Posėdžio pirmininkas - Komisijos pirmininkas Vytautas Einoris

Protokolą rašė - Komisijos patarėjas Remigijus Bružis

DALYVAVO: Komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Juozaitienė, Komisijos nariai: Mindaugas Bastys, Kazys Bobelis, Povilas Jakučionis, Jonas Jučas, Gintautas Mikolaitis, Viktoras Rinkevičius.

DALYVAVO: Komisijos Ekspertų tarybos pirmininkas Rapolas Liužinas, tarybos nariai Rūta Baškytė, Gražina Drėmaitė, Jonas Rimantas Glemža, Vitas Karčiauskas, Diana Varnaitė, Juozas Stasinas.

Kviestieji asmenys: Rūta Kačkutė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėja; Juozas Pilipavičius, Kultūros ministrės patarėjas; Virgilijus Kačinskas, Kultūros paveldo centro direktoriaus pavaduotojas; architektas Ričardas Stulpinas, UAB "Menhyras" vyriausiasis specialistas; Algimantas Gražulis, Valstybinės paminklosaugos komisijos kontrolės tarnybos vyriausiasis specialistas.

DARBOTVARKĖ:

1.Teikiamo L R Vyriausybei "Buvusių dvarų išsaugojimo programos" projekto svarstymas. (Projektas Komisijos nariams ir ekspertams buvo pateiktas prieš 6 dienas).Pranešėjas: Virgilijus Kačinskas, Programos rengimo darbo grupės vadovas, Kultūros centro direktoriaus pavaduotojas.

Oponentai: Gražina Drėmaitė, Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkė, architektas Ričardas Stulpinas.

2. Einamieji reikalai.

1. SVARSTYTA: Teikiamo LR Vyriausybei "Buvusių dvarų išsaugojimo programos" projekto svarstymas.

Pranešėjas Virgilijus Kačinskas priminė, kad L R Vyriausybė 2001-10-04 d. nutarimu Nr.1196 "Dėl Lietuvos Respublikos 2001 - 2004 metų programos įgyvendinimui priemonių patvirtinimo" 114-oje dalyje įpareigojo Kultūros, Aplinkos ministerijas ir Valstybinę paminklosaugos komisiją parengti "Buvusių dvarų išsaugojimo programą" ir ją pateikti Vyriausybei iki š. m. liepos 1 dienos. Kultūros ministerija parengė ir 2002-04-08 pateikė Programos projektą Valstybinei paminklosaugos komisijai ir suinteresuotoms ministerijoms.Programą rengiant vadovautasi Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija, Europos kultūros konvencija, Europos architektūros paveldo apsaugos konvencija, LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu, LR Saugomų teritorijų įstatymu, LR Nekilnojamojo turto registro įstatymu, LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu ir kitais įstatymais bei norminiais aktais.

Šiam LR Vyriausybės keliamam uždaviniui įgyvendinti visų pirma reikalingas šio paveldo išsaugojimo teisinis reglamentavimas. Pagrindiniu dokumentu turi tapti naujos redakcijos Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas ir jį papildančių kitų įstatymų bei norminių aktų atitinkamos pataisos. Jas parengiant svarbiausias vaidmuo turi būti pavedamas Kultūros, Aplinkos ir Finansų ministerijoms, žinoma būtinai remiantis Valstybinės paminklosaugos komisijos aprobuotomis šio darbo kryptimis.

LR Vyriausybė, tarp kitų svarbių savo darbo programos prioritetinių krypčių, įpareigodama parengti minėtą Programą išreiškia susirūpinimą Lietuvos dvarų, kaip vienų reikšmingiausių kultūros ir istorijos paveldo vertybių išsaugojimu.

