|
2002-10-14
2002 m. spalio 14 d. posėdyje dalyvaujant Ūkio, Sveikatos apsaugos, Teisingumo bei Vidaus reikalų ministerijų, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Vyriausybės kanceliarijos atstovams, svarstė Nacionalinės kovos su korupcija programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711, Įgyvendinimo priemonių plane numatytų priemonių, kurios turėjo būti įgyvendintos 2002 m. I, II ir III ketvirčiuose, vykdymą .Šiuos klausimus Komisija pradėjo nagrinėti 2002 m. rugsėjo 23 d. posėdyje dalyvaujant Specialiųjų tyrimų tarnybos, kaip programos įgyvendinimą organizuojančios institucijos, vadovams. Teigta, kad jau įvykdyta 90 proc. visų numatytų priemonių, tačiau Komisijai paprašius informuoti apie atskirų priemonių įgyvendinimą, paaiškėjo, kad daug priemonių visiškai arba iš dalies neįgyvendintos. Norėdama išsiaiškinti neefektyvaus pro gramos vykdymo priežastis, Komisija tiesiogiai kreipėsi į institucijas (ministerijas ir kitas Seimui bei Vyriausybei atskaitingas institucijas), atsakingas už atskirų priemonių įgyvendinimą, prašydama informuoti apie konkrečių numatytų priemonių vykdymą, pateikti parengtus projektus, o jei jie neparengti, informuoti apie neįvykdymo priežastis.Apibendrindama Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo eigą ir atskirų priemonių vykdymą, Komisija pateikė išvadas.
I Š V A D A DĖL NACIONALINĖS KOVOS SU KORUPCIJA PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2002-10-14 Vilnius Gauta informacija: 1) Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus V.Junoko 2002-09-20 raštas Nr. 114-04-235; 2) Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus R.Vaičiulio 20 02-09-27 raštas Nr. 22-1814;3) Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorės V.Vinickienės 2002-09-27 raštas Nr. 62-649(284D); 4) Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko V.Andriulio 2002-09-30 rašt as Nr. 03-14-500;5) Kultūros ministerijos valstybės sekretorės D.Paknytės 2002-09-30 raštas Nr. 150-06-289; 6) Vidaus reikalų ministro J.Bernatonio 2002-10-01 raštas Nr. 1-5752; 7) Muitinės departamento prie Finansų ministerijos l.e.p direktoriaus J.Miški nio 2002-10-01 raštas Nr. MM31-02-9576;8) Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus V.Junoko 2002-10-01 raštas Nr. 1-45-3245; 9) Teisingumo viceministro G.Švedo 2002-10-02 raštas Nr. 01-05-0205334/0203905; 10) Finansų viceministro V.Vasiliausko 2002-10-02 raštas Nr. 1401-03-0220448/0211006;11) Teisės projektų ir tyrimų centro l.e.p. direktorės V.Stramkauskaitės 2002-10-02 raštas Nr. 99-60R; 12) Sveikatos apsaugos ministro K.R.Dobrovolskio 2002-10-03 raštas Nr. 1-25-663; 13) Ūkio ministro P.Čėsnos 2002-10-0 3 raštas Nr. 12-08-6410;14) PHARE eksperto Michael Duschinsky pasiūlymai dėl įstatymų, reglamentuojančių politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimą, reformos (2002-08-27).
Dėl priemonių, numatytų įgyvendinti 2002 m. I ketvirtyje, vykdymo
1. Teisingumo ministerija (kartu su kitomis institucijomis) buvo įpareigota parengti siūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, nustatančių politikų ir valstybės tarnautojų, galinčių turėti įtakos valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų ar kito turto skyrimui, veiklą pakeitimo ir papildymo (Plano I skyrius I skirsnis 1 punktas). Įgyvendinant šią priemonę, Teisingumo ministerija parengė, o Seimas 2002 m. gegužės 23 d. priėmė naujos redakcijos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija parengė ir Seime įregistravo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4, 5 ir 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 202-1 ir 259 -1 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus. Teisingumo ministerija informavo, kad ji paprašė kitų už šios priemonės įgyvendinimą atsakingų institucijų pateikti savo nuomonę ir pasiūlymus dėl jos įgyvendinimo, tačiau konkrečių pasiūlymų nebuvo pateikta. Teisingumo ministerijos nuomone, remiantis susiklosčiusios valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų ar kito turto skyrimo praktikos ir minėtų teisinių faktų analizės pagrindu galėtų būti sprendžiama, kokios teisinės procedūros ir priemonės turėtų būti tobulinamos ar nustatomos reglamentuojant politikų ir valstybės tarnautojų, galinčių turėti įtakos valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų ar kito turto skyrimui, veiklą. STT direktoriaus pavaduotojas K.Zaborskas Komisijos posėdžio metu pripažino, kad ši priemonė realiai nėra įgyvendinta, o šiuo klausimu sudaryta darbo grupė dirba neefektyviai.2. Vidaus reikalų ministerija buvo atsakinga už priemonės, įpareigojančios valstybės tarnybą nustatančiuose teisės aktuose numatyti mažiau politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių (I skyrius I skirsnis 3 punktas). Ši priemonė įgyvendinta 2002 m. balandžio 16 d. priėmus Vyriausybės įstatymo 3, 22, 24, 26, 29, 30, 31, 32, 33, 37, 40, 41, 44, 45 straipsnių, dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 31(1), 44(1) straipsniais įstatymą. 3. Kultūros ministerija buvo įpareigota parengti teisės akto, nustatančio privalomojo duomenų apie viešosios informacijos rengėjus, platintojus, savininkus bei viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų bei kitų visuomenės informavimo priemonių savininkus pateikimo bei viešo paskelbimo tvarką, projektą (I skyrius I skirsnis 6 punktas). Šios priemonės tikslas drausminti atitinkamus asmenis ir įpareigoti juos veiksmingiau kontroliuoti rengiamos atskleidžiamos viešosios informacijos pobūdį. Kultūros ministerija šios priemonės įvykdymą grindžia Kultūros ministrės 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 382, kuriuo buvo patvirtinta Duomenų apie viešosios informacijos rengėjus, platintojus ir jų savininkus pateikimo bei šių duomenų skelbimo Valstybės žinių priede Informaciniai pranešimai tvarka. Pažymėtina, kad pati Programa buvo patvirtinta 2002 m. sausio 17 d., taigi akivaizdu, kad esamas (ir iki Programos patvirtinimo buvęs) teisinis reglamentavimas įstatymų leidėjo netenkino ir netenkina. Komisijos posėdžio metu taip pat buvo išreikšta nuomonė, kad šiuos klausimus turėtų reglamentuoti aukštesnės teisinės galios (nei ministro įsakymas) teisės aktas. 4. Vidaus reikalų ministerijai (kartu su kitomis institucijomis) buvo pavesta valstybės tarnybą nustatančiuose teisės aktuose bei valstybės įstaigų ir institucijų nuostatuose nustatyti motyvacinę karjeros sistemą (I skyrius II skirsnis 1.11 punktas). Vidaus reikalų ministerija informavo, kad ši priemonė įgyvendinta priėmus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą, o poįstatyminių teisės aktų projektai, įgyvendinantys šio įstatymo nuostatas taip pat priimti. Komisijos nariai išreiškė nuomonę, kad nenustačius aiškių ir objektyvių valstybės tarnautojo darbo vertinimo kriterijų ir vertinimą palikus tiesioginiam tarnautojo vadovui, nesant už valstybės tarnybą atsakingos institucijos, kontroliuojančios motyvacinės karjeros sistemos veikimo skaidrumą, ši Programos Plano priemonė gali turėti atvirkštinį poveikį - atskirų valstybės tarnautojų protegavimą. Nors Vyriausybė 2002-06-17 nutarimu Nr. 909 yra patvirtinusi Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir kriterijus (tarnautojo veiklos krūvis, veiklos kokybė, užduočių sudėtingumas, gebėjimas panaudoti žinias, bendravimo įgūdžiai), praktikoje tai neužtikrins valstybės tarnautojo vertinimo, nuo kurio priklauso tarnautojo kategorija ir klasė, objektyvumo. Nors formaliai ši priemonė įgyvendinta, t.y. motyvacinė karjeros sistema valstybės tarnyboje įdiegta, poįstatyminiuose teisės aktuose nėra įtvirtinti aiškūs svertai, užtikrinantys šios sistemos antikorupcinį veikimą, dėl to šios priemonės negalima laikyti visiškai įgyvendinta. 5. Vidaus reikalų ministerija buvo įpareigota valstybės tarnybą nustatančiuose teisės aktuose numatyti paprastesnę darbuotojų atleidimo arba perkėlimo į kitą tarnybos vietą tvarką, parengti statutų ir kitų teisės aktų pakeitimų ir papildymų projektus (I skyrius II skirsnis 1.16 punktas). Vidaus reikalų ministerija šios priemonės įgyvendinimą grindžia Vyriausybės 2002 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 366 Dėl atleidimo iš valstybės tarnybos tvarkos bei Vyriausybės 2002 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 467 Dėl perkėlimo į kitas pareigas valstybės tarnyboje tvarkos (šie nutarimai pripažinti netekusiais galios Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1413). Pažymėtina, kad Plane nurodyta, jog šios priemonės tikslas yra taikyti išimtines priemones įstaigose, kuriose nustatyti korupcijos pagal hierarchinį principą faktai, paprastesnį darbuotojų atleidimą arba perkėlimą į kitą tarnybos vietą. Minėti nutarimai buvo Valstybės tarnybos įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, nustatantys bendrą valstybės tarnautojų atleidimo ar perkėlimo tvarką, suprantama, kad minėtuose nutarimuose apie išimtines priemones labiausiai korupcijos paveiktose srityse nebuvo ir negalėjo būti kalbama. Be to, didelės dalies valstybės tarnautojų atleidimą ar perkėlimą reglamentuoja statutai, būtent todėl Programa pavesta Vidaus reikalų ministerijai išanalizuoti korupcijos rodiklius atskirose srityse ir parengti statutų ir kitų teisės aktų pakeitimus ar papildymus. Ši priemonė nėra įgyvendinta, nes nebuvo atsižvelgta į įstatymų leidėjo suformuluotą tikslą, be to, Vidaus reikalų ministerijos nurodyti (kaip priemonės įgyvendinimo rezultatas) teisės aktai nebegalioja. 6. Ūkio ministerijai pavesta parengti naują Viešųjų pirkimų įstatymo projektą (I skyrius II skirsnis 3.1 punktas). Šis projektas yra parengtas ir šiuo metu svarstomas Seime. Atsižvelgiant į tai, kad projekte numatytas šio įstatymo įsigaliojimas nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos, 2002 m. gegužės 2 d. Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo 1, 2, 5, 6, 7, 11, 12, 15, 19, 21, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 37, 38, 39, 40, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuris numato efektyvesnes viešųjų pirkimų procedūras, siekiant viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo ir viešumo. 7. Vidaus reikalų ministerijai buvo pavesta operatyvinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti tikslias operatyvinės veiklos ir konkrečių jos priemonių naudojimo ribas, kad operatyvinės veiklos subjektai ir kiti šios veiklos rezultatus taikantys asmenys galėtų naudotis visomis įmanomomis šios veiklos galimybėmis (II skyrius I skirsnis 8 punktas). Ši priemonė pradėta įgyvendinti Seimui priėmus naujos redakcijos Operatyvinės veiklos įstatymą bei Vyriausybei 2002 m. rugsėjo 25 d. priėmus nutarimus Dėl operatyvinės įskaitos steigimo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo bei Dėl operatyvinės veiklos subjektų sąrašo patvirtinimo ir jų operatyvinės veiklos masto nustatymo. Vidaus reikalų ministerija informavo, kad šiuo metu rengiami ir kiti teisės aktų projektai, skirti šios priemonės įgyvendinimui, tačiau projektų Komisijai nepateikė. 8. Vidaus reikalų ministerija (kartu su kitomis institucijomis) buvo įpareigota teisiškai reglamentuoti, siekiant užtikrinti Specialiųjų tyrimų tarnybos reikiamą bendradarbiavimą su Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamentu ir kitais operatyvinės veiklos subjektais tiriant korupcinius teisės pažeidimus (II skyrius I skirsnis 11 punktas). Vidaus reikalų ministerija informavo, kad 2001 m. vasario 2 d. buvo pasirašytas susitarimas Dėl operatyvinės veiklos subjektų bendradarbiavimo ir operatyvinės veiklos koordinavimo, todėl suinteresuotų institucijų atstovai nusprendė, jog šiai priemonei įgyvendinti visiškai pakanka šio susitarimo. Komisija 2002 m. rugsėjo 11 d. išvadoje konstatavo, kad Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai nėra pakankamai gerai susipažinę su jų ir kitų teisėsaugos institucijų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, nepriskiriančiais valstybinių nusikaltimų ir nusikaltimų valstybės tarnybai (t.y. nusikaltimų, kuriais pasireiškia korupcija) tyrimo policijos kompetencijai, ir praktikoje nepagrįstai dubliuoja Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetenciją, tuo tarpu dubliavimas, o ypač tiriant nusikalstamas veikas, negalėtų būti traktuojamas kaip bendradarbiavimas. Todėl Komisija minėto daugiašalio susitarimo negali traktuoti kaip pakankamo, siekiant užkirsti kelią teisėsaugos institucijų kompetencijos dubliavimui, o juo labiau jis neturėtų būti traktuojamas kaip teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo tiriant korupcinius nusikaltimus teisinis pagrindas. Kita vertus, įstatymo leidėjas, įtraukdamas į Planą šią priemonę, parodė, kad teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo, tiriant korupcinius teisės pažeidimus, faktinė padėtis ir teisinis reglamentavimas neatitinka poreikių ir privalo būti tobulinamas (manytina, kad šiuos klausimus reglamentuoti turėtų aukštesnės teisinės galios teisės aktas, o ne teisėsaugos institucijų susitarimas). Tuo tarpu Vidaus reikalų ministerija, manydama, kad tam tikrų Programoje numatytų priemonių įgyvendinimas yra netikslingas, turėtų argumentuotai inicijuoti Programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano pakeitimus. 9. Vidaus reikalų ministerija (taip pat ir kitos institucijos) buvo įpareigotos pakoreguoti atsakingų institucijų strateginius veiklos planus akcentuojant didesnį dėmesį korupcinių teisės pažeidimų tyrimui šioje programoje nustatytose korupcijos prevencijos prioritetinėse srityse (II skyrius I skirsnis 13 punktas). Vidaus reikalų ministerija informavo, kad įgyvendinant šią priemonę pakoreguoti Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių savarankiškų asignavimų valdytojų strateginiai veiklos planai.
