INFORMACIJA apie Komisijos 2002-05-22 d. išvažiuojamąjį posėdį Nr.1

Kaimo reikalų komitetas ir Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija, vykdydami parlamentinę kontrolę, 2002 m. gegužės 22 d. surengė išvažiuojamąjį posėdį Lietuvos valstybinio Žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centre. Aplankyti šio centro Žeimenos ir Ignalinos filialai.

Posėdyje apsvarstytos Lietuvos vidaus vandenų žuvininkystės vystymo problemos.

Lietuvos valstybinio Žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro generalinis direktorius Povilas Kindurys pažymėjo, kad per paskutiniuosius 7 metus kasmet į vidaus vandenis išleidžiamo žuvų mailiaus skaičius padidėjo nuo 17 iki 226 mln. vienetų. Tai davė apčiuopiamų rezultatų – praturtinti vidaus vandenys, kuriuose jau apie trečdalis sugaunamų žuvų laimikio sudaro intensyviai įveistos žuvys. Siekiant toliau didinti žuvų produktyvumą, atkurti lašišų ir kitų vertingų žuvų populiacijas upėse, kasmet reikėtų įveisti po 560-720 mln. žuvyčių.

Posėdžio dalyviai pritarė Šlakių išteklių atkūrimo ir apsaugos programai ir pasiūlys Vyriausybei atitinkamai papildyti Valstybės investicijų 2003-2004 metų programos projektą.

Numatytos priemonės žuvų migracijai ir neršto sąlygoms pagerinti, atkreiptas dėmesys, kad dėl užtvankų statybos jau prarasta apie 70 proc. potencialių praeivių žuvų nerštaviečių, akcentuota žuvų praėjimo takų įrengimo ir jų priežiūros svarba.

Atkreiptas dėmesys į brakonieriavimo mastą. Apytikriais duomenimis brakonieriai sugauna daugiau žuvų, nei vidaus vandenyse sužvejoja žvejai verslininkai ir mėgėjai.

Šalyje 20 bendrovių ir apie 50 ūkininkų augina žuvis tvenkiniuose, kurių bendras plotas sudaro virš 10 tūkst. hektarų. Beveik visi tvenkiniai užpildomi vandeniu elektrinių siurblių pagalba. Tvenkinių savininkai, pabrangus elektros energijai, jau negali dalies tvenkinių naudoti žuvų auginimui. Tvenkiniuose plinta žuvų ligos, nes pilnai neatliekamos profilaktinės priemonės dėl brangių ir nekompensuojamų chemikalų bei kitų medžiagų.

Nepritarta Finansų ministerijos parengto LRV nutarimo “Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius” projekto naujiems tarifams, kurie gali padidėti net 40 kartų, ir siūloma palikti dabartiniu metu galiojantį nuomos mokesčio už valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius tarifą bei tvarką.

Siekiant pagerinti žuvų išteklių atkūrimą ir sustiprinti žuvisaugos tarnybų veiklos efektyvumą, Seimo Kaimo reikalų komitetas kartu su Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija pateiks Vyriausybei bei atitinkamoms institucijoms konkrečius pasiūlymus.

INFORMACIJA apie Komisijos 2002-06-05 posėdį Nr.2

Posėdyje buvo svarstyta Žuvininkystės departamento Klaipėdos skyriaus veiklos problemos bei perspektyvos. Posėdyje dalyvavo Komisijos nariai- Vaclov Stankevič, Rimvydas Vaštakas, Bronius Bradauskas, Jurgis Utovka. Kviestieji asmenys- Žuvininkystės departamento direktorius V.Vaitiekūnas, Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas V.Petkus, Žuvininkų rūmų viceprezidentas L.Kerosierius.

