų daugiakalbiuose laikraščiuose rubrikas tautinių mažumų tematika.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Departamentas parėmė Trakų rajono laikraščio „Galvės laikraštis“ parengtą projektą - nagrinėti tautinių mažumų integracijos problemas, Ignalinos rajono laikraščio „Nauja vaga“ projektą „Atominė elektrinė iš arti: pirmojo bloko uždarymo rūpesčiai ir pasekmės“, kurio tikslas – informuoti rajono ir Visagino miesto gyventojus apie atominės elektrinės pirmojo bloko uždarymo eigą, supažindinti su regioninės plėtros agentūros veikla ir persikvalifikavimo galimybėmis, naujų darbo vietų kūrimu ir taip mažinti regiono gyventojų socialinę ir psichologinę įtampą dėl IAE pirmojo bloko uždarymo. Departamentas suteikė paramą UAB „Nauja vaga“ projektui „Visagino tautinių mažumų kultūra ir jų integravimasis į visuomenę“, kurio svarbiausias tikslas – valstybine kalba leidžiamame laikraštyje „Visagino laikraštyje“ supažindinti visaginiečius su miesto tautinių mažumų, taip pat ir lietuvių, etnine kultūra ir tradicijomis, mokyti valstybinės kalbos ir taip padėti jiems aktyviau įsijungti į Lietuvos gyvenimą. Paremtas Šalčininkų rajono laikraščio projektas „Šalčininkų krašto laikraštis „Šalčios žinios“: lietuvišką žodį į kiekvieną šeimą“. Finansinė parama suteikta „Vorutos“ laikraščio Rytų Lietuvos kultūra ir literatūra priedui „Lietuviškas baras“.

Tokiu būdu paremti 5 regiono leidiniai.
Programa 3.1 UŽSIENIO LIETUVIŲ BENDRUOMENIŲ RĖMIMAS

Programos įgyvendinimui skirti asignavimai 4790 tūkst. Lt, gauti asignavimai – 4708,5 tūkst. Lt.
Programos tikslai:

1. Padėti užsienio lietuvių bendruomenėms puoselėti tautinę kultūrą, gimtąją kalbą, identitetą.

2. Padėti užsienio lietuvių bendruomenėms susipažinti su Lietuva ir jos gyvenimu.

3. Padėti rengti ir įgyvendinti užsienio lietuvių bendruomenių projektus.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Remti bendrojo lavinimo lituanistines mokyklas, lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvus.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Išlaikoma Pelesos (Baltarusija) lietuvių vidurinė bendrojo lavinimo mokykla, kurioje mokosi 74 moksleiviai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 12 08 nutarimu Nr. 1356 mokami atlyginimų priedai išvykusiems pagal sutartis dirbti užsienio lietuvių mokyklose pedagogams – 90 pedagogų.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Pelesos (Baltarusija) lietuvių vidurinėje mokykloje mokėsi 75 moksleiviai.

Siunčiami į užsienio lietuvių mokyklas ir fakultatyvus dirbti pedagogai mokė 2900 moksleivių.

Programos uždavinys: Teikti paramą lituanistinėms mokykloms ir fakultatyvams, kultūros centrams, bibliotekoms, muziejams.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Organizuota konferencija „Mokyklos bendruomenės sąveika, puoselėjant tautinį tapatumą“, užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų vasaros kursai, psichologijos seminaras Kaliningrado srities lietuvių ugdymo įstaigose dirbantiems mokytojams, seminaras Kaliningrado srities etnokultūros darbuotojams. Metodinę ir dalykinę kvalifikaciją kėlė 95 švietimo ir kultūros darbuotojai. Įgytos žinios padėjo tobulinti ugdymo procesą.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Buvo teikta parama lietuvių Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje išlaikymui.

Lituanistinės mokyklos ir fakultatyvai aprūpinti literatūra, didaktinėmis, vaizdinėmis ir techninėmis priemonėmis. Užsienio lietuvių ugdymo įstaigoms (lietuvių mokykloms, klasėms, fakultatyvams) įgyti pratybų sąsiuviniai, stacionarios lietuvių mokyklos aprūpintos vaizdajuostėmis Lietuvos istorijai, kultūrai pažinti, lietuvių kalbai mokytis, techninėmis priemonėmis (televizoriais, vaizdo ir garso grotuvais).

Organizuoti vieni pedagogų ir kultūros darbuotojų tobulinimosi kursai.

Vyko 5 pedagogų ir kultūros darbuotojų seminarai bei konferencijos.

31 užsienio lietuvių biblioteka buvo aprūpinta lietuvių literatūra daugiau nei už 10000 Lt. Užsienio lietuviams tai suteikė galimybę nuodugniau pažinti, suprasti ir perimti Lietuvos tautos istorinį bei kultūrinį palikimą, išsiugdyti meilę kalbai, tėvynei, tautinį tapatumą bei tautinę savimonę.

Vyko Punsko lietuvių kultūros namų statybos darbai. Kultūros centrų veikla užtikrino meno kolektyvų gyvavimą, telkė žmones, pristatė lietuvių kultūrą gyvenamajame krašte. Latvijoje suremontuota Rygos lietuvių vidurinė mokykla.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Skirta parama lietuvių Vasario 16-osios gimnazijai Vokietijoje, kurioje mokėsi 127 mokiniai.

Metodinėmis ir techninėmis priemonėmis buvo aprūpintos 95 mokyklos ir fakultatyvai.

130 pedagogų ir kultūros darbuotojų kėlė kvalifikaciją pedagogų tobulinimosi kursuose, dalyvavo seminaruose ir konferencijoje.

Naujausia grožine literatūra aprūpinta 31 biblioteka.

Statomi 2 užsienio lietuvių kultūros objektai.

Programos uždavinys: Remti užsienio lietuvių leidybinę ir informacinę veiklą ir leidybą užsienio lietuviams.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Teikta finansinė parama užsienio lietuvių organizacijų projektams, skirtiems leidybinei veiklai – paremtos bendruomenės, leidžiančios informacinius biuletenius, žurnalus, laikraščius. Departamentas išleido užsienio lietuvių bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams skirtos konferencijos medžiagą – knygą „Mokyklos bendruomenės sąveika puoselėjant tautinį tapatumą“.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Paremta užsienio lietuvių leidybinė ir informacinė veikla bei leidyba užsienio lietuviams.

Leisti leidiniai ir vaizdajuostės užsienio lietuviams.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Paremti 5 užsienio lietuvių leidiniai ir radijo valandėlės.

Paremta 14 periodinių leidinių, leidžiamų lietuvių gyvenamuosiuose kraštuose, bendruomenės aprūpintos 6 pavadinimų 370 –čia vienetų vaizdajuostėmis, teikiančiomis galimybę pažinti Lietuvą.

Programos uždavinys: Supažindinti užsienio lietuvius su Lietuva
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Tam, kad užsienio lietuviai turėtų galimybę susipažinti su Lietuva, paremti užsienio lietuvių bendruomenių projektai, numatantys vaikų, jaunimo ir suaugusių ekskursijas po Lietuvą.

Organizuotos užsienio lietuvių vaikų ir jaunimo švietimo ir poilsio stovyklos suteikė galimybę aplankyti istorinę Tėvynę, pažinti tautos istoriją, kultūrą, per tradicijų pažinimą jaunimas suartėjo, įgijo naujos bendravimo patirties, užtikrintas šnekamosios kalbos tobulinimas, vyko vaikų – valstybės piliečių formavimas, skatintas tautinio tapatumo suvokimas. Stovyklos suteikė galimybę išeivių vaikų kultūrinių, pažintinių ir kalbinių įgūdžių ugdymui.

Paremtos užsienio lietuvių organizacijų vaikų ir jaunimo stovyklos, rengtos gyvenamuosiuose kraštuose. Iš Lietuvos siųsti stovyklų vadovai, kultūros specialistai.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Organizuotos 5 vaikų ir jaunimo vasaros švietimo ir poilsio stovyklos.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Vasaros švietimo ir poilsio stovyklose stovyklavo 160 užsienio lietuvių jaunuolių.

Programos uždavinys: Aprūpinti užsienio lietuvių bendruomenes ir mokyklas Lietuvoje leidžiama spauda.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Bendruomenėms ir mokykloms prenumeruota spauda tenkino tautiečių informacijos apie Lietuvą poreikį, patobulinti kalbiniai įgūdžiai. Pedagoginiai leidiniai supažindino su naujausia ugdymo metodika.

Remiant užsienio lietuvių leidybinę ir informacinę veiklą padėta išsilaikyti lietuviškai spaudai ir radijo stotims. Gyvenamųjų šalių (kraštų) žmonėms per remiamą spaudą pristatyta Lietuva, jos istorija, kultūra.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Bendruomenėms ir mokykloms prenumeruoti 11 pavadinimų leidiniai.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Užsienio lietuviai gavo 100 spaudos leidinių prenumeratos egzempliorių.

Programos uždavinys: Padėti įgyvendinti bendruomenių programas ir projektus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Lėšos, gaunamos iš Lietuvos valstybės biudžeto – vieninteliai užsienio lietuvių bendruomenių projektų įgyvendinimo šaltiniai, nes gyvenamųjų kraštų valdžia jų neremia. Skirtos lėšos suteikė bendruomenėms galimybę veikti – propaguoti Lietuvą, jos siekius.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Paremti lėšomis bendruomenių projektai (užsienio lietuvių bendruomenių kultūros dienos ir kiti renginiai Lietuvoje ir jų gyvenamuose kraštuose, kultūros centrų steigimas ir jų veiklos plėtojimas).
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Finansinė parama suteikta 205 bendruomenių projektams (kultūros dienų ir kitų renginių organizavimas, kultūros centrų veikla ir kt.).
Programa 4.2 Valstybinės tautinių santykių ir ryšių su išeivija politikos formavimas ir įgyvendinimas

Programos įgyvendinimui skirti asignavimai – 805 tūkst. Lt, gauti asignavimai – .801,1 tūkst. Lt.
Programos tikslai:

1. Rūpintis sąlygų tautinėms mažumoms integruotis į Lietuvos valstybės gyvenimą sudarymu, atsižvelgiant į strateginius stojimo į Europos Sąjungą bei NATO tikslus.

2. Plėtoti ryšius su užsienio lietuviais, siekiant panaudoti šiuos ryšius teigiamam Lietuvos įvaizdžiui formuoti.

3. Užtikrinti departamento strateginį planavimą, programų įgyvendinimą, finansavimą ir atskaitomybę.

4. Sudaryti sąlygas vykdyti departamento uždavinius.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Sudaryti sąlygas tautinėms mažumoms integruotis į Lietuvos valstybės gyvenimą, išlaikant tautinį identitetą ir kultūrą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Parengtas Tautinių mažumų įstatymo projektas, kuriam pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. balandžio 4 nutarimu Nr. 377, kadangi šio įstatymo svarstymas užsitęsė, todėl buvo parengti reikalingi dokumentai ir Tautinių mažumų įstatymas pratęstas iki 2002 m. liepos 1 d. Vykdant 2000 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1069 „Dėl Nuolatinės komisijos Lietuvos Respublikos informacijai apie Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą rengti sudarymo“, departamento generalinis direktorius buvo paskirtas šios komisijos pirmininku. Nuolatinė komisija parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų įgyvendinimo tvarkos”. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė šiam nutarimo projektui 2001 m. rugsėjo 12 d. protokoliniu sprendimu Nr. 42. Buvo teikiami pasiūlymai įvairių įstatymų projektams: Civiliniam kodeksui, Administracinių teisės pažeidimų kodeksui, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui, kitiems teisės aktams, reiškiamos pastabos įvairių tarptautinių sutarčių projektams bei ratifikavimo projektams.

