Svarstytas 2003 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (IXP-1941) numatomas kultūros srities finansavimas. Komitetas pritarė šiems prioritetams kultūros srityje

1. Kultūros vertybių apsaugos departamentui prie Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos programai papildomai skirti 2 133 tūkst. Lt;
2. Lietuvos archyvų departamentui prie Vyriausybės skirti 250 tūkst. Lt dokumentų mikrofilmavimui.

Literatūros ir meno archyvui paprastosioms išlaidoms (šildymui, atlyginimams) skirti 34 tūkst. Lt, nepaprastosioms išlaidoms (priešgaisrinių sistemų įrengimui) 170 tūkst. Lt (šiam tikslui lėšų nenumatyta).

3. Klaipėdos dramos teatrui LR valstybės investicinėje 2003 metų programoje numatyti 151 tūkst. Lt pamatų ir granito plokščių tvirtinimui.
4. Padidinti kino programų finansavimą 420 tūkst. Lt.
5. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui papildomai skirti 500 tūkst. Lt.
6. Nacionaliniam operos ir baleto teatrui papildomai skirti a) paprastosioms išlaidoms 673 tūkst. Lt; b) operos studijai 400 tūkst. Lt.
7. LR valstybės investicinėje 2003 metų programoje numatyti 1,8 mln. Lt gyventojų iškeldinimui iš Užutrakio parko teritorijos.
8. Lietuvos archyvų departamentui prie LR Vyriausybės papildomai skirti: 30 tūkst. Lt tarptautiniam bendradarbiavimui, 15 tūkst. Lt Baltijos šalių archyvų konferencijai, 98 tūkst. Lt darbo užmokesčiui ir 31 tūkst. Lt soc.draud. dėl Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo, 250 tūkst. Lt darbo užmokesčiui ir 78 tūkst. Lt soc.draud. papildomoms pareigybėms įsteigti.
9. Kultūros ministerijos KVAD’ui ilgalaikio turto įsigijimui skirti 300 tūkst. Lt.
10. Raseinių viešosios bibliotekos rekonstrukcijos ir renovacijos projektą įtraukti į Valstybės investicijų 2003-2005 m. programą ir skirti 300 tūkst. techniniam projektui parengti.
11. Kretingos rajono kultūros rūmų renovacijos projektą įtraukti į Valstybės investicijų 2003-2005 m. programą ir skirti 300 tūkst. techniniam projektui parengti.
12. Chorui “Vilnius” paprastosioms išlaidoms papildomai skirti 230 tūkst. Lt
13. Pagal Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui papildomai skirti: Tilžės (Sovetsko) lietuvių bendruomenės namų virš projektiniams darbams (transformatorinės rekonstrukcija ir kabelio paklojimas), užtikrinantiems objekto galutinį užbaigimą papildomai skirti 120 tūkst. Lt.;
14. Peterburgo lietuvių bendruomenės patalpų remontui – papildomai skirti 85 tūkst. Lt.
15. Romų integracijos į Lietuvos visuomenę projektui (sanitarinio bloko Kirtimuose ir Kauno tautinių bendrijų namų renovacijai užbaigti) – papildomai skirti 542 tūkst. Lt.
16. Tautinių mažumų bendruomenių veiklos programoms remti papildomai skirti 120 tūkst. Lt.
17. Kultūros vertybių apsaugos kontrolės ir priežiūros programai papildomai skirti 715 tūkst. Lt, iš jų darbo užmokesčiui – 350 tūkst. Lt.
18. Kultūros vertybių apskaitos, registrų tvarkymo, propagavimo bei informacijos kaupimo apie kultūros paveldą organizavimo ir administravimo programai papildomai skirti 393 tūkst. Lt.

19. Tuskulėnų rimties parko sukūrimui papildomai skirti 1172 tūkst. Lt.

Sumažinti Ginklų fondo prie LR Vyriausybės finansavimą.

Pradėtas svarstyti Kultūros įstaigų įstatymo projektas. Seimo narys Jonas Korenka trumpai pristatė šį įstatymo projektą. Kultūros įstaigų įstatymo tikslas – aiškiai apibrėžti kultūros įstaigos sąvoką, paskirtį, veiklos specifiką, įvairių (biudžetinių, viešųjų, nevalstybinių) kultūros įstaigų statusą, nustatyti jų veiklos galimybes ir išlikimo garantijas. Atsižvelgiant į tai, kad kultūros įstaigų esama labai įvairių, jaučiamas jų bendrus bruožus nustatančio įstatymo poreikis. Šiuo metu yra problemų dėl statuso tokių kultūros įstaigų, kaip teatrai kurių negalima priskirti nei grynosioms biudžetinėms, nei viešosioms, nei privačioms įstaigoms. Dalis kultūros įstaigų neturi atskiro joms skirto įstatymo (teatrai, koncertinės organizacijos, kultūros centrai), tai apsunkina galimybes reguliuoti jų veiklą. Jau daug laiko Kultūros ministerijoje yra įstrigęs beveik sukurtas Teatrų ir koncertinių organizacijų įstatymas. Jo pateikimas užtruko kaip tik dėl bendro kultūros įstaigų įstatymo nebuvimo, kuriuo galėtų remtis specialūs šių įstaigų atskirų rūšių veiklą reglamentuojantys įstatymai. Esama problemų dėl menininkų statusą, jų veiklą bei socialines garantijas reglamentuojančių teisės aktų nebuvimo. Kultūros įstaigų įstatymas pasitarnaus kaip atrama ir šiems trūkstamiems teisės aktams sukurti.

Esama didelių sunkumų su kultūros įstaigų rėmimu, nėra gerai sureglamentuotos galimybės nebiudžetinėms kultūros įstaigoms gauti valstybės paramą. Neabejotinai iškils problemų su biudžetinių įstaigų uždirbamomis lėšomis, kurios pagal dabar galiojančius įstatymus turi būti surenkamos į biudžetą ir jas uždirbusioms įstaigoms gali būti sudėtinga jas atgauti. Iškilo pavojus, kad taip bus nuslopinta kultūros įstaigų vadovų ir darbuotojų iniciatyva. Kultūros įstaigų įstatyme apbrėžti visi šie klausimai.

Kultūros ministrė Roma Dovydėnienė paaiškino, kad pradedant 1990 metais kultūros teisinė bazė buvo kuriama laikantis nuostatos, jog tikslinga įstatymus rengti pagal atitinkamas kultūros ir meno sritis. Pasirinkus tokį teisėkūros principą buvo siekiama reglamentuoti kultūros paveldo apsaugą, atskirų meno sričių plėtrą, kultūros institucijų veiklą, infrastruktūrą, valdymą. Buvo priimti Muziejų, Bibliotekų, Kino įstatymai yra ruošiamas Teatrų ir koncertinių organizacijų įstatymo projektas. Kultūros įstaigų įstatymo projekte siekiama apibendrinti šiandien atskiras kultūros įstaigų rūšis reglamentuojančių įstatymų normas. Įstatymo projekte naujai jokie santykiai nesureguliuojami. Be to nuo sausio mėnesio įsigalios naujas Darbo kodeksas. Svarstytina, ar ateityje nereikėtų parengti įstatymo, reglamentuojančio Kultūros centrų veiklą.

Kultūros pakomitečio pirmininkas Jonas Jučas informavo Komiteto narius apie tai, kad Kultūros pakomitetis apsvarstė Skuodo savivaldybės mero raštą dėl Lietuvos valstybinio Operos ir baleto teatro spektaklio “Pilėnai” parodymo Apuolės piliakalnyje. Pakomitetis nusprendė siūlyti Operos ir baleto teatrui rasti galimybę parengti ir įgyvendinti šį projektą. Taip pat siūlyti apsvarstyti galimybę šį projektą parodyti ir kituose miestuose, kurie kitais metais švęs 750 metų jubiliejų. Komitetas bendru sutarimu pritarė pakomitečio siūlymui.

Svarstytas Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto statusas. Institutas siekia atsiskirti nuo KMU ir tapti savarankiška mokslo ir studijų institucija. KMU senatas pateikė Vyriausybei siūlymą Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto bazėje įsteigti Kauno medicinos universiteto mokslo institutą. Lietuvos mokslo tarybos ekspertų grupė palaiko Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto su klinika reorganizavimą į valstybinį mokslo institutą. Komitetas pritarė Lietuvos mokslo tarybos ekspertų grupės išvadai ir nusprendė rekomenduoti Vyriausybei atsižvelgti į Lietuvos mokslo tarybos ekspertų grupės išvadas reorganizuojant Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutą.