Pagrindiniai Jaunimo ir sporto reikalų komisijos uždaviniai - Valstybinės jaunimo politikos įgyvendinimas, jaunimo sporto, sveikatingumo, užimtumo klausimai; Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo plėtojimas; didelio meistriškumo sportininkų ugdymas; Valstybinės sporto politikos įgyvendinimas. Taip pat komisija kuruoja prioritetines kūno kultūros ir sporto plėtojimo kryptis ir jų finansavimo galimybes bei Lietuvos ir tarptautinių kompleksinių sportinių renginių ir programų, kuriose dalyvauja Lietuvos sportininkai, įgyvendinimą.

Per 2002 m. Pavasario sesiją įvyko 8 Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdžiai, iš jų vienas kartu su Verslo ir užimtumo komisija ir vienas su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, du sporto pakomitečio posėdžiai ir trys Jaunimo politikos pagrindų įstatymo darbo grupės posėdžiai. Komisija, kaip papildomas komitetas nagrinėjo ir pateikė išvadas trijų įstatymų projektų, priėmė dvi rezoliucijas, surengė klausymus dėl Nevyriausybinių organizacijų įstatymo bei viešąją diskusiją Jaunimo politikos pagrindų įstatymo tema.

Komisija susipažino su informacija iš Sporto tarybos posėdžio, kur buvo nagrinėjamas biudžetas ir detaliai svarstomas lėšų paskirstymas. Akcentuota, kad santykyje tarp profesionalaus ir masinio sporto programos “Sportas visiems”, vis mažiau lėšų lieka masiniam sportui. Buvo kalbama apie būtinybę pritraukti privačias lėšas sporto reikmėms remti ir įstatyminės bazės tobulinimo reikalingumą, pvz., Latvijoje ir Estijoje įstatymai daug patrauklesni privatiems rėmėjams. Buvo nutarta paprašyti Kūno kultūros ir sporto departamento pateikti išsamią finansinę ataskaitą.

Kovo mėn. komisija svarstė galimybę keisti Finansų ministerijos parengto Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto 15 straipsnio 25 dalies nuostatą, kurioje sakoma, kad “sporto varžybų prizai, viršijantys 2 NPD, apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, taikant 29 procentų mokesčio tarifą”. Buvo nuspręsta pateikti Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai pasiūlymą keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto 15 straipsnio 25 dalies nuostatą šiuo tekstu: ”sporto varžybų prizai, viršijantys 8 MPD, apmokestinami mokesčiu, taikant 15 procentų mokesčio tarifą”.

Komisija patvirtino Jaunimo politikos pagrindų įstatymo darbo grupę: K. Kriščiūnas (pirmininkas) – Seimo narys, Vytenis Povilas Andriukaitis – Seimo Pirmininko pavaduotojas (darbo grupės konsultantas), Vytautas Balčiūnas – Vilniaus paveikslų galerijos vedėjas, Darius Bazaras – VJRT sekretorius, Svajūnas Jakutis – NVO atstovas, Mindaugas Kiznis – LiJOT prezidentas, Arūnas Kučikas – NVO atstovas, Algirdas Kunčinas – Seimo narys, Aušra Palionienė – komisijos konsultantė, Jovita Pranevičiūtė – NVO atstovė, Bronis Ropė – Ignalinos meras, Lietuvos Savivaldybių asociacijos prezidentas, Artūras Vazbys – komisijos pirmininko pavaduotojas.

Jaunimo ir sporto reikalų komisija kartu su Verslo ir užimtumo komisija svarstė jaunų šeimų būsto kreditavimo problemas. Komisijų nariai susipažino su Pasaulio banko ekspertų išvadomis ir Lietuvos būsto plėtros strategija, kurios pagrindiniai tikslai: jaunų šeimų aprūpinimas būstu, esamo būsto atnaujinimas ir didesnė galimybė pasirinkti būstą. Komisijos nusprendė kreiptis į Vyriausybę su prašymu pateikti išsamią informaciją apie būsto kreditavimo sistemos situaciją, planus ir pasiūlymus šios sistemos gerinimui. Jaunimo ir sporto reikalų komisija išsakė pageidavimą dalyvauti BFK rengiamų įstatymų dėl būsto kreditavimo ir taupymo ir Hipotekinių obligacijų kūrimo darbo grupių posėdžiuose bei būti papildomu komitetu, svarstant šiuos projektus Seimo plenariniuose posėdžiuose.

Balandžio mėn. buvo svarstytas Kūno kultūros įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Atsižvelgdama į komisijos narių išsakytas nuomones ir pastabas, komisija nepritarė Lietuvos Respublikos Kūno kultūros ir sporto įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektui.

