2002 m. spalio 16 dieną Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija nagrinėjo ir svarstė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Trečiosios knygos atskirų straipsnių pataisas sprendžiant įvaikinimo problemas.

Įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Giedrė Žentelytė informavo posėdžio dalyvius apie tarnybų veiklą organizuojant įvaikinimą Lietuvoje ir užsienyje. Supažindino su naujausia informacija, susijusia su įvaikinimu. Ji pažymėjo, kad 2002 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Vvyriausybės nutarimu Nr.1422 patvirtinta Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarka, reglamentuojanti galimų įvaikinti vaikų ir norinčių įvaikinti asmenų apskaitą, informacijos apie galimus įvaikinti vaikus norintiems įvaikinti asmenims teikimą, atitinkamų valstybės institucijų veiksmus iki ir po įvaikinimo.

Pranešėja pastebėjo, kad įvaikinimo apskaitos tvarka reikšminga tuo, jog tiksliai nustato įvaikinimo procese dalyvaujančių ir jį organizuojančių institucijų (Įvaikinimo tarnybos bei Vaikų teisių apsaugos tarnybų) funkcijas ir atsakomybę;

Taip pat nustato konkretų terminą (15 d.), per kurį Vaikų teisių apsaugos tarnyba privalo pateikti duomenis Įvaikinimo tarnybai apie galimą įvaikinti vaiką.

Nutarime yra numatyta, kad užsieniečiams galimi įvaikinti vaikai siūlomi atsižvelgiant į vaiko interesus, asmenų pageidavimus bei vaiko auklėjimo paveldimumą, etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę bei gimtąją kalbą. Kartu įtvirtinama galimų įvaikinti vaikų kodavimo sistema.

Tačiau, kaip pastebėjo pranešėja, iškyla nemažai problemų dėl teisės aktų netobulumų. Pavyzdžiui, į galimų įvaikinti vaikų sąrašą yra įtraukiami tik tie vaikai, kuriuos įstatymas leidžia įvaikinti. Pagal Civilinio kodekso nuostatas nėra aišku, ar vaikas, kurio atžvilgiu tėvų valdžia yra apribota laikinai, nors nuo laikino apribojimo praėjo vieneri metai, gali būti įvaikintas, nesant tam vaiko tėvų sutikimo. kadangi įstatymas nenustato, kiek gali trukti laikinas tėvų valdžios apribojimas)

Taigi CK 3.219 straipsnis šia apimtimi prieštarauja 3.212 straipsnio nuostatoms, kuriose numatyta, kad įvaikinimui būtinas vaiko tėvų rašytinis sutikimas, o taip pat 3.214 straipsniui, nustatančiam, kad tėvų sutikimo nereikia, kai tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia.

Siūloma: Aiškiai apibrėžti įstatymu, kiek laiko gali trukti laikinas tėvų valdžios apribojimas ir numatyti galimybę pakeisti laikiną tėvų valdžios apribojimą neterminuotu tėvų valdžios apribojimu, kuris leidžia įvaikinti vaiką be tėvų sutikimo.

 

Pranešėja pateikė nemažai pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnių, reglamentuojančių įvaikinimą, pakeitimų ir papildymų.

LR CK 3.212 straipsnis. Tėvų sutikimas įvaikinti

“2. Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs, būtinas jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jei įvaikinamas vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą globėją (rūpintoją) (išskyrus valstybinę globos instituciją), būtinas globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo.”

Problema: CK 3.214 straipsnis nustato, kad įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu jo tėvai yra pripažinti neveiksniais, tuo tarpu pagal 3.212 straipsnio 2 dalį, jei tokiems tėvams yra paskirtas globėjas, tai įvaikinant vaiką būtinas jo sutikimas, patvirtintas teisme. Tokiu būdu vaiko neveiksnių tėvų globėjo (rūpintojo), kuriam be pareigos prižiūrėti ir rūpintis globojamuoju bei administruoti jo turtą įstatymas nenumato kitų pareigų, teisės yra sulyginamos su vaiko biologinių tėvų ar vaikui paskirto globėjo teisėmis.

Siūloma: CK 3.212 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius “ar neveiksnūs” ir “arba globėjų (rūpintojų) ir išdėstyti šią dalį taip: “Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra nepilnamečiai, būtinas jų tėvų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jei įvaikinamas vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą globėją (rūpintoją) (išskyrus valstybinę globos instituciją), būtinas globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo.”

 

LR CK 3.214 straipsnis. Įvaikinimas be tėvų sutikimo.

“Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu tėvai yra nežinomi ar mirę, jeigu tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jeigu tėvai pripažinti neveiksniais arba paskelbti mirusiais.”

Problema: pasitaiko atvejų, kai vaiko gimimo akte įrašytas tėvas nuo pat gimimo vaiku visiškai nesirūpina ir nesidomi juo, dažnai jo gyvenamoji vieta yra nežinoma, o vykdoma paieška neduoda rezultatų. Tačiau tokio tėvo vaiko be tėvo sutikimo pagal CK 3.214 straipsnį įvaikinti negalima. Panaši situacija susiklosto ir tada, kai tėvai atsisako vaiko ir išvyksta nežinia kur arba dingsta ir jų gyvenamoji vieta yra nežinoma.

