Eil. Nr.	Pareiškėjo vardas ir pavardė	Kreipimosi pavadinimas ir jame pateikti pasiūlymai	Komisijos sprendimai	Seimo sprendimas
1.	Ignas Meškauskas	"Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo" Pareiškėjas siūlo: 1. Papildyti Baudžiamajį kodeksą (toliau LR BK) straipsniais, "kad asmenys, kurie padarė nusikaltimą užsienyje ir atliko bausmę pagal teritorinę priklausomybę, būtų dar kartą patraukti baudžiamojon atsakomybėn už savo valstybės prestižo bei įvaizdžio žeminimą"; 2. Papildyti LR BK straipsniu, "pripažįstančiu nusikaltimu sunkinančiomis aplinkybėmis nusikaltimus, padarytus Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš užsienio pilietį ".	Komisija 2002 02 20, vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 str. 3 d. 1 p., priėmė sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija. Šie pasiūlymai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai skelbiančiai, kad "niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą" ir kad negalima teikti privilegijų dėl rasės, tautybės, kalbos, kilmės ir kt. pagrindu. Pareiškėjas, vadovaudamasis Peticijų įstatymo 10 str. 1 d., apskundė šį Komisijos sprendimą.	Seimas 2002 04 09 priėmė protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo skundą.
2.	Česlav Bogdan	"Dėl statuso LR suteikimo ir dokumento atitinkančio statusui iđdavimo". Pareiškėjas reikalauja "priimti kompleksą teisės aktų: 1. "Dėl statuso LR suteikimo ir dokumento attinkančio statusui išdavimo"; 2. "Pabėgėlio iš LR išvykimo į tėvynę teisės aktą"; 3. "Atitekusio LR ir nacionalizuoto, jo ir protėvių, nekilnojamojo turto perkėlimo į tėvynę Rusiją teisės aktą"; 4. "Reabilitacijos ir politizuotų bylų 1991-95 m. peržiūrėjimo teisės aktą"; 5. "Pragyvenimo šaltinių užtikrinimo teisės aktą".	Komisija 2002 01 21, vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 str. 3 d. 4 p., priėmė sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija. Kreipimesi suformuluoti siūlymai ir reikalavimai yra neaiškūs, nesuprantami, nepagrįsti bei piktnaudžiaujama peticijos teise. Komisija taip pat išsiaiškino, kad pareiškėjas nėra nei Lietuvos pilietis, nei užsienietis nuolat gyvenantis Lietuvoje. Vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punktu, tokio asmens kreipimasis nepripažįstamas peticija.
3.	Česlav Bogdan	"Dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo papildymo". Pareiškėjas siūlo: 1. Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 40 str. išdėstyti taip: "1) viešojo administravimo subjektų neteisėto atsisakymo arba vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus"; 2. Papildyti 40 str. nauju punktu, skelbiančiu, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami "skundai dėl administracinių ginčų komisijų sprendimų".	Komisija 2002 01 21, vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 str. 3 d. 2 ir 4 p., priėmė sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija. 1. Kreipimosi siūlymai nėra pagrįsti bei piktnaudžiaujama peticijos teise. 2. ABTĮ 41 straipsnis suteikia Administraciniam teismui, atsižvelgus į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio. 3. Pareiškėjas nėra nei Lietuvos pilietis, nei užsienietis nuolat gyvenantis Lietuvoje.
4.	Algimantas Navickas	"Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies pakeitimo". Pareiškėjas siūlo šio įstatymo 16 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: "valstybiniuose draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu neskaidant sklypo į dalis, išskyrus asmeninio ūkio žemę, rajono gyventojams už turėtą iki turto nacionalizavimo saugomose teritorijose žemės, miško nuosavybę ir tik tiems piliečiams, kurie šiose teritorijose naudoja žemę asmeniniam ūkiui arba kurie iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis valstybiniame parke ir valstybiniame draustinyje bei su jais besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose, taip pat iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. šiose teritorijose gyvenusiems piliečiams, kurių sutuoktiniai šiose teritorijose turėjo gyvenamąjį namą ar butą, jų dalį. Nemuno deltos regioniniame parke žemė perduodama nuosavybėn lygiaverčiu žemės plotu neskaidant sklypo į dalis, išskyrus asmeninio ūkio žemę, piliečiams, kurie gyvena šio regioninio parko teritorijoje, taip pat Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse. Remiantis iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. patvirtintais žemės reformos žemėtvarkos projektais, valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai piliečiams, gyvenusiems ir turėjusiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis rajone, kuriame yra valstybinis parkas ar valstybinis draustinis, grąžinami perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės, miško plotą ar vandens telkinį.“.	Komisija 2002 02 20 priėmė sprendimą pripažinti kreipimąsi peticija ir priimti ją nagrinėti. Komisija 2002 05 20 išnagrinėjo šią peticiją iš esmės ir priėmė sprendimą perduoti šią peticiją aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2002 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 130/170 "Dėl Komisijos sudarymo" sudarytai komisijai išnagrinėti peticijoje pateiktą pasiūlymą bei priimti atitinkamą sprendimą. Šiai komisijai yra pavesta, atsižvelgiant į tai, kad 2001 12 11 priėmus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtŕ atkūrimo įstatymo 12, 13, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. IX-639 (Žin., 2001, Nr. 108-3904), iškilo labai daug problemų, atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, išnagrinėti susidariusią situaciją ir pateikti išvadas. Komisija taip pat priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą, siūlant perduoti peticiją aukščiau paminėtai komisijai išnagrinėti peticijoje pateiktą pasiūlymą ir priimti atitinkamą sprendimą.	Seimas 2002 05 28 priėmė protokolinį nutarimą perduoti Algimanto Navicko, Kęstučio Jono Šumano, Vandos Kučinskienės, Artūro Krumcholco ir Jadvygos Ralienės peticijas "Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies pakeitimo" žemės ūkio ministro Jeronimo Kraujelio ir aplinkos ministro Arūno Kundroto 2002 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 130/170 "Dėl Komisijos sudarymo" sudarytai komisijai išnagrinėti šiose peticijose pateiktus pasiūlymus bei priimti atitinkamus sprendimus.
