2002 m. spalio 16 dieną Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija nagrinėjo ir svarstė pasiūlymus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Trečiosios knygos atskirų straipsnių pataisoms sprendžiant įvaikinimo problemas.

Įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Giedrė Žentelytė informavo posėdžio dalyvius apie tarnybų veiklą organizuojant įvaikinimą Lietuvoje ir užsienyje, supažindino su nustatyta tvarka įvaikinimo srityje. Ji pažymėjo, kad 2002 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Vvyriausybės nutarimu Nr.1422 patvirtinta Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarka, reglamentuojanti galimų įvaikinti vaikų ir norinčių įvaikinti asmenų apskaitą, informacijos apie galimus įvaikinti vaikus norintiems įvaikinti asmenims teikimą, atitinkamų valstybės institucijų veiksmus iki ir po įvaikinimo.

Pranešėja pastebėjo, kad įvaikinimo apskaitos tvarka reikšminga tuo, jog yra nustatyta įvaikinimo procese dalyvaujančių ir jį organizuojančių institucijų: Įvaikinimo tarnybos bei miestų ir rajonų vaikų teisių apsaugos tarnybų funkcijos ir atsakomybė. Taip pat yra nustatytas 15 dienų terminas, per kurį Vaikų teisių apsaugos tarnyba privalo pateikti duomenis Įvaikinimo tarnybai apie galimą įvaikinti vaiką.

Nutarime yra numatyta, kad užsieniečiams galimi įvaikinti vaikai siūlomi atsižvelgiant į vaiko interesus, asmenų pageidavimus bei vaiko auklėjimo paveldimumą, etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę bei gimtąją kalbą. Kartu įtvirtinama galimų įvaikinti vaikų kodavimo sistema.

Tačiau, kaip pastebėjo pranešėja, iškyla nemažai problemų dėl teisės aktų netobulumų. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos nenumato, kiek gali trukti laikinas tėvų valdžios apribojimas, todėl praėjus metams ir daugiau tokių tėvų vaikas negali būti įtrauktas į galimų įvaikinti vaikų sąrašą.

Giedrė Žentelytė siūlė aiškiai apibrėžti įstatymu, kiek laiko gali trukti laikinas tėvų valdžios apribojimas ir numatyti galimybę pakeisti laikiną tėvų valdžios apribojimą neterminuotu tėvų valdžios apribojimu, kuris leidžia įvaikinti vaiką be tėvų sutikimo.

Pranešėja pateikė ir daugiau pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnių, reglamentuojančių įvaikinimą, pakeitimų ir papildymų.

Komisija bendru sutarimu nusprendė rengti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo bei papildymo įstatymo projektą ir jį svarstyti šių metų spalio 23 dieną.