|
Kelionės (2002-07-18 - 2002-07-20) į Austriją ATASKAITA. Konferencijos tema "Kaimo plėtra Europos Sąjungos plėtros kontekste"Seimo narių G.Kniukštos, G.Mikolaičio, V.Rinkevičiaus, D.Veličkos ir V. Žalnerausko kelionės į Alpbache (Austrija) 2002 m. liepos 18 - 20 dienomis ATASKAITA
konferencijos Tema: KAIMO PLĖTRA EUROPOS SĄJUNGOS PLĖTROS KONTEKSTE ORGANIZATORIAI: TAIEX Europos Komisijos organizacija; Austrijos Žemės ūkio, miškininkystės, aplinkosaugos ir vandens apsaugos ministerija FINANSAVIMAS: Kelionės išlaidas apmokėjo TAIEX DALYVIAI: po 5 atstovus iš kiekvienos šalies-kandidatės parlamento žemės ūkio komiteto; Europos Parlamento žemės ūkio komiteto atstovai; Austrijos nacionalinės tarybos žemės ūkio komiteto atstovai Iš viso dalyvavo apie 120 žmonių. TIKSLAS: Visuotinės konkurencijos visuomenėje darosi vis svarbiau vystyti bendradarbiavimo tinklus ir telkti jėgas. Dinamiški regionai plečiasi visose srityse, tame tarpe ir žemės ūkio srityje. Silpni regionai prarandami, o ypatingai žemės ūkyje. Kaimo plėtra kaip Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) antrasis ramstis bus labiau pastebima ir ties juo bus susikoncentruota kaip ties esminiu strateginiu įrankiu naujų narių integracijos į Bendrąją žemės ūkio politiką procese. Tam tikslui ir buvo skirta ši konferencija bei vienos dienos darbinis vizitas kaimo plėtros tikslų praktikoje išryškinimui. TAIEX panaudojo konferencijoje audio-vizualines priemones tam, kad kaimo plėtros klausimas paliestų ir platesnę auditoriją: vyko bendradarbiavimas su televizijos komanda. Konferencijoje dalyvavo ir kalbėjo buvęs Europos Tarybos Žemės ūkio komiteto pirmininkas Sixtus Lanner, Austrijos žemės ūkio, miškininkystės, aplinkosaugos ir vandens apsaugos ministras Wilhelm Molterer, Slovėnijos Žemės ūkio, miškininkystės ir maisto ministras Franc But, Lenkijos žemės ūkio ministras Jaroslaw Kalinowski, Europos Komisijos nario Franz Fischler kabineto pirmininkas Corrado Pircio-Biroli, buvęs Austrijos Respublikos vicekancleris ir OKOSOZIALES Austrijos forumo prezidentas Josef Riegler, Austrijos mokėjimo agentūros Agramarkt generalinis direktorius Georg Schoppl, Vokietijos Bundestago Vartotojų apsaugos, maisto ir žemės ūkio komiteto pirmininkas Harry Peter Carstensen, TAIEX vadovė Bridget Czarnota, kiti aukšti pareigūnai. Buvo organizuotas darbinis vizitas į Wildschonau slėnį Rattenberge, vadovaujamas Sixtus Lanner. Ten nagrinėti kaimo plėtros aspektai:
Konferencijoje kalbėjo ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkas G.Kniukšta. Savo pasisakyme akcentavau būtinybę greičiau reformuoti Bendrąją žemės ūkio politiką, siekiant kuo greičiau sudaryti vienodas konkurencines sąlygas ES senųjų ir naujųjų narių ūkininkams. Kartu pabrėžiau, kad Europos Komisijos pasiūlymas naujoms narėms skirti tik 25 proc. tiesioginių išmokų ir mažas atskirų produktų gamybos kvotas, taip pat ne sudaro vienodų konkurencinių sąlygų.Pritariau siūlymui didinti kaimo plėtros priemonių finansavimą, kaip vieną iš galimybių stiprinti kaimo gyvybingumą ir kurti naujas darbo vietas. Pasiūliau, kad BŽŪP peržiūroje tiesiogiai turėtų dalyvauti ir būsimos ES narės.