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Suteikta parama tautinių mažumų visuomeninių organizacijų kultūriniams ir švietimo projektams už 200 tūkst. Lt, vykdant Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2000 – 2004 metų programą pastatytas Romų visuomenės centras, paremti 6 projektai už 25 tūkst. Lt.

Programos uždavinys: Padėti užsienio lietuvių bendruomenėms išsaugoti tautinę tapatybę, kalbą, kultūrą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Stiprinant santykius su išeivijos atstovais, lietuvių tautinėmis mažumomis kaimyninėse valstybėse, palaikomi nuolatiniai ryšiai, informuojama juos apie Respublikos politinį, kultūrinį, visuomeninį gyvenimą.

Departamente sukaupta medžiaga apie atskirus Rytų ir Vakarų lietuvių susivienijimus, medžiaga nuolat analizuojama, teikiami pasiūlymai įvairioms Lietuvos valstybinėms institucijoms.

Išanalizuota ir įvertinta 220 užsienio organizacijų projektų ir paraiškų. Prioritetai skirti švietimui, kultūrai, leidybai. Apie 70% projektų skirta švietimui, likusieji – kultūrai ir leidybai. Bendruomenėms teikiama parama naudojama: tobulinti mokymo ir mokymosi procesą, pristatyti Lietuvą kultūriniais renginiais lietuvių gyvenamosiose šalyse, atspindėti ją lietuvių leidžiamoje periodinėje spaudoje.

Sudarytos sutartys ir pasiųsti dirbti NVS ir Rytų Europos lietuvių ugdymo įstaigose 90 kvalifikuotų pedagogų.

31 užsienio lietuvių biblioteka aprūpinta lietuvių literatūra. Užsienio lietuviams suteikta galimybė nuodugniau pažinti, suprasti ir perimti Lietuvos istorinį bei kultūrinį palikimą, puoselėti kalbą, kultūrą, tautinę savimonę.

Organizuoti lituanistiniai kursai užsienio lietuvių mokytojams, konferencija bendrojo lavinimo lietuviškų mokyklų mokytojams „Mokyklos bendruomenės sąveika puoselėjant tautinį tapatumą“, organizuoti seminarai lietuvių pedagogams jų gyvenamuosiuose kraštuose.

Programos uždavinys: Padėti užsienio lietuvių bendruomenėms palaikyti ir stiprinti ryšius su Lietuva.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Padedant užsienio lietuvių bendruomenėms palaikyti ir stiprinti ryšius su Lietuva, organizuotos 5 užsienio lietuvių vaikų ir jaunimo stovyklos. Trys iš jų vyko Lietuvoje, o dvi – gyvenamuosiuose kraštuose vadovaujant iš Lietuvos siųstiems vadovams.

Dalyvauta užsienio lietuvių bendruomenių renginiuose: kalendorinių ir valstybinių švenčių minėjimuose, renginiuose, skirtuose paminėti iškilias Lietuvos asmenybes, svarbius istorinius įvykius.

Programos uždavinys: Sudaryti sąlygas užsienio lietuviams išsaugoti tautinį tapatumą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Tęsiami Punsko lietuvių kultūros namų statybos darbai ir Rygos lietuvių vidurinės mokyklos renovacija.

Programos uždavinys: Organizuoti ir atlikti strateginių ir einamųjų planų, įgyvendinimo ataskaitų ir atskaitomybės darbą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Buvo rengiami strateginiai planai ir programos bei jų įgyvendinimo ataskaitos. Tvarkomas departamento vykdomų programų finansavimas, buhalterinė apskaita ir atskaitomybė.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Parengti 103 įvairūs dokumentai, 70 finansinių ataskaitų, atliktos vidutiniškai per mėnesį 685 finansinės operacijos ir išmokos.

Programos uždavinys: Užtikrinti ūkinį ir techninį departamento aptarnavimą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Įgyvendinat šį uždavinį buvo tvarkomi personalo, archyvo, raštvedybos, ūkinio ir techninio aptarnavimo reikalai, išlaikomos departamento patalpos (aptarnaujamos 26 darbo vietos).
III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Atsižvelgiant į valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslų įgyvendinimą, pagrindiniais prioritetais išlieka tautinių mažumų integracijos ir jų socialinės adaptacijos į visuomenės gyvenimą stiprinimas, Lietuvos įstatymų bei tarptautinių sutarčių, susijusių su tautinių mažumų apsauga, įgyvendinimas. Siekiant šių prioritetų numatoma parengti Tautinių mažumų integracijos programą bei tęsti Romų integracijos programą. Taip pat numatoma parengti kovos su etnine diskriminacija bei rasizmu gaires.

Numatoma parengti valstybinės ryšių su užsienio lietuviais politikos nuostatas, kuriose būtų numatytos ryšių su išeivija plėtros galimybės, siekiant panaudoti tuos ryšius lietuvių išeivijos, Lietuvos valstybės ir visuomenės interesams ir poreikiams tenkinti.

Siekiant padėti užsienio lietuvių bendruomenėms aktyviau formuoti teigiamą Lietuvos įvaizdį užsienyje, numatoma parengti kultūros centrų, formuojančių Lietuvos įvaizdį užsienyje, koncepciją.

Kuriant darbo su lietuviškų mokyklų užsienyje pedagogais strategiją ir atsižvelgiant į pedagogų pageidavimus, planuojama parengti metodines rekomendacijas lituanistinių mokyklų mokytojams.

Departamento prioritetinių krypčių įgyvendinimą neigiamai gali įtakoti lėšų, skiriamų jo vykdomoms programoms, mažinimas.

Generalinis direktorius Antanas Petrauskas

VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS (VATESI) METINĖS VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija:

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija užtikrina branduolinės saugos, radiacinės apsaugos branduolinėje energetikoje, bei branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės valstybinį reguliavimą:

- VATESI nustato privalomus reikalavimus branduolinei saugai;

- VATESI kontroliuoja veiklą, patikrina ir įvertina ar branduoliniai objektai atitinka saugos reikalavimus;

- įvykdžius branduolinės saugos reikalavimus, Ignalinos atominė elektrinė nepakenks žmonėms ir aplinkai;

- VATESI informuoja visuomenę apie branduolinės energetikos objektų saugos būklę.
Strateginiai tikslai:

1.Rengti branduolinę saugą reglamentuojančius dokumentus. Išnagrinėti ir įvertinti paraiškų licencijoms dokumentus, įskaitant saugos analizės ataskaitą, bei padaryti išvadas dėl licencijų išdavimo.
2. Kontroliuoti ir prižiūrėti, ar objektų veikla atitinka branduolinės saugos reikalavimus, atliekant specialius patikrinimus, ekspertizes branduolinės saugos, radiacinės apsaugos bei branduolinių medžiagų apskaitos klausimais.

3. Atlikti Ignalinos AE 1-ojo bloko eksploatacijos nutraukimo, radioaktyvių atliekų tvarkymo projektų ekspertizes ir paruošti reguliuojančius dokumentus. Atlikti panaudoto branduolinio kuro tvarkymo projektų ekspertizes.

4. Administruoti branduolinės saugos, radiacinės apsaugos branduolinėje energetikoje, bei branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės valstybinį reguliavimą.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ VATESI STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:
Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)

2001m. VATESI vykdė vieną programą.

Programa 04 ”Viešasis ir vidinis administravimas”. Jos įgyvendinimui 2001 metams buvo skirta 3301 tūkst. litų; faktiškai gauta 3030,6 tūkst. litų

Programos tikslas:

Vykdyti branduolinės saugos, radiacinės apsaugos branduolinėje energetikoje, bei branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės valstybinį reguliavimą.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:
Branduolinės saugos teisinių ir norminių dokumentų, atitinkančių tarptautinę praktiką, sukūrimas.

2001 metais buvo rengiami ir patvirtinti šie VATESI teisės aktai:
Pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių branduolinės energetikos saugą Lietuvos Respublikoje, sąrašas.

Reikalavimai Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo energijos bloko reaktoriaus antrosios stabdymo sistemos (ASS) projektavimui ir saugos pagrindimui.

Branduolinę saugą reglamentuojančių teisės aktų klasifikavimo nuostatai.

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo atominėje elektrinėje iki jų laidojimo reikalavimai.

Branduolinės energetikos objektų svarbių saugai sistemų atestacijos reikalavimai.

Branduolinės energetikos objektus eksploatuojančių organizacijų ir joms paslaugas teikiančių įmonių personalo valdymo bendrieji reikalavimai.

Branduolinės energetikos objektų avarinio elektros energijos tiekimo sistemų įrengimo ir eksploatacijos reikalavimai.

2001 metais buvo parengti šių VATESI teisės aktų projektai:

Avarinio aušinimo ir šilumos nuvedimo nuo branduolinio reaktoriaus sistemų eksploatacijos taisyklės.

AE saugai svarbių sistemų priešgaisrinės saugos analizės reikalavimai.

Ignalinos AE avarijų lokalizavimo sistemų saugios eksploatacijos reikalavimai.

Branduolinio kuro saugojimo ir transportavimo atominės energetikos objektuose taisyklės.
Šios priemonės numatytos Nacionalinėje acquis priėmimo programoje 3.4.4.2-P-B11.
Peržiūrėti ir įvertinti branduolinės saugos požiūriu Ignalinos AE antrojo bloko saugos analizę

SAR-2.

2001-aisiais metais VATESI toliau vykdė Ignalinos atominės elektrinės antrojo energetinio bloko licencijavimo darbus. Iki 2002-01-14 IAE pateikė dokumentų komplektus pagal 21 iš 66 paraiškos licencijai gauti skyrių. VATESI galutinai išnagrinėjo 10 iš 21 IAE pateiktų dokumentų komplektų. Remiantis IAE antrojo energetinio bloko licencijavimo dokumentų nagrinėjimo darbų planu, sprendimas dėl licencijos, eksploatuoti IAE antrąjį energetinį bloką, turi būti priimtas iki 2003-09-01.

Išnagrinėti ir suderinti IAE 2-ojo energijos bloko Saugos analizės ataskaitos (SAR-2) parengimo nuostatai. Suburtas Lietuvos mokslinės-techninės paramos organizacijų kolektyvas, padėsiantis VATESI atlikti SAR-2 ekspertizę. Atlikta IAE 2001m. pateiktų trijų (iš dvylikos) SAR-2 dalių dokumentacijos ekspertizė. Vyko tolesni pasirengimo SAR-2 ekspertizei darbai.