5.	Juozas Pajėda	"Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimo". Pareiškėjas siūlo Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoje žodžių "už buvusios TSRS ribų" įrašyti žodžius "už Lietuvos Respublikos ribų".	Komisija 2002 02 27 priėmė sprendimą pripažinti kreipimąsi peticija ir priimti ją nagrinėti. Komisija 2002 04 29 išnagrinėjo peticiją iš esmės ir priėmė sprendimą tenkinti peticijoje pateiktą siūlymą ir teikti Seimui išvadą dėl šio siūlymo tenkinimo.	Seimas 2002 05 20 priėmė protokolinį nutarimą tenkinti peticijoje pateiktą siūlymą Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoje žodžių "už buvusios TSRS ribų" įrašyti žodžius "už Lietuvos Respublikos ribų". Seimo posėdžių sekretoriate užregistruotas įstatymo projektas Nr. IXP-1618 (Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo projektas).
6.	Jegor Danilov	"Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 1 punkto papildymo". Pareiškėjas siūlo Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 1 punkte po žodžio "geto" įrašyti žodžius "ir koncentracijos stovyklų".	Komisija 2002 02 27 priėmė sprendimą pripažinti kreipimąsi peticija ir priimti ją nagrinėti. Komisija 2002 04 10 priėmė sprendimą tenkinti peticijoje pateiktą pasiūlymą bei teikti Seimui išvadą dėl peticijoje pateikto pasiūlymo tenkinimo, pridedant Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 1 punkto papildymo įstatymo projektą.	Seimas 2002 04 18 priėmė protokolinį nutarimą tenkinti peticijoje pateiktą siūlymą Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 1 punkte po žodžio "geto" įrašyti žodžius "ir koncentracijos stovyklų". Seimo posėdžių sekretoriate yra užregistruotas įstatymo projektas Nr. IXP-1560 (Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas).
7.	Stanislava Liagienė	"Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo papildymo". Pareiškėja siūlo pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą taip, kad "iš jos vardu sąskaitose turėtų santaupų 6000 Lt būtų atkurti jos sūnui, I gr. invalidui, 6000 Lt dukrai ir 1000 Lt anūkei."	Komisija 2002 02 20, vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 str. 3 d. 4 p., priėmė sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija. Pareiškėjos siūlymo tenkinti yra neįmanoma - reikėtų įstatymą keisti taip, kad būtų galima Lietuvos Respublikos piliečiams perrašyti ar kaip kitaip "perleisti" dalį turėtų rublinių santaupų artimų giminaičių (tėvų, vaikų, sutuoktinių ir brolių bei seserų) vardu ir tokiu atveju labai padidėtų valstybės lėšų poreikis santaupoms atkurti. Tuo tarpu, dėl lėšų trūkumo rublinės santaupos dar net nepradėtos atkurti įstatymu nustatytoms III ir IV grupėms. 2. Neįmanoma būtų nustatyti, kad santaupos yra to ar kito asmens, tik buvo saugomos artimo giminaičio vardu.
8.	Eduardas Skritulskas	"Dėl pažeidžiamų dirbančių pensininkų konstitucinių teisių". Pareiškėjas kreipimesi nepateikia jokių siūlymų, nei reikalavimų, tik kritikuoja 2001 12 21 priimtą Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. IX-109, kuris 2001 05 08 buvo pakeistas ir dabar šio įstatymo 23 str. leidžia dirbančiam pensininkui mokėti visą pensiją, jei jo uždarbis neviršija 1 minimalios mėnesinės algos.	Vadovaudamasi Peticijų įstatymo 9 str. 3 d. 2 ir 4 p. "(pareiškėjas visiškai nepagrindžia kreipimesi išdėstytų reikalavimų ir siūlymų ar kitaip piktnaudžiauja peticijos teise), Komisija priėmė sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija. Kreipimasis pateiktas, nesilaikant Peticijų įstatymo 4 straipsnyje nustatytų kreipimosi formai ir turiniui reikalavimų: nėra nei pasiūlymų, nei kreipimosi tikslų ir priežasčių, tik kritikuojamas nebegaliojantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. IX-109.
9.	Kăstutis Jonas Đumanas	"Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies pakeitimo". Pareiškėjas siūlo pakeisti šio įstatymo 16 straipsnio 7 dalies trečią sakinį ir jį suformuluoti taip, kad būtų "leidžiama rajono gyventojams gauti lygiaverčius žemės (miško) plotus saugomose teritorijose už valstybės išperkamą žemę (mišką), už turėtą šiose teritorijose žemės (miško) valdą ir piliečiams, kuriems išvados dėl lygiaverčio žemės (miško) sklypo suteikimo buvo parengtos ir patvirtintos iki 2001 08 17".	Komisija 2002 02 20 priėmė sprendimą pripažinti kreipimąsi peticija ir priimti ją nagrinėti. Komisija 2002 05 20 išnagrinėjo šią peticiją iš esmės ir priėmė sprendimą perduoti šią peticiją aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2002 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 130/170 sudarytai komisijai išnagrinėti peticijoje pateiktą pasiūlymą bei priimti atitinkamą sprendimą. Taip pat buvo nusprćsta teikti Seimui išvadą, siūlant perduoti peticiją aukščiau paminėtai komisijai išnagrinėti peticijoje pateiktą pasiūlymą ir priimti atitinkamą sprendimą.	Seimas 2002 05 28 priėmė protokolinį nutarimą perduoti Algimanto Navicko, Kęstučio Jono Šumano, Vandos Kučinskienės, Artūro Krumcholco ir Jadvygos Ralienės peticijas "Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies pakeitimo" žemės ūkio ministro Jeronimo Kraujelio ir aplinkos ministro Arūno Kundroto 2002 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 130/170 "Dėl Komisijos sudarymo" sudarytai komisijai išnagrinėti šiose peticijose pateiktus pasiūlymus bei priimti atitinkamus sprendimus.
10.	G. Žemgulienė	"Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo". Pareiškėja siūlo iki 2003 m. sausio 1 d. pratęsti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytą terminą iki 2001 m. gruodžio 31 d. pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.	Komisija 2002 02 20, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 9 str. 3 d. 4 p., priėmė sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija. 1. Pareiškėjos kreipimasis visiškai neatitinka Peticijų įstatymo keliamų kreipimosi formai ir turiniui reikalavimų: nėra nei kreipimosi siūlymų ir reikalavimų priežasčių bei tikslų. 2. Prašymus teikti buvo galima 10 metų bei labai daug kartų terminai paduoti prašymus buvo pratćsiami. 3. Prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavimo terminas iki 2001 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas, siekiant paspartinti nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo 8 straipsnio nuostatą, draudžiančią parduoti žemę, kol į ją neatkurtos piliečių nuosavybės teisės.
11.	Vidmantas Juodka	"Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies pakeitimo". Pareiškėjas nėra suformulavęs konkretaus siūlymo, tik prašo pakeisti šio įstatymo 16 staipsnį taip, kad jis galėtų "atsikelti žemę į valstybinį parką".	Komisija 2002 02 20, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 9 str. 3 d. 4 p. "(pareiškėjas visiškai nepagrindžia kreipimesi išdėstytų reikalavimų ir siūlymų ar kitaip piktnaudžiauja peticijos teise), priėmė sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija.
12.	Evelina Mkrtčian	"Dėl sertifikatų apmokėjimo". Pareiškėja reikalauja "priimti įstatymą, nustatantį, kad valstybė apmokėtų TRRS taupomajame banke įsigytus sertifikatus".	Komisija 2002 02 27 , vadovaudamasi Peticijų įstatymo 9 str. 3 d. 4 p., priėmė sprendimŕ nepripaţinti kreipimosi peticija. 1. Pareiškėja nepateikė šio savo siūlymo priežasčių ir tikslų. 2. Vyriausybė 1991 m. buvo priėmusi potvarkį, kuriuo nustatė, kad Lietuvos taupomasis bankas turi iki 1991 12 31 apmokėti LR gyventojų sertifikatus, įsigytus Lietuvos taupomojo banko įstaigose. 1992 m. šis terminas dar buvo pratęstas iki 1992 05 01. 3. Dabar, kai nėra atkurtos turėtos rublinės santaupos pagal Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą, priimti dar vieną teisės aktą dėl valstybės finansinių įsipareigojimų būtų nerealu. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad visi įstatymais priimti įsipareigojimai turi būti finansiškai pagrįsti, ir valstybė turėtų būti pajėgi juos įvykdyti. Pareiškėja, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 10 str. 1 d., apskundė šį Komisijos sprendimą.	Seimas 2002 04 09 priėmė protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjos skundą.
13.	Vanda Kučinskienė	"Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies pakeitimo". Pareiškėja siūlo iš šio įstatymo 16 str. 7 d. išbraukti žodžius "ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis".	Komisija 2002 03 19 priėmė sprendimą pripažinti kreipimąsi peticija ir priimti ją nagrinėti. Komisija 2002 05 20 išnagrinėjo šią peticiją iš esmės ir priėmė sprendimą perduoti šią peticiją aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2002 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 130/170 sudarytai komisijai išnagrinėti peticijoje pateiktą pasiūlymą bei priimti atitinkamą sprendimą. Taip pat buvo nuspręsta teikti Seimui išvadą, siūlant perduoti peticiją aukščiau paminėtai komisijai išnagrinėti peticijoje pateiktą pasiūlymą ir priimti atitinkamą sprendimą.	Seimas 2002 05 28 priėmė protokolinį nutarimą perduoti Algimanto Navicko, Kęstučio Jono Šumano, Vandos Kučinskienės, Artūro Krumcholco ir Jadvygos Ralienės peticijas "Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies pakeitimo" žemės ūkio ministro Jeronimo Kraujelio ir aplinkos ministro Arūno Kundroto 2002 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 130/170 "Dėl Komisijos sudarymo" sudarytai komisijai išnagrinėti šiose peticijose pateiktus pasiūlymus bei priimti atitinkamus sprendimus.
14.	Artūras Krumcholcas	"Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies pakeitimo". Pareiškėjas siūlo iš šio įstatymo 16 straipsnio 7 dalies pirmo sakinio išbraukti žodžius "iki 2001 m. rugpjūčio 17 d.".	Komisija 2002 03 19 priėmė sprendimą pripažinti kreipimąsi peticija ir priimti ją nagrinėti. Komisija 2002 05 20 išnagrinėjo šią peticiją iš esmės ir priėmė sprendimą perduoti šią peticiją aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2002 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 130/170 sudarytai komisijai išnagrinėti peticijoje pateiktą pasiūlymą bei priimti atitinkamą sprendimą. Taip pat buvo priimtas sprendimas teikti Seimui išvadą, siūlant perduoti peticiją aukščiau paminėtai komisijai išnagrinėti peticijoje pateiktą pasiūlymą ir priimti atitinkamŕ sprendimŕ.	Seimas 2002 05 28 priėmė protokolinį nutarimą perduoti Algimanto Navicko, Kęstučio Jono Šumano, Vandos Kučinskienės, Artūro Krumcholco ir Jadvygos Ralienės peticijas "Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies pakeitimo" žemės ūkio ministro Jeronimo Kraujelio ir aplinkos ministro Arūno Kundroto 2002 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 130/170 "Dėl Komisijos sudarymo" sudarytai komisijai išnagrinėti šiose peticijose pateiktus pasiūlymus bei priimti atitinkamus sprendimus.
15.	Ernestas Rukšėnas	"Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimo". Pareiškėjas siūlo šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte po žodžio "getuose" įrašyti žodį "kalėjimuose" ir visą punktą išdėstyti taip: " "4) kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams už buvusios TSRS ribų arba buvo getuose, kalėjimuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose;" .	Vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktais, Komisija 2002 04 10 priėmė sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija. 1. Pagal Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą nukentėjusių asmenų valstybines pensijas buvusieji politiniai kaliniai ir tremtiniai jau turi teisć gauti. 2. Antrojojo pasaulinio karo metais kalėjimuose galėjo būti ir kriminaliniai nusikaltėliai ar asmenys, dėl kažkokių kitokių priežasčių patekę į kalėjimus.
