|
2001 metų rudens, 2002 metų pavasario ir neeilinių sesijų Komisijos veiklos ataskaitaSeimo Etikos ir procedūrų komisijoje ataskaitiniu laikotarpiu dirbo 9 Seimo nariai, atstovaujantys įvairioms Seimo fr akcijoms:1) Algimantas Salamakinas (pirmininkas) - Socialdemokratinės koalicijos frakcija; 2) Dalia Teišerskytė (pirmininko pavaduotoja) -Liberalų frakcija 3) Algimantas Valentinas Indriūnas -Naujosios sąjungos (socialliberalų) (nuo 2001-10- 30) frakcija (nuo 2001-10-30);4) Nikolaj Medvedev (pirmininko pavaduotojas) - Socialdemokratinės koalicijos frakcija; 5) Aleksander Poplavski - Liberalų frakcija; 6) Romanas Algimantas Sedlickas - Liberalų frakcija; (iki 2001-10-30) 6) Valerijus Simulik - Naujosios sąjungos (socialliberalų)frakcija; 7) Antanas Napoleonas Stasiškis - Tėvynės sąjungos konservatorių frakcija; 8) Irena Šiaulienė - Socialdemokratinės koalicijos frakcija; 9) Artūras Vazbys - Jungtinė frakcija. Savo darbe Komisija vadovaujasi Seimo statutu, 1995 m. Seimo patvirtintais Komisijos veiklos nuostatais, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, Seimo narių darbo sąlygų įstatymu ir kitais teisės akt ais.Per ataskaitinį laikotarpį buvo sušaukti 35 Komisijos posėdžiai. Juose buvo apsvarstyti 73 įvairūs klausimai, iš kurių: 25 procedūriniai, 11 - dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje, 14 etinių klausimų. Viena iš svarbiausių Etikos ir procedūrų komisijos funkcijų nagrinėti Seimo darbo procedūrines problemas. Ataskaitiniu laikotarpiu apsvarstyti 25 procedūriniai klausimai. Net 16 atvejų pripažinta, kad buvo nusižengta Seimo statuto normoms, reglamentuojančioms Seimo ir Seim o narių veiklą.Dar 2001 m. sausio mėnesį Komisija siūlė Seimo seniūnų sueigai skiriant Seimo parlamentinių delegacijų tarptautinėse organizacijose ir forumuose vadovus bei jų pavaduotojus atsižvelgti į proporcinio frakcijų atstovavimo principą. Šiais metais ir vėl iškilo problemų dėl to, kad nesilaikoma šio principo. 2001 m. rugsėjo 27 d. plenariniame posėdyje užfiksuotas balsavimo vienasmeniškumo pažeidimas. Atsižvelgdama į šį faktą, Komisija dar kartą paragino Seimo vadovybę kuo greičiau įdiegti pažangesnę registracijos bei balsavimo techniką ir pasiūlė keisti Seimo statuto 121 straipsnį, siekiant išvengti galimybių piktnaudžiauti ir reikalauti pakartotinio balsavimo, vienasmeniškai pažeidus balsavimo procedūrą. Komisija pripažino, kad svarstant Vartotojų teisių gynimo įstatymo 1, 5, 10, 15, 18, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą buvo pažeista įstatymų leidybos procedūra. Seimo statuto nuostatų buvo nesilaikoma ir sudarant Seimo laikinąją tyrimo komisiją Seimo laikinosios tyrimo komisijos Valstybės turto fondo veiklai, Kelių fondo veiklai, valstybės investicijoms, padarytoms iki 2000 11 01, paskoloms, gautoms su valstybės garantija, ištirti ir įvertinti veiklos atitikimo įstatymų reikalavimams ištirti. Komisija pasiūlė Seimui dar kartą pakartoti šios komisijos sudarymo procedūrą. Seimo nariui E. Masiuliui paprašius išsiaiškinti, ar nebuvo pažeista įstatymų svarstymo Seime procedūra, Komisija pripažino, kad buvo pažeistas Seimo statuto 14 straipsnio 2 punktas, nurodantis, jog pateikti įstatymų projektai turi būti apsvarstyti iki eilinės sesijos pabaigos. Komisija rekomendavo pakartotinai balsuoti dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 11, 241 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, nes buvo nesilaikoma Seimo statuto 155 straipsnio reikalavimų, numatančių