|
2003 m.INFORMACIJA apie 2003-01-29 Komisijos posėdį Nr.1 Įvykusiame pirmame Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos posėdyje buvo nagrinėjami 2 klausimai:
Komisijos nariai bendru sutarimu patvirtino š.m. I pusmečio veiklos planą, kuriame atsispindėjo ne tik pagrindinių jūrinių ir žuvininkystės įstatymų tobulinimo planai, bet ir platesnė tų įstatymų įgyvendinimo parlamentinė kontrolė, taip pat aktualių klausimų nagrinėjimas, diskusijų surengimas. Rengiant veiklos planą buvo atsižvelgta į Komisijos narių, Susisiekimo ministerijos, Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos ir visuomeninių organizacijų pasiūlymus.
Situacijos susiklosčiusios dėl Rusijos naftos kompanijos LUKOIL ketinimų pradėti eksploatuoti naftos telkinį Kravtsovskoje (D-6), esantį Baltijos jūroje, aptarime dalyvavo Aplinkos ministerijos sekretorius E.Gustainis, Užsienio ministerijos, Lietuvos nacionalinės UNESCO Komisijos atstovai. E.Gustainis apibūdino susiklosčiusią situaciją kaip įvykusi faktą, jis pripažino, kad ministerija neturi pilnos informacijos, kadangi Rusijos Federacijos pusė vengia tiesioginių atsakymų, susitikimų ir galimo bendradarbiavimo aplinkosauginėje plotmėje. Užsienio reikalų ministerijos atstovė JTET skyriaus vedėja D.Kraulytė akcentavo, kad yra bandoma veikti įvairiom kryptim. Bandoma remtis įvairiomis konvencijomis. Pagal Baltijos jūros apsaugos konvenciją nėra griežtai reglamentuotas informacijos tarp šalių apsikeitimas, todėl minėtos konvencijos nuostatomis Lietuva negali priversti bendradarbiauti Rusijos Federacijos institucijų. Poveikio aplinkai įvertinimo konvencija, kurią LR Seimas ratifikavo 1999 metais, numato atlikti privalomą poveikio įvertinimą, bet minėtos konvencijos taikyti mes negalime, kadangi Rusijos Federacija jos neratifikavo. Kaip žinoma, Kuršių nerija yra pripažinta Pasaulio paveldo komisijos saugomu objektu, todėl vienintelis kelias veikti remiantis minėtą komisiją. Lietuvos nacionalinės UNESCO Komisijos atstovė D.Reikaitė tvirtina, kad Pasaulio paveldo komisija įpareigojo Lietuvą ir Rusijos Federaciją bendradarbiauti ir atlikti tyrimus, tačiau šito bendradarbiavimo dėl Rusijos Federacijos nenoro neįvyko. Jau š.m. vasario 1 d. apie bendradarbiavimą Lietuvos ir Rusijos atstovai turės atsiskaityti prieš Pasaulio paveldo komisiją. Vienintelis būdas įpareigoti Rusijos Federaciją atlikti tyrimus yra įtraukti Kuršių neriją į UNESCO objektų sąrašą, kurie yra pavojuje. Komisijos nario Broniaus Bradausko teigimu, Lietuvai dabar reikia siekti išankstinio susitarimo su RF dėl galimos, avarijos D-6 platformoje atveju, kompensacijos. Komisijos pirmininko pavaduotojas Jurgis Utovka palaikė B.Bradausko išsakytą poziciją. Nafta bus vis tiek išgaunama, bet tiek Lietuvos, tiek Rusijos pusės suinteresuotos saugiu naftos gavybos procesu. Todėl reikia tartis su Rusijos Federacija dėl galimos kompensacijos avarijos atveju, o taip pat nors iš dalies pasirūpinti savo ekologiniu saugumu Klaipėdos uoste laikyti laivo vienetą, monitoringui ir galimai gelbėjimo operacijai atlikti. Komisijos pirmininkas pasiteiravo dėl institucijų turimų duomenų apie telkinio D-6 technologinį saugumą, pažymėdamas, kad platforma yra 30 m. gylyje užšąlančiame jūros pakraštyje, tai esant dideliems vėjams, audroms iš jūros pusės platforma gali neišlaikyti kelių tonų ledų spaudimo. Aplinkos ministerijos atstovė nurodė, kad aktyviai dirbama būtent Seimo narių paminėtomis kryptimis, tai būtent projekto saugumas telkinyje D-6 naudojamų technologijų atžvilgiu, reikalaujama, kad būtų parengtas avarijos likvidavimo ir nuostolių Lietuvai kompensavimo tvarkos, taip pat akcentuojamas pastovaus monitoringo būtinumas. Komisijos narys B.Bradauskas pažymėjo, kad tai yra labai svarbi problema, todėl jos sprendimas turi vykti naudojant visus svertus tai ir ministerijų aktyvi veikla, ir LR Seimo palaikymas per tarpparlamentinės grupės. Komisijos pirmininkas Rimas Valčiukas pritardamas B.Bradausko nuomonei pasiteiravo dalyvaujančių atstovų dėl artimiausių planų. E.Gustainio teigimu, dabartinių momentų yra ruošiamasi galimam susitikimui su Rusijos Federacijos Aplinkos apsaugos ministerijos atstovais, pažymėdamas, kad tuo susitikimu siekiama tik subalansuoti ir aptarti D-6 projekto aplinkosauginę dalį, todėl šioje vietoje jokių paslapčių būti neturėtų. Užsienio reikalų ministerija dabar pagrindinės jėgas mes į ataskaitos pateikimą UNESCO Pasaulio paveldo komisijai, o taip pat ir į kandidatavimą į minėtą UNESCO instituciją. Rimo Valčiuko siūlymu buvo nuspręsta surengti dar vieną minėtos situacijos nagrinėjimui skirtą posėdį (preliminariai š.m. kovo 26 d.) ir gauti konkretesnę informaciją apie padėti dėl D-6 telkinio.
