Posėdžio pirmininkas - Komisijos pirmininkas Vytautas Einoris

Protokolą rašė - Komisijos patarėjas Remigijus Bružis

Dalyvavo: Komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Juozaitienė, Komisijos nariai: Mindaugas Bastys, Kazys Bobelis, Jonas Jučas, Juozas Palionis, Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Skamarakas.Dalyvavo Seimo Švietimo, kultūros ir mokslo komiteto narė Ona Babonienė.

Dalyvavo: Komisijos Ekspertų tarybos pirmininkas Rapolas Liužinas, tarybos nariai: Rūta Baškytė, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų tarnybos direktorė; Vitas Karčiauskas, Kultūros paveldo centro direktorius; Diana Varnaitė, Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorė; Juozas Stasinas, laikraščio "Tėviškės gamta" vyriausiasis redaktorius; Algimantas Gražulis, Valstybinės paminklosaugos komisijos kontrolės tarnybos vyriausiasis specialistas; Rimantas Grikevičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus viršininkas; Darius Vilimas, Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir informacijos departamento vyriausiasis specialistas; Steponas Deveikis, Vilniaus Gedimino universiteto statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedros dėstytojas.

DARBOTVARKĖ:

1. Lietuvos dvarų paveldo būklė. Kaip vykdomas LR Vyriausybės 2001-10-04 d. nutarimu Nr. 1196 "Dėl Lietuvos Respublikos 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo" 114-tos dalies įpareigojimas. Referuoja: Algimantas Gražulis, Vitas Karčiauskas.

2. Dėl priemonių integruoti Beržotų dendrologinį parką į visuomenės gyvenimą. Parkui Aplinkos ministerijos suteiktas dendrologinės kolekcijos statusas ir jis paskelbtas valstybės saugomu objektu. Referuoja: Rūta Baškytė, Rimantas Grikevičius.

Išvykimas: 7 val. maršrutu Vilnius, Anykščių raj. - Raguvėlė, Panevėžio raj. Krekenava - Rabikiai, Pakruojo raj., Pasvalio raj. - Joniškėlis, Biržai, Vilnius.

Išvažiuojamojo posėdžio darbo aptarimas, išvados ir priimti sprendimai:

1. SVARSTYTA:

Lietuvos dvarų paveldo būklė. Kaip vykdomas LR Vyriausybės 2001.10.04 d. nutarimu Nr. 1196 "Dėl Lietuvos Respublikos 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo" 114-tos dalies įpareigojimas.

Komisijos pirmininkas Vytautas Einoris informavo, kad Seimo valdyba, atsižvelgdama į Komisijos prašymą 2002-05-20 d. sprendimu Nr. 875, patvirtino kompetentingų specialistų darbo grupę, kuriai pavedama dalyvauti baigiamajame etape, įvertinant rengiamą Lietuvos dvarų paveldo išsaugojimo strategiją ir programą. Pirmininkas akcentavo, kad Komisijos nariai, ekspertai ir specialistai aktyviai įtakotų, kad dvarų paveldo išsaugojimui Seime ir Vyriausybėje būtų priimami dalykiški ir veiksmingi sprendimai. Kartu buvo pažymėta, kad minėtų dokumentų parengimui užbaigiamąjame etape ypatingai reikalingas kultūros paveldu užsiimančių institucijų bendradarbiavimas ir pastangų sutelktumas bei nuoseklus darbas, organizuojant jų vykdymą.

Kultūros paveldo darbo įstatyminės bazės pagrindus nustato L R Konstitucijos 42 straipsnio nuostata, kad Valstybė rūpinasi meno, istorijos ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga. Seimo, kaip įstatymų leidybos institucijos, viena iš svarbiausių funkcijų - sutelkti pastangas visų institucijų, susijusių su kultūros paveldu, jo apsauga ir panaudojimu.

Kultūros paveldo centro direktorius Vitas Karčiauskas pateikė duomenis, kad Lietuvos dvarų registre ir žemės kadastre šiai dienai yra įregistruota iš viso 583 dvarai. Per pastaruosius 10 metų vertingesnių istoriniu ar architektūriniu požiūriu dvarų skaičius sumažėjo beveik 200. Tačiau ir įregistruoti dvarai, išskyrus nedaugelį, nėra tinkamai apsaugoti nuo laiko griaunamojo poveikio. Praktiškai jiems visiems reikalingos investicijos stogų sandarinimui, lauko sienų, durų, langų remontui, kitiems lauko ir vidaus darbams, teritorijų tvarkymui.

