LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

JAUNIMO IR SPORTO REIKALŲ KOMISIJA

 

 

 

 

 

Jaunimo ir sporto reikalų komisija įkurta 1998 m. kovo 3 d. Seimo nutarimu Nr. VIII-646, pakeitus 1996 m. gruodžio 5 d. Seimo nutarimą Nr. VIII-20 “Dėl Jaunimo reikalų komisijos sudarymo”.

Komisijoje yra 10 narių:

Eligijus Masiulis - komisijos pirmininkas

Artūras Vazbys - pirmininko pavaduotojas

Edvardas Kaniava

Kęstutis Krikščiūnas

Vytautas Kvietkauskas

Arminas Lydeka

Vitas Matuzas

Alfonsas Pulokas

Viktoras Rinkevičius

Valerijus Simulik

Pagrindiniai Jaunimo ir sporto reikalų komisijos uždaviniai - Valstybinės jaunimo politikos įgyvendinimas, jaunimo sporto, sveikatingumo, užimtumo klausimai; Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo plėtojimas; didelio meistriškumo sportininkų ugdymas; Valstybinės sporto politikos įgyvendinimas. Taip pat komisija kuruoja prioritetines kūno kultūros ir sporto plėtojimo kryptis ir jų finansavimo galimybes bei Lietuvos ir tarptautinių kompleksinių sportinių renginių ir programų, kuriose dalyvauja Lietuvos sportininkai, įgyvendinimą.

Per 2002 m. Rudens sesiją įvyko 5 Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdžiai, iš jų vienas išvažiuojamasis į Jaunimo psichologinės paramos centrą ir 8 Jaunimo politikos pagrindų įstatymo darbo grupės posėdžiai, iš jų vienas išvažiuojamasis į Kauno ir Kauno rajono savivaldybes. Komisija, kaip papildomas komitetas nagrinėjo ir pateikė išvadas 5 įstatymų projektams, dalyvavo klausymuose dėl Asociacijų ir visuomeninių organizacijų įstatymų projektų bei Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto klausymuose. Komisija surengė pasitarimą Europos Sąjungos jaunimo politikos tema: Lietuvos jaunimas - Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą rėmėjas: galimybės ir trukdžiai; konkretūs veiksmai - bendradarbiavimo projektai, kuriuose jaunimo organizacijos realiai atliktų integracijos į ES idėjų skleidėjo ir propaguotojo vaidmenį.

 

Rugsėjo mėn. komisija svarstė Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo koncepciją, kuri parengta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių planą bei III Lietuvos sporto kongreso, vykusio Vilniuje 2000 m. balandžio 27 d. rezoliuciją. Tikimasi, kad naujasis įstatymas turėtų detaliai ir sutinkamai su šiandieninėmis realijomis, galiojančiais teisės aktais, reglamentuoti kūno kultūrą ir sportą. Komisija, išklausiusi Kūno kultūros ir sporto departamento informaciją, nusprendė įgalioti Vyt.Kvietkauską ir V.Matuzą atstovauti Jaunimo ir sporto reikalų komisiją Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo rengime. Komisija taip pat išklausė Valstybinės jaunimo reikalų tarybos informaciją apie jaunimo programų ir projektų vykdymą.

Komisija nusprendė kartu su Vilniaus Arkivyskupijos šeimos centru 2002 m. lapkričio 16 d. surengti konferenciją "AIDS veidas. Katalikiškas požiūris: kova su pasekmėmis ar priežastimis".

Rugsėjo mėnesį komisija svarstė Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymo projektą IXP-1624. Komisija nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui su komisijos pastabomis ir pasiūlymais:

1) pritarti Teisės departamento pastaboms;

2) pritarti Valstybinės jaunimo reikalų tarybos pasiūlymų 1, 2, 3 punktams (yra pritariama nuostatai, kad paramos dydžiai - kredito draudimo įmokos, dengiama kredito dalis, mokesčių lengvatos - turi būti nustatomi atskirais poįstatyminiais teisės aktais ir jie gali kisti; jaunimo politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų dalyvavimas komisijose, darbo grupėse ar kitose institucijose, susijusiose su šio įstatymo įgyvendinimu yra pageidautinas; išreikšta abejonė ar yra tikslinga įstatyme įrašyti konkrečias valstybės remiamas būsto kredito sumas);