Siūloma: papildyti CK 3.214 straipsnį žodžiais “ar nežinia kur esančiais” ir išdėstyti jį taip: “Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu tėvai yra nežinomi ar mirę, jeigu tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jeigu tėvai pripažinti neveiksniais arba paskelbti mirusiais ar nežinia kur esančiais.”

 

 

LR CK 3.219 straipsnis. Įvaikinimo apskaita.

“3. Suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, valstybinė įvaikinimo institucija išsiaiškina, ar tėvams nepanaikintas tėvų valdžios apribojimas. Jei tėvų valdžios apribojimas nepanaikintas, jų vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų sąrašą.”

CK 3.181 straipsnio nuostatos numato galimybę pakeisti tam tikrą tėvų valdžios apribojimo būdą kitu, tačiau nenustato aukščiau paminėtos galimybės, todėl siūlytume CK 3.181 straipsnį papildyti nuostata, kad jei per šešis mėnesius (arba per vienerius metus) nuo laikino tėvų valdžios apribojimo lieka sąlygos, dėl kurių tėvų valdžia buvo laikinai apribota ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, laikinas tėvų valdžios apribojimas turi būti pakeistas neterminuotu tėvų valdžios apribojimu.

Ši nuostata įpareigotų vaikų teisių apsaugos instituciją, praėjus nustatytam laikotarpiui nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, kreiptis į teismą su atitinkamu pareiškimu. Teismui priėmus sprendimą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo pakeitimo neterminuotu, vaikas taptų galimu įvaikinti pagal CK 3.214 straipsnį.

CK 3.181 straipsnį papildžius tokia nuostata, 3.219 straipsnio 3 dalis turėtų tapti negaliojančia.

 

 

 

susitiko su Moldavijos Respublikos parlamentine delegacija ir aptarė abi puses dominančius klausimus.

Komisijos pirmininkė Giedrė Purvaneckienė supažindino svečius su Komisijos veikla, posėdžiuose svarstomais klausimais, Komisijos iniciatyva rengiamais teisės aktų projektais, tarptautinių konferencijų, seminarų, parlamentinės kontrolės organizavimo, ryšių palaikymo su Vyriausybe, ministerijomis, tarnybomis, kitomis valstybės institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis praktika. Ji pastebėjo, kad Komisija ypač daug dėmesio skiria vaiko, moterų teisių apsaugai, smurto šeimoje sumažinimo atvejams. Giedrė Purvaneckienė pažymėjo, kad Komisijos iniciatyva Seimo Valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė rengia vaiko apsaugos koncepciją, kurią spalio pabaigoje pateiks Seimui.

Komisijos konsultantė Justina Kirnienė, papildydama Komisijos pirmininkės pateiktą informaciją, pažymėjo, kad praktikuojami bendri išplėstiniai posėdžiai su kitais Seimo padaliniais, komitetais, komisijomis, o taip pat išvažiuojamieji posėdžiai. Ji pateikė konkrečius pavyzdžius, kaip organizuojamas Komisijos darbas, inicijuojami, rengiami bei dalyvaujama rengiant teisės aktų projektus, posėdžiuose nagrinėjami priimtų teisės aktų įgyvendinimo, parlamentinės kontrolės kontekste klausimai, organizuojamos tarptautinės konferencijos, bendradarbiaujama su valstybės institucijų vadovais, specialistais, visuomeninėmis organizacijomis. Atsakė į svečių pateiktus klausimus.

Moldavijos Respublikos Parlamento Žmogaus teisių ir Tautinių mažumų komisijos pirmininkas, Žmogaus teisių veiksmų plano vystymo ir įgyvendinimo koordinacinio komiteto pirmininko pavaduotojas Mihail Sidorov supažindino Komisijos narius su Moldavijos Parlamento Žmogaus teisių ir tautinių mažumų komisijos veikla. Svečias pripažino, kad delegacijai šis susitikimas bus naudingas, kvietė ir toliau bendradarbiauti, dalintis patyrimu. Jis pastebėjo, kad Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija savo veikloje plačiai apima svarbias žmogaus gyvenimo sferas. Jis domėjosi teisės aktų projektų rengimo, svarstymo, jų priėmimo tvarka.

Moldavijos Respublikos Parlamento Žmogaus teisių ir tautinių mažumų komisijos narė, Žmogaus teisių veiksmų plano vystymo ir įgyvendinimo koordinacinio komiteto narė Ludmila Borgula pastebėjo, kad Komisijos darbas yra veiksmingas. Ji domėjosi Komisijos rengiamais seminarais, konferencijomis, ypač organizuota diskusija su Moksleivių parlamento atstovais.

Diskusijose dalyvavo Komisijos nariai, o taip pat Moldavijos Respublikos Tarpetninių santykių departamento direktoriaus pavaduotoja, Žmogaus teisių veiksmų plano vystymo ir įgyvendinimo koordinacinio komiteto narė Vera Petuhov, Moldavijos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Ion Nistor, šalies nevyriausybinių organizacijų atstovas Anatol Beleac, Jungtinių Tautų Vystymo programos projekto koordinatorė Alla Skvortova, žiniasklaidos atstovė Natalia Silicka. Nemažai klausimų svečiams pateikė Komisijos narys Virmantas Velikonis.