Jaunimo ir sporto reikalų komisijos atstovai susitiko su Vokietijos delegacija, sudaryta iš Vokietijos savivaldybių atstovų. Šis susitikimas buvo organizuotas pagal bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje tarp Vokietijos Federacinės Respublikos Šeimos, pagyvenusių žmonių, moterų ir jaunimo reikalų ministerijos ir Valstybinės jaunimo reikalų tarybos 2002 ir 2003 metais protokolą. Susitikimo tikslas buvo pristatyti pagrindines Lietuvos jaunimo politikos nuostatas ir principus, pagrindines institucijas ir jų veiklą, apžvelgti jaunimo politikos kontekstą prieš pradedant konkrečius susitikimus savivaldybėse. Pagrindinis Vokietijos delegacijos vizito uždavinys - diskusija apie savivaldybių jaunimo politiką, ryšių užmezgimas ir apsikeitimas patirtimi. Svečiai lankėsi Utenos, Ignalinos, Visagino, Kauno ir Kėdainių savivaldybėse.

Komisija kartu su Vilniaus Arkivyskupijos šeimos centru organizavo konferenciją ”Šeima šiandien: vertybės, problemos, išeitys”, kurios tikslas atskleisti šeimos reikšmę šiuolaikinių visuomenės problemų kontekste, parodyti, kad minėtų problemų sprendimas neįmanomas be visuomenės dėmesio šeimai. Pranešimus skaitė specialistai iš Lietuvos, Lenkijos, Italijos ir JAV. Pranešėjai akcentavo ugdymo šeimoje atsakomybę, žmogaus lytiškumo dovaną, šeimos vietos paieškas dabartinėje visuomenėje, vaiko ankstyvosios raidos svarbą, apžvelgė šeimos ir narkomanijos, nepilnamečių nusikalstamumo, AIDS prevencijos problemas. Buvo teigiama, kad daugelis šiuolaikinių visuomenės problemų yra glaudžiai susiję su šeima, jos gyvenimo kokybe, gebėjimu perteikti vaikams vertybes.

Birželio mėn. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos atstovai dalyvavo Vilniuje vykusioje Baltijos jūros regiono šalių jaunimo ministrų konferencijoje "Jaunimas žinių visuomenėje". Ši konferencija buvo jau trečias tokio pobūdžio renginys. Konferencijos pagrindiniai organizatoriai buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė jaunimo reikalų taryba ir Lietuvos jaunimo organizacijų taryba. Konferencijoje dalyvavo Baltijos jūros regiono šalių jaunimo Ministrai bei vyriausybinio sektoriaus atstovai, ekspertai, nacionalinių agentūrų, administruojančių ES „Jaunimo" programą, atstovai, tarptautinių jaunimo organizacijų atstovai ir apie 100 jaunų žmonių iš įvairių organizacijų, esančių skirtingose Baltijos jūros regiono vietovėse. Organizatoriai siūlė Konferencijoje padiskutuoti apie žinių visuomenės įgyvendinimo procesus bei plėtros galimybes Europoje, o ypač Baltijos jūros regiono šalyse. Todėl konferencijos darbo grupėse buvo diskutuojama apie: 1) e-visuomenę: jos privalumus ir trūkumus, taip pat perspektyvas ir galimybes ją kurti bei tobulinti; 2) neformalų ugdymą bei mokymąsi visą gyvenimą kaip esminius žinių visuomenės sukūrimą spartinančius veiksnius; 3) intensyvų jaunimo įsitraukimŕ, kuriant aktyvią visuomenę; 4) Baltijos jūros regiono tautų saviidentitetą ir partnerystę; 5) jaunimo mobilumą bei laisvą judėjimą Baltijos jūros regione; 6) pagrindines problemas, kuriant žinių visuomenę, ir galimus jų sprendimo būdus.