16.	Valerija Bareikaitė	"Dėl žalingos aplinkos poveikio ţmogaus sveikatai bei nuosavybei". Pareiškėja siūlo "papildyti Aplinkos apsaugos įstatymą straipsniais, kurie įpareigotų įmonių, užsiimančių ūkine veikla, vadovus, įgyvendinti tam tikras priemones, kurių pagalba būtų galima išvengti neigiamo ūkinės veiklos poveikio aplinkai bei gyventojams, šią nuostatą suderinti su kitais LR įstatymais bei teisės aktais".	Vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktu ('iškeltų reikalavimų ir siūlymų tenkinimui nereikia priimti naujo teisės akto, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojančio teisės akto"), Komisija 2002 05 20 priėmė sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija. Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos šiuo metu numato atsakomybės taikymo už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus mechanizmą.
17.	Jadvyga Ralienė	"Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies pakeitimo". Pareiškėja siūlo šio įstatymo 16 str. 7 d. papildyti nuostata, kad "jei piliečiui yra atkurta nuosavybė į žemę valstybiniame parke ir valstybiniame draustinyje, tai jam turi būti suteikta teisė ir kitą turimos nuosavybės tame valstybiniame parke ir valstybiniame draustinyje (žemė, miškas) dalį persikelti prie jau suformuoto žemės sklypo".	Komisija 2002 04 10 priėmė sprendimą pripažinti kreipimąsi peticija ir priimti ją nagrinėti. Komisija 2002 05 20 išnagrinėjo šią peticiją iš esmės ir priėmė sprendimą perduoti šią peticiją aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2002 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 130/170 sudarytai komisijai išnagrinėti peticijoje pateiktą pasiūlymą bei priimti atitinkamą sprendimą. Taip pat buvo priimtas sprendimas teikti Seimui iđvadŕ, siūlant perduoti peticiją aukščiau paminėtai komisijai išnagrinėti peticijoje pateiktą pasiūlymą ir priimti atitinkamą sprendimą.	Seimas 2002 05 28 priėmė protokolinį nutarimą perduoti Algimanto Navicko, Kęstučio Jono Šumano, Vandos Kučinskienės, Artūro Krumcholco ir Jadvygos Ralienės peticijas "Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies pakeitimo" žemės ūkio ministro Jeronimo Kraujelio ir aplinkos ministro Arūno Kundroto 2002 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 130/170 "Dėl Komisijos sudarymo" sudarytai komisijai išnagrinėti šiose peticijose pateiktus pasiūlymus bei priimti atitinkamus sprendimus.
18.	Genadijus Kaunas	"Dėl Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 ir 48 straipsnių pakeitimo". Pareiškėjas siūlo: 1. "Panaikinti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 str. 2 d. draudimus atleistiems pagal 38 str. 2 d. 10 ir 12 p. karininkams kreiptis į teismą dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos"; 2. "Išdėstyti įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 10 punktą taip: "10) įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą taikomus pagrindus reikalauja atleisti jį iš tarnybos dėl jo kaltės (objektyvių nepatikimumo įrodymų) arba reikalauja panaikinti leidimą kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai jis yra karininkas, o kai jis yra kareivis, seržantas ar puskarininkis, jeigu reikia tokia informacija naudotis kariui pavestas pareigas ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti; 3. Sukonkretinti įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 12 punkto sąvoką "tarnybos interesais" arba įrašyti nuorodą į naują įstatymo sąvokų įteisinimo šaltinį."	Vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punktu ("pareiškėjas dėl tų pačių reikalavimų ir siūlymų per kalendorinius metus tai pačiai institucijai padavė daugiau kaip vieną kreipimąsi"), Komisija 2002 04 29 priėmė sprendimą kreipimosi nepripažinti peticija. 2002 03 13 Komisija jau svarstė pareiškėjo pateiktus pasiūlymus ir dėl jų priėmė sprendimus.
19.	Janina Bakstienė	"Dėl sveikatos apsaugos sistemos finansavimo gerinimo". Pareiškėja siūlo: 1."Užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 39 str. reikalavimai, atitinkamai pakeičiant Lietuvos Respublikos 2002 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą"; 2. "Negalint įvykdyti pirmame punkte išdėstytų reikalavimų, reikalauju, kad visoms iš PSDF biudžeto finansuojamoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms finansavimas būtų mažinamas proporcingai bendram PSDF biudžeto mažinimo procentui (3,5 %).	Vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų 11 dalimi, kreipimasis persiųstas Vyriausybės Peticijų komisijai. Pagal Konstituciją rengti (sudaryti) valstybės biudžeto projektą yra Vyriausybės, ir tik jos, teisė ir pareiga. Parengusi valstybės biudžeto projektą, Vyriausybė Konstitucijoje numatytais terminais jį teikia Seimui tvirtinti. Pagal Konstituciją biudžetiniais metais biudžetas keičiamas taip pat tik Vyriausybės teikimu. Papildomas biudžetas įstatymu tvirtinamas irgi Vyriausybės teikimu. Valstybės biudžeto projekto rengimas (sudarymas) ir pateikimas Seimui – tai Konstitucijoje Vyriausybei priskirtas valstybės valdymo reikalo sprendimas".
20.	Eugenijus Jonas Urmanas	Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo pakeitimo". Pareiškėjas siūlo pakeisti Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą taip, kad Lietuvos Respublikos piliečiams, gavusiems kompensacijas už kalėtą laiką ar konfiskuotą turtą (taip pat jų įpėdiniams) santaupos būtų atkurtos be jokių terminų ir apribojimų arba įstatyme būtų numatyta jiems jas atkurti išimties tvarka".	Komisija 2002 04 10, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktu, priėmė sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija. Pareiškėjas nepagrindžia kreipimesi pateikto siūlymo, kodėl šiai asmenų grupei reikėtų santaupas atkurti be jokių terminų ir apribojimų arba įstatyme būtų numatyta jiems jas atkurti išimties tvarka.