pataisų ir papildymų dėl įstatymų projektų pateikimo procedūras. Reaguodama į Seimo nario J. Razmos kreipimąsi, Komisija atkreipė Seimo frakcijų bei Seimo narių dėmesį, kad atidžiau organizuotų susitikimus su rinkėjais. Komisija i teko pripažinti, kad ir Seimo narys Kęstutis Kuzmickas, prašydamas Seimo valdybos pritarti jo komandiruotei į Maskvą, ir Seimo valdyba, priimdama sprendimą dėl K. Kuzmicko komandiruotės, nesilaikė patvirtintos Seimo narių užsienio komandiruočių ir kelionių (išvykų) tvarkos reikalavimų.Seimo nario V. Martišausko prašymu Komisija nustatė, kad neteisėtai iš Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17, 18, 23 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, ir rekomendavo Seimo posėdžių pirmininkams laikytis Seniūnų sueigoje priimtų sprendimų. Nesilaikyta procedūrinių reikalavimų ir pateikiant kelis įstatymų projektus, pvz., kai buvo pakartotinai balsuojama dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Seimo lėšoms taupyti sudarymo. Viena iš svarbiausių Komisijos funkcijų - rūpintis, kad būtų Seimo narių veikloje tinkamai įgyvendinimas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Per ataskaitinį laikotarpį svarstyta 11 tokių klausimų. 6 atvejais pripažinta, kad Seimo nariai nesugebėjo tinkamai suderinti viešųjų ir privačių interesų. Svarstydama vieną iš atvejų, Komisija nusprendė išplatinti pareiškimą dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto sprendžiant asmenines problemas Seime, įspėdama, kad Seimo tarnybinės patalpos turi būti naudojamos griežtai pagal paskirtį (posėdžiams, susirinkimams ir pan.), o ne asmeninėms problemoms spręsti. Daug triukšmo sukėlė Komisijos sprendimas pripažinti, kad yra sukeltas viešųjų ir privačių interesų konfliktas, nes Seimo narys Viktor Uspaskich dalyvavo reklaminėse akcijose. Dar kartą nustatytas pažeidimas, kai Seimo narys, kreipdamasis į Generalinę prokuratūrą dėl klausimų, susijusiu su jo buvusiu verslu, kreipimąsi parašė ant firminio Seimo nario blanko.Seimo Pirmininko pavaduotojo Gintaro Steponavičiaus prašymu Komisija nagrinėjo klausimus, susijusius su Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Kęstučio Kuzmicko planuojama išvyka į Rusijos Federaciją susitikti su Rusijos Dūmos deputatu bei įmonės, kuri verčiasi vaistų gamyba, savininku. Komisija pripažino, kad Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, prašydamas Seimo valdybos pritarti jo komandiruotei į Maskvą ir apmokėti kelionės, viešbučio, draudimo išlaidas bei išmokėti dienpinigius, nesilaikė Seimo valdybos 1999 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1647 patvirtintos Seimo narių užsienio komandiruočių ir kelionių (išvykų) tvarkos. Taip pat Komisija atkreipė Seimo valdybos dėmesį, kad priimant sprendimą komandiruoti Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininką Kęstutį Kuzmicką į Maskvą irgi buvo nesilaikoma Seimo narių užsienio komandiruočių ir kelionių (išvykų) tvarkos reikalavimų.Siekiant išvengi viešųjų ir privačių interesų konflikto Komisija rekomendavo, kad Seimo narys Algirdas Sysas (tuo pačiu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas), atstovaujantis profesinių sąjungų konfederaciją, nusišalintų nuo Darbo kodekso teikimo Seimo plenariniame posėdyje (pasiliekant teisę balsuoti) bei nusišalintų nuo pataisų, susijusių su prof esinėmis sąjungomis, teikimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (pasiliekant teisę balsuoti).Pažymėta, kad Seimo Verslo ir užimtumo komisijos pirmininkė Birutė Vėsaitė, nepranešdama Seimo kanceliarijai, jog jos vadovaujamoje komisijoje patarėju dirba jos giminaitis, irgi nusižengė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymui. Birutei Vėsaitei pareikšta pastaba, o komisijos patarėją rekomenduota paskirti dirbti į kitą Seimo komisiją. Etikos ir procedūrų komisijoje gaunama daug prašymų įvertinti Seimo narių elgesį. Praeitais metais buvo apsvarstyta 23 tokie prašymai. Šiais metais, didesnį dėmesį sutelkus procedūriniams bei viešųjų ir privačių interesų derinimo klausimams, apsvarstyta tik 14 skundų dėl tariamai netinkamo Seimo narių elgesio. Iš jų 7 atvejais pripažinta, kad buvo nusižengta etikos reikalavimams.Neigiamai vertinami kai kurie Seimo narių pasisakymai ir Seimo plenarinių posėdžių metu, ir vieši pasisakymai spaudoje, televizijoje ir kt. Ne kartą Komisija atkreipė dėmesį į Seimo narį Julių Veselką, nes jis, reikšdamas savo nuomonę Seime bei televizijos laidose, nepagarbiai atsiliepia apie kitus Seimo narius, žemina jų garbę ir orumą bei vartoja išsireiškimus, šokiruojančius savo vulgarumu, cinizmu ir žeminančius Seimo nari o vardą. Etikos ir procedūrų komisija pabrėžė, kad Seimo narys, atstovaudamas tautai ir gerbdamas Seimo nario mandatą, privalo atsakingai reikšti savo mintis ir nevartoti įžeidžių, nekorektiškų ir tuo labiau necenzūrinių išsireiškimų. Seimo narys Julius Veselka buvo įspėtas dėl neetiško, nederančio Seimo nariui elgesio ir paprašytas ateityje atsakingiau ir korektiškiau reikšti savo viešąją nuomonę.Į Komisiją kreipėsi grupė Seimo narių moterų, pasipiktinusių Seimo nario Algirdo Griciaus neetišku elgesiu Seimo plenarinio posėdžio metu. A. Gricius pripažino savo kaltę ir atsiprašė parlamentarių, kurias galėjo įžeisti jo žodžiai, bei pasižadėjo ateityje atidžiau kontroliuoti savo kalbas. Į Etikos ir procedūrų komisiją kreipėsi Lazdijų rajono meras Jonas Matulevičius ir prašė apsvarstyti Seimo narės Rasos Juknevičienės poelgį, kai ji, neturėdama konkrečių faktų, rajono gyventojų akivaizdoje apkaltino Lazdijų rajono savivaldybės darbuotojus korupcija. Seimo narė Rasa Juknevičienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl galimos korupcinės aplinkos Lazdijuose ištyrimo. Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi Seimo narės rašte išdėstytų aplinkybių tyrimą, Lazdijų rajono savivaldybės pareigūnų ar tarnautojų veiksmuose konkrečių korupcijos faktų nenustatė. Etikos ir procedūrų komisija rekomendavo Seimo narei Rasai Juknevičienei duomenis, gautus iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, viešai paskelbti Lazdijų rajono spaudoje. Dėl viešai paskelbtos nuomonės spaudoje svarstytas ir Seimo narys Kazys Bobelis. Į Komisiją kreipėsi Ambasadoriaus Stasio Lozoraičio atminimo pagerbimo komiteto pirmininkė Marija Garšvienė ir prašė apsvarstyti Seimo nario Kazio Bobelio pareiškimą dienraščio Kauno diena priede Aukštyn žemyn, kad Stasio Lozoraičio interesai buvo labiau artimi kitų valstybių tarnyboms nei Lietuvai, paskaitykite laikraščius, knygas ir suprasite, kam dirbo abu Lozoraičiai. Seimo Etikos ir procedūrų komisija pripažino, jog Seimo nario K. Bobelio teiginys, esą S. Lozoraičio interesai buvo labiau artimi kitų valstybių tarnyboms nei Lietuvai, yra nepagrįstas ir neįrodytas. Seimo narys, atstovaudamas tautai ir gerbdamas Seimo nario mandatą, privalo atsakingai reikšti savo mintis ir nevartoti nepagrįstų bei kitą asmenį įžeidžiančių pareiškimų.Komisija rekomendavo