Dėl priemonių, numatytų įgyvendinti 2002 m. II ketvirtyje, vykdymo
10. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (kartu su kitomis institucijomis) buvo pavesta parengti Lobistinės veiklos elgesio kodekso projektą ir patobulinti Lobistinės veiklos įstatymą (I skyrius I skirsnis 5 punktas), pritaikant etikos taisykles lobistinėje veikloje, nustatant taisyklių taikymo ir kontrolės sistemą, vykdant įstatymų nuostatas dėl nelegalios lobistinės veiklos. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija informavo, kad, įgyvendinant šią priemonę, yra parengti ir įregistruoti Seime Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17225 straipsnio pakeitimo projektai. Lobistinės veiklos elgesio kodekso projektas yra parengtas, jį turėtų priimti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. 11. Teisingumo ministerija (kartu su kitomis institucijomis) buvo įpareigota parengti Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir kitus reikalingus jo lydimuosius teisės aktų projektus (I skyrius II skirsnis 1.1 punktas). Šios priemonės tikslas nustatyti sprendimų, įforminamų teisės aktais, rengimo, derinimo, alternatyvų ir sprendimų poveikio vertinimo tvarką; sukurti teisės aktų ir jų projektų antikorupcinio vertinimo sistemą; nustatyti teisės aktų rengimo konkursų skelbimą ir atitinkamos srities ekspertų pasitelkimą; įtraukti nevyriausybines organizacijas į teisėkūros procesą; tobulinti teisėkūros procesą siekiant išvengti korupcinės įtakos rengiant ir priimant teisės aktus ir kt. STT informavo, kad ši ypatingai svarbi priemonė į programą buvo įtraukta STT iniciatyva, tačiau ji nėra įgyvendinta. Teisingumo ministerija informavo, kad ši priemonė nėra įvykdyta, kadangi 2000 m. gruodžio 20 d. Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1142 buvo sudaryta Komisija teisėkūros modeliui parengti, todėl Teisingumo ministerijos sudaryta darbo grupė parengs Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos ir Teisėkūros modelyje pateiktus pasiūlymus. Į ypatingą šios priemonės svarbą atkreipė dėmesį ir Teisės projektų ir tyrimų centras, kuris apgailestavo, kad ne tik Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo pakeitimai nėra parengti, bet ir nevykdoma ir galiojančio Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostata, nustatanti, kad ekonominius santykius reguliuojančio teisės akto projektas turi būti įvertintas antikorupciniu požiūriu, o teisės aktą rengiantiems pareigūnams paliekama spręsti, ar projektu jie nesudarys sąlygų korupcijai. Teisingumo ministerijos atstovai informavo, kad yra parengti Teisėkūros metmenys, tačiau šios priemonės įgyvendinimas susijęs su daugelio teisės aktų parengimu, todėl šios priemonės įgyvendinimas numatomas 2003 m. viduryje. 12. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija buvo įpareigota parengti Seimo nutarimo Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatų patvirtinimo pakeitimo ir papildymo projektą (I skyrius II skirsnis 1.3 punktas). Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatų naujos redakcijos projektas yra parengtas ir įregistruotas Seime. 13. Vidaus reikalų ministerija (kartu su kitomis institucijomis) buvo įpareigota išnagrinėti valstybės tarnautojų sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarką nustatančius teisės aktus bei pateikti siūlymus (I skyrius II skirsnis 1.17 punktas). Šios priemonės tikslas pagreitinti valstybės tarnautojų sprendimų priėmimą; sumažinti korupcinę riziką priimant sprendimus; užtikrinti, kad kai kurių sprendimų (ypač strateginių, rengiamų kolegialiai), kuriuos priima įvairūs valstybės tarnautojai ar institucijos, autoriai būtų žinomi visuomenei. Vidaus reikalų ministerija informavo, kad ji apibendrino ir pateikė STT savo ir gautus iš kitų institucijų siūlymus dėl valstybės tarnautojų sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarką nustatančių teisės aktų patobulinimo (pvz. dėl sprendimų priėmimą reglamentuojančių teisės aktų derinimo su Valstybės tarnautojų elgesio kodeksu, dėl ekspertizių atlikimo baudžiamosiose bylose terminų, dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų ir kitų bankų registravimo ir kt.). Šios priemonės įgyvendinimas yra susijęs su daugelio institucijų veikla, kadangi valstybės tarnautojų sprendimų priėmimą reglamentuoja įvairios teisinės galios ir įvairių valdymo sričių teisės aktai, tačiau įstatymo leidėjas, paskirdamas atsakinga už šios priemonės įgyvendinimą Vidaus reikalų ministeriją, kaip už valstybės tarnybą atsakingą instituciją, siekė, kad būtent Vidaus reikalų ministerija (suprantama, padedant kitoms institucijoms) išanalizuotų galiojančius įvairiose valdymo srityse teisės aktus, iškeltų svarbiausius, rizikingiausius korupciniu požiūriu sprendimų priėmimo aspektus ir pateiktų pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo kitoms institucijoms (ne tik STT), kurių valdymo srityje korupcinė rizika, priimant tam tikrus sprendimus, yra pakankamai didelė, kitaip tariant, Vidaus reikalų ministerija turėjo imtis vadovauti šios priemonės įgyvendinimui, sutelkiant kitų institucijų pastangas bendram tikslui. Tuo tarpu Vidaus reikalų ministerija apsiribojo pasiūlymų iš suinteresuotų institucijų surinkimu ir perdavimu STT. Toks priemonės įgyvendinimo modelis yra nepriimtinas, kadangi STT nėra pajėgi parengti specifinių tam tikros srities žinių reikalaujančių teisės aktų projektų, o tai užkerta kelią priemonės įgyvendinimui. 