I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Aplinkos ministerija, kaip viena iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės padalinių yra pagrindinė institucija formuojanti šalies aplinkos apsaugos, miškų ūkio, gamtos išteklių naudojimo, geologijos ir hidrometeorologijos, teritorinio planavimo, statybos, gyventojų apsirūpinimo būstu, butų ir komunalinio ūkio paslaugų, valstybės ir savivaldybės turto efektyvaus naudojimo valstybės politiką ir koordinuojanti jos įgyvendinimą.

Aplinkos ministerija (ir jai pavaldžios institucijos), įgyvendindama jai keliamus uždavinius, pasinaudodama aplinkos stebėjimų duomenimis, mokslo institucijų išvadomis bei visuomenės nuomone, bendradarbiaudama su apskričių administracijų ir savivaldos institucijomis ir vadovaudamasi turimais strateginiais dokumentais bei rengdama teisinę bazę yra atsakinga už procesus ir rezultatus, kurie :

• užtikrina aplinkos formavimą subalansuotos plėtros principais;
• sudaro prielaidas racionaliam gamtos išteklių naudojimui, apsaugai ir atkūrimui;
• užtikrina visuomenės informavimą apie aplinkos būklę bei jos prognozes;
• skatina statybų ir statybų verslo vystymąsi bei gyventojų aprūpinimą būstu;
• sudaro prielaidas švarios ir saugios aplinkos kokybės, atsižvelgiant į Europos Sąjungos normas ir standartus, palaikymui.

Strateginiai tikslai:

Nuosekliai įgyvendinant Lietuvos aplinkos apsaugos strategiją, Aplinkos apsaugos teisės normų derinimo su Europos Sąjungos reikalavimais strategiją, Lietuvos Respublikos visuomenės aplinkosauginio švietimo strategiją ir veiksmų programą, Valstybinio aplinkos monitoringo programą, valstybės remiamą programą “Būstas” bei kitas programas, Aplinkos ministerija vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Teritorijų planavimo, Statybos, Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis, Jūrinės aplinkos apsaugos, Cheminių medžiagų ir preparatų, Vandens, Aplinkos monitoringo, Laukinės gyvūnijos, Laukinės augalijos įstatymais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais strateginiais tikslais (prioritetais) 2001-2003 metams.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintuose strateginiuose dokumentuose suformuluotas nuostatas nustatyti tokie aplinkos apsaugos, statybos, miškininkystės, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, statybos bei aprūpinimo būstu pagrindiniai tikslai:

1. Sudaryti Lietuvos gyventojams tinkamą aplinkos kokybę ir ją išsaugoti.
2. Sukurti subalansuotas ūkio plėtros prielaidas.
3. Sukurti narystės Europos Sąjungoje teisines ir institucines prielaidas aplinkos sektoriuje.
4. Užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą ir tolesnį gausinimą, išsaugoti gamtos paveldo vertybes, kraštovaizdžio savitumą bei biologinę įvairovę.
5. Pagerinti statybų ir gyventojų aprūpinimo būstu sąlygas.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

Pirma programa - Bendrosios aplinkos politikos formavimas ir įgyvendinimas.

Šiai programai buvo numatyta 23706,8 tūkst. Lt, tačiau gauta bei panaudota 23376,3 tūkst. Lt.

Programos tikslai:

Užtikrinti aplinkos kokybę bei gamtos išteklių racionalų naudojimą bei išsaugoti kraštovaizdžio savitumą ir biologinę įvairovę, suaktyvinti statybų plėtrą, gyventojų apsirūpinimą būstu.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys.

Įgyvendinti valstybinę aplinkos apsaugos, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, statybos techninio normavimo, teritorijų planavimo ir būsto strategiją.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Aplinkos apsaugos srityje:

1. Tobulinant ekonominio aplinkosaugos reguliavimo sistemą, buvo įvykdytos dvi priemonės: parengti ir priimti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo numatant gaminių atliekų apmokestinimą bei atliekų tvarkymo įstatymo 32, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymai. Šie įstatymai atitinka Vyriausybės 1 prioritetą (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) ir 4 prioritetą (mažinti nedarbą ir skurdą).
2. Parengtas ir Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Susisiekimo ministrų 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 600/172/454 patvirtintas teisės aktas nustatantis lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimus esamiems benzino laikymo, perpylimo ir transportavimo įrenginiams.
3. Parengta mobiliųjų konteinerių (automobilių ir geležinkelio) parko atnaujinimo programa. Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Susisiekimo ministrų bendru 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 600/172/452 patvirtintas teisės aktas nustatantis techninius reikalavimus, taršos normatyvus bei kontrolės aspektus įrenginiams naudojamiems benzino paskirstyme ir prekyboje. Apie 10 benziną skirstančių terminalų ir virš 300 degalinių privalės įdiegti technines priemones lakiųjų organinių junginių išmetimui į aplinkos orą sumažinti. Pilnai įgyvendinus numatytus reikalavimus planuojama šiuos išmetimus sumažinti apie 70% . Šis teisės aktas ir programa parengti įgyvendinant Vyriausybės 1(rengtis narystei ES - iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) prioritetą.

4. Aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 570 patvirtintos Baltijos jūros krantotvarkos strategijos nuostatos.Šio dokumento tikslas – užtikrinti subalansuotą kranto juostos plėtrą, išsaugant natūralius kranto zonos gamtos kompleksus ir sukuriant racionalaus gamtinių išteklių naudojimo sąlygas.
5. Parengtas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projektas (LR Seimas priėmė šį įstatymą 2001 m. rugsėjo 25 d.). Tikslas - tinkamai tvarkyti pakuotes ir pakuočių atliekas, kad jos nekenktų aplinkai ir žmonių sveikatai. Įstatymu siekiama nustatyti bendruosius Lietuvos Respublikoje gaminamų ir į Lietuvos Respubliką importuojamų pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos, ženklinimo, surinkimo, naudojimo reikalavimus, kad būtų išvengta pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat gamintojų, importuotojų, pardavėjų, vartotojų , gaminių naudotojų, atliekų tvarkytojų teises ir pareigas tvarkant pakuotes bei pakuočių atliekas. Šis įstatymas atitinka 1 Vyriausybės prioritetą (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis).
6. Parengtas LR Vyriausybės nutarimo dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano projektas. Šiuo dokumentu siekiama sukurti ir plėtoti racionalią vieningą atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią visuomenės poreikius, atitinkančius aplinkosauginius reikalavimus ir nepažeidžiančią rinkos ekonomikos. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 prioritetą (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis). Ši priemonė buvo numatyta ir Nacionalinėje acquis priėmimo programoje.
7. Pertvarkyta duomenų apie atliekas rinkimo ir apdorojimo sistema. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 07 14 įsakymu Nr. 217 patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis buvo įvesta nauja atliekų apskaitos sistema, pakeitusi senąją, veikusią nuo 1991 m. Atliekų tvarkymo taisyklėmis įvestas naujas požiūris į pirminę ir valstybinę atliekų apskaitą, t.y. naujas atliekų klasifikavimas pagal Europos atliekų katalogą, atliekas tvarkančių įmonių registracija, pramonės įmonėse ir atliekas tvarkančiose įmonėse susidarančių ir sutvarkomų įmonių pirminė apskaita, atliekas naudojančių, šalinančių ir eksportuojančių įmonių valstybinė atliekų apskaita. Pertvarkyta duomenų sistema, padės tinkamai planuoti atliekų tvarkymo priemonių įgyvendinimą ir tam efektyviai naudoti lėšas.

Duomenų apie atliekas rinkimo ir apdorojimo sistemos pertvarkymo metu vykdyti etapai:

• 2000 m. Aplinkos ministerijos Jungtinis tyrimų centras (JTC) sukūrė atliekas tvarkančių įmonių registracijos programą: įmonių registravimas, registracijos pažymėjimų spausdinimas, informacijos kaupimas duomenų bazėje, duomenų įvairiais pjūviais išrinkimas, duomenų apie atliekas tvarkančias įmones periodinis pateikimas Internete;
• 2000 m. IV – 2001 m. II ketv. – JTC sukurta valstybinės atliekų apskaitos duomenų surinkimo ir apdorojimo programa, kaupianti ataskaitos formų informaciją duomenų bazėje bei leidžianti įvairiais pjūviais formuoti atliekų apskaitos duomenis;
• 2001 m. III – IV ketv. – atliekų apskaitos programos išbandymas, trūkumų bei netikslumų pašalinimas, duomenų kontrolės priemonių įdiegimas.

Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 prioritetą (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis).

7. Parengtas LR Vyriausybės nutarimo dėl Pesticidų atliekų tvarkymo Lietuvos Respublikoje programos projektas. Programos tikslas - sutvarkyti ir pašalinti pesticidų atliekas ir taip sumažinti aplinkos teršimo riziką ir gaisrų pavojų bei užtikrinti gyventojų saugumą.
8. 2001 m. sausio 23 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 59 patvirtintas normatyvinis dokumentas LAND 41-2001 „Radionuklidų išmetimo į aplinką ir medicinos, pramonės, žemės ūkio objektų bei atliekant mokslinius tyrimus normos ir radioaktyviųjų teršalų išmetimo leidimo išdavimo tvarka“. Šis norminis dokumentas skirtas apsaugoti žmones, gyvuosius organizmus, gamtos išteklius (žemę, miškus, vandenis) ir kitus aplinkos objektus nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio bei taršos radionuklidais, naudojant radioaktyviąsias medžiagas medicinos srityje, pramonėje, žemės ūkyje ir atliekant mokslinius tyrimus.
9. 2001 m. sausio 23 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 60 patvirtintas normatyvinis dokumentas LAND 42-2001 „Radionuklidų išmetimo į aplinką ir branduolinės energetikos objektų ribojimas ir radionuklidų išmetimo leidimų išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarka“. Šis normatyvinis dokumentas skirtas apsaugoti žmones, gyvuosius organizmus, gamtos išteklius (žemę, miškus, vandenis) ir kitus aplinkos komponentus nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio bei branduolinės energetikos objektų taršos radionuklidais.
10. Parengtas LR atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Šis įstatymas nustato reikalavimus, padėsiančius savivaldybėms diegti efektyvesnes atliekų tvarkymo sistemas ir kontroliuoti šią veiklą, įgyvendinti principą ,,teršėjas moka” ir suderinti įstatymo sąvokas ir apibrėžimus su atitinkamomis ES teisės aktų nuostatomis. Esminiai pakeitimai: atsisakoma pavojingų atliekų tvarkymo veiklos licencijavimo, numatoma, kad atliekų tvarkymo tikslams įgyvendinti turi būti parengti trijų pakopų atliekų tvarkymo planai – valstybinis strateginis, regioniniai ir savivaldybių, įteisinama Gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo programa. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 prioritetą (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis).
11. Parengtas bei priimtas LR Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 1617 „Dėl naujų cheminių medžiagų, esančių Lietuvos rinkoje, nustatymo”. Šis dokumentas nustato naujų cheminių medžiagų (taip pat įeinančių į preparatus), esančių Lietuvos rinkoje, nustatymą ir šių medžiagų sąrašo sudarymą. Įgyvendinus šios tvarkos reikalavimus, ūkio subjektai galės išvengti sunkumų, galinčių kilti dėl prekybos apribojimo. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 3 prioritetą (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingą žemės ūkio plėtrą).
12. Parengtas ir priimtas LR Vyriausybės 2002 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. 28 „Dėl Europos parlamento ir Tarybos Reglamento dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (EB) Nr. 761/2001 taikymo“. Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos tikslas – skatinti organizacijas nuolat rūpintis savo aplinkosaugos veiksmingumu, parengiant ir įdiegiant vadybos sistemas, objektyviai ir reguliariai vertinant šių sistemų funkcionavimą bei teikiant informaciją visuomenei. Šių sistemų taikymas tampriai susijęs su subalansuotos ūkio plėtros užtikrinimu, pramonės konkurencingumo didėjimu bei prekybos barjerų mažinimu. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) ir 3 (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą) prioritetus.

 

Statybos srityje:

Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. lapkričio 8 d. priėmė naują Statybos įstatymą, kurio pagrindiniai tikslai yra: projektavimo ir statybos biurokratinių procedūrų supaprastinimas bei jų trukmės sumažinimas ir “vieno langelio” statytojo (užsakovo) atžvilgiu įgyvendinimas, atliekant šias procedūras; visų statybos dalyvių, taip pat viešojo administravimo subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų, dalyvaujančių projektavimo ir statybos srityje, atsakomybės didinimas; statybos valstybinės priežiūros stiprinimas, numatant konkrečias priemones savavališkos statybos ir kitų pažeidimų pasekmėms pašalinti. Išplėstos savivaldybių teisės statybos srityje, perduodant joms statybos leidimų išdavimą (daugumai statinių) ir statinių priežiūrą.

Atitinkamai pakeisti Vietos savivaldos ir Apskrities valdymo įstatymai, Kultūros ministerija rengia Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo naują redakciją, kurio nuostatos turi būti suderintos su naujuoju Statybos įstatymu.

Gyventojų apsirūpinimo būstu bei esamo būsto valdymo bei priežiūros tobulinimo srityje:

1. Siekiant padidinti valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti socialinį efektyvumą bei sudaryti palankesnes sąlygas šeimoms, ypač jaunoms, gauti kreditus būstui ir supaprastinti paramos teikimo procedūras, parengtas naujos redakcijos Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo projektas ir pateiktas Vyriausybei (2001 12 21 Nr.03-01-6087).
2. Derinant teisės aktus su Civiliniu kodeksu bei siekiant tinkamai valdyti ir prižiūrėti esamą būsto fondą parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas (2001 10 09 Nr.IX-532) bei parengti: Daugiabučio namo savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo forma ir Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdiniai įstatai (patvirtinti aplinkos ministro 2001 11 15 įsakymu Nr.554); minimalus sąrašas privalomų duomenų, kurie pateikiami suteikiamų gyvenamųjų patalpų aprašyme bei sutartyje (patvirtintas aplinkos ministro 2001 03 06 įsakymu Nr.141); Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, kuriuose taip pat nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarka (patvirtinti Vyriausybės 2001 05 23 nutarimu Nr.603); sudaryta Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo įmonių atestavimo komisija (aplinkos ministro 2001 06 01 įsakymu Nr.296) bei parengta Daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo įmonių atestavimo ir šių įmonių vadovų mokymo programa (patvirtinta aplinkos ministro 2001 08 20 įsakymu Nr.426) ); parengta Tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarka (patvirtinta Vyriausybės 2001 07 11 nutarimu Nr.878). Šie teisės aktai sunormino daugiabučių gyvenamųjų namų valdymą ir priežiūrą tiek esant bendrijai, tiek ir tuo atveju, kai ji nėra įkurta.
3. Siekiant gerinti socialiai remtinų asmenų ir šeimų aprūpinimą būstu bei didinti savivaldybių būsto fondą parengta pagrindinio savivaldybių butų fondo 2001 metais formavimo ir paramos socialiai remtiniems asmenims ir jaunoms šeimoms programa (patvirtinta Vyriausybės 2001 05 17 nutarimu Nr.571). Savivaldybių butų fondas papildytas apie 300 butų.
4. Įgyvendinant Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pataisas (2000 10 12 Nr.VIII-2033) parengta Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarka (patvirtinta Vyriausybės 2001 08 23 nutarimu Nr.1013) bei Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų, privatizuojamų (parduodamų) pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 straipsnio 2 dalies sąlygas, kainos apskaičiavimo metodika (patvirtinta aplinkos ministro 2001 09 03 įsakymu Nr.443). Šie teisės aktai sudarė sąlygas asmenims (šeimoms), turintiems teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, ją realizuoti.

 

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

1. Įgyvendinant Europos Tarybos 1990 m. birželio 7 d. direktyvą 90/313/EEC dėl laisvo prieinamumo prie informacijos apie aplinką parengtas ir priimtas Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 4, 6, 7, 8, 9, 23 straipsnių, II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 22 (1) straipsniu įstatymas.
2. Parengtos ir Aplinkos ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 179 patvirtintos buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nustatančios buityje susidarančių (namų ūkyje, smulkiose įmonėse, organizacijose bei ūkininkų ūkyje) pavojingų atliekų surinkimo punktų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Siekiama tinkamai organizuoti buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimą, jų paruošimą tolimesniam tvarkymui bei apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką nuo pavojingų atliekų poveikio.
3. Parengtos ir Aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 625 patvirtintos išeikvotų baterijų ir akumuliatorių tvarkymo taisyklės, nustatančios išeikvotų baterijų ir akumuliatorių surinkimo, laikino saugojimo, vežimo, naudojimo, kontrolės ir dokumentacijos saugojimo tvarką. Įgyvendinant Europos Sąjungos reikalavimus, siekiama užtikrinti, kad išeikvotos baterijos ir akumuliatoriai būtų surenkami atskirai paženklintuose bei nustatytose vietose pastatytuose konteineriuose, šiuose konteineriuose vežami tolimesniam jų tvarkymui į naudojančias įmones, nemaišomi su kitomis atliekomis, nepatektų į nepavojingų ir pavojingų atliekų sąvartynus. Tai padės apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo žalingo baterijose ir akumuliatoriuose esančių sunkiųjų metalų poveikio.
4. Parengtos ir Aplinkos ministro 2001 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 526 patvirtintos atliekų įvežimo į Lietuvos Respubliką, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir tranzito per Lietuvos Respubliką taisyklės, siekiant reglamentuoti atliekų įvežimo į Lietuvos Respubliką, išvežimo iš Lietuvos Respublikos bei tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką. Taisyklėse nustatyti atliekų įvežimo į Lietuvos Respubliką, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir tranzito per Lietuvos Respubliką principai atitinka Europos Sąjungos valstybėse taikomus reikalavimus, suvienodina tarpvalstybinių atliekų pervežimų procedūras.
5. Įgyvendinant vandens išteklių apsaugą reglamentuojančias ES direktyvas, Aplinkos ministro įsakymais patvirtinta 10 normatyvinių dokumentų reglamentuojančių nuotekų išleidimą į paviršinius vandens telkinius, pavojingų medžiagų patekimą į vandens aplinką ir kanalizacijos tinklus, paviršinių vandens telkinių kokybę, vandenų taršą iš žemės ūkio šaltinių, požeminių vandenų apsaugą nuo taršos pavojingomis medžiagomis.
6. Aplinkos, Ūkio ir Susisiekimo ministrų bendru 2001 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 438/268/266 patvirtintas bendras teisės aktas reglamentuojantis kuro ir degalų aplinkosauginius rodiklius.
7. Parengtos ir Aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 486 patvirtintos didelių kuro deginančių įrenginių išmetamų teršalų normos. Parengtas ir patvirtintas teisės aktas nustato aplinkos oro užterštumo normas bei jo kokybės parametrų vertinimo taisykles.
8. Parengtas ir priimtas aplinkos ministro 2000 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr.351 „Dėl pavojingų cheminių medžiagų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos leidimų išdavimo tvarkos“, kuris numato ozoną ardančių medžiagų importo/eksporto licencijavimo tvarką, nustato ozoną ardančių medžiagų ir jų mišinių kodus. Tvarka atitinka Monrealio Protokolą dėl ozoną ardančių medžiagų reikalavimus. Pagal šią tvarką išduodami leidimai importui/eksportui, kas yra pagrindas muitinei kontroliuoti. A ir B priedo medžiagoms importuoti įvestos kvotos.
9. Įgyvendinti 4 investiciniai projektai, skirti ozoną ardančių medžiagų naudojimui, kurie buvo finansuojami iš Pasaulio aplinkos fondo, šiose įmonėse:

• A/B „Snaigė“(įdiegta nauja technologija izoliacinių plokščių gamyboje, pakeičiant Monrealio protokolu kontroliuojamas medžiagas alternatyviomis),
• A/B „Vilniaus buitinė chemija“ (įdiegta nauja technologija aerozolių gamyboje, nenaudojant freono),
• Ozoną ardančių medžiagų perdirbimas (gauta ir paskirstyta įmonėms įranga panaudotiems freonams išsiurbti ir regeneruoti).

Aukščiau minėtų investicinių projektų užbaigimas įteisintas Aplinkos ministerijos, įmonių, UNDP 2001 m. gegužės mėn.protokolu.

• A/B „Oruva“ (įdiegta nauja befreoninių kompresorių gamybos technologija).

10. Bendru Aplinkos ministerijos, UNEP ir UNDP 2001 m. gruodžio mėn. memorandumu įsteigtas Ozono biuras. (Biuro veiklai numatytas Pasaulio aplinkos fondo finansavimas 3 metams). Ši institucija atliks ozoną ardančių medžiagų (OAM) naudojimo monitoringą, koordinuos jų naudojimo mažinančių priemonių įgyvendinimą bei vykdys kitas funkcijas, susijusias su OAM priežiūra.
11. Stiprinat cheminių medžiagų valdymo ir priežiūros institucijas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymu, Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje prie Ūkio ministerijos buvo įsteigtas Cheminių medžiagų ir preparatų skyrius.
12. Pagal Monrealio Protokolo dėl ozoną ardančių medžiagų 7 straipsnio reikalavimus 2001 m. ištirtas ozoną ardančių medžiagų naudojimas už 2000 m. įvairiuose sektoriuose. Atlikta gautų rezultatų analizė ir ataskaita pateikta UNEP ozono sekretoriatui.
13. Parengta ir Lietuvos Respublikos aplinkos, sveikatos apsaugos, žemės ūkio ministrų ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 52/77/44/30 patvirtinta informacijos apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, eksportuojamas ir gamyboje naudojamas chemines medžiagas ir preparatus, jų savybes, galimą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai pateikimo, rinkimo, kaupimo bei tolesnio paskirstymo tvarka. Ši tvarka nustato informacijos rinkimo procedūras, kad informacijos teikėjams būtų aišku, kokią informaciją jie turi kam ir kokiais periodais pateikti, kad ta pati informacija nebūtų teikiama dubliuojant kelioms institucijoms. Nustatyta pagrindinė duomenų apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, eksportuojamas bei gamyboje naudojamas chemines medžiagas ir preparatus, jų savybes bei galimą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai renkanti ir kaupianti institucija. Kitos valstybės institucijos pagal kompetenciją renka ir kaupia specialiąją informaciją, reikalingą jų funkcijoms vykdyti.
14. 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-677 priimtas Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 4, 6, 7, 8, 9, 23 straipsnių, II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 22(1) straipsnio įstatymas, perkeliant Europos Tarybos 1979 m. balandžio 2 d. direktyvos 79/409/EEB „Dėl laukinių paukščių apsaugos“, Tarybos 1992 m. gegužės 21 d. direktyvos 92/43/EEB „Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos“, Tarybos 1990 m. balandžio 23 d. direktyvos 90/220/EEC „Dėl apgalvoto genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką“, 2001 m. balandžio 17 d. direktyvos 2001/18/EEC „Dėl apgalvoto genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką“ reikalavimus. Įstatyme nustatyta valstybinė Genetiškai modifikuotų organizmų valdymo institucija, įteisinta Europinės svarbos saugomos teritorijos pagal gamtinių direktyvų reikalavimus.
15. 2001 m. gruodžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas. Į įstatymą perkelti Europos Tarybos 1979 m. balandžio 2 d. direktyvos 79/409/EEB „Dėl laukinių paukščių apsaugos“, Tarybos 1992 m. gegužės 21 d. direktyvos 92/43/EEB „Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos“ reikalavimai. Perkelti naujai ratifikuotų konvencijų (Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo ir Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos) reikalavimai. Šiame įstatyme įteisinta Europos saugomų teritorijų tinklas Natura 2000 Lietuvoje.
16. 2001 m. gegužės 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-337 „Dėl Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (CITES) konvencijos ratifikavimo)“ suteikia Lietuvai galimybę plačiau bendradarbiauti tarptautinės prekybos retomis ir nykstančiomis augalų ir gyvūnų rūšimis klausimais, prisidėti prie jų išsaugojimo, prisijungti prie tarptautinių projektų bei gauti tarptautinių organizacijų finansinę paramą sprendžiant šio pobūdžio problemas.
17. 2001 m. gegužės 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-228 „Dėl Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos ratifikavimo“suteikia Lietuvai galimybę plačiau bendradarbiauti laukinių gyvūnų išsaugojimo klausimais, prisijungti prie tarptautinių projektų bei gauti tarptautinių organizacijų finansinę paramą sprendžiant šio pobūdžio problemas.
18. 2001 m. birželio 12 d. priimtas Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas. Į įstatymą perkeltos Europos Tarybos direktyvų 90/219/EEC ir 98/81/EC dėl riboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo, taip pat Tarybos direktyvos 90/220/EEC dėl apgalvoto genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką nuostato. Įstatymu paskirta Aplinkos ministerija, kaip valstybinė genetiškai modifikuotų organizmų valdymo institucija. Numatyta atskirų valstybinių institucijų funkcijos GMO srityje (leidimų išdavimo naudoti GMO, pranešimų pateikimo, monitoringo, visuomenės informavimo ir kitose srityse). Numatyta naudotojų atsakomybė ir rizikos aplinkai ir žmonių bei gyvūnų sveikatai vertinimo subjektai.
19. 2001 m. gruodžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymas. Į įstatymą perkelti Europos Tarybos 1992 m. gegužės 21 d. direktyvos 92/43/EEB „Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos“ ir Europos Tarybos 1979 m. balandžio 2 d. direktyvos 79/409/EEB „Dėl laukinių paukščių apsaugos“ reikalavimai. Atsižvelgiant į šių direktyvų reikalavimus keičiamos kai kurios laukinių gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ir jų buveinių apsaugos nuostatos. Taip pat į įstatymą perkelti naujai ratifikuotų konvencijų (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (CITES), Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo ir Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos) reikalavimai.
20. Įgyvendinant Europos Tarybos 1979 m. balandžio 2 d. direktyvos 79/409/EEB „Dėl laukinių paukščių apsaugos“ reikalavimus ir perkeliant naujai ratifikuotų Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos bei Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos reikalavimus, 2001 m. gruodžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymas, skirtas racionaliam gyvūnijos išteklių naudojimui ir geresnei apsaugai.
21. Patvirtinti 4 ministro įsakymai, reglamentuojantys laukinės augmenijos ir gyvūnijos eksporto ir importo tvarką, kai kurių rūšių įvežimą, duomenų kaupimą.
22. Aplinkos ministerija atsakinga už Europos sąjungos Tarybos direktyvos 89/106/ EEC „Dėl valstybių narių įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, suvienodinimo“ įdiegimą ir ši direktyva patenka į acquis teisės skyriaus „Laisvas prekių judėjimas“ sektoriaus „Statybos produktai“ ir teisės skyriaus „Pramonės politika” sektoriaus „Statybos gaminiai“ derybinę poziciją. Parengti ir patvirtinti visi teisės aktai dėl šios direktyvos įgyvendinimo, sukurta atitinkanti ES teisę ir praktiką statybos produktų atitikties įvertinimo sistema. Veikia 21 statybos gaminių, dirbinių ir įrenginių bandymo laboratorija, iš kurių 16 yra akredituotos.

Visos Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonės atitinka Vyriausybės 1 prioritetą (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis).

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

1. Panaudojus užsienio paramos ir valstybės lėšas, 2001 metais pradėjo veikti Varėnos, Ignalinos bei Šilutės nuotėkų valymo įrenginiai, rekonstruoti Birštono vandens valymo įrenginiai, į kuriuos pajungtos ir Prienų miesto nuotėkos, pastatytas Plungės atliekų sąvartynas, kuris atitinka visus aplinkosauginius bei higieninius reikalavimus. Šios priemonės atitinka Vyriausybės 1 prioritetą (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis).
2. Priimta 12 aplinkos ministro įsakymų, reglamentuojančių racionalų gamtos išteklių naudojimą, apsaugą, biologinės įvairovės išsaugojimą.
3. Įgyvendinant valstybės Būsto programą ir siekiant daugiau kreditinių išteklių jai paremti bei palankesnių sąlygų įsigyjantiems pirmąjį būstą, parengtas naujos redakcijos Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo projektas (pateiktas Vyriausybei 2001 12 21 Nr.03-01-6087). Įstatymo projekte suformuluotos nuostatos, įgyvendinančios būsto įsigijimo (nuomos) koncepcijos (strategijos) metmenyse (pritarta Vyriausybės 2000 09 06 protokoliniu sprendimu Nr 41(2)) įvardintus uždavinius, kuriais siekiama socialiai efektyvesnės valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, įteisinamas būsto kreditų draudimas ir draudimo įmokų ar jų dalies apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis bei atsisakoma būsto kreditų palūkanų dalies padengimo valstybės biudžeto lėšomis, pritaikomos valstybės mokesčių lengvatos būsto kredito gavėjams bei keičiamos savivaldybių socialinio būsto suteikimo sąlygos įvedant turto ir pajamų kriterijų, tuo apribojant pretendentų nuomoti socialinį būstą kontingentą. Rengiamasi deryboms su Pasaulio banku dėl paskolos būsto srities vystymui. Tuo tikslu pradėtas Lietuvos būsto projekto (būsto strategijos) rengimas, sudarytas koordinacinis komitetas šiems darbams koordinuoti ir prižiūrėti. Parengta ir patvirtinta techninė užduotis komiteto patarėjui, parinktas patarėjas bei pasirašyta Subsidijos sutartis su Japonijos PHRD fondu šiam projektui finansuoti. Lietuvos būsto projekto sudėtyje bus parengta Lietuvos būsto strategija, kurios pagrindu bus pasirašoma sutartis su Pasaulio banku dėl paskolos prioritetiniams uždaviniams įgyvendinti.

 

 

 

 

 

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

1. Parengti bei priimti įstatymai ir teisės aktai sudaro prielaidas subalansuotai šalies ūkio plėtrai bei aplinkos kokybei užtikrinti.
2. Išplėstos savivaldybių teisės statybų reguliavimo srityje. Priklausomai nuo statinio kategorijos nuo 43 iki 55 dienų palyginus su dabartine trukme sumažėjo laikas projektavimo sąlygų sąvadui parengti, statinio projektui suderinti ir statybos leidimui gauti.
3. Apsirūpinimą gyvenamosiomis patalpomis pagerino žymiai padidėjęs suteikiamų būstui įsigyti paskolų kiekis. 2001 metais paskolos būstui įsigyti suteiktos ~1,4 tūkst. šeimų, viso 79,4 mln. litų, o tai beveik 6,6 karto daugiau negu 2000 metais (200 šeimų, 11,96 mln. litų).
4. Teršalų emisija į aplinką (atmosferą, vandenį) sumažėjo apie 5 %.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

1. Nepakankamai sparčiai rengiami nauji nacionaliniai, atitinkantys ES praktiką projektavimą ir statybą reglamentuojantys techniniai reglamentai.
2. Įgyvendinant Būsto programą išlieka didelis paramos socialiai remtiniems asmenims ir šeimos trūkumas, nes savivaldybių socialiniam būstui plėtoti skiriama nepakankamai lėšų.

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys

1. Nuo 1989 metų šiems darbams biudžeto lėšos neskiriamos.
2. Nepriimtas politinis sprendimas dėl valstybės biudžeto asignavimų skyrimo specialiajai valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programai.

 

 

 

Antra programa - Aplinkos kokybės ir gamtos išteklių stebėjimas ir vertinimas.

Šiai programai buvo numatyta 6397 tūkst. Lt, tačiau gauta bei panaudota 6353,8 tūkst. Lt.

Programos tikslai:

Stebėti, sisteminti, vertinti ir prognozuoti gamtinėje aplinkoje vykstančius savaiminius ir antropogeninio poveikio sąlygotus pokyčius, aplinkos kitimo tendencijas ir galimas pasekmes.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys.

Organizuoti ir koordinuoti valstybinį aplinkos monitoringą, vykdyti aplinkos oro, vandens, dirvožemio kokybės ir biotos stebėjimus. Kompleksiškai vertinti aplinkos kokybės duomenis, gamtinės aplinkos būklę ir prognozuoti galimus pasikeitimus, teikti informaciją.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

1. Įvykdyta monitoringo 2001 metų programa, stebėjimo rezultatai patalpinti į aplinkos monitoringo duomenų fondą. Monitoringo duomenų pagrindu paruošta ataskaita Europos aplinkos apsaugos agentūrai. Parengti ir išleisti leidiniai “Aplinkos būklė”, “Lietuvos upių ir ežerų vandens kokybės metraštis”, “Oro kokybės metraštis”. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 3 (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą) bei 6 (plėtoti informacinę visuomenę) prioritetus.
2. Įvertinti esami bei būtini analitinės kontrolės prietaisai, atsižvelgiant į ES reikalavimus, parengtos techninės prietaisų specifikacijos. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) bei 6 (plėtoti informacinę visuomenę) prioritetus.
3. Atlikta analitinių matavimo metodų, naudojamų aplinkos ir jos taršos šaltinių tyrimams bei kontrolei, analizė ir jų atitikimo pamatiniams metodams, nustatytiems ES direktyvose, įvertinimas. Šios priemonės atlikimas parodo, kiek Lietuvos aplinkosaugos sistemoje aplinkos kokybės kontrolei naudojamų metodų neatitinka ES direktyvų reikalavimų, ir tai leidžia realiai planuoti jų pakeitimo laiką bei kaštus. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) bei 6 (plėtoti informacinę visuomenę) prioritetus.
4. Įvertintas esamų analitinės kontrolės prietaisų atitikimas ES reikalavimams ir parengtas Aplinkos apsaugos sistemos laboratorijų prietaisinės bazės atnaujinimo projektas. Šios priemonės įgyvendinimas leido pradėti planingą Jungtinio tyrimų centro ir regionų laboratorijų techninės bazės atnaujinimą pagal ES direktyvų reikalavimus. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 6 (plėtoti informacinę visuomenę) prioritetą.
5. Įgyvendinant tarptautinį “Dvynių” projektą bei ES reikalavimus atliktas pirmas aplinkos monitoringo programos projekto etapas. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) prioritetą.
6. Paruoštas ir aplinkos ministro2001 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 531 patvirtintas normatyvinis dokumentas “Paviršinio vandens telkinių, naudojamų geriamojo vandens gavybai, kokybės kontrolės tvarka” (Žin. 2001 Nr. 104 – 3296). Šis normatyvinis dokumentas padės ūkio subjektams, planuojantiems tiesiogiai imti vandenį iš paviršinio vandens telkinių geriamajam vandeniui ruošti, tikrinti ar vandens kokybė tinkama šiam tikslui. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) prioritetą.
7. Parengtas ir aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 586 patvirtintas normatyvinis dokumentas LAND 44.2001 „Asbesto, išmetamo į aplinkos orą ir išleidžiamo su nuotėkomis į paviršinio vandens telkinius tyrimo tvarka ir matavimo metodai“ (Žin. 2001 Nr. 106 – 3826). Šis normatyvinis dokumentas įteisino Lietuvos Respublikoje asbesto aplinkoje kontrolės metodą atitinkantį ES direktyvų reikalavimus. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) prioritetą.
8. Vykdytas bei tęsiamas radiologinis monitoringas (20 stočių visoje Lietuvos teritorijoje). Gauta informacija valstybės valdymo institucijoms teikiama lokaliniu kompiuteriniu tinklu, savivaldybėms ir gyventojams – specialiame internetiniame puslapyje (http://radis.gamta.lt).
9. AM ministro 2001 11 15 d. įsakymu Nr. 556 patvirtinti reikalavimai dėl aplinkai nepavojingo ženklo suteikimo buitiniams elektriniams šaldytuvams. Patvirtinti aplinkai nepavojingo gaminio ženklo suteikimo kriterijai skatins gamintojus ir importuotojus teikti į Lietuvos Respublikos rinką buitinius elektrinius šaldymo įrenginius galimai mažiausiai veikiančius aplinką ir žmogaus sveikatą.
10. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Europos Tarybos 2000 m. liepos 17 d. reglamentu Nr. 1980/ 2000 “Dėl pakeistos Europos Sąjungos ekologinio ženklo suteikimo tvarkos”, parengta ir aplinkos ministro 2001 metų gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 584 patvirtinta aplinkai nepavojingo gaminio ženklo suteikimo tvarka. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) prioritetą.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Paruošta ir įgyvendinta tarplaboratorinių palyginamųjų bandymų programa “Paviršinis vanduo” paviršinio vandens kokybės parametrus matuojančioms laboratorijoms. Šios programos įgyvendinimas leido įvertinti laboratorijų darbo kokybę bei laboratorijų atitikimą standarto LST EN 45001:1993 reikalavimams. Šios programos įgyvendinimas parodo aplinkos kokybės parametrų kontrolės metodų ir jų atlikimo realų atitikimą ES direktyvų reikalavimams.

 

 

 

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

1. Lietuvos Respublikos informacijos teikimas Europos aplinkos apsaugos agentūrai apie aplinkos būklę pagerėjo 25%.
2. Visuomenės informavimo ir perspėjimo apie gyvenamosios aplinkos oro, vandens, dirvožemio, radiacinio fono kokybę bei prielaidų sveikai gyvenamajai aplinkai sudarymo patikimumo gerinimas padidėjo 20%.

 

Trečia programa - Aplinkos apsaugos rėmimas.

Šiai programai buvo numatyta 4500 tūkst. Lt, tačiau gauta bei panaudota 2621,8 tūkst. Lt.

Programos tikslai:

Pagerinti aplinkosaugos būklę Lietuvoje.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys.

Kompensuoti aplinkai padarytą žalą, šalinti aplinkos teršimo šaltinius, atkurti ir gausinti gamtos išteklius, rengti ir skleisti aplinkosauginę informaciją, įgyvendinti kitas aplinkosaugines priemones.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

1. Įvykdytos 24 priemonės siekiant kompensuoti aplinkai padarytą žalą, atkuriant kraštovaizdžio kompleksus ar elementus (Dubingių piliavietės, Rambyno kalno, Šauklių riedulyno - kadugyno, Škėvonių gubrio ir Birštono atragio išsaugojimo, Neries regioninio parko Neries priešeroziniai darbai), nykstančias populiacijas bei gamtos išteklius (balinio vėžlio buveinių, stumbrų būklei palaikyti, Dūkštų ąžuolyno bei kt.), projektuojant, statant, rekonstruojant ir remontuojant aplinkosauginius objektus, pašalinant aplinkos teršimo šaltinius. Atkuriant žuvų išteklius įvykdytos 7 priemonės - surinkta ir išinkubuota 1 mln. sykų jauniklių.
2. Parengtos 4 aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo ir gausinimo programos, schemos, planai:

• Nemuno žemupio ir Kuršių marių apsaugos bei racionalaus naudojimo programa.
• Vandens sektoriaus valdymo tobulinimo įgyvendinant ES reikalavimus aplinkosaugos srityje studija.
• Eksperimentinis pesticidų deginimo projektas.
• Kadastrinių vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų kopijų parengimas.

1. Rengiant mokslinius taikomuosius darbus, aplinkos monitoringo, poveikio aplinkai vertinimo srityse įvykdytos 5 priemonės.
2. Įgyvendintos 36 priemonės, susijusios su aplinkosauginę veiklą vykdančių institucijų materialinės bei techninės bazės stiprinimu.
3. Įgyvendinant aplinkosauginį švietimą, mokymą, specialistų kvalifikacijos kėlimą, leidybą, aplinkosaugos informacijos skleidimą bei aplinkosaugos srityje tarptautinius projektus ir sutartis, organizuojant aplinkos apsaugos renginius bei konkursus įgyvendintos 32 priemonės.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

1. Įgyvendinant šias priemones padaryta žala aplinkai buvo kompensuota apie 50% atvejų.
2. Apie 5 % pagerintos visuomenės informavimo bei ekologinio švietimo sąlygos.

 

 

Ketvirta programa - Teritorijų subalansuotos plėtros užtikrinimas.

Šiai programai buvo numatyta 298 tūkst. Lt, tačiau gauta bei panaudota 237 tūkst. Lt.

Programos tikslai:

Įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės teritorijų plėtros politiką subalansuotos plėtros principu, formuoti šalies tvarkymo regioninės politikos nuostatas.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys

Suformuoti šalies tvarios ir pusiausvyros plėtros strategiją, nustatyti svarbiausius veiklos ir teritorijos tvarkymo prioritetus, pagrindinius regioninės politikos tikslus ir principus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

2001 m. parengtas „Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas“. Šis projektas buvo rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 metų kovo 12 d. nutarimu Nr. 161. Parengtą projektą numatoma teikti 2002 m. Vyriausybei aprobuoti ir Seimui tvirtinti. Lietuvos Respublikos bendrasis planas:

• taps pagrindiniu privalomu dokumentu, reguliuojančiu riboto šalies turto,– jos teritorijos naudojimą ir tvarkymą ilgalaikėje perspektyvoje (iki 2020 metų).
• bus naudojamas šalies valdymo institucijų, priimančių sprendimus, susijusius su teritorijų naudojimu ir apsauga. Juo sukuriamos teritoriškai orientuotos regioninės politikos pagrindinės nuostatos. Jis taip pat suformuos sąlygas Lietuvos Respublikos lygmens specialiųjų planų rengimui bei žemesnio lygmens bendrųjų ir specialiųjų planų rengimui. Juo remiantis turės būti rezervuojamos teritorijos valstybės svarbos objektams.

Ši priemonė atitinka Vyriausybės 3 (užtikrinti tolesnį esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą) strateginį tikslą (prioritetą), taip pat ji prisidės prie 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) strateginio tikslo įgyvendinimo.

 

 

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

1. Teritorijų planavimo duomenų banko informacijos pateikimo šalies ir užsienio investuotojams bei visuomenei galimybių padidėjimas vertinamas 20%.
2. Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus Lietuvos Respublikos bendrąjį planą, laukiamas ES ir kitos užsienio paramos panaudojimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos bei kitos infrastruktūros projektus, efektyvumo pagerėjimas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Penkta programa - Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (NAPP) aplinkos dalies įgyvendinimas.

Šiai programai buvo numatyta 2025 tūkst. Lt, tačiau gauta bei panaudota 1928,2 tūkst. Lt.

Programos tikslai:

Pasirengti narystei ES aplinkos srityje.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys.

Parengti ir įgyvendinti ES aplinkos teisės reikalavimus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

1. Parengtas LR Vyriausybės nutarimo dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano projektas. Šiuo dokumentu siekiama sukurti ir plėtoti racionalią vieningą atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią visuomenės poreikius, atitinkančius aplinkosauginius reikalavimus ir nepažeidžiančią rinkos ekonomikos. Ši priemonė atitinka Vyriausybės 1 prioritetą (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis). Ši priemonė buvo numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse.
2. Siekiant gauti ES ISPA paramą ir panaudojant ISPA techninės paramos lėšas pradėti rengti 3 upių baseinų vandentvarkos planai ir Kėdainių, Radviliškio, Mažeikių ir Plungės vandens tiekimo bei nuotėkų surinkimo ir valymo investiciniai projektai.
3. Parengti ir EK pateikti Alytaus, Tauragės ir Šiaulių regiono atliekų tvarkymo investiciniai projektai bei paraiškos ES ISPA paramai gauti. EK pritarė šiems investiciniams projektams ir pasirašė Finansinį memorandumą dėl negražinamos paramos (13,8 mln. eurų) jų įgyvendinimui suteikimo.
4. Parengti ir EK pateikti Kauno nuotėkų surinkimo tinklų plėtros ir biologinio valymo įrenginių, Neringos vandentvarkos, Jonavos nuotėkų tinklų bei valymo įrenginių rekonstrukcijos investiciniai projektai bei paraiškos ES ISPA paramai gauti. EK pritarė šiems investiciniams projektams ir pasirašė Finansinius memorandumus dėl negražinamos paramos (24,4 mln. eurų) jų įgyvendinimui suteikimo.
5. Aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 579 įsteigta biudžetinė įstaiga ISPA įgyvendinimo agentūra. Šios institucijos pagrindinis uždavinys yra ES ISPA lėšomis finansuojamų projektų savalaikio parengimo bei jų efektyvaus įgyvendinimo koordinavimas.
6. Parengti ES aplinkos apsaugos pagrindinių direktyvų 25 įgyvendinimo planai.

Visos minėtos priemonės buvo numatytos ir Nacionalinėje acquis priėmimo programoje ir atitinka Vyriausybės 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis) strateginį prioritetą.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

1. Įgyvendinant pasirengimo narystei ES priemones iki 2002 metų yra parengti 29 įstatymai ir 150 teisės aktų, iš kurių 24 patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei 126 Aplinkos ministro įsakymais. Tai sudaro 70 % visų reikalingų parengti įstatymų bei teisės aktų.
2. 2001 metais buvo uždarytas aplinkos apsaugos derybinis skyrius.

 

 

 

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

1. Baigti ES teisės reikalavimų perkėlimą į Lietuvos įstatymus bei teisės aktus. Šiuo tikslu iki 2004 metų būtina parengti 3 įstatymus bei 64 teisės aktus.
2. Vykdyti vandens gerinimo, tiekimo ir nuotekų surinkimo bei valymo sistemų rekonstrukciją ir statybą miestams ir gyvenvietėms, didesniems kaip 2 tūkst. sąlyginių gyventojų, tikslu išvalyti nuotekas iki ES reikalaujamų normų tam panaudojant ES ISPA paramą bei kofinansuojant valstybės bei paskolų lėšomis. Reformuoti vandens tiekimo bei nuotėkų valdymą siekiant sustambinti įmones pagal šalies upių baseinus.
3. Įgyvendinti priemones pasklidiems požeminio ir paviršinio vandens taršos židiniams sumažinti, laipsniškam nuotekų valymo sektoriaus finansinio mechanizmo restruktūrizavimui, įgyvendinant “teršėjas/vartotojas moka” principą, bei parengti būtinus teisės aktus, reglamentuojančius vandens apsaugą.
4. Siekti, kad savivaldybių atliekų tvarkymo sistemos būtų organizuotos taip, kad skatintų atliekų naudojimą ir perdirbimą, o miestai ir gyvenvietės būtų aprūpinti atliekų susidarymo vietose surinkimo, rūšiavimo bei išvežimo priemonėmis. Tuo tikslu į kuriamas regionines komunalinių atliekų tvarkymo sistemas planuojama įtraukti ir kai kurių gamybinių (įskaitant pavojingas) atliekų surinkimą bei tvarkymą, kadangi tik atliekų šalinimo įrenginiai, aptarnaujantys keletą savivaldybių, laikomi efektyviais aplinkos apsaugos ir ekonominiu požiūriais. Regioniniai sąvartynai artimiausiu metu išliks pagrindiniu atliekų šalinimo įrenginiu, bet visi jie turi būti įsteigti laikantis Lietuvos bei ES aplinkos apsaugos bei higieninių reikalavimų. Planuojama prie vienos iš šiuo metu esamų laikinųjų pavojingų atliekų aikštelių pastatyti pavojingų atliekų deginimo įrenginius.
5. Lietuva įsipareigojo nuo 2004 m. nutraukti naftos produktų netenkinančių ES normų gamybą ir naudojimą, t.y. vartoti sunkųjį kurą (mazutą) su ne didesniu nei 1% sieros kiekiu. Nors yra numatyta galimybė Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti mazutą, kuriame sieros kiekis sudaro nuo 1% iki 3% masės, tačiau tik tuo atveju, jeigu dėl to sieros dioksido koncentracija aplinkos ore neviršys užterštumo normų ir nebus viršijamos kritinės apkrovos. Uždarius Ignalinos AE, elektros energija bus gaminama šiluminėse elektrinėse (kurą deginančiuose įrenginiuose) ir emisijos į aplinko orą padidės. Be to, nuo 2008 m. visi esami dideli kurą deginantys įrenginiai turės atitikti naujų didelių įrenginių reikalavimus.Todėl reikės didelių investicijų esamų įrenginių renovacijai ir nusierinimo įrenginiams.
6. Siekiant sumažinti oro taršą iš mobilių šaltinių būtina toliau spręsti kokybės gerinimo klausimą ir laipsniškai pereiti prie transporto priemonių, atitinkančių ES standartus, įgyvendinti optimalų eismo valdymą ir įdiegti kitas priemones atmosferos taršai sumažinti. Siekiant laikytis ES aplinkos apsaugos reikalavimų energetikos ir pramonės sektoriuose, būtina pagreitinti ir užbaigti integruotos taršos prevencijos kontrolės sistemos įdiegimą, įgyvendinti energijos taupymo priemones, skatinti švaresnio kuro panaudojimą ir pažangių gamybos ir taršos kontrolės technologijų įdiegimą.Viena iš prioritetinių priemonių transporto skleidžiamai taršai mažinti yra visuomeninio transporto parko atnaujinimas, visų pirma įsigyjant naujas transporto priemones.
7. Lietuva pasirašiusi Jungtinių Tautų Klimato kaitos Konvencijos Kyoto protokolą, įsipareigojo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, kurių didžiausias šaltinis yra energetika, transportas ir pramonė. Anglies dioksido emisijas galima mažinti tik mažiau deginant organinio kuro, efektyviau naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius ir energiją, didinant energijos vartojimo efektyvumą. Trečiąja veiklos kryptimi siekiama diegti modernias technologijas, kad padėtų pramonės sektoriuje sutaupyti apie trečdalį visos suvartojamos energijos, siekiant skatinti medienos, miško ir žemės ūkio bei buitinių atliekų ir kitų vietinių kuro rūšių vartojimą bei skatinant žemės ir miškų ūkį auginti žaliavas energijos ištekliams gaminti. Taip pat siekiama sukurti ir plėtoti biokuro pramonę.
8. Siekti, kad vykdant žemės reformą ir gražinant nekilnojamąjį turtą nebūtų žalojama gamta bei pažeidžiami tiek privatūs, tiek visuomeniniai interesai.
9. Parengti bei patvirtinti teisės aktus susijusius su Statybos įstatymo pakeitimo įstatymu, tame tarpe teisės aktus, kurie padės išvengti savavališkų statybų. Pagal šio įstatymo reikalavimus patikslinti Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros nuostatus. Parengti Statinių priežiūros įstatymo projektą.
10. Parengti Lietuvos būsto strategiją ir sutartį su Pasaulio banku dėl paskolos strategijoje numatytiems prioritetams įgyvendinti.
11. Gamtos išteklių valstybinio reguliavimo bei priežiūros stiprinimas.
12. Biologinės įvairovės išsaugojimas, pažeistų ir degraduotų ekosistemų atstatymas.
13. Iki 2004 metų sausio 1 d. parengti Lietuvos valstybinę aplinkos monitoringo programą, atitinkančią ES ir tarptautinių konvencijų reikalavimus, siekiant, kad informacijos surinkimas ir teikimas apie aplinkos kokybę atitiktų minėtus reikalavimams.
14. Harmonizuoti ir įteisinti Aplinkos kokybės stebėjimo metodus, šiuo metu neatitinkančius ES direktyvų reikalavimų iki Lietuvos įstojimo į ES.
15. Iki 2004 sausio 1 d. parengti ir vykdyti aplinkos kokybės kompleksinį vertinimą, vadovaujantis aprašomaisiais tikslų pasiekimo ir efektyvumo indikatoriais, atspindinčiais aktualiausias Lietuvos aplinkosaugines problemas.
16. Iki Lietuvos įstojimo į ES sukurti aplinkos kokybės informacinę sistemą, atitinkančią ES bei Lietuvos valstybės ilgalaikės raidos strategijos poreikius ir užtikrinančią operatyvų informacijos pateikimą aplinkos kokybei valdyti ir prognozuoti.
17. Sukurti ir įdiegti LR teritorijos bendrojo plano operatyviojo planavimo sistemą. Vykdant operatyvųjį planavimą bus siekiama koordinuotai įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius bei juos konkretizuoti ir aktualizuoti pagal vykstančius pasikeitimus. Tuo tikslu atliktina:

• sukurti būtinas organizacines-koordinavimo prielaidas,
• parengti programas bendrojo plano sprendiniams įgyvendinti,
• konkretizuoti LR teritorijos bendrojo plano sprendinius, atsižvelgiant į socialines, ekonomines sąlygas, poveikį aplinkai, taip pat į realius pokyčius, vykstančius įgyvendinant LR teritorijos bendrąjį planą, vykdant plano alternatyvių sprendinių detalizavimą,
• parengti operatyviojo planavimo indikatorių sistemos specifikaciją, tuo sudarant sąlygas vykdyti LR teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo monitoringą.

1. Vystyti pasienio regionų teritorijų plėtrą, su kaimyninėmis šalimis drauge rengiant pasienio regionų teritorijų plėtros projektus (pasienių su Lenkija ir Latvija, kaip būsimų vidinių ES sienų ir su Baltarusija bei Rusijos/Kaliningrado sritimi, kaip būsimų ES išorinių sienų). Po Lietuvos teritorijos bendrojo plano šiais projektais bus baigta formuoti Lietuvos teritorijų plėtros politika.
2. Tobulinant Teritorijų planavimo teisinę bazę 2002 m. numatoma parengti Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, atsižvelgiant į verslo sąlygų gerinimo poreikius ir būtinumą sudaryti geresnes sąlygas investuotojams bei padedant racionaliau priimti sprendimus, susijusius su teritorijų planavimu ir panaudojimu.

 

 

 

Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas

 

 

 

 

 

 

NACIONALINIO AKREDITACIJOS BIURO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Siekti, kad atitikties įvertinimo įstaigų veiklos rezultatai būtų pripažįstami tarptautiniu mastu ir sudaryta viena iš sąlygų laisvam prekių judėjimui.

Strateginis tikslas: Įgyvendinti Vyriausybės politiką atitikties įvertinimo srityje.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ NACIONALINIO AKREDITACIJOS BIURO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

Pirma programa. Akreditacijos sistemos įgyvendinimas ir plėtojimas (621 tūkst.Lt.)

Šiai programai įgyvendinti buvo skirta 657 tūkst. litų, o gauta ir panaudota 621 tūkst .litų.

Programos tikslai:

1. Atitikties įvertinimo sistemos įgyvendinimas pagal tarptautinius ir Europos dokumentus.

2. Atitikties įvertinimo įstaigų veiklos rezultatų pripažinimo siekimas tarptautiniu mastu.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Rengti dokumentus pagal naujai išleistus tarptautinius ir Europos dokumentus ir biuro kokybės sistemos dokumentus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų programų priemonių vykdymas.

Pagal biuro veiklos metinę programą patobulinta akreditacijos sistema siekiant, kad ji atitiktų Europos Sąjungoje galiojančius dokumentus, išanalizuota, atliekant vidaus auditus, ir patobulinta biuro vidaus kokybės sistema, reglamentuojanti biuro darbuotojų ir techninių ekspertų veiklos etapus, tenkinant pageidaujančių akredituotis atitikties įvertinimo įstaigų paraiškas. Įvertinus vidaus auditų ataskaitas bei Europos akreditacijos organizacijos (EA) atlikto išorės audito rezultatus, parengti ir patvirtinti nauji akreditacijos dokumentai (AD) ir kokybės sistemos dokumentai bei galiojančių dokumentų keitimai.

Šios priemonės įgyvendinimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmą (rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS) ir trečią (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą) prioritetus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

Pagal šio uždavinio priemonę parengti 36 dokumentai (numatyta 35).

Programos uždavinys: Kvalifikacijos kėlimas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Vykdant 3.1.2.10-P-B5 priemonę “Prisijungti prie Europos akreditacijos organizacijos tarpusavio pripažinimo susitarimų” Nacionalinio akreditacijos biuro darbuotojai dalyvavo Europos akreditacijos organizacijos (EA) veikloje, t.y. jie dalyvavo šios organizacijos Daugiašalių pripažinimo susitarimų ir Laboratorijų komitetų veikloje, šių komitetų darbo posėdžiuose. Šio komiteto posėdžiams buvo pateikti pasiūlymai dėl dokumentų projektų bei naujų dokumentų rengimo. Taip pat buvo dalyvauta EA Generalinėse asamblėjose. Iš viso buvo dalyvauta šešiuose renginiuose. Dalyvavimas EA veikloje yra būtina sąlyga siekiant prisijungti prie EA Daugiašalių pripažinimo susitarimų, t.y, dėl biuro veiklos pripažinimo tarptautinių mastu.

Kitų programų priemonių vykdymas.

Pagal biuro metinę veiklos programą organizuoti trys seminarai/mokymai biuro ir atitikties įvertinimo įstaigų specialistams bei techniniams ekspertams. Biuro darbuotojos dalyvavo seminaruose bei stažuotėse užsienio valstybių akreditacijos įstaigose. Siekiant pasidalinti patirtimi bei aptarti naujus akreditacijos sistemos reikalavimus ir su tuo susijusius veiklos pasikeitimus, 2001 09 26 organizuotas akredituotų laboratorijų vadovų susitikimas, o 2001 11 29 – biuro samdomų techninių ekspertų mokymas.

Be to, siekdamas palaikyti akredituotų įstaigų specialistų kvalifikaciją ir pasiekti, kad akredituotos ar besirengiančios akredituotis bandymų ir kalibravimo laboratorijos užtikrintų jų atliekamų bandymų ar kalibravimų kokybę, biuras koordinavo jų dalyvavimą užsienio valstybių organizuojamose palyginamųjų bandymų programose (dalyvavo 15 laboratorijų) bei koordinavo organizavimą tokių programų Lietuvoje (organizuoti 6 objektų bandymai ir kalibravimai, kuriuose dalyvavo 97 laboratorijos).

Šios priemonės įgyvendinimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmą (rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS) ir trečią (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą) prioritetus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

Įgyvendinant šį uždavinį apmokyti 86 (numatyta 75) biuro ir atitikties įvertinimo įstaigų specialistai bei techniniai ekspertai.

Programos uždavinys. Įvertinti bei akredituoti paraišką pateikusias atitikties įvertinimo įstaigas bei vykdyti jų priežiūrą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų programų priemonių vykdymas.

Siekdamas palaikyti akredituotų įstaigų statusą ir patenkinti pageidaujančių akredituotis atitikties įvertinimo įstaigų paraiškas, pagal biuro metinę veiklos programą biuras įvertino ir akreditavo 25 atitikties įvertinimo įstaigas: 14 akreditavo pirmą kartą ir 11 akreditavo iš naujo.

Priežiūros vizitus biuras atliko 61 akredituotoje atitikties įvertinimo įstaigoje.

Iki 2002 01 01 Nacionalinis akreditacijos biuras akreditavo:

40 bandymų laboratorijų;

22 kalibravimo laboratorijas;

6 gaminių sertifikavimo įstaigas;

1 kontrolės įstaigą;

1 kokybės sistemų sertifikavimo įstaigą.

Šios priemonės įgyvendinimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmą (rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS) ir trečią (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą) prioritetus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

2001 metais biuras įvertino ir akreditavo 86 atitikties įvertinimo įstaigas (numatyta – 50).

Programos uždavinys. Rengti bei pasirašyti atitinkamus susitarimus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas.

Vykdant 3.1.2.10 –P-B5 priemonę “Prisijungti prie Europos akreditacijos organizacijos tarpusavio pripažinimo susitarimų” dėl akredituotų įstaigų veiklos pripažinimo, Nacionalinį akreditacijos biurą įvertino ekspertų grupė iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Suomijos ir Norvegijos. Vertinimo tikslas - nustatyti kaip biuras tenkina Europos standartus, reglamentuojančius reikalavimus akreditacijos įstaigoms, kaip veikia biuro vidinė kokybės sistema, kaip biuro ekspertų grupės atlieka atitikties įvertinimo įstaigų įvertinimus vietoje. Išanalizavusi biuro veiklą, ekspertų grupė rekomendavo biurui prisijungti prie Daugiašalių pripažinimo susitarimų bandymų, kalibravimo laboratorijų ir gaminių sertifikavimo įstaigų akreditavimo srityse. 2001 11 21-22 d. d. Nacionalinis akreditacijos biuras tapo šių susitarimų signataru.

Pasirengiant biuro įvertinimui pagal 3.1.2.10 –P-B6 “Stiprinti Nacionalinio akreditacijos biuro materialinę bazę, plėsti veiklos sritis” priemonę buvo sustiprinta biuro materialinė bazė, t. y. buvo įrengta mokymo salė bei įsigyta mokymui reikalinga įranga.

Šios priemonės įgyvendinimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmą (rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS) ir trečią (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą) prioritetus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

Vykdydamas šį uždavinį biuras įgyvendino 4 (numatyta 3), t.y. pasirengė įvertinimui (atliko vidaus kokybės sistemos dokumentų analizę, papildomai apmokė techninius ekspertus, atliko koregavimo veiksmus pagal ekspertų pastabas bei pasiūlymus ir prisijungė prie EA Daugiašalių pripažinimo susitarimų trijose srityse: bandymų ir kalibravimo laboratorijų bei gaminių sertifikacijos įstaigų akreditavimo srityse.

Antra programa (specialioji). Atitikties įvertinimo įstaigų įvertinimas ir priežiūra (160 tūkst.Lt.).

Šiai programai skirta 160 tūkst. litų , panaudota (gauta) – 160 tūkst. litų.

Programos tikslas: Sąlygų sudarymas pagal biuro kompetenciją atlikti atitikties įvertinimo procedūras pagal tarptautinių ir Europos dokumentų reikalavimus.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: Įvertinti atitikties įvertinimo įstaigas ir atlikti jų priežiūrą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų programų priemonių vykdymas.

Siekiant, kad akredituotos atitikties įvertinimo įstaigos atitiktų vieningus jų kompetencijai keliamus reikalavimus ir jų veikla būtų pripažįstama užsienio valstybėse bei jos galėtų atlikti atitikties įvertinimo procedūras pagal taip vadinamas Naujojo požiūrio direktyvas, t.y. galėtų būti paskelbtosiomis (notifikuotomis) įstaigomis, jų kompetencijos įvertinimą atlieka Nacionalinis akreditacijos biuras, pasitelkęs samdomus techninius ekspertus. Biuras turi 80 apmokytų techninių ekspertų, kurie yra samdomi atsižvelgiant į pageidaujančių akredituotis įstaigų akreditavimo sritį. Šioje programoje numatytos lėšos yra panaudotos techninių ekspertų darbo apmokėjimui.

Šios priemonės įgyvendinimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmą (rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS) ir trečią (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą) prioritetus.

 

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

Techniniai ekspertai dirba įvertinimo grupėse, kuriose vadovaujančiu ekspertu dirba biuro darbuotojai, todėl šio uždavinio įgyvendinimo priemonės bei jų rezultatai t. y. įvertintų ir akredituotų įstaigų skaičius yra analogiški aprašytoms pirmos programos trečiajam uždaviniui.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS.

Artimiausiu laikotarpiu numatoma plėtoti ir tobulinti akreditacijos sistemą bei prisijungti prie EA Daugiašalių pripažinimo susitarimų naujose srityse.

Šio prioriteto įgyvendinimui biuras turės pasirengti akreditavimui naujose srityse: aplinkos apsaugos vadybos sistemų (AVS) sertifikacijos įstaigų bei aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemų (AAVAS) tikrintojų įvertinimui sistemų, o taip pat Geros laboratorinės praktikos principais (GLP) dirbančių laboratorijų kontrolei. Taip pat numatoma pateikti paraišką prisijungimui prie EA Daugiašalių pripažinimo susitarimų Kokybės sistemų sertifikavimo įstaigų akreditavimo srityje. Tam turės būti apmokyti teorinių žinių ir praktinės veiklos srityse biuro specialistai ir samdomi techniniai ekspertai bei auditoriai. Šio prioriteto įgyvendinimui numatoma didinti darbuotojų skaičių (ACQUIS 3.1-S9 priemonė).

Numatyto prioriteto įgyvendinimui neigiamai atsilieptų, jeigu nebūtų sustiprinti biuro administraciniai gebėjimai, plečiant specializuoto personalo skaičių.

Nacionalinio akreditacijos biuro

direktorės pavaduotoja D. Janulionienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS 2001 METŲ METINĖS VEIKLOS ATASKAITA

 

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Įgyvendinti valstybės politiką subalansuoto žemės gelmių naudojimo srityje, pagrindžiant geologinės aplinkos kokybės išsaugojimą ateities kartoms, plėtojant geologinės informacijos naudojimą.

Strateginiai tikslai:

1. Užtikrinti subalansuotą žemės gelmių naudojimą ir apsaugą;
2. Saugoti geologinės aplinkos kokybę ir prognozuoti jos pokyčius, diegiant geologine informacija pagrįstas priemones;
3. Užtikrinti nacionalinės geologinės informacijos sistemos vystymą, prisidedant prie informacinės sistemos plėtros.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS STRATEGINIAME PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt):

1. Valstybinių geologinių tyrimų programa “Geologija visuomenei”.

Šiai programai buvo numatyta 2576 tūkst.Lt, gauta 2575,4 tūkst.Lt.

Programos tikslas:

1. Vykdyti valstybinius geologinius tyrimus ir gauti naują praktinę geologinę informaciją apie žemės gelmes;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

1. Vykdyti valstybinį geologinį kartografavimą, analizuoti gautą medžiagą ir rengti valstybinius kartografinius dokumentus;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

II lygio geologinis kartografavimas vykdytas Ylakių, Mažeikių ir Tetirvinų plotuose, viso 2779 km² teritorijoje. Užbaigtas geologinis kartografavimas 560 km² teritorijoje.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Gauta informacija atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos uždavinys:

2. Vykdyti giliųjų sluoksnių sudėties, sandaros tyrimus;

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Atliekama kristalinio pamato, nuosėdinės geologinių žemėlapių storymės revizija bei paleobaseinų analizė. Susisteminta giliųjų sluoksnių informacija Šiaurės vakarinei Lietuvos teritorijai

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Gauti duomenys atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos tikslas:

2. Prognozuoti naujus žemės gelmių išteklius;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

1. Vykdyti valstybinį hidrogeologinį kartografavimą;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Hidrogeologinis kartografavimas buvo atliekamas Jonavos ir Tetirvinų plotuose, Šiaurės Lietuvos karstiniame regione.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Gauti nauji duomenys atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos uždavinys:

2. Įvertinti požeminio vandens išteklius, prognozuoti jų kitimą;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Respublikos požeminio vandens eksploatacinių išteklių įvertinimas. Parengtas skaitmeninis kartografinis pagrindas požeminio vandens ištekliams įvertinti Šiaurės Vakarų Lietuvoje.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Projekto rezultatai skirti pagrįsti subalansuotų požeminio vandens išteklių naudojimą ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos uždavinys:

3. Vykdyti naftos telkinių prognozę;

Šiam tikslui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Dinaminių ir geologinių modelių sudarymas naftos telkiniams, parengtas Girkalių naftos telkinio dinaminis modelis.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Gauta informacija atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

 

Programos uždavinys:

4. Vykdyti kietųjų naudingųjų iškasenų prognozę ir paieškas;

Šiam tikslui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Gėlavandenės klinties naudojimo žemės ūkyje galimybių analizė, išnagrinėtos klinties naudojimo galimybes Vilniaus ir Utenos apskrityse.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Gauta informacija atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos uždavinys:

5. Vykdyti valstybinį naudingųjų iškasenų kartografavimą:

Šiam tikslui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Užbaigtas naudingųjų iškasenų kartografavimas M1:50 000 Tetirvinų plote, užbaigti rengti naudingųjų iškasenų sąvadai visoms Lietuvos apskritims.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Atskleistos naujos galimybės naudoti žemės gelmių išteklius.

Gauti rezultatai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos tikslas:

1. Stebėti geologinius procesus, numatyti pokyčius;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

1. Geodinaminis monitoringas;

Šiam tikslui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Gravitacinio lauko variacijų monitoringas. Užbaigti gravitacinio lauko, seismologinio, karstinio proceso monitoringo projektų etapai.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Projekto rezultatai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos uždavinys:

2. Požeminio vandens sudėties ir dinamikos monitoringas;

Šiam tikslui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Požeminio vandens monitoringas vykdytas 205 stebėjimo taškuose. Užbaigtas monitoringo 5 metų etapas Lietuvos – Lenkijos pasienio regione.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veikos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Pilnai atlikta monitoringo darbų valstybiniame tinkle metinė užduotis.