INFORMACIJA apie 2003-02-05 Komisijos posėdį Nr.2
Įvykusiame Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos posėdyje buvo svarstoma dėl neatlygintino keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias problemų ir perspektyvų. Komisijos pirmininkas pasveikino išvažiuojamojo posėdžio dalyvius, svečius ir žurnalistus. Rimas Valčiukas pasiūlė iš anksto susitarti dėl posėdžio tvarkos. Kadangi posėdžio tikslas buvo tik situacijos aptarimas, todėl buvo pasiūlyta išklausyti visų kviestųjų asmenų nuomonių. V.Giedraitis, Neringos savivaldybės vicemeras, pažymėjo, kad neapmokestinamo perkėlimo per Kuršių marias keltais - tai yra visos Lietuvos ir Neringos gyventojų iniciatyva, kurios pagrindinis tikslas - pagelbėti Neringos gyventojams ir atvykstantiems. Jis priminė, kad pataisas dėl nemokomo kelto LR Seime užregistravo LR Seimo pirmininkas A.Paulauskas. 2000 m. perkėlimo kaina padidėjo iki 39 litų, o specialaus reiso kaina buvo 600 litų. Nors Neringos gyventojai ir turėjo galimybę keltis nemokomai, tačiau Neringos miesto ir mieste veikiančios įmonės turėjo mokėti mokesčius už perkėlimą. Todėl būtinai reikėjo keisti galiojančią tvarką. V.Giedraitis informavo, kad per 9 km pravažiavo 136 tūkst. automobilių. Neringos savivaldybė išdavė apie 8 tūkst. leidimų, kurie turi teisę nemokomai įvažiuoti į Neringą (3500 - Neringos įmonėms, 3000 - nekilnojamojo turto savininkams, 1200 - Neringos gyventojams, turintiems automobilius). Atkreipė dėmesį į tai, kad padidėjus automobiliams su tranzitiniais numeriais iki 200 litų buvo padidinta jų įvažiavimo į Neringą rinkliava. Apibendrindamas V.Giedraitis pažymėjo, kad tikslas privilioti poilsiautojus yra pasiektas, ir Neringa pajėgi priimti tiek, ir net daugiau turistų. Kitas teigiamas aptarinėjamos tvarkos poveikis - pagausėjo statybos, nes neimamas joks mokestis už statybinių medžiagų transportavimą. Taigi, esmė ne piniguose, bet verslo plėtros užtikrinime, todėl Neringos savivaldybė siūlo nekeisti tvarkos. Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius V.Portapas pažymėjo, kad šalia teigiamų, visada yra neigiamų dalykų. Neapmokestinamas keleivių ir transporto priemonių kėlimas keltais per Kuršių marias į Valstybės ir UNESCO Pasaulio Paveldo Centro pripažintos vertybės saugomą teritoriją, t.y. Kuršių nerijos nacionalinį parką 2002 metais sukėlė daug problemų ir įtakojo neigiamą poveikį teritorijos aplinkai. Ženkliai padidėjo gaisrų - iki 26, ankstesniais metais užregistruota 6-10 gaisrų. (lyginant su 2001 metais autotransporto srautas išaugo 69 procentais, keleivių -122 procentais. Kaip buvo nustatyta, dėl autotransporto išmetamųjų dujų kibirkščių ir didelio pėsčiųjų srauto, bei jų neatsargaus elgesio po kelis kartus per savaitę (vasaros ir rudens metu) degė nerijos miškai.) Išaugo benamių ir asocialių lankytojų skaičius, ypač parko Smiltynės rekreacinėje zonoje. Pastarieji nakvodami miške ir kūrendami laužus taip pat prisidėjo prie išaugusio gaisrų skaičiaus, nes kelto paslaugos nemokamos. Padidėjo atskirų parko kraštovaizdžių ir biologinių elementų (Kuršių nerijos Didžiojo kopagūbrio, pajūrio apsauginio kopagūbrio, gamtos paminklų, miško paklotės ir augmenijos) digresija.Ypač parko konservacinėse zonose, nes parko rekreacinės zonos, nors jos ir sudaro beveik 2000 ha, jau nebegalėjo sutalpinti išaugusio autotransporto ir lankytojų skaičiaus. Dėl to tiek motorizuoti, tiek pėstieji lankytojai veržėsi į draudžiamas rekreacinei veiklai konservacines teritorijas, t.y. į gamtos rezervatus (ypač Naglių gamtos rezervatą). Pajūrio palvėje, neleistinose vietose ir ant jautrios nerijos žolinės augmenijos, buvo savavališkai statomi automobiliai. Užtikrinti efektyvią teritorijos kontrolę, esant tokiai apkrovai, parko pareigūnams (dviem inspektoriams) buvo tiesiog fiziškai neįmanoma. Nubausta 130 pažeidėjų, išieškota 10000 Lt baudų. Nuo 2002 metų pavasario, įvedus nemokamą kėlimąsi keltu, išaugo vagysčių skaičius, ypač Smiltynėje, nes ne tik benamiai, bet ir mėgėjai žvejai (klaipėdiečiai) čia turėjo puikias galimybes, leisti ištisas naktis. Apibendrinamas V.Portapas pažymėjo, kad prieš priimant sprendimą reikėjo pagalvoti apie tai, kaip reikės kovoti su neigiamomis pasekmėmis. Vienas geriausiu būdu tai yra ekonominis reguliavimas. Neringos smulkaus ir vidutinio verslo asociacijos atstovas G.Vaidila pažymėjo, kad nemokomas keltas buvo geras sumanymas fiziniams ir juridiniams Neringos miesto asmenims. Nemokomas keltas turėjo didelę reikšmę verslo plėtrai ir organizavimui, statyboms, tačiau įmonių pelnas padidėjo nežymiai. Pabrėžė, kad tiltas per Kuršių marias būtų vienkartinė investicija, kuri išspręstų daugelį problemų. Klaipėdos miesto meras R.Taraškevičius pasidžiaugė, kad toks aptarimas yra suruoštas. Jis pabrėžė būtinumą sudaryti visas sąlygas Neringos ir Smiltynės gyventojams, kad jie nejaustų jokio diskomforto. Kalbėdamas apie tilto statybos galimybę, jis akcentavo, kad tilto idėja yra diskutuotina. Klaipėdos miesto ekonomikos ir finansų departamento direktorė