Posėdyje dalyvavo Komisijos nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Algimantas Valentinas Indriūnas, Rolandas Pavilionis, Kazimira Danutė Prunskienė, Viktoras Rinkevičius, Gintaras Steponavičius, Irena Šiaulienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Kęstutis Virketis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyriausioji konsultantė Ona Buišienė.

Vytenis Povilas Andriukaitis informavo, kad darbo grupė atsižvelgė į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę ir pasiūlė formuluotę, kuria būtų papildytas Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktas ("Seimo pritarimu įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia generalinį prokurorą"). Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje pasiūlyta įrašyti, kad "generalinį prokurorą įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu". Jis priminė, kad Konstitucijoje liko neaiškumų dėl Generalinės prokuratūros statuso, kadangi rengiant 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją vyravo kelios tendencijos (pagal vieną jų – prokuratūra yra savarankiška teisminės valdžios dalis, pagal kitą – prokuratūra yra "prie teismų"), ir kompromisas nebuvo rastas. Šiuo klausimu vyksta diskusijos tarp Konstitucinio Teismo teisėjų, todėl, Vytenio Povilo Andriukaičio nuomone, tikslinga būtų toliau diskutuoti, o pasiūlymus, Komisijai pritarus juose išdėstytoms formuluotėms, perduoti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

Ona Buišienė pakometavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento parengtą pažymą dėl pasiūlymo svarstyti Konstitucijos 33 straipsnio pirmosios bei 34 straipsnio pirmosios ir trečiosios dalių pakeitimus. Ji paaiškino, kad Konstitucijos 33 ir 34 straipsniuose yra įtvirtintos pilietinės iniciatyvos formos. 33 straipsnyje yra įtvirtintas konstitucinis rinkimų principas (kalbama apie tiesioginio dalyvavimo arba atstovavimo valdant šalį principus). Jeigu būtų siūloma referendumo teisę suteikti, pavyzdžiui, Europos Sąjungos piliečiams, neišvengimai reikėtų keisti kitus Konstitucijos straipsnius ir tektų susidurti su suvereniteto dalinio apribojimo problema. Kalbant apie rinkimų teisę (Konstitucijoje yra įrašytos normos, kad rinkimų tvarką nustato įstatymas, ir yra įtvirtinti subjektai, kurie turi teisę rinkti ir kurie gali būti renkami). Ona Buišienė pasiūlė pastudijuoti Prancūzijos patirtį: viename šios šalies Konstitucijos skyrių yra įtvirtintos bendrosios rinkimų teisės nuostatos, o problema dėl Europos Sąjungos piliečių teisės rinkti municipalinę valdžią išspręsta papildant Konstituciją atskiru straipsniu neliečiant Konstitucijos skyriaus, kuriame įtvirtintos bendrosios nuostatos dėl rinkimų teisės. Pranešėjos nuomone, gal būt, reikėtų pamėginti apsispręsti dėl tikslingumo papildyti Konstituciją atskiru straipsniu dėl rinkimų teisės renkant municipalinę valdžią ir praplėsti tokiuose rinkimuose dalyvaujančių subjektų ratą (įtraukiant ne tik Lietuvos Respublikos piliečius, o ir Europos Sąjungos piliečius).

Vytenis Povilas Andriukaitis pritarė, kad nereikia keisti Konstitucijos 33 ir 34 straipsnių nuostatų. Jis pažymėjo, kad neaišku, kaip yra traktuojamas Europos Sąjungos pilietis. Keičiant Konstitucijos 119 straipsnį ir vadovaujantis socialinės savivaldos chartija Europos Sąjungos pilietis traktuojamas kaip nuolatinis gyventojas, turintis komunalines teises. Prancūzija šios chartijos nerealizavo dėl politinių motyvų. Vytenio Povilo Andriukaičio nuomone, diskusijų pilietybės klausimais reikia, tačiau dabartiniu metu nereikėtų gilintis į diskusijas dėl Konstitucijos 33 straipsnio pataisų. Vytenis Povilas Andriukaitis atkreipė dėmesį į klausimus, kuriuos spręsti galima tik referendumu, ir pabrėžė, kad reikalingos labai rimtos diskusijos dėl Seime pateiktų Seimo nario A.Lydekos Pilietybės įstatymo pataisų dėl dvigubos pilietybės.

Kęstutis Virketis priminė, kad Komisijoje, rengusioje naujos redakcijos Referendumo įstatymo projektą, konstitucinės teisės specialistai nenurodė problemų, susijusių su piliečių sąvokos modifikavimu. Jo nuomone, konstitucinės teisės požiūriu yra viskas tvarkoje ir keisti nieko nereikia. Gintarui Steponavičiui priminus apie užklausos išplėtojimą, Kęstutis Virketis sutiko, kad Teisės departamentas galėtų atlikti platesnę analizę svarstomu klausimu.

Kęstutis Virketis pateikė Teisės departamento informaciją dėl procedūrinių klausimų ruošiantis antrajam balsavimui dėl Konstitucijos 119 straipsnio pataisų. Pažymėjęs, kad pagal teisėkūros doktriną svarstymas yra būtina sudedamoji įstatymų priėmimo dalis, jis informavo, jog prieš antrąjį balsavimą dėl Konstitucijos straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo turi įvykti svarstymo procedūra. Vytenis Povilas Andriukaitis pasiūlė Komisijai Seniūnų sueigoje atkreipti dėmesį, kad į Seimo posėdžių darbotvarkę būtų įtrauktas Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas.