Lietuvos Respublikos Seimas

2001-10-22

PROTOKOLAS

2001-10-22 Nr. 6

Vilnius

Komisijos posėdis

 

Posėdžio pirmininkas A. Stasiškis.

Protokolą rašė - patarėja D. Stonytė.

Dalyvavo: Komisijos nariai A. V. Indriūnas, P. Jakučionis, J. Olekas, V. Popovas, R. Ruzas, A. Stasiškis.

Kviestieji asmenys: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė D. Kuodytė, Archyvų departamento direktorius V. Grigoraitis, Ypatingojo archyvo direktorius O. Lėveris, Archyvų departamento direktoriaus pavaduotoja Veronika Karklelienė, LR Teisingumo ministras Vytautas Markevičius, Teisingumo ministerijos sekretorius Rimvidas Kūjis, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Artūras Šumskas.

Darbotvarkė:

1. Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Lietuvos ypatingojo archyvo patalpų perdavimo Teisingumo ministerijai.

2. Dėl Lietuvos Respublikos 2002 metų valstybės biudžeto ir investicijų programos projektų (IXP-1070-IXP-1074). Pasirengimas svarstymui.

1. SVARSTYTA:

Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Lietuvos ypatingojo archyvo patalpų perdavimo Teisingumo ministerijai.

A. Stasiškis pastebėjo, kad daug emocijų buvo išlieta, kol KGB pastatas atiteko LGGRTC, YA, Genocido aukų muziejui. Keista, kad ši problema vėl atnaujinama. Sunku suprasti, kodėl imamasi tokių būdų problemai išspręsti, nes tokiu būdu teismų patalpų trūkumas vis tiek nebus išspręstas.

V. Markevičius teigė, kad pastatai Gedimino pr. 40/1 jau šimtą metų naudojami teismams, tad patalpos jau nuo seno pritaikytos teismams. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras jau praktiškai atliko savo darbą, be to, šis Centras turi patalpas Didžiojoje g. 17/1. Archyvo tikrai nesiruošiame iškelti. Kalbama tik apie dar neįrengtas patalpas, kurias patys suremontuotume ir pritaikytume teismams. Jau pora metų šios patalpos nenaudojamos.

A. Stasiškis pastebėjo, kad Ypatingojo archyvo darbuotojai šiuo metu dirba ne kabinetuose, o koridoriuje. Be to, 50 žmonių iš LGGRTC dirba tiesiogiai su Ypatingojo archyvo dokumentais. Komisija peržiūrėjo ne visus gyventojų pareiškimų, tūkstančiai prašymų dar laukia eilės.

D. Kuodytė patarė istorija nespekuliuoti, nes penkiasdešimt metų šis pastatas priklausė įvairioms represinėms struktūroms. LGGRTC savo darbo tikrai dar neatliko, nes jam vis daugiau pridedama funkcijų, pvz.: šiuo metu Centras įgaliotas rinkti medžiagą ir registruoti nuo Vokietijos okupacijos nukentėjusių žmonių pareiškimus ir šiam darbui reikia papildomai apie dešimt darbo vietų.

Dėl LGGRTC patalpų Didžiojoje g. 17/1. Bendras plotas 812 m2, bet naudingo ploto tik 489 m2. Šiuo metu čia dirba 67 Centro darbuotojai, 5 fondo žmonės.

Dėl LGGRTC patalpų Gedimino pr. 40/1. Čia naudingo ploto yra 1295 m2, kurių didesnė dalis atiteks Ypatingajam archyvui ir jų darbuotojams. Šiuo metu net 28 LGGRTC žmonės neturi darbo vietų ir laikinai sėdi Genocido aukų muziejuje.

Prieš rengiant tokį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, reikėtų bent su realia situacija susipažinti, išsiaiškinti realius skaičius ir jų reikšmes. Tai etiškumo trūkumas.

R. Kūjis konstatavo, kad pastato funkcinė paskirtis – teismai. Pabrėžė, kad teismų padėtis žymiai sunkesnė, darbuotojui skiriama mažiau ploto.