L.Domarkienė teigė, kad veikiančios perkėlimo keltais sistemos nereikėjo keisti. Šioje vietoje buvo paskubėta. Nebuvo kompleksinio nagrinėjimo dėl galimų pasekmių, o Klaipėdos savivaldybės rinkliava yra tik tam tikra srautų ribojimo priemonė, o ne bandymas pasipelnyti. Todėl savivaldybė siūlo atstatyti anksčiau galiojančią tvarką ir yra "už" mokomą perkėlimą. Klaipėdos apskrities administracijos viršininko pavaduotojas A.Michailov pritarė Klaipėdos savivaldybės siūlymams gražinti anksčiau galiojusią tvarką, tačiau pažymėjo, kad mokesčių dydžius reikia aptarti kartu su savivaldybėmis. Pabrėžė, kad tas, kas darėsi vasara Smiltynėje, neturi pasikartoti. Susisiekimo ministerijos sekretorius A.Vaitkus pranešė, kad yra atliekama AB "Smiltynės perkėla" veiklos analizė, kurios pagrindu ir turėtų vykti diskusijos ir svarstymai. Kai buvo mąstoma apie nemokomą keltą, nebuvo įvertinti galimi keleivių ir transporto srautai. Galima teigti, kad nemokomas perkėlimas savotiškai paskatino turizmą, žmonių judėjimą. Apskaičiuota, kad bendrovė pernai galėjo uždirbti 11 mln. litų, iš kurių 2.5 mln. būtų pelnas. Ministerijos sekretorius pabrėžė, kad AB "Smiltynės perkėla" naudojamų keltų išdirbtų metų vidurkis yra 30 metų. Modernaus kelto kaina apie 7 mln. litų, kuris yra ir greitesnis, ir patogesnis. Jis informavo, kad 2002 m. gruodžio mėn. Susisiekimo ministerija strateginio planavimo komitetui pateikė savo planus. Buvo pasiūlyta Neringos miesto ir Klaipėdos miesto Smiltynės gyventojams, specialiam transportui daryti kompensacijas už perkėlimą iš biudžeto. AB "Smiltynės perkėla" direktorius A.Žukauskas padėkojo Klaipėdos miesto merui už tai, kad jis mąsto ekonominiais dėsniais. Jis pažymėjo, kad būtų geriausiai leisti įmonei uždirbti pačiai. Nors pinigai iš Vyriausybės buvo mokami tvarkingai, tačiau modernizacija yra neįmanoma kai yra kompensuojamos tik faktinės išlaidos. Pridūrė, kad Neringos miesto ir Klaipėdos miesto Smiltynės gyventojai turi būti keliami nemokomai. Uosto kapitonas V.Lukoševičius pažymėjo, kad naujoje tvarkoje būtina išskirti kėlimą keltais ekstremaliais atvejais. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktoriaus infrastruktūrai A.Kamarausko teigimu, perkėlos darbas, prieplaukos ir akvatorijos priežiūra uosto direkcijai per metus kainuoja apie 2 mln. Yra svarstomos galimybės "senojo" kelto prieplauką perkelti į naują vietą - Šiaurės ragą. Jis pažymėjo, kad galiojanti tvarka yra žalinga modernizacijai. Uosto kapitonas V.Lukoševičius pasiūlė paminėti įstatyme uosto gelbėjimo tarnybą. Neringos miesto vicemeras V.Giedraitis pritardamas uosto kapitonui pasiūlė įtraukti ir Neringos miesto savivaldybės įmones. Komisijos pirmininkas Rimas Valčiukas padėkojo dalyviams už išsakytas mintis ir paprašė Komisijos narius pateikti savo pamąstymus. Vytautas Šustauskas akcentavo, kad norėtųsi daugiau aiškumo dėl gyventojų, valdžiai žmogus turi būti pirmoje vietoje, todėl būtina atrasti lėšų ir tarnauti visiems žmonėms - ir Neringos gyventojams, ir grybautojams. Vaclov Stankevič pažymėjo, kad surengtas Komisijos posėdis yra labai svarbus ir naudingas ruošiamai pataisai. Komisijos narys pasiteiravo Neringos vicemero dėl požiūrio į Susisiekimo ministerijos sekretoriaus pateiktą projektą. V.Giedraitis patvirtindamas jau išsakytas mintis akcentavo, kad nauja tvarka yra reikalinga, ir labai svarbu yra priversti tinkamai dirbti visas institucijas nuo kurių priklauso tvarkos įgyvendinimas. V.Giedraitis paminėjo, kad rinkliavos už įvažiavimą į Neringos savivaldybės teritoriją nedidės. Komisijos pirmininkas Rimas Valčiukas pabrėžė, kad Komisija vasario pabaigoje planuoja surengti atskirą posėdį dėl rinkliavų, todėl pasiūlė šia tema nediskutuoti. Vaclov Stankevič pasiteiravo Ministerijos sekretoriaus A.Vaitkaus dėl diskusijų vykdomosios valdžios sluoksniuose apie tilto statybą per Kuršių marias. Susisiekimo ministerijos sekretorius A.Vaitkus pažymėjo, kad kol kas diskusijos vyksta dėl projekto tikslingumo, dėl vietos, dėl kaštų ir atsipirkimo, o taip pat ir dėl galimybės daryti mokomą važiavimą per tiltą. Rimas Valčiukas pasiūlė galutinio sprendimo dėl neatlygintino keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias tvarkos šiame posėdyje nepriimti, toliau tęsti bendradarbiavimą su Susisiekimo ministerija, rengiant LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir Vyriausybės dėl neatlygintino keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias kompensavimo tvarkos pakeitimus. NUSPRĘSTA (bendru sutarimu): 1.Galutinio sprendimo dėl neatlygintino keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias kompensavimo tvarkos šiame posėdyje nepriimti, toliau tęsti bendradarbiavimą su Susisiekimo ministerija, rengiant LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir Vyriausybės dėl neatlygintino keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias kompensavimo tvarkos pakeitimus. 2.Paruoštus projektus pateikti visoms suinteresuotoms institucijoms, ir po pakartotino aptarimo priimti galutinį sprendimą.
