2002-09-11

Komisijos 2002 m. rugsėjo 11 d. posėdyje, dalyvaujant Generalinio prokuroro pavaduotojui Gintarui Jasaičiui, Vidaus reikalų ministerijos sekretoriui Jonui Liaudanskui, Policijos departamento prie VRM Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos vyresniajam komisarui Kęstučiui Tubiui, Policijos departamento ekspertui Benediktui Lazutkai, Revizijų departamento direktoriui Algirdui Breivei, taip pat Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Alvydui Sadeckui bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariui Juliui Sabatauskui, nagrinėti klausimai dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos (ENTV) ir teritorinių VPK ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių (ENTS) funkcijų, veiklos tikslingumo bei vietos panašaus pobūdžio nusikaltimus tiriančių tarnybų tarpe.

Komisija savo darbe nuolat susiduria su vienokiu ar kitokiu policijos (tame tarpe ir ENTV) darbo vertinimu, anksčiau yra nagrinėjusi ekonominių ir finansinių nusikaltimų tyrimo vilkinimo klausimus, tačiau ENTV, kaip pagrindinės ekonominius nusikaltimus tiriančios tarnybos, veikla iki šiol nebuvo vertinta kompleksiškai, analizuojant tiek teisinę ENTV veiklos bazę, tiek realius veiklos efektyvumo rodiklius. Kitas svarbus aspektas, analizuotas Komisijos išvadoje, ENTV veiklos santykis su kitomis ekonominius ir finansinius nusikaltimus tiriančiomis institucijomis. Dar priiminėjant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymą, buvo kalbama, kad ši naujai įsteigta institucija turėtų koncentruotis finansinių nusikaltimų tyrime, perimant funkcijas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir, suprantama, iš ENTV, todėl Komisijos atliktos analizės tikslas buvo įvertinti, kaip Mokesčių policijos departamento reorganizavimas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) įtakojo finansinius nusikaltimus tiriančių institucijų funkcijų pasidalijimą.

Kadangi Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymas, kaip vieną iš Komisijos uždavinių numato teikti pasiūlymus dėl ekonominių ir finansinių nusikaltimų prevencijos ir užkardymo, Komisijos atlikta ENTV veiklos analizė (teisinės bazės ir realių veiklos rezultatų) leido padaryti tam tikras išvadas ir suformuluoti pasiūlymus dėl tolesnio šios tarnybos veiklos tobulinimo.

Paminėtini svarbiausi ENTV veiklos aspektai, kuriais domėjosi Komisija. Objektyvios priežastys, nulemiančios ENTV veiklos sunkumus - tai nepakankamas ENTV veiklos teisinis reglamentavimas: Nusikaltimų tyrimo tarnybos nuostatuose (oficialiai neskelbtuose) suformuluotos ENTV funkcijos labai abstrakčios, nėra įvardijami Baudžiamojo kodekso straipsniai, numatantys nusikalstamas veikas, už kurių atskleidimą ir tyrimą yra atsakinga ENTV. ENTV ir FNTT kompetencijos dubliavimosi problema yra neišvengiamai sąlygota galiojančių teisės aktų, priskiriančių finansinių nusikaltimų tyrimą abiem institucijoms.

Subjektyvios priežastys, sąlygojančios ne visada efektyvų ENTV ir ENTS darbą, yra nelabai pagrįstas veiklos orientavimas į nusikaltimų nuosavybei (vagysčių, turto pasisavinimo ir kt.) ir finansinių nusikaltimų (tai - FNTT kompetencija) tyrimą, nukreipiantis ENTV veiklą nuo ekonominių nusikaltimų (arba nusikaltimų ūkininkavimo tvarkai) atskleidimo ir tyrimo. Komisijai nebuvo pateikta informacija, kad ENTV būtų atskleidusi tokių ekonominių nusikaltimų, kaip tyčinis bankrotas, paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį, viešųjų pirkimų teisės aktų pažeidimai ir kt., kurie, kaip darantys didžiausią žalą valstybės ekonominei sistemai, turėtų būti ENTV veiklos prioritetas (pagrindinę atskleistų ekonominių nusikaltimų dalį sudaro naminės degtinės gaminimo atvejai). Todėl Komisija buvo priversta padaryti išvadą, kad ENTV veikla neatitinka ir neatspindi jos, kaip ekonominius nusikaltimus tiriančios tarnybos, statuso.

Kitas svarbus aspektas, verčiantis abejoti ENTV ir ENTS pareigūnų kompetencija, ne visada pagrįstas dokumentinių revizijų skyrimas. Komisija buvo informuota, kad ENTV dokumentines revizijas skiria visais atvejais, kai yra tiriami nusikaltimai nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai ir finansiniai nusikaltimai. Skirtos revizijos neretai būna nepagrįstos, skiriamos, pavyzdžiui, dėl atsiskaitymų tarp ūkio subjektų, o tokiu atveju ginčas turėtų būti sprendžiamos civiline tvarka, neeikvojant valstybės institucijų laiko ir lėšų, tačiau revizinės institucijos neturi teisės vienašališkai atsisakyti atlikti reviziją (tik išanalizavusi gautą medžiagą revizinė institucija gali siūlyti reviziją paskyrusiam pareigūnui panaikinti nutarimą skirti reviziją).

Komisijos išvada pridedama.

I Š V A D A

DĖL EKONOMINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO VALDYBOS IR TERITORINIŲ VPK EKONOMINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO SKYRIŲ FUNKCIJŲ, VEIKLOS TIKSLINGUMO BEI VIETOS PANAŠAUS POBŪDŽIO NUSIKALTIMUS TIRIANČIŲ TARNYBŲ TARPE

2002-09-11

Vilnius

Gauta informacija:

1) Teisės instituto ekspertinė išvada;

2) Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus S.Liutkevičiaus 2002-05-07 raštas Nr. 5TD-2752;

3) Revizijų departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus A.Breivės 2002-05-17 raštas Nr. 5-960(10-01);

4) Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausiojo komisaro V.Telyčėno 2002-06-14 raštas Nr. 5KPB-606;

5) Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus M.Laurinkaus 2002-07-01 raštas Nr. 05-01-09-75-369;

6) Revizijų departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus A.Breivės 2002-07-04 raštas Nr. 5-1282(10-26);

7) Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus V.Junoko 2002-07-05 raštas Nr. 1-45-2288;

8) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko J.Gurausko 2002-07-05 raštas Nr. 18-04-5684;

9) Policijos generalinio komisaro V.Grigaravičiaus 2002-07-08 raštas Nr. 5-1762;

10) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus D.Samuolio 2002-07-11 raštas Nr. 25/05-1-2173.

1. Dėl ENTV struktūros istorinės apžvalgos

Nuo 1990 m. funkcionavo savarankiška Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kuri tyrė ekonominius nusikaltimus ir koordinavo teritorinių padalinių veiklą. Jos sudėtyje buvo 4 skyriai, iš kurių vienas – finansiniams nusikaltimams tirti. 1997 m. įsteigus Mokesčių policijos departamentą, minėtas skyrius ir atitinkami teritoriniai padaliniai (iš viso apie 100 etatų) buvo perduoti Mokesčių policijos departamentui.

Vėlesniais metais ekonominių nusikaltimų tyrimo padalinių etatų skaičius nuolat mažėjo, o 2001 m. buvusi savarankišku Policijos departamento prie VRM padaliniu Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba buvo įjungta į Policijos departamento prie VRM Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos sudėtį ir tapo šios tarnybos padaliniu – Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba.

2. Dėl ENTV struktūros ir darbuotojų

ENTV (kadangi ji yra policijos struktūrinis padalinys) veiklos tikslai apibrėžti Policijos veiklos įstatyme: žmogaus teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. Šių uždavinių pobūdis lemia policijos kaip bendrosios kompetencijos teisėsaugos institucijos statusą, t.y. policija (suprantama, kartu su kitomis teisėsaugos institucijomis) yra atsakinga už bendrą šių uždavinių įgyvendinimą. Būtent šiems policijos uždaviniams įgyvendinti ir yra (turi būti) suformuota tokia policijos vidinė struktūra, kuri padėtų maksimaliai užtikrinti įstatyme suformuluotus uždavinius.

ENTV yra Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos struktūrinis padalinys.