Projektų rezultatai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos tikslas:

3. Įdiegti geologinius duomenis į ūkio plėtros ir aplinkos apsaugos priemones;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

1. Vykdyti integruotus ekogeologinius tyrimus;

Šiam tikslui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Sistemingas posistemės “Taršos židiniai” pildymas, užbaigtas ekogeologinis kartografavimas Šilutės plote. Taršos židinių inventorizacija atlikta Biržų, Pakruojo ir Zarasų rajonuose.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veikos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Gauti rezultatai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos uždavinys:

2. Vykdyti aplinkos geocheminius tyrimus;

Šiam tikslui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Geocheminis dirvožemių kartografavimas, užbaigtas geocheminis kartografavimas Biržų plote (2011 km² ).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Gauti rezultatai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS STARTEGINIAME PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt):

1. Valstybinės geologijos informacinės sistemos kūrimas.

Šiai programai buvo numatyta 863 tūkst.Lt., gauti biudžetiniai asignavimai – 861,9 tūkst.Lt.

Programos tikslas:

1. Valstybinio žemės gelmių registro vedimas;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

1. Įvesti į kompiuterinę duomenų bazę duomenis apie žemės gelmių registro objektus;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Registro dalis atitinkančių posistemių pildymas. Žemės gelmių registre 2001 metų pabaigoje buvo įregistruotas 31831 objektas. Gręžinių registre 2001 12 31 yra įregistruoti 19509 gręžiniai, iš jų 16836 skirti požeminio vandens eksploatacijai. Žemės gelmių tyrimų ir ištirtumo registre įregistruotos 9070 žemės gelmių tyrimo darbų ataskaitos ir 1298 žemės gelmių tyrimo darbai. Geologinės informacijos sistemoje 2001 metų pabaigoje buvo patalpinta informacija apie 1789 naudingųjų išteklių telkinius, 163 vandenvietes, 19 naftos telkinių.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Darbo rezultatai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 6 punktą.

Programos tikslas:

2. Sisteminti informaciją apie žemės gelmes;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

1. Sukurti ir įdiegti naujas kompiuterines posistemes;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Kuriama skaitmeninė kartografijos posistemė, įdiegtos modernios informacijos valdymo (GIS) technologijos. Atnaujintas topografinis informacinis pagrindas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė sistemos vystymo ir tobulinimo užduotis atlikta.

Padidėjo informacijos valdymo ir teikimo naudotojams efektyvumas.

Darbo rezultatai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 6 punktą.

Programos uždavinys:

3. Duomenų bazės pildymas ir naudojimas;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Geologinės informacijos sistemos palaikymas ir pildymas. Valstybinės geologinės informacijos sistemoje 2001 metų pabaigoje buvo patalpinta informacija apie 18722 aplinkos geocheminių tyrimų, 30227 požeminio vandens hidrocheminių analizių, 1752169 požeminio vandens lygių matavimų, 1000 skaitmeninių žemėlapių, 353 geotopus, 5706 bibliografinių vienetų, visos šalies skaitmeninius geofizinių tyrimų duomenis.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinė užduotis įvykdyta.

Valstybinė geologinės informacijos sistema tarnauja siekiant visų Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų.

Programos tikslas:

3. Teikti visuomenei informaciją apie žemės gelmes;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

1. Operatyviai išleisti ir išplatinti geologinių tyrimų rezultatus;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Leidyba pagal konkretų planą. Išleista 10 leidinių (6 iš jų bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis), sistemingai palaikomas namų puslapis internete (www.lgt.lt).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Metinis planas įgyvendintas ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 6 punktą.

Programos uždavinys:

2. Informacijos kaupimas ir teikimas;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Geologinių ataskaitų ir žemėlapių suteikimas naudoti geologijos fonde, duomenų pagal atskiras užklausas teikimas, informacijos internetiniu būdu teikimas. Patenkinta virš 5000 prašymų.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Patenkintos visos geologinės informacijos užklausos.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS STRATEGINIAME PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt.):

2. Žemės gelmių naudojimo valstybinis reguliavimas.

Šiai programai buvo numatyta 1040 tūkst.Lt, gauta 1034 tūkst.Lt.

Programos tikslas:

1. Plėtoti racionalią žemės gelmių naudojimo ir apsaugos reguliavimo teisinę sistemą;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

1. Kurti, derinti ir tobulinti teisės aktus pagal ES reikalavimus;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

1. Parengtas požeminio vandens naudojimo ir apsaugos 2001 – 2010 metų strategijos projektas pagal LR Vyriausybės tikslą: skatinti gamtos išteklių, ypač neatsikuriančiųjų, racionalų naudojimą: pasiekti, kad atsikuriantieji gamtos ištekliai būtų naudojami tik taikant jų atkūrimo priemones.
2. Parengtas Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarkos projektas;
3. Parengtas Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarkos projektas. Šie projektai parengti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) punktus 3, 4 ir 6.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Lietuvos geologijos tarnyba papildomai parengė šiuos žemės gelmių naudojimą reguliuojančius teisės aktus ir norminius dokumentus:

Lietuvos Respublikos Seime buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymas;

Valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos dalinio pakeitimo projektą;

Naują Požeminio vandens gavybos ketvirtinio periodiškumo ataskaitos 1 – PV formą;

Lietuvos geologijos tarnyba pagal savo kompetenciją išnagrinėjo 18 kitų institucijų ir įstaigų parengtus teisės aktus arba norminius dokumentus ir pateikė pastabas bei pasiūlymus.

Programos tikslas:

1. Užtikrinti racionalų žemės gelmių naudojimą ir apsaugą;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

1. Nagrinėti projektus žemės gelmių apsaugos požiūriu.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

1. Naudingųjų iškasenų kasybos projektų ekspertavimas ir tvirtinimas. Išnagrinėta 20

kasybos ir rekultivacijos projektų. Valstybinėje išteklių komisijoje išnagrinėta 15 klausimų, susijusių su žemės gelmių ištekliais (naujų telkinių detalios žvalgybos bei naudojamų telkinių revizinių darbų įvertinimas ir išteklių aprobavimas). Geologijos taryba išnagrinėjo ir įvertino 14 valstybinių geologinių tyrimų ataskaitų ir 2 projektus.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Atliktas darbas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos uždavinys:

2. Reguliuoti žemės grąžinimą naudingųjų iškasenų plotuose;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

1. Išnagrinėtų atvejų skaičius. Buvo suderinti 9 kadastrinių vietovių žemės reformos

žemėtvarkos projektai, išnagrinėti 63 prašymai dėl žemės sklypų, patenkančių į naudingųjų iškasenų telkinių teritorijas, grąžinimo jų savininkams ir privatizavimo.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Nuolatos teikiamos konsultacijos Žemėtvarkos instituto, Agrarinės reformos tarnybų ir savivaldybių specialistams dėl telkinių ribų patikslinimo ir kt. klausimais.

Atliktas darbas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 3 punktą.

Programos tikslas:

1. Žemės gelmių naudojimo licenzijavimas ir kontrolė;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

1. Licenzijuoti naudingųjų iškasenų gavybą;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

1. Išteklių naudojimo sutarčių sudarymas. Vadovaujantis leidimų naudoti naudingųjų

Iškasenų (išskyrus angliavandenius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarka išduota 30 leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, sudarytos 43 išteklių naudojimo sutartys. 2001 metų pabaigoje galiojančius leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes turėjo 192 įmonės.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Visi prašymai patenkinti.

Atlikto darbo dėka užtikrintas išteklių subalansuotas naudojimas.

Programos uždavinys:

2. Reguliuoti geologinių muziejinių vertybių išvežimą į užsienį;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

1. Leidimų išvežti uolienų pavyzdžius išdavimas. 2001 metais Lietuvos geologijos

tarnyba išdavė 19 leidimų kerno mėginių, uolienų pavyzdžių ir kt. išvežimui iš Lietuvos į kitų šalių laboratorijas tyrimams.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Atlikto darbo dėka buvo siekiama užtikrinti, kad nacionalinės geologinės vertybės nebūtų nelegaliai išvežtos iš Lietuvos.

 

Programos uždavinys:

3. Išduoti leidimus užsiimti žemės gelmių tyrimu;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

1. Leidimų užsiimti žemės gelmių tyrimu išdavimas. Vadovaujantis Leidimų užsiimti

žemės gelmių (geologiniu) tyrimu išdavimo tvarka buvo išduota 15 leidimų užsiimti žemės gelmių (geologiniu) tyrimu.

Pagal leidimų tirti žemės gelmes tvarką išduoti 4 leidimai tirti žemės gelmes. Metų pabaigoje leidimus atlikti žemės gelmių tyrimą turėjo 54 įmonės.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Atlikto darbo dėka buvo siekiama, kad būtų išvengta klaidų tiriant žemės gelmes ir tyrimai neturėtų negatyvių pasekmių.

Programos uždavinys:

1. Vykdyti geotechninių tyrimų priežiūrą;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

1. Inžinerinių geologinių tyrimų kontrolė;

Vadovaujantis Inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrinėjimų valstybinės priežiūros nuostatais buvo:

- patikrinti 18 – os statybos sklypų inžinerinių geologinių tyrimų darbai;

• patikrintos ir perduotos Lietuvos geologijos fondui inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų 173 statinių ataskaitos;
• atlikta 6 – ių techninių projektų reikmėms atliktų inžinerinių geologinių tyrimų ekspertizė;
• dalyvauta rengiant gruntų kasimo akvatorijoje LAND projektą ir Klaipėdos uosto inžinerinių geologinių tyrimų statybos taisykles.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Inžinerinių geologinių tyrimų priežiūros dėka siekiama užtikrinti tyrimų kokybės ir išvengta negatyvių pasekmių.

Metinė užduotis įvykdyta.

Programos tikslas:

4. Žemės gelmių apsaugos priemonių įgyvendinimas;

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

1. Vykdyti žemės gelmių naudojimą ir apsaugą;

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės, ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

1. Lietuvos geologijos tarnybos funkcionavimo infrastruktūros užtikrinimas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Atlikti visi būtini darbai, kurių dėka Lietuvos geologijos tarnybos infrastruktūra pilnai atliko savo funkcijas.

 

 

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

Žemės gelmės, požeminis vanduo – jautri ekosistemos dalis, kurios apsauga ir subalansuotas naudojimas reikalauja patikimo informacinio pagrindimo, sistemingo pokyčių stebėjimo. Be objektyvios geologinės informacijos, sistemingai kaupiamos ir palaikomos valstybės įstaigoje - Lietuvos geologijos tarnyboje - nėra įmanomas pagrįstas teritorijų planavimas, ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, ekonominė plėtra, racionalus aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimas.

Valstybinių geologinių tyrimų svarbiausias rezultatas – nauja informacija, kuri yra didžiulis nacionalinis turtas.

Artimiausio laikotarpio prioritetai:

LR Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės, valstybinis geologinis kartografavimas,požeminio vandens išteklių įvertinimas ir monitoringas, ekogeologiniai ir geocheminiai tyrimai, valstybinės geologinės informacijos plėtra.

Iki 2005 metų bus kartografuota apie 74% Lietuvos teritorijos M1:50 000, įskaitmeninti šalies kartografiniai dokumentai (žemėlapiai M1:200 000), sukaupta informacija apie gėlo ir mineralinio vandens išteklius bei kitas naudingąsias iškasenas. Sukurta valstybinė geologinės informacijos sistema suteikia galimybę operatyviai teikti duomenis, juos apdoroti ir tuo būdu plėsti informacijos naudojimą, pagrįsti valstybės institucijų sprendimus. Toliau bus įgyvendinama valstybės politika žemės gelmių tausojančio naudojimo, išteklių gavybos verslo plėtros srityje, bus kuriama žemės gelmių tyrimo, naudojimo ir apsaugos teisinė sistema.

 

 

 

 

 

 

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J.Mockevičius

 

 

 

 

 

LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBOS

PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

METINĖ 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

 

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI

Misija: Aprūpinti valstybę ir pasaulinius meteorologijos bei aviacijos centrus patikima hidrometeorologine informacija ir prognozėmis.

Strateginiai tikslai: Vykdyti nepertraukiamus hidrometeorologinius stebėjimus, stebėjimo duomenų pagrindu sudaryti hidrometeorologines prognozes. Aprūpinti tarptautinę ir nacionalinę aviaciją patikima meteorologine informacija.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBOS, STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt):

1 programa - ,,Hidrometeorologiniai stebėjimai ir prognozės”.

Šios programos įgyvendinimui buvo numatyta - 3971 tūkst.Lt, tačiau gauta – 3666 tūkst.Lt.

Programos tikslai:

Vykdyti nepertraukiamus hidrometeorologinius stebėjimus. Laiku ir kokybišką informaciją teikti šalies ir pasaulinės meteorologinės organizacijos (PMO) centrams tarpvalstybiniam pasikeitimui.

Vykdyti hidrometeorologinių reiškinių prognozavimą ir visuomenės informavimą.

Aprūpinti valstybines institucijas patikima hidrometeorologine informacija.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždaviniai:

1. Vykdyti hidrometeorologinius stebėjimus, remiantis stebėjimų duomenimis, sudaryti hidrometeorologines prognozes.

2. Nenutrūkstami hidrometeorologiniai stebėjimai.

Uždavinių įgyvendinimui vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų programų priemonių vykdymas:

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba vykdo Lietuvos įsipareigojimus, prisiimtus įstojant į Pasaulinės meteorologijos organizaciją, teikiant meteorologinę informaciją globalinei telekomunikacijų sistemai, dalyvauja valstybinėje aplinkos monitoringo programoje.

1. Įdiegus naują telekomunikacinę sistemą, užtikrintas hidrometeorologinės informacijos perdavimas, prognozių sudarymas ir jų perdavimas suinteresuotoms organizacijoms.

2. Mažinamo biudžetinio finansavimo sąlygomis optimizuota stebėjimų sistema, užtikrinanti būtinų stebėjimų apimtį.

Reguliarūs hidrometeorologiniai stebėjimai (8 kartus per parą) vykdomi 18 meteorologijos stočių ir (2 kartus per parą) 67 vandens matavimo stotyse.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

1. Hidrometeorologinių stebėjimų plano įvykdymas:

planas 100 %, faktas 100 %.

2. Meteorologinių prognozių pasitvirtinimas:

1 parai planas 90-93 %, faktas 93 %

2 parai planas 86-90 %, faktas 91 %

3 parai planas 83-88 %, faktas 90 %.

3. Stichinių reiškinių įvyko 10, iš kurių 9 buvo numatyti. Jų pasitvirtinimas 90 %.

4. Perspėjimai apie stichinius hidrometeorologinius reiškinius perduoti vartotojams.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBOS, STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst.Lt):

2 programa - ,,Aviaciniai meteorologiniai stebėjimai ir prognozės”.

Šios programos įgyvendinimui buvo numatyta - 628 tūkst.Lt, gauta – 628 tūkst.Lt.

Programos tikslai:

Sudaryti ir pateikti meteorologinių sąlygų prognozes oro uostams Lietuvos teritorijai bei perspėjimus apie pavojingus aviacijai reiškinius Lietuvos Respublikos oro erdvėje.

Organizuoti ir pateikti meteorologinių elementų bei reiškinių matavimus oro uostuose.

Paruošti ir pateikti meteorologinę informaciją orlaivių įguloms.

Aprūpinti aeronautikos gelbėjimo koordinacinį centrą meteorologine informacija pagal atskirą tvarką.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždaviniai:

1 Organizuoti meteorologinių elementų bei reiškinių matavimus, meteorologinių sąlygų prognozę oro uostuose.

2. Meteorologinių elementų ir reiškinių matavimai oro uostuose.

Uždavinių įgyvendinimui vykdytų priemonių aprašymas

Kitų programos įgyvendinimų priemonių vykdymas:

Tarnyba dalyvauja Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos reglamentuotame specialios meteorologinės informacijos teikime, užtikrinant saugią oro laivų navigaciją.

1. Įdiegta nauja meteorologinių elementų matavimo įranga Palangos oro uoste. Baigiami įrangos derinimo darbai Vilniaus oro uoste. Užtikrintas meteorologinių prognozių teikimas šalies ir tarptautiniams naudotojams.

2. Nepaisant meteorologinės įrangos išeikvotų techninių resursų, užtikrintas stabilus prietaisų darbas visuose šalies oro uostuose.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

1. Meteorologiniai stebėjimai planas 100 %, faktas 100 %.

2. Prognozių pasitvirtinimo tikslumas planas 77 %, faktas 78 %.

3. Meteorologinės informacijos perdavimas aviacijos poreikiams nustatytu laiku 100 %.

Šių uždavinių įgyvendinimui neįvykdytų priemonių nėra.

Šių uždavinių priemonių neįvykdymo priežastys —.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Artimiausio laikotarpio prioritetai:

- užtikrinti, kad Lietuvos ūkio subjektams ir piliečiams būtų teikiama reguliari patikima informacija apie hidrometeorologines sąlygas. Ryšium su tuo, diegti automatizuotas stebėjimų sistemas;

- užtikrini šalies įsipareigojimų Pasaulinei meteorologijos organizacijai ir Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai vykdymą;

- gerinti prognozių patikimumą;

- vystyti teikiamų paslaugų komercializaciją (plečiant apmokestinamų paslaugų kiekį).

Galimi prioritetinės veiklos trikdžiai – adekvataus finansavimo stoka.