V. Karklelienė pabrėžė, kad Ypatingojo archyvo tikrai nėra kur iškelti. Ji pažymėjo, kad tai vienintelė Lietuvoje atitinkanti tarptautinius standartus archyvų saugykla. O. Milašiaus g. archyvui skirtas pastatas jau užpildytas (VRM, Vilniaus apskrities, ministerijų vykdomųjų komitetų archyvai) archyvine medžiaga, be to, jos priėmimas dar tebevyksta. O. Milašiaus g. saugyklų pastate beveik visiškai nėra vietos nei archyvo darbuotojams, ir tuo labiau, skaitykloms. Dėl patalpų Gedimino pr. 40/1: Jei Ypatingasis archyvas nebus iškeliamas, tai dar bus reikalingos patalpos darbuotojams, šiuo metu dirbantiems koridoriuose, skaityklai. Be to, jų nėra kur iškelti, O. Milašiaus g. darbo vietų nėra.

R. Kūjis patvirtino, kad ministerija Ypatingojo archyvo nesiruošia iškelti, nors O. Milašiaus g. dar yra neužpildytų patalpų. Nebent teismams prireiktų vienos patalpos archyviniams tikslams, tuomet dalį gal ir perkeltume, atlaisvindami teismams. Kaip teigiate, eilių skaitykloje nematėme, Ypatingojo archyvo darbuotojų koridoriuje sėdėjo ne daugiau dešimties. Neteko tik pamatyti remontuojamų patalpų.

J. Olekas pasisakė už tai, kad LGGRTC susitvarkytų savo darbo sąlygas – viena problema būtų išspręsta, niekam galvos neskaudėtų. O teismai iš jų atėmę vieną ar du aukštus, patalpų trūkumo tikrai neišsispręstų. Teismų klausimą reikėtų spręsti atskirai, nes šiandien atidavę šias patalpas jiems, rytoj, t.y. po poros metų jau ieškosime papildomų patalpų archyvams. Todėl teismams reikia ieškoti kitų, laisvų patalpų, kad vėliau netektų dvigubai įdėti darbo sprendžiant dviejų institucijų problemas.

A.V. Indriūnas pritarė, kad reikia spręsti teismų patalpų trūkumo problemą, o LGGRTC patalpas jau turi ir nereikia jų atimti.

A. Stasiškis apgailestavo, kad primityviais būdais bandoma išspręsti problemas. Ir dabar apmaudu, kad viena pastato Gedimino pr. 40/1 sekcija, numatyta Ypatingojo archyvo saugykloms, yra atiduota teismams. Archyvų fondai, kaip įstatymų nustatyta, turi būti vienoje vietoje, nedalomi. Šiuo metu tariamasi su Rusija, bylų dar padaugės. Nejaugi viską sudeginti ir taip išspręsti problemą. Reikės siūlyti LR Žmogaus teisių komitetui svarstyti šį klausimą.

NUSPRĘSTA:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei Komisija siūlo:

1.1. Nepritarti sumanymui iškelti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro padalinius ir Lietuvos ypatingąjį archyvą iš patalpų, esančių Gedimino pr. 40/1.

1. 2. Neatidėliotinai ieškoti kitokių būdų išspręsti patalpų, skirtų teismams, trūkumą.

2. Komisija prašo Seimo Žmogaus teisių komitetą apsvarstyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro padalinių iškėlimo iš patalpų, esančių Gedimino pr. 40/1, klausimą komiteto posėdyje.

 

2. SVARSTYTA:

Dėl Lietuvos Respublikos 2002 metų valstybės biudžeto ir investicijų programos projektų (IXP-1070-IXP-1074). Pasirengimas svarstymui.

A. Stasiškis atkreipė dėmesį, kad remonto darbų užbaigimui Gedimino pr. 40/1 nėra skirta lėšų, tik skolos padengimui. Reiktų prašyti pinigų ir LGGRTC fondui, atsiminimų rinkimo akcijai, istorinės atminties programai. Kitame posėdyje pateiksime savo pasiūlymus.

NUSPRĘSTA:

Pasiūlyti Komisijos nariams išnagrinėti valstybės biudžeto ir investicijų programos straipsnius, susijusius su Komisijos kompetencija ir savo išvadas ir siūlymus pateikti kitame Komisijos posėdyje.

Kitą Komisijos posėdį šiems klausimams svarstyti numatoma sušaukti 2001 m. lapkričio 5 d. 12 val.

 

 

Komisijos pirmininkas Antanas Stasiškis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2002 07 29.
Danguolė Stonytė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komisijos  >   Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija  >   Posėdžiai

LR Seimas