Pateikta žodinė informacija, kad vykdant L R Vyriausybės 2001-10-04 d. nutarimo Nr.1196 114-tos dalies įpareigojimą, Kultūros ministerijos KVAD'as parengė ir pateikė Valstybinei paminklosaugos komisijai Dvarų sodybų išsaugojimo programą. Komisija dėl programos pateikė savo pastabas. Programa toliau tobulinama ir ruošiamas jos suderintas tarp Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos ir Valstybinės paminklosaugos komisijos projektas pateikimui Vyriausybei, kaip nustatyta, iki š.m. liepos 1d.

Steponas Deveikis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto katedros dėstytojas, Lietuvos dvarų paveldo išsaugojimo strategijos ir programos parengimo darbo grupės narys pateikė istorinių ir statistinių duomenų apie Lietuvos dvarų įtaką Lietuvos valstybės ūkinės - kultūrinės sandaros formavimuisi. Papildė Vito Karčiausko informaciją apie pirmuosius dvarų paveldu užsiimančių institucijų darbus(kurių aktyviais dalyviais jie buvo) po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.

Valstybinės paminklosaugos komisijos Kontrolės tarnybos vyriausiasis specialistas Algimantas Gražulis pateikė istorinę Lietuvos dvarų ir jų tinklo charakteristiką. Dauguma dvarų buvo tikri savo apylinkių kultūros židiniai. Dvarų savininkai suplanuodavo kaimus, kūrė miestelius, išrūpindavo jiems turgų steigimo teises.

Dvarų paveldo išaiškinimą, jo saugojimą, naudojimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, būdama nepakankamai sutvarkyta, tiesiogiai atsiliepia Valstybės institucijų ir visuomenės požiūriui į šią istorinę - kultūrinę paveldo kategoriją. Tą ryškiai patvirtina, kad Lietuvos dvarų paveldo tvarkymui ir priežiūrai Valstybės biudžete vieneriems metams skiriama tik 2-4 milijonai litų (vid. vienam dvarui apie 5000 litų).Dvarų paveldo poreikių išaiškinimo ir finansavimo procese, tam tikslui finansinių šaltinių paieškoje, jų formavime nepakankamai ar net visiškai nedalyvauja Finansų, Ūkio, Švietimo ir mokslo, Žemės ūkio, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijos. Šių, o ir kitų ministerijų, jei ne tiesioginiai funkciniai ryšiai, tai yra kitoks sąlytis ir bendri interesai su krašto istoriniu - kultūriniu paveldu, jo panaudojimu švietėjiškiems, visuomenės ir ypač besimokančiojo jaunimo kultūrinio ugdymo tikslams. Dvarų paveldo objektai, kaip taisyklė, išsidėstę prie vandens telkinių, miškų ir kitose gražiausiose vietovėse, neabejotinai gali gerai pasitarnauti turizmo naujų maršrutų tinklo išplėtimui. Pastatams gali būti parinktas įvairiausias funkcinis pritaikymas.

Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Juozaitienė, Komisijos nariai Kazys Bobelis, Mindaugas Bastys, Jonas Jučas, Juozas Palionis, Kęstutis Skamarakas, Viktoras Rinkevičius, Seimo narė Ona Babonienė, KVAD direktorė Diana Varnaitė išreiškė susirūpinimą, kad dvarų paveldo darbas privalo būti išjudintas iš "mirties taško", kitaip jo atkūrimo atidėliojimas ateityje pareikalaus kur kas didesnių finansinių ir darbo sąnaudų. Komisijos narys, Povilas Jakučionis, susipažinęs su posėdžio medžiaga, bet negalėdamas jame dalyvauti, pritaria ir siūlo prie kitų svarbių dvarų paveldo išsaugojimui ir tolimesniam puoselėjimui priemonių, neužmiršti nepaprastai svarbią reikšmę turintį dvaro šeimininko faktorių.

Komisijos nariai vieningai laiko nenormalia padėtimi, kad per 10 valstybės Nepriklausomybės metų nesurasta lėšų Valstybės saugomo (L R Konstitucijos 42 str.) dvarų paveldo tvarkymui.