 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorius Petras Korkutis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

VALSTYBINĖS METROLOGIJOS TARNYBOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

 

 

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Matavimo rezultatų pripažinimo užsienio valstybėse užtikrinimas.

Strateginis tikslas: Įgyvendinti metrologijos politiką Lietuvoje, koordinuoti matavimų vienovę, organizuoti ir vykdyti mokslinę, teisinę ir administracinę veiklą metrologijos klausimais.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ TARNYBOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

Pirma programa - Metrologinės infrastruktūros koordinavimas.

Programai skirta 546,0 tūkst. Lt, gauta – 510,6 tūkst. Lt, panaudota 510,4 tūkst. Lt.

Programos tikslas:

Valstybinės metrologijos tarnybos nuostatuose numatytų funkcijų vykdymas

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys 1:

Siekti, kad Lietuvoje matavimo priemonių patikra bei kalibravimas būtų atliekami tarptautinėje praktikoje priimtais metodais

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

2001 metais Valstybinės metrologijos tarnybos ekspertai įvertino dvidešimt penkių akredituotų ir neakredituotų kalibravimo laboratorijų galimybes vykdyti matavimo priemonių patikrą. Laboratorijoms ištaisius nustatytas neatitiktis, buvo išduoti įgaliojimai atlikti matavimo priemonių patikrą 2001 metams.

VMT direktoriaus įsakymu nustatyta patikros ženklų 2002 metams forma.

Gautos ir specialistų įvertintos šios tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos (OIML) išleistos rekomendacijos:

R 49-1 “Šalto vandens skaitikliai”

R 60 “Metrologiniai reikalavimai apkrovos keitikliams”

R 129 “Kelių koordinačių matavimo priemonės”

R 130 “Vienos oktavos juostos ir vienos trečiosios oktavos juostos filtrai”

R 131 “Polimetilmetakrilato dozimetrinės sistemos medžiagoms ir produktams apdoroti jonizuojančia spinduliuote”

R 132 “Alanino EPR dozimetrijos sistemos medžiagoms ir produktams apdoroti jonizuojančia spinduliuote”.

Valstybinės metrologijos tarnybos interneto svetainėje www.lvmt.lt pradėjo veikti Lietuvos matavimo priemonių registras.

Dalyvauta metrologijos specialistų rengime pagal VMT 2000 11 08 įsakymu Nr. 176 patvirtintą kompleksinę programą: 2001 metais metrologų – tikrintojų kvalifikacija suteikta 65 specialistams neelektrinių dydžių srityje ir 16 specialistų elektrinių dydžių srityje, metrologų-inžinierių kvalifikacija suteikta 19 specialistų.

Šios priemonės vykdymas atitinka LR Vyriausybės strateginį prioritetą Nr. 3 (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir numatyta įgaliojimai atlikti matavimo priemonių patikrą suteikti 25 laboratorijoms.

Metrologų tikrintojų kvalifikacija suteikta 81 specialistui (planuota suteikti 60).

Kaip ir planuota, metrologų inžinierių kvalifikacija suteikta 19 specialistų.

Programos uždavinys 2:

Sukurti matavimo vienetų valstybės etalonų sistemą ir užtikrinti jų susietumą su užsienio valstybių etalonais

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

vadovaujantis LRV 1997 05 27 nutarimu Nr. 518, toliau koordinuojami valstybės etalonų kūrimo darbai.

Atliktas sukurtų etalonų atitikimo techninei užduočiai įvertinimas.

Pasirašyta su Tarptautiniu svorių ir matų biuru (BIPM) Daugiašalio pripažinimo sutartis dėl nacionalinių matavimo vienetų etalonų ir kalibravimų ir matavimų liudijimų, išduotų nacionalinių metrologijos institutų, pripažinimo.

Pateiktos EUROMET kalibravimo ir matavimo galimybės šiose srityse:

1. Akustika, ultragarsas ir vibracija,
2. Masė ir susiję dydžiai,
3. Ilgis ir susiję dydžiai,
4. Temperatūra ir susiję dydžiai,
5. Laikas ir dažnis,
6. Elektra ir magnetizmas bei susiję dydžiai,
7. Radiometrija ir fotometrija,
8. Jonizuojanti spinduliuotė,
9. Debitas.

Parengta ir pradėta įgyvendinti dvišalė Danijos-Lietuvos programa FEU-LIT 0127 “Dėl kokybės sistemos nacionaliniame metrologijos institute kūrimo ir prekių kiekio kontrolės teisinio pagrindo sukūrimo”. Nacionalinį metrologijos institutą Lietuvoje sudaro Valstybinė metrologijos tarnyba kartu su valstybės etalonų laboratorijomis.

Priemonė atitinka LRV prioritetą 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES Acquis) ir 3 (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir planuota, pasiektos matavimo vienetų valstybės etalonų kūrimo darbų apimtys – 13% nuo visų valstybės etalonų skaičiaus.

EUROMET organizacijai pateiktos geriausios matavimų ir kalibravimų galimybės 9 srityse.

Pradėta kurti Valstybinės metrologijos tarnybos ir valstybės etalonų laboratorijų kokybės sistema standartų ISO 9001:2000 ir ISO/IEC 17025 pagrindu.

Programos uždavinys 3:

Tvirtinti MP tipus pagal tarptautinių ir ES dokumentų reikalavimus

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Sudaryta 120 terminuotų darbo sutarčių su ekspertais matavimo priemonių valstybiniams priimamiesiems bandymams pagal Valstybinės metrologijos tarnybos patvirtintas bandymų programas ir dokumentų metrologinei ekspertizei atlikti.

Pradėti taikyti naujų (gautų 2001 metais) tarptautinių dokumentų – OIML rekomendacijų, WELMEC gairių ir kt. – nuostatos, vykdant matavimo priemonių bandymus.

Parengti 147 Tarnybos įsakymai dėl matavimo priemonių tipo patvirtinimo.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Samdomų ekspertų darbo laiko sąnaudos – 8150 val. (planuota - 8000 val.)

Programos uždavinys 4: Tarptautinis bendradarbiavimas teisinės metrologijos srityje bei ES direktyvų reikalavimų perkėlimas į Lietuvos teisės aktus

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Atstovauta Lietuva šiose tarptautinėse ir regioninėse metrologinėse organizacijose: OIML (Tarptautinė teisinės metrologijos organizacija), WELMEC (Europos bendradarbiavimas teisinėje metrologijoje), EUROMET (Europos bendradarbiavimas matavimų etalonuose), COOMET (Europos ir Azijos bendradarbiavimas metrologijoje).

Atliktas 9 ES Senojo požiūrio direktyvų vertimų techninis, metrologinis ir lituanistinis įvertinimas bei pateiktas Vertimų, dokumentacijos ir informacijos centrui autentikuoti. Parengtas Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymas dėl ES Senojo požiūrio direktyvų reikalavimų įsigaliojimo Lietuvoje.

Dalyvauta WELMEC 9 darbo grupės, rengiančios Europos Parlamente svarstomos naujos matavimo priemonių direktyvos techninį priedą dėl skysčių, kitų nei vanduo matavimo sistemų, veikloje.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir planuota, perkelti 9 ES direktyvų reikalavimai į nacionalinę teisę.

Dalyvauta 1 WELMEC darbo grupės veikloje, 1 EUROMET darbo grupės veikloje, bei 1 COOMET darbo grupės veikloje.

 

Antra programa - Matavimo priemonių metrologinis įteisinimas.

Šiai priemonei skirta 240,0 tūkst. Lt, gauta 162,5 tūkst. Lt, panaudota 162,0 tūkst. Lt.

Programos tikslas: Matavimo priemonių tipo tvirtinimas ir įrašymas į Lietuvos matavimo priemonių registrą

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: užtikrinti matavimų vienovę

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Buvo atliekami Lietuvoje gaminamų ir įvežamų iš užsienio matavimo priemonių valstybiniai bandymai bei dokumentų metrologinė ekspertizė. Buvo išduodami matavimo priemonių tipo tvirtinimo pažymėjimai įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, pateikusioms prašymus dėl matavimo priemonių metrologinio įteisinimo Lietuvoje.

Tikslas – užtikrinti, kad Lietuvoje įteisintos matavimo priemonės atitiktų tarptautinių ir ES dokumentų reikalavimus.

Priemonė susijusi su Vyriausybės strateginiu prioritetu Nr. 3 (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Patvirtinta matavimo priemonių tipų 202 (planuota 180).

 

Trečia programa - Metrologinis aprūpinimas.

Skirta 1140,0 tūkst. Lt, gauta 1034,7 tūkst. Lt, panaudota 1033,7 tūkst. Lt.

Programos tikslas: Organizuoti ir koordinuoti matavimo vienetų valstybės etalonų bazės kūrimą bei išlaikymą.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys 1: sukurti matavimo vienetų valstybės etalonus, susieti juos su užsienio valstybių etalonais, dalyvaujant dvišaliuose ir EUROMET palyginimuose.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Kuriant ir išlaikant matavimo vienetų valstybės etalonus 2001 m. atlikta:

Baigtģ kurti temperatūros, laiko ir dažnio bei oro (dujų) greičio vienetų etalonai.

Buvo vykdomi baigiamieji temperatūros etalono kūrimo ir tyrimo ruože nuo 83,8 K (-189,3⁰C) iki 1235 K (962⁰C) darbai. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas etalono įteisinimo darbams ir duomenų bazės tikslinimui. Nacionalinis temperatūros etalonas buvo pristatytas Lietuvos fizikų nacionalinėje konferencijoje Vilniuje, aštuntajame tarptautiniame temperatūros ir šiluminių matavimų simpoziume Berlyne; IX tarptautiniame metrologų seminare Lenkijoje ir konferencijoje “Metrologija ir matavimai – 2001” Kaune. Parengtas valstybinio temperatūros vieneto pasas, nustatytas ir patvirtintas etalono metrologinis lygmuo. Vienas laboratorijos darbuotojas apmokytas Vokietijos nacionaliniame metrologijos institute (PTB). Pradėta ruoštis dalyvauti tarptautiniame tarplaboratoriniame sulyginime EUROMET Nr. 552, kuris tęsis iki 2004 metų. Laboratorijos kokybės sistema bei matavimo galimybės įvertintos Prancūzijos nacionalinio metrologijos instituto ir Danijos nacionalinio metrologijos instituto ekspertų. Laboratorijoje sukalibruota 20 etaloninių termometrų. Atliktas Ignalinos AE temperatūrinių matavimų specialistų mokymas.

Nustatytos laiko ir dažnio etalono GPS (Global positioning system) trijų antenų lizdų koordinatės ETRS89 sistemoje (ši sistema yra Pasaulinės sistemos WGS84 realizacija Europos žemyne). Parengtas etalono pasas, sieties schema bei kalibravimo metodika. 2001 m. gegužės 4d. Lietuvos laiko ir dažnio laboratorijai suteiktas Pasaulinio koordinuotojo laiko kodas UTC (LT). Etalono metrologinės charakteristikos patvirtintos Tarptautinio svorių ir matų biuro (BIPM) specialistų. Pagal Tarptautinio svorių ir matų biuro (BIPM) 2001m. birželio 15 d. cirkuliare T 161 pateiktus duomenis, Lietuvos atominis laikrodis įtrauktas į pasaulinio koordinuotojo laiko UTC ir tarptautinės atominio laiko skalės TAI formavimą.

Parengtas oro greičio vieneto valstybės etalono (0,2-30 m/s) pasas. Parengta ir patvirtinta šio etalono sieties schema, etalono naudojimo, saugojimo ir priežiūros instrukcija. Parengta, ištirta ir patvirtinta etalono kalibravimo metodika. Laboratorijos kokybės sistema įvertinta Danijos ekspertų.

Parengtas LR Vyriausybės nutarimo projektas dėl šių etalonų patvirtinimo valstybės etalonais.

Parengta ir patvirtinta techninė užduotis elektrinės varžos valstybinio etalono kompleksui sukurti. Organizuotas konkursas matavimo vieneto varžos etalono matavimo įrangai pirkti. Pasirašyta sutartis su konkursą laimėjusiu tiekėju. Atlikti parengiamieji darbai valstybiniam varžos vieneto etalonui kurti: patalpų įrengimas, klimatinių sąlygų užtikrinimas, varžos etalono įrangos stendo montavimas bei matavimai.

Ilgio srityje 2001 m. atliktas galinių ilgio matų rinkinių kalibravimas absoliučiuoju interferenciniu metodu bei vykdomi tarplaboratoriniai palygnimai.

Parengtas nuolatinės įtampos vieneto valstybinio etalono projektas.

Ši priemonė siejasi su LRV strateginiu prioritetu Nr. 1 (rengtis narystei ES – iki 2004 m. perimti ir įgyvendinti ES ACQUIS ) ir Nr. 3 (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir planuota, sukurti 3 etalonai.

Patvirtinti 3 etalonų pasai, kalibravimo metodikos ir sieties schemos, patvirtintos metrologinės etalonų charakteristikos.

Pradėta dalyvauti dvišaliuose ir daugiašaliuose tarplaboratoriniuose palyginimuose.

Užsienio šalių (Danijos, Prancūzijos) bei Tarptautinio svorių ir matų biuro (BIPM) specialistai atliko trijų etalonų matavimo galimybių įvertinimą bei dviejų etalonų laboratorijų kokybės sistemų įvertinimą.

Nustatytos laiko ir dažnio etalono GPS (Global positioning system) trijų antenų lizdų koordinatės ETRS89 sistemoje.

Atliktas galinių ilgio matų rinkinių kalibravimas interferenciniu metodu.

Programos uždavinys 2:

sukurti cheminių matavimų sistemą, parengti vieningą dokumentinę bazę

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Vykdant etalonų kūrimo darbus atliktas Lietuvos metrologijos sistemos chemijos srityje teisinio pagrindo įvertinimas. Surinkti duomenys apie Lietuvos cheminės analizės laboratorijas, jų turimus tyrimų metodus ir įrangą, naudojamas paliudytas pamatines medžiagas. Paruošta (anglų ir lietuvių kalbomis) studija “Metrologija chemijoje Lietuvoje”, kuri patvirtinta Tarptautinio pamatinių medžiagų ir matavimų instituto prie Europos Komisijos. Dalyvauta tarplaboratoriniuose palyginimuose chemijos srityje.

Ši priemonė susijusi su Vyriausybės strateginiu prioritetu Nr. 1 (rengtis narystei Europos Sąjungoje- iki 2004 m. perimti ir įgyvendinti ES ACQUIS)

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir planuota, atliktas tyrimas ir parengta studija “Metrologija chemijoje Lietuvoje” bei dalyvauta 3 tarptautiniuose tarplaboratoriniuose palyginimuose.

Programos uždavinys 3: įgyvendinti konkrečias priemones, garantuojančias pakankamą gyventojų ir aplinkos apsaugą nuo žalingo jonizuojančios spinduliuotės poveikio

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Vykdant Radiacinės saugos programą, siekta įkurti radiacinės saugos dozimetrijos ir radiometrijos centrą VĮ Vilniaus metrologijos centras. Ši priemonė susijusi su Vyriausybės strateginiu prioritetu Nr. 1 (rengtis narystei Europos Sąjungoje- iki 2004 m. perimti ir įgyvendinti ES ACQUIS)

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės: nepradėtas kurti radiacinės saugos centras

Šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys: Kadangi pradiniam etapui – projektui parengti reikalingos nepaprastosios išlaidos, VMT kreipėsi į Finansų ministeriją 2001 04 23 raštu Nr. 01-09-68 dėl 90 tūkst. Lt. paprastųjų išlaidų pakeitimo nepaprastosiomis. Tai nebuvo padaryta, todėl radiacinės saugos centras liko nepradėtas kurti.

 

Ketvirta programa - Matavimo priemonių patikros metodikų rengimas,

Skirta ir panaudota 80,0 tūkst. Lt.

Programos tikslas: Lietuvos Respublikos teisės aktų parengimas

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys: atnaujinti buvusios Sovietų Sąjungos matavimo priemonių patikros metodikas, patvirtinti jas Lietuvos Respublikos dokumentais, taip pat parengti naujų matavimo priemonių patikros metodikas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas: Vykdant AIPP priemonę “Atnaujinti matavimo priemonių patikros metodikas”, buvo parengtos reikalingiausios ūkiui metodikos (žr. sąrašą pagal sritis). Jas rengiant atsižvelgta į tarptautinių ir regioninių teisinės metrologijos organizacijų dokumentų nuostatas.

Svarstyklių patikros metodikos

Ilgio ir susijusių dydžių matavimo priemonių patikros metodikos

Kuro įpylimo kolonėlių patikros metodikos

Termometrai

Dozatoriai, saikikliai, menzūros ir kt. tūrio matavimo priemonės

Dujų skaitikliai

Lošimo automatai

Transformatoriai

Infraraudonų spindulių spektrokolorimetrai

Elektroniniai daugiatarifiai elektros energijos skaitikliai

Kabelių ilgio matuokliai

Skysčių skaitikliai

Dozimetrai

Ši priemonė susijusi su Vyriausybės strateginiu prioritetu Nr. 1 (rengtis narystei Europos Sąjungoje- iki 2004 m. perimti ir įgyvendinti ES ACQUIS)

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Parengtos 53 patikros metodikos (planuota – 50).

 

Penkta programa - Pasirengimas narystei Europos Sąjungoje

Skirta 445,0 tūkst. Lt, gauta 399,8 tūkst. Lt, panaudota 400,8 tūkst. Lt.

Programos tikslai: Pasirengti narystei Europos Sąjungoje, sudaryti lygias konkurencines sąlygas verslui, didinti Lietuvos prekių konkurencingumą

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys 1: Perkelti į nacionalinę teisę direktyvų reikalavimus, organizuoti jų įgyvendinimą,

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Priemonės pavadinimas: įgyvendinti prekių pakavimo direktyvas (75/106/EEB, 75/107/EEB, 76/211/EEB ir 80/232/EEB su jas papildančiomis direktyvomis): parengti dokumentus pagal prekių rūšis ir įrengti 10 laboratorijų, aprūpinti patalpomis, įrengimais.

Kartu su Danijos Jėgos instituto (Force institute) akredituotos prekių kiekio kontrolės laboratorijos specialistais organizuotas 2 d. seminaras prekių kiekio kontrolės klausimais, kuriame dalyvavo darbo grupės, rengiančios techninį reglamentą, perkeliantį ES direktyvų reikalavimus į Lietuvos teisę, nariai bei rinkos priežiūros institucijos šioje srityje (Lietuvos metrologijos inspekcijos) darbuotojai.

Parengtas techninio reglamento projektas ir pateiktas svarstyti suinteresuotoms institucijoms.

Gauti ir įvertinti WELMEC dokumentai šioje srityje (WELMEC gairės 8.0, 8.1, 8.2, 8.3, 8.4, 8.5).

Vyriausybės strateginis prioritetas Nr. 1 (rengtis narystei ES- iki 2004m. perimti ir įgyvendinti ES ACQUIS)

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir planuota, parengtas techninio reglamento, perkeliančio ES prekių pakavimo direktyvų reikalavimus į nacionalinę teisę, projektas.

Sudarytas Lietuvos metrologijos specialistų apmokymo Danijos įgaliotoje ir akredituotoje prekių kiekio kontrolės laboratorijoje tvarkaraštis.

Programos uždavinys 2: įgyvendinti kokybės sistemas matavimo priemonių kalibravimo laboratorijose.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Vykdant NAPP priemonę parengti ir įgyvendinti matavimo priemonių kalibravimo paslaugų kūrimo ir plėtojimo programą, atliktas matavimo priemonių patikros ir kalibravimo poreikių įvertinimas.

Parengtas ir patvirtintas kalibravimo paslaugų kūrimo ir plėtojimo 2001 m. planas. Paskelbtas ir įvykdytas atvirasis konkursas matavimo priemonių kalibravimo įrangai tiekti. Įsigyta matavimo priemonių kalibravimo įranga masės, temperatūros ir ilgio srityse.

Vyriausybės strateginis prioritetas Nr. 1 (rengtis narystei ES- iki 2004m. perimti ir įgyvendinti ES ACQUIS).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Kaip ir planuota, atlikta kalibravimo laboratorijų poreikių plėsti kalibravimo sritis analizė. Parengtas kalibravimo paslaugų plėtojimo 2001 metų planas. Įvykdytas konkursas reikalingai matavimo priemonių kalibravimo įrangai tiekti.

 

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

1. Toliau kurti ir tobulinti valstybės etalonų bazę bei dalyvauti EUROMET (Europos bendradarbiavimas nacionalinių matavimo vienetų etalonų srityje) sulyginimuose, siekiant, kad Lietuvoje atlikti matavimų rezultatai būtų pripažinti užsienio valstybėse bei šalinamos techninės kliūtys vykdant prekių mainus. Didžiausia problema – nepaprastųjų išlaidų stygius etaloninės įrangos įsigijimui. Tai stabdo naujų valstybės etalonų kūrimą.
2. ES direktyvų teisinėje metrologijoje ir pakavime įgyvendinimas, techninių reglamentų bei kitų teisės aktų rengimas bei harmonizavimas su ES teisės aktais.
3. Įgyvendinti kokybės sistemą nacionaliniame metrologijos institute (sudarytą iš Valstybinės metrologijos tarnybos ir valstybės etalonų laboratorijų). Kokybės sistemos įgyvendinimas yra privaloma sąlyga siekiant tarptautinio matavimų pripažinimo.
4. Radiacinės saugos dozimetrijos ir radiometrijos metrologijos laboratorijos sukūrimu Valstybės įmonėje Vilniaus metrologijos centras siekiama užtikrinti matavimų sietį jonizuojančiosios spinduliuotės srityje.

 

 

Direktorius O.Staugaitis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos METINĖS (2001 m.) VEIKLOS ATASKAITA

 

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Miškų ir saugomų teritorijų departamentas - institucija, įgyvendinanti miškų ir saugomų teritorijų politiką ir strategiją, vykdanti miškų ūkio ir saugomų teritorijų valstybinio valdymo funkcijas, turinti savarankiško asignavimų valdytojo statusą, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus uždavinius ir funkcijas - didinti Lietuvos teritorijos miškingumą, užtikrinti miškų apsaugą ir racionalų jų naudojimą, bioįvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę.

Strateginiai tikslai: Lietuvos teritorijos miškingumo didinimas, miškų apsauga ir racionalus jų naudojimas, kraštovaizdžio stabilumo ir biologinės įvairovės išsaugojimas.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ departamento STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)

Saugomų teritorijų tvarkymas (kodas 3.2)

Šiai programai buvo skirta 15012 tūkst. Lt, tačiau panaudota (gauta) 12950 tūkst. Lt

Programos tikslai:

1. Gamtinių ekosistemų išsaugojimas

2. Regioninių parkų planavimo schemų rengimas ir korektūra

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

1 tikslui pasiekti. Išsaugoti gamtinių ekosistemų stabilumą ir kraštovaizdžio struktūrą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Teritorijų tvarkymo darbų organizavimas ir jų vykdymas. Ši priemonė apima 4 valstybinių rezervatų, 4 nacionalinių parkų bei 28 regioninių parkų direkcijų pagal jų nuostatus vykdomas funkcijas. Ji turi būti vykdoma nuolat. Per 2001 metus, vykdant šią priemonę, valstybiniuose parkuose ir rezervatuose buvo sutvarkyta 200 gamtos ir kultūros paveldo vertybių (objektų), 20 pažintinių-mokomųjų takų, įrengti arba baigiami įrengti 6 informacijos centrai, sutvarkytos arba naujai atstatytos 225 stovyklavietės prie ežerų ir kitų vandens telkinių, pastatyti arba naujai atstatyti 500 saugomų teritorijų informacijos stendų, ženklų, rodyklių, kitos pagrindinė vizualinės informacijos, sutvarkyta apie 110 pažeistų teritorijų (karjerai, sąvartynai, užšlamštintos pakrantės ir kt.). Ši priemonė atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos ketvirtąjį prioritetą (mažinti nedarbą ir skurdą) bei penktąjį prioritetą (užtikrinti švietimo, mokslo ir nacionalinės kultūros plėtrą).

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Vykdant šį uždavinį, buvo numatyta išsaugoti, sutvarkyti ar naujai įrengti 350 gamtinių, kultūros paveldo, rekreacinių objektų. Per 2001 metus buvo sutvarkyta ar naujai įrengta apie 360 tokių objektų.

Programos uždavinys

2 tikslui pasiekti. Nustatyti saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo reglamentus

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-07 nutarimais Nr. 1308, 1309, 1310, 1311, 1312, 1313 ir 1314 buvo patvirtinti 7 regioninių parkų (Asvejos, Dieveniškių, Metelių, Panemunių, Nemuno deltos, Gražutės, Varnių) ribų ir funkcinių zonų ribų planai. Tai padės pagrindus racionaliam šių parkų teritorijų tvarkymui, užtikrins gamtinių ekosistemų apsaugą. Ši priemonė atitinka penktąjį Lietuvos Respublikos Vyriausyės prioritetą (užtikrinti švietimo, mokslo ir nacionalinės kultūros plėtrą).

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Vykdant šį uždavinį buvo numatyta parengti ir patvirtinti 7 regioninių parkų planavimo schemas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais buvo patvirtinti 7 regioninių parkų ribų ir funkcinių zonų ribų planai.

 

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ departamento STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)

Miškų atkūrimas, apsauga ir naudojimas (kodas 3.3)

Šiai programai buvo skirta 2591 tūkst. Lt, tačiau panaudota (gauta) 2548 tūkst. Lt

Programos tikslai:

1. Miškų ūkio ir saugomų teritorijų valstybinio valdymo funkcijų vykdymas

2. Miškų sektoriaus rengimasis narystei Europos Sąjungoje

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

1 tikslui pasiekti. Dalyvauti formuojant miškų ūkio ir saugomų teritorijų tvarkymo politiką ir strategiją, organizuoti ir koordinuoti jų įgyvendinimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

2001-12-04 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Miškų ir saugomų teritorijų departamento parengtą Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymą. Šis naujos redakcijos Saugomų teritorijų įstatymas griežčiau reglamentuoja statybas saugomose teritorijose, ūkinės veiklos, žemės nuosavybės santykius. Šiame įstatyme yra suderintos kitų įstatymų, susijusių su saugomomis teritorijomis, nuostatos, atsižvelgta į Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus.

Aplinkos ministro 2001-09-07 įsakymu Nr. 448 buvo patvirtinta Apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose gabenimo tvarka. Ši tvarka užtikrins efektyvią medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo kontrolę, sudarys prielaidas užkirsti kelią medienos grobstymui privačiuose miškuose.

Aplinkos ministro 2001-09-31 įsakymu Nr. 441 buvo patvirtinta Apvaliosios medienos apskaitos tvarka. Ši tvarka sugriežtino valstybiniuose miškuose pagamintos apvaliosios medienos apskaitą, padės efektyviau kontroliuoti valstybiniuose miškuose pagamintos apvaliosios medienos gamybą ir judėjimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintos Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklės. Šios naujos Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklės atitinka naujos redakcijos Miškų įstatymo, priimto 2001-04-10, nuostatas.

Visos įgyvendintos Vyriausybės programos priemonės iš esmės atitinka trečiąjį Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetą (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Atsižvelgiant į Europos Tarybos direktyvą 68/89/EEC, reglamentuojančią žaliavinės medienos klasifikavimą ir matavimą, dalyvaujant departamento specialistams, buvo parengti ir 2001-07-01 patvirtinti Apvaliosios medienos Europos Sąjungos standartai (nacionalinis (atitinkantis Lietuvos specifines sąlygas) Europos Sąjungos standartų priedas). Ši priemonė atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmą prioritetą (rengtis narystei Europos Sąjungoje - iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos Aquis)

Miškų ir saugomų teritorijų departamentas parengė ir patvirtino 84 darbo planus ir programas pavaldžioms įstaigoms ir organizacijoms, buvo kontroliuojama, kaip šių planų ir programų laikomasi. Buvo vykdoma miško atkūrimo apimčių įvykdymo bei darbų kokybės kontrolė - iš viso valstybiniuose miškuose želdinimo darbų apimtys 2001 metais sudarė 9418 tūkst. ha. Buvo vykdoma miško kirtimo apimčių laikymosi kontrolė - pagrindinių kirtimų apimtys valstybiniuose miškuose siekė 2296 tūkst. m³. Šios priemonės iš esmės atitinka trečiąjį Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetą (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Vykdant šį uždavinį buvo numatyta parengti ir patvirtinti 84 darbo planus ir programas Miškų ir saugomų teritorijų departamento pavaldžioms įstaigoms ir organizacijoms. Patvirtinta 84 darbo planai ir programos. Buvo vykdoma efektyvi miško želdinimo darbų, miško kirtimo apimčių laikymosi kontrolė - želdinimo darbų apimtys sudarė 9418 tūkst ha, pagrindinių kirtimų apimtys valstybiniuose miškuose neviršijo planuotų - siekė 2296 tūkst. m³.

Programos uždavinys:

2 tikslui pasiekti. Miškų sektoriaus teisės normų atitikimas Europos Sąjungos reikalavimams ir jų įgyvendinimas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

Pradėti, tačiau neužbaigti derinti su Europos Sąjungos reikalavimais miškų sektoriaus teisės aktai. Ši priemonė atitinka pirmą Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetą (rengtis narystei Europos Sąjungoje - iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos Aquis).

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Šis uždavinys buvo įvykdytas tik iš dalies (valstybės biudžeto asignavimai uždaviniui įvykdyti 2001 metais nebuvo panaudoti).

šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės:

Neužbaigtas derinti su Europos Sąjunga reikiamas miškų sektoriaus teisės aktų kiekis.

šio uždavinio priemonių neįvykdymo priežastys:

Priemonės įgyvendinimui yra būtina TAIEX (Techninės pagalbos keitimosi informacinis biuras) paskirto eksperto konsultacija. Tačiau TAIEX paskirtas ekspertas 2001 metais neatvyko. Jo atvykimą perkėlus į 2002 m. pirmą pusmetį, uždavinio įgyvendinimą numatyta užbaigti 2002 metais.

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ departamento STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE APRAŠYMAS:

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)

Specialioji Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa (kodas 3.4)

Šiai programai buvo skirta 12000 tūkst. Lt., tačiau panaudota (gauta) 11519 tūkst. Lt.

Programos tikslas

Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimas

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys

Užtikrinti bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas:

2001 metais buvo atlikti miškotvarkos darbai 4 miškų urėdijose, 1 nacionaliniame parke ir 1 valstybiniame rezervate, iš viso 217 tūkst. ha valstybinių miškų plote. Be to, inventorizuota 41 tūkst. ha privačių miškų. Ši priemonė iš esmės atitinka trečiąjį Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetą (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą).

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas:

2001 metais specialiosios Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos pajamas administravo Miškų ir saugomų teritorijų departamentas. Šios programos pajamas sudaro privalomieji miškų urėdijų atskaitymai į valstybės biudžetą. Jų dydis buvo nustatytas kiekvienai miškų urėdijai atskirai pagal jos 2001 metais ketamos biržės sortimentinę struktūrą. Nuo 2001 metų antrojo pusmečio įsigaliojus naujos redakcijos Miškų įstatymui, pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas specialiajai Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programai finansuoti miškų urėdijoms nustatomi fiksuoti privalomieji 5 proc. atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. 2001 metais šios specialiosios programos pajamos sudarė 17297,5 tūkst. Lt. Ši priemonė iš dalies atitinka trečiąjį Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetą (užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą) bei penktąjį prioritetą (užtikrinti švietimo, mokslo ir nacionalinės kultūros plėtrą).

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

2001 metais specialiosios Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis buvo paruošti 27 miško mokslo-projektavimo darbai (planuota 30), išleista 10 leidinių miško tematika (planuota 8), finansuojamos 7 miškų ūkį aptarnaujančios organizacijos.

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

 

Miškų ūkio srityje: užtikrinti tvarų ir subalansuotą miškų tvarkymą, atkūrimą, apsaugą, daugiatikslį ir racionalų miško išteklių naudojimą, išsaugoti biologinę įvairovę.

Saugomų teritorijų srityje: išsaugoti (atkurti) ir racionaliai naudoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes, sudaryti sąlygas poilsiui ir pažintiniam turizmui, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes.

Aplinkos ministro 2001-06-25 įsakymu Nr. 342 Miškų ir saugomų teritorijų departamentas buvo reorganizuotas, įsteigiant Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos bei perduodant dalį Miškų ir saugomų teritorijų departamento funkcijų Aplinkos ministerijai nuo 2002-01-01. Todėl tolesnį šių veiklos krypčių koordinavimą atliks minėtos institucijos.

 

 

 

Aplinkos ministerijos Miškų departamento

direktoriaus pavaduotojas Vygantas Mierkis

 

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos

ministerijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Bezaras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO PRIE APLINKOS MINISTERIJOS METINĖS 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

 

 

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

 

Misija: Lietuvos standartizacijos departamentas ( toliau LST ) yra Lietuvos Respublikos biudžetinė įstaiga , vykdanti viešojo administravimo funkciją. LST dalyvauja formuojant ir įgyvendinant LRV politiką standartizacijos srityje ir atlieka kitas funkcijas, numatytas Standartizacijos įstatymu ir LRV nutarimuose. LST yra nacionalinė standartizacijos institucija, palaikanti tarptautinius ryšius ir atstovaujanti LR tarptautinėse, regioninėse ( Europos ) ir užsienio valstybių standartizacijos organizacijose. LST koordinuoja visų ekonomikos sričių standartizacijos darbus ir oeganizuoja standartų priėmimą Lietuvai svarbiose srityse. LST nustato tarptautinių, Europos ir užsienio valstybių standartų taikymo Lietuvoje tvarką , dalyvauja įgyvendinant ES Acquis savo veiklos srityje ir darninant nacionalinius teisės aktus su ES Acquis. Departamentas sudaro LST technikos komitetus standartams rengti, koordinuoja jų veiklą ir prižiūri jų darbą. LST rengia standartų programas, kontroliuoja jų vykdymą, sertifikuoja kokybės vadybos sistemas, tvarko standartų ir standartizuotų terminų bei apibrėžimų duomenų bazes, LRV nustatyta tvarka teikia informaciją apie techninius reglamentus, standartus ir atitikties įvertinimo procedūras PPO ir ES ir teikia informaciją apie standartus ir kitas paslaugas firmoms, įstaigoms ir organizacijoms.

 

Strateginiai tikslai: Vykdyti LRV politiką standartizacijos srityje, plėtoti Lietuvos standartizacijos sistemą

 

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO PRIE APLINKOS MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

 

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Standartizacijos darbų koordinavimas ir plėtojimas

Skirta ir panaudota 2342.5 tūks.Lt

Programos tikslai: Įgyvendinti valstybės politiką standartizacijos srityje

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys**Rengti Lietuvos standartus

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Diegiant kokybės sistemą Departamente sudaryta koordinacinė darbo grupė, kuri organizuoja kokybės sistemos dokumentų rengimą. Parengta kokybės sistemos laikinoji sandara, bendroji procedūra, keletas procedūrų aprašymų bei atskirų veiklos sričių instrukcijų.

 

 

 

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Lietuvos standartų projektus rengia 62 technikos komitetai ( LST TK ), kurių veiklą koordinavo ir prižiūrėjo Departamento specialistai. Parengtus Lietuvos standartų projektus įvertino, priėmė ir išleido Departamentas.

Pradėta ruoštis Lietuvos standartizacijos asociacijos steigimui : sudarytas parengiamasis komitetas, suformuotos darbo grupės asociacijos įstatams ir kitiems teisės aktams parengti

 

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Suderintų Lietuvos standartų projektų skaičius 3181

 

Programos uždavinys**Siekiant pilnos narystės CEN, CENELEC organizatuoti standartizacijos mokymo bazę, rengti metodinę dokumentaciją ir mokymus

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

2001 m. Departamentas organizavo seminarų ciklą Lietuvos pramoninkų ir verslininkų atstovams šiomis temomis :

“ Lietuvos verslo integracija į ES rinką : naujos galimybės užsienio prekybai ir investicijoms “

“ Lietuvos standartizacijos įstatymo taikymas ir įgyvendinimas

“ Europos Sąjungos reikalavimai verslui : standartai ir normatyvai “

Rengė metodinius dokumentus, skirtus Lietuvoos standartų rengimui ir jų taikymui.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Parena 2 metodiniai dokumentai ir organizuoti 8 seminarai

 

 

 

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO PRIE APLINKOS MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

 

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Standartizacijos programa.

Skirta ir panaudota 548.7 tūks.Lt

Programos tikslai: Didinti Europos ir tarptautinių standartų perėmimą Lietuvos standartais bei dalyvauti Europos ir tarptautinių standartizacijos organizacijų veikloje

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys**Didinti Lietuvos standartų fonde perimtų Europos ir tarptautinių standartų santykinį skaičių ir atstovauti Lietuvos interesus Europos ir tarptautinėse organizacijose

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Tam, kad tapti tikruoju CEN, CENELEC nariu būtina perimti mažiausiai 80 % parengtų Europos standartų. 2001 m. perimta 3135 Europos standartai Lietuvos standartais, tai sudaro 60 % CEN, CENELEC standartų. Šių standartų projektus parengė 60 įvairių sričių Departamento technikos komitetai ( LST TK ).

Steigiant naujus technikos komitetus 2001 m. sudaryti du nauji technikos komitetai :

• LST TK 61 “ Plastikiniai vamzdynai “
• LST TK 62 “ Klijai “

Dalyvaujant atitinkamų Europos ir taptautinių standartizacijos organizacijų technikos komitetų veikloje Departamento technikos komiteto TK 25 “ Rišamosios medžiagos ir silikatiniai dirbiniai “ atstovai dalyvavo CEN TK 51 “ Cementas “ darbiniame posėdyje, svarstant perengtus Europos standartų projektus. LST TK 28 “ Dujos “ atstovai dalyvavo CEN TK 234 “ Dujos “ darbiniame posėdyje, o LST TK 51 “ Maisto analizė “ atstovai dalyvavo CEN TK 275 “ Maisto analizė “ posėdyje.

 

Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Įgyvendinant Europos standartų perėmimo kaip Lietuvos standartų programą ( priemonė 3.1.2.10-P-A2 ) 2001 m. perimta 117 darniųjų ( harmonizuotų )Europos standartų, atitinkančių “ Naujojo požiūrio “ direktyvų reikalavimus.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Rengiant bei leidžiant Lietuvos standartų projektus nuo 2001 m. balandžio mėn. informacija apie Lietuvos standartų projektus viešajai apklausaibuvo skelbiama periodiniame LST biuletenyje ir LST interneto svetainėje.

Dalyvaujant Europos ir tarptautinių standartų projektų rengime ( TK posėdžiai, seminarai, konferencijos ) Departamentas gautus Europos ir tarptautinių standartų projektus teikė pastaboms ir pasiūlymams atitinkamiems Departamento technikos komitetams.

 

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Priimta ir išleista Lietuvos 3181 standartų

 

 

 

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO PRIE APLINKOS MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

 

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Informacijos centro organizavimas

Skirta ir panaudota 25.0 tūks.Lt

Programos tikslai: Sukurti organizacines ir technines prielaidas, leidžiančias nustatyta tvarka keistis informacija

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys**Nustatyta tvarka keistis informacija apie techninius reglamentus, standartus ir atitikties įvertinimo procedūras pagal ES direktyvas ir PPO nuostatas

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

Plečiant informacijos teikimo paslaugas 2001 m atsakyta į 18 užklausų, gautų iš Lietuvos ūkio subjektų ir į 31 užklausą, gautą iš PPO narių. Atsakymų į šias užklausas rengimas buvo susijęs su informacijos paieška Lietuvoje ir kitose šalyse. Tuo tikslu parengta 20 mūsų užklausų PPO narių užklausų tarnyboms.

Vykdant PPO narystės įsipareigojimus :

• pradėta notifikuoti techninių reglamentų projektai PPO sekretoriatui, pateikti notifikuotų techninių reglamentų tekstai 7 PPO narėms jų prašymu.
• paskelbti Departamento interneto svetainėje ir išsiųsti atitinkamoms valstybės valdymo institucijoms 353 pranešimai apie techninių reglamentų projektus, rengiamus PPO narių.

 

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Kuriant ir užtikrinant informacijos centro duomenų bazės funkcionavimą, papildyta Lietuvos standartų duomenų bazė 3500 standatų. Dalinai sutvarkyta ir pritaikyta duomenų įvedimui standartizuotų terminų bazės programinė įranga ir įvesta 11000 terminų. Kaupiami ir skelbiami duomenys apie sertifikuotas kokybės vadybos sistemas.

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Pateikta informacijos pagal 69 užklausas

 

 

 

 

II. PROGRAMŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO PRIE APLINKOS MINISTERIJOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, APRAŠYMAS:

 

Programos pavadinimas ir jos įgyvendinimui skirti asignavimai (tūkst. Lt.)*

Vadybos sistemų sertifikavimas

Skirta ir panaudota 106.0 tūks.Lt

Programos tikslai: Teikti sertifiikacijos paslaugas mažoms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys**Išvystyti ir sustiprinti nacionalinę kokybės sistemų sertifikacijos įstaigą

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas

Vykdant vadybos sistemų sertifikavimą, atitinkantį tarptautinius standartus ISO 9000 ( kokybės vadybos sistema ) ir ISO 14000 ( aplinkos vadybos sistema ), LST Sert dirba 15 tarptautinį pripažinimą turinčių kokybės vadybos sistemų auditorių. LST Sert sertifikavo 5 įmonių kokybės vadybos sistemas ir atliko 12 sertifikacinių bei 4 parengiamuosius auditus.

LST Sert – pirmoji Lietuvoje akredituota vadybos sistemų sertifikacijos įstaiga, kurią akreditavo Nacionalinis akreditacijos biuras ( NAB ) dviejose akreditavimo srityse ( 2001-10-10 pažymėjimas Nr. LA.04001 ).

gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Atlikta 12 sertifikacinių auditų

 

 

III. LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO PRIE APLINKOS MINISTERIJOS ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

1.Siekti, kad visi technikos komitetai įsijungtų į analogiškų CEN, CENELEC technikos komitetų veiklą

2.Aktyviai dalyvauti Lietuvos standartizacijos asociacijos steigimo darbuose

3.Vystyti mokymo bazę bei organizuoti mokymus ir seminarus pramonininkų ir verslininkų atstovams

4.2003 m. pabaigoje pasiekti, kad būtų perimta 80 % Europos standartų Lietuvos standartais

5.Tęsti vykdyti užklausų tarnybos funkcijas, pranešant Pasaulinei prekybos organizacijai apie standartų metines programas, techninių reglamentų ir atitikties įvertinimo projektus. Skleisti informaciją apie PPO narių pranešimus ir koordinuoti tolomesnį keitimąsi informacija tais klausimais. Pradėti keistis informacija su Europos komisija dėl standartų ir techninių reglamentų projektų .

6.Vykdyti įmonių kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų sertifikavimą

 

 

 

 

 

 

Direktorius Brunonas Šičkus

 

Finansų skyriaus vedėja Dalia Veličkienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS 2001 m. VEIKLOS ATASKAITA

 

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Statybos įstatymu bei Vyriausybės 1997-04-16 nutarimu Nr. 370 numatytose srityse teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Kontroliuoti ir koordinuoti apskričių viršininkų administracijų valstybinių teritorijų planavimo ir statybos inspekcijų tarnybų veiklą; organizuoti mokymus ir kelti kvalifikaciją

Strateginiai tikslai: Vykdyti teisės aktais ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytų teritorijų planavimo, projektavimo, statinių statybos ir jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo valstybinę priežiūrą bei tokią priežiūrą vykdančių tarnybų veiklos koordinavimą ir tobulinimą

II. PROGRAMOS, NUMATYTOS INSPEKCIJOS STRATEGINIAME VEIKOS PLANE APRAŠYMAS:

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinė priežiūra ir kooordinavimas,

statybos įmonių verslo veiklos atestavimas ir poatestacinė kontrolė

2001 m. valstybės biudžete numatyta 564 tūkst.Lt, gauta 559 tūkst.Lt.

Programos tikslai:

1. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros vykdymas, koordinavimas ir kontrolė.

2. Statybos valstybinės priežiūros koordinavimas ir vykdymas.

3. Projektavimo ir statybos įmonių atestavimas, poatestacinė kontrolė, teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros specialistų tobulinimo programų rengimas ir jų vykdymas.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinys:

1. Sudaryti prielaidas harmoningam infrastruktūros vystymuisi ir darbo aplinkos formavimui.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Patikrinti 8-ni Lietuvos Respublikos lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų projektai. Nurodžius juose pastebėtus trūkumus, jie buvo pašalinti. Pateikus teigiamas tikrinimo išvadas, visus projektus pasiūlyta patvirtinti. Patikrinti 6-i Valstybės sienos objektų detaliųjų planų projektai. Nesant juose esminių trūkumų, buvo pateiktos teigiamos tikrinimo išvados, visus projektus pasiūlyta patvirtinti.. Išnagrinėjus per 40 juridinių ir fizinių asmenų pareiškimų bei skundų dėl rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir rengimo procedūrų, nustatyti planavimo trūkumai ir pareikalauta juos pašalinti.Reikalavimai įvykdyti 100 procentų.

Programos uždavinys:

1.2.Pašalinti dar pasitaikančius apskričių viršininkų administracijų tarnybų šiurkščius pažeidimus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Patikrintas apskričių viršininkų atliekamos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros vykdymas 3 – jose apskrityse. Nustatyti ir nurodyti tos veiklos vykdymo trūkumai, pateikti pasiūlymai dėl darbo kokybės.Pastoviai metų eigoje teiktos konsultacijos teritorijų planavimu ir teritorijų planavimo priežiūros klausimais suinteresuotiems teritorijų planavimo dalyviams bei fiziniams ir juridiniams asmenims.

Programos uždavinys:

2.1.Siekiant užtikrinti norminių reikalavimų statiniams įgyvendinimą, kontroliuoti apskričių viršininkų

administracijų VTPSI tarnybų, atliekančių teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą veiklą, surengti seminarus patikrinimo metu iškilusių problemų aptarimui.

 

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Patikrinta 5-ių apskričių (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Vilniaus, Utenos) viršininkų administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybų veikla, išnagrinėti 74 ypatingos svarbos statinių projektai, patikrinti 44 sudėtingi statomi objektai ir 32 naudojami statiniai. Tarnyboms surengti 4 seminarai, iš jų vienas pagal trijų dienų mokymo programą. Atskleisti normatyvinių statybos dokumentų pažeidimai apsvarstyti 3-juose aptarimuose ir 4-iuose minėtuose seminaruose, išvados panaudotos norminių dokumentų ( STR.07.01:1999 ir STR.11.01.2000) tobulinimui. Apskričių tarnybos išdavė 8748 statybos leidimus, pripažino tinkamais naudoti 12038 statinius, surašė 557 savavališkos statybos aktus, paskyrė 525 administracines baudas 221775 Lt sumai; 80 savavališkų statinių nugriauta, 160 savavališkų statybų sustabdyta.

Programos uždavinys:

2.2. Leidimų statyti statinius, susijusius su valstybės paslaptimis, išdavimas, statybos ir naudojimo priežiūros organizavimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Naujų statinių, susijusių su valstybės paslaptimis, statyba 2001m. nepradėta. Atlikti 3 statomų specialios paskirties statinių patikrinimai, pareikalauta pašalinti nuokrypas nuo projektų ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų.Dėl patikrinimų metu nustatytų esminių projekto ir normatyvinių dokumentų pažeidimų Šaudmenų gamykla nebuvo pripažinta tinkama naudoti; nurodytieji defektai jau baigiami šalinti.

Programos uždavinys:

2.3. Įvertinti pasirinktų ekspertizės įmonių ekspertizės išvadų ir projektavimo įmonių parengtų statinių projektų kokybę.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Patikrinta UAB„ Statybos projektų ekspertizės centras ” 15-kos ypatingos svarbos statinių projektų ekspertizės išvados, iš jų 7-ios pripažintos neatitinkančios reikalavimų. Trūkumus pareikalauta pašalinti, be to patikrinimo išvados pateiktos Ekspertavimo įmonių atestavimo komisijai su pasiūlymais atitinkamai įvertinti šios įmonės veiklą.

Programos uždavinys:

3.1. Statybos ir projektavimo įmonių atestavimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Naujai atestuotų įmonių ypatingos svarbos statiniams projektuoti, statyti – 228, iš jų užsienio valstybių firmų – 12, naujai atestuota įmonių ne ypatingos svarbos statiniams projektuoti, statyti – 27.

Peratestuota įmonių (pasibaigus atestatų galiojimo terminui) ypatingos svarbos statiniams projektuoti, statyti – 101. Peratestuota įmonių (pasibaigus atestatų galiojimo terminui) ne ypatingos svarbos statiniams projektuoti, statyti – 7. Atestuota įmonių naujai veiklai (papildyti įmonių galiojantys atestatai) ypatingos svarbos statiniams projektuoti, statyti – 81. Atestavimo komisijos sprendimu vėlesniam laikui atidėtas 38 įmonių atestavimas.

Inspekcija teikė Atestavimo komisijai Bondario individualią firmą „Boresta” ir UAB „Avona” dėl jų atestatų galiojimo panaikinimo už statybos normatyvinių dokumentų reikalavimų pažeidimus. Įmonėms įvykdžius reikalavimus, apsiribota įspėjimais.

Programos uždavinys:

3.2. Statybos ir projektavimo įmonių poatestacinė kontrolė.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas

Inspekcijos darbuotojai patikrino 10 įmonių atliekamų darbų kokybę statybos aikštelėse bei kaip šiose įmonėse laikomasi normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Kartu su apskričių VTPSI tarnybomis patikrintas 37 įmonių pasirengimas atlikti ypatingos ir ne ypatingos svarbos statinių projektavimo ir statybos darbus. Kartu su specialiąją valstybinę priežiūrą vykdančiomis institucijomis patikrintas 55 įmonių pasirengimas atlikti specialiuosius statybos darbus. Kartu su Informacinės sistemos duomenų tvarkymo centru patikrintas 359 įmonių dirbančiųjų skaičius (atitikimas duomenims, įmonių nurodytiems pateiktuose atestavimui dokumentuose).Tvarkomi atestuotų įmonių registrai (du). Informacija apie atestuotas įmones ir atestatų panaikinimą pateikta visuomenei.

 

III. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS:

1. Strateginiame veiklos plane numatytų tikslų ir uždavinių vykdymas;
2. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo problemų sprendimas (parengti poįstatyminius aktus, organizuoti jų vykdymą apskrityse ir savivaldybėse);
3. Dalyvavimas rengiant statinių naudojimo priežiūros įstatymo koncepciją;
4. Dalyvavimas sprendžiant potencialiai pavojingų statinių privalomosios ir valstybinės priežiūros sutvarkymo problemas;
5. Nelegalių statybų prie vandens telkinių prevencija ir padarinių šalinimas;
6. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros pareigūnų kvalifikacijos ir jų atestavimo programos rengimas ir vykdymas.

 

Viršininko pavaduotojas V. Leonavičius