2002 m. sausio 16 d.

1. Dėl Švietimo ir mokslo ministerijos, savivaldybių ir kitų institucijų efektyvaus dalyvavimo visuomenės švietimo procese, pateikiant Lietuvos integracijos į NATO aktualijas.
2. Einamieji klausimai.

 

2002 m. balandžio 3 d.

1. Dėl valdžios institucijų efektyvaus dalyvavimo visuomenės švietimo procese, pateikiant Lietuvos integracijos į NATO proceso aktualijas.
2. Einamieji klausimai.

Posėdyje dalyvavo: Giedrius Čekuolis - URM viceministras, Seimo frakcijų lyderiai.

 

2002 m. balandžio 15 d.

1. Santykių aktualijos su Pasaulio žydų bendruomene.
2. Einamieji klausimai.

Posėdyje dalyvavo: Justas Paleckis - URM viceministras, Paulius Koverovas - Teisingumo viceministras, Simonas Alperavičius - Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas, Emanuelis Zingeris - Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas, Antanas Petrauskas - Tautinių mažumų ir išeivijos departamento direktorius.

2002 m. gegužės 27 d.

1. 2002 m. gegužės 14-15 d. įvykusių susitikimų Reikjavike rezultatai.
2. Einamieji klausimai.

Posėdyje dalyvavo: A. Valionis - Užsienio reikalų ministras, G. Čekuolis - URM sekretorius,

R. Paulauskas - URM Daugiašalių santykių departamento (DSD) direktorius, J. Grinevičius - URM DSD Integracijos į NATO skyriaus vedėjas.

Posėdžio metu Užsienio reikalų ministras p. Antanas Valionis padarė pranešimą ir pasidžiaugė, kad trečiąjį Narystės veiksmų plano (MAP) ciklą Lietuva baigė sėkmingai. Tai patvirtino š.m. balandžio 22 d. Briuselyje vykęs Lietuvos susitikimas su Šiaurės Atlanto taryba (NAC) bei š.m. gegužės 14 d. NATO UR ministrų priimtas Baigiamasis komunikatas. Ministras pažymėjo, kad Lietuvos vykdoma politika susilaukė teigiamo NATO valstybių įvertinimo, t. y. Lietuva yra demokratiška šalis, gerbianti įstatymo viršenybę ir žmogaus bei mažumų teises bei laisves, vykdo gerų kaimyninių santykių politiką, geras derybų su ES tempas, įvertinta teigiamai ekonomikos dinamika taip pat buvo konstatuota, kad nėra teisinių kliūčių Lietuvos narystei NATO bei atkreiptas dėmesys į aukštą nedarbo lygį Lietuvoje (11.7 proc. 2002 m.) bei korupciją. Ministras pastebėjo, kad šiuo metu svarbiausia Aljanso siunčiama žinia yra ta, kad Lietuva padarė didelę pažangą, tačiau negalima atsipalaiduoti ir reikia toliau tęsti tai, ką darome.

Reikjavike NATO UR ministrai nusprendė pradėti ketvirtąjį MAP ciklą, prie kurio formaliai prisijungė dešimtoji aspirantė – Kroatija. A. Valionis pabrėžė, kad Reikjaviko komunikate fiksuojami esminiai būsimų Prahos sprendimų kontūrai. Svarbiausiu Prahoje klausimu bus paties Aljanso vidinė transformacija, atsižvelgianti į besikeičiančią saugumo situaciją ir naujas grėsmes bei gebėjimą atlikti naujas misijas. Antruoju esminiu klausimu taps – Aljanso plėtra. Reikjavike buvo patvirtinta, jog š.m. lapkričio 21-22 d. vyksiančiame Prahos Viršūnių susitikime plėtra bus tęsiama, o aspirantės buvo raginamos tęsti reformas ir “namų darbus” ne tik iki Prahos susitikimo, bet ir po jo. Taip pat buvo pažymėta, kad jokių papildomų kriterijų kandidatėms neturėtų būti pateikta. Pakviestosios šalys turi prisiimti įsipareigojimą Vašingtono sutarties principams ir vertybėms, gebėti prisidėti prie Aljanso kolektyvinės gynybos bei visų misijų spektro, prie saugumo ir stabilumo stiprinimo, įskaitant krizių ir konfliktų apimtus regionus. Valionis paaiškino, kad Komunikate (8 para.) NATO įsipareigoja, jog visos pakviestosios šalys Aljanso narėmis taps prieš kitą, t.y. po Prahos įvyksiantį Viršūnių susitikimą, o galutinė kito NATO Viršūnių susitikimo data paaiškės tik Prahoje. NATO tikslas, pažymėjo ministras, visas pakviestąsias šalis į Aljansą priimti vienu metu (8 para). Tai reikštų, kad plėtrai nebus taikomas “regatos” principas, kuris neišvengiamai vilkina procesą. Prahoje pakviesti kandidatai pradės “prisijungimo derybas”, kurias Aljansas numato pabaigti ne vėliau kaip 2003 metų pavasarį, bei įsipareigojo padėti kandidatėms toliau siekti pažangos. Vienas iš pagalbos instrumentų bus ketvirtas 2002-2003 m. MAP ciklas.

