Jaunimo ir sporto reikalų komisija įkurta 1998 m. kovo 3 d. Seimo nutarimu Nr. VIII-646, pakeitus 1996 m. gruodžio 5 d. Seimo nutarimą Nr. VIII-20 “Dėl Jaunimo reikalų komisijos sudarymo”.

Viktoras Rinkevičius

Pagrindiniai Jaunimo ir sporto reikalų komisijos uždaviniai - Valstybinės jaunimo politikos įgyvendinimas, jaunimo sporto, sveikatingumo, užimtumo klausimai; Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo plėtojimas; didelio meistriškumo sportininkų ugdymas; Valstybinės sporto politikos įgyvendinimas. Taip pat komisija kuruoja prioritetines kūno kultūros ir sporto plėtojimo kryptis ir jų finansavimo galimybes bei Lietuvos ir tarptautinių kompleksinių sportinių renginių ir programų, kuriose dalyvauja Lietuvos sportininkai, įgyvendinimą.

Sausio mėn. komisija išsirinko pirmininką, juo tapo Liberalų frakcijos atstovas Eligijus Masiulis, patvirtino komisijos darbo reglamentą bei pasiskirstė kuruojamomis sritimis: ryšius su valstybinėmis institucijomis ir nevyriausybinėmis jaunimo organizacijomis, neformalių jaunimo grupių problemas kuruos Arminas Lydeka, Lietuvių jaunimą užsienyje - Vaclovas Karbauskis ir Arminas Lydeka, jaunimo mokslo ir studijų klausimus - Vaclovas Karbauskis, ţinių ir jaunimo informacinės visuomenės kūrimo klausimus - Vitas Matuzas, Jaunimo ir studentų karjeros klausimus, jaunųjų verslininkų problemas - Vaclovas Karbauskis ir Arminas Lydeka, Religinių bendruomenių jaunimo problemas, etikos ir moralės klausimus - Arminas Lydeka, Olimpinį ir parolimpinį sportą - Vytautas Kvietkauskas, Sporto šakų federacijas - Vaclovas Karbauskis ir Vitas Matuzas.

Komisija išklausė informaciją apie LR Kūno kultūros ir sporto departamento veiklą bei informaciją apie Trakų irklavimo bazės veiklą bei pasiruošimą Pasaulio jaunių irklavimo čempionatui 2002m. Buvo nuspręsta tęsti Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos bei Kūno kultūros ir sporto departamento bendradarbiavimą bei teikti pagalbą departamentui komisijos kompetencijos klausimais, taip pat komisija nusprendė dalyvauti pasiruošimo Pasaulio jaunių irklavimo čempionatui 2002m. organizacinio komiteto darbe.

Vasario mėn. komisija susipaţino su Lietuvos jaunimo organizacijomis, išklausė jų problemas (finansavimo ir patalpų klausimai, finansų tvarkymas visuomeninėje organizacijoje, samdomų darbuotojų išlaikymas, akademinės ir socialinės studentų problemos) bei pažadėjo aktyvų komisijos narių dalyvavimą šių problemų sprendime.

Kovo mėn. komisija svarstė Valstybinės jaunimo reikalų tarybos (VJRT) finansuojamų projektų pateikimo termino pratęsimą, delegavo du savo atstovus A.Vazbį ir K.Kriščiūną į pažintinį vizitą Vokietijoje, kuris buvo organizuotas bendradarbiaujant kartu su Vokietijos federaline šeimos, pagyvenusių žmonių, moterų ir jaunimo ministerija ir skirtas Valstybinės jaunimo reikalų tarybos ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariams.

Komisija išklausė Respublikinės darbo biržos informaciją apie atliktus jaunimo darbo rinkos tyrimus ir susipaţino su bendra jaunimo nedarbo situacija.

Komisija išklausė informaciją apie narkomanijos prevencijos situaciją Lietuvoje, buvo diskutuojama dėl valstybės skiriamų lėšų narkomanijos prevencijos srityje paskirstymo neefektyvumo ir nuspręsta parengti kreipimąsi į Nacionalinę sveikatos tarybą ir LR Seimo Sveikatos reikalų komitetą su prašymu įvertinti biudžetinių lėšų, skiriamų projektams finansuoti, paskirstymo efektyvumŕ.

Komisija svarstė Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos koncepciją, kurios pagrindiniai tikslai - masinio sporto propagavimas, statistinių duomenų apie bendrą Lietuvos sporto bazių būklę surinkimas, ryšių užmezgimas su Lietuvos savivaldybėmis, nuolat domintis jų darbu, praktiškai propaguojant masinį sportą, jaunimo nuo žalingų įpročių atitraukimas, masinių sveikatingumo renginių skatinimas, pažangios masinio sporto judėjimo patirties skleidimas, Sporto įstatymo pataisų inicijavimas, bei galimybę kurti šią tarybą prie LR Seimo.

Komisija išklausė informaciją apie Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros veiklą bei remiamus projektus. Agentūra vykdo ES programą "Jaunimas", kurios pagrindinės kryptys bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje bei bendros Europos šalių jaunimo veiklos, pagrįstos neformalaus mokymo bei ugdymo principu skatinimas bei savanoriškos veiklos skatinimas. Buvo aptartos vėluojančio finansavimo iš ES ir savanorių pasikeitimo problemos: savanorių darbo įteisinimas, Darbo sutarties įstatymas dėl savanoriško darbo. Komisija įpareigojo VJRT pateikti konkrečius pasiūlymus šioms problemoms spręsti.

Spalio mėn. komisija kartu su Seimo Verslo ir uţimtumo komisija organizavo respublikinę konferenciją "Jaunimo nedarbo mažinimas", kurioje dalyvavo 97 atstovai iš Lietuvos Darbo biržos regioninių padalinių, jaunimo visuomeninių organizacijų, studentų karjeros centrų, privačių darbo biržų atstovai. Konferencijoje sveikinimo kalbą pasakė LR Seimo pirmininkas A. Paulauskas. Pagrindinius pranešimus skaitė: V. Šlekaitis, Lietuvos Darbo biržos gen. direktorius "Jaunimo nedarbo dinamika, tendencijos ir prognozės Lietuvoje", R.Melnikienė, Socialinės pasaugos ir dabo ministerijos viceministrė "Lietuvos jaunimo užimtumo plėtra" , R. Kairelis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras "ES ir šalių kandidačių politika mažinant jaunimo nedarbą", M.Kiznis, LiJOT prezidentas "Jaunimo nevyriausybinių organizacijų indėlis jaunimo kompetencijai", Z.Baltrėnienė, Jaunimo karjeros centro vadovė "Jaunimo karjeros privalumai ir trūkumai Lietuvoje", diskusijų darbą moderavo Verslo ir užimtumo komisijos pirmininkė B Vėsaitė ir Juunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas E.Masiulis bei komisijos narys K.Kriščiūnas. Konferencijos metu buvo priimta rezoliucija, kurioje sakoma, kad nedarbas jaunimo tarpe gali tapti svarbia socialine – ekonomine problema. Konferencija identifikavo ir kliūtis, trukdančias jaunimui integruotis į darbo rinką. Tai bendras Lietuvos ūkio ekonominis nuosmukis, o taip pat spragos studentų bei moksleivių praktikų ir minimalios algos, bei socialinio draudimo įmokų klausimų teisiniame reguliavime. Konferencija nusprendė įpareigoti LR Seimo Verslo ir užimtumo bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijas kreiptis į Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas, kad būtų rengiamos pataisos Aukštojo mokslo, Švietimo, Darbo sutarties įstatymuose.

Komisija svarstė ir nagrinėjo 2002m. sporto ir jaunimo reikmių biudžetus. Posėdyje dalyvavo LR Finansų ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamento, VJRT, LiJOT atstovai.