Lankantis darbotvarkėje numatytuose dvaruose, konstatuota sekanti jų būklė:

Raguvėlės dvaro sodyba, Anykščių rajonas. Dvaro sodybos ansamblis sukurtas valdant žinomiems bajorams Komarams XVIII - XIX a. Tai vienas iš didesnių (apie 20 pastatų) ir raiškiausių klasicizmo ir romantizmo laikotarpio ansamblių Lietuvoje. Grąžintas savininkei A.Rimševičienei. Sodyba restauruojama savininkės ir valstybės lėšomis. Pagrindiniams rūmams savininkės lėšomis buvo sudėtos durys ir langai, tačiau dėl neišaiškintos vagystės, pastatas šiuo metu likęs be durų ir dalies langų. Savininkai užsiima žemės ūkio gamyba. Dar neseniai dvaro pastatų tvarkymui galėję per metus skirti iki 100 tūkst. litų, šiuo metu dėl sumažintų žemės ūkio supirkimo kainų, gamybai tapus nuostolinga, tokios galimybės neliko. Net su teismų pagalba savininkė bando ir neatgauna iš AB "Kretingos grūdai" 30 tūkst. litų už 2001 metų derliaus 30 tonų grūdų. Taip pat, A.Rimševičienė sunerimus dėl numatomo įvesti turto mokesčio, kadangi už paveldėtus dvaro pastatus tektų per metus sumokėti valstybei apie 150 tūkst. litų. Tokiu atveju dvaro atkūrimas liktų vien Valstybės problema. Šiandien centriniams dvaro rūmams likus be durų ir langų, naujų pastatymui reikia ne mažiau, kaip 80 tūkst. litų.

Pakruojo dvaro sodyba, Pakruojo rajonas.Dvaro ansamblyje per 40 pastatų. Jis pradėtas kurti XVIIIa. gale Vilhelmo fon Ropo. Pastatai mūryti iš lauko akmenų, pasižymi savita klasicizmo ir liaudies architektūros bruožų darna. Tai vienas didžiausių klasicizmo epochos dvarų. Prie dvaro 1850 - 1860 metais įveistas peizažinis parkas, į kurį gražiai įsikomponuoja unikalus restauruotas arkinis tiltas iš dolomito akmenų.

Dvaro centriniai rūmai yra Šiaulių Aušros muziejaus balanse, o dvaro visas ansamblis priskirtas Pakruojo rajono savivaldybėi. Centriniuose rūmuose veikia muziejus. Muzikos specialistai ypatingai vertina rūmų salės gerą akustiką. Čia galėtų būti rengiami koncertai, tačiau reikalingas rūmų išorės ir vidaus patalpų atnaujinimas, remontas. Rajono savivaldybė, nors stokodama lėšų, iš rajono biudžeto kas metai dvaro sodybos eksploatacinėms išlaidoms skiria po 100 tūkst. litų, tačiau Šiaulių muziejui priklausančių rūmų remontui skirti lėšų neturi galimybės. Nusistovėję geri dalykiniai santykiai tarp rajono savivaldybės ir KVAD. Abipusėmis pastangomis ieškomi būdai racionaliam ansamblio pastatų atnaujinimui ir panaudojimui.

Joniškėlio dvaro sodyba, Pasvalio rajonas. Dvaro ansamblyje 18 pastatų. Dvarvietė nuo XVIII a. Iki 1940 metų priklausė iš Italijos kilusio Karpio šeimai. Dauguma pastatų statyta XIX a. viduryje - pabaigoje ir yra labai įvairios paskirties. Prie dvaro yra 26 ha landšaftinio tipo parkas su gausia, įvairia augmenija. Senieji rūmai - XVIII a. pab. ir naujieji - XIX a. pab. su neorenesansiniais fasadais buvo restauruoti 1981 metais. Rūmuose įsikūrusi Dotnuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotis. Joje lankosi mokslininkai, specialistai, ūkininkai. Labai kontrastingai atrodo šalimais su dvaro rūmais esanti arklidė, kuriai prieš keletą metų audra nuplėšė dalį stogo. Dėl to yra reali grėsmė suirti, vertingo architektūriniu atžvilgiu, pastato sienoms ir visam pastatui. Apytikriai stogo atstatymui reikia apie 100 tūkst.litų, tačiau tokių lėšų bandymų stotis neturi. Pasvalio rajono savivaldybė iš savo biudžeto galėtų skirti apie 30 tūkst.litų, su sąlyga, kad likusią dalį, t. y. 70 tūkst. litų skirs Vyriausybė.