Svarbiausias vaidmuo parengiant minėtą Programą patikėtas Kultūros, Aplinkos ministerijoms ir Valstybinei paminklosaugos komisijai. Tačiau darbo grupė rengdama projektą neišvengiamai prie svarbiausių jos punktų įrašo Finansų ministeriją, nes be valstybės dalyvavimo per finansinius asignavimus ir investicijas dvarų paveldo tvarkymas, saugojimas ir naudojamas neįmanomas. Kad valstybės lėšos būtų kuo racionaliausiai naudojamos siekėme pabrėžti svarbiausius Programos tikslus - parengti sąlygas, užtikrinančias vertingiausių kultūriniu, istoriniu, architektūriniu ir kitais aspektais dvarų sodybų atstatymą ir jų integravimą į bendrą šalies ekonominį, kultūrinį ir socialinį vystymą, užtikrinant šių kultūros paveldo vertybių išsaugojimą ateities kartoms.

Kultūros ministerija, vykdydama šį Vyriausybės pavedimą parengė ir pateikė derinimui projektą, numatytu Vyriausybės nutarime numatytu pavadinimu: "Buvusių dvarų išsaugojimo programa". Antrajame, variante jau panaudotas "Dvarų sodybų ir palivarkų išsaugojimo programa". Valstybinė paminklosaugos komisija atkreipia dėmesį, kad Programa pastaruoju pavadinimu apimą tik dalį dvarų paveldo, kas neatitinka Vyriausybės pavedimo. Todėl tai būtina išsiaiškinti, nes su pavadinimu susijęs Programos turinys.

Pranešėjas informavo, kad Programoje daugiau akcentuojamas vertingiausių dvarų sodybų ir palivarkų išsaugojimas, nes šios kultūros vertybės taip yra apibrėžiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre. Dvaro sąvoka apima kompleksiškai viską t. y. dvaro sodybą, palivarkus, arklides, kitus pastatus, parkus, miškus, kelius, vandens telkinius, žemėvaldą, dvaro žemėje esančius kaimus, vienkiemius.Viso to dabar atkurti nebeįmanoma. Dvarų sodybos ir palivarkai yra LR nacionalinio nekilnojamojo kultūros paveldo viena seniausių ir ryškiausių dalių, turinti plačią sudėtinę kultūrinę, architektūrinę, istorinę, urbanistinę, kraštovaizdinę, dendrologinę, švietėjišką vertę.

Darbo grupė, konsultuodamasi su kultūros paveldo specialistais mano, kad Programoje optimaliai pakaktų apsiriboti 350 dvarų sodybų ir 50 dvarų sodybų kitų objektų.Tačiau pati sudėtingiausia LR Vyriausybės dėl vertingiausių dvarų išsaugojimo programinio įpareigojimo įvykdymo sąlyga yra šio darbo finansinis pagrindimas.

Finansų ministerijos specialistų pareikštas pastabos dėl "Buvusių dvarų išsaugojimo programos" orientuojamos į tai, kad Kultūros ministerija minėtos programos įgyvendinimui gali disponuoti lėšomis šiuo metu biudžete skiriamų ministerijai 13 milijonų litų asignavimų ribose. Tokiu atveju dabar esantis kritinėje būklėje dvarų paveldas pasmerkiamas visiškam praradimui.

Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė, informavo, kad komisija susipažinusi su š.m. balandžio 8 d. gautu iš Kultūros ministerijos "Buvusių dvarų išsaugojimo programos" projektu balandžio 25 d. pateikė ministerijai komisijos pastabas. Projekte pakankamai konstruktyviai nurodomos dvarų paveldo teritorinių darinių integravimo į teritorijų planavimo dokumentus problemos, bet nesiūloma kaip jas spręsti.

Rengiant programą nepakankamai vadovautasi LR Konstitucijos 42 ir 47 straipsnių nuostatomis, nusakančiomis, jog valstybė rūpinasi kultūros paveldu. Programoje neapibrėžiama dvarų ir jų sudedamųjų dalių, kaip kultūros paveldo, sąvokos. Kartu pažymėjo, kad Kultūros ministerija nepakankamai atsižvelgė į pateiktas pastabas ir šiandien svarstomas programos projekto antrasis variantas, praktiškai nedaug skiriasi nuo pirmojo.Oponentė pažymėjo, kad dalykiškos Programos parengimą iš esmės apsunkino dvarų paveldo strategijos nebuvimas. Todėl Valstybinė paminklosaugos komisija ėmėsi iniciatyvos ir visiškai baigia rengti minėtą strategiją. Prieš teikiant Programos projektą Vyriausybei, siūlo jį suderinti su Strategija, kuri bus pateikta ne vėliau, kaip iki liepos 26 dienos. Tuo pačiu Gražina Drėmaitė siūlo kreiptis į LR Vyriausybę dėl nustatyto Programos pateikimo termino atidėjimo.

Antrasis oponentas architektas Ričardas Stulpinas, kaip esminę dvarų paveldo tvarkymo problemą, įvardino nebuvimą finansiškai pajėgių tvarkyti dvarus savininkų. Pateiktame Programos projekte neproporcingai didelė bendrojo pobūdžio dalis ir nepakankamai dalykiškas programos įgyvendinimo priemonių planas. Jame numatoma dvarų sodybų išaiškinimui ir apskaitai, paveldo stebėjimą ir apsaugą reglamentuojančių dokumentų rengimui, atlasų ir veikalų apie dvarus išleidimui ir panašioms reikmėms kasmet skirti po 2,5 milijono litų, kai pačių dvarų sodybų priežiūros ir tvarkymo darbams numatoma tik po 5 milijonus litų. Būtų suprantama, jei dvarai būtų atstatyti, todėl jų priežiūrai ir tvarkymui tokių lėšų pakaktų, tačiau dabar, kai didesnioji dvarų dalis yra visiško sunykimo būklėje, todėl šiandien neatlikus skubios "reanimacijos", jie bus prarasti negrįžtamai.

Ričardas Stulpinas siūlo Programos priemonių plane numatyti dvarų sodybų ir kitų vertingiausių dvarų objektų fizinės būklės analizę, priklausymo nuosavybės formoms ir paveldo savininkų bei valdytojų išsiaiškinimą, individualiai kiekvienam objektui atlikti investicijų poreikių tikslingumo analizę. Taip pat siūlytina paanalizuoti Lietuvos geriausiai tvarkomų dvarų, o taip pat užsienio analogiškų objektų tvarkymo patirtį.

Oponento požiūriu Programos projektas yra daugiau orientuotas tolimesnėms dvarų paveldo studijoms, apskaitai ir švietėjiškiems tikslams. Tačiau dvarų išsaugojimo Programoje nesimato konkrečių pasiūlymų, kokius reikšmingiausius dvarų paveldo objektus, priklausančius valstybei, fiziniams ir juridiniams asmenims tikslinga atkurti, kokią jiems numatyti funkciją, kaip juos integruoti į visuomenės gyvenimą ir kokių visam tam prireiks valstybės investicijų. Todėl siūlau Programos priemonių planą papildyti atskira atkuriamąja - restauracine dalimi, be kurios Programa yra neveiksni.

Svarstomu klausimu kalbėjęs Komisijos narys Jonas Jučas konstatavo, kad šiandieninė dvarų paveldo būklė yra daugiau negu kritiška. Ieškant išeičių svarbu išsiaiškinti paveldo prioritetus, individualiai įvertinti kokiai paskirčiai galima būtų panaudoti dvarų paveldo objektus. Tai gali pasitarnauti, kad objektas įgytų šeimininką.

Komisijos narys Povilas Jakučionis taip pat akcentuoja šeimininko svarbą, kaip svarbiausią sąlygą išsaugant ir įgalinant funkcionuoti objektą. Nepritaria Finansų ministerijos pozicijai iš Programos išbraukti 6.5. punktą dėl investicijų į dvarų paveldo objektų tvarkymo darbus kompensavimo savininkams ir valdytojams. Nemaža dvarų šiandien neturi konkretaus šeimininko, dalis jų įrašyti į neprivatizuotinų objektų sąrašus.

Komisijos narys Kazys Bobelis pabrėžė, kad reikalingas konkretus apsisprendimas gelbėti dvarų paveldą ar leisti jam galutinai sunykti. Jei šiuo paveldu rūpinsimės kaip iki šiolei, tai dabartinei mūsų kartai, net teisinantis finansiniais sunkumais, istorija nedovanos.

Reikalinga aiški Dvarų paveldo strategija, kuri kaip atramos taškas padėtų išjudinti visą šią vis labiau įsiskaudančią problemą. Tačiau reikalingas šios strategijos patvirtinimas Vyriausybėje, kad minėta strategija būtų ruošiamos dvarų išsaugojimo programos kertiniu pagrindu.

Komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Juozaitienė išsakė pastabas, kad Programoje nepakankamai išryškintas pagrindinis tikslas išsaugoti dar likusį dvarų paveldą. Nėra norminių aktų paketo, kad iki galo būtų galima sutvarkyti kultūrinio paveldo juridinę pusę.

Dvarų tvarkymo darbus apsunkina ne vien finansinių išteklių trūkumas. Yra dvarų, kuriuose žmonėms laikinai suteiktas gyvenamas plotas ir jų neiškeldinus neįmanoma pastatų restauracija. Tokioje būklėje yra itin vertingas Užtrakio dvaras. Trakų rajono savivaldybė pati viena yra nepajėgi iškeldinti ten gyvenančias šeimas. Ir tai ne vienintelis atvejis. Išeitimi iš padėties galėtų būti gyventojų iškeldinimas, pavyzdžiui, į Ruklos buvusių karinių dalinių miestelį. Tačiau problema gali būti sprendžiama tik vyriausybiniu lygiu.

J.Juozaitienė pabrėžia, kad formuojasi nuomonė, jog dvarai ar dvarų sodybos jau tampa preke ir ji turi turėti šeimininką ar valdytoją. Šiuo metu dvarų paveldo tvarkymui skiriami biudžeto asignavimai yra visiškai nepakankami.

Taip pat siūlo išsiaiškinti galimybę per Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie ŽŪ ministerijos pasinaudoti SAPARD programos finansine parama paminklosaugos objektų infrastruktūros, kaip vandentiekio, elektrifikavimo ir kelių tvarkymo darbų finansavimui.

Ekspertų tarybos narys, Lietuvos restauratorių sąjungos pirmininkas, Dailės akademijos paminklotvarkos katedros vedėjas Jonas Rimantas Glemža siūlo Programos 10 punktą papildyti nuostata, kad vertingiausių kultūros paveldo aspektais dvarų savininkams būtų teikiama valstybės finansinė parama. Šiandien nesant teisinio dvarų paveldo tvarkymą reglamentuojančio dokumento, Finansų ministerija neturi vyriausybinio įgaliojimo valstybės biudžete numatyti reikiamos apimties dvarų tvarkymo investicijas. Todėl šios Programos esmė ir svarba, kad su jos pagalba pasikeistų už kultūros paveldą atsakingų institucijų ir lygiagrečiai valstybės finansus valdančių institucijų požiūris į dvarų paveldo reikšmingiausių ir valstybei reikalingiausių objektų sutvarkymą ir natūrinį išsaugojimą ateičiai. Turi būti labai pagrįstai apsispręsta ir nustatyta kokį dvarų paveldo objektų skaičių realiai tikslinga priimti į valstybės globą. Įstatyminiu pagrindu būtina įteisinti valstybės ir savininko tarpusavio sutartis apie sąlygas ir abiejų pusių interesus, atstatomųjų ir restauracinių darbų apimtis ir finansavimą bei abipusius įsipareigojimus ir atsakomybę. Tokių paveldo objektų, atsižvelgiant į paveldo vertę, reikšmę ir valstybinius poreikius, turi būti parengtas ir patvirtintas įgaliotos valstybinės institucijos (KVAD) dvarų sodybų ir palivarkų atstatomųjų ir restauracinių darbų eiliškumas, kuris būtų pagrindu skaičiuojant valstybės investicijų poreikius. Kultūros paveldo centras tam turi visus reikalingus duomenis ir manau yra pajėgus tai padaryti.

Negeresnėje padėtyje ir Lietuvos parkai, kurie yra taip pat labai reikšmingi kraštovaizdžio elementai ir reikalingi visuomenei.

Kultūros vertybių apsaugos departamento prie KM direktorė Diana Varnaitė sutinka, kad pateiktas svarstyti Programos projektas taisytinas. Jo parengimą, kaip buvo minėta, tikrai apsunkino strategijos nebuvimas, bet darbo grupės paminklosaugos specialistai gerai jaučia šio proceso strategines kryptis. Pritaria pasiūlymui, kad Programos projektas būtų papildytas dvarų paveldo vertingiausių objektų sąrašu, išdėstant pamečiui šių objektų atkūrimo eiliškumą ir orientacines reikalingų investicijų apimtis. Projekto rengimo darbo grupė, atsižvelgdama į Strategijos nuostatas ir Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos posėdžio pastabas yra pajėgi pateikti pataisytą ir papildytą Programos projektą.

Siūlo surengti nedidelę ekspediciją į vertingus, tačiau apleistus dvarus, kurie lyginant su Komisijos gegužės 29 d. išvažiuojamojo posėdžio metu apžiūrėtais Raguvėlės, Pakruojo, Joniškėlio ir Astravo dvarais, realiau atspindi Lietuvos didesnės dvarų dalies situaciją.

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų tarnybos direktorė, Komisijos ekspertų tarybos narė Rūta Baškytė skaito, kad LR Vyriausybė turėtų sutikti su argumentacija, kad ruošiant dvarų išsaugojimo programos projektą, prieš tai turėjo būti aprobuota paminklosaugos specialistų ir patvirtinta Vyriausybėje Strategija. Nęsant jos Programos projektas, kaip rodo jo svarstymas, reikalingas esminio taisymo. Visų svarbiausia, kad projekte nesimato dvarų sodybų ir palivarkų atkuriamųjų darbų apimčių, tuo pačiu konkrečiai ir motyvuotai negalima numatyti reikalingos tam darbui laiko trukmės ir valstybės investicijų apimčių.

Siūlo papildyti Programą nuostata, kad dvarų paveldo požiūriu vertingų objektų, savininkams būtų kompensuojamos jų atkūrimui panaudotos lėšos arba jų dalis, priklausomai nuo valstybės interesų panaudoti objektą visuomenės reikmėms. Pritaria R.Stulpino, J R Glemžos ir kitų pasisakiusiųjų pasiūlymus įtraukti į baigiamą rengti dvarų paveldo Strategiją ir naujos redakcijos Programos projektą.

Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė pasiūlė įstatymiškai įteisinti valstybės finansinę paramą paveldėtojams, atgavusiems nekilnojamąjį turtą, šiuo atveju dvarus, dvarų sodybas, palivarkus ar kitus vertingus, kaip kultūros paveldas, objektus, su sąlyga, jei atgauti statiniai yra blogoje fizinėje būklėje arba ne autentiškai pertvarkyti.

Komisijos pirmininkas Vytautas Einoris, apibendrindamas Programos projekto aptarimą pasakė, kad "šis svarstymas padėjo giliau atsakyti į pagrindinį klausimą ar Programos priėmimas padėtų pakeisti visų mūsų požiūrį ir padarytų esminę įtaką, kad sustabdyti dvarų paveldo tolimesnį nykimą. Juk iki šiolei, atrodo, irgi rūpinomės. Turime KVAD, KPC prie Kultūros ministerijos, yra Restauratorių sąjunga, projektavimo įstaigos ir kitokios institucijos. Pagrinde darbą koordinavo Valstybinė paminklosaugos komisija. Buvo vykdomos dvarų paveldo studijos, vedama apskaita, vykdoma apsauga, rengiami ir teikiami pasiūlymai, kaip gelbėti vertingiausius krašto kultūros ir istorijos paminklus. Bet iš esmės tik buvo lopomos skylės, o jos nemažėjo ir padėtis tapo kritiška.