3) pritarti Seimo nario J.Veselkos pasiūlymų 1, 5 punktams (1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių “turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje” įrašyti žodžius “nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams”; išbraukti 6 straipsnio 2 dalyje žodžius "gautą kreditą grąžina bankui anksčiau kaip per 5 metus arba");

4) pritarti Seimo narės S.Burbienės pasiūlymų 2, 3, 4 punktams (12 straipsnio 1 dalies 6 punkte išbraukti žodžius “ar grąžinamų”; 12 straipsnio 1 dalies 7 punkte po žodžių “nenori susigrąžinti” įrašyti žodį “natūra”; 12 straipsnio 3 dalyje po žodžio “arba” įrašyti žodžius “privatizuojančio pageidavimu”);

5) komisija siūlo pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: “2) šeimoms, auginančioms 4 3 ir daugiau vaikų (įvaikių) , taip pat jaunoms šeimoms, auginančioms du vieną ir daugiau vaikų (įvaikių) – padengiama 10 procentų suteikto kredito (ar kredito likučio) sumos.”

Komisija nusprendė kartu su Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentų korporacija "RePublica" 2002 m. lapkričio 21 d. surengti Seime konferenciją "Jaunimo Vilnaus dešimtukas: NATO ateities vizija".

Rugsėjo mėn. komisija lankėsi Jaunimo psichologinės paramos centre, kur svarstė Asociacijų įstatymo pakeitimo įstatymo, Visuomeninių organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymo ir Labdaros ir paramos fondų įstatymo pakeitimo įstatymo projektus. Komisija išklausė Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Lietuvos studentų sąjungos ir Telefoninės pagalbos tarnybų asociacijos pasiūlymus pateiktiems įstatymų projektams. Komisija pritarė Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos siūlymui sujungti Asociacijų įstatymo pakeitimo įstatymo ir Visuomeninių organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektus į vieną įstatymą, reglamentuojantį narystės pagrindu įsteigtų organizacijų veiklą bei pasiūlė įstatymo rengėjams ir pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro pastabas ir pasiūlymus.

Rugsėjo mėn. įvyko vienas jaunimo politikos pagrindų įstatymo projekto rengimo darbo grupės posėdis. Posėdyje darbo grupės nariai svarstė Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos parengtą Jaunimo politikos pagrindų įstatymo projektą. Įvertinę tikslus, kurių derėtų siekti toliau rengiant įstatymo projektą, grupės nariai nusprendė išsamiai susipažinti su jaunimo politiką reglamentuojančia teisine baze. Darbo grupės nariai analizavo gautus atsakymus iš ministerijų apie jų veiklą jaunimo politikos įgyvendinime.