21.	Nida Rut- kauskienė	"Dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčių. Pareiškėja siūlo: 1. Papildyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 34, 36, 46 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo (2001 m. lapkričio 20 d., Nr. IX-615) 34 straipsnio 4 punktą sakiniu: Individualių įmonių savininkai, dirbantys pagal darbo sutartis, nemoka įmokų bazinei pensijai, o papildomai pensijos daliai draudžiami bendra tvarka pagal 34 str. 3 d."; 2. "Pagal 1998 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. VIII-972 redakciją 16 straipsnio 3 punkte įrašyti sakinį "IĮ savininkai, dirbantys pagal darbo sutartis kitur ir ten draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, neprivalo primokėti trūkstamos iki 10 % minimalios mėnesinės algos sumos įmokos, jei 30 % jų pajamų mokesčio sumos tiek nesiekia" arba "IĮ savininkai neprivalo laikytis minimalios 10 % MMA įmokos ribos, jei dirba pagal darbo sutartis ir ten yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu"; 3. "Į 2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2042 redakcijos 16 straipsnio 3 punktą įrašyti sakinį: "IĮ savininkai, dirbantys pagal darbo sutartis kitur ir ten draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, neprivalo primokėti trūkstamos - iki 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis- įmokos" arba: "IĮ savininkai neprivalo laikytis minimalios 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis - įmokos ribos, jei dirba pagal darbo sutartis ir ten yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu". "Šie pasikeitimai turi įsigalioti nuo 2002 01 01 arba pačiame pakeitimo tekste turi būti įrašyta "nuo 2002 0101"; 4. Pakeisti individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų atleidimo nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, baudų ir delspinigių įstatymą - 2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII-1984, į jo 2 str. 1 p. įrašant "IĮ, jei jų savininkai 1999-2001 m. dirbo pagal darbo sutartis ir ten buvo draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, yra atleidžiamos nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir baudų bei delspinigių už tuos laikotarpius"; "Visame tekste pakeisti "1999 m. į 1999-2001 m. "	Komisija 2002 04 10, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktu, priėmė sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija. 1. Samdomi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis keliose darbovietėse, visur moka įmokas ir bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai bei yra draudžiami visomis kitomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis, todėl individualių (personalinių) įmonių savininkai, dar dirbantys pagal darbo sutartį, neturėtų būti išskirtinėje padėtyje, negu kiti asmenys, dirbantys keliose darbo vietose. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai yra pavesta valstybinių socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir skaičiavimo tvarkoje nustatyti, kad asmeniui antrąkart draudžiamam bazinei valstybinio socialinio draudimo pensijai, jo įmokos būtų įskaitomos į įmokas papildomai pensijos daliai. 3. Seime yra įregistruotas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. IXP-1277, kuriame numatomos tam tikros socialinio draudimo įmokų mokėjimo lengvatos asmenims, turintiems individualias įmones ar užsiimantiems kita veikla. 4. Siūlymas pakeisti Individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų atleidimo nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, baudų ir delspinigių įstatymą yra nepagrįstas, nes šis įstatymas atleidžia nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, baudų ir delspinigių tik tas individualias (personalines) įmones ir ūkines bendrijas, kurios nevykdė komercinės-ūkinės veiklos ir dėl šios priežasties negavo bet kokios rūšies pajamų. Tuo tarpu, pareiškėja siūlo pakeisti šį įstatymą, atleidžiant nuo minėtų įmokų individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų savininkus, kurie 1999-2001 m. dirbo pagal darbo sutartis ir ten buvo draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu.
22.	Stasys Remeikis	"Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 10 01 nutarimo Nr. 1178 pripažinimo netekusiu galios". Pareiškėjas reikalauja pripažinti "netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 10 01 nutarimą Nr. 1178, kuriuo nustatė, jog formuojamą modžioklės plotų vienetą turi sudaryti ne mažesnis kaip 1000 hektarų vientisas žemės plotas".	Vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų 11 dalimi, kreipimasis 2002 03 27 persiųstas Vyriausybės Peticijų komisijai.
23.	Šarūnas Mačinskas	'Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. 85 "Dėl sutarčių dėl lėšų kompensuojamiems vaistams apimčių, nustatomų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, sudarymo ir vykdymo tvarkos".	2002 04 02 pareiškėjui paaiškinta, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą Lietuvos administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. Pasiūlyta kreiptis į teismą.
24.	Valerija Preidienė	"Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo pakeitimo". Pareiškėja siūlo pakeisti šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 1 punktą taip, kad "jai, buvusio politinio kalinio našlei, būtų suteikta teisė pirmąja eile atkurti santaupas (kompensaciją už mirusio vyro kalėtŕ laikŕ)".	Komisija 2002 04 29, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktu, priėmė sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija.  Komisija per kalendorinius metus dėl tų pačių reikalavimų ir siūlymų, išdėstytų kreipimesi, jau buvo priėmusi sprendimą
25.	Stanislava Kierienė	"Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo pakeitimo". Pareiškėja siūlo pakeisti šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 1 punktą taip, kad "II grupės invalidams pensininkams santaupos būtų atkurtos pirmŕja eile".	Komisija 2002 04 29, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktu, priėmė sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija.  Komisija per kalendorinius metus dėl tų pačių reikalavimų ir siūlymų, išdėstytų kreipimesi, jau buvo priėmusi sprendim.ą
26.	Vladas Rinkevičius	" Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pakeitimo". Pareiškėjas siūlo pakeisti jau nebegaliojančio Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnį.	Komisija 2002 06 25, vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktu, priėmė sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija. Komisija priėmė tokį sprendimą dėl to, kad Butų privatizavimo įstatymas nebegalioja.
27.	Genadijus Kaunas	"Dėl Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38, 39, 40, 44 straipsnių pakeitimo". Pareiškėjas siūlo: 1. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau-KASOKT) 38 straipsnio 2 dalies 10 punktą išdėstyti taip: "10) įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai prieštarauja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos ir nėra kitų su tos informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti"; 2. "KASOKT įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje po žodžių ir skaičių "(šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6)" įrašyti skaičių "10" ir šią dalį išdėstyti taip: 1. Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybė savo iniciatyva arba valia, jei nėra kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 10 ir 12 punktai) gali nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį, karį įspėjusi ne mažiau kaip prieš 2 mėnesius arba ir neįspėjusi, tačiau išmokėdama kariui 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą papildomą kompensaciją"; 3. KASOKT įstatymo 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse po žodžių ir skaičiaus "(šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6) įrašyti skaičių "10" ir visą tekstą ir skaičius skliausteliuose išdėstyti taip: "(šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 10, 13 punktai)"; 4. KASOKT įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje po žodžių "sutartis nutraukiama" įrašyti žodžius "dėl kario jkaltės" ir visą dalį išdėstyti taip: "2. Iš kario, su kuriuo anksčiau termino nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis jo iniciatyva, arba kario, su kuriuo profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama dėl kario kaltės 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6 ir 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10 ir 11 punktuose numatytais atvejais, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išieškotos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, įskaitant ir mokymosi užsienio mokyklose ir kursuose išlaidas, kurias kaip pagalbą krašto apsaugos sistemai padengė užsienio valstybės".	Vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktais, Komisija 2002 04 29 priėmė sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija. 1. Dėl pirmojo pareiškėjo siūlymo Komisija jau buvo priėmusi sprendimą ir įregistravusi Seime įstatymo projektą. 2. Pakeitus KASOKT įstatymo 39, 40 ir 44 straipsnius taip, kaip siūlo pareiškėjas, kariai, atleisti pagal 38 str. 2 dalies 10 punką (kai karys atleidžiamas iš tarnybos, jam netekus pasitikėjimo) turėtų teisę gauti išeitinę pašalpą.
28.	Danielius Gerlikas	"Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo". Pareiškėjas siūlo "pakeisti šio įstatymo 10 straipsnį taip, kad būtų pratęstas prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo terminas."	Komisija 2002 04 29, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktu, priėmė sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija. Komisija per kalendorinius metus dėl tų pačių reikalavimų ir siūlymų, išdėstytų kreipimesi, jau buvo priėmusi sprendimą.
29.	Pranas Kidykas	"Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo". Pareiškėjas siūlo pakeisti šio šio įstatymo 52 straipsnį taip, kad kad "tikrosios karinės tarnybos (prievolininkų tarnybos laikas) būtų prilyginamas valstybinio socialinio draudimo staţui."	Komisija 2002 06 03, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktu, priėmė sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija. 1. Asmenys, atliekantys privalomąją karo tarnybą ir jai alternatyvią krašto apsaugos tarnybą Lietuvos Respublikos kariuomenėje yra draudžiami tik pagrindinei pensijos daliai (bazinei pensijai) gauti, todėl patenkinus pareiškėjo siūlymą būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. 2. Tai pareikalautų labai daug finansinių lėšų. 3. Pagal tuo metu, kada sovietinėje kariuomenėje tarnavo pareiškėjas (taip pat ir vėliau), galiojusius valstybinio socialinio draudimo teisės aktus valstybiniu socialiniu draudimu būtinosios karinės tarnybos kariai privalomai nebuvo draudžiami.
30.	Marija Adlis	Dėl teismų sprendimų vertinimo". Pareiškėja siūlo"priimti įstatymą, kuris leistų teisingumo ministerijai, LR Seimo Etikos komisijai, Žmogaus teisių komitetui ir kitai institucijai vertinti teismų sprendimus ir taisyti teismų broką, o reikalui esant, patraukti teisėjus atsakomybėn".	Komisija 2002 05 20, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija.  Pareiškėjos pasiūlymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsniui, skelbiančiam, kad "Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento sutikimo".
31.	Antanas Dulevičius ir Algirdas Jurkevičius	"Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos įstatymo 52 straipsnio pakeitimo" . Pareiškėjai siūlo papildyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 52 straipsnio 4 dalį nuostata, jog "kariniai laipsniai gali būti pripažinti asmenims, tarnavusiems kitų valstybių kariuomenėse, prilyginus jų turėtą karinį laipsnį atitinkamam Lietuvos kariuomenės laipsniui. Tai gali būti taikoma asmenims, aktyviai dalyvavusiems krašto apsaugos sistemos atkūrime ir Lietuvos atsargos karininkų sąjungos, Šaulių sąjungos bei kitų patriotinių visuomeninių organizacijų veikloje ir tik laikantis šio įstatymo nustatytų sąlygų bei tvarkos".	Komisija 2002 06 03 priėmė sprendimą, vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 str. 3 d. 4 p., nepripažinti kreipimosi peticija. 1. Nuo 1990 m. lapkričio 20 d., kai buvo priimtas Krašto apsaugos tarnybos įstatymas, iki 1998 m. gegužės 5 d., kai buvo priimtas Krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos įstatymas, t. y. beveik 8 metus asmenims, tarnavusiems kitų valstybių kariuomenėse, jų pačių pageidavimu galėjo būti suteiktas turėtas laipsnis ir užskaitomas visas tarnybos laikas. Todėl asmenys, kurie to norėjo, per tuos 8 metus galėjo kreiptis dėl turėto laipsnio pripažinimo. Tokia galimybe pasinaudojo 403 asmenys. 2. Dabar, praėjus beveik 4 metams, kai įsigaliojo Krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos įstatymas, kuris numato galimybę pripažinti atitinkamus Lietuvos kariuomenės karinius laipsnius asmenims, tarnavusiems kitų valstybių kariuomenėse, tik aktyviojo rezervo kariams, vėl grąžinti į įstatymą buvusią nuostatą nėra tikslinga.
32.	Vladas Rinkevičius	"Dėl Lietuvos Respublikos Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 straipsnio pakeitimo". Pareiškėjas siūlo šio įstatymo 13 straipsnį papildyti tokia 5 dalimi: "5. Buvusiems namų savininkams (ir jų šeimos nariams), kuriems butas buvo suteiktas, nugriaunant jų asmenine nuosavybe buvusius gyvenamuosius namus dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams ir nebuvo kompensuota namų vertė, neatlytinai pripažįstama nuosavybės teisė į suteiktą gyvenamą namą ar butą".	Komisija 2002 06 26 priėmė sprendimą, vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 str. 3 d. 4 p., nepripažinti kreipimosi peticija.  1. Visus tuos metus, kai galiojo Butų privatizavimo įstatymas, galiojo teisės norma, kuri leido neatlygintinai pripažinti nuosavybės teisę į nuomojamą gyvenamąjį namą ar butą tik buvusiems namų savininkams, o jų nesant, įpėdiniams, gyvenantiems buvusiam savininkui suteiktame bute. Tų savininkų šeimos nariai neturėjo pareiškėjo siūlomos teisės, todėl patenkinus pareiškėjo siūlymą, būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, t. y. nugriautų namų savininkų šeimų nariai neturėjo teisės neatlygtinai privatizuoti jiems suteiktų butų, ir jie tuos butus turėjo privatizuoti už investicinius čekius ar pinigus, o pareiškėjas įgytų teisę neatlygtinai privatizuoti jam suteiktą butą. 2. Pareiškėjas niekaip nepagrindžia savo siūlymo.
33.	Gražina Elena Kacevičienė	"Dėl Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo pakeitimo". Pareiškėja siūlo šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto d papunktyje išvardytus asmenis (partizanų ir politinių kalinių šeimų narius) įrašyti į šio įstatymo 5 straipsnį "tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys".	Komisija 2002 09 04 priėmė sprendimą kreipimąsi pripažinti peticija ir priimti ją nagrinėti.    Komisija 2002 12 05 priėmė sprendimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą bei teikti Seimui išvadą dėl pasiūlymo atmetimo.	Seimas 2002 12 10 priėmė protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktŕ pasiūlymą.
34.	Aleksandra Jankovskaja	"Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimo". Pareiškėja siūlo šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte po žodžio "stovyklose" įrašyti žodžius "taip pat kartu su jais buvę nepilnamečiai šeimos nariai".	Komisija 2002 09 04 priėmė sprendimą kreipimąsi pripažinti peticija ir priimti ją nagrinėti. Komisija 2002 12 05 priėmė sprendimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą bei teikti Seimui išvadą dėl pasiūlymo atmetimo.	Seimas 2002 12 10 priėmė protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą.
35	Povilas Ţukauskas	"Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio pakeitimo". Pareiškėjas siūlo pakeisti Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnį taip, kad "dieninės studijos Lietuvos policijos akademijoje, Lietuvos teisės akademijos Policijos fakultete įsiskaitytų tiek į tarnybos policijoje, tiek į tarnybos Lietuvos valstybei stažą bei nustatyti, kad įstatymo pakeitimas galios atgal, tai yra nuo 2001 10 05".	Komisija 2002 10 16, vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 str. 3 d. 4 p., priėmė sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija. 1. Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnis statutiniams valstybės tarnautojams nėra taikomas. 2. Pareiškėjo pasiūlymai prieštarauja Konstitucijoje nustatytam asmenų lygiateisiškumo principui ir bendriems teisės principams.
36.	Antanas Valeckas	"Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 ir 52 straipsnių pakeitimo". Pareiškėjas siūlo pakeisti šį įstatymą taip, kad "asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui būtų prilygintas tikrosios karinės tarnybos prievolininkų (būtinosios tarnybos karių) tarnybos laikas ir už šį laikotarpį būtų priskaičiuota papildoma pensijos dalis.	Komisija 2002 09 19, vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 str. 3 d. 5 p., priėmė sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija. Komisija per kalendorinius metus dėl tų pačių reikalavimų ir siūlymų, išdėstytų kreipimesi, jau buvo priėmusi sprendimą.
37.	Genadijus Kaunas	"Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio papildymo, Lietuvos Respublikos Peticijų įstatymo 5 straipsnio papildymo, Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 9 straipsnio 1 dalies papildymo, Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 9 straipsnio 8 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, 12 straipsnio 3 dalies 7 punkto pakeitimų svarstymo atnaujinimo, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų, 39 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 44 straipsnio 2 dalies pakeitimų svarstymo atnaujinimo". Pareiškėjas siūlo: 1.Papildyti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 9 straipsnį nuostata, kad pagal pareigas susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija ir ja naudotis gali Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas ir Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, bet ir "teisėjai bylose, susijusiose su valstybės paslaptimi"; 2 "Papildyti Peticijų įstatymo 5 straipsnį nuostata, kad pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis dėl anksčiau pateiktos peticijos pagal 9 str. 3 d. 3 ir 5 punktus, jeigu įsigaliojo Konstitucinio teismo nutarimas, pripažinęs prieštaravimus Konstitucijai iki tol galiojusio teisės akto teisinio reguliavimo reglamentą ir peticijoje ginčytini klausimai buvo susiję ir priklausė nuo atmesto nuo Konstituciniu teismu teisinio reguliavimo reglamento"; 3. "Papildyti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnį 6 tokia dalimi "Netenka galių teisės reguliavimo normos ir kituose įstatymuose, kur yra prieštaravimai Konstitucinio teismo nutarime išvardytoms teisės reguliavimo normoms, kol esantys juose prieštaravimai nebus panaikinti įstatymų nustatyta tvarka"; 4. "Pakeisti ir papildyti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, išbraukiant iš jos žodžius "kuri priima galutinį sprendimą" ir įrašant žodžius "jeigu asmuo iki tol eina valstybės tarnautojo pareigas ir jeigu jis nėra valstybės tarnautojas teismui, kuris priima galutinį sprendimą"; 5. Išbraukti iš Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 12 punktą.	Komisija 2002 11 7 priėmė šiuos sprendimus: 1. Kadangi Genadijus Kaunas, vadovaudamasis Peticijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atšaukė pirmąjį savo pasiūlymą, šio pasiūlymo nesvarstyti. 2. Vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktais, kreipimosi antrojo siūlymo nepripažinti peticija. 2002 m. rugsėjo 5 d. Seimas priėmė Seimo statuto pakeitimą "Dėl 59, 67, 94, 97, 107, 135, 138, 141 straipsnių pakeitimo ir statuto papildymo dvidešimt aštuntuoju1 skirsniu", kuris skelbia, kad "įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, kad įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo priimtas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstituciniam įstatymui, ne vėliau kaip per 3 mėnesius Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas arba jo teikimu kitas Seimo komitetas turi parengti ir pateikti Seimui svarstyti įstatymo (ar jo dalies) arba kito Seimo priimamo akto (ar jo dalies), kuriuos Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pakeitimo projektą. Teisės ir teisėtvarkos komiteto teikimu Seimo valdyba gali pasiūlyti Vyriausybei parengti atitinkamo įstatymo (ar jo dalies) pakeitimo projektŕ." 3. Vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktu, kreipimosi trečiojo pasiūlymo nepripažinti peticija. Ne visada Konstitucinio Teismo nutarimuose minimos kitos teisės normos visais atvejais prieštarauja Konstitucijai. Kartais Konstitucinis Teismas, minėdamas kitas teisės normas, remiasi prielaida, kad normos gali būti suprantamos alternatyviai, t. y. konkrečios normos bus prieštaraujančios Konstitucijai, jei jos bus paremtos konkrečiu aiškinimu. 4. Vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktu, kreipimosi ketvirtojo pasiūlymo nepripažinti peticija. 1. Minėta įstatymo norma nedraudžia asmeniui, kuriam buvo neišduotas ar panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį turinčia informacija, kreiptis į teismą dėl Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo pripažinimo nepagrįstu. Įstatymas negali apriboti Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos žmogaus teisės kreiptis į teismą, kas buvo ne kartą konstatuota Konstitucinio teismo nutarimuose. 2. Pareiškėjas savo siūlyme siūlo išskirti asmenis, turinčius valstybės tarnautojo statusą ir asmenis, jo neturinčius, kas prieštarauja asmenų lygiateisiškumo principui. 5. Vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktu, kreipimosi penktojo pasiūlymo nepripažinti peticija. 1. Sąvoka "Tarnybos interesais" teismams yra suprantama ir aiški - nutraukti profesinės karo tarnybos sutarties negalima dėl kario religinių, politinių įsitikinimų, dėl lyties, rasės, dėl asmeninių motyvų ir kt. Visais atvejais teisme yra aiškinamasi, ar kario atleidimo motyvai yra susiję su jo tiesioginių pareigų vykdymu, t. y. ar su asmeniu nebandoma susidoroti dėl asmeninių ar kitokių su tarnybos interesais nesusijusių priežasčių. 2. Atleidžiant karį dėl šių priežasčių, įstatymas jam nustato ir papildomas kompensacines garantijas. 3. Istatymu yra nustatyta apsunkinta sutarties nutraukimo procedūra (trijų aukščiausių karo vadų sprendimas). 4. Kiti įstatymai, reglamentuojantys darbo ar tarnybos santykius, taip pat numato darbuotojų atleidimą "šalių susitarimu".