BŽŪP išlaidos žemės ūkiui 2001 m. BŽŪP išlaidų dalis skirta tiesioginėms išmokoms 2001 m. išaugo iki 67.1 proc. (2000 m. sudarė 60.2 proc., 1999 m. - 50.6 proc.), kai tuo tarpu išlaidos eksporto subsidijoms sumažėjo nuo 13.9 proc. 2000 m. iki 8.2 proc. 2001 m. teigiama praeitą savaitę paskelbtoje 2001 m. ES biudžeto ataskaitoje (žr. priedą). Visas BŽŪP biudžetas 2001 m. sudarė 41 532.9 mln. eurų. Kaimo plėtrai išlaidos iš 2001 m. biudžeto buvo mažesnės 200 mln. eurų lyginant su 2000 m., bei sudarė 10.5 proc. bendrų BŽŪP išlaidų. Žiūrint pagal atskiras šalis nares Prancūzija išlieka pagrindine naudos gavėja iš BŽŪP, kuriai teko 22.2 proc. finansavimo (nepakito lyginant su 2000 m.). Ženkliausi biudžeto pasikeitimai žiūrint iš nacionalinių išlaidų paskirstymo pusės pastebimi Ispanijoje (padidėjo nuo 13.6 proc. 2000 m. iki 14.9 proc. 2001 m.) ir Portugalijoje (padidėjo nuo 1.6 proc. iki 2.1 proc), kai tuo tarpu Airijojoje (nuo 4.2 proc. iki 3.8 proc.) ir Olandijoje (nuo 3.6 proc iki 2.7 proc) pastebimas sumažėjimas (abiem atvejais sumažėjimui įtakos turėjo eksporto subsidijų negavimas dėl BSE ir Snukio ir nagų ligos (FMD). Pristatydama rezultatus Biudžeto komisarė Michaele Schreyer (tautybė - vokietė) su džiaugsmu pabrėžė, kad nors Prancūzija ir yra didžiausia paramos gavėja iš ES BŽŪP, tačiau ji išlieka net mokėtoja į ES biudžetą (siekdama priminti Prancūzijos politikams, kad ir jie turėtų būti suinteresuoti jog žemės ūkio biudžetas nebūtų didinamas po Plėtros).(Vieta parašui)
BŽŪP išlaidos 2001 m. pagal šalis nares ir pagal išlaidų kategorijas lyginant su bendru ES biudžetu
* - Bendras įnašas į ES biudžetą įskaitant privačius resursus (žemės ūkio mokesčius ir cukraus levius), PVM, BNP ir Jungtinės Karalystės biudžeto permokos gražinimą (rebate); ** - Skirtumas tarp bendrų išlaidų iš ES biudžeto ir bendrų įnašų į ES biudžetą.
Siūlomi BŽŪP pakeitimai tarpinės peržiūros metu Š.m. birželio 14 d. Europos Komisijos Žemės ūkio generalinis direktoratas (DG AGRI) pateikė Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tarpinės peržiūros koncepciją Europos Komisijos vidaus konsultacijoms. Informacijos šaltiniai patvirtino, kad Franz Fischler siūloma koncepcija žymiai radikalesnė negu buvo tikėtasi. Horizontaliose priemonėse siūloma įvesti pakeitimus, susijusius su tiesioginėmis išmokomis: nukreipiant dalį lėšų kaimo plėtros schemoms bei radikaliai pravedant atskyrimą. F.Fischler, remdamasis ,,Darbotvarkėje 2000 numatyta moduliacijos galimybe, kuri iki šiol buvo mažai naudota, siūlys tiesiogines išmokas kasmet privalomai sumažinti 3 proc. bei sutaupytas lėšas skirti kaimo plėtrai. Po 6 - 7 metų tiesioginės išmokos sumažėtų 20 proc. (leidinio ,,Agra Facts duomenimis laikotarpio pabaigoje susitaupytų 6 mlrd. EUR. Palyginimui: tiek lėšų reikėtų skirti, jei naujoms ES narėms būtų mokamos 100 proc. tiesioginės išmokos). Siekiant mažesnius ūkius apsaugoti nuo galimo pajamų sumažėjimo, bus siūloma nuskaičiuoti tik nuo didesnės negu 5 000 EUR tiesioginių išmokų sumos (neoficialiai minima net 10 000 EUR suma), todėl tiesioginių išmokų sumažinimo išvengs daugiausiai ūkių Portugalijoje, Graikijoje ir Austrijoje. Dar vienas svarstymui pateiktas kontroversiškas žingsnis: nustatoma riba, kad individualiam ūkiui tiesioginių išmokų nebūtų skiriama daugiau negu 300 000 EUR. (Sumažinti tiesiogines išmokas dideliems ūkiams jau buvo iškelta kaip pasiūlymas 1992 m. ir 1999 m. reformoms, tačiau siūlymus blokavo ES Taryba. JAV Žemės ūkio finansavimo įstatymas vienam ūkiui taikomą ribą JAV sumažino iki 360 000 USD). Skirtingai nuo dabar taikomų taisyklių, pagal kurias moduliacijos būdu sutapytos lėšos panaudojamos toje pačioje valstybėje narėje, kuri yra gavusi tiesiogines išmokas, F. Fischler ketina Europos Komisijai priskirti šių sutaupytų lėšų kontrolę bei teisę nuspręsti, kaip šias lėšas perskirstyti. Argumentuojama, kad tokiose šalyse, kaip Portugalija, Austrija ir Graikija, taip pat būtina didinti kaimo plėtros išlaidas, nors jose moduliacija bus taikoma mažiausiai. (Akivaizdu, kad F. Fischler imasi senos kritikos, jog 80 proc. BŽŪP lėšų atitenka tik 20 proc. visų ūkininkų. Berlyne šiuo metu ėmė skambinti pavojaus varpais, jog žymiai išaugs Vokietijos į ES biudžetą įnešama dalis). Kaip ir buvo manyta, Europos Komisija numato lankstesnį kaimo plėtros priemonių bendrafinansavimą: valstybės narės turės galimybę pasirinkti ar skirti mažesnį nacionalinį finansavimą jau esančioms schemoms, ar finansavimo nemažinti, bet turėti didesnį pasirinkimą (kai kurios siūlomos pasirinkimo galimybės net nebūtų iš žemės ūkio srities). (Iki šiol neaišku, ar F. Fischler galės šiuos pakeitimus įvesti iki 2007 m., nes galbūt ES skiriamos lėšos kaimo plėtrai viršytų 4,4 mlrd. EUR ribą (1999 m. kainomis), nustatytą Berlyne, ir reikėtų keisti Finansines perspektyvas, o tam turėtų pritarti visos ES narės). Svarstomoje koncepcijoje akivaizdžios tiesioginių išmokų atskyrimo tendencijos. Detalės kol kas neaiškios, bet siūloma, kad ūkiams skiriamų tiesioginių išmokų dydis būtų lygus tiesioginių išmokų, gautų per pastaruosius trejus metus, vidurkiui. Panašiai numatyta Smulkių ūkių schemoje, patvirtintoje 2001 m. birželio mėn. ir įsigaliosiančioje šiais metais, ūkiams, kuriems parama neviršija 1 250 EUR. Gaudami tiek paramos, ūkininkai nebus įpareigoti specializuoti gamybą, o lygiagretus pasiūlymas sugriežtinti kryžminio atitikimo reikalavimus*, užtikrins gero ūkininkavimo praktiką ir laikymąsi gyvūnų gerovės bei maisto saugos reikalavimų.Radikaliausias rinkos atžvilgiu yra Europos Komisijos siūlymas 5 proc. sumažinti grūdų intervencinę kainą ir, atrodo, neskiriant didesnių tiesioginių išmokų. ( Svarstant ,,Darbotvarkć 2000, buvo siūloma, kad mažinant kainų rėmimą 6 EUR/t, atitinkamai didinti tiesioginę ūkininkų pajamų paramą 3 EUR/t.). Tačiau visa tai bus patvirtinta Europos Komisijai šiomis dienomis sudarius tarpinės rinkos prognozes, t.y. po rinkimų Prancūzijoje. Taip pat gali būti, kad Europos Komisija siūlys sumažinti rugių intervencinę kainą (bei sugriežtinti kokybės reikalavimus), sumažinti kai kurias priemokas už durum kviečius ir teigs, kad nereikia keisti dabartinės aliejinių augalų tvarkos.Jautienos sektoriuje šiuo metu aktualiausios problemos bus sprendžiamos, atskiriant tiesiogines išmokas bei panaikinant ,,įprastinę intervenciją nuo š.m. liepos 1 d., kaip numatyta ,,Darbotvarkėje 2000. Pieno sektoriui Europos Komisija, atsižvelgdama, kad ,,Darbotvarkėje 