Institucija	Su jaunimo politika susijusi veikla	Ministerijų dalyvavimas įgyvendinant jaunimo politiką
Aplinkos ministerija	Su jaunimo politika veikla susijusi netiesiogiai. Nuostatuose nėra įvardintų funkcijų, susijusių su jaunimo politikos įgyvendinimu.	Įgyvendina programas, kuriose jaunimas traktuojamas kaip prioritetinė arba tikslinė grupė. Darbuotojai netiesiogiai prisideda prie jaunimo politikos įgyvendinimo, pvz., dalyvaudami jaunimo aplinkosauginio švietimo projektuose, jaunųjų gamtininkų, mokslininkų konkursinių darbų vertinime ir pan. Iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų finansuoja aplinkosauginio švietimo projektus, NVO projektus, skirtus jaunimo poreikiams tenkinti.
Finansų ministerija	-	Atsakymų nėra.
Krašto apsaugos ministerija		Iš ministerijos lėšų finansuoja jaunimui skirtas programas (užimtumo, nusikalstamumo prevencijos, kultūrines ir sporto). Skleidžia informaciją apie Lietuvos kariuomenæ, integraciją į NATO ir pan. Su Švietimo ir mokslo ministerija vykdo projektą "Mokyklų bendruomenių informavimas NATO ir saugumo reikalais.
Kultūros ministerija	Įgyvendinant Valstybės kultūros politiką neišskiria atskirų grupių. Nuostatuose nėra įvardintų funkcijų, susijusių su jaunimo politikos įgyvendinimu.	Ministerija ir pavaldžios įstaigos rengia ir remia programas, skirtas jaunimui. Remia NVO kultūros projektus, kuriuose gali dalyvauti jaunimo NVO. Dalinė parama jauniems talentingiems menininkams.
Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės	Veikla su jaunimo politika susijusi tiesiogiai. Įvesta pareigybė "vyr. Specialistas jaunimo fiziniam lavinimui.	Kartu su visuomeninėmis sporto organizacijomis plėtoja fizinio lavinimo ir sporto veiklą jaunimo politikos srityje. Dalinai finansuoja jaunimo sporto organizacijų programas. Leidžiama mokslinė metodinė medžiaga, skirta jaunimui.
Susisiekimo ministerija	Nuostatuose neįvardintos funkcijos, susijusios su jaunimo politikos įgyvendinimu.	Darbas su jaunimu organizuojamas stacionariose vaikų ir jaunimo vasaros poilsio stovyklose. Vykdo programas, skirtas jaunimui (užimtumo ir prevencijos).
Sveikatos apsaugos ministerija	Nuostatuose neįvardintos funkcijos, susijusios su jaunimo politikos įgyvendinimu.	Vyriausybės visuomenės sveikatos politikoje numatyta vaikų ir jaunuolių sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo sritis. Vykdomos programos, skirtos ir jaunimui.
Švietimo ir mokslo ministerija	Aktyviai dalyvauja jaunimo politikos įgyvendinimo procese. Nuostatuose numatytas prevencinio darbo su jaunimu vykdymas.	Finansuoja programas, skirtas jaunimui. Plėtoja ir skatina nevyriausybinių jaunimo organizacijų veiklą.
Teisingumo ministerija	Nuostatuose neįvardintos funkcijos, susijusios su jaunimo politikos įgyvendinimu.	Ministerijos įsteigtame Teisės institute vaikų ir jaunimo problemas sprendžia Kriminologinių tyrimų skyriaus Vaikų ir jaunimo sektorius. Valstybinėje jaunimo reikalų taryboje ministeriją atstovauja Teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus vedėjas G.Sakalauskas. Vykdydama JT Vystymo programos remiamą Nepilnamečių justicijos programą, organizuoja advokatų ir teisėjų mokymą, kurio metu minėtų profesijų atstovai supažindinami su teisės aktų pakeitimais, susijusiais su vaikų bei jaunimo teisių apsauga.
Ūkio ministerija	Nuostatuose neįvardintos funkcijos, susijusios su jaunimo politikos įgyvendinimu.	Netiesiogiai finansuoja NVO, kurių projektai skirti jaunimui.
Užsienio reikalų ministerija	Nuostatuose neįvardintos funkcijos, susijusios su jaunimo politikos įgyvendinimu.	Tarpininkauja Lietuvos ir užsienio valstybių institucijoms, dirbančioms su jaunimo klausimais. Dalyvauja Lietuvoje organizuojamų tarptautinių konferencijų ar kitų renginių, skirtų jaunimo tematikai, parengimo darbe.
Vidaus reikalų ministerija	Nuostatuose neįvardintos funkcijos, susijusios su jaunimo politikos įgyvendinimu.	Ministerijos Regioninės politikos departamentas vykdo PHARE 2000 Ekonominės ir socialinės sanglaudos programą. Jos ribose taikomos jaunimo užimtumą skatinančios priemonės. Policijos departamentas ir kitos policijos įstaigos įgyvendina nusikaltimų prevencijos ir kitas prevencines programas.
Žemės ūkio ministerija	Nuostatuose neįvardintos funkcijos, susijusios su jaunimo politikos įgyvendinimu.	Iš turimų asignavimų remia projektus, skirtus jaunimui mokyti praktinės žemės ūkio veiklos ir pan. Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme viena iš paramos kaimo plėtrai krypčių yra įvardintas paramos teikimas jauniesiems ūkininkams įsikurti. Pagal Nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros programos 2000-2006 metams (SAPARD) priemonė "Investicijos pirminei žemės ūkio gamybai" naujai įsikūrusiems jauniems ūkininkams suteikiama parama, kompensuojanti 50 proc. visų padarytų tinkamų išlaidų.

Rugsėjo mėnesį komisijos konsultantė dalyvavo Aplinkos ministerijoje vykusiame Lietuvos namų ūkių tyrimo bei būsto programų studijos, atliktos pagal Lietuvos būsto strategijos projekto studijų programą, pristatyme ir aptarime.

Spalio mėn. komisija svarstė Kūno kultūros ir sporto departamento bei Valstybinės jaunimo reikalų tarybos 2003 m. biudžetų projektus. Buvo nuspręsta iš dalies atsižvelgti į VJRT prašymą dėl skiriamų lėšų bei pritarti Kūno kultūros ir sporto departamento prašymui dėl papildomų 2 mln. litų ir kreiptis į Biudžeto ir finansų komitetą su siūlymu padidinti finansavimą Valstybinės jaunimo reikalų tarybos programai "Jaunimo pilietiškumo ugdymo ir kaimo jaunimo iniciatyvos bei laisvalaikio užimtumo plėtojimo programa", skiriant jai papildomus 500 tūkst. litų, viso programai skiriant – 1630,0 tūkst. Lt. bei siūlyti padidinti 2003 m. biudžeto asignavimus Kūno kultūros ir sporto departamento programoms 2000 tūkst. Lt sporto priemonėms finansuoti.

Spalio mėn. įvyko du Jaunimo politikos pagrindų įstatymo darbo grupės posėdžiai. Darbo grupės nariai aptarė jaunimo klausimus reglamentuojančius teisės aktus ir detaliai analizavo valstybinės jaunimo politikos koncepciją, vertino jos įgyvendinimą bei trūkumus ir privalumus, įtakojančius jaunimo ir visuomenės raidą. Buvo apžvelgtos jaunimo politikos ir ją reglamentuojančių tesiės aktų tendencijos Vakarų Europos valstybėse, palyginta situacija su esančia Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad buvo informacijos apie savivaldybių veiklą jaunimo politikos srityje trūkumas, darbo grupės nariai nusprendė pateikti savivaldybėms paklausimus apie šią veiklą bei surengti išvažiuojamąjį posėdį į Kauno m. ir Kauno r. savivaldybes. Išvažiuojamajame posėdyje Kauno m. savivaldybėje darbo grupės nariai diskutavo su Kauno m. Jaunimo reikalų tarybos atstovais apie teisinės bazės, reglamentuojančios jaunimo politiką, atitikimą visuomenės raidos poreikiams, bei išklausė pasiūlymus rengiamam įstatymo projektui. Kauno m. Jaunimo reikalų tarybos atstovai pateikė vertingų pasiūlymų apie institucijų veiklą savivaldybių lygmenyje. Kauno r. savivaldybėje darbo grupės nariai susitiko su Kauno r. Jaunimo reikalų tarybos atstovais, kurie pateikė analogišką informaciją apie savo teritorijoje vykstančius procesus, kartu su darbo grupės nariais vertino galimybes plėtojant jaunimo politiką savivaldybių lygmenyje.

Lapkričio mėn. komisija kartu su Lietuvos studentų sąjunga, Atviros Lietuvos fondu, LR Švietimo ir mokslo ministerija bei Valstybinė jaunimo reikalų taryba organizavo konferenciją "Alma Mater XXI amžiuje. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos administravimas: diagnozės ir prognozės." Ši konferencija - tai tradicinis Lietuvos studentų sąjungos renginys, sukviečiantis diskusijai švietimo politikos klausimais pagrindinius šios politikos formuotojus bei vartotojus - valdžios atstovus, Lietuvos aukštųjų mokyklų administracijas bei akademinį jaunimą. Jos tikslas - padėti švietimo politikos formuotojams sukurti racionaliai veikiančią demokratinę švietimo sistemą, atitinkančią visos akademinės bendruomenės interesus bei garantuojančią kiekvieno jos nario teisių apsaugą. Per pirmąją konferenciją, vykusią 1999 metų rugsėjo mėnesį, buvo diskutuota apie bendrą aukštojo mokslo viziją XXI amžiuje. Antrojoje nutarta detaliau nagrinėti Lietuvos politinių partijų nuostatas bei veiklą išsilavinusios tautos vardan, naudojantis susiklosčiusia politine situacija - LR Seimo rinkimais. Praėjusiais metais vykusi konferencija buvo skirta aptarti studijų kokybės gerinimo klausimus. Šie metai yra LR Prezidento bei LR savivaldybių rinkimų metai, todėl ir kasmetinė studentų konferencija buvo skirta išaiškinti aukštojo mokslo regioninius skirtumus, aptarti aukštojo mokslo regioninę plėtrą, perspektyvą Europos Sąjungoje. Sveikinimo žodį konferencijos dalyviams tarė LR Prezidentas Valdas Adamkus. Konferencija "Alma Mater XXI amžiuje. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos administravimas: diagnozės ir prognozes" buvo puiki proga pažvelgti į dabartinę Lietuvos aukštojo mokslo administravimo situaciją aukštųjų mokyklų administracijos, darbdavių ir studentų akimis bei išryškinti probleminius aspektus, kad kokybiškas aukštojo mokslo sistemos valdymas skatintų jaunus žmones studijuoti ir siekti aktyvesnės integracijos į visuomenę bei darbo rinką.

Lapkričio mėnesį komisija kartu su Lietuvos Vyskupų konferencija ir Vilniaus arkivyskupijos šeimos centru organizavo konferenciją "AIDS. Kova su pasekmėmis ar priežastimis?" Konferencijoje pranešimus skaitė arkiv. dr. Javier Lozano Barragan, prof. Tony Anatrella, dr. Marizio Ravera, dr. Maria-Cristina Locatelli, kun. dr. A.Narbekovas, dr. G.Lapinskaitė, gyd. B.Obelenienė ir teol. Mgr. A.Širinskienė. Konferencija priėmė rezoliuciją, kurioje sakoma, kad "žinia, kad Lietuvoje plinta ŽIV infekcija, sukelianti AIDS – tai didžių žmogaus kančių ir visuomeninių sunkumų pranašas. Tai iššūkis šeimai ir sukrėtimas bendruomenei. Augančios rizikos užsikrėsti ŽIV akivaizdoje mūsų priedermės kyla iš Meilės įsakymo, rūpesčio bendruoju gėriu ir atsakomybės prieš ateities kartas. Supratinga, kantria ir praktiškai veiksminga globa turime apsupti infekuotuosius bei jų artimuosius. Privalome laiduoti, kad apie AIDS skleidžiama informacija būtų išsami ir teisinga. Infekcijos prevencija bus veiksminga, jei sieks giliausias moralines bei socialines priežastis. Ji negali žeisti žmogaus orumo, kuris yra tvari iškilusios grėsmės užkarda. Idant infekuotieji, sergantieji netaptų atstumti, būtina plėsti narkomanų, kalinių ir kitų rizikos grupių integracijos į normalų gyvenimą programas. Jos turi būti įvairios, atliepti skirtingus poreikius, tačiau orientuotos į ilgalaikį rezultatą. Rezultatą, kuris grindžiamas asmenybės moralinio atsparumo stiprinimu. Karitatyvinis, visuomeninis veikimas šioje srityje pranašesnis, nei centralizuotas ar municipalinis. Tai lemia vertybinė darbuotojų motyvacija, savanoriškumo ir profesionalumo dermė. Tačiau be ženklesnės valstybės paramos, pilietinės ir bažnytinės iniciatyvos neįstengia plėtotis. Ar integracinės programos veiksmingos, priklauso ir nuo visuomenės sąmoningo geranoriškumo. Kas gali perkeisti aplinkinių baimę, nepasitenkinimą, agresiją susidūrus su infekuotais asmenimis ar potencialiais viruso nešiotojais? Tik asmeninio bei socialinio solidarumo nuostatos. Jos kyla iš krikščioniškos meilės artimui ir gilaus problemos pažinimo. Jos daug patvaresnės už abstraktų humanizmą – rūpestį visais, bet niekuo konkrečiai. Deramo palaikymo turi sulaukti kursai, seminarai, skirti esmingai kalbėtis apie AIDS. Kalbėtis atvirai, nedangstant pasaulėžiūrinių pozicijų. Tokių pokalbių laukia, be jų stokoja atramų savo veiklai pedagogai, socialiniai darbuotojai, medikai, policininkai, plačioji visuomenė. Sunku tikėtis, kad rimti edukaciniai projektai išsyk aprėptų visus gyventojus. Tačiau jų negali atstoti etiškai neatsakingos paviršutiniškos nuorodos apie techninius apsisaugojimo nuo infekcijos būdus. Jauskime pareigą bent moksleiviams, jaunajai kartai suteikti aiškius ir išmintingus kelrodžius į gyvenimą be AIDS šešėlio. Kelrodžius į tikrąjį saugumą, kylantį iš gilaus savęs pažinimo ir etinio apsisprendimo, aiškaus pasirinkimo tarp gėrio ir blogio. Suvokime, kad dvasinei ir fizinei visuomenės sveikatai aktuali kiekviena pastanga stiprinti šeimos instituciją, puoselėti jos misiją ugdyti vaikus pagal tėvų įsitikinimus, tėvams ir mokytojams glaudžiai bendradarbiaujant. Būtina jau nuo vaikystės, ankstyvos paauglystės kalbėti apie meilę kaip tarpasmeninius santykius, apie lytiškumą kaip dovaną, kuri turtina ir džiugina žmogų. Tačiau nevalia nutylėti, kad ši dovana prasmingai išsiskleidžia tik santūrumo, atsakomybės ir santuokos kontekste. Kas suteikia jaunuoliams progą sąmoningai pasirinkti moralinę laikyseną, derinti savo norus ir siekius su AIDS grėsmės netemdoma ateities perspektyva? Tik nekompromisinis žvilgsnis į destruktyvius malonumo, vartojimo, „absoliučios laisvės“ kultūros padarinius, į giliąsias pavojaus dvasinei ramybei ir gyvybei priežastis. Švietimo strategai ir administratoriai turi atkreipti palankų dėmesį į etiniais imperatyvais grindžiamas jaunuolių ugdymo iniciatyvas, kurios atvirai žvelgia į šiandienę tikrovę ir diegia kritišką jos apmąstymo patirtį."

Lapkričio mėn. komisijos atstovai dalyvavo Lietuvos jaunimo politikos apžvalgos pristatyme Europos Tarybai. Nuo 2000 m. Lietuva dalyvavo Europos Tarybos organizuojamuose nacionalinių jaunimo politikos raidų tyrimų programoje. Buvo atliktas didelis ir atsakingas darbas. Per šį laikotarpį buvo renkami duomenys, bendraujama su įvairių ministerijų ir žinybų atstovais, kelis kartus į Lietuvą buvo atvykusi ET ekspertų delegacija, stebėjusi situaciją Lietuvoje ir paruošusi išvadas, kurias pateikė baigiamajame renginyje, tapusiameme paskutiniu tyrimo bei įvertinimo proceso etapu. Ataskaitoje yra pateikti ir išanalizuoti esminius Lietuvos jaunimo politikos formavimosi ir raidos etapus bei jos išskirtinumą lemiantys faktoriai (šalies istorija, geopolitinė ir politinė situacija, gyventojai, ekonominė ir socialinė plėtra, ateities vizijos ir perspektyvos). Dėmesys yra skiriamas tiek galiojančiai teisinei bazei, tiek egzistuojančioms, šalies jaunimo politikos įgyvendinimo procesuose dalyvaujančioms, valstybės (Vyriausybė, LR Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisija, VJRT, jaunimo reikalų koordinatoriai savivaldybėse ir t.t.) ir nevyriausybinėms struktūroms (LiJOT ir t.t.). Ataskaitoje, vertinant viešosios nuomonės ir įstatymų, programų bei kitų susijusių dokumentų atitikimą, taip pat yra pateikti didžiausią įtaką jauniems žmonėms turinčių, valstybės politikos sričių: švietimo, užimtumo, socialinės apsaugos, sveikatos, būsto, nusikaltimų išaiškinimų, krašto apsaugos, kultūros bei sporto aprašai, praktiniai pavyzdžiai bei esminiai faktai. Ataskaitoje yra įvardintos ir išsamiai išanalizuotos su situacijos palaipsniu gerinimu kiekvienoje valstybės valdymo srityje susijusios reformos, programos, idėjos ir vizijos, kurios yra neabejotinai vertingos ir perspektyvios, tačiau, kartu pažymima, kad, siekiant visa efektyviai įgyvendinti, dažnai pritrūksta tam skiriamų lėšų, politikų dėmesio, patirties ir atskirų sektorių (ar institucijų) koordinuotos veiklos. Atsižvelgiant į ataskaitoje pateiktus istorijos ypatumus, visuomenę ir jos tradicijas/vertybes, bei bendrą šalies politinę situaciją, galima teigti, kad Lietuvos jaunimo politikos įgyvendinimo procesus, jų spartą ir efektyvumą lemia keletas faktorių: visų suinteresuotų grupių aprėpimas (paskirtis/orientyras), atitinkamos priemonės įgyvendinimo mastas, įgyvendinančių asmenų/institucijų kompetencija, veiklos koordinavimas ir priemonių įgyvendinimo kaina. Vertinat ataskaitoje pateiktą informaciją, tampa aišku, kad Lietuvos jaunimo politikos realų veiksnumą, poveikį ir atitikimą lūkesčiams lemia bendras įgyvendinimo principas, kuris grindžiamas: poreikiu atkreipti dėmesį į egzistuojančią problemą, įvairių interesų ir poreikių patenkinimu (diskusija/analize), atitinkamos srities rėmuose esančių ir rezultatyvius pokyčius skatinančių, priemonių įgyvendinimu ir plėtra, bei realių rezultatų pateikimu tiesiogiai suinteresuotiems adresatams.

Lapkričio mėn. įvyko vienas Jaunimo politikos pagrindų darbo grupės posėdis, darbo grupės nariai analizavo gautus atsakymus iš savivaldybių apie jų veiklą jaunimo politikos srityje. Šių atsakymų vertinimas, patvirtino nuostatą apie jaunimo politikos reglamentavimo įstatymu būtinumą. Posėdyje buvo pateikti pasiūlymai įstatymu reglamentuoti jaunimo socialinio darbuotojo statuso, veiklos, kvalifikacijos ir kitus klausimus.

Į klausimus apie jaunimo politiką atsakymus pateikė trisdešimt devynios savivaldybės tai yra beveik du trečdaliai visų savivaldybių. Atsakymai buvo labai skirtingi, todėl sudėtinga pateikti jų santrauką pagal bendrą schemą. Atsakymų santraukoje pateikiama informacija apie kiekvieną savivaldybę trimis aspektais: nurodoma ar savivaldybės administracijos nuostatuose arba tarybos veiklos reglamente yra numatytos funkcijos, susijusios su jaunimo politikos įgyvendinimu, taip pat kokios yra struktūros užsiimančios jaunimo politikos klausimais; pateikiama informacija apie jaunimo politikos finansavimą savivaldybėje; nurodomi pareigūnai užsiimantys jaunimo klausimais bei etatų skirtų jaunimo reikalams skaičius, jei tokių yra.

1. Dvidešimt dviejose savivaldybėse yra kokia nors struktūra, kurios funkcijos, susijusios su jaunimo politikos įgyvendinimu. Dažnai tokia struktūra tai savivaldybės jaunimo reikalų taryba, atskirais atvejais -koordinacinė grupė, Vaikų ir jaunimo visuomeninių organizacijų reikalų taryba. Keliose savivaldybėse jaunimo politiką kuruoja tam tikro skyriaus darbuotojas, paprastai - Kultūros skyriaus. Taip pat, keliose savivaldybėse jaunimo politikos įgyvendinimo funkcijos priskirtos tam tikram komitetui ar komisijai. Devynios savivaldybės nurodė, jog turi savivaldybės jaunimo politikos koncepciją. Dvidešimt vienos savivaldybės administracijos nuostatuose arba tarybos veiklos reglamente įvardintos funkcijos, susijusios su jaunimo politikos įgyvendinimu, kitose t.y. aštuoniolikoje tokios funkcijos neįvardintos.