14. Finansų ministerijai buvo pavesta parengti Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo bei Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymų pakeitimo projektus (I skyrius II skirsnis 2.1 punktas), kuriuose numatyti mažinti fizinių asmenų pajamų mokesčio dydį, sumažinti pajamų mokesčių tarifų skaičių, palaipsniui didinti neapmokestinamąjį minimumą, atsižvelgiant į išlaikytinių skaičių šeimoje ir neįgalumą; numatyti neapmokestinamus atskaitymus, skatinančius investicijas ir taupymą; pradėti visuotinį pajamų deklaravimą, taip pat nustatyti turto deklaravimo prievolę tam tikriems asmenims. Finansų ministerija informavo, kad šios priemonės nuostatos, susijusios su pajamų mokesčiu, įgyvendintos Seimui 2002 m. liepos 2 d. priėmus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, kuris įsigalios nuo 2003 m. sausio 1 d. Šiuo įstatymu sumažintas pajamų mokesčio tarifų skaičius ir nustatyti du mokesčių tarifai (33 ir 15 procentų), padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis (nuo 250 iki 290 Lt), kuris taip pat susietas su neįgalumu ir vaikų skaičiumi; nustatytos riboto dydžio iš gyventojų pajamų atimamos išlaidos (sumokėtos gyvybės draudimo įmokos, sumokėtos įmokos į pensijų fondus, sumokėtos sumos už studijas ir pan.); numatytas pajamų deklaravimas. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2002 m. liepos 1 d. protokoliniu nutarimu pavedė Vyriausybei iki 2002 m. lapkričio 1 d. pateikti Seimui pasiūlymus dėl turto ir pajamų deklaravimo būtinybės. Seimo Antikorupcijos komisijos 2002-06-23 posėdyje buvo sudaryta tarpžinybinė darbo grupė parengti Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymo, Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo bei, esant reikalui, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų projektus, siekiant užtikrinti efektyvų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo taikymą praktikoje bei sukurti veiksmingą turto ir pajamų teisėtumo kontrolės mechanizmą. Antikorupcijos komisijos sudarytai tarpžinybinei darbo grupei svarstant turto ir pajamų deklaravimo teisinio reglamentavimo tobulinimo klausimus, diskutuota galimybė numatyti vienkartinį visuotinį turto ir piniginių lėšų deklaravimą, kuris įgalintų sukaupti informaciją apie visų Lietuvos Respublikos gyventojų turimą turtą ir pinigines lėšas, o vėliau, periodiškai gaunant informaciją apie gyventojų gaunamas pajamas, mokesčių administratorius be atskiros turto deklaravimo prievolės galėtų reikalauti pagrįsti šaltinius, iš kurių įsigytas tam tikras turtas arba darytos išlaidos, siekiant įsitikinti gyventojo turimo turto ir gaunamų pajamų adekvatumu (pagal Mokesčių administravimo įstatymą). Numačius tokį deklaravimo mechanizmą, būtų sukurta vieninga, išbaigta sistema, užtikrinanti veiksmingą turto ir pajamų teisėtumo kontrolės mechanizmą. Šie pasiūlymai Finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybės saugumo departamento atstovams buvo išdėstyti komisijoje 2002-09-27 vykusiame pasitarime, ir Finansų ministerija įsipareigojo atsižvelgti į pareikštą nuomonę ir pateiktus pasiūlymus. 15. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos buvo įpareigotas parengti teisės aktus dėl prekių muitinio įvertinimo sistemos tobulinimo (I skyrius II skirsnis 2.9 punktas), nustatant veiksmingas prekių muitinio įvertinimo procedūras, kad nebūtų piktnaudžiaujama sandorio vertės metodu. STT ir Muitinės departamentas informavo, kad įgyvendinant šią priemonę priimti šie teisės aktai: Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 514, kuriuo pakeistos ir papildytos Muitinės sandėlių steigimo ir veiklos taisyklės; Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. 463, kuriuo patvirtinta Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės metodika; Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 36 Dėl deklaruojamų augalinės kilmės prekių muitinės vertės kontrolės sugriežtinimo jų muitinio tikrinimo metu; Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. 153, kuriuo patvirtinta Naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodika; Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. gegužės 7 d. įsakymas Nr. 247 ir 2002 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr. 538, kuriais buvo pakeistas ir papildytas Muitinės departamento direktoriaus 2001 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 667 Dėl deklaruojamos prekių muitinės vertės kontrolės sugriežtinimo; Muitinės departamento direktoriaus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. 278/229/76, kuriuo patvirtintos Gyvūnų, augalų, gyvūninių ir augalinių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką ir gabenamų per jos muitų teritoriją tranzitu, kontrolės taisyklės, Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 308 Dėl skolininko įsipareigojimų muitinei vykdymo užtikrinimo; Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymas Nr. 478 Dėl skolininko įsipareigojimų muitinei vykdymo užtikrinimo papildomo importuojamų grūdų muitinės vertės tikrinimo atvejais. 16. Teisingumo ministerijai buvo pavesta parengti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo bei papildymo įstatymų projektus (I skyrius II skirsnis 3.3 punktas), sugriežtinant ir nustatant administracinę atsakomybę ne tik viešųjų pirkimų komisijos pirmininkui ar įstaigos vadovui, bet ir kitiems asmenims, kurie prisidėjo prie šio proceso savo veiksmais, taip pat nustatyti sistemą, draudžiančią įstatymų nustatytą laiką dalyvauti viešuosiuose pirkimuose asmenims, kurie korupciniu būdu yra pažeidę viešųjų pirkimų tvarką. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1713, 224, 2477 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas yra parengtas ir šiuo metu svarstomas Seime. Pažymėtina, kad projekte nenumatytos nuostatos, draudžiančios dalyvauti viešuosiuose pirkimuose asmenims, kurie yra pažeidę viešųjų pirkimų tvarką, t.y. neatsižvelgta į įstatymų leidėjo suformuluotą šios priemonės tikslą. Projekto rengėjai, vykdydami įstatymų leidėjo valią, turėjo numatyti papildomą nuobaudą nušalinimą nuo darbo (pareigų) (ATPK 291 str.) už viešųjų pirkimų teisės aktų pažeidimus, juolab kad už panašius administracinius teisės pažeidimus, pavyzdžiui, privatizuojamo valstybės ir savivaldybių turto vertinimo tvarkos pažeidimus, numatyta papildoma administracinė nuobauda nušalinimas nuo darbo (pareigų). Be to, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, paskirtas papildomu komitetu svarstant šį įstatymo projektą, pasiūlė Teisės ir teisėtvarkos komitetui (pagrindiniam komitetui) jį tobulinti, kadangi, Komiteto nuomone, projekte nepagrįstai išplėsta Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija bei asmenų, kurie gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, ratas. 17. Ūkio ministerijai pavesta parengti teisės aktų projektus dėl privatizavimo procedūrų viešinimo (I skyrius II skirsnis 3.4 punktas). Šios priemonės tikslas nustatyti aiškesnę ir veiksmingesnę Vyriausybės, Valstybės turto fondo, Privatizavimo komisijos ir savivaldybių privatizavimo institucijų atsakomybę už priimamus sprendimus privatizavimo srityje, patobulinti privatizuotinų objektų sąrašo sudarymo metodiką ir kriterijus, patobulinti parengiamojo privatizavimo tarpsnio procedūrų eiliškumą, dalyvių teises ir pareigas, atskaitingumą, patobulinti privatizavimo proceso stebėsenos sistemą, užtikrinti įmonių, dalyvaujančių privatizavime, realios finansinės būklės viešumą, apibrėžti privatizavimo sandorio viešos informacijos pobūdį. Ūkio ministerija informavo, kad įgyvendinant šią priemonę 2002 m. kovo 5 d. priimtas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10, 11, 17, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimti Vyriausybės nutarimai, pakeičiantys viešo konkurso nuostatus, nustatyta privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarka. Ūkio ministerija taip pat informavo, kad yra parengti Vyriausybės nutarimų projektai dėl valstybės ir savivaldybių privatizavimo viešo aukciono, viešo konkurso, nuomos su išsipirkimo būdu, tiesioginių derybų būdu nuostatų pakeitimo, tačiau minėti projektai Komisijai nebuvo pateikti. STT atstovai Komisijos posėdžio metu pažymėjo, kad šios priemonės įgyvendinimas yra sudėtingas tęstinis procesas, todėl teisės aktų projektų parengimui yra sudaryta darbo grupė, į kurią deleguoti ir STT darbuotojai, tačiau ši grupė praktiškai neveikia. 18. Sveikatos apsaugos ministerijai pavesta parengti teisės akto dėl privalomos informacijos apie mokamas sveikatos priežiūros paslaugas teikimo tvarkos nustatymo projektą (I skyrius II skirsnis 4.3 punktas). Sveikatos apsaugos ministerija šios priemonės įgyvendinimą grindžia sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu patvirtinta Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka, kurios 10 punktas reglamentuoja privalomos informacijos apie teikiamas mokamas sveikatos priežiūros paslaugas pateikimą pacientams. Be to, Sveikatos apsaugos ministerijos interneto tinklalapyje bus skelbiamas teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kainas bei apmokėjimą už suteiktas paslaugas, sąrašas, kuris bus nuolat tikslinamas. Pažymėtina, kad pati Programa buvo patvirtinta 2002 m. sausio 17 d., taigi akivaizdu, kad esamas (ir iki Programos patvirtinimo buvęs) teisinis reglamentavimas pacientų informavimo apie mokamas sveikatos priežiūros paslaugas srityje įstatymų leidėjo netenkino ir netenkina. 19. Sveikatos apsaugos ministerija įpareigota parengti teisės aktų dėl importuojamų vaistų ir įrangos registravimo pakeitimo ir papildymo projektus (I skyrius II skirsnis 4.5 punktas), pertvarkant importuojamų medicinos priemonių, įrangos ir vaistų registraciją Lietuvos Respublikoje pagal Europos Sąjungos direktyvose keliamus reikalavimus ir atsisakant papildomos ekspertizės. Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 699 patvirtintos Bendrosios vaistinių preparatų registravimo taisyklės. Taisyklių priedu įteisinti Papildomi imunobiologinių preparatų registravimo reikalavimai. Šis teisės aktas suderintas su Europos Tarybos ir Parlamento 2001-11-06 direktyvos 2001/83/EC ,,Dėl žmonėms skirtų vaistų Bendrijos kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis vaistinių preparatų registravimą. Be to, sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 309 parengtas minėto įsakymo pakeitimo įsakymas, kuriuo įteisinti du nauji Bendrųjų vaistinių preparatų registravimo taisyklių priedai: Papildomi homeopatinių preparatų registravimo reikalavimai ir Papildomi kraujo preparatų registravimo reikalavimai. 2002 m. II pusmetį numatyta parengti įsakymo projektą ,,Dėl vaistų analitinių, farmakotoksikologinių ir klinikinių tyrimų vertinimo, kuriuo bus įteisintas direktyvos 2001/83/EC I priedas. 2003 m. planuojami parengti sveikatos apsaugos ministro įsakymai, kuriais bus patvirtinta vaistų registravimo centralizuotu ir abipusio pripažinimo būdais tvarka. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra atsakinga už ES medicinos prietaisų direktyvų (93/42/EEB, 90/385/EEB, 98/79/EB, 2000/70/EB) įdiegimą. Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad medicinos prietaisams, kurie atitinka Europos Sąjungos medicinos prietaisų direktyvų reikalavimus neatliekama papildoma ekspertizė. Jų atitikties įvertinimo dokumentai pripažįstami pagal galiojančius teisės aktus, kuriais perkeltos direktyvų nuostatos ir kurie įteisinti Sveikatos apsaugos ministro įsakymais:Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2001 Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas ir medicinos normos MN 100:2001 Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas patvirtinimo, ,,Dėl Pereinamojo laikotarpio medicinos prietaisų aprobavimo tvarkos, Dėl Lietuvos medicinos normos MN 102:2001 In vitro diagnostikos medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas patvirtinimo ir dėl Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 176 Dėl pereinamojo laikotarpio medicinos prietaisų aprobavimo tvarkos patvirtinimo keitimo.