Lapkričio 9 – 11 d.d. Vilniuje viešėjo Lietuvos Jaunimo politikos raporto ES paruošimo konsultantas Dr. Howard Williamson, D.Britanijos Vyriausybės patarėjas jaunimo ir pilietinės politikos klausimais. H. Williamson dalyvavo komisijos rengiamoje konferencijoje “Regioninė jaunimo politika: patirtis, dabartis, perspektyvos” ir perskaitė pranešimą apie valstybinių struktūrų darbą jaunimui, akcentuojant regionų svarbą. Lapkričio 10 d. Vilniuje vyko seminaras “Nuo koncepcijos – prie įstatymo”, kurio metu buvo “padėti pamatai” Jaunimo veiklos pagrindų įstatymui bei numatyti konkretūs žingsniai įstatymo rengimo etapams.

Kartu su Valstybine jaunimo reikalų taryba ir Lietuvos jaunimo organizacijų taryba komisija organizavo konferenciją "Regioninė jaunimo politika: patirtis, dabartis, perspektyvos", kurioje sveikinimo žodį tarė LR Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius, pranešimus skaitė LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Eligijus Masiulis, Rasa Melnikienė, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė, Valstybinės Jaunimo reikalų tarybos (VJRT) pirmininkė “Regioninės jaunimo politikos situacija, 2002-ųjų metų veiklos prioritetai”, Remigijus Šusteriovas, Vidaus reikalų ministerijos Regionų plėtros departamento Plėtros koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas “Jaunimo užimtumo problemų sprendimas per regionų plėtros programas”, Leonas Apšega, Kupiškio meras "Savivaldybių indėlis jaunimo politikos formavime”. Darbo grupes: “Savivaldybių jaunimo veiklos koordinatorių statusas ir kvalifikacija”, “Jaunimo iniciatyvų galimybės regionuose”, “ Jaunimo politikos ideja – principai ir praktika", “Jaunimo organizacijos regionuose” moderavo Vytautas Butkus, VRM Viešojo administravimo departamento Savivaldos politikos skyriaus vyriausias specialistas, Arūnas Kučikas, Kauno NVO paramos centro valdybos narys, Howard Williamson, D. Britanijos jaunimo ir pilietinės politikos konsultantas, Mindaugas Kiznis, LiJOT prezidentas. Konferencijos metu buvo pristatyta programa “Jaunimas kaimui” bei jaunimo iniciatyvų finansavimo galimybės: fondai ir programos.

Gruodžio mėn. komisija nutarė skirti daugiau dėmesio sporto reikalams, todėl buvo pasiūlyta įkurti sporto reikalų pakomitetį, į kurį įeina A.Pulokas, V.Rinkevičius, A.Lydeka, V.Karbauskis, Vyt.Kvietkauskas ir patvirtinti pakomitečio pirmininku Vyt.Kvietkauską.

Gruodžio 4 – 8 d.d. Vilniuje viešėjo Europos parlamento nariai, kurie vertino Lietuvos jaunimo situaciją ir analizavo Lietuvos jaunimo politikos raporte iškeltas problemas. Gruodžio 5 d. svečiai susitiko su komisijos nariais.

Per 2001 m. buvo sudarytos dvi parengiamosios darbo grupės. Surengtos dvi konferencijos: “Jaunimo nedarbo mažinimas”, “Regioninė jaunimo politika: patirtis, dabartis, ateitis”, keturi "Apvalieji stalai": su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), su Lietuvos Studentų sąjunga (LSS), visuomeninėmis sporto organizacijomis. Visuomeniniai komisijos partneriai yra Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), Lietuvos sporto taryba, Lietuvos savivaldybių asociacija. Komisija kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba parengė programą Atviros Lietuvos Fondui “Viešosios politikos plėtra”, skirtą regionų ir Savivaldybių viešosios politikos plėtros projektams švietimo poreikių tenkinimo ir visuomenės informavimo srityse. Programą sudaro du projektai: “Savivaldybių jaunimo veiklos koordinatorių kvalifikacijos kėlimas” ir “Visuomeninių patarėjų grupės prie LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos steigimas”.

Buvo atstovauta komisijai įvairiuose tarptautiniuose, šalies bei lokaliuose projektuose, konferencijose, seminaruose Jaunimo ir sporto klausimais.

Komisija palaiko ryšius su analogiškomis Vokietijos, Švedijos parlamentų komisijomis, planuoja plėsti bendradarbiavimą su kitų šalių parlamentų analogiškomis komisijomis.