Komisija, prižiūrinti konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 įgyvendinimą (toliau – Komisija), vykdydama parlamentinę kontrolę bei siekdama apibendrinti dabartiniu metu galiojančio Konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 įgyvendinimo rezultatus, 2002 m. darbo plane numatė atlikti analizę apskričių viršininkų administracijų priimtų sprendimų leidimų įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus išdavimo klausimais. Vadovaujantis 1998 m. gruodžio 21 d. Seimo nutarimu Nr. VIII-991 patvirtintų Komisijos nuostatų 25 punktu, Seimui yra pateikiamas pranešimas Komisijos iniciatyva parengtu klausimu.

Komisija kreipėsi į apskričių viršininkų administracijas, prašydama pateikti šią informaciją, susijusią su leidimų išdavimu 1998 m. gruodžio 10 d. – 2002 m. sausio 1 d. laikotarpiu:

• nacionalinių ir užsienio subjektų pateiktų prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus skaičių;
• priimtų sprendimų išduoti leidimus įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus skaičių (atskirai pateikiant duomenis apie išduotus leidimus įsigyti žemės sklypus, numatytus atitinkamos paskirties veiklai reikalingų pastatų ir įrengimų statybai, o taip pat apie išduotus leidimus įsigyti žemės sklypus, kuriuose subjektai turėjo nuosavybės teisėmis pastatus steigimo dokumentuose numatytai tiesioginei ūkinei veiklai vykdyti);
• nurodyti motyvus, kuriais vadovaujantis buvo priimti sprendimai neišduoti leidimų įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų.

Tiriamojo laikotarpio pradžios pasirinkimas siejamas su Konstitucinio įstatymo įgyvendinimui reikalingo teisės akto, t.y. 1998 m. gruodžio 10 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1423 priėmimu. Minėtu nutarimu buvo patvirtinta prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarka. Kita data – 2002 m. sausio 1 d. siejama su svarstoma Konstitucijos 47 straipsnio pataisa bei lydinčiuoju naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstituciniu įstatymu. Pagal siūlomo įstatymo projekto nuostatas iki 2004 m. sausio 1 d. (Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos) dabar taikomas žemės įsigijimo režimas galiotų tik užsienio subjektams. Priėmus siūlomas Konstitucijos 47 straipsnio pataisas, kurių tikslas – liberalizuoti žemės pardavimą ir tuo sudaryti palankias sąlygas žemės rinkos plėtrai, Lietuvos juridiniai asmenys įgytų teisę įsigyti nuosavybėn žemę (tiek žemės ūkio paskirties, tiek ne žemės ūkio paskirties), vidaus vandenis ir miškus ne pagal Konstitucinį įstatymą, o tokia pačia tvarka ir sąlygomis, kuri yra taikoma Lietuvos Respublikos piliečiams.

Komisija norėtų atkreipti dėmesį, kad 1996-2000 m.m. Seimo kadencijos metu veikusi Komisija buvo surinkusi informaciją apie ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimą nacionaliniams ir užsienio subjektams 1997-1998 m.m. Remiantis Seimo kanceliarijos archyve rastais duomenimis, tuo laikotarpiu buvo parduoti 8 sklypai (Vilniaus apskrityje – 4, Klaipėdoje – 1 ir Tauragės – 3 sklypai).

IX Seimo kadencijos metu sudaryta Komisija, rengdama medžiagą apie Konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 įgyvendinimą, vadovavosi Seimo nutarimu patvirtintų Komisijos nuostatų 15 punktu, teigiančiu, jog Komisija "pagal savo kompetenciją turi teisę išreikalauti Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų dokumentus, raštus, išvadas, duomenis ir kitokią medžiagą". Reikia pažymėti, kad Komisija susidūrė su sunkumais, kai apskričių viršininkų administracijos, net pakartotinai prašant, išsamiai neatsakydavo į konkrečius klausimus ir pateikdavo painią informaciją. Pavyzdžiui, Šiaulių, Klaipėdos ir Marijampolės apskričių viršininkų administracijos pirminius duomenis pateikė už 1998 12 10 - 2002 01 01 laikotarpį, o pakartotinai paprašius juos patikslinti bei papildyti, buvo pateikti 1998 12 10 - 2002 05 01 laikotarpio duomenys. Ypač sudėtinga buvo gauti informaciją iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos. Po dviejų pakartotinų prašymų iš minėtos apskrities viršininko administracijos gauti duomenys neleido jų panaudoti visapusiškam apibendrinimui ir palyginimui su kitų Lietuvos apskričių administracijų pateiktais duomenimis dėl šių priežasčių: išduotų leidimų skaičius užsienio ir nacionaliniams subjektams nurodomas už 1998 12 10 - 2001 12 31 laikotarpį, o išduotų leidimų įsigyti buvusius valstybinius ir privačių asmenų žemės sklypus skaičius – už 1999 01 01 - 2002 05 01 laikotarpį. Taip pat vietoj prašymo pateikti duomenis apie Vilniaus apskrities viršininko administracijai adresuotus prašymus dėl leidimų išdavimo buvo nurodyti 1999-01-01 - 2002 05 01 laikotarpiu besikreipusių 283 Lietuvos juridinių asmenų ir 6 užsienio šalių juridinių asmenų skaičiai. Nurodant, kad buvo priimta 211 sprendimų išduoti leidimus nacionaliniams ir užsienio subjektams, kartu pateikiami duomenys, kad leidimas buvo neišduotas tik vienam subjektui. Daugiau negu 70 prašymų nebuvo nagrinėta, kadangi pasak Žemėtvarkos vadybos skyriaus darbuotojų, iš prašymuose pateiktų duomenų buvo aiškiai matyti, kad subjektai neatitiko Konstitucinio įstatymo reikalavimų. Tokiu būdu, Komisijai tenka konstatuoti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija ignoravo jau minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintos leidimų išdavimo tvarkos 13 punktą, pagal kurį "prašymus leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą apskrities viršininkas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių prašymų įregistravimo dienos". Taip pat buvo ignoruotas 15 punktas, kuriame nurodoma, kad "jeigu išnagrinėjus prašymą ir pateiktus dokumentus nustatoma, kad subjektas, prašantis įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, neatitinka Konstitucinio įstatymo nustatytų reikalavimų arba jo prašomas įsigyti nuosavybėn žemės sklypas neatitinka šio įstatymo nustatytų sąlygų, arba yra įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų prašomos veiklos apribojimų ar draudimų, apskrities viršininkas priima sprendimą neišduoti leidimo ir apie tai per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu informuoja prašymą pateikusį subjektą, nurodydamas atsisakymo išduoti leidimą motyvus".

Reikia pažymėti, kad duomenys apie išduotus leidimus įsigyti nuosavybės teise ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus skaičius neatspindi situacijos apie faktiškai įsigytus sklypus. Galimi atvejai, kai subjektai, gavę leidimus, nesudaro žemės sklypų įsigijimo sandorių. Tokių sandorių nesudarymo priežasčių aiškinimas, deja, nepriklauso Komisijos kompetencijai, todėl šiame pranešime negalima pateikti analizės minėtu klausimu.

Lietuvos Respublikoje nacionaliniams subjektams išduotų leidimų skaičius beveik 9 kartus viršijo užsienio subjektams išduotų leidimų skaičių. Pagal nacionaliniams subjektams išduotus leidimus jie galėtų įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurių bendras plotas 311 ha, o užsienio subjektai – 67 ha. Daugiausia ne žemės ūkio paskirties žemės galėjo įsigyti nacionaliniai subjektai Vilniaus apskrityje (žemės sklypų bendras plotas 162 ha), o užsienio subjektai – Klaipėdos apskrityje (žemės sklypų bendras plotas 38.8 ha). Užsienio subjektai nepateikė prašymų įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų Marijampolės ir Utenos apskričių viršininkams.

