Algimantas Valentinas Indriūnas pristatė Seimo narių Juozo Bernatonio, Algimanto Valentino Indriūno ir Rolando Pavilionio parengtą pasiūlymą, pažymėdamas, kad dabartiniu metu galiojančio Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokslas yra privalomas asmenims iki 16 metų, tuo tarpu kai pagal Vaikų teisių konvencijos 1 straipsnio nuostatas vaiku laikomas žmogus, neturintis 18 metų. Kadangi įstatymai įpareigoja darbdavius asmenims, neturintiems 18 metų, suteikti tam tikras lengvatas, dauguma darbdavių vengia priimti į darbą nepilnamečius. Dėl to susidaro situacija, kai nesimokantys 16 – 18 metų amžiaus vaikai atsiduria gatvėje, dėl neužimtumo padidėja galimybės tapti nusikaltėliais, narkomanais.

Rolandas Pavilionis papildė pranešėją, sakydamas, kad 18 m. amžiaus cenzas yra įtvirtintas orientuojantis į kitas Europos valstybes. Pritardamas socialinei pusei, kurią pabrėžė Algimantas Valentinas Indriūnas, jis siūlomą pataisą susiejo su švietimo reformos dalykais, akcentavo, kad ši Konstitucijos 41 straipsnio pataisa padėtų išvengti tiek individo, tiek valstybės patiriamų nuostolių. Pranešėjas siūlė Komisijai pritarti pataisai ir siekti visuomenės pritarimo.

Vytautas Landsbergis taip pat nepritarė siūlomai Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalies pataisai, teigdamas, jog kyla klausimų ir dėl dabartiniu metu galiojančios 41 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi neretai pasitaiko, kad asmenys ir iki 16 metų amžiaus nesimoko. Jo nuomone, neturėdami prievartinio mechanizmo, kuris padėtų spręsti problemą, norime "paryškinti negyvenimišką dalyką, kad nematomas kompleksinis klausimo sprendimas". Vytautas Landsbergis nusistebėjo, kodėl nesiūloma keisti 41 straipsnio 3 dalies nuostatos ("gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas").

Vytenis Povilas Andriukaitis pažymėjo, kad pasiūlymo autoriai pateikia solidžius motyvus, ir jis pritaria Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalies pataisai. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad reikia tartis, kokios pataisos galėtų būti siūlomos kompleksiškai, kad reikėtų Komisijoje sudaryti bloką pataisų. Vytenis Povilas Andriukaitis sakė, kad mato problemų dėl mechanizmo ir tvarkos, kuriais vadovaujantis pataisos galėtų būti teikiamos Seimui.

Andrius Kubilius pavadino nelogiškomis tiek dabartiniu metu galiojančios Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, tiek siūlomos pataisos formuluotes. Jo nuomone, Konstitucijoje negalima įtvirtinti amžiaus cenzo, kadangi asmuo ir 16 metų eksternu gali baigti vidurinę mokyklą. Andrius Kubilius siūlytų, kad galima būtų įstatymuose įtvirtinti nuostatą apie privalomą vidurinį išsilavinimą, o keisti Konstituciją dabartiniu metu nėra reikalo. Jis pritarė Vytauto Landsbergio minčiai, kad daug svarbesnė būtų 41 straipsnio 3 dalies pataisa, tačiau dar nėra formuluočių ir sprendimų dėl šios dalies nuostatų.

Rolandas Pavilionis priminė, kad naujos redakcijos Švietimo įstatyme ruošiamasi įrašyti nuostatą, įpareigojančią tam tikrus subjektus (savivaldybę, mokytojus) rūpintis, kad vaikai siektų žinių. Jo nuomone, Konstitucijoje tikslinga nurodyti 18 metų amžiaus cenzą ir dėl to, kad toks metų skaičius sutampa su viduriniam išsilavinimui įgyti reikalingų metų skaičiumi.