Astravo dvaro sodyba ir Biržų pilis. Astravo dvarvietė įkurta prie Biržų miesto esančio didelio Širvėnos ežero pakrantėje. Iki XIX a. priklausė garsiai K.Radvilos šeimai, vėliau ją nupirko grafas Tiškevičius. Dvaro komplekse yra rūmai, ratinė-arklidė, vandens malūnas, užtvanka, tiltas ir kita. Vertingiausi iš objektų - tai romantinio klasicizmo su itališkuoju renesansu architektūros dviejų aukštų su dominuojančiu trijų tarpsnių belvėderiu rūmai.

Centriniai rūmai 1961 metais buvo kapitaliai restauruoti ir pritaikyti vietos fabriko "Siūlas" (veikia nuo 1923m.) administracinei ir kultūrinei funkcijai. Prie rūmų yra gražus parkas, priklausantis rajono savivaldybei. Komisijos nariai mano, kad kaip rūmai, taip ir juos supantis parkas sudaro vieningą visumą. Todėl jie turėtų priklausyti vienam šeimininkui - šiuo atveju AB "Siūlas".

Biržų tvirtovė statyta XVI a. Pilies kompleksą sudaro pilies rūmai, tiltas, pakeliamų vartų pastato liekanos, gynybiniai statiniai. Rūmuose veikia turtingas eksponatais Biržų krašto muziejus "Sėla" ir rajono savivaldybei priklausanti biblioteka. Rūmai yra rajono savivaldybės balanse, kuri jų priežiūrai neturi galimybės skirti reikiamas lėšas. Komisijos nariai akivaizdžiai įsitikino, kad centrinių rūmų molio čerpių stogas reikalingas neatidėliotino remonto. Dėl gausiai suskeldėjusių čerpių drėgsta ir genda medinės stogo konstrukcijos, drėgsta, pelėja lubos ir sienos, pažeidžiamas patalpų klimatinis režimas. Yra realus pavojus vertingų muziejaus eksponatų nepataisomam sugadinimui. Panevėžio apskrities viršininko administracijos sudaryta speciali komisija dar prieš trejus metus nustatė, kad būtinas stogo kapitalinis remontas, kuriam reikalinga 720 tūkst.litų. Rajono savivaldybė tokių lėšų skirti neturi galimybės. Kartu Komisijos nariams iškilo abejonė, kad tokie unikalūs pilies rūmai, kaip respublikinės reikšmės kultūros paveldo paminklas, privalėtų priklausyti Kultūros ministerijai.

NUSPRĘSTA Komisijos narių bendru sutarimu:

1. Pateikti LR Seimo valdybai ir LR Vyriausybei informaciją apie Lietuvos dvarų paveldo tvarkymo klausimais atliekamą darbą. Komisija siūlo, kad Lietuvos dvarų paveldo tvarkymo finansinių šaltinių paieškos ir formavimo procese, be tiesiogiai suinteresuotų Kultūros ir Aplinkos ministerijų, kaip istorinio ir kultūros paveldo tiesioginų šeimininkų, dalyvautų Finansų, Ūkio, Švietimo ir mokslo, Žemės ūkio, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijos ir kitos ministerijos, galinčios turėti savų interesų dvarų paveldo išsaugojimo ir panaudojimo tikslais. Komisijos nariai mano, kad tikslinga pasiūlyti Kultūros ir Aplinkos ministerijoms, kultūros paveldo ir aplinkosaugos vienovės pagrindu, kreiptis į L R Vyriausybę ir Finansų ministeriją iš esmės padidinti 2003 - 2005 m. Dvarų paveldo išsaugojimui skiriamus (KVAD) Valstybės biudžeto asignavimus, kad sudaryti LR Vyriausybės pavedimu šį mėnesį baigiamos ruošti "Buvusių dvarų išsaugojimo programos" finansinius pagrindus;

2. Komisija kreipiasi į Kultūros ministeriją ir KVAD, siūlydama rengiamoje Vyriausybės pavedimu "Buvusių dvarų išsaugojimo programoje" numatyti avarinėje būklėje esančių, vertingiausių istorinio ir kultūrinio paveldo bei aplinkosaugos aspektais, dvarų gelbėjimo eiliškumą.Kol atsiras finansinės galimybės šių dvarų restauravimo darbams, parengti ir galimai trumpiausiu metu įgyvendinti pagal dvarų reikšmingumą, kaip apsauginę priemonę, Dvarų stogų sutvarkymo programą;

3. Prašyti Kultūros ir Finansų ministerijas 2003 metams skirti, išimties tvarka, valstybinius biudžeto asignavimus reikalingiems skubaus remonto šiems dvarų paveldo objektams:

Raguvėlės dvaro centrinių rūmų išorės ir vidaus darbams, apie 200 tūkst. litų;

Pakruojo dvaro centrinių rūmų išorės ir vidaus patalpų restauravimo ir remonto darbams, apie 250 tūkst litų;

Joniškėlio dvaro arklidžių vėtros sugriauto stogo atstatymui, apie 70 tūkst. litų. Pasvalio rajono savivaldybė numato skirti 30 tūkst. litų;

Biržų pilies (G54KP) neatidėliotinam stogo dangos pakeitimui, apie 700 tūkst. litų.

4.Siūlyti Biržų raj. savivaldybės merui p.V. Zurbai skubos tvarka sukviesti komisiją, būtinai dalyvaujant KVAD'o atstovui, pakartotinam Biržų pilies rūmų stogo būklės įvertinimui ir nedelsiant pateikti Kultūros ir Finansų ministerijoms projektinę techninę dokumentaciją, kad šios ministerijos suspėtų Biržų pilies stogo pakeitimui numatyti reikiamas lėšas 2003 m. Investicijų plane.

Siūlyti Anykščių, Pakruojo ir Pasvalio rajonų savivaldybių merams p.D.Gudeliui, J. Juozapaičiui ir A. J. Petroniui, taip pat skubos tvarka sudaryti specialias komisijas, pakviečiant Kultūros ministerijos KVAD specialistus, įvertinti aukščiau minėtų objektų būklę, ir skubiai pateikti Kultūros ir Finansų ministerijoms remonto darbų projektinę techninę dokumentaciją;

5. Rekomenduoti Kultūros ministerijai kartu su Biržų rajono savivaldybe apsvarstyti klausimą dėl vienintelės Lietuvoje ir Europos šiaurinėje dalyje esančios Biržų bastioninio tipo pilies, kaip unikalaus kultūros paveldo objekto, toli pranokstančio bendravalstybinę svarbą, priklausymo Biržų rajono savivaldybei tikslingumo.

Taip pat spręsti dėl tikslingumo perduoti, kaip vienam šeimininkui, Biržų vietos fabrikui "Siūlas" Astravo dvaro parką, supantį dvaro rūmus, su sąlyga išsaugant parko panaudojimo galimybę visuomenės poreikiams).

2. SVARSTYTA: Dėl priemonių integruoti Beržotų dendrologinį parką į visuomenės gyvenimą. Parkui Aplinkos ministerijos suteiktas dendrologinės kolekcijos statusas ir jis paskelbtas valstybės saugomu objektu.

Rūta Baškytė ir Rimantas Grikevičius pateikė informaciją apie Lietuvos žemės ūkio universiteto docento daktaro Stasio Juknevičiaus unikalią Beržotų medžių ir krūmų kolekciją, užimančią 7 hektarų plotą Rabikių kaime, Krekenavos seniūnijoje, Panevėžio rajone. Ši vietovė yra doc. dr. Stasio Juknevičiaus tėviškė, jo privati valda. Kolekcijoje surinkti augalai iš įvairių pasaulio šalių, daugiau nei 1000 rūšių ir formų. Tai didžiausia Lietuvoje sumedėjusių augalų privati kolekcija. Vietovę Beržotais pirmieji pavadino melioratoriai, kadangi čia gausiau nei kitur auga beržai.

Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktoriaus doc. dr. E.Navio apibūdinimu, tai vienos žmonių kartos trukmės nepertraukiamo, labai kvalifikuoto darbo rezultatas. Šiuo metu apie 60 proc. sumedėjusių augalų yra fiziologinės brandos amžiuje ir kolekcija pelnytai priskirtina vertingiausiam šalies introdukuojamosios augalijos genofondui. Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas, gamtos mokslų daktaras Laimutis Januškevičius pažymėjo, kad Lietuvos dendrologų draugijos valdybos nario doc. dr. Stasio Juknevičiaus itin gausi egzotinių medžių ir krūmų kolekcija, laikytina pačia turtingiausia privačia dendrologine kolekcija Lietuvoje. Nemažai kolekcijos augalų daliai tai kol kas vienintelė Lietuvoje augimvietė. Unikali ir įspūdinga magnolijų kolekcija, kurioje yra net 11 šių retų augalų rūšių ir formų. Čia surinkta vienos iš turtingiausių šalyje klevų, uosių, liepų, bukų, kadagių, riešutmedžių, puskiparisių, tujų, jazminų ir kitokių augalų genetinės kolekcijos. Tikslinga moksliniu, valstybiniu požiūriu šią vertingą kolekciją įteisinti kaip gamtosauginį objektą, kurio tolimesniu puoselėjimu rūpintųsi valstybė. Racionaliausias sprendimas būtų prašyti Aplinkos ministeriją Rabikių - Beržotų dendrologinį parką, kaip atskirą objektą, priskirti Krekenavos regioniniam parkui.

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento skyriaus viršininkas Rimantas Grikevičius informavo, kad doc. dr. Stasio Juknevičiaus medžių ir krūmų kolekcijai Aplinkos ministerija 2000 metais suteikė dendrologinės kolekcijos statusą ir jis paskelbtas valstybės saugomu objektu. Aplinkosaugos ir kultūros paveldo specialistai skaito tikslingu teikti L R Vyriausybei pasiūlymą, kad minėtai dendrologinei kolekcijai, kaip ypač vertingam gamtos paveldo objektui, būtų suteiktas Gamtos paminklo statusas.

Antruoju darbotvarkės klausimu kalbėję Komisijos nariai Jūratė Juozaitienė, Kazys Bobelis, Juozas Palionis, Seimo narė Ona Babonienė pritarė pranešėjų išsakytiems pasiūlymams. Jų nuomone, ši unikali kolekcija gali gerai pasitarnauti visuomenės ir mokslo reikmėms, todėl, kad padėti jos įkūrėjui doc. dr. Stasiui Juknevičiui ją toliau puoselėti, tikslingą šį dendrologinį parką įjungti į Aplinkos ministerijos saugomų teritorijų sistemą. Komisijos narys Kęstutis Skamarakas, prisijungdamas prie aukščiau išsakytų pasiūlymų, iki bus įteisinta šiam parkui valstybinė globa, įsipareigojo asmeniškai išlaikyti vieną darbininko etatą.Komisijos pirmininkas Vytautas Einoris aukštai įvertino doc. dr. Stasio Juknevičiaus neturintį precedento darbą sukuriant vertingiausią medžių ir krūmų kolekciją - dendroparką. Palaikydamas Komisijos narių, ekspertų ir specialistų pasiūlymus pritaria, kad specialistų pareiga sudaryti sąlygas parko panaudojimui visuomenės reikmėms, realiausiai jį įjungiant į Krekenavos regioninio parko struktūrą. Tai reikia atlikti įstatymiškai, kad doc. dr.Stasys Juknevičius, kaip parko įkūrėjas ir savininkas, o taip pat, kaip mokslininkas - dendrologas galėtų toliau tvarkyti, tobulinti ir platinti vertingą genetinę medžiagą. Parką pritaikius visuomenės ir ypač besimokančio jaunimo lankymui, susidarytų realios galimybės propaguoti ir platinti vertingiausią dekoratyvinių medžių, krūmų ir daugiamečių gėlių sodinamąją medžiagą gyvenamosios aplinkos ir visuomeninių objektų aplinkos gražinimui.

NUSPRĘSTA Komisijos narių bendru sutarimu:

1. Kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad doc. dr. Stasio Juknevičiaus Beržotų dendrologinei kolekcijai (Rabikių kaimas, Panevėžio rajonas), kaip ypač vertingam gamtos paveldo objektui, būtų suteiktas Gamtos paminklo statusas;

2. Siūlyti Aplinkos ministerijai Beržotų dendrologinę kolekciją - parką įjungti į Krekenavos regioninio parko struktūrą ir teritoriją, įstatymiškai įteisinant, kad parkui, kaip valstybės saugomoms teritorijoms, būtų skiriama atitinkama finansinė ir metodinė parama. Tuo bus sudarytos palankios sąlygos, kad doc. dr. Stasys Juknevičius, kaip parko įkūrėjas, savininkas ir mokslininkas - dendrologas galės toliau tvarkyti, tobulinti ir kaupti bei dauginti vertingiausią sumedėjusių augalų genetinę medžiagą ir šiuos augalus populiarinti visuomeninių objektų ir gyvenamosios aplinkos gražinimui.

Pavesti Komisijos patarėjui Remigijui Bružiui šį protokolą pateikti suinteresuotoms institucijoms: Seimo valdybai, Anykščių raj., Panevėžio raj., Pakruojo raj., Pasvalio raj. ir Biržų raj. savivaldybėms, Kultūros ir Aplinkos ministerijoms.