Dėl priemonių, numatytų įgyvendinti 2002 m. III ketvirtyje, vykdymo
20. Teisingumo ministerija (kartu su kitomis institucijomis) buvo įpareigota parengti Politinių partijų ir politinių organizacijų, Politinių partijų ir organizacijų finansavimo bei Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymų bei kitų reikalingų teisės aktų projektus (I skyrius I skirsnis 2 punktas). Vienas šios priemonės tikslų - drausti juridiniams asmenims finansuoti politines partijas. Teisingumo ministerija informavo, kad teisingumo ministro 2001-11-10 sudaryta darbo grupė pagal atliktą Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymo veiksmingumo analizę bei Nacionalinės kovos su korupciją programos nuostatas parengė Politinių partijų, politinių organizacijų bei politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo projektą, apimsiantį abu šią sritį šiuo metu reglamentuojančius įstatymus (Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo bei Politinių kampanijų finansavimo kontrolės). ES PHARE ekspertas dr. Michael Pinto-Duschinsky (Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė), darbo grupei teikęs pastabas ir pasiūlymus dėl minėto įstatymo projekto ir remdamasis 110 pasaulio valstybių praktikos analize rekomenduoja netaikyti visiško draudimo juridiniams asmenims finansuoti politinių partijų ir kandidatų, siūlo numatyti stabilų valstybinį finansavimą bei tuo pačiu skirti didesnį dėmesį finansavimo kontrolei (nustatyti bausmių už padarytus įstatymo pažeidimus sistemą, proporcingą pažeidimo sunkumui bei efektyvią priežiūros ir kontrolės sistemą, leisiančią identifikuoti partijų ir atskirų kandidatų gaunamų lėšų šaltinius). Daugumos šios darbo grupės narių nuomone, taip pat reikėtų atsisakyti drausti juridiniams asmenims finansuoti politines partijas, tačiau įgyvendinant Nacionalinę kovos su korupciją programą, parengtame įstatymo projekte numatytas draudimas juridiniams asmenims finansuoti politines partijas (darbo grupės apsisprendimą riboja Nacionalinės kovos su korupcija programos nuostatos, nurodančios projekte numatyti tokį draudimą). Taigi projekte numatytas toks politinių organizacijų finansavimo mechanizmas, kuriam nepritaria jį rengę specialistai. Teisingumo ministerija informavo, kad įstatymo projektas išsiųstas derinti suinteresuotoms institucijoms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išanalizavus specialistų ir ekspertų rekomendacijas ir manant, kad nebūtų tikslinga visiškai uždrausti juridiniams asmenims finansuoti politines partijas, būtina keisti Nacionalinės kovos su korupcija programos nuostatas, atsisakant numatyto draudimo. 21. Teisingumo ministerija kartu su Vyriausiąja rinkimų komisija buvo įpareigota parengti Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymų projektus (I skyrius I skirsnis 4 punktas), siekiant apriboti galimybę tuo pat metu būti išrinktam į Seimą ir savivaldybių tarybas, taip pat apriboti galimybę tuo pat metu būti savivaldybės tarybos, valdybos nariu ir apskrities viršininku, jo pavaduotoju, taip pat tos savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų, įmonių vadovu. Teisingumo ministerija informavo, kad liepos 10 d. kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, prašydama pateikti pasiūlymus dėl šios priemonės įgyvendinimo, tačiau atsakymo iki šiol negavo. Taip pat buvo kreiptasi į Seimo komitetus. Ši priemonė nėra įgyvendinta, tačiau Teisingumo ministerija įsipareigojo minėtus įstatymų projektus pateikti iki 2002 m. spalio 14 d. 22. Ūkio ministerijai (kartu su kitomis institucijomis) pavesta išanalizuoti teisės aktus, nustatančius ūkio subjektų, kuriuose vyrauja valstybės kapitalas, valdymą, atstovavimą valstybei įgyvendinant jai priklausančių akcijų suteikiamas teises, parengti šių teisės aktų pakeitimų ir papildymų projektus (I skyrius II skirsnis 1.9 punktas), siekiant maksimaliai šalinti prielaidas korupcijai ir didinti šios kategorijos įmonių valdybų narių ir vadovų atsakomybę. Ūkio ministerija informavo, kad yra parengtas ir pateiktas Vyriausybei svarstyti Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1118 Dėl atstovavimo valstybei, įgyvendinant jai priklausančių akcijų suteikiamas teises"pakeitimo projektas, kuriuo siekiama įtvirtinti, kad pagrindinė valstybei priklausančių bendrovių valdytojų pareiga valdant šias akcijas yra veikti valstybės ir bendrovės naudai. Pažymėtina, kad Ūkio ministerija ignoravo Komisijos prašymą pateikti įgyvendinant Programos priemones parengtus teisės aktų projektus ir minėto Vyriausybės nutarimo projekto nepateikė, todėl Komisija negali įvertinti, ar projekte atsižvelgta į Programoje suformuluotus tikslus. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija savo veikloje ne kartą (pvz., 2002-05-15 išvadoje) yra atkreipusi Vyriausybės dėmesį į nepakankamai efektyvią Valstybės turto fondo veiklą, atstovaujant valstybės interesus bendrovėse, kurių akcijos priklauso valstybei, todėl minėtos priemonės įgyvendinimui Komisija skirs ypatingą dėmesį. Pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas šios priemonės tikslą, nurodė didinti asmenų, atsakingų už valstybės kapitalo valdymą, atsakomybę, tai reiškia, kad nepakanka nustatyti pareigą veikti valstybės naudai, siekti, kad bendrovės turtas būtų valdomas efektyviai, bet ir nustatyti (o tiksliau griežtinti) atsakomybę už šių pareigų nevykdymą, priešingu atveju minėtos nuostatos liks deklaratyvios, tuo tarpu iš Ūkio ministerijos aprašytų parengto teisės akto projekto teiginių (projektas Komisijai nebuvo pateiktas) nematyti teisės akto projekto rengėjų ketinimų nukreipti teisinį reglamentavimą atsakomybės nustatymo/griežtinimo linkme. 23. Viešųjų pirkimų tarnybai buvo pavesta išnagrinėti perkančiųjų įstaigų darbuotojų savarankiškų sprendimų priėmimo galimybes viešųjų pirkimų srityje ir pateikti pasiūlymus Vyriausybei dėl diskrecijos mažinimo (I skyrius II skirsnis 3.2 punktas). Viešųjų pirkimų tarnyba pripažįsta, kad teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, spragos ar dviprasmiškai interpretuojamos nuostatos sudaro sąlygas viešųjų pirkimų komisijai piktnaudžiauti priimant sprendimus, tačiau šios priemonės įvykdymą sieja su parengtu Viešųjų pirkimų įstatymo projektu (nauja redakcija), o poįstatyminių teisės aktų analizę žada atlikti iki 2003 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo projekto, kurio vienas iš tikslų yra mažinti diskreciją viešuosiuose pirkimuose, parengimas yra sąlygotas kitos Plano priemonės (I skyriaus II skirsnio 3.1 p.), kurios parengimui vadovavo Ūkio ministerija. Šių priemonių, nors ir siekiančių to paties tikslo, atskyrimas reiškia, kad įstatymo leidėjas pavedė Ūkio ministerijai parengti Viešųjų pirkimų įstatymo projektą, mažinantį diskreciją viešuosiuose pirkimuose, o Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2002 m. III ketvirčio privalėjo atlikti galiojančių poįstatyminių teisės aktų analizę ir pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl diskrecijos mažinimo, todėl vienasmeniškas šios priemonės vykdymo atidėjimas iki 2003 m. nėra pateisinamas. 