Irena Šiaulienė priminė, kad prasidėjus švietimo reformai ir įteisinus privalomą pagrindinį išsilavinimą taip pat buvo iškilęs klausimas dėl to, ar nėra prieštaraujama Konstitucijai. Diskusija buvo kilusi dėl to, kad Konstitucijoje įrašyta, jog mokslas asmenims privalomas iki 16 metų, o pagrindinės mokyklos, t.y. 10 klasių asmuo gali nebaigti būdamas ir 17 metų. Apibendrinusi išsakytas mintis, Komisijos pirmininkė pastebėjo, kad diskusijos metu išryškėjo dvi nuomonės. Pagal vieną jų siūloma pritarti parengtai 41 straipsnio 1 dalies pataisai, pagal kitą – ne.

Andrius Kubilius tam prieštaravo, teigdamas, kad pirmiausia reikia rasti sutarimą dėl principinių dalykų, t.y. keičiamų Konstitucijos straipsnių nuostatų. Jeigu nebus pasiektas konsensusas, Konstitucijos pataisa nesurinks 2/3 Seimo narių balsų ir nebus priimta. Andriaus Kubiliaus manymu, reikėtų diskutuoti ir dėl Konstitucijos 41 straipsnio 2 ir 3 dalių.

NUSPRĘSTA (bendru sutarimu):

2) Algimantas Valentinas Indriūnas

Irena Šiaulienė informavo apie Seimo Pirmininko pavedimu Komisijai perduotus Generalinės prokuratūros pasiūlymus papildyti Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktą bei pakeisti 118 straipsnį. Pagrindiniai motyvai, kuriais remiantis siūlomos pataisos: Konstitucijos 118 straipsnyje nebuvo nustatyta prokuratūros vieta trijų valstybės valdžių atžvilgiu, neaptarta prokuratūros struktūra, generalinio prokuroro, prokurorų skyrimo tvarka, vis tebekyla diskusijos dėl prokuratūros statuso. Ji taip pat supažindino su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, kurioje siūloma išbraukti Konstitucijos 118 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 ir 2 dalis ir pritarti 3 dalies nuostatoms. Vytautas Landsbergis sakė, kad kalbama apie Konstitucijos priderinimą prie įstatymo ir nuogąstavo, kad įrašius nuostatą dėl generalinio prokuroro skyrimo tvarkos vėl gali būti keičiamas generalinis prokuroras, kadangi Prokuratūros įstatyme įrašyta, kad pasikeitus generalinio prokuroro skyrimo tvarkai generalinis prokuroras netenka įgaliojimų.

Julius Sabatauskas pakomentavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengtą išvadą. Jis sakė, kad pritariama Generalinio prokuroro ir prokurorų skyrimo tvarkos konstituciniam reglamentavimui ir kartu siūloma Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktą papildyti suteikiant Prezidentui teisę teikti Seimui atleisti generalinį prokurorą. Komitetas taip pat pritaria siūlomoms Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalies nuostatoms, kuriose naujai apibrėžiamos prokuratūros funkcijos. Šias nuostatas labai svarbu įtvirtinti Konstitucijoje, kadangi rengiant naują Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) projektą atsisakoma tokių sąvokų kaip "kvotos organai", "parengtinis tardymas", "tardytojas" ir įvedama "ikiteisminio tyrimo instituto" sąvoka. Julius Sabatauskas pažymėjo, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, remdamasis 1999 m. gruodžio 21 d. Konstitucinio Teismo nutarimo teiginiais, kad prokurorai nėra teisėjai, kad jie nevykdo teisingumo, siūlytų išbraukti Konstitucijos 118 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 dalį. Teisės ir teisėtvarkos komitetas abejoja, ar verta Lietuvos Respublikos prokuratūros struktūrą reglamentuoti Konstitucijoje, o ne Prokuratūros įstatyme. Todėl pasiūlyta išbraukti ir projekto 118 straipsnio 2 dalį.