INFORMACIJA apie 2003-03-19 Komisijos posėdį Nr.3
Įvykusiame Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos posėdyje buvo svarstoma dėl pasiruošimo AB Klaipėdos laivų remontas privatizavimui eigos. Komisijos pirmininkas pasveikino posėdžio dalyvius, svečius ir žurnalistus. Rimas Valčiukas pasiūlė iš anksto susitarti dėl posėdžio tvarkos. Kadangi posėdžio tikslas buvo tik situacijos aptarimas, todėl buvo pasiūlyta išklausyti visų kviestųjų asmenų nuomonių. AB "Klaipėdos laivų remontas" direktoriaus Naglio Puteikio teigimu, ruošiantis privatizacijai pirmi veiksmai jau padaryti - įmonė pamažu traukiasi, "išnešdama" savo turtą, tame tarpe ir pastatus. Jis pastebėjo, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija finansavo įmonės išnuomotų krantinių renovaciją, o pati įmonė savo lėšomis tiese inžinerinės komunikacijas. Įmonėje veikia stebėtojų taryba. Direktoriaus teigimu, yra neaišku kas privatizuos įmonę, kuri negalės vykdyti savo tiesioginės pagrindinės veiklos. Lietuvos Respublikos Valstybės paminklosaugos komisijos (LR VPK) atstovas Algimantas Gražulis atkreipė komisijos narių dėmesį į tai, kad AB "Klaipėdos laivų remontas" teritorijoje yra daug kultūrinių vertybių objektų, tarp kurių ir XVIII a. sandėlis. Todėl LR VPK stebės ar nebus pažeidžiamos pagrindinės nuostatos dėl kultūrinių vertybių apsaugos. Komisijos narys Vaclovas Stankevičius pasiūlė sudaryti darbo grupę, kurioje galėtų dalyvauti visų suinteresuotų grupių atstovai, taip pat ir komisijos atstovas. Komisijos narys Egidijus Skarbalius pažymėjo, kad vieno žmogaus darbo grupėje iš komisijos per mažai. Komisijos pirmininkas Rimas Valčiukas pasidomėjo VĮ Valstybės turto fondo direktoriaus P.Milašausko ar yra jau paruoštas įmonės privatizavimo planas. VĮ Valstybės turto fondo direktoriaus P.Milašausko teigimu, kol kas konkretaus įmonės privatizavimo plano nėra. P.Milašauskas pripažino, kad yra labai daug interesų grupių. Todėl privatizuojant įmonę nebus skubama ir pagrindiniai valstybės, savivaldybės ir miesto bendruomenės interesai bus derinami. Lietuvos Respublikos Vyriausybė domisi AB "Klaipėdos laivų remontas" privatizavimu. Jis pažymėjo, kad valstybė turi tik 30 proc. įmonės akcijų, todėl turime į tai atsižvelgti. Reaguodamas į P.Milašausko pasisakymą R.Vaštakas atkreipė dėmesį, kad nesvarstomas įmonės teritorijos miestui perdavimo klausimas, taip pat tarp visų interesų nesirūpinama darbuotojų interesais. Komisijos narys paprašė VĮ Valstybės turto fondo direktoriaus pakomentuoti situaciją. P.Milašauskas negalėjo komentuoti ir paaiškino, kad dar nėra įmonės privatizavimo plano, todėl apie realius veiksmus bus galima kalbėti tik patvirtinus planą. Komisijos narys Egidijus Skarbalius įvardino, kad yra mažiausiai 5 interesų grupių: valstybė, miesto savivaldybė, miesto bendruomenė, smulkieji įmonės akcininkai ir įmonės darbuotojai. P.Milašauskas pastebėjo, kad yra įvairių sprendimų, vienas iš jų - sprendimas iš smulkių AB Klaipėdos laivų remonto akcininkų supirkti 30 proc. jų valdomų akcijų, tokiu atveju valstybė galėtų valdyti įmonę totaliai. Krašto apsaugos ministerijos atstovas Jokūbas Lileika pastebėjo, kad 10 mln. litų iš karinio biudžeto yra įdėdama karinio terminalo statybai, todėl domina paprastas klausimas kas bus su galimybė naudotis minėtu terminalu. Komisijos narys Rimvydas Vaštakas palaikydamas Krašto apsaugos ministerijos atstovą pastebėjo, kad kai įmonė bus privatizuota niekas negalės uždrausti privačiai bendrovei nustatyti tokias bazavimosi prie krantinės kainas, kad nebus įmanoma naudotis krantinių paslaugomis. Komisijos pirmininkas Rimas Valčiukas padėkojo dalyviams už išsakytas mintis ir apibendrinus posėdyje išsakytas mintis pasiūlė kreiptis į LR Vyriausybę su prašymu sudaryti tarpžinybinė darbo grupė AB "Klaipėdos laivų remonto" privatizavimo eigai prižiūrėti, kuri turėtų užtikrinti interesų suderinimą bei privatizavimo skaidrumą. NUSPRĘSTA (bendru sutarimu):