2. Jaunimo projektų ir organizacijų finansavimas. Šiuo aspektu savivaldybių atsakymai taip pat labai skiriasi. Beveik visos savivaldybės, kurios pateikė atsakymus į užklausimą, nurodė kokias nors lėšas, bet nebūtinai kiek buvo skirta jaunimui 2001 ir 2002 mm. Viena savivaldybė nenurodė jokių lėšų, o dar vienoje tokio finansavimo tiesiog nėra. Dvidešimt savivaldybių aiškiai nurodė kiek lėšų skirta jaunimui 2001 ir 2002 mm. Kelios savivaldybės pateikė duomenis ir apie ankstesnius metus, nors to nebuvo klausiama. Kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui nurodė kiek lėšų buvo skirta visoms NVO. Kitos pateikė tik jaunimui skirtas lėšas nors šis finansavimas jose ir nėra išskirtas atskira biudžeto eilute. Dešimtyje savivaldybių lėšos skirtos jaunimui yra skiriamos atskira biudžeto eilute, o kitose - dvidešimt devyniose- jaunimas arba neišskiriamas arba tai nenurodyta.

3. Devynios savivaldybės nurodė, jog jose yra etatas darbuotojo, atsakingo už jaunimo politikos įgyvendinimą. Aštuonios nenurodė nei etato nei darbuotojo į kurio funkcijas įeina jaunimo politikos įgyvendinimas, ir likusios dvidešimt dvi nurodė kokius nors darbuotojus kurie atsakingi už jaunimo politiką. Pora savivaldybių, atrodo, nesuprato klausimo ir nurodė, kad jaunimu rūpinasi ugdymo įstaigų darbuotojai, ar pan.

Gruodžio mėn. komisija susitiko su Ukrainos valstybės tarnautojais, atvykusiais į Lietuvą pagal Lietuvos viešojo administravimo instituto vykdomą Kanados Dalhousie universiteto inicijuotą ir Kanados vyriausybės bei Tarptautinės plėtros agentūros finansuojamą Kanados-Ukrainos-Baltijos šalių ekonomikos vadybos mokymo programą. Svečiai domėjosi jaunimo, sporto, uzimtumo, sveikatingumo klausimais, prioritetinėmis kūno kultūros ir sporto kryptimis bei jų finansavimo galimybėmis, LR įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jaunimo ir sporto klausimus.

Gruodžio mėn. įvyko keturi Jaunimo politikos pagrindų įstatymo darbo grupės posėdžiai, tiek jų darbotvarkės, tiek darbo grupės narių iškelti tikslai buvo panašūs. Ankstesnis informacijos rinkimas ir vertinimas bei diskusijos konceptualiais jaunimo politikos teisinio reglamentavimo klausimais buvo pagrindas gruodžio mėn. vykusiems posėdžiams. Taigi, šiuose posėdžiuose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas įstatymo projekto teksto tobulinimui - naujų pakeitimų ir pasiūlymų svarstymui. Posėdžiuose siekta: aiškiai apibrėžti įstatymo projekto sąvokas; suderinti šio projekto atitikimą Europos Sąjungos teisei ir įvertinti tinkamumą Lietuvos situacijai, siekiant kuo palankesnės visuomenės ir ypač jaunimo raidos, racionaliai naudojant turimas valstybės lėšas. Taip pat buvo įvertintas pasiruošimas panaudoti ES lėšas, skirtas jaunimo sektoriui. Buvo svarstomas VJRT reorganizavimo poreikio klausimas, nevyriausybinių jaunimo organizacijų ir jaunimo sektoriaus vaidmuo, bendradarbiaujant su valstybinėmis institucijomis.

Komisijos nariai dalyvavo įvairiuose Jaunimo ir sporto renginiuose bei projektuose, komisijos konsultantė buvo kviečiama kaip ekspertė vertinant Šiaurės šalių informacijos biuro, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros ir Valstybinės jaunimo reikalų tarybos projektus. Komisija reguliariai skelbė informaciją apie savo veiklą "Seimo kronikoje". Buvo atliekamas Lietuvos spaudos monitoringas, siekiant surinkti kuo daugiau informacijos apie Lietuvos jaunimo ir sporto organizacijų ir institucijų veiką, jų vykdomus projektus, reorganizacinius klausimus.

 

 

 

Komisijos pirmininkas Eligijus Masiulis