Šiuo metu ENTV sudaro 3 skyriai, kuriuose yra 15 policijos pareigūnų etatų. Pagal Lietuvos Respublikos administracinį teritorinį suskirstymą šalyje veikia 59 teritorinės policijos įstaigos, kuriose funkcionuoja kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo padaliniai arba atskiri pareigūnai, vykdantys ekonominių nusikaltimų tyrimą. Penkių didžiųjų miestų vyriausiuose policijos komisariatuose yra kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriai (toliau – ENTS), kitų miestų policijos įstaigose – poskyriai, rajonuose – grupės (po vieną ar du policijos pareigūnus). Iš viso šios rūšies nusikaltimų tyrime dirba 220 kriminalinės policijos pareigūnų.

Iš pateiktos Nusikaltimų tyrimo tarnybos struktūros schemos matyti, kad tarnyba yra padalinta į dvi valdybas: kriminaliniams ir ekonominiams nusikaltimams tirti. Tačiau pasirinktoje struktūroje netgi loginiu požiūriu pastebėtini tam tikri netikslumai: pirmiausia, abejotina, ar visi nusikaltimai nuosavybei, pavyzdžiui, vagystės galėtų būti priskirtos prie ekonominių nusikaltimų (plačiau- kitame skyriuje). Tokią abejonę sutvirtina tai, kad serijines vagystes (teisės aktuose nevartojama sąvoka) tiria Kriminalinių nusikaltimų tyrimo valdyba. Baudžiamojo proceso operatyvumo prasme praktiškai sudėtinga įsivaizduoti, kaip gavus pranešimą apie įvykdytą vagystę, pirmiausia ją tirtų ENTV, tačiau paaiškėjus, kad šią vagystę įvykdė asmenys, anksčiau įvykdę panašius nusikaltimus, bylos tyrimas būtų perduotas Kriminalinių nusikaltimų tyrimo valdybai. Netikslia sąvoka “motorinių transporto priemonių grobimai” apibrėžiama ir Kriminalinių nusikaltimų tyrimų valdybos 2-ojo skyriaus kompetencija, kadangi iš pateiktos sąvokos neaišku, ar šis skyrius užsiima motorinių transporto priemonių vagysčių tyrimu (jei taip, pagal Nusikaltimų tyrimo tarnybos schemą jis turėtų būti ENTV sudėtyje), ar motorinių transporto priemonių užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą – plėšimu (jei taip, abejotina, ar būtų tikslinga priskirti šių nusikaltimų tyrimą atskiram Kriminalinių nusikaltimų tyrimo valdybos padaliniui – 2-ajam skyriui, kadangi šių nusikaltimų skaitlingumas nėra didelis, o juos tirti galėtų ir 1-asis skyrius, tiriantis plėšimus).

Apibendrinant galima pastebėti, kad kompetencijos pasidalijimas Nusikaltimų tyrimo tarnybos viduje nėra aiškus ir išgrynintas ir yra paremtas ne tiriamų nusikaltimų specifika, siekiant, kad valdybose dirbantys pareigūnai specializuotųsi tam tikros rūšies (kriminalinių ar ekonominių) nusikaltimų tyrime, o perėmus iš nebeegzistuojančios Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos struktūrą ir pabandžius mechaniškai priderinti ją prie naujojo Baudžiamojo kodekso, tačiau neįvertinus pasikeitusio socialinio ir ekonominio gyvenimo tendencijų, teisinio reglamentavimo krypčių, kitų teisėsaugos institucijų struktūrinių pasikeitimų.

3. Dėl ENTV kompetencijos

1)ENTV kompetencijai priskirtų nusikalstamų veikų ratas

Pirmiausia, pažymėtina tai, kad Komisijai nepavyko rasti oficialiai (visuotinai prieinamais būdais) paskelbtų ENTV (ne apskritai policijos) veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Dėl šios priežasties gali būti, kad išvadoje neatsižvelgta į dalį Komisijai nežinomų (oficialiai nepaskelbtų ir į Komisijos paklausimą nepateiktų) teisės aktų. Komisija išvadoje rėmėsi Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Policijos departamento pateikta informacija.

Pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos nuostatus ENTV:

1) tiria ir atskleidžia nusikaltimus turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei, pramoninei ir kitai nuosavybei bei valdymo tvarkai, nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai bei finansų sistemai, kompiuterinius nusikaltimus;

2) analizuoja šių nusikaltimų padarymo priežastis ir sąlygas;

3) organizuoja ir atlieka operatyvinius ir kitus veiksmus, kontroliuoja jų vykdymą teritoriniuose padaliniuose bei teikia jiems informacinę, metodinę ir praktinę pagalbą;

4) organizuoja operatyvinės bei kitos informacijos kaupimą ir analizę;

5) analizuoja nusikalstamumo priežastis ir sąlygas;

6) organizuoja prevencines ir kitas priemones, kontroliuoja jų vykdymą.

Taigi, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos nuostatai apibrėžia nusikaltimų, kuriuos tiria ir atskleidžia ENTV, ratą. Pažymėtina, kad minėti nuostatai nėra oficialiai paskelbti, taigi ir nėra visuotinai prieinami, todėl Lietuvos Respublikos gyventojams nėra aišku (tai matyti iš Komisijos gaunamų paklausimų ir skundų), kokius būtent nusikaltimus tiria ENTV.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras informavo Komisiją, kad ENTV ir ENTS atskleidžia, tiria bei atlieka kvotą pagal 53 Baudžiamojo kodekso straipsnius:

1) valstybiniai nusikaltimai: kenkimas (67 str.), piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais (74² str.), valstybinių nusikaltimų slėpimas (89 str.);

2) nusikaltimai valdymo tvarkai: dokumentų pagrobimas, sunaikinimas, sužalojimas ar paslėpimas (205 str.), oficialaus dokumento suklastojimas ar suklastoto oficialaus dokumento realizavimas ar panaudojimas (207 str.), antspaudo, štampo ar blanko suklastojimas arba suklastotų šių daiktų gaminimas, realizavimas ar panaudojimas (208 str.), Lietuvos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo įspaudo padirbimas, neteisėtas gaminimas, realizavimas, padirbto įspaudo panaudojimas, taip pat Lietuvos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo įspaudo pagrobimas, neteisėtas panaudojimas ir netinkamas saugojimas (208¹ str.), neteisėtas statybinių medžiagų įgijimas (216 str.);

3) nusikaltimai visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai: nusikalstamas susivienijimas (227¹ str.), psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimas (232² str.), psichotropinių ar narkotinių medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, apskaitos, išdavimo, gabenimo ar siuntimo nustatytų taisyklių pažeidimas (232⁶ str.), neteisėta farmacinė veikla (232⁹ str.), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimas (234¹ str.), radioaktyviųjų medžiagų grobimas (234² str.), neteisėtas vertimasis gydymas (237 str.);

4) nusikaltimai nuosavybei: vagystė (271 str.), sukčiavimas (274 str.), turto pasisavinimas arba iššvaistymas (275 str.), turtinės žalos padarymas apgaule arba piktnaudžiaujant pasitikėjimu (277 str.);

5) nusikaltimai valstybės tarnybai: kyšio priėmimas (282 str.), papirkimas (284 str.), piktnaudžiavimas tarnyba (285 str.), valstybės pareigūno neteisėtas dalyvavimas įmonės komercinėje, ūkinėje ar finansinėje veikloje (286 str.), tarnybos įgaliojimų viršijimas (287 str.), tarnybos pareigų neatlikimas (288 str.), tarnybinis suklastojimas (289 str.);

6) nusikaltimai ūkininkavimo tvarkai: vertimasis neteisėta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla (306 str.), neteisėta įmonės veikla (307 str.), neteisėtas prekių ir paslaugų ženklo naudojimas (308 str.), falsifikuotų prekių gaminimas, realizavimas ar laikymas (309 str.), naminės degtinės, brogos, kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio ir jų skiedinių, aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ir realizavimas (310 str.), apmokestinamų prekių neteisėtas laikymas, gabenimas ar realizavimas (310¹ str.), vartotojų apgaulė (311 str.), neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos (312¹ str.), apgaulingi pareiškimai apie įmonės veiklą (313 str.), paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį (314 str.), privedimas prie bankroto (315 str.), skolininko nesąžiningumas ir apgaulė (316 str.), pramoninis šnipinėjimas (317 str.), pramoninės, komercinės ar banko paslapties paskelbimas (318 str.), piktnaudžiavimas pasitikėjimu komercinėje, ūkinėje ar finansinėje veikloje (321 str.), aplaidumas komercinėje, ūkinėje, finansinėje ar profesinėje veikloje (321¹ str.);

7) nusikaltimai finansams: neteisėtas banko paskolos išdavimas (326¹ str.), nepateisinamai rizikinga banko operacija (326² str.), netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba paleidimas apyvarton (327 str.), netikrų pašto ženklų, važiavimo bilietų pagaminimas (328 str.), netikrų banderolių prekėms ar kitų specialių ženklų gaminimas, realizavimas, laikymas ar naudojimas (328¹ str.), operacijų su pinigais ar vertybiniais popieriais norminių aktų pažeidimas (329 str.), banko paskolos gavimas apgaule (329¹ str.), piktybinis vengimas sugrąžinti paskolą (329² str.).