Taip pat ministras pranešė, kad Reikjavike NATO šalių ir Rusijos Užsienio reikalų ministrai pritarė dokumentui dėl naujosios NATO-Rusijos tarybos (NRC) bendradarbiavimo principų bei tolimesnio darbo reglamento ir darbo programos. NATO-Rusijos tarybos rėmuose NATO šalys narės ir Rusija dirbs kaip lygios partnerės bendrus interesus atitinkančiose srityse, tuo pat metu, reikalui esant, pabrėžiant Aljanso nuostatą veikti nepriklausomai. Romos deklaracijos dokumentu įkuriama NATO-Rusijos taryba (NRT), pakeičianti 1997 m. įkurtą Nuolatinę bendrą tarybą (PJC), kuri yra pagrindinė santykių tarp NATO ir Rusijos plėtojimo struktūra, veikianti konsensuso pagrindu. NRT valstybės veiks savo nacionalinių įgaliojimų pagrindu, o priėmus sprendimus visi NRT nariai bus vienodai atsakingi už jų įgyvendinimą. Romos deklaracijoje sakoma, jog “NATO šalys narės ir Rusija toliau stiprins bendradarbiavimą kovoje prieš terorizmą, ginkluotės kontrolės, kovos prieš branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų platinimą, krizių valdymo ir taikos palaikymo, saugumo jūroje užtikrinimo bei civilinių nepaprastųjų situacijų valdymo srityse.” Taigi, NATO ir Rusija pradės bendradarbiavimą aiškiai apibrėžtose srityse.

Posėdžio metu ministras paminėjo gegužės 24- 26 dienomis Maskvoje įvykusį Rusijos ir JAV viršūnių susitikimą, kuriame buvo svarstyti šių valstybių strateginio bendradarbiavimo klausimai. Susitikimo metu Prezidentai pasirašė Strateginės puolamosios ginkluotės sumažinimo sutartį, kuria įsipareigojo per 10 metų sumažinti branduolinių galvučių arsenalus iki 1700-2200 vienetų. Šalys taip pat susitarė įsteigti Strateginio saugumo konsultacinę grupę, kurioje bus apsikeičiama informacija bei diskutuojama strateginio stabilumo klausimais.

Pranešimo pabaigoje ministras pažymėjo, kad Lietuvos IV-oje Narystės veiksmų programoje turi būti skirtas nuolatinis dėmesys kovai su terorizmu, korupcija, krizių valdymo sistemos tobulinimui, informacijos apsaugai bei tolimesnėms karinėms reformoms. Taip pat buvo akcentuota, kad ilgalaikiu Lietuvos bendradarbiavimu MAP srityje būtų Ukraina bei Kaukazas (Gruzija bei Azerbaidžanas). A. Valionis pabrėžė, kad Lietuvai taip pat reikėtų siekti, kad Vilnius taptų Baltijos regiono “demokratiniu saugumu” iniciatyvų Rytams centru (ET "Vilniaus deklaracija"), randant "nišą" ES ir NATO strategijoms bei jų išteklių po 2004 m. panaudojimui.

 

 

2002 m. rugsėjo 4 d.

1. Pastarųjų mėnesių įvykių NATO plėtros klausimais mūsų šalyje ir užsienyje apžvalga.
2. Narystės Veiksmų Planas (IV-asis etapas).
3. Einamieji klausimai.

Posėdyje dalyvavo: G. Čekuolis - URM sekretorius, R. Paulauskas - URM Daugiašalių santykių departamento (DSD) direktorius, G. Mickūnas - URM Daugiašalių santykių departamento NATO skyriaus patarėjas, R. Petkevičius - KAM NATO departamento direktorius.

 

2002 m. gruodžio 2 d.

1. 2002 m. lapkričio 21-22 d. NATO viršūnių susitikimas Prahoje. Lietuvos Respublikos darbotvarkė po Prahos Summit'o.
2. Einamieji klausimai.

Posėdyje dalyvavo: A. Valionis - Užsienio reikalų ministras, J. Grinevičius - URM DSD Integracijos į NATO skyriaus vedėjas, P. Malakauskas - KAM sekretorius.

2002 m. gruodžio 2 d. įvyko NATO reikalų komisijos posėdis “2002 m. lapkričio 21 – 22 d. NATO viršūnių susitikimas Prahoje bei Lietuvos Respublikos darbotvarkė po Prahos Summit’o”. Užsienio reiklų ministras A. Valionis savo pranešime pabrėžė, kad po NATO Prahos viršūnių susitikimo (bei po ES Kopenhagos viršūnių susitikimo) prasideda paskutinysis ir kartu svarbiausias Lietuvos integracijos į transatlantines/Europos struktūras etapas, kuriam, pasibaigus 2004 m. gegužės mėnesį, būsime visaverčiais Vakarų bendrijos nariais.

Narystė NATO (ir ES) negrįžtamai įtvirtins Lietuvos valstybingumą, pripažinto tarptautinio Lietuvos valstybės statuso ir mūsų reformų negrįžtamumą. Narystė NATO (ir ES) taps galingomis mūsų nacionalinių tikslų formulavimo ir įgyvendinimo priemonėmis.

A. Valionis pažymėjo, kad URM ir kitos institucijos turės atlikti visą parengiamąjį su Vašingtono sutarties ratifikacija susijusį darbą iki 2003 m.. Seimas turėtų dar labiau suaktyvinti kontaktus su NATO valstybių parlamentais, siekiant kuo greitesnės ratifikacijos NATO šalių parlamentuose, sustiprinti tarpparlamentinių grupių veiklą, išlaikyti ir stiprinti Vilniaus dešimtuko parlamentų bendradarbiavimą.

Pats atsakingiausias etapas – greita Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties procedūra Lietuvos Seime po to, kai – vėliausiai – 2004 m. kovą ratifikacija bus baigta NATO šalių parlamentuose.