Šiandien kai kurių pasisakymuose nesunku įžvelgti pesimistines nuotaikas, kad šiuo, ekonomiškai nelengvu, laikotarpiu jau nebesustabdysime šios įsibėgėjančios dvarų paveldo griūties. Ir iš tiesų, jei nepavyktų šiame darbe pasiekti esminių permainų, tai tikrai artimiausiu metu beliks konstatuoti nemažos dalies vertingiausių objektų negrįžtamą praradimą. Neišvengiamai prasidės kaltų ieškojimas, bandant gelbėti padėtį bus metamos daug didesnės lėšos nei šiandien. Aš neneigiu, kad iš Valstybinės paminklosaugos komisijos pusės ir mano anksčiau minėtų institucijų pusės, geranoriškumo šiam darbui netrūko. Trūko esminio dalyko, apjungiančio visų mūsų gerus norus, tai valstybinės aiškios Strategijos ir pinigų. Negalima nesutikti, kad skubant gelbėti paveldą iš kart griebtasi Programos rengimo. Kas iš to gavosi šiandien ir Programos rengėjai ir posėdžio dalyviai akivaizdžiai įsitikinome. Dabar mūsų pareiga apie šią padėtį informuoti Seimo valdybą, atitinkamus komitetus, LR Vyriausybę, ministerijas".

Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos Komisija dar š.m. gegužės mėnesį kreipėsi į LR Seimo valdybą ir Jos gegužės 20 d. sprendimu Nr.875 iš žinomų specialistų, kaip Steponas Deveikis, Ričardas Stulpinas, Jonas Rimantas Glemža, Algimantas Gražulis ir kitų sudaryta kompetentinga darbo grupė. Jos uždavinys kartu su pagrindine Kultūros ministerijos darbo grupe dalyvauti baigiant parengti Lietuvos dvarų paveldo išsaugojimo Strategiją ir Programą.

Prašome Gražiną Drėmaitę įmanomai trumpiausiu laiku užbaigti jos vadovaujamos komisijos iniciatyva rengiamą Strategijos projektą ir jį suderinti su LR Vyriausybe. Vadovaujantis rengiama Strategija ir šiame posėdyje išsakytomis pastabomis bei pasiūlymais Kultūros ir Aplinkos ministerijos bei Valstybinė paminklosaugos komisija privalo derinti ir įtakoti, kad LR Vyriausybei pateiktų veiksmingą ir dalykišką dvarų išsaugojimo Programos projektą.

Lietuvos dvarų išsaugojimo būklę, šio paveldo išsaugojimo problemas jau analizuojame trečiame Komisijos posėdyje. Noriu pasakyti, kad kuo daugiau gilinamės, tuo labiau įsitikiname šio darbo reikalingumu ir jo giliu prasmingumu. Manau, kad šis svarstymas pasitarnaus bendram reikalui. Neabejoju, kad Seimas ir Vyriausybė laukia iš mūsų veiksmingų pasiūlymų ir sutiks su mūsų argumentacija, skirdama Programos tobulinimui papildomą laiką. Manau, kad ši dvarų gelbėjimo Programa gali būti vienintelė ir paskutinė, todėl ji privalo būti kompleksiška ir konkreti, nubrėžianti aiškias šio darbo gaires artimiausiems metams ir perspektyvai. Tačiau kartu ji mums visiems uždeda valstybiškai svarbią atsakomybę už vertingiausių dvarų ar dvarų sodybų paveldo objektų atrinkimą, jų sutvarkymą ir išsaugojimą. Jei turėdami Programą ir per ją - valstybinę paramą, nesugebėsime Lietuvos dvarams numesti gelbėjimo rato, istorija ir ateities kartos žinos kieno "nuopelnams" priskirti šių kultūros ir istorinių vertybių praradimą .

Todėl iš visų tikimės nuoširdaus darbo. Nieko nenorėdamas kaltinti, o tokią teisę, vykdant valstybės institucijų parlamentinę darbo kontrolę, Seimo Komisija turime, bet nepriekaištaudamas privalau pasakyti, kad nenusisekusi Programa yra nepakankamo bendradarbiavimo tarp atsakingiausių institucijų išdava. Norisi tikėti, kad iš šio atvejo institucijų vadovai ateičiai padarys reikiamas išvadas.

NUSPRĘSTA, Komisijos narių bendru sutarimu:

1.Pripažinti, kad vykdant LR Vyriausybės pavedimą pateiktas Kultūros, Aplinkos ministerijų ir Valstybinės paminklosaugos komisijos "Dvarų sodybų ir palivarkų išsaugojimo programos" projektas savo pavadinimu ir turiniu ne visiškai atitinka Vyriausybės ir laikmečio keliamiems šiai programai uždaviniams. Rekomenduoti Kultūros, Aplinkos ministerijoms ir Valstybinei paminklosaugos komisijai kreiptis į LR Vyriausybę dėl Programos pavadinimo, Dvarų paveldo išsaugojimo strategijos patvirtinimo ir Programos projekto pateikimo terminų atidėjimo;

2.Prašyti Valstybinę paminklosaugos komisiją per trumpiausią laiką užbaigti, komisijos iniaciatyva, rengiamą Dvarų paveldo išsaugojimo strategijos parengimą ir skubos tvarka suderinti bei kreiptis į Vyriausybę ją patvirtinti;

3. Pasiūlyti Kultūros, Aplinkos ministerijoms, Valstybinei paminklosaugos komisijai, taip pat Strategijos ir Programos projektų rengimo darbo grupėms išanalizuoti LR Seimo komisijos posėdyje pateiktas pastabas ir pasiūlymus, juos aprobavus panaudoti Strategijos ir Programos papildymui, atkreipiant ypatingą dėmesį į sekančius pasiūlymus:

- parengti dvarų, dvarų sodybų, palivarkų ir kitų dvarų paveldo objektų sąrašą, rekomenduojamų jiems suteikti, kaip remtinų valstybės saugomų paveldo objektų statusą,

- programos projektą papildyti atkuriamąja - restauracine dalimi, kurioje:

1)įvertinti kiek reikalinga investicijų, tame tarpe valstybinių investicijų, kad atkurti dvarų paveldo objektus, siūlomus įtraukti į valstybės remiamų ir saugotinų objektų sąrašą,

2)nustatyti, atsižvelgiant į aukščiau minėtų objektų bendravalstybinę vertę ir svarbą, jų sutvarkymo etapus ir eiliškumą.

Etapai: Pirmas - stogų sutvarkymas, uždengimas, pamatų ir sienų sutvirtinimas, pastatų sandarinimas. Antras - vidaus ir išorės statybiniai ir restauraciniai darbai;

4. Pritarti pasiūlymams, kad esamoje dvarų paveldo būklėje ieškant būdų išsaugoti paveldą, pripažinti, kaip svarbiausią nuostatą, kad kiekvienas objektas turėtų aiškų šeimininką ar valdytoją;

5. Išnagrinėti tikslingumą teikti įstatymo pataisą, kad įteisinti valstybinę finansinę paramą paveldėtojams, atgavusiems nekilnojamąjį turtą, šiuo atveju dvarus ar kitus vertingus, kaip kultūros paveldas objektus, su sąlyga, jei atgauti statiniai yra blogoje fizinėje būklėje arba ne visiškai autentiškai pertvarkyti. Taip pat išsiaiškinti, kaip bus paliesti dvarų sodybų ir kitų dvarų paveldo objektų savininkų interesai ateityje įvedus nekilnojamojo turto mokestį. Esant reikalui pateikti atitinkamoms institucijoms pasiūlymus;

6. Pritarti pasiūlymui, kad Strategijos ir Programos projektai būtų papildyti punktu, dėl norminių aktų paketo, kad galutinai sutvarkyti kultūrinio paveldo objektų kultūrinės vertės ir priklausymo konkrečiam šeimininkui juridinę pusę;

7. Pritarti pasiūlymui, toliau studijuojant dvarų paveldo tvarkymo problemas, surengti 6 - 8 Komisijos narių ir ekspertų išvyką į blogiausioje situacijoje esančias vertingas dvarų sodybas. Pateikti Komisijai išvadas apie tų objektų būklę ir pasiūlymus;

8. Pavesti Komisijos patarėjui Remigijui Bružiui išsiaiškinti galimybes per Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos pasinaudoti SAPARD programos finansine parama paminklosaugos objektų infrastruktūros, kaip vandentiekio, elektrifikavimo ir kelių tvarkymo darbų finansavimui;

9. Pavesti Komisijos patarėjui Remigijui Bružiui išsiųsti Komisijos protokolą suinteresuotoms institucijoms ir ekspertams. Informuoti apie Komisijos posėdyje aptartų darbų eigą. Esant reikalui tais klausimais teikti pasiūlymus.