Kauno, Šiaulių ir Telšių apskričių viršininkai išdavė leidimus įsigyti žemės sklypus, skirtus atitinkamos paskirties veiklai būtiniems pastatams ar įrenginiams statyti, kurių bendras plotas buvo didesnis, ir kai kuriais atvejais (pvz., Telšių apskrityje), beveik dvigubai viršijo pageidaujamų įsigyti žemės sklypų, kuriuose subjektai turėjo nuosavybės teisėmis pastatus steigimo dokumentuose numatytai tiesioginei ūkinei veiklai vykdyti, bendrą plotą. Žymiai daugiau leidimų įsigyti žemės sklypams, būtiniems pastatų ir įrenginių statybai, buvo išduota Vilniaus apskrityje. Tokių žemės sklypų bendras plotas beveik 6 kartus buvo didesnis už žemės sklypų, reikalingų nuosavybės teise valdomiems pastatams ar įrenginiams eksploatuoti, bendrą plotą. Kitose apskrityse (Klaipėdos, Marijampolės, Tauragės, Utenos) subjektams išduota daugiau leidimų įsigyti žemės sklypus, skirtus pastatų eksploatavimui, palyginus su išduotais leidimais įsigyti žemės sklypus, reikalingus atitinkamos paskirties veiklai būtiniems pastatams statyti.

Beveik visose apskrityse buvo išduota daugiau leidimų įsigyti buvusius privačius negu valstybinės žemės sklypus. Iš viso Lietuvos Respublikos apskrityse išduoti 386 leidimai įsigyti buvusius privačius žemės sklypus ir 176 leidimai – valstybinius.

Sprendimų atsisakant išduoti leidimus subjektams įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus nebuvo priimta Marijampolės, Tauragės ir Telšių apskričių viršininkų administracijose. Kitų apskričių viršininkų administracijos nurodo šias pagrindines priežastis, dėl kurių nebuvo išduota 15 leidimų:

• buvo prašoma išduoti leidimus įsigyti žemės sklypus, į kuriuos paduoti piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises į žemę pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (neišduoti 2 leidimai nacionaliniams subjektams – 1 Alytaus ir 1 Utenos apskr.);
• nustatyta tvarka nepateikė reikalingų dokumentų (neišduoti 2 leidimai nacionaliniams subjektams Kauno apskr., 2 leidimai nacionaliniams subjektams ir 1 leidimas užsienio subjektui Panevėžio apskr.);

• žemės sklypai nėra būtini tiesioginei ūkinei veiklai reikalingiems pastatams ir įrenginiams eksploatuoti arba detaliajame plane nenumatyta subjekto nurodomai veiklai reikalingų pastatų ir įrenginių statyba (neišduoti 3 leidimai AB "Turto bankas" ir 1 leidimas UAB "Hydro texaco" Šiaulių apskr.);
• subjektas pageidavo įsigyti be aukciono valstybinės žemės sklypą, kuriame nuosavybės teisėmis neturėjo nekilnojamojo turto (neišduotas 1 leidimas Vilniaus apskr.);
• žemės sklypai patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-17 nutarimu Nr. 232 patvirtintą Pajūrio (Karklės) regioninio parko apsaugos zoną (neišduotas 1 leidimas Klaipėdos apskr.).

Apibendrinant šiame pranešime pateiktą informaciją, galima teigti, kad 1996 metais priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinis įstatymas yra vykdomas. Kartu pažymima, kad nors į Seimo komisiją, prižiūrinčią Konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 įgyvendinimą, kreipiasi, palyginti, nedaug pareiškėjų, kurių prašymų nepatenkino atitinkamos apskrities viršininko administracija, atlikus tyrimą pastebėta apskričių administracijų darbo, susijusio su leidimų įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus išdavimo tvarka, trūkumų, į kuriuos siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei atkreipti dėmesį. Savo ruožtu Komisija rekomenduoja Vilniaus apskrities viršininko administracijai vadovautis Konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 10 straipsnio 7 dalies bei 1998 m. gruodžio 10 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1423 patvirtintos prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos 13 ir 15 punktų nuostatomis. Taip pat Komisija atkreipia visų apskričių administracijų dėmesį į tai, kad pateikiant Komisijai reikalingus duomenis ir kitokią medžiagą, tai būtų atliekama kruopščiau bei atsakingiau.