KREIPIMASIS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ DĖL DARBO GRUPĖS SUDARYMO 2003-03-24, Vilnius Lietuvos Respublikos Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija 2003-03-19 d. posėdyje kartu su Krašto apsaugos ministerijos, VĮ Valstybės turto fondo, Klaipėdos savivaldybės, Valstybinės paminklosaugos komisijos ir AB "Klaipėdos laivų remontas" atstovais išklausė informaciją, kaip vyksta pasiruošimas AB "Klaipėdos laivų remontas" privatizavimui. AB "Klaipėdos laivų remontas" įtraukimą į privatizuojamų objektų sąrašą ir tolimesnius Vyriausybės ir VĮ Valstybės turto fondas veiksmus lydėjo skandalinga politinių veikėjų, visuomeninių organizacijų bei žiniasklaidos reakcija, kuri nesibaigė ir dabartiniu laikotarpiu. Posėdyje buvo konstatuota, kad privatizuojamoje įmonėje kertasi valstybės, savivaldybės, miesto bendruomenės, įmonės akcininkų ir darbuotojų interesai. Taip pat paaiškėjo, kad VĮ Valstybės turto fondas šiandien dar neturi aiškumo dėl įmonės privatizavimo sąlygų ir jos perspektyvų po privatizavimo. Aiškumo nebuvimas, o taip pat objektyvios informacijos trūkumas sudaro galimybę pateikti atskiras nuomones kaip realius faktus bei manipuliuoti formuojant visuomenės nuomonę apie valdžios veiksmus. Komisija: - atsižvelgdama į tai, kad AB "Klaipėdos laivų remontas" yra svarbus Lietuvos ir Klaipėdos miesto objektas, kurio teritorijoje ir šalia jos prie krantinių yra statomi kruizinių ir karinių laivų terminalai, joje randasi kultūrinio paveldo objektai, numatyta Klaipėdos miesto rekreacinė zona, į šio komplekso ateitį labai jautriai reaguoja Klaipėdos miesto gyventojai; - siekdama, kad būtų maksimaliai suderinti valstybės, savivaldybės, miesto visuomenės, įmonės akcininkų ir darbuotojų interesai bei užtikrintas pačios privatizavimo eigos skaidrumas; - norėdama užkirsti kelią nepagrįstoms politinėms spekuliacijoms bei manipuliavimui viešąja gyventojų nuomone šia tema, siūlo LR Vyriausybei sudaryti darbo (gal būt konsultacinę) grupę iš visų suinteresuotų pusių atstovų, kurie dalyvautų ruošiant įmonės privatizavimo sąlygas bei diskutuojant dėl įmonės perspektyvų po privatizavimo, suteiktų pagalbą VĮ Valstybės turto fondas derinant besikertančius atskirų grupių interesus, panaikintų galimybes manipuliuoti visuomenės nuomone nepatikrintais faktais bei kelti abejones dėl privatizavimo eigos skaidrumo. Šią grupę turėtų sudaryti visų suinteresuotų pusių - suinteresuotų ministerijų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Valstybinės paminklosaugos komisijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, AB "Klaipėdos laivų remontas" administracijos ir akcininkų, taip pat LR Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos - atstovai. Darbo grupę siūloma sudaryti per 10 dienų.
INFORMACIJA apie 2003-04-23 Komisijos posėdį Nr.4
Įvykusiame Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos posėdyje buvo svarstoma dėl delfinų terapijos ir rekreacijos centro Smiltynėje. Komisijos pirmininkas pasveikino posėdžio dalyvius, svečius ir žurnalistus. Rimas Valčiukas pasiūlė iš anksto susitarti dėl posėdžio tvarkos. Kadangi posėdžio tikslas buvo tik rezoliucijos, priimtos 2003 m. balandžio mėn. 18 d. Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos ir Lietuvos jūrų muziejaus konferencijos metu, patvirtinimas ir tolimesnių veiksmų aptarimas, todėl Komisijos pirmininkas pasiūlė patvirtinti konferencijoje priimta rezoliuciją ir kreiptis į LR Vyriausybę dėl darbo grupės sudarymo. NUSPRĘSTA (bendru sutarimu):
REZOLIUCIJA DĖL DELFINŲ TERAPIJOS IR REKREACIJOS CENTRO SMILTYNĖJE Mes, 2003 m. balandžio 18 d. LR Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos ir Lietuvos jūrų muziejaus organizuotos konferencijos "Delfinų terapijos ir rekreacijos centro Smiltynėje vizija, galimybės ir perspektyvos" dalyviai: atsižvelgdami į pasaulinę delfinų terapijos praktiką ir patirtį, pasiektus teigiamus rezultatus kituose delfinariumuose; pabrėždami pagalbos šeimoms, auginančioms vaikus su psichine ir fizine negalia, visuomeninį aktualumą ir augantį jos poreikį Lietuvoje bei kaimyniniuose kraštuose; pažymėdami unikalias Lietuvos jūrų muziejaus galimybes teikti delfinų terapijos paslaugas (jūros vandens technologinės sistemos, delfinai, jau paruošti darbui specialistai) ir derinti jas su vandens pramogomis, kurios padėtų finansiškai išlaikyti delfinų terapijos centrą.
Siūlome Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
Klaipėda, 2003 m. balandžio mėn. 18 d.
INFORMACIJA apie 2003-05-23 Komisijos posėdį Nr.5 (Palanga)
Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos posėdyje Nr. 5 vyko (1) Žuvininkystės departamento padalinio Klaipėdoje veiklos aptarimas, papildomų funkcijų vykdymo delegavimo padaliniui poreikio svarstymas bei (2) Žvejybos įmonių, nevykdančių žvejybinės veiklos, perspektyvų skirstant ES fondų lėšas svarstymas ir galimų problemos sprendimo variantų aptarimas.
(1) Komisijos pirmininkas pasveikino posėdžio dalyvius, svečius ir žurnalistus. Rimas Valčiukas informavo, kadangi nėra kvorumo sprendimai komisijos vardu nebus priimami. Komisijos pirmininkas pasiūlė iš anksto susitarti dėl posėdžio tvarkos. Buvo pasiūlymas pirmiausiai suteikti žodį Žuvininkystės departamento prie ŽŪM direktoriaus pavaduotojui V.Petkui, paskui išklausyti asociacijų vadovus. Žuvininkystės departamento prie ŽŪM direktoriaus pavaduotojas V.Petkus informavo posėdžio dalyvius, kad buvo labai sunkus Žuvininkystės departamento skyriaus įsikūrimas. Apie 6 mėnesius nesisprendė patalpų klausimas. Didžiausias laimėjimas yra įdiegta laivų priežiūros sistema. Klaipėdos skyrius aktyviai bendradarbiauja su žvejų organizacijomis. Pasidžiaugė, kad daug naujų idėjų iškelia Pajūrio regiono žvejai, tačiau klausimų sprendimas vyksta Vilniuje. V.Petkus pažymėjo, kad skyrius aktyviai bendradarbiauja su veterinarijos tarnyba, su žuvies perdirbėjais. V.Petkus akcentavo, kad žvejai turėtų susirūpinti ir pagalvoti apie žuvų ateitį, nes pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai išgaunama neverslinė žuvis. Kalbėdamas dėl skyriaus perspektyvų, Žuvininkystės departamento prie ŽŪM direktoriaus pavaduotojas pabrėžė, kad skyriui turi būti priskirtos platesnės negu dabar funkcijos: nuo kvotų skirstymo, žurnalų išdavimo iki duomenų rinkimo ir apskaitos, nes taip yra visoje Europoje. Kitas labai svarbus klausimas - tai laivų rejestras, kuris irgi turėtų būti tvarkomas Klaipėdos skyriuje. A.Bargaila pasiteiravo V.Petkaus kas trukdė sukomplektuoti skyrių per metus, kuriame dirbtų Klaipėdos skyriui numatytas žmonių skaičius - 3? A.Butavičius pabrėžė, kad pastoviai yra kalbama dėl funkcijų išplėtimą, bet ar pajėgs susitvarkyti vienas žmogus, kuris ir tai vos spėja? Dar klausimas dėl ataskaitų - kodėl jas negali rinkti Klaipėdos skyrius? T.Zolubas atsakydamas į A.Butavičiaus antrą klausimą pažymėjo, kad toks klausimas aptariamas departamente, kad greičiausiai į Vilnių reikės siųsti tik suvestinės, kurias ruoš Klaipėdos skyrius darbuotojai. A.Butavičius pasiteiravo dar dėl rejestro - kas tai yra ir kaip jis bus tvarkomas? V.Petkus paaiškino, kad rejestras yra laivų duomenų bazė ir ją tvarkys Žuvininkystės departamentas. Rimas Valčiukas pabrėžė, kad pagrindinis klausimas šiandien yra kokias funkcijas reikia deleguoti Klaipėdos skyriui, kad patobulinti darbą? A.Maželis pastebėjo, kad naujų papildomų žmonių atsiradimas Klaipėdos skyriuje tik apsunkintų darbą. A.Aušra pabrėžė, kad Klaipėdos skyriaus didinimas jokių problemų neišspręs. Tai trintis tarp Aplinkos ministerijos ir Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos. O kalba konfederacijos pirmininko nuomonė eina tik apie dviejų naujų valdininkų atsiradimą. A.Bargaila išsakydamas savo nuomonę, svarstomu klausimu, pažymėjo, kad reikia sukurti normalų skyrių, kuriame dirbtų pakankamai darbuotojų, kad kokybiškai vykdyti skyriui deleguotas funkcijas. Taip pat asociacijos pirmininkas pabrėžė, kad ES pinigai iš struktūrinių fondų bus skirstomi rejestre įregistruotiems laivams, todėl rejestras turi būti skaidrus ir prieinamas, vienas iš variantų - rejestrą turi kontroliuoti žvejai. Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė L.Domarkienė pasiteiravo Žuvininkystės departamento direktoriaus V.Vaitiekūno kiek procentaliai departamento funkcijų yra vykdoma Pajūrio regione? V.Vaitiekūnas atsakydamas į pateiktą klausimą pažymėjo, kad taip nėra skaičiuojama, o jeigu kalbėti apie priekrantes žvejybą, kurią kuruoja departamentas, jinai sudaro 3 - 5 %. Replikuodamas A.Bargaila pranešė, kad Pajūryje sukoncentruota apie 90 % žvejybinio verslo. R.Sakas priminė visiems, kad visoje Europoje vyksta regioninio valdymo stiprinimas. Todėl tobulinant skyriaus darbą būtina valdyti informaciją, yra būtina žvejų koordinacija ir reikalinga visapusiška parama - tai galima deramai organizuoti tik Klaipėdoje. Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė p.Domarkienė pabrėžė, kad informacija turi būti vietoj. M.Rimeikis pasakė, kad dar prieš priimant LR Žuvininkystės įstatymą jis kalbėjo, kad vaikas negali turėti 2 auklių - Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos. V.Domarkas pažymėjo, kad referentes Klaipėdos skyriui reikia, o kitus pinigus reiktų skirti asociacijoms - organizuoti tam tikra žvejų savivaldą, nes pirmiausiai žvejai ateina į jas, ieškodami savo problemų sprendimo. Žuvininkų sąjungos "Žuvininkų rūmai" viceprezidentas p.Keroserius pastebėjo, kad galima pasinaudoti fondais ir sukurti etatus Klaipėdos skyriui, o Klaipėdos savivaldybė turėtų padėti dėl patalpų. A.Maželis apibendrinamas pasakė, kad yra dvi nuomonės, bet Žuvininkystės departamento Klaipėdos skyriaus vadovui reikia pačiam apsispręsti. Ir išsakė savo palaikymą V.Domarko išsakytai idėjai dėl žvejų savivaldos. M.Rimeikis pasiūlė keisti įstatymus ir peržiūrėti numatytas funkcijas. A.Aušra pažymėjo, kad žvejų verslas yra tarptautinis, surištas su įvairiomis ministerijomis, todėl Žuvininkystės departamento perkėlimas padarys žuvininkystės verslą periferiniu. Rimas Valčiukas apibendrindamas, kaip vieną iš variantų pasiūlė sudaryti darbo grupę iš ministerijų ir žvejų organizacijų atstovų ir apsvarstyti susidariusią situaciją ir bandyti spręsti funkcijų padalijimo klausimą. (2) Rimas Valčiukas paprašė V.Petkaus apibūdinti žvejybos įmonių iškelta problemą. Vaclovas Petkus pažymėjo, kad yra konkrečios sąlygos numatytos teisės aktuose, kad įmonė turi vykdyti žvejybą ne mažiau kaip 65 dienas per metus, kitaip įmonė praranda žvejybinius plotus ir gautas kvotas. Gaunant ES struktūrinių fondų paramą pagrindiniu svertu bus ekonominė įmonės veiklos ataskaita. Žuvininkystės departamento direktorius V.Vaitiekūnas paaiškino, kad yra padaryta žvejybos įmonių veiklos suvestinę per 3 metus, buvo nustatyta, kad tik 3 įmonės nevykdė veiklos. Todėl kalbėti apie sudėtingą situaciją nėra pagrindo. Rimas Valčiukas padėkojo už išsamų paaiškinimą. Komisijos pirmininkas padėkojo posėdžio dalyviams.
