Dalyvavo: Komisijos nariai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Europos reikalų komitetų nariai, Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto dekanas Juozas Žilys, Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Jarašiūnas, Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Vilenas Vadapalas, vyriausiasis specialistas Irmantas Jarukaitis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Kęstutis Virketis.

Vilenas Vadapalas. Narystė Europos Sąjungoje (ES) yra susijusi su konstitucine reforma. ES valstybės-narės konstitucijose įtvirtino šiuos principus: 1) dalies suverenių galių arba dalies kompetencijų perleidimas Europos Bendrijai; 2) ES teisės normų tiesioginis taikymas; 3) ES teisės normų viršenybė nacionalinių teisės aktų atžvilgiu. Kai kurios valstybės-kandidatės (Lenkija, Slovakija) jau padarė konstitucines pataisas, o kitose valstybėse šis darbas intensyviai vykdomas.

Svarbu išsiaiškinti esminius dalykus: stojimas į ES apima tam tikros dalies kompetencijos perleidimą ir sutikimą su tuo, kad tai, kas teisės aktų leidimo srityje bus pasiekta kartu su ES, turės viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu. Pripažįstant diskusijas dėl pirminės ir antrinės teisės, kartu reikia pripažinti, kad stojant į ES, kai nepažeidžiami valstybiniai ir nacionaliniai interesai ir įsipareigojama vykdyti teisės aktus, nėra daromas antikonstitucinis aktas. Reikėtų išvengti bet kokių kliūčių Lietuvos įsipareigojimų vykdymui ir ieškoti būdų, kaip tą padaryti. Nieko nedarant ateityje gali būti ES sprendimų dėl Lietuvai taikomų finansinių nuobaudų.

Irmantas Jarukaitis. Būsima realybė (Lietuvos narystė ES) turėtų atsispindėti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Reikėtų atsakyti į klausimą, ar Konstitucijoje jau turi būti pagrindas būsimam Lietuvos stojimui į ES, ar konstituciniai stojimo pagrindai rengiami įstojus į ES. Yra praktinio pobūdžio problemų, susijusių su Europos Bendrijos (EB) teisės taikymu nacionaliniuose teismuose. Nors Konstitucijos 138 straipsnyje ir Tarptautinių sutarčių įstatyme įtvirtintos nuostatos dėl ratifikuotų tarptautinių sutarčių vietos Lietuvos teisinėje sistemoje, teismai sunkiai taiko tarptautinių sutarčių normas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtinta nuostatų, apibrėžiančių antrinės EB teisės vietą nacionalinėje teisėje, ir iškils klausimas dėl pagrindo taikyti ES teisę. Konstitucinės pataisos turi būti nukreiptos tam, kad sudarytų prielaidas subjektams remtis ES teise, kai iškils reikalas ginti savo teisėtus interesus nacionaliniuose teismuose.

Juozas Žilys. Samprotavimai siūlant nedaryti konstitucinių pataisų stojimo į ES procese rėmėsi Konstitucijos gerbimu. Be to, ES valstybės-narės savo šalių konstitucijas keitė jau įstojusios į ES. Pozicija dėl konstitucinių pataisų: Konstitucijoje užtenka bendros nuostatos (jeigu tai reikalinga politiniam derybiniam procesui), o po to neišvengiamai reikės detalizavimo. Tikslinga būtų papildyti Konstituciją atskiru skirsniu dėl santykių su ES po to, kai Lietuva taps ES nare – įvykus referendumui, Lietuvai įstojus į ES, bus visai kitokia teisinė-politinė situacija. Galima būtų pritarti ir Egidijaus Jarašiūno idėjai papildyti Konstituciją nauju konstituciniu aktu.

Teisės aktų tiesioginio taikymo ir viršenybės klausimai išplaukia iš pačių sutarčių, t.y. Lietuva vykdys įsipareigojimus, kylančius iš sutarčių. ES teisės aktai negalėtų turėti viršenybės Konstitucijos atžvilgiu. Konstitucija turi užtikrinti prielaidas Lietuvos stojimui į ES ir pilnaverčiam funkcionavimui. Negalėtų pritarti nuostatai dėl suvereniteto perleidimo, o nuostatos dėl kompetencijų perleidimo yra priimtinos. Suverenitetai taip pat negali būti apjungti, gali būti apjungti įgaliojimai. Suvereniteto perdavimo (arba dalinio perleidimo) konstitucinis įtvirtinimas kenks pagrindiniam referendumo sprendimui, kadangi sukels diskusijas apie tai, kokiose srityse suverenitetas bus perduotas, ir politikams sunku bus paaiškinti ir atsakyti į šį klausimą.

Nuomonė apie ateities ES funkcionavimą: ES sistema tik konstruojasi, vyksta didžiulė diskusija dėl jos dinamikos, dėl to, į kokią sistemą ES išsirutuliuos ir kokia bus Lietuvos vieta toje sistemoje. Konstitucijoje turi būti sukurtos visos prielaidos, kad Lietuva galėtų tinkamai vykdyti visus įsipareigojimus ir visus dokumentus, siekdama užtikrinti tinkamesnį savo valstybės egzistavimą ir pilnavertiškumą. Kalbant apie ES Konstitucijos idėją, galima būtų galvoti apie kitokį reiškinio apibūdinimą (nevartojant konstitucijos sąvokos).

Egidijus Jarašiūnas. Kalbant apie Konstitucijos ir ES teisės aktų santykius, dominuojantis požiūris yra toks: pirminė teisė – tik Konstitucija, visa kita teisė išvestinė. Konstitucijos ir ES teisės aktų santykių problemą reikia spręsti nepriešpastatant, o suvokiant, kad tai yra tam tikras papildymas. ES reikalinga tam, kad papildytų teisinį reguliavimą, kad ES struktūros ir ES teisė yra prasmingos tiek, kiek padeda šalims įgyvendinti bendrus tikslus. Gali būti įvairių problemos sprendimo variantų: galėtume apsieiti be Konstitucijos pataisų, kita vertus, Konstitucijos teksto tikslus išdėstymas – tam tikra papildoma garantija, kad viskas vyktų pagal nustatytas svarbiausias taisykles. Sprendimų gali būti įvairių, tačiau kiekvienu atveju neginčijamas dalykas – Konstitucijos viršenybė "yra viena tikra teisė, pagal kurią matuojama kiekviena kita teisė".

Žiūrint į teisės raidą XX amžiaus antrojoje pusėje matomos dvi tendencijos: 1) konstitucijos reikšmės teisei didėjimas; 2) europinės teisės įtakos nacionalinei teisei, ir apskritai teisiniam gyvenimui, didėjimas. Reikėtų galvoti apie tų dviejų tendencijų tam tikrą sambūvį. Konstitucijos viršenybė visiškai nenuneigia reikalavimų laikytis sudarytų sutarčių su ES. Tačiau tų sutarčių turi būti laikomasi todėl, kad jos sudarytos išeinant iš savo konstitucinių pozicijų ir ta priešprieša būtų daugiau teorinė. Bet vis tiek reikėtų pabrėžti – yra pirminiai dalykai ir išvestiniai. Teorinio nusistatymo šiuo atveju nereikia nuneigti, kadangi jis padeda matyti problemą. Svarbiausia, kad iškilus problemoms būtų jų išsprendimo galimybė, ir paskutinis žodis priklausytų suverenui.

Vytenis Povilas Andriukaitis. Vykstant diskusijoms Konvente, Lietuvoje taip pat turi vykti intensyvios diskusijos, reikia ieškoti kompromiso svarstant Konstitucijos 136 straipsnio pataisų turinio bei formuluočių klausimus ir iki 2004 m. turėti tinkamą Konstitucijos papildymo tekstą. Komisija, dalyvaudama diskutuojamų klausimų sprendime, turėtų tartis dėl koncepcijos ir išeitinės pozicijos, o taip pat dėl konstitucinio pataisų varianto pasirinkimo (naujo skirsnio, straipsnio dalies ar konstitucinio įstatymo). Rengiant konstitucinių pataisų redakciją turi būti laikomasi bendro sutarimo dėl Konstitucijos 1 straipsnyje ir pirmajame skirsnyje įtvirtintų nuostatų, kurių keisti Seimas neturi teisės. Teisę keisti minėtas nuostatas turi tik Tauta, iš čia kyla suvereniteto problema. Pasisako už tokią poziciją: suvereniteto niekas nei deleguoja, nei suvaržo, nei apkarpo, galių apjungimas – įmanomas. Seime reikia diskusijų ir esminiu klausimu, t.y., kokia turi būti ES – valstybių konfederacija ar federacija. Reikia išsakyti savo požiūrį į Konvente diskutuojamus dalykus – suvereniteto apjungimo koncepciją ir bendrąsias išimtines ES kompetencijas (pvz., užsienio politikos, saugumo srityse) reglamentuojančių teisės aktų santykį su nacionaliniais teisės aktais viršenybės prasme. Bendros diskusijos Seime leistų turėti kolektyvinę nuomonę ir padėtų atstovams Konvente formuluojant parlamento ir šalies poziciją bei atsakant į Konvento keliamus klausimus.

Algimantas Valentinas Indriūnas. Komisijos sprendimas yra pagrįstas ir nereikėtų grįžti prie Konstitucijos 136 straipsnio papildymo. Nepritaria nuostatos dėl ES teisės aktų viršenybės nacionalinių teisės aktų atžvilgiu įrašymo, motyvuodamas tuo, kad tokios nuostatos nėra įtvirtintos ES valstybių konstitucijose (net neminima ES) bei tuo, kad Konstitucijoje įrašius nuostatas dėl ES teisės aktų viršenybės atsirastų nauja priešprieša šalies viduje ir galima būtų sulaukti neigiamų referendumo rezultatų. Pareiškė, kad atsiima anksčiau Komisijai pateiktą pasiūlymą Juozo Žilio naudai (jeigu vis dėlto paaiškės, kad pataisos neišvengiamai būtinos).

Kazimira Danutė Prunskienė. Reikia atsižvelgti ir į Algimanto Valentino Indriūno nuomonę, ir į Vileno Vadapalo išsakytas nuostatas. Būtų neracionalu nieko nekeisti Konstitucijoje. Tikslinga ieškoti kompromiso, trumpinant tekstą ir neakcentuojant tokių nepatrauklių nuostatų kaip įstatymų viršenybė ir kompetencijos perdavimas. Kompromisiniais variantais galėtų būti Kęstučio Lapinsko ir Egidijaus Jarašiūno siūlomi tekstai.

Dalia Kutraitė-Giedraitienė. Pritarė Egidijaus Jarašiūno nuomonei apie Konstitucijos viršenybę kitų teisės aktų atžvilgiu. Paprašė Egidijų Jarašiūną pareikšti nuomonę dėl ES Konstitucijos ir jos santykio su nacionaline Konstitucija.

Aloyzas Sakalas. Pataisų būtinumo atveju jis pasisakytų už Juozo Žilio ir Kęstučio Lapinsko pateiktų variantų svarstymą. Egidijaus Jarašiūno pasiūlymas priimtinas technologine prasme – jeigu Seimas priimtų konstitucinį įstatymą, žymiai lengviau būtų pataisyti ir tą Konstitucijos straipsnį, kuriame įrašomas konstitucinis įstatymas. Nereikėtų nurašyti ir Tautos apsisprendimo stojant į tokias organizacijas kaip Europos Sąjunga ir NATO. Vienu iš mechanizmų, įgalinančių Lietuvos teismus taikyti tarptautinės teisės normas, galėtų būti Aukščiausiojo Teismo padarytas išaiškinimas teisėjams.

Rolandas Pavilionis. Diskusijoje pasigedo nuorodos į Konstitucijos 9 straipsnį, kuriame įtvirtinta nuostata, kad svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Diskusija atrodo priešlaikinė, kadangi neaišku, kokia bus ES, kokia bus dinamika, kokia bus ES Konstitucija. Pritaria E.Jarašiūno nuomonei, jog ES Konstitucijos sąvoka – netapati nacionalinės konstitucijos sąvokai. Kartu pritaria, kad reikėtų pagalvoti, kokį variantą pasirinkti (Vyriausybės aprobuotą, J.Žilio, K.Lapinsko). Pareiškė nuomonę, kad Konstitucijos 136 straipsnis leidžia tęsti derybinį procesą nepažeidžiant Lietuvos interesų, o esant reikalui galima paruošti tam tikrus aiškinimus, bet konstitucinių pataisų rengimas dabartiniu metu nėra pirmos skubos reikalas.

Julius Veselka. Pareiškė pastabų dėl, jo nuomone, esminių dalykų: šiandien deryboms Konstitucija netrukdo, Konstitucijoje turi išlikti nuostata dėl suvereniteto, o nuostatas, trukdančias abipusiam įsipareigojimų vykdymui, galima pakeisti. Nuomonė dėl konstitucinių pataisų parengimo būdo: pritartų ir atskiro Konstitucijos skirsnio parengimui.

Vytautas Landsbergis. Nuomonė apie ES Konstitucijos idėją: Lietuva turėtų dalyvauti ES Konstitucijos kūrime, ES Konstitucija neturėtų būti forsuojama prieš plėtrą. Nereikėtų kaitinti vidinių diskusijų dėl ES Konstitucijos ir jos viršenybės nacionalinių teisės aktų atžvilgiu, kadangi tai būtų naudinga euroskeptikams. Gali atsirasti politizuotų ginčų rengiantis įrašyti į Lietuvos Respublikos Konstituciją nuostatas apie ES teisės aktų viršenybę. Jeigu prieštaravimų tarp tarptautinių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos teisės normų nėra, tai ir nereikia kelti klausimo apie atitinkamus įrašymus savo teisinėje sistemoje. Būtų mažiau diskusijų, jeigu mūsų teismai gausiau ir nuosekliau taikytų tarptautines normas, kurias privalo taikyti. Reikia pagalvoti apie mechanizmą, kaip paskatinti tą daryti (per Teisingumo ministeriją, teismų sistemą, per Seimą). Priminė parengtą įstatymo projektą, kuris skatina teismus remtis Europos žmogaus teisių konvencija.

• grįžti prie klausimų, susijusių su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 136 straipsnio papildymo įstatymo projekto nuostatomis (dėl būsimo valstybinės kompetencijos dalies perleidimo Europos Sąjungai ir ES teisės veikimo Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje) svarstymo;
• apsispręsti dėl minėtų nuostatų konstitucinio įtvirtinimo būdo (ar Konstitucijos naujas skirsnis, ar atitinkamo Konstitucijos straipsnio papildymas, ar Konstitucinis aktas);
• Komisijoje išklausyti Seimo atstovų Konvente dėl Europos ateities vadovo Vytenio Povilo Andriukaičio pateikiamą apibendrintą informaciją Konvente nagrinėjamais klausimais.