Vaclovas Petkus savo pranešimo pradžioje pristatė Klaipėdos skyriaus įsteigimo istoriją. Savo veiklą skyrius pradėjo 2002 m. balandžio mėn. (LRV 2002-02-27 nutarimas Nr.300). Buvo pristatytos skyriaus darbo kryptys. Skyrius glaudžiai bendradarbiauja su žuvininkystės laboratorija, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija, taip pat užmegzti kontaktai su jūrinių laivų registru ir Klaipėdos universiteto prof. V.Paulausku dėl žvejybinių laivų techninių parametrų patikslinimo pagal ES reikalavimus. Skyrius teikia pagalbą Šventojoje steigiamam kooperatyvui, kuris tieks įvairias paslaugas žvejams (gamins ledą ir kt.).

Pranešėjas pabrėžė, kad skyriuje dirba tik vienas žmogus, nes dėl skyriaus patalpų nebuvimo daugiau specialistų priimti netikslinga. Padalinis pageidautų įsikurti Klaipėdoje Žalgirio gatvėje 11, kur šiuo metu randasi jūrinės žvejybos inspekcija. Taip būtų patogiau žvejams: vienoje vietoje išduodami žvejybos leidimai ir sprendžiami kiti žvejams rūpimi klausimai, kurie yra Žuvininkystės departamento kompetencijoje. Tačiau pastatas yra Aplinkos ministerijos žinioje. Pranešėjas akcentavo, kad Žemės ūkio ministras kreipėsi raštu į Aplinkos ministrą dėl patalpų skyrimo, bet kol kas jokio atsakymo negauta, todėl pranešėjas paprašė Komisijos narius padėti išspręsti problemą dėl skyriaus patalpų.

Pranešime buvo aptartos ir bendros Lietuvos žuvininkystės problemos, tarp kurių kariniai mokymai, kvotų skyrimas, buvo akcentuota Teritorinės jūros išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo koncepcijos svarba. Tikimasi, kad koncepcijos įgyvendinimas pagerins Lietuvos ekonominės zonos apsaugą. Buvo pabrėžtas Žuvininkystės departamento glaudus bendradarbiavimas su ES atstovais.

Vytautas Vaitiekūnas pabrėžė, kad ES atstovai labai teigiamai atsiliepia apie Žuvininkystės departamento darbą, bendradarbiaujant su kitomis valstybinėmis institucijomis ir organizacijomis, dirbančiomis aplinkos apsaugos ir žuvininkystės srityse. Atkreipė dėmesį dėl kvotų problemos.

Po pranešimo visi posėdyje dalyvavusieji Komisijos nariai išreiškė savo nuomones išsakytu problemų atžvilgiu.

Vaclov Stankevič pažymėjo Žuvininkystės departamento Klaipėdos skyriaus patalpų įsigijimo svarbą, akcentavo karinių mokymų nesuderinamumo su žvejybinių sezonu problemą, taip pat atkreipė Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojo ir kitų dalyvavusių dėmesį į Klaipėdos žvejybinių organizacijų nesutarimus.

Bronius Bradauskas kalbėjo apie dabartinių kvotų išlaikymo svarbą, ir paragino Komisijos narius aktyviai spręsti Žuvininkystės departamento Klaipėdos skyriaus patalpų įsigijimo problemą.

NUSPRĘSTA (bendru sutarimu):

1. Pasiūlyti Aplinkos ministerijai skirti laisvas patalpas Žuvininkystės departamento Klaipėdos skyriui esančias Klaipėdoje, Žalgirio gatvėje 11;

2. Pasiūlyti Krašto Apsaugos ministerijai ateityje derinti karinių mokymų organizavimą su Žuvininkystės departamentu, organizuojant jas ne žvejybos sezono metu (sausio-vasario ir liepos-rugpjūčio mėnesiais).

INFORMACIJA apie Komisijos 2002-07-12 išvažiuojamąjį posėdį Nr. 3 Klaipėdoje

Posėdyje buvo svarstyta AB “Laivitė” veiklos vystymo strategijos projektas. Dalyvavo LR Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų Komisijos nariai, Susisiekimo ministerijos ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos atstovai.

AB “Laivitė” veiklos vystymo strategijos projektą pristatė AB “Laivitė” infrastruktūros direktorius vystymui Vidas Karolis.

AB “Laivitė” pagrindinė veikla - laivų remontas, tą sąlygoja turimi gamybiniai pajėgumai, užimama rinkos dalis laivų remonto paslaugų srityje.

AB “Laivitė” administracija numačiusi bendrovės veiklos vystymo strategiją. Šiuo metu ruošiamas projektas, kurio įvykdymas planuojamas keliais etapais. Bendrovės projekto idėja buvo pristatyta. Klaipėdos miesto savivaldybei ir Valstybinio jūrų uosto direkcijai. Pagrindinės įmonės veiklos kryptys:

-laivų remonto veiklos išvystymas(laivų rekonstrukcija ir modernizavimas);

-metalo konstrukcijų gamyba, laivų korpusų iki 140m ilgio bei korpusų sekcijų nuo 100 tonų iki 200 tonų svorio statyba;

-pramoginių laivų statyba.

Įmonė turėdama gerus kontaktus su užsakovais gali tikėtis laivų remonto užsakymų iš Vokietijos, Norvegijos, Danijos, Anglijos, Švedijos, Ispanijos, Graikijos, Estijos, Rusijos laivų savininkų.

Siekdami plėsti įmonę, administracija nagrinėja esamą padėtį ir nutarė: pertvarkyti 23, 24, 25 krantines bei tarp jų esantį 1,9 ha užimantį “kaušo” formos akvatorijos plotą užpilti; atsiradusią naują teritoriją paruošti laivų remontui sausumoje. Vykdant šiuos darbus planuojama pastatyti 110 m ilgio pirsą iki esamo laivų remonto doko, įrengti 6500 tonų keliamosios galios pakėlimo-nuleidimo platformą, dešiniajame Danės upės krante link Kuršių marių, pastatyti prieplauką keltams į Smiltynę.

Detaliajame įmonės plane numatome Danės upės dešinės krantinės rekonstrukciją, kur siūlyti miestui jos sutvarkymą, įrengiant patogų ir laisvą priėjimą miestelėnams prie Kuršių marių, numatyti geresnį privažiavimą prie naujos Smiltynės kelto krantinės, įrengti pakankamą automobilių stovėjimo vietų skaičių, numatyti mažųjų laivų sezoninių prieplaukų vietas, sutvarkyti bei apželdinti šią krantinę pagal miesto savivaldybės architektų parengtus planus.

V.Karolio teigimu, šių statybų išlaidos laivų remonto technologijų atnaujinimui, metalo konstrukcijų gamybos linijos įrengimui, mažųjų laivų statybos komplekso įdiegimui sudarytų - 56 825 700 Lt. Investicijų sugrįžimo laikotarpis 6 - 9 metai.

NUSPRĘSTA (bendru sutarimu):

1. Pritarti AB “Laivitė” strateginiams tikslams, kurie numato galimybes gerinti uosto infrastruktūrą, sutvarkyti dalį miesto ūkiui priklausančių teritorijų, didinti bendrovės darbuotojų skaičių, rengti aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Rekomenduoti Susisiekimo ministerijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybei apsvarstyti galimybes padėti įgyvendinti AB “Laivitė” pasiūlytą investicinį projektą.

2. Klausimo svarstymą pratęsti 2002 m. rugsėjo mėn. Uosto plėtojimo tarybos posėdyje.

INFORMACIJA apie Komisijos 2002-09-13 išvažiuojamąjį posėdį Nr. 4 Klaipėdoje

Posėdyje buvo svarstytas Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2, 4, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 31, 33, 34, 36 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (IXP-1792). Dalyvavo Komisijos nariai- Rimas Valčiukas, Vaclov Stankevič, Rimvydas Vaštakas, Bronius Bradauskas, Jurgis Utovka, Egidijus Skarbalius. Taip pat ministerijų bei įvairių jūrinių organizacijų atstovai.

R.Valčiukas paaiškino, kad raštiški pasiūlymai dėl įstatymo projekto buvo pateikti dar 2001 metų gruodžio mėnesi, kai vyko pirminio minėto įstatymo projekto svarstymas. Todėl dabar reikia išsiaiškinti į kurios pasiūlymus buvo atsižvelgta, o kurie liko ignoruojami ir kodėl. Gavus Komisijos narių pritarimą buvo nuspręsta svarstyti įstatymo projektą, akcentuojant tik esminius dalykus, o konkrečius pasiūlymus po posėdžio teikti Komisijos sekretoriatui.

R.Valčiukas paskelbė 1 įstatymo projekto straipsnio svarstymą.

J.Miškinis, kaip laikinai einantis Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus pareigas, pareiškė, kad iš esmės pritaria siūlomam įstatymo projektui, todėl gali komentuoti atskirus projekto straipsnius, kurie liečia atstovaujamos institucijos darbą.

A.Kuzmarskis akcentavo, kad minėtame projekte reikėtų apibrėžti “pirso” ir “uosto funkcinės paskirties” sąvokas, taip pat reikėtų patikslinti “uosto” sąvoką, nes apibrėžimas pateiktas šiame įstatymo projekte ir dabar galiojančiame Klaipėdos valstybinio uosto įstatyme skiriasi nuo apibrėžimo - Saugios laivybos įstatyme. Taip pat A.Kuzmarskis pasiūlė įstatymo projekto 1 straipsnio 12 dalį papildyti žodžiais “ir Lietuvos įstatymus”. (12. Uosto naudotojas – su Uosto direkcija sudariusi sutartį dėl veiklos uoste Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė ar užsienio juridinio asmens, kuris pagal savo šalies teisės aktus ir Lietuvos įstatymus turi teisę užsiimti komercine ir ūkine veikla, filialas)

R.Valčiukas, konstatuodamas, kad daugiau pastabų įstatymo projekto 1 straipsniui nėra, pasiūlė pradėti svarstyti įstatymo projekto 2 straipsnį.

A.Kuzmarskis, kalbėdamas apie įstatymo projekto 2 straipsnį, akcentavo, kad straipsnio dalių formuluote yra paini ir kiekviena uosto kompanija dėl karinių laivų gali netekti savo krantinių, todėl būtina šių dalių korekcija.

R.Valčiukas, konstatuodamas, kad daugiau pastabų įstatymo projekto 2 straipsniui nėra, pasiūlė pradėti svarstyti įstatymo projekto 3 ir 4 straipsnius. Nesant pastabų įstatymo projekto minėtiems straipsniams pradėtas svarstyti 5 straipsnis.

S.Dobilinskas informavo, kad uosto rezervinių teritorijų sąvoka ir statusas įstatymo projekte apibrėžti labai siaurai, todėl rezervinės teritorijos neretai yra paverstos neprižiūrimomis, nenaudojamomis teritorijomis, nes yra pavaldžios ne Uosto direkcijai, bet tiesiogiai Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Dėl šio straipsnio norėjo kalbėti ir kitų jūrinių organizacijų atstovai, todėl R.Valčiukas akcentavo būtinybę atskirai grįžti prie įstatymo projekto nuostatų, kurie liečia rezervinių teritorijų sąvoką ir statusą bei apibrėžia kitas uosto direkcijos funkcijas. Buvo pereita prie įstatymo projekto 6 straipsnio svarstymo.

S.Dobilinskas, kalbėdamas dėl įstatymo projekto 6 straipsnio, informavo, kad Uosto plėtojimo tarybą sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybė, būtent šitoje taryboje yra ruošiami ir tvirtinami projektai, tačiau tai yra tik patariamoji institucija.

Susisiekimo ministerijos atstovė I.Laurinavičienė konstatavo, kad Uosto plėtojimo taryboje gali būti daugiau miesto atstovų.

A.Kuzmarskis konstatavo, kad Uosto plėtojimo tarybos ir Uosto direktorių tarybos funkcijos nėra aiškiai atskirtos, taip pat neaiškus ir painus Uosto direktorių tarybos formavimas.

R.Valčiukas pažymėjo, kad prie šito straipsnio reikės grįžti atskirai, ir pasiūlė pradėti svarstyti įstatymo projekto 7, 8 ir 9 straipsnius.

A.Kuzmarskis, kalbėdamas apie įstatymo projekto straipsnius, kurie reglamentuoja laisvojo uosto organizavimą, konstatavo būtinumą atsižvelgti į uosto naudotojų interesus, ir kurti patrauklaus uosto įvaizdį.

R.Valčiukas pažymėjo, kad pagrindinis svarstomo įstatymo projekto tikslas yra laisvojo uosto veiklos pradžia. Nesant esminių pastabų 7, 8 ir 9 straipsniams, buvo pereita prie 10 straipsnio svarstymo.

R.Vaštakas akcentavo, kad įstatymo projekto 10 straipsnio 2 ir 4 punktai iš esmės dubliuojasi.

R. Valčiukas pažymėjo, kad prie leidimų išdavimo tvarkos svarstymo reikės grįžti atskirai, ir pasiūlė pradėti svarstyti įstatymo projekto 11 ir 12 straipsnius.

R.Vaštakas pažymėjo, kad 12 straipsnio nuostatos neatitinka Muitinės kodekso nuostatų, todėl reikalingas straipsnio koregavimas.

R.Valčiukas, konstatuodamas, kad daugiau pastabų įstatymo projekto 12 straipsniui nėra, pasiūlė pradėti svarstyti įstatymo projekto 13 straipsnį.

Visuomeninių jūrinių organizacijų atstovai turėjo labai daug pastabų ir pasiūlymų dėl žemės sandorių tvarkos, todėl Komisijos pirmininko siūlymu šis įstatymo projekto straipsnis turi būti apsvarstytas atskirai.

R.Valčiukas pasiūlė pradėti svarstyti įstatymo projekto 14 ir 15 straipsnius.

A.Kuzmarskis pasiūlė sudarinėti nuomos sutartis iki 99 metų, nes investicijos į infrastruktūrą yra labai didelės.

Kadangi daugiau pastabų minėtiems straipsniams nebuvo, Komisijos pirmininkas pasiūlė svarstyti įstatymo projekto 16 straipsnį.

A.Kuzmarskis konstatavo, kad įstatymo projekto 16 straipsnyje 2 dalyje reikia patikslinti sąvoką “kiti darbai”, taip pat minėto straipsnio 5 dalis prieštarauja Civilinio kodekso normoms.

R.Valčiukas konstatavo, kad esminių pastabų įstatymo projekto 17 – 23 straipsniams nėra, todėl padėkojo visiems dalyvavusiems. Paprašė Komisijos narius apsispręsti dėl terminų ir įstatymo projekto tobulinimo būdų.

NUSPRĘSTA (bendru sutarimu):

1. Atskirai apsvarstyti akcentuotus Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2, 4, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 31, 33, 34, 36 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (IXP-1792) straipsnius;

2. Pasiūlyti visoms suinteresuotoms organizacijoms pateikti savo raštiškus pasiūlymus dėl svarstomo Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2, 4, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 31, 33, 34, 36 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, ir pateikti juos Komisijos sekretoriatui iki 2002-09-23.

INFORMACIJA apie Komisijos 2002-11-06 d. posėdį Nr.5

Posėdyje buvo svarstytas Lietuvos Respublikos 2003 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Dalyvavo Komisijos nariai- Rimas Valčiukas, Vaclov Stankevič, Bronius Bradauskas, Jurgis Utovka, Vytautas Šustauskas.

Komisijos nariai apsikeitė nuomonėmis dėl 2003 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto LR Seime nagrinėjimo eigos.

Komisijos pirmininkas Rimas Valčiukas akcentavo būtinumą atkreipti ypatingą dėmesį ties prioritetinių 2003 metais jūrų ūkio ir žuvininkystės vystymosi krypčių. R.Valčiukas pasiūlė Komisijos nariams papildomai išnagrinėti 2003 m. valstybės biudžeto projekto nuostatas, o iškilus klausimams, surengti dar vieną posėdį ir kartu su suinteresuotomis institucijomis ir organizacijomis aptarti būtinybę tobulinti 2003 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.

Posėdyje dalyvavę Komisijos nariai bendru sutarimu pritarė Komisijos pirmininko išsakytoms idėjoms.