Pagal PHARE projektą LI 9806.01 Kauno technologijos universiteto, Fizikos instituto, Lietuvos energetikos instituto specialistai nagrinėjo Prancūzijos ir Vokietijos patirtį reaktorių neutronikos ir termohidraulikos fizikos srityse, projektinių avarijų analizės metodus, kompiuterinius kodus avarijoms modeliuoti ir prognozuoti jų pasekmes, sunkių avarijų fizikinius fenomenus bei jų analizės kompiuterinius kodus, austenitinių vamzdžių neardančios kontrolės įvertinimo metodologiją ENIQ bei įrenginių kvalifikavimą.

Priemonė 3.4.4.2-P-B10 vykdoma pagal Nacionalinę acquis priėmimo programą.
Branduolinės energetikos objektų branduolinės saugos nepriklausomas įvertinimas.

Vienas iš pagrindinių VATESI uždavinių branduolinę saugą pagrindžiančios dokumentacijos peržiūra ir įvertinimas. Šios veiklos tikslas yra nustatyti ar pateikiami dokumentai demonstruoja branduolinių įrenginių atitikimą saugos reikalavimams.

IAE antrojo energobloko antros nepriklausomos stabdymo sistemos projekto techninių dokumentų ekspertizės organizavimas ir išvadų rengimas:

Po 1996 metais atliktos IAE saugos analizės buvo nustatyta, kad esamos valdymo ir kontrolės sistemos nevisiškai atitinka branduolinės saugos reikalavimams, dėl ko tam tikrų avarijų atvejais apsaugos sistemų nesuveikimas gali sukelti nepriimtinas pasekmes. LR Vyriausybė įsipareigojo parengti saugos gerinimo programą, kurioje vienas iš uždavinių buvo reaktoriaus antrosios stabdymo sistemos įdiegimas IAE antrajame energijos bloke.

VATESI 2001m. spalio 29 d. suderino IAE techninį sprendimą dėl antrosios stabdymo sistemos diegimo antrajame energijos bloke. IAE lapkričio mėnesio pradžioje paskelbė konkursą sistemos projektuotojui parinkti.

IAE į simptomus orientuotų avarinių instrukcijų įdiegimas:

Siekiant užtikrinti maksimalų operatyvinio personalo veiksmų efektyvumą avarinių situacijų metu, IAE 2001m. tęsė į simptomus orientuotų avarinių instrukcijų ir avarinių palaikymo instrukcijų įdiegimo darbus: mokė operatyvinį personalą dirbti pagal jas, tikrino jo praktinius įgūdžius naudojant treniruoklį, koregavo Technologinį reglamentą bei kitus eksploatavimo dokumentus. VATESI peržiūrėjo IAE pateiktą dokumentaciją ir 2001m. spalio31d. teigiamai įvertino atliktą darbą.

Ataskaitų apie neįprastus įvykius IAE nagrinėjimas:
2001m. įvyko trylika VATESI Neįprastų įvykių analizės komisijos posėdžių. Per 2001 m. Komisija peržiūrėjo 21 ataskaitą apie neįprastus įvykius IAE. Trylikai IAE ataskaitų VATESI pateikė klausimų ir pastabų.

2001m. buvo peržiūrėtos ir suderintos “Pranešimo apie neįprastus įvykius IAE instrukcija” ir “Neįprastų įvykių IAE analizės instrukcija”.

Tikimybinės saugos analizės rezultatų peržiūra:

2001m. įvyko TATENA’os Tarptautinės tikimybinės saugos analizės peržiūros komandos (IPSART) misija, kuri atliko pakartotiną 1-o lygio TSA peržiūrą, bei peržiūrėjo ir įvertino IAE atliktą 2-o lygio TSA. Preliminarūs misijos rezultatai parodė jog 1-o lygio TSA, nežiūrint kelių tobulintinų sričių, yra ganėtinai išsami. Šios analizės rezultatai parodė, jog aktyviosios zonos pažeidimo tikimybė, palyginus su tokio pat amžiaus vakarietiškais reaktoriais, IAE yra pakankamai maža.

Dokumentų dėl naujos konstrukcijos kuro bei reguliuojančių strypų įdiegimo IAE nagrinėjimas ir išvadų paruošimas:

2001m. VATESI pritarė IAE projekto papildymui dėl naujo 2,6% įsodrinimo urano-erbio kuro naudojimo IAE, bei bandomosios partijos kuro krovimui IAE 2-ame bloke. Diegiant urano-erbio kurą Ignalinos AE, branduolinės-fizikinės reaktorių charakteristikos pagerėjo arba liko saugos ribose, pastebimai išaugo branduolinio kuro naudojimo efektyvumas.

Informaciją apie branduolinės saugos būklę Lietuvoje VATESI Vyriausybei pateikė 2001-12-30.
Valstybinio reguliavimo darbų kokybės sistemos įdiegimas.

Gerinant branduolinės saugos valstybinį reguliavimą ir priežiūrą buvo nuspręsta įdiegti VATESI kokybės užtikrinimo sistemą. Įdiegti kokybės užtikrinimo sistema padeda Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Suomijos ekspertai.

Buvo sudaryta ir patvirtinta 18 mėnesių VATESI kokybės užtikrinimo sistemos įdiegimo programa, kurią planuojama įdiegti penkiais etapais. Pirmojo etapo metu atsakingi asmenys pasirengia procedūrų projektų rengimui: surenkama ir apibendrinama VATESI patirtis bei vizito į vieną iš pasdedančių šalių metu pasidalijama patirtimi su kitų šalių ekspertais. Antrojo ir trečiojo etapų metu parengiami procedūrų pirmasis ir antrasis projektai. Ketvirtojo etapo metu parengiamos galutinės procedūrų versijos. Patvirtinus visą Kokybės užtikrinimo sistemą bus pravedamas personalo mokymas ir vidinis auditas, kuris tikimasi nustatys sistemos trūkumus ir, gal būt, parodys tolesnio Kokybės užtikrinimo sistemos tobulinimo gaires.

2001m. toliau buvo rengiamos pagrindinės Kokybės sistemos procedūros: VATESI misija – branduolinės saugos reguliavimo sistema ir VATESI politika ir tikslai.

Taip pat buvo pradėti darbai dar penkioms procedūroms: Planavimas, Dokumentų valdymas, Resursų ir mokymo valdymas, Taisyklių rengimas, Visuomenės informavimas. Parengti šių procedūrų pirmieji projektai.
Įvertinti branduolinės saugos požiūriu radioaktyviųjų atliekų tvarkymo projektus ir paruošti reguliuojančius dokumentus.
Įvertinti branduolinės saugos požiūriu panaudoto branduolinio kuro tvarkymo projektus.
Vyriausybės programoje numatyta licencijuoti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginius būtinus Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimui nutraukti.

VATESI išnagrinėjo IAE pateiktas dviejų radioaktyviųjų atliekų saugyklų saugos ataskaitas ir pateikė pastabas dėl jų patobulinimo. Įgyvendintas TATENA techninio bendradarbiavimo projektas LIT/4/002 ”Pagalba nutraukiant IAE I bloko eksploatavimą”, atliktos kietųjų radioaktyviųjų atliekų ir bitumo kompaundo saugos analizės ataskaitų ekspertizės.

Pradėtas įgyvendinti PHARE projektas Nr. LI9919-PH/LI/TS/10/99 “Parama VATESI ir Lietuvos techninės paramos organizacijoms licencijuojant veiklą, susijusią su Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimu”. VATESI pradėjo nagrinėti Panaudotų radioaktyviųjų joninių dervų ir cementuotų dervų saugyklos preliminarią saugos analizės ataskaitą.
Vidinio administravimo tobulinimas.
Ignalinos AE I bloko eksploatavimo nutraukimo programoje numatyta stiprinti VATESI, įsteigiant atskirą padalinį, taip pat aprūpinti šį padalinį specialistais (įskaitant jų apmokymą) bei būtina įranga. 2001 m. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo skyrius buvo reorganizuotas į Eksploatacijos nutraukimo ir radiacinės apsaugos skyrių. Darbuotojų skaičius padidintas dviem specialistais, dar dviem specialistams priimti paskelbti konkursai. Trys šio padalinio specialistai dalyvavo tarptautinių organizacijų organizuotuose seminaruose ir moksliniuose vizituose.

Nacionalinėje acquis priėmimo programoje priemonėje 3.4.4.2-P-A8 numatyta vertinti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos veiklą. 2001 m. rugsėjo 2-14 dienomis Lietuvoje dirbo TATENA Branduolinės saugos reguliavimo vertinimo (IRRT) misija. Misija 2001 m. gruodžio mėn. pateikė rekomendacijas branduolinės saugos reguliavimo gerinimui mūsų šalyje. Rengiamas rekomendacijų įgyvendinimo planas.

2001m. padidintas maksimalus leistinas VATESI darbuotojų skaičius iki 48 žmonių, šiam tikslui papildomai skirta 100 tūkst. Lt, Nacionalinės acquis priėmimo programos 3.4.4.2-P-B9 priemonė.
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

VATESI dalyvavo vykdant 7 Vyriausybės programoje numatytas svarbias priemones, susijusias su Ignalinos atominės elektrinės veikla. Dalis jų siejasi su Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimu.
Vykdant Nacionalinės energetikos strategijos nuostatą, kad Ignalinos atominės elektrinės pirmas blokas turi būti sustabdytas iki 2005 m. sausio 1 d., buvo sudaryta komisija Nacionalinės energetikos strategijos nuostatų, susijusių su Ignalinos atomine elektrine, įgyvendinimui koordinuoti. VATESI atstovas buvo įtrauktas į komisiją.

Vienas iš svarbiausių komisijos uždavinių – parengti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą ir paruošti Eksploatacijos nutraukimo programą su tos programos įgyvendinimo priemonėmis. Programa buvo paruošta ir patvirtinta 2001 m. vasario 19 d.

VATESI atstovas dalyvavo Komisijos posėdžiuose, kuriuose buvo išnagrinėti dokumentai, susiję su Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano rengimu, IAE 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo programos įgyvendinimu.

VATESI taip pat dalyvavo rengiant IAE numatomų atleisti darbuotojų socialinių garantijų įstatymo projektą.

Pasirengimo IAE I bloko eksploatavimo nutraukimui priemonės įtrauktos į acquis programą 3.4.4.1-P-B5; 3.4.4.1-P-B5.1; 3.4.4.2-P-B11.