2000 numatyti pakeitimai bus įgyvendinami tik nuo 2005 m. liepos mėn., nesiūlo jokių pertvarkymų, bet skatindama diskusijas, parengė dokumentą apie pasirinkimo galimybes po 2008 m. Europos Komisijos atstovai taip pat patvirtino, kad atskiri, tačiau lygiagretūs pasiūlymai, kaip reformuoti ES ryžių sektoriaus reguliavimą ir grūdų importavimo tvarką (pereinant prie kvotų sistemos), bus paskelbti kiek vėliau. * ES taisykles dėl aplinkos sąlygų ūkininkams. Jų vykdymas privalomas, norint gauti BŽŪP tiesiogines išmokas.BŽŪP vidutinės trukmės peržiūros pasiūlymai
Parama kaimo plėtrai naujoms narėms Europos Komisija pateikė Europos Tarybai pasiūlymus dėl paramos skirtos kaimo plėtrai naujoms šalims narėms procentinio paskirstymo. Pagal šį paskirstymą Lietuvai siūlomas paramos dydis sudaro 9.1 proc., iš 100. Daugiausia numatyta skirti Lenkijai (53.3 proc.), Vengrijai (11.1 proc). Lietuva pagal skirtą dalį yra trečioje vietoje po anksčiau minėtų dviejų (žr. lentelę).
* Pirma paramos dalis suskaičiuota remianti tais pačiais kriterijai kaip ir paskirstant SAPARD lėšas, t.y. užimtųjų žemės ūkyje skaičius, žemės ūkio naudmenų plotas, BVP dalis tenkanti vienam gyventojui pritaikius koeficientą 0.9. Sienos elementas, naudotas SAPARD paskirstymui, čia nėra įtraukiamas (SAPARD atveju 10 proc. SAPARD sumos buvo paskirstyta atsižvelgiant į kiekvienos šalies kandidatės turimos išorinės sienos ilgį su kitomis šalimis kandidatėmis ir su trečiosiomis šalimis (ne ES šalimis) bei 20 proc. atsižvelgiant į turimą pakrantės ilgį). Skaičiuodama procentus Komisija rėmėsi dažniausiai 2000 m. EUROSTAT duomenimis. Pirmoji paramos dalis sudaro 90 proc. bendros sumos skirtos naujoms šalims narėms paramai kaimo plėtrai atėmus rezervą. ** Antra paramos dalis sudaro 10 proc. bendros sumos ir atskiroms šalims paskirstytas atsižvelgiant į programavimo dydį: po 0.5 proc. skirta mažiausioms salų ekonomikoms (Kipras ir Malta), po 1 proc. vidutinio dydžio šalims ir 2 proc. Lenkijai. Šis procentas išskirtas galimiems programos parengimo ir įgyvendinimo kaštams padengti. Komisija numato 5 proc. rezervą nenumatytiems atvejams derybų eigoje nuo skirtos bendros paramos kaimo plėtrai sumos. Europos Komisija paskelbė, kad paramai kaimo plėtrai 2004 m. yra numatyta skirti 1.532 mlj. eurų, 2005 1.674 mlj. eurų ir 1.781 mlj. eurų 2006m. Tokiu atveju Lietuvai atitinkamai tektų apie 139 mln eurų 2004 m., 152 mln. eurų 2005 m. ir 162 mln. Eurų 2006 m. paramos kaimo plėtrai iš Europos Žemės ūkio garantijų ir vadovavimo fondo (EŽŪGVF) Garantijų dalies. Į šią sumą nėra įtraukta parama kitoms žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos priemonėms, finansuojamoms iš Struktūrinių fondų (EŽŪGVF Vadovavimo dalies [pvz. investicijoms į ūkius, investicijos perdirbimui, investicijos veiklos diversifikavimui ir t.t.]). Primename, kad iš EŽŪGVF Garantijų dalies finansuojamos Agroaplinkosauginės programos, ankstyvo išėjimo į pensiją, paramos ūkininkaujantiems mažo našumo žemėse bei teritorijose su aplinkosauginiais apribojimais schemos, taip pat apželdinimo mišku schema.
Seimo nariai: Gintautas Kniukšta Gintautas Mikolaitis Viktoras Rinkevičius Domininkas Velička Vladas Žalnerauskas
Simantė Kairienė |
| ||