Lietuvos Respublikos Seimas - Baltijos valstybių parlamentų kaimo reikalų komitetų bendras pareiškimas (2002 m. lapkričio mėn. 7 d., Vilnius)

Baltijos valstybių parlamentų kaimo reikalų komitetų bendras pareiškimas (2002 m. lapkričio mėn. 7 d., Vilnius)

Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – parlamentų kaimo reikalų komitetų atstovai kartu aptarė sudėtingus klausimus, susijusius su derybomis dėl stojimo į ES, žemės ūkio, ypač tiesioginių išmokų ir žemės ūkio gamybos kvotų, srityje.

Tiesioginių išmokų klausimu atstovai pabrėžė, kad šios išmokos yra tapusios nuolatine bendrosios žemės ūkio politikos priemone ir lemiamu konkurencingumo bendroje rinkoje veiksniu. Pereinamasis laikotarpis neturėtų tęstis ilgiau nei iki 2006 m., t.y. dabartinio ES biudžeto laikotarpio pabaigos. Baltijos valstybėms turėtų būti suteikta galimybė teikti papildomą valstybės pagalbą iki dabartinėse Europos Sąjungos valstybėse narėse nustatyto pagalbos lygmens.

Atstovai sutarė, kad stojimo į ES sąlygos žemės ūkio srityje, ypač tiesioginių išmokų ir gamybos kvotų klausimu, turėtų atspindėti Baltijos valstybių žemės ūkio sektorių raidos nuo 1990 m. ypatumus. Padėties išskirtinumą, lyginant su ES valstybių narių ir kitų šalių kandidačių padėtimi, lemia tai, kad:

Baltijos valstybių žemės ūkio sektoriuose pereinant nuo Sovietų Sąjungos centralizuotos ir valstybės kontroliuojamos sistemos į laisvos rinkos sistemą vyko gilūs ir esminiai pokyčiai;

vykstant esminiams žemės ūkio struktūrų pokyčiams ir netekus tradicinių rinkų, žymiai sumažėjo gamyba – daug labiau nei kitose pereinamojo laikotarpio šalyse kandidatėse. Dėl to žemės ūkis atsigauna lėčiau nei kitose šalyse kandidatėse;

žemės ūkio sektoriui pradėjus atsigauti, pastarąjį labai neigiamai paveikė 1998 m. Rusijos ekonominė krizė, kurios metu žymiai sumažėjo gamyba ir eksportas.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos parlamentų kaimo reikalų komitetų atstovai mano, kad norint užtikrinti Baltijos valstybių žemės ūkių subalansuotą plėtrą, nustatant žemės ūkio produktų referencinius laikotarpius reikėtų atsižvelgti į minėtuosius pokyčius žemės ūkyje.

Per pereinamąjį laikotarpį, derybose dėl stojimo į ES nustatytos gamybos kvotos turėtų suteikti galimybę Baltijos valstybėse plėtoti gyvybingą žemės ūkį, bet neįšaldyti padėties, kuri susidarė didžiulio nuosmukio metais. Dėl to, gamybos kvotas reikėtų padidinti, ypač bazinio javų derlingumo, pieno, karvių žindenių ir cukraus kvotas.

Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje kylant gyvenimo lygiui, maisto suvartojimas palaipsniui pasieks ES vidurkį. Todėl nustačius didesnes kvotas, ES bendrojoje rinkoje neatsiras žemės ūkio produkcijos pertekliaus.

Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos parlamentų kaimo reikalų komitetų atstovai, manome, kad Europos Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti į šias pateikiamas nuostatas, kad būtų užtikrinta Baltijos valstybių žemės ūkių plėtotė ir sėkminga Europos Sąjungos plėtra.

Naujausi pakeitimai - 2004 03 09.
Simantė Kairienė

> Istorija > 2000 - 2004 m. Seimas > Seimo komitetai > Kaimo reikalų komitetas > Konferencijos, seminarai ir kiti renginiai > 2002 metai