24. Sveikatos apsaugos ministerijai pavesta parengti amortizacinio atskaitymo ir dalies centralizuotų pirkimų įtraukimo į paslaugų įkainius metodikos projektą (I skyrius II skirsnis 4.1 punktas). Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad ji parengė naują asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiavimo metodikos projektą, pagal kurį į paslaugos kaštų struktūrą galima įskaičiuoti ir pagrindinio kapitalo amortizacinius atskaitymus, tačiau atlikti skaičiavimai parodė, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas turėtų būti padidintas 500 mln. Lt., todėl parengtą teisės aktą tvirtinti nėra finansinių galimybių. 25. Sveikatos apsaugos ministerija įpareigota parengti sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo koncepcijos projektą (I skyrius II skirsnis 4.2 punktas), siekiant užtikrinti centralizuotai parengtų ligų diagnozavimo metodikų ir jų gydymo standartų įdiegimą. Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad Valstybinė medicininio audito inspekcija prie SAM parengė Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo koncepcijos projektą. Be to, Privalomojo sveikatos draudimo taryboje patvirtintos 10 brangiausių ligų diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, metodikos. Pažymėtina, kad Valstybinė medicininio audito inspekcija, parengusi minėtos koncepcijos projektą, savo rašte teigė, kad ši koncepcija negali būti naudojama Nacionalinėje kovos su korupcija programoje ir jos Įgyvendinimo priemonių plane nurodytam tikslui pasiekti, todėl Komisija negali laikyti, kad ši priemonė įgyvendinta, jei patys teisės akto rengėjai pripažįsta, kad ji nepadės pasiekti Programoje suformuluotų tikslų. 26. Sveikatos apsaugos ministerija buvo įpareigota sudaryti ligų, medicinos priemonių ir vaistų, kurie bus įtraukti į ligos ambulatorinio gydymo standartus, sąrašų projektą bei parengti jų kompensavimo metodikos projektą, taip pat parengti Ortopedijos technikos kompensavimo tvarkos projektą (I skyrius II skirsnis 4.6 punktas), siekiant pertvarkyti ligų, medicinos priemonių ir vaistų, kurie įtrauktini į ligos ambulatorinį gydymą, nustatymo ir kompensavimo tvarką, panaikinant sąlygas korupcijai. Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad, įgyvendinant šią priemonę, priimtas sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. 159, kuriuo patvirtinti vaistų, ligų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo ir išbraukimo iš kompensuojamųjų vaistų sąrašų kriterijai, patobulinta ligų ir kompensuojamų vaistų joms gydyti sąrašų keitimo tvarka. Siekiant užtikrinti Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašų tikslinimo komisijos posėdžių procedūrų aiškumą bei darbo efektyvumą, sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 22 patvirtintas šios komisijos darbo reglamentas, komisijos vaistų svarstymo planas yra skelbiamas internete. Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 422 patvirtintos 10 brangiausių ligų diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, metodikos, kurios sugriežtina kompensuojamųjų vaistų išrašymą, sumažina gydymo procesų interpretaciją. Pažymėtina, kad Sveikatos apsaugos ministerija nepateikė informacijos dėl Ortopedijos technikos kompensavimo tvarkos projekto rengimo. 27. Teisingumo ministerijai (kartu su kitomis institucijomis) buvo pavesta, siekiant įgyvendinti antikorupcines priemones teismų sistemoje, parengti teisės aktus, pakeisti galiojančius arba patobulinti parengtus projektus dėl kandidatų į teisėjus atrankos sistemos tobulinimo; teisėjų administracinės atsakomybės imuniteto panaikinimo; teisėjų etikos kodekso sukūrimo; teisėjų tarnybinės veiklos vertinimo; kasacinio apskundimo tvarkos administracinėje teisenoje nustatymo; bylų, kurias nagrinėja teisėjų kolegijos, kategorijos išplėtimo; efektyvesnio teismų praktikos apibendrinimo; visuomenės atstovų įtraukimo į teismų savivaldą (II skyrius I skirsnis 7 punktas). Teisingumo ministerija šios priemonės įgyvendinimą grindžia 2002 m. sausio 24 d. priimtu naujos redakcijos Teismų įstatymu, kuriame patobulinta pretendentų į teisėjus atrankos sistema, teisėjų tarnybinės veiklos vertinimo klausimai ir kt. Teisingumo ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal naująjį Teismų įstatymą visi klausimai, susiję su teismų veikla, perduoti Teismų tarybai ir Nacionalinei teismų administracijai, todėl Teisingumo ministerija mano, kad Programoje numatytas antikorupcines priemones teismų sistemoje turėtų įgyvendinti Nacionalinė teismų administracija. STT taip pat informavo Komisiją, kad šios priemonės nėra vykdomos dėl vykstančio Nacionalinės teismų administracijos kūrimosi proceso. Teisingumo ministerija taip pat išreiškė nuomonę, kad kai kurių šioje priemonėje konkrečiai suformuluotų teisinio reglamentavimo būdų (kasacinio apskundimo tvarkos administracinėje teisenoje nustatymo, bylų, kurias nagrinėja teisėjų kolegijos, kategorijos išplėtimo, efektyvesnio teismų praktikos apibendrinimo ir kt.) įgyvendinimas nėra tikslingas. Komisija priversta konstatuoti, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas labai konkrečias antikorupcines priemones teismų sistemoje (joms pritarė ir vykdomoji bei teisminė valdžios), išreiškė savo valią dėl tolesnio teismų sistemos teisinio reglamentavimo tobulinimo ir pavedė Teisingumo ministerijai, pasitelkus teisėsaugos institucijas, parengti reikalingų teisės aktų projektus, todėl motyvas, kad kuriama nauja institucija Nacionalinė teismų administracija, nėra pakankamai svarus pateisinti neveikimą. Teisingumo ministerija, manydama, kad tam tikrų Programoje numatytų priemonių įgyvendinimas yra netikslingas, turėtų parengti išsamius argumentus ir inicijuoti Programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano pakeitimus. Priešingu atveju, Programą vykdančioms institucijoms nepanorus vykdyti įstatymų leidėjo suformuluotų pavedimų, o Programos vykdymą kontroliuojančiai institucijai STT toleruojant delsimą ar atsisakymą vykdyti atskiras priemones, šios Programos įvykdymas taptų neįmanomas. 28. Specialiųjų tyrimų tarnybai buvo pavesta parengti Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (I skyrius III skirsnis), įdiegiant nuolatinę įvairių visuomenės sluoksnių atstovų konsultacinę tarybą prie Specialiųjų tyrimų tarnybos. Specialiųjų tyrimų tarnyba informavo, kad ji parengė Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektą, kurį pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui įtraukti į bendrą Specialiųjų tyrimų tarnybos pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
Dėl Programos vykdymo efektyvumo 1 lentelė . Programos vykdymo efektyvumas 2002 m. I-III ketv.
2 lentelė. Programos vykdymo efektyvumas 2002 m. I-III ketv. pagal institucijas, atsakingas už priemonių vykdymą
IŠVADOS 1. Komisijos atlikta programos įgyvendinimo kokybinė analizė parodė, kad priemonių, numatytų įgyvendinti 2002 m. I-III ketvirčiuose, vykdymo efektyvumas nepatenkinamas: tik 28 procentai priemonių įvykdyta, 32 procentai priemonių laikytinos įvykdytomis iš dalies, o 39 procentai priemonių neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai, neatsižvelgiant į Programoje suformuluotus tikslus (Komisija negalėjo laikyti visiškai įgyvendintomis tų priemonių, apie kurių įvykdymą nebuvo pateikta išsami, parengtais teisės aktų projektais pagrįsta informacija).2. Institucijos, atsakingos už Nacionalinės kovos su korupcija programos ir jos Įgyvendinimo priemonių plano vykdymą, skiria nepakankamą dėmesį siekiant išsiaiškinti įstatymų leidėjo suformuluotus tikslus dėl tolesnio teisinio reglamentavimo tobulinimo siekiant riboti korupciją, o programoje numatytas priemones įgyvendina gana formaliai, deklaratyviai (priemonės, numatytos Įgyvendinimo priemonių plano I skyriaus II skirsnio 1.9 punkte - dėl privatizavimo procedūrų viešinimo; I skyriaus II skirsnio 1.11 punkte - dėl motyvacinės karjeros sistemos nustatymo valstybės tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose bei valstybės įstaigų ir institucijų nuostatuose bei kt.). 3. Neįgyvendintos ypatingai svarbios politinės ir administracinės korupcijos ribojimo priemonės, reikalaujančios gilesnės visuomenės reiškinių ir teisės aktų analizės ir sudėtingesnių sprendimų - antikorupcinių priemonių sistemos teisėkūros procese sukūrimas, nepilnai įgyvendintos priemonės dėl administracinės korupcijos ribojimo viešųjų pirkimų, privatizavimo, sveikatos apsaugos srityse ir kt. 4. Kai kurios institucijos, atsakingos už konkrečių priemonių įgyvendinimą, apsiriboja pasiūlymų iš suinteresuotų institucijų surinkimu ir perdavimu Specialiųjų tyrimų tarnybai. Toks priemonės įgyvendinimo modelis yra nepriimtinas, kadangi Specialiųjų tyrimų tarnyba nėra pajėgi parengti specifinių tam tikros srities žinių reikalaujančių teisės aktų projektų, o tai užkerta kelią priemonės įgyvendinimui (priemonė, numatyta Įgyvendinimo priemonių plano I skyriaus II skirsnio 1.17 punkte - dėl valstybės tarnautojų sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarkos).5. Kai kurios institucijos priemonių įgyvendinimą pagrindžia nebegaliojančiais arba senais, dar iki Nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo priimtais teisės aktais, kurie akivaizdžiai neatitinka programoje suformuluotų tikslų, kadangi būtent todėl, kad iki to buvęs teisinis reglamentavimas netenkino įstatymų leidėjo, jis ir įtraukė konkrečias priemones į tvirtinamą programą. Iki jos patvirtinimo priimti tei sės aktai klaidingai laikomi programoje numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatais (priemonės, numatytos Įgyvendinimo priemonių plano I skyriaus II skirsnio 1.16 punkte - dėl paprastesnės darbuotojų atleidimo arba perkėlimo į kitą tarnybos vietą tvarkos nustatymo valstybės tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose; I skyriaus I skirsnio 6 punkte - dėl teisės akto, nustatančio privalomojo duomenų apie viešosios informacijos rengėjus, platintojus, savininkus pateikimo ir viešo paskelbimo tvarką, parengimo; I skyriaus II skirsnio 4.3 punkte - dėl teisės akto, nustatančio privalomą informacijos apie mokamas sveikatos priežiūros paslaugas teikimo tvarką, parengimo bei kt.).6. Institucijos, atsakingos už konkrečių priemonių įgyvendinimą (numatytų Įgyvendinimo priemonių plano II skyriaus I skirsnio 7 punkte - dėl antikorupcinių priemonių teismų sistemoje; II skyriaus I skirsnio 11 punkte - dėl motyvacinės karjeros sistemos nustatymo valstybės tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose bei valstybės įstaigų ir institucijų nuostatuose), savo neveikimą pateisina argumentais, kad tam tikros priemonės, numatytos Nacionalinėje kovos su korupcija programoje, įgyvendinimas nėra tikslingas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias antikorupcines priemones, išreiškė sav o valią dėl tolesnio teisinio reglamentavimo tobulinimo ir pavedė tam tikroms institucijoms parengti reikalingų teisės aktų projektus, todėl institucija, kuriai pavesta priemonę įvykdyti, manydama, kad tam tikrų jos įgyvendinimas netikslingas, turėtų argumentuotai inicijuoti programos pakeitimus. Priešingu atveju, programą įgyvendinančioms institucijoms nevykdant įstatymų leidėjo suformuluotų pavedimų, o programos vykdymą kontroliuojančioms institucijoms toleruojant delsimą ar atsisakymą vykdyti atskiras priemones, pačios programos įvykdymas taptų neįmanomas.
SPRENDIMAI Komisija su išvadomis supažindino Seimo Pirmininką ir paprašė rasti galimybių įstatymų projektus, parengtus vykdant Nacionalinę kovos su korupcija programą, kaip galima greičiau įtraukti į Seimo posėdžių darbotvarkę.Vyriausybės, kaip Nacionalinės kovos su korupcija programos Įgyvendinimo priemonių plano vykdymą organizuojančios institucijos, prašyta administracinėmis priemonėmis paveikti už Nacionalinės kovos su korupcija programos Įgyvendinimo priemonių plano vykdymą atsakingas ministerijas ir Vyriausybės įstaigas, kad antikorupcinės priemonės būtų pradėtos realiai ir nuosekliai vykdyti. Vyriausybei kartu su institucijomis, atsakingomis už Nacionalinės kovos su korupcija programos Įgyvendinimo priemonių plano vykdymą, manant, kad tam tikrų numatytų priemonių įgyvendinimas yra netikslingas arba siekiant programoje numatytų tikslų yra tikslinga numatyti papildomas priemones, pasiūlyta argumentuotai inicijuoti programos pakeitimus ar papildymus. Seimo Biudžeto ir finansų, Ekonomikos, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Sveikatos reikalų, Švietimo, mokslo ir kultūros, Teisės ir teisėtvarkos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų prašyta sustiprinti parlamentinę kontrolę Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo srityje. Seimo Pirmininko dėmesys atkreiptas į tai, kad Lietuvos ir užsienio ekspertai nerekomenduoja visiškai uždrausti juridiniams asmenims finansuoti politines partijas, nes toks finansavimo modelis praktiškai neįgyvendinamas, bei pasiūlyta inicijuoti šiuo klausimu diskusijas Seimo frakcijose, apsvarstant galimybę keisti Nacionalinės kovos su korupcija programos nuostatas, susijusias su šio draudimo nustatymu. Komisija prašė Vyriausybę informuoti apie jos pasiūlymų įgyvendinimą, o Specialiųjų tyrimų tarnybą - reguliariai informuoti apie Nacionalinės kovos su korupcija programos Įgyvendinimo priemonių plano vykdymą bei iškylančias problemas.
|
| ||