38.	Pijus Brazauskas	"Dėl Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuto įstatymo pakeitimo". Pareiškėjas pateikė pasiūlymą papildyti šį įstatymą nuostata, kad "šeimos, kurios yra iškeldintos iš pasienio zonos, o jų žemė dabar naudojama ypatingos svarbos valstybės reikmėms, turi būti pripažintos kaip tikri tremtiniai".	Kadangi Pijus Brazauskas atšaukė savo kreipimesi pateiktą pasiūlymą, Komisija 2002 11 07 priėmė sprendimą šio pasiūlymo nesvarstyti.
39.	Pijus Brazauskas	"Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies papildymo". Pareiškėjas pateikė pasiūlymą papildyti Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį nuostata, kad "šeimos, kurios yra iškeldintos iš pasienio zonos, o jų žemė dabar naudojama ypatingos svarbos valstybės reikmėms, turi gauti valstybinę pensiją, kokia yra mokama visiems tremtiniams".	Komisija 2002 11 07, vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktu, priėmė sprendimą pasiūlymo nepripažinti peticija. 1. Pareiškėjas nepateikia savo siūlymo tikslų ir priežasčių. 2. Patirta žala šiems asmenims dalinai buvo atlyginta ir šiems asmenims nebuvo apribotos politinės teisės. 2. Vyriausybės programoje numatyta nebeplėsti asmenų, gaunančių valstybines pensijas, rato.
40.	Ona Emilija Virbalienė	"Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo pakeitimo". Pareiškėja siūlo šiame įstatyme vietoje 1991 m. vasario 26 d. datos įrađyti 1992 m. liepos 8 d. datŕ.	Komisija, vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 str. 3 d. 4 p., 2002 12 19 priėmė sprendimą  nepripažinti kreipimosi peticija. 1. Pareiškėja niekaip nepagrindžia savo siūlymo, kodėl reikėtų įstatyme vietoje 1991 m. vasario 26 d. datos įrašyti 1992 m. liepos 8 d. datą. 2. 1991 m. vasario 26 d. data buvo nustatyta neatsitiktinai - nes to meto Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama paskatinti Lietuvos gyventojus neatsiiminėti savo santaupų iš banko ir nekaupti už šias santaupas prekių, tuo sudarant didžiulį prekių deficitą, buvo prisiėmusi įsipareigojimus kompensuoti indėlių nuvertėjimą pagal 1991 m. vasario 26 d. būklę. 3. Tokio siūlymo tenkinimas pareikalautų milijardus litų, kurių valstybė neturi. Tuo tarpu Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad valstybė negali prisiimti tokių finansinių įsipareigojimų, kurių nepajėgi ištesėti. 4. Dar neatkurtos piliečiams santaupos, kas buvo pažadėta pagal Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą, tam dar reikia per 2 milijardų litų. 5. Asmenys, nelaikydami savo santaupų banke, galėjo laisvai disponuoti jomis, tuo tarpu asmenims, kurie laikė savo santaupas banke, ši teisė buvo ribojama.
41.	Leokadija Papuškaitė	"Dėl Miškų įstatymo pakeitimo". Pareiškėja siūlo pakeisti Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ("Privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų") taip, kad privačių miškų valdas galima būtų dalinti į mažesnius nei 5 hektarai sklypus.	Komisija 2003 01 21 priėmė sprendimą pripažinti šį kreipimąsi peticija ir priimti ją nagrinėti.
42.	Gražina Elena Kacevičienė	"Dėl Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo". Pareiškėja siūlo papildyti Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnį nuostata, kad "buvusių politinių kalinių vaikai ir sutuoktiniai turėtų teisę įsigyti bilietą su 50 procentų nuolaida".	Komisija 2003 01 09, vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 str. 3 d. 4 p., priėmė sprendimą  nepripažinti kreipimosi peticija. 1. Pareiškėja niekaip nepagrindžia savo siūlymo. 2. Pagal Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnį transporto lengvatą turi tik asmenys, patys konkrečiai esantys invalidai ar priklausantys kokiai nors nukentėjusių asmenų ar kokiai kitai grupei (išskyrus žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimų narius), bet ne jų šeimų nariai. Tuo tarpu, pareiškėja siūlo įstatymu nustatyti transporto lengvatą ne tik žuvusių ar mirusių įkalinimo vietose politinių kalinių vaikams ir sutuoktiniams, bet visų buvusių politinių kalinių, kurių buvo 186 tūkstančiai, vaikams ir sutuoktiniams. Taigi, ši asmenų grupė būtų pastatyta į privilegijuotą padėtį.