Pagrindinis konferencijoje svarstytas klausimas - Baltijos jūros šalių jaunimo politikos veiksmų planas. Tai yra politinis dokumentas, kuriame šalys, suderinusios tarpusavyje, išreiškė ateinančių keturių metų jaunimo politikos prioritetus, numatė konkrečius bendrus veiksmus šioje srityje visame Baltijos jūros regione. Kadangi konferencijos tema buvo “Jaunimas žinių visuomenėje”, todėl nenuostabu, kad daug dėmesio buvo skiriama jaunimo integracijai į žinių visuomenę. Šioje konferencijoje pirmą kartą buvo kalbėta apie jaunimo diskriminaciją informacinių technologijų sferoje. Informacinis amžius suteikia daug galimybių, tačiau ir didina prarają tarp jaunų žmonių galinčių naudotis IT teikiamais privalumais ir tų, kurie dėl ekonominių ar geografinių priežasčių neturi galimybių naudotis naujausiomis technologijomis. Baltijos jūros jaunimo politikos vystymo veiksmų plane taip pat akcentuojama, jog reikia vystyti žiniomis grįstą jaunimo politiką, skatinti neformalaus ugdymo ir mokymosi visą gyvenimą koncepciją, vystyti glaudų nevyriausybinio ir vyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimą, ypatingą dėmesį skiriant e-mokymuisi ir e-bendruomenių kūrimo procesams, vystyti Baltijos jūros identitetą skatinant tarpkultūrinį ir tarpreliginį dialogą, stiprinti Baltijos jūros šalių tarpvyriausybinį bendradarbiavimą jaunimo politikos srityje.

Konferencijoje sutarta kurti informacinius padalinius mokyklose, bibliotekose, siekti, jog didesnę kompiuterizacijos patirtį turinčios šalys teiktų pagalbą kitoms, steigiančioms tokius padalinius. Taip pat numatoma, jog institucijos kaups ir dalysis informacija apie jaunimo galimybes dirbti ir studijuoti Baltijos jūros regiono šalyse, bus siekiama pripažinti neformalų jaunimo ugdymą ir mokymąsi visą gyvenimą. Konferencijos dalyviai nutarė remti Baltijos jaunimo forumo programą, kurioje numatytas tarptautinių mokymų, seminarų rengimas, kita šviečiamoji veikla.

Be oficialiai priimto konferencijos dokumento - veiksmų plano, kuriame atsispindi oficiali valstybių pozicija bei darbo grupių rezultatai, galima išskirti ir keletą bendresnių konferencijos rezultatų, kurie galės turėti poveikį atitinkamiems visuomenės procesams:

1. Konferencija pasitarnaus spartinant Baltijos jūros šalių integracijos procesus. Buvo apsikeista patirtimi bei situacijos vertinimu, susijusiais su jaunimo politikos vystymusi šiame regione.

2. Konferencija reikšmingai pasitarnaus Lietuvos integravimosi į europines struktūras procesui. Konferencijos darbe dalyvavo Europos Komisijos, Švietimo ir kultūros generalinio direktorato, Jaunimo, pilietinės visuomenės, komunikacijos direktorius, p. J.Vale de Almeida, kuris turėjo galimybę tiesiogiai susipažinti bei įvertinti Lietuvos jaunimo politikos situaciją bei valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimą.

3. Buvo sudarytos sŕlygos naujai įvertinti jaunimo laisvo judėjimo, mobilumo bei užimtumo procesus. Ypač svarbu pastebėti nuotolinio darbo organizavimo galimybes.

Jaunimo ir sporto reikalų komisija svarstė Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (IXP-1624) ir Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą. (IXP-1625). Komisija nutarė padaryti svarstyme pertrauką, paprašyti VJRT pateikti savo išvadas, pasidomėti mūsų piliečių statusu užsienio valstybėse bei atsižvelgti į Teisės departamento išvadas.

Liepos mėn. komisijos nariai kartu su Švietimo , mokslo ir kultūros komitetu svarstė Aukštojo mokslo įstatymo 2, 3, 14, 15, 32, 39, 40, 41, 42, 47, 49, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 62, 67 straipsnių pakeitimo ir papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projektą (IXP-1697) bei Seimo narių R.Pavilionio ir J.Korenkos pateiktą Aukštojo mokslo įstatymo 59 straipsnio ir 67 straipsnio 1 ir 3 dalies pakeitimo įstatymo projektą (IXP-1747(2)). Buvo nuspręsta pasiūlyti Seimui svarstyti įstatymo projektą IXP-1697 2002 m. Rudens sesijoje kartu su 2003 m. valstybės biudžeto įstatymo projektu bei sudaryti darbo grupę projektui IXP-1697 tobulinti, taip pat siūlyti Seimui svarstyti ir priimti Seimo narių R.Pavilionio ir J.Korenkos pateiktą Aukštojo mokslo įstatymo 59 straipsnio ir 67 straipsnio 1 ir 3 dalies pakeitimo įstatymo projekto (IXP-1747(2)) trečiąją redakciją.

Komisijos nariai dalyvavo įvairiuose Jaunimo ir sporto renginiuose bei projektuose, komisijos konsultantės buvo kviečiamos kaip ekspertės vertinant Šiaurės šalių informacijos biuro, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros ir Valstybinės jaunimo reikalų tarybos projektus. Komisija reguliariai skelbė informaciją apie savo veiklą "Seimo kronikoje".