2003 m. sausio 21 d. posėdyje Komisija svarstė Šilumos ūkio įstatymo projektą Nr. IXP-1592(3SP).

Antikorupcijos komisijai pateikti išvadas dėl šio įstatymo projekto 2003 m. sausio 14 d. pavedė Seimas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Konkurencijos tarybos pasiūlymai svarstyti bei įvairių organizacijų atstovų nuomones išklausytos 2003 m. sausio 17 d. posėdyje, kuriame dalyvavo: Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos konsultantas K.Papšys, Lietuvos tiekėjų asociacijos prezidentas V.Stasiūnas, Lietuvos vartotojų asociacijos viceprezidentas S.Juodvalkis, Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos narys A.Romeika, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos ekspertas M.Okulič-Kazarino, Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantas T.Vaitkevičius, Lietuvos-Danijos projekto "Parama šilumos ūkio reformai" konsultantas R.Zabarauskas, Ūkio ministerijos sekretorius A.Ignotas, Specialiųjų tyrimų tarnybos vyr. specialistas A.Skaistys, Konkurencijos tarybos Pramonės skyriaus vedėjas A.Mačiokas ir vyr. specialistė E.Vitkienė.

Paminėtina, jog Komisijos siūlymu atlikusi projekto antikorupcinį vertinimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba nustatė, kad kai kurios šio įstatymo projekto nuostatos sudaro sąlygas savivaldybių tarnautojams savo nuožiūra spręsti konkrečius klausimus (paliekama didelė diskrecija) bei galimybes pažeisti laisvos konkurencijos rinkoje sąlygas, leis susidaryti monopolinėms šilumos tiekimo struktūroms ir (ar) dirbtinai jas palaikys, kas gali sąlygoti korupcijos pasireiškimą šioje srityje. Be to, įstatymo projekto nuostatos tik deklaratyviai nurodo prielaidas atsirasti konkurencijai tarp energijos, šilumos tiekėjų ir šilumos gamintojų reorganizuojant, privatizuojant savivaldybių kontroliuojamas šilumos tiekimo įmones, modernizuojant ir užtikrinant šilumos tiekimą vartotojams, tokiu būdu būtų stabdomas naujausių technologijų šioje srityje atėjimas, paliekant šiuo metu šilumos gamybos ir tiekimo rinkoje esantiems subjektams monopolines sąlygas su galimybe jas dar sutvirtinti. Siūlyta projekte nustatyti konkrečius ir aiškius konkurenciją skatinančius kriterijus ir juos išsamiai apibūdinti.

Ekonomikos komitetas atsižvelgė į dalį Komisijos pateiktų pasiūlymų: ketvirtajame įstatymo projekto variante numatyta planavimą šilumos ūkyje grįsti ne abstrakčiais principais remiantis rengiamais šilumos ūkio plėtros planais, bet Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtais šilumos ūkio specialiaisiais planais; projektas papildytas nuostatomis, nustatančiomis, kad valstybė (savivaldybės) skatina konkurenciją pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros srityje; nustatyta, kad savivaldybių rengiami šilumos ūkio planavimo dokumentai turi atitikti valstybės strategiją ir nacionalinius energetikos prioritetus; suderintos projekto nuostatos, nustatančios aplinkos vertinimo kriterijus, lemsiančius šilumos būdą rengiamuose šilumos ūkio plėtros planuose (numatyta, kad šie planai rengiami neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai, o ne mažiausiai paveikiant aplinką); projekte įvardinti šilumos ūkio plėtros planų rengimo urbanistiniai (užstatymo tankis, pastatų aukštingumas, užstatymo specifika) bei aplinkosaugos (oro užterštumas) kriterijai; suformuluota nuostata, nustatanti, kad į šilumos kainą neįtraukiamos sąskaitų už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams sąnaudos tais atvejais, kai savivaldybė nustato, kad buitiniams šilumos vartotojams vietoj sąskaitų už šilumą būtų išduodami mokėjimo už šilumą pranešimai bei kt. Tačiau įstatymo projekto nuostatos, reglamentuojančios rezervinės galios mokesčio (kompensacijos už rezervinę galią) mokėjimą, nesuderintos su Civilinio kodekso 6.388 straipsniu, numatančiu, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, o projekto septintojo skyriaus "Šilumos vartotojų įrenginių atjungimas nuo šilumos sistemos" nuostatos, plačiau nei Civilinis kodeksas ribojančios šildymo būdo keitimo galimybę, taip pat prieštarauja šiam įstatymui.