Kaip matyti, Lietuvos kriminalinės policijos biuras informavo Komisiją, kad ENTV tiria būtent anksčiau minėtuose 53 Baudžiamojo kodekso straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas, tačiau paprašius Policijos generalinį komisarą pateikti statistiką apie šių bylų tyrimą, Komisijai buvo informuota tik apie 15 Baudžiamojo kodekso straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų tyrimą, tarp kurių buvo aplaidaus apskaitos tvarkymo (322 str.), apgaulingo apskaitos tvarkymo (323 str.), žinomai neteisingų duomenų apie pajamas arba pelną pateikimo (324 str.), mokesčių ar įmokų vengimo (325 str.) (tai yra finansiniai nusikaltimai, kuriuos tiria FNTT), kontrabandos (312 str.) baudžiamųjų bylų tyrimo statistikos analizė, nors Lietuvos kriminalinės policijos biuras anksčiau buvo informavęs Komisiją, kad ENTV šių nusikalstamų veikų netiria.

Taigi, darytina prielaida, kad ne tik Lietuvos Respublikos gyventojams, bet ir patiems Policijos departamento pareigūnams nėra aiški ENTV kompetencija, kadangi nėra aiškaus teisinio reguliavimo ir kompetencijos (sričių už kurias atsakoma) paskirstymo, o tai vertintina kaip veiksnys, neigiamai veikiantis koordinuotą kovą su nusikalstamumu.

2) ENTV kaip ekonominius nusikaltimus tirianti institucija

Norint suvokti ENTV ir ENTS vietą tarp kitų teisėsaugos institucijų (taip pat ir tarp kitų policijos struktūrinių padalinių), pirmiausia, reikėtų apibrėžti ekonominių nusikaltimų sąvoką. Pažymėtina, kad galiojantis Baudžiamasis kodeksas sąvokos “ekonominiai nusikaltimai” nepateikia. Naujajame baudžiamajame kodekse numatytas XXXI skyrius “Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai”, kuriame numatytos tokios nusikalstamos veikos: kontrabanda (199 str.), neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos (200 str.), neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas turint tikslą realizuoti ar realizavimas (201 str.), neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (202 str.), neteisėta įmonės veikla (203 str.), kitos įmonės prekių ar paslaugų ženklo naudojimas (204 str.), apgaulingas pareiškimas apie įmonės veiklą (205 str.), kredito ar paslaugos panaudojimas ne pagal paskirtį (206 str.), kreditinis sukčiavimas (207 str.), skolininko nesąžiningumas (208 str.), nusikalstamas bankrotas (209 str.), komercinis šnipinėjimas (210 str.), komercinės paslapties atskleidimas (211 str.). Panašios (kartais ir analogiškos) nusikalstamos veikos nurodytos galiojančio Baudžiamojo kodekso Ypatingosios dalies penkioliktajame skirsnyje “Nusikaltimai ūkininkavimo tvarkai”. Taigi, aiškinant logiškai ir lingvistiškai, ENTV ir ENTS veikla turėtų būti nukreipta į nusikaltimų ūkininkavimo tvarkai arba nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai atskleidimą ir tyrimą.

Norėdami suvokti ENTV ir ENTS veiklos tendencijas, pabandėme schemiškai parodyti, kokius nusikaltimus (pagal atskirus BK straipsnius) 1999-2001 m. atskleidė ir tyrė ENTV ir ENTS.

1 lentelė. ENTV ir ENTS 1999-2001 m. iškeltų bylų pagal atskirus BK straipsnius skaičius ir procentas, kiek tai sudaro visų ENTV ir ENTS iškeltų bylų

Nusikaltimas (BK str.)	1999 m.	2000 m.	2001 m.	Iš viso 1999-2001 m.
Sukčiavimas (274 str.)	24,7%(1000 b.)	26,4%(794 b.)	25,4%(967 b.)	25,4%(2761 b.)
Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba paleidimas apyvarton (327 str.)	16,3%(660 b.)	20,5%(617 b.)	24,1%(919 b.)	20,2% (2196 b.)
Turto pasisavinimas arba iššvaistymas (275 str.)	11,2%(454 b.)	18,8%(566 b.)	24,4%(928 b.)	17,9%(1948 b.)
Naminės degtinės, brogos, kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio ir jų skiedinių, aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ir realizavimas (310 str.)	21,3%(863 b.)	17,7%(533 b.)	9,1%(346 b.)	16%(1742 b.)
Turtinės žalos padarymas apgaule arba piktnaudžiaujant pasitikėjimu (277 str.)	3,4%(136 b.)	3,6%(109 b.)	6%(227 b.)	4,3%(472 b.)
Aplaidus apskaitos tvarkymas (322 str.)	5,4%(219 b.)	3,8%(115 b.)	3,1%(120 b.)	4,2% (454 b.)
Apgaulingas apskaitos tvarkymas (323 str.)	7,2%(292 b.)	1,8%(53 b.)	1,9%(73 b.)	3,8% (418 b.)
Žinomai neteisingų duomenų apie pajamas arba pelną pateikimas (324 str.)	4,5%(182 b.)	1,3%(39 b.)	1,5%(58 b.)	2,6% (279 b.)
Vagystė (271 str.)	1,3%(53 b.)	1,8%(54 b.)	2,2%(87 b.)	1,8%(194 b.)
Tarnybinis suklastojimas (289 str.)	0,9%(37 b.)	2,3%(68 b.)	0,6%(25 b.)	1,2% (130 b.)
Kontrabanda (312 str.)	1,6%(64 b.)	1,4%(42 b.)	0,6% (24 b.)	1,2% (130 b.)
Mokesčių ar įmokų vengimas (325 str.)	0,9%(35 b.)	0,2%(6 b.)	0,4%(14 b.)	0,5% (55 b.)
Operacijų su pinigais ar vertybiniais popieriais norminių aktų pažeidimas (329 str.)	0,7%(27 b.)	0,1%(3 b.)	0,2%(9 b.)	0,3%(39 b.)
Falsifikuotų prekių gaminimas, realizavimas ar laikymas (309 str.)	0,2%(8 b.)	0,1%(4 b.)	0,1%(4 b.)	0,1%(16 b.)
Vartotojų apgaulė (311 str.)	0,2%(9 b.)	0,1%(2 b.)	0,05%(2 b.)	0,1%(13 b.)

Iš 1 lentelės matyti ENTV ir ENTS darbo, atskleidžiant ir tiriant ekonominius nusikaltimus, tendencijos: daugiausiai - 25,4% ENTV ir ENTS atskleidžiamų ir tiriamų nusikalstamų veikų sudarė sukčiavimas, 20,2% - netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba paleidimas apyvarton, 17,9% - turto pasisavinimas arba iššvaistymas, 16% - naminės degtinės, brogos, kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio ir jų skiedinių, aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ir realizavimas. Kitaip tariant, pagrindinę ENTV ir ENTS darbo dalį sudarė nusikaltimų nuosavybei (sukčiavimas, turto pasisavinimas arba iššvaistymas), finansinių nusikaltimų (netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba paleidimas apyvarton) atskleidimas ir tyrimas. Statistikos analizė leidžia teigti, kad nusikaltimų ūkininkavimo tvarkai (pagal galiojantį Baudžiamąjį kodeksą) ar nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai (pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą) atskleidimas ir tyrimas, pagal ENTV ir ENTS veiklos pobūdį turėjęs būti pagrindine šio policijos struktūrinio padalinio darbo funkcija, lieka antraeile ENTV ir ENTS veikla. Komisijai nebuvo pateikta statistika apie tokių ekonominių nusikaltimų, kaip privedimas prie bankroto (BK 315 str.), viešojo pirkimo tvarkos pažeidimas (321³ str.), neteisėta įmonės veikla (BK 307 str.), vertimasis neteisėta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla (BK 306 str.), paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį (BK 314 str.), piktnaudžiavimas pasitikėjimu komercinėje, ūkinėje ar finansinėje veikloje (BK 321 str.), aplaidumas komercinėje, ūkinėje, finansinėje ar profesinėje veikloje (BK 321¹ str.), atskleidimą ir tyrimą.

Akivaizdu, kad daugelio ENTV ir ENTS atskleidžiamų veikų tyrimas neatspindi ENTV, kaip institucijos tiriančios ekonominius nusikaltimus, pobūdžio, kadangi ekonominių arba , kitaip tariant, nusikaltimų ūkininkavimo tvarkai (kaip jie yra apibrėžiami Baudžiamajame kodekse) ENTV ir ENTS praktiškai netiria.

Tam tikrą klaidinantį neaiškumą dėl ENTV kompetencijos suponuoja ir pats ENTV pavadinimas, leidžiantis manyti, kad šis policijos struktūrinis padalinys tiria tik ekonominius nusikaltimus. Baudžiamajame kodekse nusikalstamos veikos yra suskirstytos pagal rūšinį objektą – tam tikras visuotinai pripažintas vertybes, į kurias kėsinamasi konkrečia nusikalstama veika. Štai, pavyzdžiui, nusikaltimais nuosavybei (vagystė, sukčiavimas, plėšimas ir pan.) kėsinamasi į konkrečią nuosavybę: viešąją (valstybės ar savivaldybės), privačią (fizinių ar juridinių asmenų) ar mišrią. Tačiau perėjus nuo planinės ekonomikos (nepripažinusios privačios nuosavybės) prie laisvosios rinkos sąlygų, klaidinga būtų teigti, kad kiekvienos vagystės atveju yra pasikėsinama į valstybės ekonominę sistemą, todėl vargu ar būtų teisinga vagystes priskirti prie ekonominių nusikaltimų ir pavesti jų tyrimą ENTV, kadangi vagystė savo esme yra kriminalinis nusikaltimas.

Dar didesnę painiavą (kompetencijos atribojimo nuo kitų teisėsaugos institucijų prasme) įneša tai, kad ENTV tiria kai kuriuos valstybinius nusikaltimus (kenkimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais ir pan.), daugelį nusikaltimų valstybės tarnybai (kyšio priėmimas, papirkimas, piktnaudžiavimas tarnyba ir pan.).

Iš pateiktų argumentų darytina išvada, kad Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos pavadinimas ir veikla neatspindi (nepagrįstai išplečia) pačią ekonominių nusikaltimų prasmę (kaip ji vartojama Lietuvos Respublikos įstatymuose). Į tokią ydingą teisinio reguliavimo praktiką yra atkreipęs dėmesį ir Konstitucinis Teismas, 2000 m. vasario 10 d. nutarime pažymėjęs, kad teisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus, jis negali kelti dviprasmybių, todėl sąvokos teisės aktuose turi būti vartojamos tiksliai, pagal jų tikrąją prasmę.

4. Dėl ENTV ir kai kurių kitų teisėsaugos institucijų kompetencijos persipynimo

Policija – bendrosios kompetencijos teisėsaugos institucija. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 134 straipsnį, policija yra ir bendrosios kompetencijos kvotos įstaiga, t.y. jos priešingai nei kitų kvotos institucijų kompetencijos įstatymai neriboja, tačiau tai neturėtų būti suprantama kaip policijos teisė pasirinkti ar pačiai tirti konkrečius nusikaltimus, ar perduoti juos tirti specializuotoms (specialiai tam tikriems nusikaltimams tirti įsteigtoms) institucijoms. Ši įstatymo nuostata, sąlygota sudėtingumo tiksliai apibrėžti kiekvienos teisėsaugos institucijos kompetenciją, reiškia, kad policija tiria visus nusikaltimus, kurių tyrimas nėra priskirtas kitoms teisėsaugos institucijoms, t.y. policijos kompetencija atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas yra likutinė (tai nurodyta ir Policijos generalinio komisaro rašte Komisijai). Tačiau nepaisant to, kompetencijos dubliavimas ENTV veikloje – gana dažnas reiškinys.

1) ENTV ir Valstybės saugumo departamento kompetencijos persipynimas

Valstybės saugumo departamento įstatymo 7 straipsnis įpareigoja jį laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms atsirasti, šalinti jų atsiradimo priežastis bei sąlygas ir kovoti su jomis. To paties įstatymo 8 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas tiria jo kompetencijai priskirtus nusikaltimus, vykdo juos padariusių asmenų paiešką. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 134 straipsnio 2 punktą, Baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje numatytas veikas (Kenkimas), tiria specializuotos valstybės saugumo (o ne policijos) įstaigos. Valstybės saugumo departamentas nurodė, kad vykdant 2001 m. vasario 2 d. daugiašalio susitarimo “Dėl operatyvinės veiklos subjektų bendradarbiavimo ir operatyvinės veiklos koordinavimo” nuostatas medžiaga pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 67 straipsnyje, požymius perduodama Valstybės saugumo departamentui, jeigu ja disponuoja kiti operatyvinės veiklos subjektai. Tačiau darytina išvada, kad Kriminalinės policijos biuras, informuodamas Komisiją, kad ENTV tiria BK 67 str. numatytas veikas (Kenkimas), nėra pakankamai susipažinęs su minėtu tarpžinybiniu teisės aktu ir praktikoje nepagrįstai dubliuoja specialios institucijos – Valstybės saugumo departamento kompetenciją, nors bet kokiu atveju jokie teisės aktai nepriskiria ENTV kompetencijai valstybinių nusikaltimų tyrimo.

2) ENTV ir Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetencijos persipynimas

Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme nustatyta, kad jos uždaviniai yra saugoti ir ginti asmenį, visuomenę, valstybę nuo korupcijos, vykdyti korupcijos prevenciją bei išaiškinimą. Šiuos uždavinius Specialiųjų tyrimų tarnyba įgyvendina vykdydama operatyvinę veiklą, atlikdama kvotą ir parengtinį tardymą, vykdydama kitas įstatymų numatytas funkcijas. Atitinkama nuostata įtvirtinta ir BPK 134 straipsnyje. Lietuvos kriminalinės policijos biuras informavo Komisiją, kad ENTV tiria kai kuriuos nusikaltimus valstybės tarnybai: kyšio priėmimas (282 str.), papirkimas (284 str.), piktnaudžiavimas tarnyba (285 str.), valstybės pareigūno neteisėtas dalyvavimas įmonės komercinėje, ūkinėje ar finansinėje veikloje (286 str.), tarnybos įgaliojimų viršijimas (287 str.), tarnybos pareigų neatlikimas (288 str.), tarnybinis suklastojimas (289 str.). Specialiųjų tyrimų tarnyba rašte Komisijai teigė, kad teisės aktai nesudaro prielaidų ENTV ir Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetencijos dubliavimui, kadangi nepriskiria nusikaltimų valstybės tarnybai ENTV kompetencijai. Tačiau iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktos Komisijai informacijos darytina išvada, kad ENTV nėra pakankamai gerai susipažinusi su jų ir kitų teisėsaugos institucijų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (nepriskiriančiais nusikaltimų valstybės tarnybai tyrimo ENTV kompetencijai), ir praktikoje nepagrįstai dubliuoja Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetenciją.