Seimo nariui K. Bobeliui viešai dienraštyje Kauno diena paneigti savo pareiškimą, atsiprašyti tų žmonių, kuriems svarbus Stasio Lozoraičio atminimas ir ateityje susilaikyti nuo įrodymais nepagrįstų kaltinimų Lietuvai nusipelniusiems žmonėms. Dar kartą Seimo narys Kazys Bobelis svarstytas dėl viešų pareiškimų Europos Sąjungos bei tautinių mažumų klausimu. Į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją kreipėsi grupė Seimo narių prašydami išaiškinti, ar Seimo nario Kazio Bobelio Jungtinėse Amerikos Valstijose pareikšti ir Lietuvos žiniasklaidoje paskelbti prieštaringi pasisakymai apie Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvą nežemina šalies parlamento kaip svarbiausios valstybės institucijos bei nekenkia Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui. Grupė Seimo narių prašė įvertinti ir Kazio Bobelio pareiškimus dėl Europos Sąjungos bei tautinių mažumų. Seimo narys Kazys Bobelis susitikime su Jungtinių Amerikos Valstijų Sent Pitersbergo miesto lietuvių bendruomene viešai pareiškė (šie pareiškimai paskelbti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo priemonėse) : " toks yra bukas mūsų Seimas"; " ant tiek yra nachalai "(apie Europos sąjungos derybininkus); ir "Bet atvažiuos koks čečėnas, gruzinas ar koks Rusijos žydas ir per savaitę gaus Lietuvos pilietybę. Tai kaip galima toleruoti tokią santvarką Lietuvoje" (apie tautinių mažumų politiką). Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad viešai pasakytose Seimo nario Kazio Bobelio kalbose yra nekorektiškų išsireiškimų, ir rekomendavo ateityje viešai savo nuomonę reikšti atsakingiau ir korektiškiau.Neigiamai įvertintas ir Seimo nario Mykolo Pronckaus pareiškimas, kad dabartinis Respublikos Prezidentas "vienintelis kovojęs nacių stovykloje". Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė įspėti Seimo narį Mykolą Pronckų, kad tokie pareiškimai, sukeliantys visuomenėje rezonansą ir priešpriešą, yra netoleruotini. Kitais atvejais, kai buvo svarstomi skundai dėl tariamai netinkamo Seimo narių elgesio, buvo pripažinta, kad Seimo nariai nenusižengė etikos reikalavimams. Kiekvieną mėnesį, apibendrinusi Seimo posėdžių sekretoriato pateiktus duomenis apie Seimo narių dalyvavimą plenariniuose Seimo posėdžiuose, Komisija teikė išvadas Seimo valdybai, o ši, vadovaudamasi Seimo narių darbo sąlygų įstatymu, kai kuriems Seimo nariams, be pateisinam os priežasties praleidusiems daugiau kaip ketvirtadalį plenarinių Seimo posėdžių, sumažino atlyginimą vienu trečdaliu.Ataskaitiniu laikotarpiu Komisija dirbo ne tik svarstydama skundus dėl procedūrinių pažeidimų ar vienokio bei kitokio Seimo narių elgesio. 2002 m. sausio mėnesį Komisija organizavo diskusiją viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje klausimais. Joje dalyvavo atstovai iš Viešosios įstaigos "Transparency International" Lietuvos skyriaus ir Vyriausiosios tarnybinės etikos k omisijos. Komisijos pirmininkas baigiamojoje konferencijoje "Valdžios etikos mokymas" skaitė pranešimą "Seimo Etikos ir procedūrų komisijos galimybės atliekant etikos priežiūrą". Įpareigota Seimo statuto 18 straipsnio reikalavimų, Komisija surinko Seimo narių privačių interesų deklaracijas, kurias išnagrinėjusi teiks Seimo nariams rašytines rekomendacijas, kaip išvengti interesų konflikto.Per ataskaitinį laikotarpį Komisija gavo 291 laišką, o išsiuntė 285 laiškus bei kitokius dokumentus.
Komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas Birutė Pūtienė |
![]()
| ||