Europoje vyksta dideli pokyčiai: septynios šalys, buvusios komunistinių diktatūrų valdžioje, pakviestos į NATO ; dar dešimt baigė derybas ir jau pakviestos į Europos Sąjungą. Rusijai tenka su tuo susitaikyti, mėginant gauti bent šiek tiek politinės naudos iš savo nesipriešinimo. Vis dėlto ne vienas kelia klausimą, ar suspėja Rusija keistis iš tikrųjų? Ar ji transformuosis į normalią valstybę, susitaikydama su savimi ir likusiuoju pasauliu?

JAV analitikas Vladimiras Sokoras kaip tik šioje šviesoje iškelia Baltijos valstybių ir Rusijos santykius, ypač Rusijos politinę taktiką kaip svarbiausią patikrinimą. Savo straipsnyje ""Artimojo užsienio" perspektyvos santykiuose su Rusija" (leidinyje "Eurazijos geostrateginės perspektyvos", 2002 12 09, Nr. 9) jis nurodo tokius Vakarų ir Baltijos valstybių susirūpinimus:

1) oficialią Maskvos poziciją, kad Baltijos valstybės "teisėtai", neva "savo laisva valia" pateko į Sovietų Sąjungą;

2) Rusijos vyriausybės pareiškimus, kuriais ginami ir net aukštinami buvę NKVD, MVD ir KGB pareigūnai, dalyvavę nusikaltimuose Baltijos valstybėse;

kiti dalykai - tai tebesitęsiantys puolimai dėl Latvijos ir Estijos kalbos ir pilietybės įstatymų (nors pati Dūma priėmė pilietybės įstatymą su rusų kalbos reikalavimais); atsisakymai pasirašyti sienų sutartis su Latvija ir Estija, penkerių metų delsimas ratifikuoti su Lietuva; reikalavimai specialių tranzito teisių per Lietuvą.

Dėl pirmojo punkto galėtume priminti, kad Rusija yra oficialiai pripažinusi Lietuvos aneksiją ir okupaciją 1991-1992 m. sutartyje ir po to 1996 m. stodama į Europos Tarybą, tačiau jos politikai išties buku užsispyrimu iš naujo kartoja nesąmones, kaip šiomis dienomis Paryžiuje, Europos Tarybos Monitoringo komiteto posėdyje: apie kompensacijas tremtiniams nesą ko kalbėti, nes trėmimai buvo "teisėti", dėl jų nusprendė Lietuvos ir kitų dviejų sovietinių "respublikų" vyriausybės… Žodžiu, užkliuvo letena už varčios, ir vėl pasaka iš pradžios.

Dėl antrojo punkto priminkime sau ir savo pačių politikams, kad ne tik Rainių budelis P. Raslanas, bet net Sausio 13-osios nepamiršti nusikaltėliai, beginklių žmonių žudikai, toliau puošiasi tuomet įteiktais didvyrių ordinais. Kažin, jeigu atvyktų Baltarusijos viceministras generolas V. Uschopčikas, ar mūsiškiai valdininkai dvigubai susilankstytų, ar vis dėlto Generalinė prokuratūra išdrįstų jį suimti ir patraukti atsakomybėn?

Tremtinių ir kitaip nukentėjusių kompensacijos liečia daugybę žmonių. Lietuva buvo pirmoji tarp Baltijos valstybių, ėmusi tai svarstyti ir skaičiuoti, pasirėmusi 1992 m. birželio 14 d. tautos referendumu ir galų gale priėmusi 2000 m. įstatymą dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo. Ar prisimenate, kas jam priešinosi? Išsigandę kairieji politikai beveik atsiprašinėjo Rusijos ar bent guodėsi, kad įstatymas, įpareigojąs Lietuvos Vyriausybę, nevykdomas. Tuo tarpu Vokietija pradėjo mokėti kompensacijas savo išvežtiems "vergijos darbininkams". Kadangi Vokietija nemoka mirusiems, tai suprantamas ir Rusijos delsimas, kad daugiau tremtinių išmirtų. Turbūt ir tos šalies politikai jau supranta, kad nesąmonės apie Lietuvą, kuri, atseit, "pati save išvežė" ir tūkstančiais išmarino Rusijos platybėse, negalės būti amžinai kartojamos. Tačiau ir Baltijos šalys turi suvokti, kad reikalinga aktyvesnė pozicija. Štai Estija jau žengė žingsnį Lietuvos pavyzdžiu - Deklaraciją dėl okupacinio sovietų režimo nusikaltimų seka nukentėjusių paraiškos Užsienio reikalų ministerijai apie skriaudą ir atlygio reikalavimą. Čia reikėtų, kad ir Lietuvos valdžia iš naujo sukrustų. O kas jai padės išdrįsti, jei ne patys tremtiniai?

Vienykitės, ešelonų broliai ir sesės, ir eikit ieškoti teisybės. Ji kur kas didesnė, ne vien tiesioginis asmeninės žalos atlyginimas. Tai Lietuvos teisybė. Per daugybę asmeninių skriaudų, kai pareikalausite jas registruoti kur nors, gal Genocido ir rezistencijos centre, dar sykį iškils visos Lietuvos skriauda ir teisių pažeidimas. Joks įžūlus kvailys nebešnekės nei Lietuvoje, nei pasaulyje apie "teisėtus" trėmimus. Tačiau apsidairykite, ar nėra taip atsitikę, kad smulkios kliautys ir pakurstymai pakerta tremtinių vienybę, stumia į šunkelius? Štai ką reikia nugalėti pirmiausiai, tada ir tarptautinė istorinė neteisybė bus nugalėta. Lietuvos tremtiniai čia turi naują pilietinę ir politinę misiją.

Linkėdamas linksmų ir šviesių Šv. Kalėdų -

Vytautas Landsbergis