Programoje taip pat numatyta išplėsti VATESI avarinės parengties centrą. 2001 m. kovo mėn. pradėjo veikti VATESI avarinis centras, įrengtas pagal sutartį tarp Jungtinės Karalystės Prekybos ir pramonės departamento, JK firmos WS Atkins ir VATESI. 2001 m. pabaigoje gauta papildoma avarinio centro įranga pagal PHARE projektą LI9806.01.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Ignalinos AE saugos gerinimo (SIP-2) programa

Ignalinos AE integruota Saugos gerinimo programa (SIP-2/2001) kasmet peržiūrima ir papildoma. SIP-2 priemonių įgyvendinimas yra Ignalinos AE 1-jo energobloko eksploatavimo licencijos galiojimo sąlyga, taip pat 2-jam energoblokui, kurio licencijavimui ruošiasi Ignalinos AE ir VATESI, licencijos išdavimo sąlyga. 2001m. pradžioje po peržiūrėjimo SIP–2/2001 programoje numatyta 60 priemonių, iš kurių 2001m. turėjo būti įvykdyta 36, o įgyvendinta ir įvertinta 23. Likusių 13 priemonių yra nagrinėjimo, ekspertų peržiūros ir VATESI įvertinimo stadijoje ir perkeltos į 2002 metus.

Ši priemonė taip pat įtraukta ir Nacionalinę acquis priėmimo programą 3.4.4.1-P-A1 priemonė.
gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Strateginiame veiklos plane numatyti vertinimo kriterijai ir rodikliai įvykdyti.
III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos artimiausių 1-2 metų veiklos prioritetai yra šie:

- įvertinti Ignalinos AE pasirengimo nutraukti pirmojo bloko eksploatavimą branduolinę saugą ir išduoti licenciją (leidimą) sustabdyti bloką;

- įvertinti Ignalinos AE antrojo bloko branduolinę saugą ir nuspręsti ar galima išduoti licenciją tolesniam jo eksploatavimui;

- įvertinti Ignalinos AE antrojo bloko antrosios stabdymo sistemos branduolinę saugą;

- tobulinti branduolinės energetikos objektų valstybinį saugos reguliavimą, taikant tarptautinę praktiką;

- tobulinti vidinį administravimą;

- plėsti ir palaikyti informacines technologijas bei telekomunikacijas.

Išorės veiksniai, sunkinantys VATESI veiklą:

- daug pagrindinių uždavinių, susikaupusių vienu metu (Ignalinos AE 2-ojo bloko saugos įvertinimas ir licencijavimas, pasiruošimas pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimui, antrosios stabdymo sistemos įrengimas).

Europos Tarybos Atominių klausimų grupės ir Branduolinės saugos darbo grupės rekomendacijose Lietuvai ES plėtros kontekste pasiūlyta įgyvendinti atominės elektrinės saugos gerinimo programą, įvertinti saugą, reguliariai peržiūrėti saugos įvertinimo ataskaitas, užtikrinti branduolinę saugą Ignalinos AE pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo metu, skirti reikiamus išteklius branduolinės saugos reguliavimo institucijai ir jos techninės paramos organizacijoms.

Vidaus veiksniai, sunkinantys VATESI veiklą:

- didelis darbo krūvis dėl specialistų trūkumo;

- VATESI specialistų atlyginimai apie 40% mažesni negu Ignalinos AE.

VATESI viršininkas Saulius Kutas

Pastaba : ataskaita Vyriausybei pateikta ir elektronine forma adresu [email protected]

VALSTYBINĖS DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJOS

METINĖS VEIKLOS ATASKAITA

I. Misija, strateginiai tikslai
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos misija - valstybinės politikos duomenų apsaugos srityje įgyvendinimas, strateginiai tikslai - duomenų apsaugos priežiūra ir plėtojimas.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ VALSTYBINĖS DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2001 metų strateginiame veiklos plane numatyta programa - duomenų apsaugos valdymas. Jos įgyvendinimui skirta - 660 tūkst. Lt. Programos tikslai - duomenų apsaugos priežiūra ir plėtojimas.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys Nr.1. Prižiūrėti asmens duomenų tvarkymą ir plėtoti duomenų apsaugą.

Uždavinys atitinka Vyriausybės veiklos prioritetą – plėtoti informacinę visuomenę. Uždavinys vykdomas įgyvendinant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.

Strateginiame veiklos plane numatyta:

įregistruoti 600 asmens duomenų valdytojų,

suteikti 650 konsultacijų,

išnagrinėti 10 duomenų subjektų skundų ir prašymų,

parengti ir derinti 20 teisės aktų,

parengti 25 veiklos ataskaitas,

atlikti 30 patikrinimų.

Rezultatai:

gauta 658 pranešimai dėl asmens duomenų tvarkymo, įregistruota 574 asmens duomenų valdytojai, 84 asmens duomenų valdytojams pradėta registravimo procedūra,

įregistruotų konsultacijų skaičius – 712,

išnagrinėti 8 skundai ir prašymai, 2 pranešimai,

parengta 14, derinta 16 teisės aktų,

parengtos 22 ataskaitos,

atlikta 17 tiesioginių tikrinimų ir 44 tikrinimai apklausos būdu.

Šis uždavinys įgyvendintas, neįvykdytų priemonių nėra.

Programos uždavinys Nr. 2. Įgyvendinti Nacionalinę acquis priėmimo programą duomenų apsaugos srityje.

Uždavinys atitinka Vyriausybės veiklos prioritetą – plėtoti informacinę visuomenę.

Įvykdytos Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonės:

1. Sukurtas ir įteisintas Asmens duomenų valdytojų valstybės registras (NAPP priemonė 3.1.1.5.-P-A1 Asmens duomenų valdytojų registravimo kompiuterizuotos informacinės sistemos sukūrimas, įteisinimas ir tvarkymas).

2. Įvykdyta Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos struktūrinė reforma (NAPP priemonė 3.1.1.5.-P-A2) (parengtas LRV nutarimas “Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos pavaldumo pakeitimo, įgaliojimų suteikimo ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo”, priimtas 2001-09-25, Nr.1156).

Strateginiame veiklos plane numatyti uždaviniai įvykdyti, neįvykdytų priemonių nėra.
III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Prižiūrėti asmens duomenų valdytojų veiklą tvarkant asmens duomenis, kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, kovoti su duomenų tvarkymo pažeidimais ir užtikrinti duomenų subjekto teisių apsaugą. Tobulinti duomenų apsaugos teisinę bazę, stiprinti asmens duomenų tvarkymo priežiūrą ir ugdyti administracinius gebėjimus duomenų apsaugos srityje, įgyvendinti pagalbą duomenų subjektui, surenkant jo asmens duomenis ar informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą iš registruotų duomenų valdytojų ir supažindinant duomenų subjektą su surinktais duomenimis ar informacija, išvystyti visuomenės informavimo sistemą apie duomenų subjekto teises.

Veiksniai, galintys turėti neigiamą įtaką – kvalifikuotų duomenų apsaugos specialistų trūkumas, finansavimo trūkumas, patalpų naujoms darbo vietoms trūkumas.

Inspekcijos direktorė Ona Jakštaitė

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2001 metų veiklos ataskaita

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija:

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, formuojanti ir įgyvendinanti valstybės politiką į rinką tiekiamo maisto saugos ir kokybės užtikrinimo bei veterinarijos srityse.
Strateginiai tikslai:

1. Apsaugoti, kad į šalies teritoriją nepatektų gyvūnų užkrečiamosios ligos, organizuoti gyvūnų apsaugą nuo užkrečiamųjų ligų ir tokių ligų židinių likvidavimą, užtikrinti gyvūnų gerovę.

2. Užtikrinti veterinarinę ir higienos kontrolę visuose maisto tvarkymo etapuose ( nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo iki maisto tiekimo vartotojams ).

3. Apsaugoti vartotojų interesus, kad į šalies rinką ir eksportui tiekiamas maistas atitiktų teisės aktais nustatytus saugos, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus.

4. Skatinti Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą veterinarijos ir maisto srityse.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS 2001 METŲ STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:
Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

2.1 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sistemos administravimo ir tobulinimo programa stojant į Europos Sąjungą.

Programos įgyvendinimui 2001 metais skirta 3049,3 tūkst. Lt.
Programos tikslai :

Gerinti maisto tvarkymo higieninę kontrolę ir veterinarijos darbą Lietuvoje.

Perkelti Europos Sąjungos reikalavimus į Lietuvos teisinę bazę.

Užtikrinti Pasaulio banko paskolos veterinarijos preparatams įsigyti grąžinimą pagal nustatytus terminus.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

2.1 Programos uždaviniai:

1. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklą vykdyti pagal ES reikalavimus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

- 2001 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1220 „Dėl Gyvulių ir kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų, nuostolių ir išlaidų, susidariusių likviduojant jų židinius, kompensavimo“ (Žin., 2001, Nr. 89-3129) ir 2001 m. spalio 31 d. VMVT direktorius patvirtino įsakymą Nr. 465 „Dėl dokumentų dėl nuostolių ir išlaidų, susidariusių likviduojant gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinius, kompensavimo patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 96-3410).

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

- 2001 m. gegužės 1 d. VMVT direktorius patvirtino įsakymą Nr. 199 „Dėl veterinarinės priežiūros apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 39-1384), siekiant suderinti Lietuvos Respublikos gyvūnų ir gyvūninių produktų veterinarinės priežiūros apmokėjimo tvarką su ES Tarybos direktyvos 96/43/EB reikalavimais.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

- 2001 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 862 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 1132 „Dėl Maisto prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų nekenksmingumo bei kokybės kontrolės tvarkos patvirtinimo" dalinio pakeitimo” (Žin., 2001, Nr. 61-2190), papildantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 1132 „Dėl maisto prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų nekenksmingumo bei kokybės kontrolės tvarkos patvirtinimo“.

- 2001 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 710 “Dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos profilaktikos kompleksinių priemonių patvirtinimo” (Žin., 2001, Nr. 52-1837).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

- 2001 m. VMVT strateginiame veiklos plane buvo numatyta išanalizuoti ir perkelti į Lietuvos Respublikos teisės sistemą 30 ES teisės aktų, buvo paruošta ir perkelta 30 teisės aktų;

- 2001 m. VMVT strateginiame veiklos plane buvo numatyta, kad VMVT gaus ir išanalizuos 8000 dokumentų, buvo gauta ir išanalizuota 7000 dokumentų;

- 2001 m. VMVT strateginiame veiklos plane buvo numatyta kad VMVT pateiks 6000 atsakymų, buvo pateikta 6300.

(Priemonė įvykdyta)
2. Organizuoti maisto ir veterinarijos tarnybos ir jos organizacijų veiklą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

- komplektuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos etatus ir sudaryti tinkamas darbo sąlygas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

- 2001 m. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) strateginiame veiklos plane buvo numatyta sukomplektuoti 67 etatus, buvo sukomplektuoti – 58 etatai.

3. Organizuoti Pasaulio banko paskolos grąžinimą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

- užtikrinti Pasaulio banko paskolai reikalingų lėšų gavimą ir savalaikį grąžinimą.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

- 2001 m. VMVT strateginiame veiklos plane buvo numatyta grąžinti Pasaulio bankui 1150 tūkst. Lt, buvo grąžinta 749,3 tūkst. Lt (priemonė įvykdyta, sumažėjo Pasaulio banko paskolos grąžinimo palūkanų procentai).
Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

3.1 Gyvūnų apsauga, ligų profilaktika ir likvidavimas bei maisto produktų tvarkymo kontrolė ir jų nekenksmingumo užtikrinimas, specialistų kvalifikacijos kėlimas.