INFORMACIJA apie bendrą Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos ir Kaimo reikalų komiteto 2003-06-09 posėdį Nr.6 (21)
Bendrame Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos ir Kaimo reikalų komiteto posėdyje vyko informacija apie padėtį žuvininkystės sektoriuje svarstymas
Posėdžio pirmininkas - Gintautas Kniukšta Protokolą rašė - Simantė Kairienė
Gintautas Kniukšta. pažymėjo, kad per žvejų bendruomenių ir žvejybos administracijos konstruktyvų bendradarbiavimą turi būti derinami svarbiausi žuvininkystės vystymo klausimai, randami kompromisiniai sprendimai. Dalis žvejų yra susivieniję į asociacijas, kuriasi pirmieji kooperatyvai. Tačiau atskirų žvejų bendruomenių vadovai jau keletas metų kaip nesutaria dėl žvejų uosto statybos problemų, ko pasėkoje žymia dalimi užsitęsė šio uosto statybos užbaigimas ir žvejų laivų aprūpinimas ledu. Toks nesutarimas trukdo žvejų visuomeninėms organizacijoms geriau spręsti savo reikalus, tinkamai suderinti žvejų ir žuvininkystės produktų perdirbėjų interesus. Rimvydas Survila. Pateikė Komiteto ir Komisijos nariams informaciją apie žvejų bendruomenės veiklą, žvejybinę infrastruktūrą, jūrų žvejybos problemas, žuvininkystės administravimo sistemą. atkreipė posėdžio dalyvių dėmesį į tai, kad žuvininkystės sektoriui bus labai svarbu išnaudoti visas Lietuvai skiriamas žvejybos kvotas, įsisavinti ES struktūrinius fondus, tinkamai organizuoti žuvininkystės rinką, laikytis ES nustatytų higienos ir sanitarijos taisyklių. Departamento direktoriaus pavaduotojas pasiūlė kai kurių žvejų bendruomenių problemų sprendimų vykdymą perkelti savivaldybėms. Jis taip pat informavo, kad užtikrinant ES Bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimą, Žuvininkystės departamentas bus pertvarkomas. A.Bargaila. Informavo, kad Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija savarankiškai ėmėsi valstybės pinigų priežiūros ir iki šiol negauna informacijos kur dingo 1,6 mln., iki šiol žvejai negali naudotis ledo generatoriumi. A.Aušra. pabrėžė, kad konfederacijos veikla buvo tikrinama 7 kartus, jau 1,5 metų ieškoma nusikaltimų, kurių nėra. UAB "Provit Industria" nori monopolizuoti gamybos rinką. Problemos daromos dirbtinai. Ledo generatorius yra senai pastatytas, tačiau dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kaltės dar nėra vandens. Informavo, kad konfederacija turi 40% laivų, bet išgauna apie 60% žuvies. paskolos gaunamos laivų įsigijimui. M.Rimeikis. pasiūlė koreguoti įstatymus, iš Aplinkos ministerijos Žuvininkystės departamento perimti žvejų ūkinės veiklos kontrolę, kvotų skyrimą. L.Keroserius. Pasiūlė Žuvininkystės departamentą palikti Vilniuje, bet su sąlyga, kad būtinai reikia stiprinti Klaipėdos skyrių. V.Petkus. Pasiūlė Klaipėdos skyriui suteikti didesnius įgaliojimus. Rimvydas Vaštakas. vertinant departamento darbą pasiūlė atsižvelgti į tai, kaip buvo skirstomi pinigai, kodėl iki šiol neveikia generatorius, kaip skiriamos kvotos, kodėl vėluoja įsakymai. Akcentavo, kad faktai byloja apie blogą darbą dėl kurio kenčia visi žvejai. Jonas Čiulevičius. Pareiškė savo nuomonę, kad vyksta konkurencija ne dėl darbų, o dėl įtakos ir pinigų. Mykolas Pronckus. Informavo, kad Seimas neprivalo spręsti vykdomosios vadžios problemų, todėl reikia įpareigoti Vyriausybę ir atatinkamas ministerijas spręsti susidariusias problemas. Problema jau egzistuoja kelerius metus, tačiau nieko nėra daroma. Vyriausybė ir ministerijos turi atsakyti - kodėl tokios problemos atsiranda, kodėl jos gilėja ir kas bus daroma. Domininkas Velička. Pritarė Mykolo Pronckaus nuomonei, kad reikia išanalizuoti ministerijos veiklą, o Vyriausybė turi spręsti konflikto užuomazgas. Gintaus Mikolaitis. Pasiūlė nepriiminėti Komitetui jokio sprendimo kol nesibaigs teismas. Be teismo sprendimo Komitetas gali tik įpareigoti Vyriausybę atkreipti dėmesį į susidariusią padėtį. R.Valčiukas. pripažino, kad Žuvininkystės departamente dirba kompetentingi darbuotojai, tačiau informacija iš departamento nėra paskirstoma vienodai. Kita problema - funkcijų nepasidalijimas tarp dviejų - Aplinkos ir Žemės ūkio - ministerijų. Todėl Seimo darbas turėtų būti Žuvininkystės įstatymo keitimas. Komisijos pirmininkas akcentavo, kad organizuojant žuvininkystės sektoriaus administravimą būtina siekti maksimalesnių patogumų žvejams ir valdymo skaidrumo. Gintautas Kniukšta. konstatavo, kad užsitęsusi Klaipėdoje Baltijos žvejybos laivų prieplaukos Smiltelės upės žiotyse statyba sukėlė atskirų žvejų