SMURTO PRIEŠ VAIKUS PRIEŽASTYS IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAI

2002 m rugsėjo 25 dieną Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija kartu su Žmogaus teisių komitetu bendrame išplėstiniame posėdyje nagrinėjo vaiko teisių apsaugos sistemos funkcionavimo trūkumus, aptarė smurto prieš vaikus priežastis ir galimus sprendimo būdus.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Gražina Imbrasienė supažindino posėdžio dalyvius su dažniau pasitaikančiais smurto prieš vaikus atvejais šeimoje, mokykloje, kieme, gatvėje. Ji sakė, kad smurto atvejų daugiau pasitaiko dižiuosiuose Lietuvos miestuose. Gerinant vaiko teisių apsaugą sekantis žingsnis, jos nuomone, turėtų būti Vaiko teisių apsaugos tarnybų įstatymo priėmimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Violeta Murauskaitė informavo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės įsakymu ministerijoje įkurtas Šeimos, vaikų ir jaunimo departamentas bei Vaikų ir jaunimo, Paramos šeimai skyriai. Sekretorės nuomone Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, kitų teisės aktų pataisos padės geriau spręsti ministerijoms keliamus uždavinius. Sekretorė tikisi paramos iš Vyriausybės pusės bei įgaliojimų ministerijai spręsti vaikų problemas.

Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius pastebėjo, kad vaiko teisių apsagos sistemoje iškilusios problemos buvo nagrinėtos ministrų susitikime. Jo nuomone, įkurus departamentą, geriau bus koordinuojama vaiko teisių apsaugos grandžių veikla.

Vyriausiojo policijos komisaro pavaduotojas Algimantas Varnelis pažymėjo, jog smurto vaikų tarpe atvejų žymiai sumažėtų, jei vaikai būtų užimti, lankytų mokyklą, dalyvautų popamokinėje veikloje.

Komisijos narė Irena Degutienė siūlė vaikų teisių apsaugos problemų sprendimui išmėtytas šios sistemos grandis apjungti, siekti, kad vaikų užimtumo, smurto, nusikalstamumo problemos neliktų dokumentuose, o būtų sprendžiamos.

Komisijos pirmininkė Giedrė Purvaneckienė pažymėjo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai daugiau pajėgų skiriant vaikų problemų sprendimui, reikalai turėtų pagerėti. Žinoma, šuolis teigiama linkme būtų, jei pasikeistų finansavimo principas, sakė Komisijos pirmininkė. Pokyčiai turėtų remtis teoriniais pagrindais. Šeimos ir vaiko reikalų komisijos iniciatyva Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė rengia vaiko apsaugos koncepciją, kurią spalio antroje pusėje numatoma pateikti Seimui.

Siekiant sumažinti smurto atvejų prieš vaikus skaičių, Komisija inicijavo bei parengė Lietuvos Respublikos baudžiamojo, administracinio kodeksų, kitų teisės aktų pataisas, tik sunku jas įgyvendinti, ypač kai yra siūlomos priemonės prieš smurtautojus šeimoje. Tiesa, pastaruoju metu padidėjęs dėmesys, visuomenės pasipiktinimas dėl tėvų smurtautojų prieš savo mažamečius vaikus, galbūt padės, sakė Komisijos pirmininkė, greičiau priimti atitinkamų teisės aktų pataisas.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Gediminas Dalinkevičius pažymėjo, kad stiprinant vaiko teisių apsaugą yra svarbu, jog savivaldybės, vaikų teisių apsaugos tarnybos, seniūnijos glaudžiai bendradarbiautų, o kontroliuojančios institucijos iš pareigūnų griežčiau reikalautų tikslingo veiksmo. Būtina patikslinti informaciją, kiek vaikų nelanko mokyklos, pagerinti vaikų užimtumo tikslinių programų finansavimą. Jis pastebėjo, jog socialiniai darbuotojai turėtų užbėgti už akių galimam vaikų smurtui ypač iš artimųjų, šeimos narių pusės, siekti informacijos iš kaimynų.

Komisijos narys Virmantas Velikonis pastebėjo, kad vaikai auga nepalankioje aplinkoje: bedarbystė, pyktis, vagystės, auginamas vaikas be meilės, todėl jis ir ieško ką nuskriausti. Reikėtų matyti tokią pavojingą padėtį, ieškoti būdų kaip apsaugoti brangų turtą - vaiką, anūką. Yra vaikas, yra Lietuva. Vaikui tėvai ir mokykla yra tarsi du upės krantai, sakė Komisijos narys. Visų mūsų tikslas turėtų būti pirmiausia apsaugoti vaiką.

Komisijos narė Dalia Kutraitė-Giedraitienė priminė posėdžio dalyviams, jog dėl demografinių, socialinių priežasčių blogėja vaikų psichinė sveikata, vaiko teisių apsaugos institucijos turėtų giliau nagrinėti esamą padėtį, laiku imtis reikiamų priemonių.

Žmogaus teisių komiteto narys Jurgis Utovka išreiškė viltį, jog ministerijos dabar labiau žinos kuria linkme dirbti, siekiant geriau apsaugoti vaiką.

Paramos vaikams centro direktorė Aušra Kurienė pastebėjo, kad savižudybių priežastys daugelių atvejų yra vaiko patirtas smurtas, seksualinis išnaudojimas. Būtina paskelbti nuostatą, ar vaikas yra valstybės dalis, ar tėvų nuosavybė?

Gausių šeimų bendrijos pirmininkė Angelė Kostogrizienė siūlė stiprinti bendruomenės įtaką, pagalvoti apie Šeimos, vaikų ir jaunimo ministerijos įsteigimą. Ji pastebėjo, kad valstybės institucijos mažai bendrauja su visuomeninėmis organizacijomis, kurios padėtų giliau analizuoti realią padėtį šeimose. Daugelio savivaldybių socialinės paramos skyriai nežino kiek jų rajone ar mieste yra gausių šeimų. Siūlė teikiant socialinę paramą šeimai pirmiausia reikalauti, kad šeima reikiamai susitvarkytų ir gautą materialinę paramą panaudotų pagal paskirtį.

Diskusijose dalyvavo Žmogaus teisių komiteto, Šeimos ir vaiko reiklų komisijos nariai, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų, Sveikatos apsaugos ministerijų, Policijos departamento, kitų valstybės institucijų, Jungtinių Tautų fondo UNICEF Lietuvos nacionalinio komiteto, Gausių šeimų bendrijos, Paramos vaikams centro vadovai, specialistai.

Taip pat buvo aptarti artimiausiu metu Komisijos posėdžiuose numatomi svarstyti klausimai.