3) ENTV ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM kompetencijos persipynimas

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM vykdo nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų finansų sistemai ir su jais susijusių nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM nurodė, kad jos tiriamos nusikalstamos veikos apibrėžtos Baudžiamojo kodekso skirsnyje “Nusikaltimai finansams”. Baudžiamojo proceso kodekso 134 straipsnyje numatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM atlieka kvotą bylose dėl nusikaltimų finansams ir su jais susijusių nusikaltimų. Lietuvos kriminalinės policijos biuras informavo Komisiją, kad ENTV atskleidžia ir tiria daugelį nusikaltimų finansams. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos nuostatuose taip pat nurodyta, kad ENTV tiria ir atskleidžia nusikaltimus finansų sistemai. Neįtikinami ir praktiškai sunkiai įgyvendinami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM argumentai, kad ENTV ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM kompetencija turėtų būti atribojama pagal tiriamų nusikaltimų objektą ir ginamus interesus: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM gina viešąjį interesą, saugo valstybės finansų sistemą, o ENTV gina pirmiausia fizinių ir juridinių asmenų interesus, o ne viešąjį interesą. Akivaizdu, kad tokia teisės aktų interpretacija tėra teorinė, kadangi praktiškai neįmanoma atriboti, kur pasibaigia privatus ir prasideda viešas interesas (nejaugi, pavyzdžiui, apgaulingą apskaitos tvarkymą mažoje personalinėje įmonėje tirs kita institucija nei apgaulingą apskaitos tvarkymą komerciniame banke), juolab kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos nuostatuose nurodyta, kad ENTV tiria ir atskleidžia nusikaltimus finansų sistemai. Tai, kad ENTV ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM kompetencijos dubliavimosi problema yra neišvengiama ir “užprogramuota” galiojančiuose teisės aktuose nurodė ir kai kurios teisėsaugos institucijos (pvz. Valstybės saugumo departamentas).

4) ENTV ir kitų teisėsaugos institucijų kompetencijos derinimas

ENTV kompetencija tam tikrais atvejais konkuruoja ir su kitų teisėsaugos institucijų kompetencija.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM dalyvauja užtikrinant viešąją tvarką ir atlieka kitas įstatymų numatytas teisėtvarkos funkcijas pasienio ruože ir kituose jos kontroliuojamuose ar saugomuose objektuose, t.y. ji tiria kai kuriuos nusikaltimus, priskiriamus ENTV kompetencijai, pasienio ruože ir kituose objektuose, tačiau šiuo atveju kompetencijos tarp ENTV ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM konkurencija (ne dubliavimas) yra pateisinama ir gana lengvai išsprendžiama.

Muitinės departamentas ir teritorinės muitinės pagal Muitinės kodekso suteiktus įgaliojimus imasi priemonių kontrabandos faktams nustatyti, iškelia baudžiamąsias bylas bei atlieka kvotą šiose baudžiamosiose bylose. Teisė atlikti kvotą muitinių tarnyboms yra suteikta Baudžiamojo proceso kodekso 134 straipsnyje. Šiuo atveju muitinės įstaigos veikia kaip specializuotos institucijos, kurios tiria tik specifinius jų tiesioginės veiklos sričiai būdingus ekonominius nusikaltimus (kontrabandą), tad ir speciali jų kompetencija nekelia abejonių.

Karo policija ir Kalėjimų departamento struktūrai priskiriamos institucijos tam tikrais atvejais taip pat tiria ENTV kompetencijai priskirtas nusikalstamas veikas. Tačiau ir šiuo atveju labai aiškūs kompetencijos atribojimo kriterijai: minėtos institucijos atitinkamas nusikalstamas veikas tiria, kai jos padaromos jų kontroliuojamoje teritorijoje (karinėse teritorijose, kariniame transporte, karinės įstaigos buvimo vietoje ir pan.) arba joms pavaldžių asmenų (krašto apsaugos sistemos darbuotojų, karių ir pan.).

5) ENTV ir kitų teisėsaugos institucijų kompetencijos dubliavimo pasekmės ir galimi problemos sprendimo būdai

Taigi, vertinant atskirų nusikalstamų veikų, kurių tyrimas priskirtas ENTV, paskirstymą pagal nusikaltimų sudėtis, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad neretai persipina atskirų institucijų kompetencija tiriant Baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad kompetencijos dubliavimas potencialiai gali sukelti neigiamas pasekmes išaiškinant atitinkamas nusikalstamas veikas: tai gali sąlygoti atsakomybės “permetimą” kitai institucijai, žinybiniais interesais motyvuojamą rungtyniavimą, kuomet stengiamasi, kad “konkuruojanti” institucija nepasirodytų pranašesnė ir pan.

Kadangi policija yra universalus ir pagrindinis kvotos organas, kurio kompetencija atlikti kvotą konkrečiose bylose yra neribojama, be to, ji turi didžiausią pareigūnų aparatą ir plačiausias technines galimybes, todėl policija (taip pat ir ENTV) privalo priimti ir išnagrinėti bet kokį pareiškimą ar pranešimą apie rengiamą ar padarytą nusikaltimą. Tačiau, jeigu kvotos metu paaiškėja, kad nusikaltimo tyrimas yra žinybingas kitam kvotos organui, policija turėtų tokią medžiagą perduoti kompetentingai institucijai. Toks išaiškinimas pateiktas Baudžiamojo proceso kodekso komentare (Vilnius, 2001, 178 p.), tačiau svarstytina galimybė šią nuostatą perkelti į galiojančius teisės aktus, kas įgalintų išspręsti daugybę kompetencijos tarp ENTV ir kitų teisėsaugos institucijų dubliavimo problemą.

5. Dėl ENTV ir ENTS veiklos statistikos

Pirmiausia, pažymėtina, kad Komisija, paprašiusi pateikti informaciją apie ENTV ir ENTS veiklą 1999-2001 m., susidūrė su tam tikrais sunkumais. Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateikta informacija apie ENTV ir ENTS veiklą buvo neišsami ir nepakankama, pateikta neaiškiai, neturint vieningos sistemos, nesistengiant atspindėti realią padėtį, parodyti tam tikras veiklos tendencijas, motyvuojant tuo, kad teisės aktuose nėra numatyta pareiga kaupti ir sisteminti duomenis apie atskiro struktūrinio padalinio iškeltas, tiriamas, sustabdytas, nutrauktas, perduotas teismui bylas, jose skirtas dokumentines revizijas.

Todėl Komisija priversta konstatuoti, kad bet koks institucijos ar atskiro padalinio darbo efektyvumo įvertinimas ir kartu tobulinimas nėra įmanomas, neturint duomenų apie konkretaus darbo rezultatus, priešingu atveju darbas lieka savitikslis, neužtikrinantis grįžtamojo ryšio tarp įdėtų darbo sąnaudų ir pasiektų rezultatų. Todėl statistinių duomenų apie ENTV ir ENTS veiklą surinkimas ir įvertinimas privalo būti atliekamas, net jei teisės aktuose nėra pozityviai įtvirtinta tokia pareiga.

Komisija pakartotinai kreipėsi į Policijos generalinį komisarą, prašydama pateikti išsamią ir visapusišką informaciją apie ENTV ir ENTS veiklą 1999-2001 m. Būtina pažymėti, kad pakartotinai pateikta informacija yra prieštaringa ir neatspindi šio struktūrinio padalinio darbo, kadangi pateikti duomenys tik apie kai kurių nusikaltimų tyrimą (15 iš 53 nusikalstamų veikų), priskirtų tirti ENTV ir ENTS kompetencijai), pateikti skaičiavimai yra netikslūs, skiriasi netgi šimtais bylų. Pavyzdžiui, rašte teigiama, kad ENTV ir ENTS 2000 m. iškėlė 3162 baudžiamąsias bylas, greta pateikiami skaičiai, kiek bylų iškelta pagal atskirus Baudžiamojo kodekso straipsnius, kuriuos susumavus gauname, kad 2000 m. pagal atskirus Baudžiamojo kodekso straipsnius buvo iškelta 3005 baudžiamosios bylos, t.y. 157 bylomis mažiau negu parašyta tame pačiame rašte. Taigi, darytina išvada, kad baudžiamųjų bylų apskaita ir statistikos analizė ENTV ir net Policijos departamente nėra vedama arba renkama fragmentiškai, atmestinai, nesistengiant analizuoti darbo rezultatų, įžvelgti tendencijų, vertinti įdėtų darbo sąnaudų ir pasiektų rezultatų ir tobulinti institucijos veiklą.