Irena Šiaulienė klausė, ar Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone reikėtų peržiūrėti ir Prokuratūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, pagal kurią Lietuvos Respublikos prokuratūra yra savarankiška teisminės valdžios dalis. Irena Šiaulienė taip pat klausė, ar buvo diskutuota Komitete dėl dviejų prokuratūros statuso modelių (prokuratūra funkcionuoja kaip teisminės valdžios dalis ir prokuratūra funkcionuoja kaip vykdomosios valdžios dalis). Ji priminė, kad pagal Europos Tarybos rekomendacijas Europoje vystosi teisminės valdžios modelio kryptis.

Atsakydamas į pirmąjį klausimą Julius Sabatauskas pažymėjo, kad tikslinga būtų keisti įstatymą. Prokuratūra yra ne teisminės sistemos dalis, bet yra "prie teismų", jos funkcijos gana specifinės. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijoje prokurorų funkcijos reglamentuojamos IX skirsnyje "Teismas". Jis taip pat nurodė, kad naujajame BPK projekte numatoma, kad prokurorai, gindami viešąjį interesą, turi teisę inicijuoti civilinę bylą. Atsakydamas į antrąjį klausimą Julius Sabatauskas sakė, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nėra vykdomosios valdžios dalis, kai tuo tarpu daugelyje Europos šalių generalinė prokuratūra yra vykdomosios valdžios dalis. Šiuo požiūriu Lietuva yra toliau pažengusi už Europos šalis.

Vytautas Landsbergis dar kartą atkreipė dėmesį į praktinę siūlomų pataisų pusę, sakydamas, kad įteisinus generalinio prokuroro skyrimo tvarką konstituciniame lygmenyje, pasikeitus Seimui generalinio prokuroro tolesnis buvimas priklausytų tik nuo Prezidento. Jo nuomone, Konstitucijoje geriau būtų įrašyti, kad generalinio prokuroro skyrimo tvarką nustato įstatymas. Prokuratūros įstatyme reikėtų pakeisti nuostatą, kad generalinis prokuroras nebūtų automatiškai šalinamas.

Vytenis Povilas Andriukaitis pritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje pateiktam Konstitucijos 84 ir 118 straipsnių pakeitimo variantui siūlydamas atkreipti dėmesį į 84 straipsnio 11 punkto papildymą nurodant, kas pataria Prezidentui parenkant generalinio prokuroro kandidatūrą. Jis taip išsakė abejones dėl minėto varianto 118 straipsnio 3 dalyje pavartotos sąvokos "statutas". Vytenis Povilas Andriukaitis pritarė, kad Komisija inicijuotų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 ir 118 straipsnių pataisas atsižvelgusi į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymus. Jis pasiūlė sudaryti Komisijos narių redakcinę darbo grupę.

1. Parengti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkto papildymo ir 118 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą atsižvelgus į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymus.

Irena Šiaulienė informavo, kad teisės ekspertai dar 2001 m. pavasarį yra pateikę išvadas dėl siūlomo keisti Konstitucijos 136 straipsnio. Jų nuomone, keisti šį straipsnį nėra būtina. Komisijos pirmininkė taip pat supažindino su Užsienio reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos atsakymais į Komisijos užklausimą, ar konsultacijų dėl Lietuvos integracijos į NATO metu nebuvo nurodoma, kad yra kliūčių, susijusių su Konstitucijos 136 straipsnio nuostatomis. Gautuose raštuose teigiama, kad Konstitucijos 136 straipsnis nesudaro teisinių kliūčių Lietuvai tapti NATO nare.

Andrius Kubilius pastebėjo, kad jeigu kalbama apie Konstitucinį aktą, tai dabartiniu metu reikėtų išbraukti jo 3 dalį, kadangi yra parengtas ir užregistruotas Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

Vytenis Povilas Andriukaitis atkreipė dėmesį, kad gali kilti problemų, kai Konstitucijos straipsnio nuostatos įvairių institucijų ir padalinių yra nevienodai interpretuojamos (pvz., Konstitucijos 42 straipsnio nuostatos svarstant Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą).