Prieš kelias savaites Madride universiteto "Universidad Complutense" rektorius Rafaelis Puyolis Antolinas jums įteikė medalį už nuopelnus atkuriant Lietuvos nepriklausomybę bei pasiektą susitarimą su Rusija dėl jos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. Naujienų agentūra "Europa Press" citavo jūsų žodžius, pasakytus per apdovanojimo ceremoniją, kad "nereikia puoselėti vilčių, jog Rytuose padėtis iš esmės pasikeitė".

Taip, Rusijos vertybės dar nesikeičia. Žmonių gyvybės dar nėra svarbus dalykas. Padėtį Maskvoje, kuri dvi dienas plėtojosi valdžiai nenaudinga politine linkme, ji nusprendė nutraukti, nors ir tūkstantis žūtų.

Kopenhagoje dalyvavote pasaulio čečėnų kongrese. Kaip kongreso dalyviai ir jūs pats vertinate čečėnų kovotojų pasirinktą kovos būdą - partizaninį karą drastiškais metodais? Ar tokia taktika gali duoti vaisių dabartiniame kovos su pasauliniu terorizmu kontekste?

Vienintelis teisėtos Čečėnijos Respublikos vadovybės pasipriešinimo būdas ir taktika, Rusijos kariuomenei užėmus didžiąją dalį teritorijos, ir teliko partizaninis karas. Taip, kaip kadaise Lietuvoje.

Tačiau partizaninis karas savo teritorijoje - tai ne terorizmas. Vadinti jį pasauliniu terorizmu juolab nėra pagrindo. Priešingai, kai kariuomenė naikina civilius gyventojus, ištremia juos, degina kaimus, niekina lavonus - čia terorizmas. Kai pardavinėja pagrobtus žmones, o čečėnų šeimoms - artimųjų kūnus - terorizmas. Civilių piliečių grobimas net ir taikos tikslu, bet grasant jų gyvybėms - taip pat neleistinas terorizmas, žalingas ir tam skelbiamam tikslui.

Čečėnijos prezidentas Aslanas Maschadovas, regis, atsiribojo nuo įkaitų dramos Maskvoje, nors Rusija tuo ir netiki. Kiek jis kontroliuoja laisvės kovotojus? Ar ta kova jau yra nevaldomas procesas?

Turbūt A. Maschadovas nekontroliuoja absoliučiai visų. Neaiškus, pavyzdžiui, net Š. Basajevo pavaldumas ar nepavaldumas ir galbūt nesusipratėlio paslaugos Rusijai (Dagestanas, Maskva?). Tačiau čečėnų savigynos kova Čečėnijoje dar nėra nevaldomas procesas, nors Rusija to ir norėtų.

Egzistuoja tokia sąmokslo teorija, kad Rusijai, nesusidorojančiai su ekonominėmis ir socialinėmis problemomis, reikia karo su Čečėnija, todėl jos toli siekiantiems tikslams buvo "naudingas" ir gyvenamųjų namų sprogdinimas 1999 m., ir dabartiniai įvykiai Maskvoje, įvykę prieš pat Pasaulinį čečėnų kongresą Kopenhagoje. Ar tokia prielaida neatmestina?

Namų sprogdinimas Maskvoje ir Volgodonske buvo ypač nenaudingas čečėnų laisvės siekiams, todėl maža kas ir patikėjo, kad jie galėtų būti tokie bepročiai, patys sau priešai. Netrukus Riazanėj buvo demaskuotas dar vieno daugiaaukščio gyvenamojo namo užminavimas FSB rankomis, ir po to šie veiksmai liovėsi. Dabartiniai įvykiai Maskvoje - ne tik prieš pat Pasaulio čečėnų kongresą Kopenhagoje, bet ir prieš paskelbtą būsimą tarptautinę konferenciją Maskvoje (lapkričio 9-10 d.) "Už karo nutraukimą ir taikos sudarymą Čečėnijos Respublikoje". Vadinamajai "karo partijai" tai turėjo atrodyti labai neparanku, o teroristinis aktas - naudingas atmesti taiką. Todėl ir Š. Basajevas turėtų būti visiškas politinis kvailys arba FSB manipuliuojamas asmuo, jeigu tai tikrai jis ėmėsi griauti šiuos abu Čečėnijos taikai svarbius renginius.

Kodėl, Jūsų nuomone, Rusija nepradeda derybų su A. Maschadovu?

Ne Rusija, o jos vadovybė nenori taikos ir taikos derybų. Kodėl nenori? - todėl, kad prioritetas yra karas. Ir naktį į spalio 26 d. teko apsispręsti dėl įkaitų pagrobėjų perspėjimo: "jei pradėsit naują "valymo operaciją", susprogdinsim teatrą". Betgi didžiulė visuotinė valymo operacija Čečėnijoje parengta, tai ką daryti? Nusprendė pulti teatrą, o kiek žus, tiek žus. Operaciją pradėjo pirmadienį ir jau pirmame Centerojaus kaime užmušė 30 vyrų. Gedulo dieną padarė keršto diena.

Ar Rusija kada nors gali sutikti su Čečėnijos laisve?

Rusija slysta į fašizmą, čia turėtų būti demokratinio pasaulio rūpestis. Čečėnai jau vien pagal tautybę laikomi "teroristais" ar bent įtariamaisiais. O skustagalviai ir "putinjugendas" (Vakaruose pasigirdo ir toks terminas) mažai rūpinasi, kokios iš tiesų tautybės toji tamsiaveidė "Kaukazo tauta". Ši sąvoka iš carinės Rusijos laikų liudija, kad Rusija dvasiškai mažai keičiasi, pogromų perspektyva darosi reali. Rasizmą papildo psichologinis politinis teroras prieš kiekvieną žurnalistą, žmogaus teisių gynėją arba politiką, kuris drįso suabejoti savo Vyriausybės nemirtinguoju veiklos principu: "turint jėgos, proto nereikia".

Todėl visų geros valios žmonių pareiga - pirmiausiai Europoje - ne pataikauti, o įtakoti, kad anas klaidingas beširdis mąstymas keistųsi. Kitaip kartosis ir kartosis jau ne vieneri metai skambantis klausimas: kiek dar Čečėnijos kaimiečių ir Rusijos jaunų šauktinių turės mirti - dar dešimtys tūkstančių, dar šimtai tūkstančių - kol Kremlius pradės galvoti?

Istorinė alternatyva tik tokia: arba karo partija pakeis požiūrį, arba Rusija - anksčiau ar vėliau - pakeis karo partiją taikos partija.

Po įvykių Maskvoje Rusijos ambasadorius Jurijus Zubakovas išsakė neigiamą nuomonę dėl Vilniuje veikiančio Čečėnijos informacijos centro. Tai sukėlė politikų diskusijas, ar nereikėtų šios atstovybės uždaryti. Ką apie tai manote, gal Danija mums čia galėtų būti pavyzdys?

Rusijos valdžia visokeriopai stengiasi dėti lygybės ženklą tarp čečėno ir "teroristo". Taip ir čečėnų kongresas - "teroristų sambūris", ir Danijos valdžia leidusi ne įvairių šalių čečėnų, bet "teroristų" suvažiavimą, net pati tapusi "teroristų talkininke", ir taip toliau. Tai pastanga primesti kitiems savo rasistinę pažiūrą, jog čečėnai - ypatinga nusikaltėlių tauta. Panašiu pagrindu fašistai naikino žydus, čigonus. Bet mums uždarinėti kokią nors įstaigą todėl, kad ji - čečėnų, būtų tokio rasizmo apraiška. Atsakyčiau paprastai - mes ne rasistai.