6. Dėl ENTV ir ENTS veiklos efektyvumo

2 lentelė. 1999-2001 m. ENTV ir ENTS iškeltų baudžiamųjų bylų perdavimas teismui

Nusikaltimas (BK straipsnis)	Iškelta baudžiamųjų bylų	Perduota teismui baudžiamųjų bylų	Procentas, kiek iškeltų baudžiamųjų bylų perduota teismui
Mokesčių ar įmokų vengimas (325 str.)	55	54	98%
Vartotojų apgaulė (311 str.)	13	11	85%
Tarnybinis suklastojimas (289 str.)	130	99	76%
Naminės degtinės, brogos, kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio ir jų skiedinių, aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ir realizavimas (310 str.)	1742	1328	76%
Vagystė (271 str.)	194	118	61%
Žinomai neteisingų duomenų apie pajamas arba pelną pateikimas (324 str.)	279	148	53%
Operacijų su pinigais ar vertybiniais popieriais norminių aktų pažeidimas (329 str.)	39	16	41%
Sukčiavimas (274 str.)	2761	1052	38%
Aplaidus apskaitos tvarkymas (322 str.)	454	175	38%
Falsifikuotų prekių gaminimas, realizavimas ar laikymas (309 str.)	16	6	37%
Turto pasisavinimas arba iššvaistymas (275 str.)	1948	677	35%
Turtinės žalos padarymas apgaule arba piktnaudžiaujant pasitikėjimu (277 str.)	472	159	34%
Kontrabanda (312 str.)	130	42	32%
Apgaulingas apskaitos tvarkymas (323 str.)	418	105	25%
Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba paleidimas apyvarton (327 str.)	2196	266	12%
Iš viso	10847	4256	39%

Iš pateiktos analizės matyti, kad 39% ENTV ir ENTS 1999-2001 m. iškeltų baudžiamųjų bylų yra perduotos teismui. Šis sąlyginis ENTV ir ENTS veiklos efektyvumo rodiklis daugiau mažiau atitinka ir kitų teisėsaugos institucijų darbo rezultatus, pavyzdžiui, Seimo Antikorupcijos komisijos 2002-06-19 išvadoje nurodyta, kad 41% 1999-2001 m. iškeltų kontrabandos baudžiamųjų bylų buvo atiduota teismui. Tam tikras ENTV ir ENTS darbo tendencijas galima būtų vertinti nebent paanalizavus atskirų nusikaltimų tyrimo efektyvumą.

1999-2001 m. ENTV ir ENTS perdavė teismui 98% iškeltų baudžiamųjų bylų dėl mokesčių ar įmokų vengimo (325 str.), 85% baudžiamųjų bylų dėl vartotojų apgaulės (311 str.), 76% baudžiamųjų bylų dėl naminės degtinės, brogos, kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio ir jų skiedinių, aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo ir realizavimo (310 str.) bei tarnybinio suklastojimo (289 str.), 61% vagysčių (271 str.) baudžiamųjų bylų.

Mažiausias ENTV ir ENTS darbo efektyvumas (jeigu efektyvumo kriterijumi laikytume iškeltų ir perduotų teismui baudžiamųjų bylų santykį) yra netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo, laikymo arba paleidimo apyvarton (327 str.) baudžiamosiose bylose – tik 12%; apgaulingo apskaitos tvarkymo (323 str.) baudžiamosiose bylose - 25%; kontrabandos (312 str.) baudžiamosiose bylose - 32%; turtinės žalos padarymo apgaule arba piktnaudžiaujant pasitikėjimu (277 str.) baudžiamosiose bylose - 34%.

Statistikos analizė leidžia teigti, kad ENTV ir ENTS veiklos efektyvumas sudėtingesnėse finansinėse ar sudėtingesnėse nusikaltimų nuosavybei bylose, kurios kaip darančios didžiausią žalą ekonominei ir finansinei sistemai turėtų būti ENTV ir ENTS veiklos prioritetas, yra žymiai mažesnis nei vidutinis.

7. Dėl revizijų skyrimo

Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimų komisija dar 2001-10-17 išvadoje “Dėl ekonominių ir finansinių nusikaltimų baudžiamųjų bylų parengtinio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo, pažeidžiant procesinius terminus, priežasčių ir priemonių joms šalinti” pažymėjo, kad dėl nepakankamos kvalifikacijos teisėsaugos pareigūnai dažnai nepagrįstai skiria revizijas, jas atliekančioms įstaigoms užduoda netinkamai suformuluotus klausimus, kartais nepagrįstai skiriamos revizijos pagal ūkio subjektų prašymus dėl klausimų, susijusių su civiliniais teisiniais santykiais, bet ne nusikalstamos veikos požymiais.

Revizijų departamentas taip pat pažymėjo, kad dalis iš ENTV ir ENTS nutarimų skirti dokumentines revizijas liečia subjektų tarpusavio atsiskaitymus už pateiktas prekes arba suteiktas paslaugas. Tokių nutarimų skyrimo pagrindas - vieno iš ūkio subjektų vadovų pareiškimai, kurių pretenzijos dėl padarytos žalos turėtų būti sprendžiami civiline tvarka, tokiu būdu neeikvojant valstybės institucijų tarnautojų laiko ir valstybės lėšų. Revizijų departamentas neturi teisės vienašališkai atsisakyti atlikti revizijas, todėl Revizijų departamento pareigūnai, gavę iš teisėsaugos institucijų nutarimus, išnagrinėja pateiktą medžiagą, įvertina revizijos darymo tikslingumą, o matydami, kad nėra pakankamai pagrindo revizijai atlikti kreipiasi į nutarimą skirti reviziją priėmusius pareigūnus, kad jų nutarimai būtų panaikinti. 3 lentelėje pateikiami duomenys apie Revizijų departamento gautus pavedimus ir juos skyrusias institucijas, akcentuojant tai, kiek revizijų buvo atsisakyta atlikti, t.y. kiek ir kokios institucijos skyrė nepakankamai pagrįstas revizijas.

3 lentelė. Duomenys apie Revizijų departamento gautus pavedimus ir juos skyrusias institucijas

Teisėtvarkos ar teisėsaugos institucijos pavadinimas	1999 m.	2000 m.	2001 m.	Iš viso	Atsisakyta atlikti revizijas per 1999-2001 m.
Teismai	6	6	18	30	- (0 %)
Prokuratūra	64	67	64	195	5 (2,6%)
Tardymo departamentas	172	221	259	652	27 (4,1%)
Policijos įstaigos, iš jų:	269	327	426	1022	68 (6,6%)
1.Mokesčių policijos departamentas	2	-	-	2	- (0%)
2.ENTV ir ENTS	249	310	410	969	67 (6,9%)
3.Kitos	18	17	16	51	1 (2%)
Kitos (STT, Valstybinė mokesčių inspekcija)	2	5	16	23	2 (8,7%)

Iš pateiktos analizės matyti, kad 6,9 % ENTV ir ENTS priimtų nutarimų skirti reviziją (kai reviziją atlikti buvo pavesta Revizijų departamentui), buvo priimti nepagrįstai ir vėliau panaikinti. Tai pakankamai didelis procentas nepagrįstai skirtų revizijų (lyginant su kitomis teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijomis).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro rašte Komisijai rašoma, kad “vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 206-2 straipsniu, tiriant nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai ir finansams, visada priimamas nutarimas atlikti ūkinės finansinės veiklos revizijas, todėl paskirtas revizijų skaičius preliminariai atitinka užregistruotų nusikaltimų skaičių”. Iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai neteisingai aiškina įstatymo nuostatą, kadangi Baudžiamojo kodekso 206-2 straipsnis nesuponuoja besąlygiškos būtinybės visais atvejais privalomai skirti dokumentinę reviziją, jame nurodyta, kvotos organo pareigūnas ar tardytojas, pripažinęs, kad reikia skirti reviziją, priima nutarimą ją skirti. Baudžiamojo proceso kodekso komentare paaiškinama, kad revizija baudžiamajame procese skiriama esant šioms sąlygoms: 1) jeigu kvotėjui ar tardytojui reikia patikrinti įmonių, įstaigų, organizacijų arba fizinių asmenų ūkinę finansinę veiklą ir tokiam tyrimui reikalingos specialios žinios; 2) jeigu bylai reikalingiems dokumentams surinkti reikalingos specialios žinios. Tikrai abejotina (pareigūnų kvalifikacijos prasme), ar visais nusikaltimų nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai ar finansams tyrimo atvejais reikalingos specialios finansinės žinios. Taip pat pabrėžtina, kad kvotėjas ar tardytojas nutarime turi tiksliai suformuluoti užduotį revizoriui, klausimai turi būti aiškūs, konkretūs, išplaukiantys iš tyrimo medžiagos ar bylos duomenų, jie turi būti susiję su įrodinėtinomis aplinkybėmis ir priklausantys revizoriaus kompetencijai. Tuo tarpu ENTV ir ENTS pareigūnų veiklos praktikoje pasitaiko, kad revizoriaus prašoma atsakyti į teisinio pobūdžio klausimus, pavyzdžiui, “kuris įstatymas ar kitas teisės aktas buvo pažeistas?” ir pan. Į tokios praktikos ydingumą buvo atkreipusi dėmesį dar Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija 2001-10-17 išvadoje, siūlydama patvirtinti Revizijų ir ekonominių ekspertizių skyrimo tiriant baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų ūkininkavimo tvarkai ir finansams metodiką.