Programos įgyvendinimui 2001 metais skirta 15841,0 tūkst. Lt.
Programos tikslai:

Užtikrinti maisto produktų saugą.

Apsaugoti gyvūnus nuo užkrečiamųjų ligų ir likviduoti jų židinius.

Kontroliuoti gyvūnų gerovės reikalavimų vykdymą fermose, skerdyklose bei juos transportuojant.

Užtikrinti maisto tvarkymo higieninę ir veterinarinę kontrolę.

Apmokyti specialistus naudotis ES standartus atitinkančia įranga ir darbo metodais.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

3.1 Programos uždaviniai:

1. Saugoti vartotojų interesus, užtikrinti maisto saugos kontrolę.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

- baigti modernizuoti Nacionalinės veterinarijos laboratorijos (toliau – NVL) Bakteriologinių tyrimų skyrių ir Serologinių bandymų skyrių (priemonė įvykdyta dalinai, Bakteriologinių tyrimų skyriaus modernizavimas baigtas, Serologinių bandymų skyriaus modernizavimas bus baigtas 2002 m. II ketv.).

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

- atlikti teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų laboratorijų poreikio įvertinimą, kad būtų galima jose įdiegti ES standartus atitinkančią įrangą ir taikyti tyrimo metodus-priemonė įvykdyta.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

- 2001 m. VMVT strateginiame veiklos plane buvo numatyta įvertinti 11 laboratorijų, buvo įvertinta 10 laboratorijų (1 laboratorija panaikinta);

- 2001 m. VMVT strateginiame veiklos plane buvo numatyta atlikti 8500 vandens mėginių tyrimų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijos 2001 m. gavo tyrimams 7180 vandens mėginių, iš kurių buvo atlikta 39416 vandens tyrimų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

- nebaigtas NVL Serologinių bandymų skyriaus modernizavimas.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys:

- finansavimo trūkumas.
2. Ligų profilaktika ir likvidavimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

- laboratoriniais ir klinikiniais tyrimais įvertinti gyvūnų sveikatos būklę;

- įtarus ar nustačius gyvūnų užkrečiamąją ligą, taikyti priemones ligos plitimui išvengti ir židiniui likviduoti.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

- 2001 m. VMVT strateginiame veiklos plane buvo numatyta atlikti 2400000 klinikinių ir laboratorinių tyrimų gyvulių sveikatos būklei įvertinti - atlikti 1835577 tyrimai;

- 2001 m. VMVT strateginiame veiklos plane buvo numatyta nustatyti ir likviduoti 960 gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių, buvo nustatyta ir likviduota 850 židinių.
3. Įgyvendinti gyvūnų gerovės apsaugos priemones.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

- vykdyti gyvūnų gerovės apsaugos reikalavimus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

- 2001 m. VMVT strateginiame veiklos plane buvo numatyta atlikti 1900 gyvūnų laikymo vietų, transportavimo ir skerdimo patikrinimų gyvūnų gerovės apsaugos požiūriu, buvo atlikta 1900 patikrinimų (priemonė įvykdyta).
4. Užtikrinti veterinarijos reikalavimų vykdymą produktų gamybos, perdirbimo, sandėliavimo, transportavimo bei importo-eksporto metu.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

- veterinarijos reikalavimų įvykdymo kontrolė ir maisto produktų tvarkymo kontrolė.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

- 2001 m. VMVT strateginiame veiklos plane buvo numatyta atlikti 18500 maisto produktų objektų patikrinimų, buvo atlikti – 19648 patikrinimai;

- 2001 m. VMVT strateginiame veiklos plane buvo numatyta atlikti 1500000 maisto tvarkymo objektuose laboratorinių tyrimų, buvo atlikta – 1433012 tyrimai.
5. Organizuoti specialistų mokymą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

- organizuoti visų kategorijų veterinarijos specialistų kvalifikacijos kėlimo programas ir organizuoti apmokymų kursus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

- 2001 m. VMVT strateginiame veiklos plane buvo numatyta organizuoti 15 kvalifikacijos kėlimo programų , buvo suorganizuotos 4 programos;

- 2001 m. VMVT strateginiame veiklos plane buvo numatyta, kad kvalifikaciją kels 1830 specialistų, 2001 metais kvalifikaciją kėlė 1030 specialistų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

- neįvykdytas 2001 m. VMVT strateginiame veiklos plane numatytas kvalifikacijos kėlimo programų ir kėlusių kvalifikaciją specialistų skaičius.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys:

- finansavimo trūkumas.
Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt)

4.1 Pasienio ir transporto valstybinė veterinarijos tarnyba.

Programos įgyvendinimui 2001 metais skirta 2427,0 tūkst. Lt.
Programos tikslai:

Apsaugoti Lietuvos Respubliką nuo gyvulių užkrečiamųjų ligų patekimo į šalį, saugoti, kad į šalies rinką nepatektų žmonių sveikatai kenksmingi gyvūniniai produktai.
Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

4.1 Programos uždaviniai:

1. Užtikrinti, kad į Lietuvą nebūtų įvežti gyvūnai, gyvūniniai produktai ar žaliavos, galinčios pernešti gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

- pasienio veterinarijos postuose atlikti importuojamų prekių dokumentinį, atitikties, prireikus, ir fizinį patikrinimą, imti mėginius ir juos siųsti laboratoriniams tyrimams.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

2001 m. VMVT strateginiame veiklos plane buvo numatyta leisti importuoti:

siuntų 10000 vnt., buvo leista – 11045 vnt.,

krovinių – 300000 t, buvo leista - 307124 t,

sutartinių gyvulių – 50000, buvo leista – 3594.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

- neįvykdytas strateginiame veiklos plane numatytas leisti importuoti sutartinių gyvulių skaičiaus planas.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys:

- 2001 metais Europos valstybėse buvo išplitusi snukio ir nagų liga, todėl iš daugelio valstybių gyvulių ir paukščių importas į Lietuvos Respubliką buvo uždraustas.
2. Užtikrinti, kad į Lietuvą nebūtų įvežti žmonių sveikatai kenksmingi gyvūniniai produktai.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

- pasienio veterinarijos postuose tikrinti kiekvieno įvežamo gyvūno sveikatą, krovinį sulaikyti, atlikti papildomus tyrimus arba grąžinti siuntėjui;

- neleisti sergančių gyvūnų vežti per Lietuvos Respublikos teritoriją.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

2001 m. VMVT strateginiame veiklos plane buvo numatyta leisti pervežti tranzitu:

siuntų – 50 000 vnt., buvo leista – 44 029 vnt.,

krovinių – 1 500 000 t, buvo leista – 1 722 392 t,

sutartinių gyvulių – 90 000, buvo leista – 6 403.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

- neįvykdyti strateginiame veiklos plane numatyti leisti pervežti tranzitu siuntų ir sutartinių gyvulių skaičiaus planai.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys:

- 2001 metais Europos valstybėse buvo išplitusi snukio ir nagų liga, todėl gyvulių ir kai kurių gyvūninių produktų tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją buvo uždraustas. Iš šių Europos valstybių gyvulių ir kai kurių gyvūninių produktų importo nevykdė ir NVS valstybės.
3. Kontroliuoti, kad eksportuojami gyvūnai, gyvūniniai produktai ir žaliavos atitiktų importuotojo reikalavimus

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

- 2001 – 2004 metais pastatyti ir įrengti 9 pasienio veterinarijos postus pagal ES reikalavimus (iš jų Medininkų pasienio veterinarijos postą – 2001 m.) – priemonė įvykdyta;

- parengti projektus ir atlikus derinimo darbus pradėti statyti Kybartų, Šalčininkų, Lavoriškių, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto - Vitės, Smeltės ir Kuršių pasienio veterinarijos postus, panaudojant valstybės biudžeto ir PHARE 1999 m. projekto lėšas;

- parengti projektus Panemunės-Pagėgių ir Kenos pasienio veterinarijos postų statybai.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

- nustačius, kad gyvūniniai produktai neatitinka saugos reikalavimų, krovinį grąžinti siuntėjui.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

2001 m. VMVT strateginiame veiklos plane buvo numatyta uždrausti importuoti:

siuntų – 150 vnt., buvo uždrausta – 63 vnt.,

krovinių – 1000 t, buvo uždrausta – 710 t;

2001 m. VMVT strateginiame veiklos plane buvo numatyta uždrausti pervežti tranzitu:

siuntų – 40 vnt., buvo uždrausta – 9 vnt.,

krovinių – 800 t, buvo uždrausta – 1609 t;

2001 m. VMVT strateginiame veiklos plane buvo numatyta pastatyti ir įrengti 1 pasienio veterinarijos postą pagal ES reikalavimus, buvo pastatytas ir įrengtas Medininkų pasienio veterinarijos postas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

- 2001 metais Kuršių pasienio veterinarijos postas nepradėtas statyti, o tik parengtas projektas. Neįvykdyti strateginiame veiklos plane numatyti uždrausti importuoti siuntų skaičiaus ir krovinių kiekio (tonomis) planai, uždrausti pervežti tranzitu siuntų skaičiaus planai.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys:

- Kuršių pasienio veterinarijos postas nepradėtas statyti, nes nebuvo išspręstas žemės skyrimo ir vietos parinkimo klausimas. 2001 metais buvo sumažėjęs krovinių srautas iš Europos valstybių dėl snukio ir nagų ligos protrūkio šiose šalyse.

III. ARTIMIAUSIU LAIKOTARPIU PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Iki 2002 m. liepos 1 d. VMVT turi suderinti Lietuvos Respublikos derybinę poziciją 7 skyriuje “Žemės ūkis” (Veterinarija). Iki to laiko turi būti patikrinti visi veterinarinės priežiūros objektai bei užtikrinta priežiūros įgyvendinimo kontrolė, ir duomenys apie veterinarinės priežiūros objektų atitikimą ES reikalavimams pateikti ES Komisijai. Šitų duomenų pateikimas ir kontrolės įgyvendinimo užtikrinimas reikalauja papildomų finansinių lėšų ir darbo sąnaudų, kurių nebuvo galima numatyti 2001 metais.

Nacionalinė veterinarijos laboratorija yra akredituota Vokietijos akreditacijos tarnybos (DAP), t.y. pripažinta atitinkanti ES standartus (EN 45001). Tai pirmoji laboratorija akredituota ES akreditacijos įstaigos, kurios atliktų tyrimų rezultatai pripažįstami tarptautiniu mastu. 2002 m. NVL akreditacijos sritis buvo praplėsta įtraukiant augalinės kilmės maisto produktų tyrimų metodus. Siekiant tyrimų tikslumo, našaus ir operatyvaus darbo juos atliekant, reikia finansinių išteklių. Siekiant efektyviai panaudoti biudžeto skiriamus asignavimus yra numatoma apskričių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų laboratorijų tinklo restruktūrizacija. Įgyvendinant ES direktyvose reglamentuojamus veterinarijos veiklos principus ir įsisavinant laboratorinių tyrimų metodus, būtinas visų specialistų kvalifikacijos kėlimas, tačiau tam lėšų iš VMVT skirtų asignavimų pakankamai numatyti nėra galimybių.

Įgyvendinant VMVT artimiausio laikotarpio prioritetus, pagrindiniai veiksniai, kurie galėtų turėti neigiamą įtaką, yra: gyvūninius produktus perdirbančių įmonių neatitikimas ES reikalavimams; smulkių žemės ūkio produktų gamintojų geros produktų kokybės neužtikrinimas; nuolat besikeičianti epizootinė situacija Europos bei kitų kontinentų valstybėse, kelianti pavojingų užkrečiamųjų ligų atsiradimo grėsmę Lietuvos Respublikos teritorijoje; materialinės bazės sukūrimas, užtikrinantis VMVT veiklą pagal ES galiojančius principus.

Neišspręstos gyvūninių atliekų surinkimo, perdirbimo ir sunaikinimo problemos sudaro prielaidas aplinkos teršimui bei ligų plitimui. Galvijų spongiforminės encefalopatijos stebėsenos ir kontrolės programai skirtų lėšų poreikis negali užtikrinti šios priemonės tinkamo įvykdymo, todėl būtina skirti papildomų lėšų šiai priemonei įgyvendinti.

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:
Misija: Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau tekste - Tarnyba), koordinuodama viešųjų pirkimų veiklą ir kartu su ministerijomis bei kitomis valstybės institucijomis kontroliuodama viešųjų pirkimų procedūras, įgyvendina valstybės politiką biudžeto lėšų taupymo srityje.

Strateginiai tikslai: Įgyvendinti Viešųjų pirkimų įstatymą (toliau tekste - VPĮ), tobulinti viešųjų pirkimų sistemą, koordinuoti bei prižiūrėti viešųjų pirkimų veiklą.

II. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE ĮVARDINTOS PROGRAMOS “VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMAS, PIRKIMŲ VEIKLOS KOORDINAVIMAS BEI PRIEŽIŪRA IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SISTEMOS TOBULINIMAS” APRAŠYMAS:
Programos apibūdinimas. Programa padės įgyvendinti valstybės viešųjų pirkimų politiką, skatinti konkurenciją, siekti, kad taupiai ir racionaliai būtų naudojamos viešiesiems pirkimams skiriamos lėšos.

Programoje numatytos priemonės apima viešųjų pirkimų sistemos tobulinimą, kontrolės ir prevencinių priemonių efektyvumo didinimą, skundų nagrinėjimo kokybės gerinimą, informacinių technologijų diegimą, viešųjų pirkimų specialistų mokymą ir jų kvalifikacijos kėlimą.

Pagrindinės programoje numatytos priemonės atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginius prioritetus – rengtis narystei Europos Sąjungoje, plėtoti informacinę visuomenę.

Viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo srityje numatoma inicijuoti reikalingas įstatymo pataisas, dalyvauti jų projektų rengime, analizuoti galiojančius teisės aktus, teikti pasiūlymus dėl jų tobulinimo.

Vykdant programą numatytos ir įgyvendintos priemonės, įgalinančios nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo atvejus, užkirsti kelią galimiems jo pažeidimams. To siekiama stiprinant viešųjų pirkimų vykdymo kontrolę, intensyvinant prevencinę veiklą.

Kuriama informacinė sistema turi būti pajėgi atlikti šias funkcijas: duomenų bazėse kaupti ir apdoroti reikalingą informaciją, numatyti galimybes viešuosius pirkimus vykdyti elektroninėje terpėje, perduoti informacinius skelbimus ir pranešimus, teikti ataskaitas.

Kitose programos priemonėse numatoma siekti didesnio viešųjų pirkimų efektyvumo. Planuojama parengti standartinius pirkimo dokumentus, skirtus naudoti perkant atskirų rūšių prekes ar paslaugas. Tokie dokumentai leis sumažinti pirkimų organizavimo sąnaudas, sutrumpins pasirengimo pirkimams laiką.

Specialistų rengimas, jų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, kartu su jiems teikiamomis konsultacijomis, rekomendacijomis ir metodine medžiaga, padės išvengti klaidų organizuojant pirkimus ir sąnaudų, reikalingų toms klaidoms taisyti.

Programoje išskirtini tokie LR Vyriausybės strateginiai planai:

rengiantis narystei Europos Sąjungoje iki 2004 m. perimti ir įgyvendinti ES acquis,

užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą,

plėtoti informacinę visuomenę.

2001 metais programos įgyvendinimui Tarnybai, turinčiai 35 darbuotojus, buvo skirta 1125 tūkst. Lt.

Programos tikslai ir jų turinio trumpas apibūdinimas.

01 Tobulinti Viešųjų pirkimų sistemą, harmonizuoti teisės aktus su ES direktyvomis ir Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimais.
Dabar galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys viešuosius pirkimus, kol kas nėra visiškai suderinti su ES direktyvų nuostatomis. Lietuva nacionalinėje acquis priėmimo programoje yra įsipareigojusi tai padaryti iki 2003 metų pabaigos. To siekiant, dalyvauta rengiant reikalingų VPĮ pataisų projektus, parengti visų Tarnybos kompetencijai priskirtų poįstatyminių teisės aktų projektai ir inicijuotas jų priėmimas.

Ir toliau būtina analizuoti galiojančius teisės aktus viešųjų pirkimų srityje ir teikti pasiūlymus dėl jų pakeitimo taip, kad neliktų nuostatų, sudarančių sąlygas piktnaudžiavimams, kad būtų pašalinti nereikalingi suvaržymai. Teisės aktuose numatyti galimybę sąlyginai nedidelės vertės pirkimus atlikti supaprastintų procedūrų pagalba, sukurti teisinį pagrindą ateityje pirkimus vykdyti elektroninėmis priemonėmis.

Viešųjų pirkimų efektyvumą mažina pernelyg didelės su pirkimų organizavimu susijusios sąnaudos. Viena iš priemonių tokioms sąnaudoms mažinti yra standartinių pirkimo dokumentų naudojimas pirkimų praktikoje. Tarnybos tikslas – kasmet parengti standartinių pirkimo dokumentų komplektus, skirtus atskirų rūšių prekių ir paslaugų pirkimui.

02 Kontroliuoti, kaip vykdomi viešieji pirkimai, prevencinėmis priemonėmis riboti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų skaičių.

Kontroliuojant perkančiųjų organizacijų veiklą, nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, juos padariusius asmenis traukti administracinėn atsakomybėn. Didinti prevencinių priemonių efektyvumą, prevencine tvarka vertinti pirkimo dokumentus, analizuoti perkančiųjų organizacijų prašymus leisti atlikti tam tikras viešojo pirkimo procedūras, vertinti tokių prašymų pagrįstumą.

Organizuoti tiekėjų (rangovų) skundų nagrinėjimą Nepriklausomoje viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijoje (toliau NK).

03 Tenkinti valstybės institucijų ir visuomenės poreikius informacijai apie viešuosius pirkimus.

Siekiant tenkinti valstybės valdymo institucijų ir visuomenės poreikį informacijai apie viešuosius pirkimus, pradedama kurti moderniomis informacinėmis technologijomis paremta informacinė sistema, kuri įgalintų rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti su viešaisiais pirkimais susijusią informaciją.

Informacinės sistemos sukūrimas prisidės prie informacinės visuomenės plėtros uždavinių viešųjų pirkimų srityje sprendimo. Tarnybos sukurtoje Interneto svetainėje bus teikiama valstybės institucijoms, perkančiosioms organizacijoms, tiekėjams (rangovams) bei visuomenei aktuali informacija. Perkančiosioms organizacijoms bus sudaryta galimybė pateikti informacinius skelbimus apie viešuosius pirkimus elektroniniu būdu.

04 Mokyti viešųjų pirkimų specialistus ir kelti jų kvalifikaciją. Įgyvendinant programą numatoma:
a) parengti tipines įvairaus turinio bei mokymo trukmės viešųjų pirkimų specialistų, kandidatų į NK narius rengimo, jų kvalifikacijos kėlimo programas;

b) organizuoti perkančiųjų organizacijų darbuotojų, atsakingų už viešuosius pirkimus, bei kandidatų į NK narius mokymą, jų kvalifikacijos kėlimą;

c) koordinuoti institucijų, užsiimančių viešųjų pirkimų specialistų rengimu, jų kvalifikacijos kėlimu, veiklą šalyje;

d) vykdyti nepertraukiamą perkančiųjų organizacijų bei tiekėjų (rangovų) konsultavimą viešųjų pirkimų klausimais.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinių “Į nacionalinę teisę perkelti ES direktyvų nuostatas” ir “Mažinti pirkimų organizavimo išlaidas” ir jų įgyvendinimui vykdytų priemonių aprašymas

Laisvas prekių judėjimas laikomas viena iš “kertinių” Lietuvos narystės ES sąlygų. Jai įgyvendinti būtina nacionalinės viešųjų pirkimų sistemos teisinės bazę suderinti su ES teise.
Parengtos ir 2001 m. sausio 31 d. VPT direktoriaus įsakymu Nr. 13 patvirtintos naujos informacinių skelbimų formos. Tų pačių metų balandžio 3 d. įsakymu Nr.37 patvirtinta nauja pirkimo objekto kodų rodyklė. Parengtas LR Vyriausybės nutarimo "Dėl lėšų, skirtų bendrai finansuojamoms programoms ir projektams įgyvendinti, naudojimo tvarkos“ projektas (2001-07-11 Nr. 864).

Aktyviai dalyvaujama rengiant ir tobulinant Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kurį metų pabaigoje Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Seimui. Ne mažiau aktyviai dalyvaujama ir rengiant naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projektą.

2001 metais parengti rekomendacinio pobūdžio metodinių dokumentų - “Tiekėjų (rangovų) kvalifikacijos vertinimo metodinės rekomendacijos”, “Ekspertinių vertinimų viešuosiuose pirkimuose metodinės rekomendacijos” ir “Metodinės rekomendacijos dėl viešojo pirkimo sutarčių trukmės” - projektai.

Pagrindinis pasirengimo narystei ES proceso planavimo instrumentas yra Lietuvos pasirengimo narystei ES programa (LPNP). Tarnyba dalyvauja rengiant ir įgyvendinant jos kompetencijai priskirtas šios programos dalis sektoriuje “Viešieji pirkimai”. Tarnyba kiekvieną mėnesį rengia ir teikia Europos Komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitas apie LPNP priemonių vykdymą, duomenis suveda į LIESIS informacinę sistemą, pildo TAEIX progreso duomenų bazę, teikia informaciją ketvirtiniams pranešimams apie Lietuvos pažangą viešųjų pirkimų srityje.

Tarnybos darbuotojai dalyvauja Vyriausybinės Europos Integracijos Komisijos posėdžiuose, analizuoja posėdžių medžiagą, teikia pasiūlymus viešųjų pirkimų klausimais. Metodologijos skyriaus vedėjas dalyvauja derybinės darbo grupės „Laisvas prekių judėjimas“ veikloje.

Teisės derinimas sudaro pasirengimo narystei proceso pagrindą – iki narystės datos nacionalinė teisė turi visiškai atitikti acquis communautaire nuostatas. Lietuva viešųjų pirkimų srityje visišką teisės aktų derinimą su ES teise yra įsipareigojusi užbaigti iki 2003 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 96 sudaryta darbo grupė VPĮ pakeitimų ir papildymų įstatymo projektui parengti. Įstatymo projektas rengiamas kartu su Švedijos ekspertais, dalyvaujančiais PHARE programos finansuojamame "Dvynių" projekte "Viešųjų pirkimų sistemos stiprinimas".
Vienas iš svarbiausių veiksnių, užtikrinančių sėkmingą acquis communautaire nuostatų įgyvendinimą, yra pakankamai stiprūs Tarnybos administraciniai - instituciniai gebėjimai.

Programos uždavinių “Nustatyti VPĮ pažeidimus, juos padariusius asmenis traukti administracinėn atsakomybėn”, “Užkirsti kelią galimiems VPĮ pažeidimams” ir “Organizuoti tiekėjų (rangovų) skundų nagrinėjimą” ir jų įgyvendinimui vykdytų priemonių aprašymas.

Vykdant numatytas užduotis, 2001 metais daugiausia darbo sąnaudų pareikalavo perkančiųjų organizacijų rengtų pirkimo dokumentų vertinimas bei tiekėjų (rangovų) skundų nagrinėjimo NK organizavimas.

Siekiant toliau tobulinti NK veiklą, reikalingi standartiniai dokumentai (sprendimų, protokolų, įsakymų, NK narių darbo laiko apskaitos tabelių bei įvairių raštų standartinės formos ir kt.).

Nepriklausomos komisijos veiklos duomenys pateikti 1 lentelėje .

1 lentelė

Tiekėjų (rangovų) skundų pateikimo ir NK sprendimų priėmimo dinamika 1999-2001 metais

1999

2000

2001

Gauta skundų

216

104

127

Priimta sprendimų

214

74

80

2001 m. Tarnyba gavo 127 tiekėjų (rangovų) skundus. 38 atvejais priimtas sprendimas neperduoti skundų NK nagrinėjimui. Iš jų:

a) 20 skundų neatitiko ,,Skundų nagrinėjimo bei Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijos narių nušalinimo nuo ginčų nagrinėjimo sąlygų ir tvarkos”. Pareiškėjai buvo raštu informuoti apie pasikeitusią skundų nagrinėjimo bei pateikimo tvarką, nurodytas terminas trūkumams pašalinti.

10 atvejų nustatyta, kad skundai nepriskirtini NK kompetencijai,

4 atvejais buvo skundžiami perkančiųjų organizacijų sprendimai ar veiksmai, dėl kurių jau priimti atitinkami NK sprendimai. Tokiais atvejais priimti sprendimai skundų nenagrinėti.

4 atvejais pareiškėjai skundus atsiėmė iki jų perdavimo NK.

Dėl 2001 m. pabaigoje gautų 3 skundų NK sprendimai bus priimti 2002 metų pradžioje.

2001 m. visi NK nagrinėjimui perduoti skundai buvo išnagrinėti teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka.

Pagrindinė skundų mažėjimo priežastis yra ta, kad perkančiosios organizacijos atsakingiau ruošia pirkimo dokumentus, išaugo viešuosius pirkimus rengiančių darbuotojų kvalifikacija, todėl rečiau pasitaiko grubių VPĮ pažeidimų.

2001 m. sumažėjo skundų, kurie nagrinėjimo metu pripažinti nepagrįstais, skaičius. Vienok, žymiai padaugėjo skundų, kurie dėl neatitikimo teisės aktų reikalavimams ar kitų priežasčių, nebuvo teikti NK.

NK darbo organizavimas susijęs su dideliu techninio darbo krūviu: komisijos formavimo ir skundo nagrinėjimo metu tenka paruošti iki 15 įvairių dokumentų, palaikyti nuolatinį ryšį su NK nariais, nes gana dažnai dėl įvairiausių priežasčių tenka įkalbinėti NK narius dalyvauti skundo nagrinėjime.

2001 metais įvertinti 343 viešieji pirkimai. Tarnyba įpareigojo perkančiąsias organizacijas:

patikslinti pirkimo dokumentus – 7 atvejai,

papildomai nagrinėti, palyginti ir vertinti pateiktus tiekėjų (rangovų) pasiūlymus – 44 atvejai,

nutraukti pirkimo procedūras ir esant būtinumui iš naujo skelbti viešąjį pirkimą – 6 atvejai.

2001 m. perkančiosiose organizacijose atlikta 10 operatyvių patikrinimų, dėl kurių :

tikrinimo medžiaga perduota teisėsaugos institucijoms – 3 atvejai;

raštai (įpareigojimai) išsiųsti perkančiosioms organizacijoms – 2 atvejai;

surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai – 4 atvejai ( išnagrinėtos administracinės teisės pažeidimų bylos ir perkančiųjų organizacijų vadovams skirtos nuobaudos);

vienu atveju rekomenduota viešojo pirkimo komisijos pirmininkui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Programos uždavinių “Kaupti informaciją apie viešuosius pirkimus” ir “Parengti ir palaipsniui įgyvendinti elektroninių pirkimų programą” ir jų įgyvendinimui vykdytų priemonių aprašymas.

Informacinės visuomenės plėtra reikalauja efektyviai tenkinti visuomenės informacinius poreikius bei teikti elektronines paslaugas viešųjų pirkimų srityje. Perkančiųjų organizacijų netenkina padėtis, kai rengiant ir teikiant informacinius skelbimus, pirkimo dokumentus, nėra galimybės efektyviai naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis ir tenka dirbti tradiciniais metodais. Tiekėjams (rangovams) svarbu, kad pirkimo dokumentai ir informacija apie viešuosius pirkimus būtų prieinama internete. Tarnybos bei kitų institucijų specialistai taip pat susiduria su sunkumais, kai reikia gauti operatyvią ir patikimą informaciją apie organizuojamus ir vykdomus viešuosius pirkimus.

Siekiant numatyti būdus iškilusioms problemoms spręsti, buvo išnagrinėta kai kurių ES šalių patirtis taikant informacines technologijas viešuosiuose pirkimuose, įvertintos jų taikymo perspektyvos Lietuvoje. Dalyvaujant Vidaus reikalų ministerijos Informacinės politikos departamento specialistams buvo parengta viešųjų pirkimų organizavimo, panaudojant kompiuterius, programa (toliau – programa). Programos pagalba siekiama modernizuoti viešųjų pirkimų sistemą, didinti jos efektyvumą, panaudojant šiuolaikines duomenų perdavimo ir ryšių priemones, didinti viešųjų pirkimų skaidrumą, užtikrinti informacijos prieinamumą, skatinti interneto naudojimą, didinti Lietuvos tiekėjų (rangovų) gebėjimą konkuruoti su užsienio tiekėjais (rangovais).

Viešųjų pirkimų informacinės sistemos kūrimo darbai pradėti 2001 metų pradžioje pagal PHARE “Dvynių” projektą. Parengti bendrieji reikalavimai informacinei sistemai, parengtos serverių ir jiems reikalingos programinės įrangos specifikacijos, numatyti valstybės registrų ir klasifikatorių duomenų panaudojimo būdai. Darbo vietos Tarnyboje buvo aprūpintos kompiuteriais, kita technika ir programine įranga. Įsigyta įranga, reikalinga Tarnybos vietiniam kompiuterių tinklui atnaujinti.

Viešųjų pirkimų informacinės sistemos kūrimą planuojama baigti 2002 metų pirmą pusmetį.

2001 metais 9879 viešųjų pirkimų informacinius skelbimus perkančiosios organizacijos paskelbė “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai”. Buvo kontroliuojama, ar pateikti skelbimai atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo ir jį lydinčiųjų teisės aktų reikalavimus. Neatitinkančius reikalavimų skelbimus pateikusių perkančiųjų organizacijų atstovai buvo informuojami apie trūkumus, jiems siūlyta koreguoti skelbimų turinį.

2001 metais viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitų duomenų bazė buvo papildyta perkančiųjų organizacijų pateiktų 3836 ataskaitų duomenimis. Šie duomenys buvo analizuojami, siekiant nustatyti galimus Viešųjų pirkimų įstatymo ir poįstatyminių aktų reikalavimų pažeidimus. Pirkimų, kuriuos vykdant nustatyti galimi pažeidimai, sąrašus nagrinėjo Kontrolės ir prevencijos skyriaus specialistai.

Apibendrinta informacija apie 2001 m. įvykusius 3836 viešuosius pirkimus. 588 pirkimų neįvyko. Kitų 3248 pirkimų bendra vertė sudarė 2 108 237,5 tūkst. Lt ir buvo 17 710,7 tūkst. Lt arba 0,8% didesnė nei 2000 metais.

Nagrinėjant pirkimus pagal pirkimams naudojamas lėšas jau antrus metus pastebimas gana ženklus savivaldybių biudžetų lėšų, naudojamų viešiesiems pirkimams, mažėjimas: ir 2000, ir 2001 metais lyginant su ankstesniais metais, savivaldybių biudžetų lėšų, panaudotų šiems tikslams, sumažėjo daugiau nei 40%. Labiausiai - net 60% - padidėjo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, naudojamų viešiesiems pirkimams, dalis.

Didžiausią prekių pirkimų vertės dalį 2001 metais sudaro bendra gamtinių dujų pirkimų vertė – 295 348,2 tūkst. Lt (13 pirkimų). Didžiausią paslaugų pirkimų vertės dalį sudaro bendra paslaugų, glaudžiai susijusių su miškų ūkiu ir medienos ruoša, pirkimų vertė – 64 705,1 tūkst. Lt (55 pirkimai). Didžiausią darbų pirkimų vertės dalį sudaro bendra pastatų ir jų dalių statyba, rekonstrukcija ir remontas (bendra vertė - 152 917,9 tūkst. Lt, 133 pirkimai).

Viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitas apie 2001 metais vykdytus viešuosius pirkimus pateikė 571 perkančioji organizacija, tarp jų 241 valstybės institucija, 79 savivaldybių institucijos, 114 viešųjų įstaigų, 80 valstybės įmonių, 63 vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų įmonės.

Pagal gautas ataskaitas, kiekvieno pirkimo procedūroje vidutiniškai dalyvavo 6,9 tiekėjų (rangovų). Atviruosiuose konkursuose vidutiniškai dalyvavo 7,2 tiekėjai (rangovai), kainų apklausose - 5,1, konkurencinėse derybose - 3,9 tiekėjai (rangovai).
Vidutinė pirkimų, vykdytų atvirojo konkurso būdu, procedūrų trukmė nuo kvietimo paskelbimo “Valstybės žinių” priede "Informaciniai pranešimai" iki sutarties sudarymo 2001 metais buvo 73,8 dienos, konkurencinių derybų būdu – 96,5 dienos, kainų apklausos būdu – 38,3 dienos.

Programos uždavinių “Parengti reikiamą skaičių kvalifikuotų viešųjų pirkimų specialistų, užtikrinti jų kvalifikacijos kėlimą bei teikti konsultacijas viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo klausimais” ir “Užtikrinti kvalifikuotų ir kompetentingų kandidatų į NK narius kvalifikacijos tobulinimą” bei jų įgyvendinimui vykdytų priemonių aprašymas.
Įgyvendinant šiuos uždavinius, pagrindinės mokymo organizavimo formos ir kryptys buvo tokios:-

Viešųjų pirkimų proceso dalyvių konsultavimas,

mokymo programų rengimas,

kandidatų į NK narius mokymo organizavimas,

konferencijų, seminarų ir kitų mokymo formų organizavimas bei mokymas,

probleminių klausimų svarstymo Metodinėje taryboje organizavimas, atsakymų į probleminius klausimus paieška.

Tarnybos specialistai teikė konsultacijas perkančiosioms organizacijoms, tiekėjams (rangovams) bei kitoms suinteresuotoms institucijoms taip pat ir fiziniams asmenims.

Vykdant šias priemones 2001 metais:

parengti 184 viešųjų pirkimų specialistai (planas - 120),

parengtos 5 viešųjų pirkimų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos (planas - 5),

konsultuota 3700 perkančiųjų organizacijų, kurioms, įvairiomis formomis, suteikta daugiau nei 11 000 konsultacijų,

parengta ir į NK narių sąrašą įtraukta 17 naujų narių (planas – 15),

perkvalifikuoti 45 NK nariai (planas – 44).

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas.
PHARE programos Dvynių projektas “Viešųjų pirkimų politikos stiprinimas”. 2001 metais Tarnyba kartu su Švedijos nacionaline viešųjų pirkimų tarnyba toliau tęsė Dvynių projekte (Nr. L99/IB-FI-03) numatytus darbus.

Projekto tikslas – sustiprinti viešųjų pirkimų sistemą, padidinti skaidrumą ir konkurencingumą, nacionalinę teisę viešųjų pirkimų srityje visiškai suderinti su ES teisės reikalavimais, tobulinti Tarnybos darbuotojų institucinius ir personalinius gebėjimus.

Svarbiausi šio projekto realizavimo rezultatai: parengti pasiūlymai dėl mažos vertės pirkimų tvarkos tobulinimo, pasiūlyta būsimo LR viešųjų pirkimų įstatymo struktūra, atliktas LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų palyginimas su konsoliduotomis klasikinio sektoriaus ES Direktyvomis, atlikta Tarnybos ir NK institucinė analizė, patvirtintas mokymo medžiagos rengimo planas ir standartinių dokumentų, kuriuos reikia parengti, sąrašas parengti pasiūlymai dėl naujos informacinės sistemos, pradėtas jos projektavimo darbas.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

2002 metais Tarnyba strateginių tikslų sieks įgyvendindama programą – “Viešųjų pirkimų įstatymo įgyvendinimas, pirkimų veiklos koordinavimas bei priežiūra ir viešųjų pirkimų sistemos tobulinimas”.

Programos įgyvendinimui skirta 1159 tūkst. Lt. Planuojama, kad Tarnybos darbuotojų skaičius padidės 1 darbuotoju ir Tarnyboje 2002 metais dirbs 36 darbuotojai..

Strateginės veiklos plane 2002 m. numatomi tokie programos tikslai:

Tobulinti viešųjų pirkimų sistemą, suderinti nacionalinius teisės aktus su ES direktyvomis ir Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimais;

Kontroliuoti, kaip vykdomi viešieji pirkimai, prevencinėmis priemonėmis riboti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų skaičių;

Tenkinti valstybės institucijų ir visuomenės poreikius informacijai apie viešuosius pirkimus, pasirengti viešiesiems pirkimams elektroninėje terpėje;

Rengti viešųjų pirkimų specialistus ir kelti jų kvalifikaciją.

Šiems tikslams įgyvendinti iškelti 9 uždaviniai, kurių vykdymui numatyta 13 priemonių.

2002 m. programos įgyvendinimo vertinimui nustatyta 16 kriterijų.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą, turi būti tęsiamas viešųjų pirkimų informacinės sistemos kūrimo darbas.

Direktorius Rimgaudas Vaičiulis

VALSTYBINĖS TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS TARNYBOS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2001 M. VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Kontroliuojant, kaip ūkio subjektai laikosi norminių teisės aktų alkoholio ir tabako kontrolės klausimais reikalavimų, taip pat išduodant licencijas alkoholio ir tabako produktų gamybai, didmeninei prekybai bei importui, įgyvendinti valstybės tabako ir alkoholio kontrolės politiką ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą šioje srityje.

Strateginis tikslas: Siekti veiksmingos Tarnybos kompetencijoje esančių teisės aktų vykdymo ir laikymosi priežiūros

II. PROGRAMOS, NUMATYTOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Programa - Lietuvos Respublikos alkoholio ir tabako kontrolės įstatymo ir įstatymo lydimųjų aktų kontrolės vykdymas (skirta 1194 tūkst. Lt ).

Programos tikslai: 1. Lietuvos Respublikos alkoholio ir tabako kontrolės įstatymų, kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių, kitų teisės aktų vykdymas ir jų kontrolės užtikrinimas Tarnybos kompetencijos ribose.
2. Alkoholio ir tabako produktų gamybos, importo, didmeninės prekybos jais licencijavimas, numatytas norminių teisės aktų.

3. Informacijos apie alkoholio, tabako produktų gamybą, importą, prekybą jais kaupimas, analizė ir vertinimas.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:
Veiksmingos alkoholio ir tabako kontrolės, užtikrinančios, kad kiekvienas ūkio subjektas laikytųsi norminių teisės aktų reikalavimų, įgyvendinimas.

Kitų ( valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Tarnyba 2001 metais dalyvavo įgyvendinant ilgalaikes – Valstybės alkoholio kontrolės ( 1999-2010 m. ) ir Valstybės tabako kontrolės ( 1999-2010 m. ) programas.

Visos numatytos priemonės vykdomos programose nustatytais terminais.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

2001 metais baudų, sumokėtų į biudžetą už Alkoholio ir Tabako kontrolės įstatymų pažeidimus, suma sudarė 228,9 tūkst.Lt ( planuota – 597 tūkst.Lt ). Bendra baudų suma yra mažesnė negu planuota dėl to, kad teismai, nagrinėdami bylas pagal Tarnybos surašytus protokolus už ATPK 173-12 str., numatančio baudas nuo 5 iki 10 tūkst. Lt įmonės vadovui ir vyr. finansininkui, pažeidimus, pritaikydami ATPK 30-1 str., absoliučioje daugumoje atvejų neskirdavo piniginių baudų. 2000 metais, pakeitus ATPK ir perdavus šias bylas nagrinėti teismams bei papildžius minėtą Kodeksą 30-1 straipsniu, numatančiu galimybę skirti mažesnes nei įstatymo numatytas administracines nuobaudas arba jų net neskirti, Tarnyba neturėjo galimybės, planuojant šį vertinimo kriterijų, įvertinti teismų praktikos, nagrinėjant bylas už ATPK 173-12 str. pažeidimus.

2002 metais atsisakyta šio vertinimo kriterijaus, pasirinktas kriterijus – atliktų patikrinimų skaičius. 2001 m. Tarnyba pagal savo kompetenciją užtikrino pakankamai veiksmingą alkoholio ir tabako verslo priežiūrą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra.

Programos uždavinys:
Sudaryti kliūtis nelegaliam tabako ir alkoholio verslui.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr.67 buvo patvirtintos Alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisyklės. Šio nutarimo projektas buvo parengtas kartu su Žemės ūkio, Ūkio ir Užsienio reikalų ministerijomis. Nuo 1995 metų galiojusios taisyklės buvo pakeistos naujomis pagal įstatymų pakeitimus, nustatančius mažinti verslo suvaržymus.

Kitų ( valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt. ) programų priemonių vykdymas:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Valstybės alkoholio ir tabako kontrolės programose numatytos priemonės yra įvykdytos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame plane numatytais vertinimo kriterijais:

Įplaukos į biudžetą už leidimų verstis alkoholio ir tabako gaminių prekyba, importu ir gamyba išdavimą ir perregistravimą sudarė 1620,4 tūkst. Lt. (planuota – 596 tūkst. Lt). 2001 m. ne buvo nustatyta nei vieno atvejo, kai ūkio subjektas, turintis licenciją verstis alkoholio ar tabako verslu, prekiautų nelegalia produkcija.

2001 metais Tarnyba išduodavo, papildydavo ir perregistruodavo licencijas bei išduodavo įvairius leidimus ūkio subjektams, griežtai laikantis norminių teisės aktų reikalavimų, laikantis “vieno langelio” principo.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: -

Programos uždavinys: Disponavimas operatyvia ir tikslia informacija, padedančia rasti optimalius sprendimus tabako ir alkoholio kontrolės klausimais.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: -

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:-

kitų ( valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt. ) programų priemonių vykdymas:

Priemonės, numatytos Valstybės alkoholio ir tabako kontrolės programose, įvykdytos.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame plane numatytais vertinimo kriterijais:

2001 metais Tarnyba disponavo operatyvia ir tikslia informacija apie alkoholio ir tabako rinką, jos pokyčius. Tai leisdavo priimti optimalius sprendimus, įgyvendinant valstybės tabako ir alkoholio kontrolės politiką.

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nėra

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys:-
III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Tarnybos vykdoma programa yra tęstinio pobūdžio. Artimiausiu laikotarpiu (1-2 m.) numatoma ir toliau vykdyti veiksmingą alkoholio ir tabako kontrolę, užtikrinančią, kad kiekvienas ūkio subjektas laikytųsi norminių teisės aktų. Prevencinėmis priemonėmis užkirsti kelią galimiems pažeidimams, rinkti ir analizuoti informaciją, padedančią rasti optimalius sprendimus tabako ir alkoholio kontrolės klausimais, užtikrinti alkoholio ir tabako verslo licencijavimą, numatytą norminiuose teisės aktuose. Tarnyba turi sugebėti profesionaliai organizuoti darbą, tobulinti rinkos priežiūros mechanizmą alkoholio ir tabako kontrolės srityje. Neigiamą įtaką šių veiklos krypčių įgyvendinimui gali turėti dažnas norminių teisės aktų, reglamentuojančių alkoholio ir tabako kontrolę, keitimas.

Naujausi pakeitimai - 2003 01 30.
Interneto Vartotojas

> Istorija > 2000 - 2004 m. Seimas > Parlamentinė kontrolė > Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos ataskaitos