asociacijų nepasitenkinimą ir skundus dėl lėšų, reikalingų uostelio kranto infrastruktūros statybai, panaudojimo bei šio objekto valdymo ir priklausomybės. Nepradėtas eksploatuoti ledo generatorius, nesutvarkytas vandens tiekimas, neišspręstas žvejų uostelio teritorijos nuomos klausimas ir jo valdymas, kelia pagrįstą žvejų nepasitenkinimą. atsižvelgiant į komiteto ir komisijos narių pasiūlymus, į ankstesnius Kaimo reikalų komiteto sprendimus, pasiūlė priimti bendrą sprendimą. NUSPRĘSTA: 1. Pasiūlyti Vyriausybei: 1.1 Įvertinti Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos veiklą, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės ir kitų teisėsaugos institucijų išvadas dėl teisės aktų pažeidimų naudojant Europos Bendrijos finansinės paramos Lietuvos žuvininkystei lėšas bei Tikslinės paramos skyrimo sutarčių vykdymą; 1.2 Pavesti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms peržiūrėti ir suderinti žuvininkystės valstybinio reguliavimo srityje atliekamas funkcijas. Kartu atsižvelgti į tai, kad visos funkcijos, susijusios su okeaninių, jūrų, priekranties žvejų ir žuvies perdirbėjų veiklos administravimu ir aptarnavimu, būtų vykdomos Klaipėdoje. 1.3 Pateikti Seimui Žuvininkystės įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą, atitinkantį ES Bendrosios žuvininkystės politikos principus; 1.4 Pavesti Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcijai artimiausiu metu išspręsti žvejų uostelio teritorijos prie žvejybos laivų prieplaukos nuomos ir jo valdymo klausimus; 1.5 Toliau remti lašišinių bei retų ir vertingų žuvų veisimo plėtrą, numatyti finansavimą Žeimenos lašišų veislyno antros eilės korpuso statybai užbaigti; 1.6 Sumažinti Pridėtinės vertės mokesčio tarifą gyvoms ir atšaldytoms žuvims iki 5 procentų. 2. Pasiūlyti Žemės ūkio ministerijai: 2.1. Pertvarkyti Žuvininkystės departamento struktūrą, užtikrinančią Europos Sąjungos Bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimą, sustiprinti departamento darbuotojų administracinius gebėjimus dirbti pagal ES komisijos ir Generalinio žuvininkystės direktorato reikalavimus; 2.2 Sugriežtinti Lietuvos žuvininkystei remti skiriamų lėšų naudojimo kontrolę, užtikrinti, kad lėšos skirtos ledo gamyklai ir kitiems infrastruktūros objektams žvejų laivų prieplaukoje būtų pilnai panaudotos, parengti žvejų infrastruktūros objektų naudojimo tvarką ir sąlygas; 3. Apie priimtus sprendimus informuoti Seimo Kaimo reikalų komitetą iki 2003 m. rugsėjo 1 d.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu "už"
INFORMACIJA apie 2003-06-16 Komisijos posėdį Nr.7
Įvykusiame Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos posėdyje buvo svarstoma dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriuas problemų. Posėdyje dalyvavo Komisijos nariai: Rimas Valčiukas, Virgilijus Martišauskas, Vaclov Stankevič, Rimvydas Vaštakas, Egidijus Skarbalius.
Rimas Valčiukas informavo komisijos narius, kad š.m. birželio mėn. 9 d. vyko bendras su Kaimo reikalų komitetu klausimo svarstymas dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus problemų. Įvykusiame posėdyje kaimo reikalų komitetas priimė komisijos nariams išdalintą sprendimą (sprendimas pridedamas). R.Valčiukas pasiteiravo ar yra kokių nors pasiūlymų ir pastabų komiteto priimtam sprendimui. R.Vaštakas pasiūlė iš esmės pritarti Kaimo reikalų komiteto priimtam sprendimui, tačiau sukonkretinti 1.1. punktą, papildant jį asmeninę vadovų atsakomybę už veiklą, o taip pat sukonkretinti 1.2. punktą ir prašyti LR Vyriausybės įpareigoti Aplinkos, Žemės ūkio ir kitas ministerijas organizuoti darbą taip, kad visos funkcijos susijusios su okeaninių, jūrų ir piekranties žvejų ir žuvies perdirbėjų veiklos administravimu ir aptarnavimu būtų vykdomos Klaipėdoje. E.Skarbalius pasiūlė išbraukti iš sprendimo punktus dėl pridėtinės vertės mokesčio bei dėl Žeimenos lašišų veislyno. V.Stankevič pritarė E.Skarbaliaus pasiūlymams. R.Valčiukas pasiūlė dėl minėtų klausimų surengti atskirą komisijos posėdį. Komisijos pirmininkas pasiūlė įtraukti papildomą punktą dėl žvejų uostelio. Jis pasiūlė, kad LR Vyriausybė pavestų Uosto direkcijai laikinai administruoti žvejų uostelio krantines ir infrastruktūros objektus. Taip pat pasiūlė prašyti Vyriausybės pavesti ŽŪM perkelti Žuvininkystės departamento buveinę į Klaipėdą. V.Stankevičius pasiūlė komisijos nariams pritarti pirmininko pasiūlymams. Komisijos pirmininkas pasiūlė pritarti komisijos narių išsakytoms pataisoms. NUSPRĘSTA (vienbalsiai)
|
| ||