Tam tikras tendencijas dėl ENTV ir ENTS skirtų revizijų pagrįstumo rodo statistika, kiek baudžiamųjų bylų, kuriose ENTV ir ENTS pareigūnų buvo paskirtos revizijos, buvo perduota teismui (4 lentelė).

4 lentelė. ENTV ir ENTS tirtų baudžiamųjų bylų, kuriose buvo skirtos dokumentinės revizijos, perdavimas teismui

Metai	ENTV ir ENTS skirtų dokumentinių revizijų skaičius	Baudžiamųjų bylų, kuriose ENTV ir ENTS skyrė dokumentines revizijas, perdavimo teismui skaičius	Procentas, kiek bylų, kuriose ENTV ir ENTS skyrė dokumentines revizijas, perduota teismui
1999	2291	795	35%
2000	1796	604	34%
2001	2478	1089	44%
Iš viso	6565	2488	38%

Statistikos analizė rodo, kad tik 38% baudžiamųjų bylų, kuriose ENTV ir ENTS skyrė dokumentines revizijas, buvo perduota teismui, t.y. 62% atvejų baudžiamoji byla dėl tam tikro asmens veiksmų ar veiklos, kuriose ENTV ir ENTS pareigūnai skyrė dokumentines revizijas, nebuvo iškelta arba buvo nutraukta, sustabdyta ar priimtas kitas procesinis sprendimas, t.y. nepasiekė teismo. Suprantama, galimi atvejai, kada kvotos organo (konkrečiu atveju ENTV ir ENTS) pareigūnas pagrįstai manė tam tikro asmens veikloje ar veiksmuose esant nusikaltimo požymių, tačiau neturėdamas specialių žinių negalėjo priimti procesinio sprendimo ir buvo reikalinga skirti dokumentinę ekspertizę, tačiau statistikos analizė, parodanti, kad tik kas trečia byla, kurioje ENTV ir ENTS skyrė dokumentinę reviziją, pasiekė teismą, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Baudžiamojo proceso kodekso 206-2 straipsnio “interpretacija”, kad revizija privalo būti skiriama visais atvejais, tiriant nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai ar finansams, taip pat Revizijų departamento argumentai ir statistika, kad nemažai ENTV ir ENTS nutarimų skirti dokumentines revizijas būna nepakankamai pagrįsti ir motyvuoti, todėl neretai panaikinami, leidžia teigti, kad ENTV ir ENTS pareigūnai nepakankamai kvalifikuotai ir pagrįstai skirdami dokumentines revizijas, pažeidžia baudžiamojo proceso operatyvumo principą, eikvoja kitų valstybės institucijų (revizijų, kontrolės įstaigų) intelektinius ir finansinius išteklius.

8. Dėl Revizijų departamento statuso

Vyriausybės 2002 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 1023 buvo nuspręsta reorganizuoti Revizijų departamentą prie Finansų ministerijos ir pavesti Vidaus reikalų ministerijai vykdyti visas Revizijų departamento steigėjo funkcijas.

Komisija buvo informuota, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. numatoma Revizijų departamentą įjungti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos sudėtį.

Atkreiptinas dėmesys, kad Revizijų departamentas atlieka revizijas pagal teismų ir visų teisėsaugos institucijų pavedimus, todėl jo priklausymas vienai iš teisėsaugos institucijų bei tiesioginis pavaldumas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriui, neužtikrintų revizorių nepriklausomumo, nešališkumo ir objektyvumo bei sąlygotų Revizijų departamento darbo orientavimą vienos institucijos (konkrečiu atveju - FNTT) reikmėms.

Neigiamą poziciją dėl Revizijų departamento inkorporavimo į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos sudėtį yra išsakiusi ir Generalinė prokuratūra.

IŠVADOS

1. Kompetencijos pasidalijimas Nusikaltimų tyrimo tarnybos viduje nėra aiškus, jis paremtas ne tiriamų nusikaltimų specifika, siekiant, kad valdybose dirbantys pareigūnai specializuotųsi tam tikros rūšies (kriminalinių ar ekonominių) nusikaltimų tyrime, o struktūra perimta iš nebeegzistuojančios Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos, pabandžius mechaniškai priderinti ją prie naujojo Baudžiamojo kodekso, tačiau neįvertinus pasikeitusio socialinio ir ekonominio gyvenimo tendencijų, teisinio reglamentavimo krypčių, kitų teisėsaugos institucijų struktūrinių pasikeitimų.

2. ENTV ir ENTS veikla nėra pakankamai teisiškai reglamentuota. Kadangi Nusikaltimų tyrimo tarnybos nuostatai nėra oficialiai paskelbti, visuomenei nėra žinoma ENTV ir ENTS kompetencija. Juose suformuluotos ENTV ir ENTS funkcijos labai abstrakčios, nėra įvardijami Baudžiamojo kodekso straipsniai, numatantys nusikalstamas veikas, už kurių atskleidimą ir tyrimą yra atsakinga ENTV ir ENTS, patys Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai raštuose nurodo kitų, nei nuostatuose numatyta, nusikalstamų veikų tyrimą. Tai, kad nėra aiškaus teisinio reguliavimo ir kompetencijos (sričių už kurias atsakoma) paskirstymo, vertintina kaip veiksnys, neigiamai veikiantis koordinuotą kovą su nusikalstamumu.

3. Daugelio ENTV ir ENTS atskleidžiamų veikų tyrimas neatspindi ENTV, kaip tarnybos, tiriančios ekonominius nusikaltimus, pobūdžio, kadangi pagrindinę ENTV ir ENTS darbo dalį sudaro nusikaltimų nuosavybei ir finansinių nusikaltimų tyrimas, o ekonominių arba nusikaltimų ūkininkavimo tvarkai, turinčių būti pagrindiniu ENTV ir ENTS darbu, jie praktiškai netiria (Komisijai nebuvo pateikta statistika apie tokių ekonominių nusikaltimų, kaip privedimas prie bankroto (BK 315 str.), viešojo pirkimo tvarkos pažeidimas (321³ str.), neteisėta įmonės veikla (BK 307 str.), vertimasis neteisėta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla (BK 306 str.), paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį (BK 314 str.), piktnaudžiavimas pasitikėjimu komercinėje, ūkinėje ar finansinėje veikloje (BK 321 str.), aplaidumas komercinėje, ūkinėje, finansinėje ar profesinėje veikloje (BK 321¹ str.), atskleidimą ir tyrimą).

4. Policijos (kurios struktūrinis padalinys yra ENTV) kaip bendrosios kompetencijos teisėsaugos institucijos ir bendrosios kompetencijos kvotos įstaigos statusas (priešingai nei kitų kvotos institucijų, jos kompetencijos įstatymai neriboja) ENTV ir ENTS pareigūnų dažnai neteisingai suprantamas kaip policijos teisė pasirinkti, ar pačiai tirti konkrečius nusikaltimus, ar perduoti juos tirti specializuotoms (specialiai tam tikriems nusikaltimams tirti įsteigtoms) institucijoms. Šis išskirtinis policijos statusas, sąlygotas sudėtingumo tiksliai apibrėžti kiekvienos teisėsaugos institucijos kompetenciją, turėtų reikšti, kad policija tiria visus nusikaltimus, kurių tyrimas nėra priskirtas kitoms teisėsaugos institucijoms, t.y. policijos kompetencija atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas yra likutinė.

5. ENTV ir ENTS nėra pakankamai gerai susipažinusi su jų ir kitų teisėsaugos institucijų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, nepriskiriančiais valstybinių nusikaltimų ir nusikaltimų valstybės tarnybai tyrimo ENTV kompetencijai, ir praktikoje nepagrįstai dubliuoja Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetenciją.

6. ENTV ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM kompetencijos dubliavimosi problema yra neišvengiama, kadangi yra sąlygota galiojančių teisės aktų, priskiriančių finansinių nusikaltimų tyrimą abiem institucijoms, todėl aiškus jų kompetencijos reglamentavimas ir atribojimas yra vienintelis šių institucijų kompetencijos dubliavimo problemos sprendimo būdas.

7. ENTV ir kitų teisėsaugos institucijų, tiriančių ekonominius ir finansinius nusikaltimus, kompetencijos dubliavimas potencialiai gali sukelti neigiamas pasekmes išaiškinant atitinkamas nusikalstamas veikas: tai gali sąlygoti atsakomybės “permetimą” kitai institucijai, žinybiniais interesais motyvuojamą rungtyniavimą.

8. Baudžiamųjų bylų apskaita ir statistikos analizė ENTV ir Policijos departamente nėra vedama arba ji vedama fragmentiškai, atmestinai, nesistengiant analizuoti darbo rezultatų, įžvelgti tendencijų, vertinti įdėtų darbo sąnaudų ir pasiektų rezultatų bei tobulinti institucijos veiklą.

9. Statistikos analizė rodo, kad 39 procentai ENTV ir ENTS iškeltų baudžiamųjų bylų yra perduodamos teismui. Šis sąlyginis ENTV ir ENTS veiklos efektyvumo rodiklis maždaug atitinka kitų teisėsaugos institucijų darbo rezultatus, tačiau nerimą kelia tai, kad ENTV ir ENTS veiklos efektyvumas sudėtingesnėse finansinių nusikaltimų ir sudėtingesnėse nusikaltimų nuosavybei bylose, kurios, kaip darančios didžiausią žalą ekonominei ir finansinei sistemai, turėtų būti ENTV ir ENTS veiklos prioritetas, yra žymiai mažesnis nei vidutinis.

10. Statistikos analizė, parodanti, kad tik kas trečia byla, kurioje ENTV ir ENTS skyrė dokumentinę reviziją, pasiekė teismą, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Baudžiamojo proceso kodekso 206-2 straipsnio “interpretacija”, kad revizija privalo būti skiriama visais atvejais, tiriant nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai ar finansams, taip pat tai, kad nemažai ENTV ir ENTS nutarimų skirti dokumentines revizijas būna nepakankamai pagrįsti ir motyvuoti, todėl neretai panaikinami, leidžia teigti, kad ENTV ir ENTS pareigūnai nepakankamai kvalifikuotai ir pagrįstai skirdami dokumentines revizijas, pažeidžia baudžiamojo proceso operatyvumo principą, eikvoja kitų valstybės institucijų (revizijų, kontrolės įstaigų) intelektinius ir finansinius išteklius.

11. Numatomas Revizijų departamento, atliekančio revizijas pagal teismų ir visų teisėsaugos institucijų pavedimus, įjungimas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM sudėtį bei tiesioginis revizorių pavaldumas vienos iš teisėsaugos institucijų - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM direktoriui, neužtikrintų revizorių nepriklausomumo, nešališkumo ir objektyvumo bei sąlygotų Revizijų departamento darbo orientavimą vienos institucijos (FNTT) reikmėms.

NUSPRĘSTA:

1. Siūlyti Vidaus reikalų ministrui, atsakingam už policijos veiklos organizavimo užtikrinimą, įvertinti ENTV veiklą tikslingumo bei efektyvumo požiūriais bei spręsti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM ir ENTV kompetencijos dubliavimo klausimą.

2. Siūlyti Vidaus reikalų ministrui ir Policijos generaliniam komisarui svarstyti neeilinės ENTV ir ENTS pareigūnų atestacijos poreikį ir galimybę.

3. Atkreipti Policijos generalinio komisaro dėmesį į tai, kad ENTV ir ENTS veikla nėra tinkamai reglamentuota: Policijos generalinio komisaro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 439 patvirtinti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos nuostatai nėra oficialiai paskelbti, jame suformuluotos ENTV funkcijos labai abstrakčios, nėra įvardijami Baudžiamojo kodekso straipsniai, už kuriuose numatytų nusikalstamų veikų tyrimą yra atsakinga ENTV, o toks teisinio reglamentavimo neapibrėžtumas neigiamai veikia koordinuotą kovą su nusikalstamumu.

4. Siūlyti Policijos generaliniam komisarui:

4.1. teisinėmis ir organizacinėmis priemonėmis ENTV veiklą nukreipti ekonominių nusikaltimų, nusikaltimų ūkininkavimo tvarkai atskleidimo ir tyrimo linkme;

4.2. tobulinti policijos tiriamų baudžiamųjų bylų apskaitą, statistikos vedimą ir jos analizę bei, esant reikalui, priimti atitinkamus teisės aktus.

5. Prašyti Generalinės prokuratūros, kaip kvotos organų veiklą kontroliuojančios institucijos, įvertinti ENTV ir ENTS veiklą Komisijos išvadoje nurodytais aspektais (dėl ENTV ir ENTS veiklos efektyvumo, revizijų skyrimo pagrįstumo, kvotos organų kompetencijos, atskleidžiant ir tiriant ekonominius nusikaltimus, funkcijų dubliavimo ir kt.) bei pateikti pasiūlymus dėl ENTV ir ENTS ir kitų teisėsaugos institucijų, tiriančių ekonominius ir finansinius nusikaltimus, veiklos tobulinimo.

6. Atkreipti Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministro dėmesį į tai, kad numatomas Revizijų departamento, atliekančio revizijas pagal teismų ir visų teisėsaugos institucijų pavedimus, įjungimas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM sudėtį bei tiesioginis revizorių pavaldumas vienos iš teisėsaugos institucijų - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM direktoriui, neužtikrintų revizorių nepriklausomumo, nešališkumo ir objektyvumo bei sąlygotų Revizijų departamento darbo orientavimą vienos teisėsaugos institucijos (FNTT) reikmėms.

7. Su Komisijos išvada supažindinti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, Vyriausybę, Vidaus reikalų ministrą, Teisingumo ministrą, Generalinį prokurorą, Policijos generalinį komisarą.

8. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 1394 policijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM ir kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovai įpareigoti per mėnesį (t.y. iki spalio 11 d.) pateikti įstaigų tarnybos organizavimo pakeitimų projektus, bei remiantis Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo 8 str. 5 d., prašyti Vyriausybės, Vidaus reikalų ministro, Generalinio prokuroro bei Policijos generalinio komisaro per vieną mėnesį informuoti Komisiją apie jos pasiūlymų ir rekomendacijų, išvadoje išdėstytais klausimais, įgyvendinimą.

***

Šiame posėdyje taip pat apsvarstytas Seimo narės B.Vėsaitės pareiškimas dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo UAB “VP Market”, įsigijusiai nekilnojamąjį turtą iš UAB “Optimali investicija”, kurios akcijos priklauso visuomeninei invalidų organizacijai “Spindulio” draugijai (šį pareiškimą Komisijai pavedė apsvarstyti Seimas 2002 m. rugsėjo 5 d. protokoliniu nutarimu).

Atsižvelgdama į tai, kad šiame pareiškime suformuluotas siūlymas Finansų ministerijai užprotestuoti “VP Market” prašymą susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį iš valstybės biudžeto, kaip prieštaraujantį valstybės ir piliečių interesams, taip pat į tai, kad Mokesčių administravimo įstatymas suteikia teisę mokesčių administratoriui sustabdyti pridėtinės vertės mokesčio grąžinimą tais atvejais, kai dokumentams įvertinti ir duomenų pagrįstumui patikrinti būtina atlikti papildomą tyrimą (šiuo atveju - įvertinti, ar pridėtinės vertės mokesčio grąžinimą sąlygojantys sandoriai nėra sudaryti siekiant mokestinės naudos nesąžiningai pasinaudojant įstatymų lengvatomis), Komisija nusprendė perduoti Seimo narės B.Vėsaitės pareiškimą išnagrinėti Finansų ministerijai bei pasiūlyti finansų ministrui sustabdyti pridėtinės vertės mokesčio grąžinimą (įskaitymą) UAB “VP Market” kol nebus baigtas Generalinės prokuratūros tyrimas.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad šiame pareiškime suformuluotas siūlymas teisėsaugos organams atlikti tyrimą, susijusį su pridėtinės vertės mokesčio grąžinimu UAB “VP Market”, Komisija perdavė jį išnagrinėti Generalinei prokuratūrai.